TRAUMATIZMAS IR JO PROFILAKTIKA
I.TRAUMATIZMAS (bendroji dalis)
Traumatizmas – sudėtinga ir didelė socialinė, ekonominė bei demografinė problema.
Dėl įvairių sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, smurto, savižudybių visame
Žemės rutulyje kasmet miršta apie 5 milijonai žmonių.
Sužalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta prioritetine ES veiklos sritimi gerinant gyventojų sveikatingumą. ES šalys užsibrėžė tikslą – sumažinti sužalojimų, invalidumo ir mirčių nuo sužalojimų skaičių ne mažiau kaip 25 proc. Mažinant pasiekta: Australijoje
(-29proc.), Olandijoje (-27 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-26proc.), o
Portugalijoje pažymėtas mirtingumo padidėjimas.
Traumatizmas Lietuvoje
Oficialiais duomenimis LT-e kasmet įvyksta apie 300 tūkst. traumų ir dėl jų miršta apie 6000 žmonių, tai yra 1000-iui gyventojų vidutiniškai įvyksta
100 traumų ir apsinuodijimų, 5-6 žmonės dėl to miršta.
Suaugusių mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai ir traumos užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų (vyrų tarpe – 20,1%; moterų – 6,2%).
Kūdikių mirčių struktūra 2001m.(grafikas): traumas sudaro 10,8% visų mirties priežasčių.
Vaikų mirčių struktūra:
1-14 metų amžiaus vaikų tarpe nelaimingi atsitikimai (NA) ir traumos bendroje mirties priežasčių staruktūroje yra pirmoje vietoje ir sudaro apie
40% .
Lietuvos sveikatos programa
Lietuvos, siekiančios narystės ES, sveikatos programoje 1997-
2010m.numatyta: “ Iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30% ”.
Tikslo įgyvendinimui būtina:
vieninga traumų klasifikacija
įdiegti visuotinę sužalojimų registraciją
pertvarkyti I-osios medicininės pagalbos etapą, hospitalizavimo tvarką, parengti medicininės ir socialinės reabilitacijos priemones
visuomenės įtraukimas į profilaktiką, jų informavimą apie traumų priežastis
Nedarbingumo išlaidos, įvertinus vidutinę gydymosi trukmę, sudaro apie 3
mln.lt/metus.
Traumatizmo programai 2001m. buvo skirta 35 tūkt. litų, 2002m.- 50 tūkst., tuo tarpu neinfekcinių ligų programai skirta 1,8 mln, burnos sveikatai 1,2
mln. ir t.t.
PROFILAKTIKA YRA BŪTINA.
II.TRAUMOS KELIUOSE IR JŲ PREVENCIJA.
Lietuvoje per pastaruosius 12 metų :
žuvo- 9271 žmogus
sužeista- 70166 žmonių.
2000-2002m. statistika:
2000m. žuvo- 641, sužeista- 6960 žmonių.
2001m. žuvo- 704, sužeista- 7120 žmonių.
2002m. žuvo- 561, sužeista- 6420 žmonių.
2002m. žuvusiųjų skaičius padidėjo 1,8 %, sužalotų skaičius padidėjo 8,2%.
Vidutiniškai kasmet žūna 810, sužalojama 5847 žmonės.
12% autovarijose nukentėjusių žmonių žūsta. Iš 10 nukentėjusiųjų 1 žūna, 3
lieka invalidais.
Žuvusieji keliuose:
68%- darbingo amžiaus žmonės
26%- pensininkai
6%- vaikai iki 15 metų.
Nukentėjusiųjų žmonių amžiaus pikas 16-24m.
Daugiau žūsta vyrai.
Žūnantieji eismo dalyviai:
pėstieji 35,9%
vairuotojai 27,27%
keleiviai 22,87%
dviratininkai 13,35%
kiti 0,61%
Kas penktas vairuotojas padaro avariją būdamas NEBLAIVUS!
Kelių policijos patikrinimo metu iš 200 vairuotojų vienas būna neblaivus.
Neblaivus vairuotojas kelyje pavojingesnis 30-40 kartų.
Daugiausia avarijų padaro 18- 20 metų vairuotojai.
Pavasarį- vasarą daugiausiai žūsta jauni,
rudenį- pagyvenę žmonės.
Šiltuoju metų laiku dažniausiai autoavarijose nukenčia vairuotojai ir keleviai, šaltuoju metų laiku- pėstieji.
2001m įvyko 5971 autoavarijų, iš jų 3573 (60%) šviesiu paros laiku.
Kaina, kurią Lietuvoje sumokama už avarijas:
1998m. 173,5 mln litų
1999m. 172,6 mln litų
2000m. 149,9 mln litų.
Žuvusiųjų/1-am mln. automobilių LT-e yra 3-8 kartus daugiau nei ES.
Žuvusiųjų/1-am mln. gyventojų LT-e yra 2-3 kartus daugiau nei ES.
ES-je transporto įvykių padaryta žala siekia 162 mlrd. eurų per metus. Tai
2 kartus didesnė suma nei ES metinis biudžetas.
PROBLEMATIKA
daug žūsta ir susižaloja (ypač pėsčiųjų 36%)
vairuoja neblaivūs
jauni vairuotojai (maža vairaivimo patirtis, perdėtas pasitikėjimas, aštrių pojūčių noras, jie padaro 2-3 k. daugiau avarijų, vairavimas be teisių)
didėlė traumatizmo pasekmių kaina (milijonai litų
PREVENCIJA YRA BŪTINA!!!)
PREVENCIJA
nuolatinis, sistemingas švietėjiškas darbas su visais eismo dalyviais, baudos nedrausmingiems
pirmosios med. pagalbos įgūdžių diegimas (laiku suteikta I-oji medicininė pagalba sumažina mirtingumą nuo politraumų nuo 20-30 proc. Iki 2-9 proc.)
vairavimo kultūros ugdymas
techniškai tvarkingi keliai, automobiliai, įrengti dviratinikų takeliai
“10 s taisyklės” propagavimas (pritvirtinti daiktus, kurie avarijos metu gali tapti žalojančiu faktoriumi, prisegti keleivius, prisisegti pačiam)
saugus vairavimas (greitis mieste, mobilieji tel.)
kokybiškas kelių policijos darbas (tinkama kvalifikacija ir finansavimas)
eismo taisyklių žinojimas ir laikymasis.
TAČIAU NEI VIENAS ĮSTATYMAS NEVEIKS BE ŽMONIŲ SUTIKIMO JĮ VYKDYTI!
III.VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TRAUMATIZMAS
1999- 2000m statistika:
1999m susižeidė:
94,6 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,
87,5 vaikai/ 1000 gyventojų.
2000m susižeidė :
101,5 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,
100,6 vaikai/ 1000 gyventojų =75509 vaikų
Kiekvienais metais apie 400 LT-os vaikų ir paauglių iki 19 metų miršta nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų.
Lietuvoje per paskutinius 30m:
nuo sužalojimų mirė apie 13 tūkst. vaikų (iki 14 metų) ir paauglių (iki
19m).
Pagrindinės traumų priežastys:
eismo nelaimės
skendimai
nudegimai
savižudybės
1970-2000m. mirtingumo statistiniai duomenys(lentelė)
| |VAIKAI (iki 14 m) |PAAUGLIAI (iki 19m) |
|EISMO NELAIMĖS |1903 |2172 |
|SKENDIMAI |2270 |872 |
|NUDEGIMAI |652 |79 |
Mirtingumo priežasčių pasiskirstymas vaikų ir paauglių amžiaus grupėse(lentelė)
| |I |II |III |
|VAIKAI |Skendimai |Eismo |Nudegimai (8,85|
| |(30,78 proc) |nelaimės25,85% |proc.) |
|PAAUGLIAI |Eismo nelaimės |Skendimai |Nudegimai (1,48|
| |40,8% |(16,37proc.) |proc) |
Mirtingumo dinamika per 30 metų:
abiejose amžiaus grupėse stebima mirtingumo mažėjimo tendencija nuo skendimų ir nudegimų
vaikų grupėje matyti mirčių nuo eismo nelaimių mažėjimo, o paauglių grupėje – nežymi didėjimo tendencija
Prarastieji gyvenimo metai (PGM) – rodiklis, apibrėžiantis kiek vidutiniškai asmuo pragyventų, jei jis nebūtų miręs anksčiau laiko arba keliais metais žmogus mirė anksčiau negu galėjo, sprendžiant pagal VGT.
1988 – 2000 metų statistika :
Lietuvos vaikų ir paauglių PGM dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir traumų sudarė 1/3 PGM nuo visų mirties priežaščių.
Kiekvienas miręs vaikas ir paauglys vidutiniškai prarado 59,9 gyvenimo metų (berniukas – 56,2m., mergaitė – 69,0m.), standartizavus duomenis berniukai prarado 30,8gyv.metus/1000gyventojų, metgaitės –
16,1/1000gyventojų.
kaimo vaikų ir paauglių PGM dėl NA, apsinuodijimų, paskendimų, eismo traumų, savižudybių beveik 2 kartus didesni negu miesto vaikų ir paauglių, o dėl gaisrų net 7 kartus didesni.
stebima PGM bendroji mažėjimo tendencija:
– dėl eismo nelaimių stebimas PGM (
– dėl savižudybių stebimas PGM (((
– dėl nuskendimų stebimas PGM (
– dėl užspringimų stebimas PGM ((
Saugios bendruomenės programa
Tai pirmoji visapusiška programa taikoma saugiai gyvensenai ir sužalojimo prevencijai vietinėje bendruomenėje.
PSO nuomone vykdant sužalojimo prevenciją pagrindinis vaidmuo tenka vietinei bendruomenei.
Saugios bendruomenės kriterijai:
sukurti įvairius sektorius apimančią darbo grupę
į aktyvią veiklą įtraukti vietinę bendruomenę
siekti, kad programa apimtų visas amžiaus grupes, vyktų įvairiomis aplinkos sąlygomis ir įvairiose situacijose
nuolat kontroliuoti gyventojų rizikos grupes
nustatyti pavojingus aplinkos veiksnius.
Iki 1m. vaiko traumų rizika
Prisivalgyti ant vystymo stalo laikomo tepalo ar pudros (nuo3-4 mėn.)
Gali nusiristi nuo vystymo stalo, lovos ar sofos (nuo 4mėn.)
Užspringti įsidėjęs į burną lovytėje rastų smulkių daiktų (nuo 5-6 mėn.)
prisismaugti įkišęs galvutę tarp lovytės grotelių (nuo 6mėn)
dažnai pargriūva, atsimuša į baldų kampą (11-12 mėn.)
Vaiko iki 1m. traumų prevencija
Nepalikti tepalo, pudros vaikui pasiekiamoje aplinkoje
Vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais
Nepalikti vaikams pasiekiamose vietose smulkių, aštrių daiktų
Vaiko lovytės grotelės turėtų būti ne žemesnės nei 60cm, o tarpai tarp grotelių 4-6cm pločio
Minkšta grindų danga, kampai užapvalinti spec. antkampiais .
spec. antkampiais .
Vyresnio nei 1m. vaiko traumų rizika
Vaikų sužalojimai būna:
namuose virš 50% (1999m. 77,2%)
ugdymo įstaigoje (mokykloje – 9,7-22%)
keliuose
laisvalaikiu
smurtiniai
Sužalojimų prevencijos būdai pagal Hadoną (10):
1) likviduoti (eliminuoti) pavojų
2) atskirti nuo pavojaus
3) vaią izoliuoti nuo pavojaus (aptverti)
4) pavojaus mažinimas
5) aprupintį pavoją mažinančiom medžiagom
6) treniravimas ir mokymas, kaip išvengti pavojaus;
7) įspėjimas apie gresiantį pavojų
8) vaikų preižiūra;
9) gelbėjimas įvykus nelaimei;
10) gydumas ir reabilitacija
1)Vaikų sužalojimai namuose
Nudegimai karštais skysčiais (nuo vyryklės, nuo stalo nuplykimas vonioje ir kt.)
Nudegimai prisilietus prie karšto paviršiaus (vyryklės durelės, karšti prietaisai, kt.)
Įkiša į elektros lizdą įvairius daiktus
Apsinuodijimas įvairiais chemikalais
Kritimas iš aukščio, pro langą ir kt.
Susižeidžia aštriais daiktais
Įkišti ir prisiverti pirštą tarp durų
Žaidžiant degtukais sukelti gaisrą
Suvalgyti nuodingų kambario augalų
Nuskęsti vonioje
Saugos priemonės namuose
Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų
Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles
Įrengti staltiesės laikiklius
Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse
Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius
Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta danga)
Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų
Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles
Įrengti staltiesės laikiklius
Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse
Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius
Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta danga)
Antkampiai ant baldų kampų
Durų stabdžiai
Lango pravėrimo reguliatoriai, kurie neleistų atidaryti langą daugiau 10 cm
Nepalikti pasiekiamose vietose aštrių daiktų
Apsauginės grotelės ant karštų paviršių
Paslėpti degtukus
Turėti termometrą
Iki 3-jų metų vaiką laiptais vesti už rankos.
2)Vaikų eismo traumų prevencija
Vaiko sauga automobilio viduje (krepšys-kėdutė iki 9 mėn, sėdynė-kėdutė iki
10 metų)
Vaiko lydėjimas į mokyklą
“Gulintys policininkai” prie mokyklų
Vaikų, kaip eismo dalyvių mokymas
Dviratininkų šalmai, apsaugos alkūnėms ir keliams
Atšvaitai.
Vaikai daro tai, ką daro suaugusieji, o ne tai ką suaugusieji liepia jiems daryti.
3)Sužalojimai mokykloje
Sužalojimai fizinio lavinimo pamokoje (30-44%):
Kritimas, atliekant pratimus ant gimnastikos prietaisų
Sužojimai, žaidžiant sportinius žaidimus
Sužeidimai per bėgimo, šuolių ir kitas sportines varžybas.
Sužalojimai pertraukų metu (50%):
Susidurimas su kitu mokiniu ar objektu
Smūgiai kietais bukais daiktais
Kritimas ant kietos dangos pastūmus ar pakišus koją
Griuvimas nuo laiptų
Iškritimas pro langą.
Sužalojimų mokykloje profilaktika
Fizinio lavinimo pamokose įvykstančių traumų profilaktika:
kvalifikuotas šios srities mokytojas
pamokas organizuoti tinkamoje sporto salėje
atliekant pratimus vaikas turi būti saugomas
prieš varžybas turi būti vedamas apšilimas, mankšta
per varžybas laikytis drausmės
individualus fizinės apkrovos parinkimas
Traumų, įvykstančių pertraukų metu, profilaktika:
pertraukų organizavimas, užtikrinantis mokinių saugumą ir judrumą
medicinos punktų įsteigimas
saugios aplinkos kūrimas
moksleivių švietimas (ryškūs plakatai, aiškinantys traumų priežastis ir mechanizmus).
4)Vaikų laisvalaikio traumos
Vaikai laisvalaikiu dažniausiai susižeidžia:
žaidimų aikštelėse (kiemuose, parkuose)
išvykų, ekskursijų metu
poilsiaujant prie vandens (prie ežero, upės, jūros)
žaidžiant petardomis, savo gamybos sprogmenimis
Laisvalaikio traumų prevencija:
kiemuose esanti žaidimų įranga turi būti tvarkingai suremontuota ir stabiliai fiksuota
išvykų metu vaikus nė akimirkai negalima palikti be priežiūros
kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, jiems besimaudant būtina juos stebėti ir neleisti bristi giliau juosmens, neleisti vieniems irstytis valtimis ar plaustais
petardų ir kitų sprogmenų pardavimo vaikams draudimas, jų sukeliamo pavojaus mokymas
5)Smurtiniai vaikų sužalojimai
Paskutiniuoju laiku Lietuvoje stebima smurtinių vaikų sužalojimų didėjimo tendencija. Jau nebe sensacija pranešimai apie šiukšlių konteineriuose ir sąvartynuose randamus nužudytus naujagymius, vis daugiau vaikų tampa žiaurių tėvų, alkoholikų ar psichikos ligonių aukomis, daugėja vaikų sužalojimų, tarp jų mirtinų, įvykdytų bedraamžių.
IV.TRAUMATIZMAS DARBO VIETOJE:
Darbo traumatizmas pasaulyje
Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, kasmet darbo vietose užregistruojama apie 250 mln. nelaimingų atsitikimų, kasdien 3 tūkst.
žmonių miršta darbe.
Net 12 mln. vaikų nukenčia darbo vietose, iš jų 12 tūkst. miršta.
Darbo traumatizmas Lietuvoje
LT-e kiekvienais metais vidutiniškai įvyksta apie 6000 su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų.
Valstybė per metus patiria vidutiniškai 20mln.litų nuostolį.
LT-e šuo metu veikia 48617 įmonių (privačios ir valstybinės). Ūkyje dirba
1,6 mln žmonių.
Privačiose įmonėse įvyksta daugiau kaip 90% visų nelaimingų atsitikimų.
Nelaimingi atsitikimai darbo vietoje įvyksta dėl:
nesureguliuotų įrenginių ir mechanizmų (1/3)
krentančių daiktų (1/8)
žmogui užkliuvus už įrangos ir gaminių (1/16).
Nelaimingų atsitikimų priežastys:
dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo
dėl netvarkongos įrangos ekspluatavimo
dėl saugos ir sveikatos reikalavimų nepaisymo.
Darbo sąlygos:
Lietuvoje 24%drba kenksmingomis, 2%- labia kenksmingomis, o 1%-
neatistotinomis sąlygomis, o Išmokos dirbantiems kenksmingomis, labai kenksmingomis bei pavojingomis darbo sąlygomis yra nuo 0,4-0,6 lt, vienam dirbančiam per metus.(GRAFIKAS)
Visi darbuotojai pagal įmonių veiklos sritis yra skirstomi į:
1. apdirbamosios pramonės
2. statybos
3. transporto, sandeliavimo ir ryšių įmonių
4. elektros, dujų ir vandens tinklų įmonių darbuotoja
5. ŽŪ, medžioklės ir miškininkystės įmonių
6. prekybos, autoremonto, buitinės technikos taisyklos
Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų procentinis pasiskirstymas(GRAFIKAS):
Apdirbamojoje pramonėje dirba 17,2% visų darbininkų ir ten įvyksta 40% visų nelaimingų atsitikimų; statyboje dirba 6,6%, įvyksta 15% visų NA, tą patį
NA/darbuotojų skaičiaus santykį(vyraujant NA) matome ir transporto ir elektros, dujų ir vandens tinklų imonėse.
NA galimybės tikimybė- tai nelaimingų atsitikimų skaičiaus , išreikšto procentais, santykis su dirbančiųjų procentiniu skaičiumi:
2,33- apdirbamosios pramonės įmonėse
2,24- statybos įmonėse
1,83- elektros, dujų ir vandens tinklų įmonėse
1,69- transporto, sandeliavimo ir ryšių įmonėse
0,39-ŽŪ, medžioklės, miškininkystės įmonėse
0,37- prekyba, autoremontas, buitinių daiktų taisyklos.
ASMENYS, NUKENTEJĘ NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE (lentelė):
Per 95-2000 m stebima NA mažėjimo tendencija.
2000m: NA skaičius – 2789, iš jų blaivūs -1715, neblaivūs – 58, nenustatyta
– 1013.
Lėšos darbo traumatizmo prevencijai
Įmonės žmonių saugai ir sveikatai darbe skiria 2% lėšų nuo įmonės turto vertės
Valstybė skiria Valstybinei darbo inspekcijai tik 0,07% valstybės biudžeto
Darbo saugai ir sveikatai užtikrinti skiriama 558 litų žmogui/metus.
Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje prevencija:
periodiškas medicinis tikrinimas (nemaža dalis norinčiųjų įsidarbinti nuslepia savo negalavimus, o darbdaviai jiems nepraneša apie kenksmingas darbo sąlygas)
asmeninės ir bendros apsauginės priemonės (darbdaviai nesudaro nemokamai darbuotojams išduodamų asmeninių apsaugos priemonių darbe sąrašų, darbo saugos naujovių įdiegimas)
darbuotojų mokymas ir instruktavimas.
V. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ(>65m.) TRAUMATIZMAS
Griuvimai – viena iš dažniausių traumų priežasčių vyresnio amžiaus žmonių tarpe (JAV duomenimis griuvimai sudaro 3/4 visų nelaimingų atsitikimų vyresnio amžiaus žmonėms ir pagal visas mirties priežastis yra septintoje vietoje).
Griuvimų dažnis (lentelė)
|AMŽIUS: |1k/per metus |1k/per metus (vyrai) |
| |(moterys) | |
|65-69 metai |30% |13% |
|>85 metų |> 50% |30% |
Vyrai griūna rečiau.
Griuvimų vieta
Namuose įvyksta 48% visų griuvimų. Iš jų 1/3 miegamajame. Daugelis griuvimų pasitaiko užsiimant kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant namų ruošos darbus. Apie 32% griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10%
lipant laiptais.
Globos įstaigose gyvenantys asmenys griūva 3 kartus dažniau negu jų bendraamžiai, gyvenantys namuose.
Griuvimo pasekmės
Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22-60% vyresnio amžiaus žmonių.
Susižeidimo rūšys:
odos nubrozdinimai
mėlynės
sausgyslių patempimai
žaizdos
osteoporoziniai kaulų lūžiai (0,2-1,5% sudaro šlaunikaulio lūžiai, po kurių apie 20-40% miršta per pirmuosius metus, 50% savarankiškai negali judėti).
Kaip išvengti griuvimų?
Nedaryti staigių judesių, lėtai keltis iš lovos ir kt.
Geras apšvietimas
Baldai neturi užstoti praėjimo
Tvarkingi kilimai
Jokių smulkių daiktų ant grindų
Atsargiai eiti, kai slidu
Naudoti judėjimo priemonę.
VI. KARO MEDICINA IR TRAUMOS:
Karo medicina- tai medicinos mokslo šaka, tirianti žalojančių karinių veiksnių karo ir karinio rengimo metu sukeltus organizmo vientisumo ir funkcijų pažeidimus, dėl karių visuomenės ar karinės operacijos ypatumų kilusias ligas, jų gydymo ir profilaktikos būdus.
Pagrindiniai karo medicinos tikslai- sveiki, kovai tinkantys kariai ir kuo daugiau karių, sugrąžintų į rikiuotę.
LT kariuomenės karių sergamumo rodikliai nuo 1998 iki 2002m:
traumos- 13%
ligos- 87%
Daugiausia traumų patiria pradinės privalomosios karo tarnybos kariai
(65,9%)
Vyrauja įvykusios fizinio parengimo metu( 30proc.) ir buitinės(29proc.)
traumos(GRAFIKAS)
Nuo 1998 iki 2001m stebima karių traumatizmo didėjimo tendencija
(GRAFIKAS), ypač 99 metais, kai traumatizmas “pašoko” net 40 proc.; 2000m
– 20 proc, 2001 – 5 proc
Pagrindinė priežastis- intensyvėjantis kariuomenės kovinis parengimas
Traumų prevencija kariuomenėje
TRAUMŲ PRIEŽAŠČIŲ:
kuriama traumų monitoringo sistema;
ugdomi specialūs įgūdžiai, padedantys išvengti traumų treniruočių, kovinio rengimo metu, ir buities traumų;
kuriamos metodikos, padedančios prisitaikyti pre didėjančio fizinio ir psichologinio krūvio;
gerinama karių mityba;
kuriama tinkama, saugesnė aplinka;
palaikomas palankus psichologinis klimatas;
tobulinama vadyba, vadų profesionalumas;
tobulinama karių darbo saugos sistema;
aiškiai pateikiamos užduoties instrukcijos;
visapusiškas aprūpinimas darbo saugos priemonėmis;
didinama vado atsakomybė už pavaldinį.
TRAUMŲ PASEKMIŲ:
visų lygmenų karo medikams suteikiami papildomi būtinosios medicinos pagalbos įgūdžiai pagal ATLS (Advanced trauma life support) metodiką
visi kariai apmokomi I-osios pagalbos ir sužeistojo transportavimo;
visapusiškai aprūpinama šiuolaikiniais būtinosios medicinos pagalbos rinkiniais;
pagal pažangiausias metodikas tobulinama medicinos pagalbos organizavimas ir taktika;
plėtojamas visapusis bendradarbiavimas su nacionaline sveikatos priežiūros sistema.