Ziniasklaida ir komunikacijos

2111 0

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

VILNIUAS TECHNOLOGIJŲ IR DIZAINO KOLEGIJA TECHNIKOS FAKULTETAS

ŽINIASKLAIDA IR KOMUNIKACIJA

Referatas

Darbą atliko: J.Gripinskij

TURINYS

ĮVADAS..............................3

1.KOMUNIKACIJOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ........................5

2. ŽINIASKLAIDOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS SOCIALINIAME KONTEKSTE....6

2.1. Vaizdinė žiniasklaida – televizija ir kinas..........................8

2.1.1. Televizijos ir kino filmų poveikis............................9

2.2. Spausdinta žiniasklaida: knygos ir žurnalai..........................10

2.2.1. Knygų ir žurnalų įtaka vaikų raidai..........................11

2.3. Dialoginė ir daugialypė įranga..............................11

2.3.1. Kompiuteriai ir internetas..............................12

2.3.2. Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai..........................13

2.3.3. Mobilieji telefonai..............................14

2.4. Garsinės medijos: muzika..............................15

IŠVADOS..............................16

LITERATŪRA..............................18

Įvadas

Temosaktualumas ir problema.Iki tol, kai žmonės ėmė fiksuoti įvykius ir pavadino tai istorija, grupės savo tradicijas ir vertybes iš kartos į kartą perduodavo žodiniais pasakojimais. Žodinė tradicija buvo asmeninė (akis į akį). Tokio bendravimo privalumas &##8211; galimybė pritaikyti pasakojimą pagal klausytojo interesus ir supratimą. Išradus spaudą, atsirado galimybė pasakojimus užrašyti. Tada jau skaitytojas turėjo prisitaikyti prie pasakotojo. Atsiradus elektroninei žiniasklaidai, televizija tapo istorijų perdavimo tarpininkė, o pats perdavimas tapo verslu. Dabar istorijas pasakoja ne senoliai, ne mokytojai, o ekonomikos bendrovės, kurios turi ką parduoti (Berns, 2009).

Kelis pastaruosius dešitmečius regėjome informacijos kūrimo, paskirstymo ir vartojimo konvergencijos procesą. Kadaise skirtingi komunikacijos būdai, pavyzdžiui, spauda, televizija ir kinas sudarė palyginti savarankiškassritis, o dabar jie nepaprastai susipynė. Komunikacijos atmainų tarpusavio sskirtumai nebe tokie jau ryškus: dėl technologijų pažangos ir sparčios interneto sklaidos iš esmės transformuojasi televizija, radijas, laikraščiai ir telefonai. Laikraščiai ir kiti panašūs spaudiniai išlieka itin svarbūs mūsų gyvenime, tačiau keičiasi jų kūrimo ir paslaugų teikimo būdai. Laikraščius galima sk

kaityti internete, mobilieji telefonai plinta tiesiog žaibiškai, o skaitmeninės televizijos ir palydovinės transliacijos paslaugos suteikia žiūrovams beprecedentę pasirinkimo įvairovę. Tačiau tikrasis šios komunikacijų revoliucijos pagrindas yra internetas. Plėtojantis balso atpažinimo, plačiajuosčio perdavimo, tiesioginės interneto transliacijos ir kabelinio ryšio technologojoms, gresia pavojus, kad internetas panaikins skirtumus tarp tradicinių žiniasklaidos atmainų ir taps išskirtiniu kanalu, teikiančiu žiniasklaidos auditorijai informaciją, pramogas, reklamą ir komercines paslaugas(Giddens, 2005).

Lietuvoje, kaip ir kitose Pabaltijo šalyse, įsivyrauja tendencija, leidžianti aiškiai suvokti, kad demokratinėje valstybėje žiniasklaida tampa toks pats verslas, kaip ir bet kuris kitas. Paminamos pagrindinės ir svarbiausios žiniasklaidos funkcijos, tokios kaip: informuoti, palaikyti realaus pasaulio vaizdą, mobilizuoti, išlaikyti kultūrinį tęstinumą, tačiau puikiai vykdo pramogavimo funkciją. Taip kyla didelė grėsmė žiniasklaidos turinio įvairovei (Habermas, 2001).

Taigi šiandien individo santykį suu visuomene, jo socialinį elgesį vis stipriau įtakoja masinės informacijos priemonės. Tai, ką jos pateikia,labai veikia žmonių mastymą – jos formuoja išorinio pasaulio vaizdą ir sampratą, požiūrius į įvarius gyvenimo reiškinius, elgesio normas, vertybių sistemą. Kartais žmogus to nesuvokia ir nenori pripažinti (Lunkevičienė, 2005).

Problema yra ne tik tai, kad televizorius pakeičia tokias svarbias vaikų ir paauglių veiklas, kaip knygų skaitymas, sportavimas, bendravimas, kūryba. Daugelis tyrėjų ir specialistų pripažįsta, kad televizorius, kompiuteriniai žaidimai yra ir vieni didžiausių agresijos bei smurto transliavimo šaltinių (Jusienė, Tu

uominienė, 2005). JAV profesoriaus D. Gentilo (cit. Jusienė, Tuominienė, 2005) teigimu, nors agresyvaus elgesio formavimuisi reikšmės turi daug veiksnių, svarbiausias iš jų yra televizija. Dobryninas, Anderson, Valickas, (cit. Giddens, 2005), atskleidžia tiesioginį televizijos rodomo smurto ir padidėjusio ne tik vaikų, bet ir suaugusių žmonių agresyvumo bei delinkvetinio elgesio ryšį.

Taipogine vien televizija vienaip ar kitaip įtakoja visuomenę. Verta atkreipti dėmesį į spausdintą žiniasklaidą: knygas ir žurnalus. Specialistai pripažįsta, kad vaikų ir paauglių žurnalų rinka ilgą laiką buvo primiršta, todėl dabar šiai amžiaus grupei skirtoje periodikoje gausu netinkamų publikacijų. Vaikams pateikiamas suaugusiųjų gyvenimo pavyzdys, stereotipai, elgsena, mąstymo būdai (Šimkauskas, 2008). Knygos gali kelti nerimą dėl panašių priežasčių kaip ir televizija – fantazijos pynimas su tikrove, smurto, siūlomų vertybių ir stereotipų, net ir vartojiškumo ugdymo (žaislų, drabužių, kino filmų reklamavimo) (Berns, 2009).

Žiniasklaidos poveikį, be minėtų autorių, dar analizavo kiti lietuvių ir užsienio autoriai: R. Matkevičiūtė (2003), Ž. Pečiulis (2003, 2009), P. Burakas (2003), A. Bandura (1977), U. Bronfenbreneris (1976), J. Rumpf (2004), L.R. Huesmann (1984, 1992, 1996), L. Berkowitz (2002), N.L. Gages, D.C. Berliner (1994), W. J. Potter, M. Frust (1998), A. Domeikaitė (2008), J. Lapienytė – Šmitienė (2005), V. Lunkevičienė (2005), G. Steponėnienė (2007), R. Jusienė ir J. Tuominienė (2005).

Tikslas: susisteminti ir apibūdinti esminius teorinius aspektus apie žiniasklaidą ir komunikaciją, jų poveikį vartotojui.

Uždaviniai:

Išanalizuoti komunikacijos sampratą ir jos reikšmę mokslinėje literatūroje.

Išanalizuoti žiniasklaidos sampratą ir funkcijas socialineniame kontekste.

Apžvelgti žiniasklaidos formas (p

pavyzdžius) ir nustatyti jų poveikį ir įtaką vartotojui.

1.KOMUNIKACIJOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ

Skirtingi autoriai įvairiai apibūdina komunikaciją ir jos reikšmę. Giddens (2005) teigia, kad komunikacija – informacijos perdavimas iš vieno individo ar grupės kitam individui ar kitai grupei – nesvarbu, žodžiu ar moderniųjų laikų žiniasklaida – yra lemiamas dalykas kiekvienai visuomenei. Baršauskienė, Janulevičiūtė – Ivaškevičienė (2005) pažymi, kad komunikacinis procesas – tai nustatymas, ar informaciją siuntėjas ir gavėjas suvokia tapačiai, ar skirtingai. Bielinio (2005) nuomone, komunikacija atlieka socialinės realybės konstravimo funkciją. Su komunikavimo pagalba sukurtas dirbtinis socialinės realybės kostruktas yra bene viena iš svarbiausių kiekvieno iš mūsų gyvenimo supratimo ideologijų, leidžiančių suvienyti aibę faktų, lekiančių į mus iš aplinkos, ir atrasti savo vietą painiose socialinėse hierarchijose. Fiske (2005)teigia, kad komunikacija – tai pokalbis, televizija, radijas, informacijos plitimas, litaratūros kritika ar mūsų šukuosena ir t.t.

Paprastai, nuoseklų (linijinį) komunikacijos procesą sudaro trys pagrindiniai elementai: siuntėjas (asmuo, kuris perduoda informaciją), gavėjas (asmuo, priimantis informaciją) ir suprasta žinia. (Baršauskienė, Janulevičiūtė – Ivaškevičienė, 2005).

Analizuojant komunikacijos procesus labai svarbu įsigilinti, kaip šie procesai veikia ir kokius modelius naudoja komunikaciją analizuojantys autoriai. Baird, Post, Makon (cit. Vveinhardt, Almintaitė, 2008) komunikacijos priėmimo procese išskiria filtro efektą. Filtru jie vadina ribotas žmogaus galimybes suprasti ir suvokti išorinę informaciją. Pagrindinės šio ribotumo priežastys – tai žmogaus fiziologinė ir psichologinė prigimtis. Jie teigia, kad bendrąja pr

rasme kiekvieną komunikacijos proceso modelį sudaro žinios užkodavimas, iššifravimas, interpretavimas. Paprastai pasikeitimas informacija susideda iš penkių etapų: idėjos, informacijos atsiradimo, kodavimo ir kanalo pasirinkimo, perdavimo, dekodavimo ir grįžtamojo ryšio.

Efektyvi komunikacija – tai dvipusis procesas su grįžtamuoju ryšiu. Vienpusis komunikavimas niekada nebus efektyvus. Norėdami komunikuoti efektyviai, privalome pažinti save, turėti savo požiūrį į įvairius dalykus, drąsiai reikšti savo nuomonę (Baršauskienė, Janulevičiūtė – Ivaškevičienė, 2005).

Šiuolaikinės informacinės technologijos turėjo įtakos daugelio žmonių komunikavimo formoms, tekstų redaktoriams ir elektroniniam paštui, t.y. galimybei saugoti, koreguoti ir perduotitarp individų ar darbo grupių gausybę informacijos apdorojimo modelių (Vveinhardt, J., Almintaitė, J., 2008).

ŽINIASKLAIDOS SAMPRATA IR FUNKCIJOS SOCIALINIAME KONTEKSTE

Terminas žiniasklaida (žinia + skleisti, platinti), matyt, pirmiausiai pradėtas vartoti 1996 m. lietuvių išeivijos spaudoje vietoj sąvokų „visuomenės informavimo priemonės” arba „masinės informacijos priemonės” (angl. mass media – visuotinis tarpininkas) (Urbonas, 2001).

Berns (2009) pažymi, jog žiniasklaida – komunikavimo būdas, kuriuo dideles auditorijas per beasmenį tarpininką tarp siuntėjo ir gavėjo greitai pasiekia perduotas pranešimas. Laikraščiai, žurnalai, knygos, radijas, televizija, kinas, vaizdo magnetofonai, populiarioji muzika, kompiuteriai, įvairios multimedijos priemonės, internetas – visa tai yra žiniasklaidospavyzdžiai. Giddens (2005) teigia, kad žiniasklaida dar vadinama „masinėmis” informavimo priemonėmis, nes žiniasklaida pasiekia masines auditorijas, apimančias milžinišką žmonių skaičių. Kartais ji taip pat vadinama masinėmis komunikacijos priemonėmis.

Žiniasklaida dažnai siejama vien su pramogomis ir būtent todėl manoma, kad ji nedaug t

. . .

5. Dialoginė ir daugialypė įranga – kompiuteriai, vaizdo žaidimai, mobilieji telefonai. Jų naudojimas mokymo įstaigose išplėtė mokymo galimybes, tačiau jų nauda namuose vertinama prieštaringai. Ypač nerimaujama, kad dėl jų mažėja socialinių sąveikų, nelieka laiko kitai veiklai. Vaizdo žaidimai kupini agresijos, sekso scenų ir stereotipų. Painiojama tikrovė ir fantazija. Kompiuteriai ir internetas atveria jaudinančias naujas galimybes, tačiau skatina socialinę izoliaciją ir anonimiškumą, gali pakirsti žmonių santykius ir ardyti bendruomenes.

6.Garsinės medijos: muzika – daro įtaka socializacijai, nes ji užvaldo dėmesį ir emocijas, o dainų tekstai formuoja konkrečias vertybes. Daugelis paauglių pasirenka muzikos žanrą, grupę, atlikėją ir tapatinasi su juo. Toks tapatinimasis gali daryti įtaką aprangai, elgesiui, draugų pasirinkimui ir savivaizdžiui.

LITERATŪRA

Baršauskienė, V., Janulevičiūtė – Ivaškevičienė, B. (2005). Komunikacija: teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

Berns, R. M. (2009). Vaiko socializacija: šeima, mokykla,visuomenė. Vilnius: Poligrafija ir informatika.

Bielinis, L. (2005). Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida: prieštaringa komunikacinė simiozė. Vilnius: Eugrimas.

Fiske, J. (2001). Įvadas į komunikacijos studijas.Vilnius: Baltos lankos.

Habermas, J. (2001). Why Europe Needs a Constitution? New Left Review. [Žiūrėta 2012 – 11 – 24]. Prieiga per internetą: http://www.newleftreview.net/PDFarticle/NLR24501.pdf.

Giddens, A. (2005). Sociologija. Kaunas: Poligrafija ir informatika.

Jusienė, R., Tuominienė, J. (2005). Televizoriaus žiūrėjimo trukmės ir turinio ryšys su mokyklinio amžiaus vaikų psichologiniu prisitaikymu. Socialinis darbas, 4(1), p. 14 – 23.

Lunkevičienė, V. (2005). Televizijos kaip masinės informacijos subkultūros poveikis 5 – 7 metų vaiko ugdymui(si). [Žiūrėta 2010 – 11 – 24]. Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050627_180018-56776/DS.005.0.02.ETD

Ponelienė, R. (2008). Reklamos tipų, tikslų, poveikio vaikui, kaip vartotojui, teoriniai aspektai. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(20), p. 203 – 207.

Steponėnienė, G. (2007). Televizijos įtaka vaikams ir jaunimui. Švietimo naujienos, 17, p. 9 – 11.

Šimkauskas, H. (2008). Žurnalai vaikams – nevaikiški. [Žiūrėta 2010 – 11 – 24]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-07-07-henrikas-simkauskas-zurnalai-vaikams-nevaikiski/29421

Urbonas, V. (2001). Žurnalistikos pagrindai. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Vveinhardt, J., Almintaitė, J. (2008). Neverbalinės komunikacijos įtaka darbuotojų santykiams paslaugas teikiančiose organizacijose. Ekonomikair vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 4(13), p. 398 – 405.

Zabeliauskas, D. (2008). Žiniasklaidos ir paauglių delinkventinės elgsenos ryšys. [Žiūrėta 2012 – 11 – 24].Prieiga per internetą: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080618_154305-61280/DS.005.0.01.ETD

Join the Conversation