Traumatizmas ir jo profilatika

TRAUMATIZMAS IR JO PROFILAKTIKA

I.TRAUMATIZMAS (bendroji dalis)

Traumatizmas – sudėtinga ir didelė socialinė, ekonominė bei demografinė
problema.

Dėl įvairių sužalojimų, nelaimingų atsitikimų, smurto, savižudybių visame
Žemės rutulyje kasmet miršta apie 5 milijonai žmonių.

Sužalojimų profilaktika ir mirtingumo nuo traumų prevencija pripažinta
prioritetine ES veiklos sritimi gerinant gyventojų sveikatingumą. ES šalys
užsibrėžė tikslą – sumažinti sužalojimų, invalidumo ir mirčių nuo
sužalojimų skaičių ne mažiau kaip 25 proc. Mažinant pasiekta: Australijoje
(-29proc.), Olandijoje (-27 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-26proc.), o
Portugalijoje pažymėtas mirtingumo padidėjimas.

Traumatizmas Lietuvoje

Oficialiais duomenimis LT-e kasmet įvyksta apie 300 tūkst. traumų ir dėl
jų miršta apie 6000 žmonių, tai yra 10000-iui gyventojų vidutiniškai įvyksta
100 traumų ir apsinuodijimų, 5-6 žmonės dėl to miršta.

Suaugusių mirties priežasčių struktūroje nelaimingi atsitikimai ir traumos

užima trečią vietą po širdies-kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų

(vyrų tarpe – 20,1%; moterų – 6,2%).

Kūdikių mirčių struktūra 2001m.(grafikas): traumas sudaro 10,8% visų

mirties priežasčių.

Vaikų mirčių struktūra:

1-14 metų amžiaus vaikų tarpe nelaimingi atsitikimai (NA) ir traumos
bendroje mirties priežasčių staruktūroje yra pirmoje vietoje ir sudaro apie
40% .

Lietuvos sveikatos programa

Lietuvos, siekiančios narystės ES, sveikatos programoje 1997-
2010m.numatyta: “ Iki 2010m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir
mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30% ”.

Tikslo įgyvendinimui būtina:

vieninga traumų klasifikacija

įdiegti viisuotinę sužalojimų registraciją

pertvarkyti I-osios medicininės pagalbos etapą, hospitalizavimo tvarką,
parengti medicininės ir socialinės reabilitacijos priemones

visuomenės įtraukimas į profilaktiką, jų informavimą apie traumų
priežastis

Nedarbingumo išlaidos, įvertinus vidutinę gydymosi trukmę, sudaro apie 3
mln.lt/metus.

Traumatizmo programai 2001m. buvo skirta 35 tūkt. litų, 2002m.- 50 tūkst.,
tuo tarpu neinfekcinių ligų programai sk

kirta 1,8 mln, burnos sveikatai 1,2
mln. ir t.t.

PROFILAKTIKA YRA BŪTINA.

II.TRAUMOS KELIUOSE IR JŲ PREVENCIJA.

Lietuvoje per pastaruosius 12 metų :

žuvo- 9271 žmogus

sužeista- 70166 žmonių.

2000-2002m. statistika:

2000m. žuvo- 641, sužeista- 6960 žmonių.

2001m. žuvo- 704, sužeista- 7120 žmonių.

2002m. žuvo- 561, sužeista- 6420 žmonių.

2002m. žuvusiųjų skaičius padidėjo 1,8 %, sužalotų skaičius padidėjo 8,2%.

Vidutiniškai kasmet žūna 810, sužalojama 5847 žmonės.

12% autovarijose nukentėjusių žmonių žūsta. Iš 10 nukentėjusiųjų 1 žūna, 3
lieka invalidais.

Žuvusieji keliuose:

68%- darbingo amžiaus žmonės

26%- pensininkai

6%- vaikai iki 15 metų.

Nukentėjusiųjų žmonių amžiaus pikas 16-24m.

Daugiau žūsta vyrai.

Žūnantieji eismo dalyviai:

pėstieji 35,9%

vairuotojai 27,27%

keleiviai 22,87%

dviratininkai 13,35%

kiti 0,61%

Kas penktas vairuotojas padaro avariją būdamas NEBLAIVUS!

Kelių policijos patikrinimo metu iš 200 vairuotojų vienas būna neblaivus.

Neblaivus vairuotojas kelyje pavojingesnis 30-40 kartų.

Daugiausia avarijų padaro 18- 20 metų vairuotojai.

Pavasarį- vasarą daugiausiai žūsta jauni,

rudenį- pagyvenę žmonės.

Šiltuoju metų laiku dažniausiai autoavarijose nukenčia vairuotojai ir
keleviai, šaltuoju metų laiku- pėstieji.

2001m įvyko 5971 autoavarijų, iš jų 3573 (60%) šviesiu paros laiku.

Kaina, kurią Lietuvoje sumokama už avarijas:

1998m. 173,5 mln litų

1999m. 172,6 mln liitų

2000m. 149,9 mln litų.

Žuvusiųjų/1-am mln. automobilių LT-e yra 3-8 kartus daugiau nei ES.

Žuvusiųjų/1-am mln. gyventojų LT-e yra 2-3 kartus daugiau nei ES.

ES-je transporto įvykių padaryta žala siekia 162 mlrd. eurų per metus. Tai
2 kartus didesnė suma nei ES metinis biudžetas.

PROBLEMATIKA

daug žūsta ir susižaloja (ypač pėsčiųjų 36%)

vairuoja neblaivūs

jauni vairuotojai (maža vairaivimo patirtis, perdėtas pasitikėjimas,
aštrių pojūčių noras, jie padaro 2-3 k. daugiau avarijų, vairavimas be
teisių)

didėlė traumatizmo pasekmių kaina (milijonai litų

PREVENCIJA YRA BŪTINA!!!)

PREVENCIJA

nuolatinis, sistemingas švietėjiškas darbas su visais eismo dalyviais,
baudos nedrausmingiems

pirmosios med. pagalbos įgūdžių diegimas (laiku suteikta I-oji medicininė
pagalba su

umažina mirtingumą nuo politraumų nuo 20-30 proc. Iki 2-9 proc.)

vairavimo kultūros ugdymas

techniškai tvarkingi keliai, automobiliai, įrengti dviratinikų takeliai

“10 s taisyklės” propagavimas (pritvirtinti daiktus, kurie avarijos metu
gali tapti žalojančiu faktoriumi, prisegti keleivius, prisisegti pačiam)

saugus vairavimas (greitis mieste, mobilieji tel.)

kokybiškas kelių policijos darbas (tinkama kvalifikacija ir finansavimas)

eismo taisyklių žinojimas ir laikymasis.

TAČIAU NEI VIENAS ĮSTATYMAS NEVEIKS BE ŽMONIŲ SUTIKIMO JĮ VYKDYTI!

III.VAIKŲ IR PAAUGLIŲ TRAUMATIZMAS

1999- 2000m statistika:

1999m susižeidė:

94,6 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,

87,5 vaikai/ 1000 gyventojų.

2000m susižeidė :

101,5 suaugę ir paaugliai/ 1000 gyv.,

100,6 vaikai/ 1000 gyventojų =75509 vaikų

Kiekvienais metais apie 400 LT-os vaikų ir paauglių iki 19 metų miršta nuo
nelaimingų atsitikimų ir traumų.

Lietuvoje per paskutinius 30m:

nuo sužalojimų mirė apie 13 tūkst. vaikų (iki 14 metų) ir paauglių (iki
19m).

Pagrindinės traumų priežastys:

eismo nelaimės

skendimai

nudegimai

savižudybės

1970-2000m. mirtingumo statistiniai duomenys(lentelė)

| |VAIKAI (iki 14 m) |PAAUGLIAI (iki 19m) |
|EISMO NELAIMĖS |1903 |2172 |
|SKENDIMAI |2270 |872 |
|NUDEGIMAI |652 |79 |

Mirtingumo priežasčių pasiskirstymas vaikų ir paauglių amžiaus

grupėse(lentelė)

| |I |II |III |
|VAIKAI |Skendimai |Eismo |Nudegimai (8,85|
| |(30,78 proc) |nelaimės25,85% |proc.) |
|PAAUGLIAI |Eismo nelaimės |Skendimai |Nudegimai (1,48|
| |40,8% |(16,37proc.) |proc) |

Mirtingumo dinamika per 30 metų:

abiejose amžiaus grupėse stebima mirtingumo mažėjimo tendencija nuo
skendimų ir nudegimų

vaikų grupėje matyti mirčių nuo eismo nelaimių mažėjimo, o paauglių
grupėje – nežymi didėjimo tendencija

Prarastieji gyvenimo metai (PGM) – rodiklis, apibrėžiantis kiek
vidutiniškai asmuo pragyventų, jei jis nebūtų miręs anksčiau laiko arba
keliais metais žmogus mirė anksčiau negu galėjo, sprendžiant pagal VGT.

1988 – 2000 metų statistika :

Lietuvos vaikų ir paauglių PGM dėl nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ir
traumų sudarė 1/3 PGM nuo visų mirties pr

riežaščių.

Kiekvienas miręs vaikas ir paauglys vidutiniškai prarado 59,9 gyvenimo
metų (berniukas – 56,2m., mergaitė – 69,0m.), standartizavus duomenis
berniukai prarado 30,8gyv.metus/1000gyventojų, metgaitės –
16,1/1000gyventojų.

kaimo vaikų ir paauglių PGM dėl NA, apsinuodijimų, paskendimų, eismo
traumų, savižudybių beveik 2 kartus didesni negu miesto vaikų ir paauglių,
o dėl gaisrų net 7 kartus didesni.

stebima PGM bendroji mažėjimo tendencija:

– dėl eismo nelaimių stebimas PGM (

– dėl savižudybių stebimas PGM (((

– dėl nuskendimų stebimas PGM (

– dėl užspringimų stebimas PGM ((

Saugios bendruomenės programa

Tai pirmoji visapusiška programa taikoma saugiai gyvensenai ir sužalojimo
prevencijai vietinėje bendruomenėje.

PSO nuomone vykdant sužalojimo prevenciją pagrindinis vaidmuo tenka
vietinei bendruomenei.

Saugios bendruomenės kriterijai:

sukurti įvairius sektorius apimančią darbo grupę

į aktyvią veiklą įtraukti vietinę bendruomenę

siekti, kad programa apimtų visas amžiaus grupes, vyktų įvairiomis
aplinkos sąlygomis ir įvairiose situacijose

nuolat kontroliuoti gyventojų rizikos grupes

nustatyti pavojingus aplinkos veiksnius.

Iki 1m. vaiko traumų rizika

Prisivalgyti ant vystymo stalo laikomo tepalo ar pudros (nuo3-4 mėn.)

Gali nusiristi nuo vystymo stalo, lovos ar sofos (nuo 4mėn.)

Užspringti įsidėjęs į burną lovytėje rastų smulkių daiktų (nuo 5-6 mėn.)

prisismaugti įkišęs galvutę tarp lovytės grotelių (nuo 6mėn)

dažnai pargriūva, atsimuša į baldų kampą (11-12 mėn.)

Vaiko iki 1m. traumų prevencija

Nepalikti tepalo, pudros vaikui pasiekiamoje aplinkoje

Vystymo stalas turi būti su apsauginiais kraštais

Nepalikti vaikams pasiekiamose vietose smulkių, aštrių daiktų

Vaiko lovytės grotelės turėtų būti ne žemesnės nei 60cm, o tarpai tarp

grotelių 4-6cm pločio

Minkšta grindų danga, kampai užapvalinti spec. antkampiais .

spec. antkampiais .

Vyresnio nei 1m. vaiko tr

raumų rizika

Vaikų sužalojimai būna:

namuose virš 50% (1999m. 77,2%)

ugdymo įstaigoje (mokykloje – 9,7-22%)

keliuose

laisvalaikiu

smurtiniai

Sužalojimų prevencijos būdai pagal Hadoną (10):

1) likviduoti (eliminuoti) pavojų
2) atskirti nuo pavojaus
3) vaią izoliuoti nuo pavojaus (aptverti)
4) pavojaus mažinimas
5) aprupintį pavoją mažinančiom medžiagom
6) treniravimas ir mokymas, kaip išvengti pavojaus;
7) įspėjimas apie gresiantį pavojų
8) vaikų preižiūra;
9) gelbėjimas įvykus nelaimei;
10) gydumas ir reabilitacija

1)Vaikų sužalojimai namuose

Nudegimai karštais skysčiais (nuo vyryklės, nuo stalo nuplykimas vonioje ir

kt.)

Nudegimai prisilietus prie karšto paviršiaus (vyryklės durelės, karšti

prietaisai, kt.)

Įkiša į elektros lizdą įvairius daiktus

Apsinuodijimas įvairiais chemikalais

Kritimas iš aukščio, pro langą ir kt.

Susižeidžia aštriais daiktais

Įkišti ir prisiverti pirštą tarp durų

Žaidžiant degtukais sukelti gaisrą

Suvalgyti nuodingų kambario augalų

Nuskęsti vonioje

Saugos priemonės namuose

Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų

Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles

Įrengti staltiesės laikiklius

Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse

Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius

Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta

danga)

Patartina vaikų iki 3 metų į virtuvę neįleisti vienų

Ant viryklės krašto įtaisyti apsaugines groteles

Įrengti staltiesės laikiklius

Chemikalus laikyti rakinamose spintutėse

Ant elektros lizdų uždeti apsauginius dangtelius

Grindys turi būti neslidžios (vonioje neslystantis kilimėlis, minkšta

danga)

Antkampiai ant baldų kampų

Durų stabdžiai

Lango pravėrimo reguliatoriai, kurie neleistų atidaryti langą daugiau 10 cm

Nepalikti pasiekiamose vietose aštrių daiktų

Apsauginės grotelės ant karštų paviršių

Paslėpti degtukus

Turėti termometrą

Iki 3-jų metų vaiką laiptais vesti už rankos.

2)Vaikų eismo traumų prevencija

Vaiko sauga automobilio viduje (krepšys-kėdutė iki 9 mėn, sėdynė-kėdutė iki

10 metų)

Vaiko lydėjimas į mokyklą

“Gulintys policininkai” prie mokyklų

Vaikų, kaip eismo dalyvių mokymas

Dviratininkų šalmai, apsaugos alkūnėms ir keliams

Atšvaitai.

Vaikai daro tai, ką daro suaugusieji, o ne tai ką suaugusieji liepia jiems

daryti.

3)Sužalojimai mokykloje

Sužalojimai fizinio lavinimo pamokoje (30-44%):

Kritimas, atliekant pratimus ant gimnastikos prietaisų

Sužojimai, žaidžiant sportinius žaidimus

Sužeidimai per bėgimo, šuolių ir kitas sportines varžybas.

Sužalojimai pertraukų metu (50%):

Susidurimas su kitu mokiniu ar objektu

Smūgiai kietais bukais daiktais

Kritimas ant kietos dangos pastūmus ar pakišus koją

Griuvimas nuo laiptų

Iškritimas pro langą.

Sužalojimų mokykloje profilaktika

Fizinio lavinimo pamokose įvykstančių traumų profilaktika:

kvalifikuotas šios srities mokytojas

pamokas organizuoti tinkamoje sporto salėje

atliekant pratimus vaikas turi būti saugomas

prieš varžybas turi būti vedamas apšilimas, mankšta

per varžybas laikytis drausmės

individualus fizinės apkrovos parinkimas

Traumų, įvykstančių pertraukų metu, profilaktika:

pertraukų organizavimas, užtikrinantis mokinių saugumą ir judrumą

medicinos punktų įsteigimas

saugios aplinkos kūrimas

moksleivių švietimas (ryškūs plakatai, aiškinantys traumų priežastis ir
mechanizmus).

4)Vaikų laisvalaikio traumos

Vaikai laisvalaikiu dažniausiai susižeidžia:

žaidimų aikštelėse (kiemuose, parkuose)

išvykų, ekskursijų metu

poilsiaujant prie vandens (prie ežero, upės, jūros)

žaidžiant petardomis, savo gamybos sprogmenimis

Laisvalaikio traumų prevencija:

kiemuose esanti žaidimų įranga turi būti tvarkingai suremontuota ir
stabiliai fiksuota

išvykų metu vaikus nė akimirkai negalima palikti be priežiūros

kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, jiems besimaudant būtina juos
stebėti ir neleisti bristi giliau juosmens, neleisti vieniems irstytis
valtimis ar plaustais

petardų ir kitų sprogmenų pardavimo vaikams draudimas, jų sukeliamo
pavojaus mokymas

5)Smurtiniai vaikų sužalojimai

Paskutiniuoju laiku Lietuvoje stebima smurtinių vaikų sužalojimų didėjimo
tendencija. Jau nebe sensacija pranešimai apie šiukšlių konteineriuose ir
sąvartynuose randamus nužudytus naujagymius, vis daugiau vaikų tampa
žiaurių tėvų, alkoholikų ar psichikos ligonių aukomis, daugėja vaikų
sužalojimų, tarp jų mirtinų, įvykdytų bedraamžių.

IV.TRAUMATIZMAS DARBO VIETOJE:

Darbo traumatizmas pasaulyje

Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, kasmet darbo vietose
užregistruojama apie 250 mln. nelaimingų atsitikimų, kasdien 3 tūkst.
žmonių miršta darbe.

Net 12 mln. vaikų nukenčia darbo vietose, iš jų 12 tūkst. miršta.

Darbo traumatizmas Lietuvoje

LT-e kiekvienais metais vidutiniškai įvyksta apie 6000 su darbu susijusių
nelaimingų atsitikimų.

Valstybė per metus patiria vidutiniškai 20mln.litų nuostolį.

LT-e šuo metu veikia 48617 įmonių (privačios ir valstybinės). Ūkyje dirba
1,6 mln žmonių.

Privačiose įmonėse įvyksta daugiau kaip 90% visų nelaimingų atsitikimų.

Nelaimingi atsitikimai darbo vietoje įvyksta dėl:

nesureguliuotų įrenginių ir mechanizmų (1/3)

krentančių daiktų (1/8)

žmogui užkliuvus už įrangos ir gaminių (1/16).

Nelaimingų atsitikimų priežastys:

dėl norminių aktų reikalavimų nesilaikymo

dėl netvarkongos įrangos ekspluatavimo

dėl saugos ir sveikatos reikalavimų nepaisymo.

Darbo sąlygos:

Lietuvoje 24%drba kenksmingomis, 2%- labia kenksmingomis, o 1%-
neatistotinomis sąlygomis, o Išmokos dirbantiems kenksmingomis, labai
kenksmingomis bei pavojingomis darbo sąlygomis yra nuo 0,4-0,6 lt, vienam
dirbančiam per metus.(GRAFIKAS)

Visi darbuotojai pagal įmonių veiklos sritis yra skirstomi į:

1. apdirbamosios pramonės

2. statybos

3. transporto, sandeliavimo ir ryšių įmonių

4. elektros, dujų ir vandens tinklų įmonių darbuotoja

5. ŽŪ, medžioklės ir miškininkystės įmonių

6. prekybos, autoremonto, buitinės technikos taisyklos

Nelaimingų atsitikimų ir dirbančiųjų procentinis pasiskirstymas(GRAFIKAS):

Apdirbamojoje pramonėje dirba 17,2% visų darbininkų ir ten įvyksta 40% visų
nelaimingų atsitikimų; statyboje dirba 6,6%, įvyksta 15% visų NA, tą patį
NA/darbuotojų skaičiaus santykį(vyraujant NA) matome ir transporto ir
elektros, dujų ir vandens tinklų imonėse.

NA galimybės tikimybė- tai nelaimingų atsitikimų skaičiaus , išreikšto
procentais, santykis su dirbančiųjų procentiniu skaičiumi:

2,33- apdirbamosios pramonės įmonėse

2,24- statybos įmonėse

1,83- elektros, dujų ir vandens tinklų įmonėse

1,69- transporto, sandeliavimo ir ryšių įmonėse

0,39-ŽŪ, medžioklės, miškininkystės įmonėse

0,37- prekyba, autoremontas, buitinių daiktų taisyklos.

ASMENYS, NUKENTEJĘ NUO NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE (lentelė):

Per 95-2000 m stebima NA mažėjimo tendencija.
2000m: NA skaičius – 2789, iš jų blaivūs -1715, neblaivūs – 58, nenustatyta
– 1013.

Lėšos darbo traumatizmo prevencijai

Įmonės žmonių saugai ir sveikatai darbe skiria 2% lėšų nuo įmonės turto
vertės

Valstybė skiria Valstybinei darbo inspekcijai tik 0,07% valstybės
biudžeto

Darbo saugai ir sveikatai užtikrinti skiriama 558 litų žmogui/metus.

Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje prevencija:

periodiškas medicinis tikrinimas (nemaža dalis norinčiųjų įsidarbinti
nuslepia savo negalavimus, o darbdaviai jiems nepraneša apie kenksmingas
darbo sąlygas)

asmeninės ir bendros apsauginės priemonės (darbdaviai nesudaro nemokamai
darbuotojams išduodamų asmeninių apsaugos priemonių darbe sąrašų, darbo
saugos naujovių įdiegimas)

darbuotojų mokymas ir instruktavimas.

V. PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ(>65m.) TRAUMATIZMAS

Griuvimai – viena iš dažniausių traumų priežasčių vyresnio amžiaus žmonių
tarpe (JAV duomenimis griuvimai sudaro 3/4 visų nelaimingų atsitikimų
vyresnio amžiaus žmonėms ir pagal visas mirties priežastis yra septintoje
vietoje).

Griuvimų dažnis (lentelė)

|AMŽIUS: |1k/per metus |1k/per metus (vyrai) |
| |(moterys) | |
|65-69 metai |30% |13% |
|>85 metų |> 50% |30% |

Vyrai griūna rečiau.

Griuvimų vieta

Namuose įvyksta 48% visų griuvimų. Iš jų 1/3 miegamajame. Daugelis griuvimų
pasitaiko užsiimant kasdienine veikla: einant, sėdantis, stojantis, dirbant
namų ruošos darbus. Apie 32% griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10%
lipant laiptais.

Globos įstaigose gyvenantys asmenys griūva 3 kartus dažniau negu jų
bendraamžiai, gyvenantys namuose.

Griuvimo pasekmės

Griūdami vienaip ar kitaip susižeidžia 22-60% vyresnio amžiaus žmonių.

Susižeidimo rūšys:

odos nubrozdinimai

mėlynės

sausgyslių patempimai

žaizdos

osteoporoziniai kaulų lūžiai (0,2-1,5% sudaro šlaunikaulio lūžiai, po
kurių apie 20-40% miršta per pirmuosius metus, 50% savarankiškai negali
judėti).

Kaip išvengti griuvimų?

Nedaryti staigių judesių, lėtai keltis iš lovos ir kt.

Geras apšvietimas

Baldai neturi užstoti praėjimo

Tvarkingi kilimai

Jokių smulkių daiktų ant grindų

Atsargiai eiti, kai slidu

Naudoti judėjimo priemonę.

VI. KARO MEDICINA IR TRAUMOS:

Karo medicina- tai medicinos mokslo šaka, tirianti žalojančių karinių
veiksnių karo ir karinio rengimo metu sukeltus organizmo vientisumo ir
funkcijų pažeidimus, dėl karių visuomenės ar karinės operacijos ypatumų
kilusias ligas, jų gydymo ir profilaktikos būdus.

Pagrindiniai karo medicinos tikslai- sveiki, kovai tinkantys kariai ir kuo
daugiau karių, sugrąžintų į rikiuotę.

LT kariuomenės karių sergamumo rodikliai nuo 1998 iki 2002m:

traumos- 13%

ligos- 87%

Daugiausia traumų patiria pradinės privalomosios karo tarnybos kariai

(65,9%)

Vyrauja įvykusios fizinio parengimo metu( 30proc.) ir buitinės(29proc.)

traumos(GRAFIKAS)

Nuo 1998 iki 2001m stebima karių traumatizmo didėjimo tendencija

(GRAFIKAS), ypač 99 metais, kai traumatizmas “pašoko” net 40 proc.; 2000m

– 20 proc, 2001 – 5 proc

Pagrindinė priežastis- intensyvėjantis kariuomenės kovinis parengimas

Traumų prevencija kariuomenėje

TRAUMŲ PRIEŽAŠČIŲ:

kuriama traumų monitoringo sistema;

ugdomi specialūs įgūdžiai, padedantys išvengti traumų treniruočių, kovinio
rengimo metu, ir buities traumų;

kuriamos metodikos, padedančios prisitaikyti pre didėjančio fizinio ir
psichologinio krūvio;

gerinama karių mityba;

kuriama tinkama, saugesnė aplinka;

palaikomas palankus psichologinis klimatas;

tobulinama vadyba, vadų profesionalumas;

tobulinama karių darbo saugos sistema;

aiškiai pateikiamos užduoties instrukcijos;

visapusiškas aprūpinimas darbo saugos priemonėmis;

didinama vado atsakomybė už pavaldinį.

TRAUMŲ PASEKMIŲ:

visų lygmenų karo medikams suteikiami papildomi būtinosios medicinos
pagalbos įgūdžiai pagal ATLS (Advanced trauma life support) metodiką

visi kariai apmokomi I-osios pagalbos ir sužeistojo transportavimo;

visapusiškai aprūpinama šiuolaikiniais būtinosios medicinos pagalbos
rinkiniais;

pagal pažangiausias metodikas tobulinama medicinos pagalbos organizavimas
ir taktika;

plėtojamas visapusis bendradarbiavimas su nacionaline sveikatos priežiūros
sistema.

Leave a Comment