Teigiamos ir neigiamos Lietuvos narystes ES pasekmes

Turinys

1. Turinys…………………………………………………………………………………………………………………22. Įžanga …………………………………………………………………………………………………………………33. Tyrimo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir metodai……………………………………………………..5 4. ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas…………………………………………………………………………………………….75. Europos Komisijos bendrojo finansinio pasiūlymo 2004-2006 metams vertinimas………..86. Eurointegracijos poveikio Lietuvos ekonomikai modeliavimas……………………………………97. Išvados: Narystės ES trūkumai ir privalumai……………………………………………………………128. Literatūra…………………………………………………………………………………………………………….14

Įvadas

Pereinamoji Lietuvos ekonomika yra stipriai veikiama besikeičiančios aplinkos ir ryšių su kitomis šalimis. Integracija į Europos Sąjungą yra bene vienas didžiausių iš dalies kontroliuojamų poveikių, kuris sąlygos įvairias ekonomines ir socialines transformacijas. Numatoma Europos Sąjungos (ES) plėtra integruojant Rytų bei Centrinės Europos šalis jau dabartiniu metu turi didelės svarbos ir, neabejotinai, toliau sąlygos tam tikrus struktūrinius-socialinius pokyčius besiintegruojančiose šalyse. Įvairių autorių tyrimų rezultatai rodo, jog abu regionai, ES šalys ir šalys kandidatės, kaip visuma turės naudos iš šio proceso, tačiau poveikis Rytų bei Centrinės Europos šalims bus žymiai didesnis nei dabartinėms ES narėms.

Šis tyrimas yra bandymas apibendrinti visa eilę kokybinių ir kiekybinių tyrimų bei gauti kiekybinį integracijos į ES proceso pasekmių Lietuvos ekonomikai įvertinimą.

Tyrimo medžiaga ir išvados padės valstybės institucijoms ir plačiajai visuomenei tiksliau sužinoti žinoti, kokias konkrečias pasekmes sukelia rengimosi narystei ES veiksmai, kokiose Lietuvos ekonomikos srityse jie gali svariausiai pasireikšti. Tyrime atliktos prognozės suinteresuotoms valstybinėms valdymo institucijoms ir kitiems ūkio subjektams leis racionaliau planuoti intensyvėjančią integracinę veiklą ir efektyviau skirstyti ir naudoti esamus išteklius, būtinus koncentruojamiems laike veiksmams. Tyrime surinkta faktologija gali tarnauti kitu autorių prognozėms išeities medžiaga, o prognozių rezultatai gali skatinti kitus, svarbius Lietuvos ekonomikai ir socialiniai raidai, praktinius ir mokslinius tyrimus.

ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas

Įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvadose vyrauja teigiamos nuostatos apie integracijos poveikį dabartinėms narėms. Pavyzdžiui Austrijai ir Vokietijai Keuschnigg ir Kohler (1999) bei Keuschnigg ir Keuschnigg (1999) prognozuoja teigiamą poveikį BVP augimui ilgu laikotarpiu apie 0.45 ir 1.08 procento atitinkamai, taip pat teigiamą efektą gerovei, kuris sudarytų apie 0.38 ir 0.51 procento BVP. Šalims kandidatėms taip pat prognozuojamas teigiamas poveikis pradedant Baldwin (1997) ir baigiant Lejour et al. (2001), Directorate (2001). Pastarajame tyrime teigiama, jog šalyse kandidatėse po stojimo dėl sanglaudos fondų ir kitos paramos iš ES bei bendro produktyvumo didėjimo BVP po stojimo iki 2009 metų augs vidutiniškai nuo 2.9 procentų pesimistiniame variante iki 5.6 procentų optimistiniame, t.y. keliais procentiniais punktais greičiau nei dabartinės ES narės

Susisteminus iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus gauta:2002 – 2009 metų laikotarpiu investicijos į Lietuvos ūkį dėl stojimo į ES sudarytų apie 23 mlrd. litų. Įvertinta, kad ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos bendroje investicijų sumoje šiuo laikotarpiu sudarytų apie 9 mlrd. litų. Valstybės atliekamos investicijos siektų 4,5 mlrd. litų. Kita dalis investicijų būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis. Integracija į ES Lietuvai duos daug tiesioginės naudos išmokų iš ES biudžeto forma. Įvertinta, jog Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui bei indėlis, kurį ES ir šalys donorės padarė(įsipareigojo padaryti) negrąžintinos pagalbos forma, 2002 –2009 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 15 mlrd. litų. Lietuvos ūkio subjektai tuo pačiu laikotarpiu patirtų apie 12 mlrd. litų naudos, daugiausiai susijusios su planuojamu pajamų padidėjimu dėl kvotų ir kainų pokyčių žemės ūkyje (apie 4,5 mlrd. litų) bei teigiamu efektu dėl muitinės procedūrų supaprastinimo (apie 4,3 mlrd. litų).Įvertinta, jog integracijos kaštai 2002– 2009 metų laikotarpiu sudarytų apie 16 mlrd. litų, iš kurių 9 mlrd. litų tektų valstybei. Didžiausia šių kaštų dalis susijusi su Lietuvos valstybės įmokomis į ES biudžetą. Analizuojamu laikotarpiu šios įmokos sudarytų apie 4,3 mlrd. litų. Taip pat nemaža kaštų dalis tenka darbų saugos reikalavimų įgyvendinimui (apie 3,5 mlrd. litų). Ignalinos AE uždarymo kaštai sudarytų apie 1,8 mlrd. litų (čia įvertintas tik 2002-2009m. laikotarpis, bei neįvertintos investicijos, susijusios su naujų elektrinių statyba, elektrinių modernizavimu bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimu), valstybės administraciniai kaštai siektų apie 1,5 mlrd. litų. Taip pat įvertinta, jog Lietuvos ūkis patirs apie 1,7 mlrd. litų papildomų kaštų dėl darbo jėgos migracijos.

Pateikiamuose pagrindinių sektorių aprašymuose yra parodomi galimi investicijų poreikio tam tiruose sektoriuose lygiai. Investicijų poreikis, kaštai bei nauda leidžia identifikuoti kur turėtų būti nukreiptos investicijos, susijusios su integracijos į Europos Sąjungą procesais. Atitinkamai, remiantis bendruoju finansiniu pasiūlymu bei fondų pasiskirstymu pagal sektorius, parodoma, kokio lygio finansavimas, susijęs su Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimu ir Lietuvos kofinansavimu, gali būti nukreiptas į konkrečius sektorius. Daugeliu atvejų matosi, kad šis finansavimas nėra pakankamas arba nėra aiškūs šio finansavimo šaltiniai.

 Susisteminus Lietuvoje atliktus atskirų sektorių tyrimus nustatyta, jog dėl ES integracijos Lietuvoje turėtų labai išaugti materialinių investicijų apimtys. Pavyzdžiui, 2002 ir 2003 metais investicijų srautas Lietuvoje vien dėl privataus sektoriaus pasiruošimo integracijai turėtų būti didesnis po tris milijardus litų kasmet (palyginimui, iš viso 2001 metais materialinės investicijos be personalinių įmonių sudarė 6,5 mlrd.Lt. Toks investicijų augimas potencialiai galimas (nors kartais sunkiai įsivaizduojamas, pvz., lyginant tik 2002 ir 2001 metus investicijos vien į žemės ūkį turėtų išaugti keturiolika kartų). Todėl pavienius sektorinius pasekmių tyrimus reikėtų vertinti daugiau kaip orientacinius, parodančius kokiuose sektoriuose dėl kokių priežasčių įvyks integracijos į ES įtakojami ekonominiai procesai. Tiesioginis jų rezultatų perkėlimas į šalies makroekonominių rodiklių prognozes gali sumažinti šių prognozių realumą.

 Prisitaikymas prie ES standartų neabejotinai sąlygoja ir sąlygos tam tikras papildomas investicijas. Tačiau norint panaudoti atskirų tyrimų informaciją apie prisitaikymo investicijų apimtis reikia papildomo investicijų poreikio bei terminų realumo vertinimo, ypač žemės ūkio ir pramonės veikloms, kuriose bendras 2002-2009 metų laikotarpio prisitaikymo investicijų poreikis viršija bendrą per tą patį laikotarpį iš ES gaunamų lėšų sumą apie septynis kartus.

 Vertinant atskirų sektorių prisitaikymo prie ES reikalavimų tyrimų rezultatų poveikį Lietuvos ekonomikai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nemaža dalis investicijų būtų atliekamos net ir tuo atveju, jeigu Lietuva ir nestotų į Europos Sąjungą. Tai sąlygotų vykstantys globalizacijos procesai, tarptautinio konkurencingumo siekimas, esama geografinė padėtis. Išgryninti investicijas vien tik integracinio į ES poveikio praktiškai neįmanoma. Šios aplinkybės ignoravimas, propaguojant dalinių tyrimų rezultatus gali sukelti tam tikras politines spekuliacijas, siekiant geriau tenkinti vienos ar kitos ūkio subjektų ar socialinės grupės reikalavimus.

Tyrimo tikslas, pagrindiniai uždaviniai ir metodai

Šio tyrimo tikslas – susisteminti iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus ir įvertinti visų šių veiksnių poveikį Lietuvos ūkio rodikliams, įtakojantiems bendrąjį vidaus produktą, atliekant eurointegracijos poveikio Lietuvos ekonomikai modeliavimą.

Pagrindiniai tyrimo uždaviniai yra šie: Inventorizuoti atliktus Lietuvoje ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų rengimosi narystei ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimus ir išanalizuoti bei susisteminti jų rezultatus.

 Surinkti finansinių pasekmių duomenis, teikiamus Lietuvos pasirengimo narystei ES programoje (LPNP), Lietuvos ekonominėje programoje laikotarpiui iki įstojimo į ES, Nacionaliniame plėtros plane ir kituose oficialiuose dokumentuose.

 Įvertinti integracijos į ES kaštus ir naudą 2002-2009m. laikotarpiu bei suformuoti pradinę duomenų bazę, reikalingą ir pakankamą apskaičiuoti integracijos kaštus bei integracijos naudą 2002-2009m. laikotarpiu, t.y. suderinant jų nomenklatūrą su makroekonominio modelio parametrais.

 Identifikuoti sektorius, kurie labiausiai bus įtakojami integracijos į ES, bei atlikti pagilintą tų sektorių analizę.

 Atlikti integracijos į ES poveikio ekonometrinį modeliavimą. Šio modeliavimo tikslas – pagal pradinėje duomenų bazėje įvertintus pirminius poveikius apskaičiuoti tolimesnę integracijos į Europos Sąjungą įtaką Lietuvos ekonomikai, pateikiant šį rezultatą kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) skirtumą, atsirandantį dėl integravimosi proceso.

 Siekiant apskaičiuoti integracijos į Europos Sąjungą įtaką Lietuvos ekonomikai, sudaryti du tiksliniai ekonometriniai modeliai, skirti įvertinti antrinį pirminių integravimosi impulsų poveikį ekonomikai pagal dabartiniu metu Lietuvos ūkyje nusistovėjusius ryšius tarp pagrindinių makroekonominių rodiklių makro lygmenyje ir atskirų veiklų aktualių ekonominių rodiklių sektoriniame lygmenyje.

 Lyginant su panašiais tyrimais kitose šalyse, toks uždavinys tam tikra dalimi tipinis, t.y. orientuotas į poveikio ekonomikos augimui vertinimą, tačiau kartu siauresnis, kadangi nereikalauja vertinti gerovės pokyčių, įtakos užimtumui, biudžeto pajamoms ir pan. Šio darbo specifika yra BVP detalizavimas pagal jo komponentus. Visa tai lėmė palyginti paprastų modelių, aprašančių nominalių visuminių išlaidų bei atskirų veiklų rodiklių priklausomybes, naudojimą. Sudėtingesnių modelių naudojimą ribojo turimų ekonominių laiko eilučių nepakankamas ilgis.

Tyrimo apribojimai. Visiems tokio pobūdžio tyrimams lyginantiems dvi hipotetines situacijas (kas būtų buvę, jei būtume visiškai nepradėję integracijos proceso ir kas galėtų būti po visiškos integracijos) yra būdingas didelis neapibrėžtumas. Nagrinėjant pereinamosios šalies integracijos procesus papildomai susiduriama su keliais metodologinio pobūdžio sunkumais:

 Pirmiausiai yra keblu atskirti pereinamosios šalies transformavimosi ir integravimosi procesus, kadangi abu yra struktūrinio pobūdžio.  Antras keblumas nagrinėjant šalies integracijos procesus yra atskirti regioninės integracijos ir bendro pasaulinio globalizavimosi naudą ir kaštus, kadangi visi integraciniai procesai tarpusavyje yra susiję.  Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog analizei naudojami dabartiniu metu susiformavę ryšiai, kurie nebūtinai gali išlikti ateityje.

Ekonometrinių modelių kaip tyrimui taikomo metodo pasirinkimą nulėmė ir tai, jog vienas pagrindinių taikomųjų bendrosios pusiausvyros modelių komponentų yra sąnaudų – išeigos lentelė, kurios Lietuvos statistikos departamentas dar nėra paskelbęs.

Šiame tyrime taikomas makroekonometrinis modelis aprašo pagrindinius statistinius ryšius tarp visuminių išlaidų sudėtinių rodiklių, t.y. analizuojama paklausos pusė darant prielaidą, kad potencialaus BVP apimtys bus didesnės.

Integracijos į ES poveikis vertinamas taikant standartinę modelio reakcijos į impulsus analizę, t.y. palyginant integracijos scenarijų su baziniu be integracijos. Tuo tikslu pirmiausia nustatomi pagrindiniai integracijos įtakos šaltiniai, kurie modelyje kiekybiškai įvertinami kaip pirminiai modelio impulsai. Antrinis poveikis vertinamas naudojant makroekonometrinį ir sektorinį ekonometrinį modelius, kuriuose BVP modeliuojamas taikant struktūrinius vektorinės autoregresijos modelius. Taikant makro-ekonometrinį modelį yra nustatomi visuminių išlaidų komponentai, o BVP paskirstymas atskiroms pramonės šakoms realizuojamas naudojant sektorinį ekonometrinį modelį, kuriame bendrasis vidaus produktas suskaidomas ir materialinės investicijos išskiriamos pagal veiklas. Toks detalizavimo laipsnis leidžia įvertinti atskirose veiklose pasireiškusius pirminio poveikio efektus bei gauti užduotyje suformuluotą BVP išskaidymą.

1 paveikslas. Integracijos į ES įtakos Lietuvai įvertinimo schema

Pastebėtina, jog pirminiai impulsai modelyje ateis ne į visas veiklas. Todėl dalies veiklų rodikliai modelyje bus įtakojami tik netiesiogiai, t.y. per antrinį poveikį, pvz., materialinių investicijų impulsai kitose veiklose įtakos statybų veiklos rodiklius ir pan.

ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatų sisteminimas

 Įvairiose šalyse atliktų tyrimų išvadose vyrauja teigiamos nuostatos apie integracijos poveikį dabartinėms narėms. Pavyzdžiui Austrijai ir Vokietijai Keuschnigg ir Kohler (1999) bei Keuschnigg ir Keuschnigg (1999) prognozuoja teigiamą poveikį BVP augimui ilgu laikotarpiu apie 0.45 ir 1.08 procento atitinkamai, taip pat teigiamą efektą gerovei, kuris sudarytų apie 0.38 ir 0.51 procento BVP. Šalims kandidatėms taip pat prognozuojamas teigiamas poveikis pradedant Baldwin (1997) ir baigiant Lejour et al. (2001), Directorate (2001). Pastarajame tyrime teigiama, jog šalyse kandidatėse po stojimo dėl sanglaudos fondų ir kitos paramos iš ES bei bendro produktyvumo didėjimo BVP po stojimo iki 2009 metų augs vidutiniškai nuo 2.9 procentų pesimistiniame variante iki 5.6 procentų optimistiniame, t.y. keliais procentiniais punktais greičiau nei dabartinėse ES šalyse.

 Susisteminus iki šiol Lietuvoje atliktus ES teisės aktų įgyvendinimo bei kitų narystės ES sąlygų vykdymo pasekmių tyrimų rezultatus gauta:

 2002 – 2009 metų laikotarpiu investicijos į Lietuvos ūkį dėl stojimo į ES sudarytų apie 23 mlrd. litų. Įvertinta, kad ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos bendroje investicijų sumoje šiuo laikotarpiu sudarytų apie 9 mlrd. litų. Valstybės atliekamos investicijos siektų 4,5 mlrd. litų. Kita dalis investicijų būtų finansuojama privataus sektoriaus lėšomis.  Integracija į ES Lietuvai duos daug tiesioginės naudos išmokų iš ES biudžeto forma. Įvertinta, jog Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšos, tiesioginės išmokos žemės ūkiui bei indėlis, kurį ES ir šalys donorės padarė (įsipareigojo padaryti) negrąžintinos pagalbos forma, 2002 –2009 metų laikotarpiu turėtų siekti apie 15 mlrd. litų.  Įvertinta, jog integracijos kaštai 2002– 2009 metų laikotarpiu sudarytų apie 16 mlrd. litų, iš kurių 9 mlrd. litų tektų valstybei. Didžiausia šių kaštų dalis susijusi su Lietuvos valstybės įmokomis į ES biudžetą. Analizuojamu laikotarpiu šios įmokos sudarytų apie 4,3 mlrd. litų. Taip pat nemaža kaštų dalis tenka darbų saugos reikalavimų įgyvendinimui (apie 3,5 mlrd. litų). Ignalinos AE uždarymo kaštai sudarytų apie 1,8 mlrd. litų (čia įvertintas tik 2002-2009m. laikotarpis, bei neįvertintos investicijos, susijusios su naujų elektrinių statyba, elektrinių modernizavimu bei gamtosaugos reikalavimų įgyvendinimu), valstybės administraciniai kaštai siektų apie 1,5 mlrd. litų. Taip pat įvertinta, jog Lietuvos ūkis patirs apie 1,7 mlrd. litų papildomų kaštų dėl darbo jėgos migracijos.

 Susisteminus Lietuvoje atliktus atskirų sektorių tyrimus nustatyta, jog dėl ES integracijos Lietuvoje turėtų labai išaugti materialinių investicijų apimtys. Pavyzdžiui, 2002 ir 2003 metais investicijų srautas Lietuvoje vien dėl privataus sektoriaus pasiruošimo integracijai turėtų būti didesnis nei po tris milijardus litų kasmet (palyginimui, iš viso 2001 metais materialinės investicijos be personalinių įmonių sudarė 6,5 mlrd.Lt. Toks investicijų augimas potencialiai galimas (nors kartais sunkiai įsivaizduojamas, pvz., lyginant tik 2002 ir 2001 metus investicijos vien į žemės ūkį turėtų išaugti keturiolika kartų). Todėl, pirma, pavienius sektorinius pasekmių tyrimus reikėtų vertinti daugiau kaip orientacinius, parodančius kokiuose sektoriuose dėl kokių priežasčių įvyks integracijos į ES įtakojami ekonominiai procesai. Antra, tikėtina, kad vertinant investicijų apimtis, stojimo į ES nulemtoms investicijoms priskirta ir didelė dalis neišvengiamų dėl globalizacijos procesų būtinų investicijų. Todėl tiesioginis jų rezultatų perkėlimas į šalies makroekonominių rodiklių prognozes gali sumažinti šių prognozių realumą.

 Prisitaikymas prie ES standartų neabejotinai sąlygoja ir sąlygos tam tikras papildomas investicijas. Tačiau norint panaudoti atskirų tyrimų informaciją apie prisitaikymo investicijų apimtis reikia papildomo investicijų poreikio bei terminų realumo vertinimo, ypač žemės ūkio ir pramonės veikloms, kuriose bendras deklaruotas 2002-2009 metų laikotarpio prisitaikymo investicijų poreikis viršija bendrą per tą patį laikotarpį iš ES gaunamų lėšų sumą apie septynis kartus.

Europos Komisijos bendrojo finansinio pasiūlymo 2004-2006 metams vertinimas

 Remiantis Europos Komisijos preliminariu lėšų paskirstymu Lietuvai 2004-2006 m. numatoma skirti 1,73 mlrd. EUR finansinė parama. Parama per ES struktūrinius fondus ir per Sanglaudos fondą sudarytų 607 mln. EUR . Įmokos per PHARE, ISPA ir SAPARD fondus sudarytų 303 mln. EUR.  Išankstiniais vertinimais Lietuvos Respublikos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą sudarytų apie 1,2 proc. BVP kiekvienais metais. Įvertinus visas išmokas ir įmokas tarp ES ir Lietuvos biudžetų darytina išvada, kad Lietuva daugiau gaus lėšų iš ES, nei sumokės įmokų į ES biudžetą ir šis teigiamas skirtumas pirmus kelerius narystės metais palaipsniui didės. Neįvertinant IAE uždarymo kaštų, grynasis teigiamas biudžetinių lėšų pervedimų skirtumas 2004 metais sudarytų 258 mln. eurų (apie 890 mln. litų), 2005 metais – 392 mln. eurų (apie 1353 mln. litų) ir 2006 metais – 525 mln.eurų (1813 mln. litų).

 Pinigų srautai skaičiuoti remiantis Europos Sąjungos pateiktais skaičiavimo principais. Vertinant Europos Sąjungas išmokas Lietuvai, šalia pateikiamų skaičiavimo principų, įvertinamas pasirengimas įsisavinti numatytas pinigų sumas. Remiantis šiais skaičiavimais gauname, kad Lietuva galėtų skirtingiems poreikiams tenkinti 2004 metais gauti iki 439 mln. eurų (apie 1515,8 mln. litų), 2005 metais – iki 577 mln. eurų (apie 1992,3 mln. litų), 2006 metais gauti iki 716 mln. eurų (apie 2472,2 mln. litų). Šiuo metu numatyti galimas gauti įmokas vėlesniais metais nėra galimybės. Šiame darbe daroma prielaida, kad vėlesniais metais sumos nemažėja, tačiau prognozėse jos ir nėra didinamos.

 Atliekant ES fondų įtakos analizę Lietuvos ūkiui, daroma prielaida, Lietuvos institucijos ir ūkis bus pajėgus įsisavinti visą įsipareigojimuose nurodytą sumą.

1 lentelė. Struktūrinių ir sanglaudos fondų bei Bendrijų iniciatyvų programos planuojamas lėšų pasiskirstymas pagal atskiras ūkio šakas (įvertinant ir Lietuvos valstybės kofinansavimą), mln. litų 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007m. 2008 m. 2009 m.1. Infrastruktūra 485 503 808 808 808 8081.1. Transportas 208 216 346 346 346 3461.2. Telekomunikacijos 1 1 2 2 2 21.3. Energetika 32 34 54 54 54 541.4. Aplinkosauga 210 217 349 349 349 3491.5. Sveikatos apsauga 7 7 11 11 11 111.6.Urbanistinė infras. 27 28 45 45 45 452. Žmogiškieji ištekliai 279 289 464 464 464 464

2.1.Mokslas ir švietimas 165 171 274 274 274 2742.2. Mokymas ir užimtumas 41 42 68 68 68 682.3.Moks. tyrimai ir technol. 58 60 96 96 96 962.4. Informacinė visuomenė 7 8 12 12 12 122.5. Sportas 3 3 5 5 5 52.6. Kultūra 6 6 10 10 10 103. Gamybos sektorius 81 84 134 134 134 1343.1. Žemės ūkis 58 60 96 96 96 963.2. Pramonė ir verslas 11 12 19 19 19 193.3. Turizmas 12 12 19 19 19 194. Kita 13 44 67 35 30 48Iš viso 857 920 1.473 1.441 1.436 1.454

 Įstojus į Europos Sąjungą ženkliai išaugtų nacionalinio kofinansavimo poreikis, todėl darant prielaida, jog nepasikeis Lietuvos fiskalinės politikos nuostatai (subalansuoto biudžeto siekimas, skolinimosi ribojimas ir pan.), gali būti reikalingas tam tikras lėšų perskirstymas kaip tarp biudžeto išlaidų arba atskirų ūkio sektorių, tarp sektorių viduje. Taip pat daroma prielaida, kad fondų kofinansavimas, tiesioginių išmokų mokėjimas, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą ir kitos išlaidos, susijusios su integracijos procesu, nesumažins valstybės biudžeto išlaidų.

Eurointegracijos poveikio Lietuvos ekonomikai modeliavimas

 Remiantis užsienio šalių tyrimų patirtimi ekonometrinio modeliavimo būdu nagrinėta integracijos sąlygojama muitų sąjungos, bendrosios rinkos, darbo jėgos migracijos, laisvo kapitalo judėjimo bei biudžetinių fondų įtaka Lietuvos ūkiui. Šių pirminių impulsų analizė rodo, jog didžiausią pirminį poveikį Lietuvos ūkiui turi bendrosios rinkos efektas, papildomos piniginės iš ES fondų gaunamos lėšos bei tiesioginių užsienio investicijų padidėjimas.

 Vien Lietuvos eksportas dėl integracijos į ES lyginant su hipotetine nesiintegravimo situacija per 2002-2009 metus yra didesnis apie 1.9 karto (žr. 2 lentelė). Tokią ženklią integracijos įtaką eksportui lemia tai, jog Lietuva su ES daugiausiai prekiauja tomis prekėmis, kurių prekyba, kaip įvertinta Lejour et al. (2001) tyrime labai padidėja dėl bendrosios rinkos sukūrimo (tekstilė, žemės ūkis ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog derybinių skyrių įtaka yra persipynusi ir išskyrimas yra tik sąlyginis – bendrosios rinkos efektas taip pat apima tam tikrą visų kitų derybinių skyrių įtakos dalį.

2 lentelė. Integracijos į ES įtaka bendrojo vidaus produkto išlaidų komponentams per 2002-2009 metų laikotarpį, mln.Lt

Derybiniai skyriai BVP skaičiavimas išlaidų metodu Galutinio vartojimo išlaidos Bendrosios vidaus investicijos Prekių ir paslaugų eksportas Prekių ir paslaugų importas Iš viso BVP

Namų ūkio vartojimo išlaidos Vyriausybės vartojimo išlaidos Nepelno institucijų vartojimo išlaidos* Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Atsargų pasikeitimai* Nr. 1 Laisvas prekių judėjimas 20684 6074 – 7336 – 25271 26702 32662Nr. 2 Laisvas asmenų judėjimas -654 -78 – -9 – -30 -711Nr. 3 Laisvė teikti paslaugas 2466 727 – 882 – 3014 3189 3899Nr. 4 Laisvas kapitalo judėjimas 6549 1931 – 5407 – 6386 7501Nr. 26 Išoriniai santykiai -88 -26 – -26 – -97 723 -961Nr. 29 Finansinės ir biudžetinės nuostatos 21909 5552 – 14089 – 18081 23470Iš viso 50866 14180 – 27679 – 28187 55052 65860 *modeliu nevertinta

 Dėl nagrinėto integracijos poveikio Lietuvos BVP per 1995-2009 metų laikotarpį yra apie 65.9 milijardo litų (vien 2009 metais – 11,4 milijardo litų) didesnis nei nesiintegravimo atveju (žr. 2 paveikslas). Bendras įvertintas nagrinėtų skyrių poveikis per 2002-2009 metus, lyginant su atitinkamu suminiu bendruoju vidaus produktu nesiintegravimo atveju, sudaro apie 14. Tačiau galima pastebėti stiprų kumuliatyvinį efektą – jei 2002 metų BVP dėl integracinių priemonių viršijo “neintegracinį” BVP 7.7 proc., tai 2009 m. jis, tikimasi, bus didesnis jau 15.3 proc. Vertinant ne absoliutinių sumų santykius, o BVP augimo tempus, vidutiniškai per 2002-2009 Lietuvos ekonomika auga apie 1.14 procentinio punkto sparčiau lyginant su hipotetine nesiintegravimo situacija. Primintina, jog šis BVP prieaugis yra “grynasis”, t.y. gautas atsižvelgus į integracijos sąlygojamas sąnaudas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant integracijos poveikį po 2006 metų daroma prielaida, kad iš ES ateinantis finansavimas atitiks 2004-2006 metų principus, todėl integracijos poveikio vertinimas po 2006 metų yra susijęs su dideliu neapibrėžtumu. Jei vertintume tik labiau apibrėžtą laikotarpį iki 2006 metų, vidutinis integracijos efektas sudarytų 1.37 procentinio punkto. Pastebėtina, jog šis dydis taip pat neparodo viso integracijos poveikio, kadangi vertinamo periodo specifika neleido nustatyti integracijos sąlygoto palūkanų normų sumažėjimo poveikio Lietuvos ūkiui. Kartu tolimesnė Lietuvos integracija į pinigų sąjungą gali sąlygoti ir kitų efektų, pvz., dėl verslo ciklų ES ir Lietuvoje nesutapimo, todėl tokiam poveikiui tirti būtų tikslinga skirti atskirą studiją. Taip pat į muitų tarifų suvienodinimo poveikį šiame darbe yra atsižvelgta tik iš dalies ir papildomai reikėtų įvertinti prekybos “sukūrimą”, kuris atsiranda šalinant tarifines kliūtis Lietuvos prekybai su ES.

2 paveikslas. Faktinio ir makro modeliu prognozuojamas BVP lyginat su hipotetiniu BVP be integracijos įtakos, mlrd. litų

 Integracijos poveikio sektoriams analizė parodė, jog didžiausią integracijos įtaką vertinant pagal sukurtos pridėtinės vertės rodiklį per 2002-2009 metų laikotarpį patiria apdirbamoji pramonė (18.6 mlrd.Lt). Iš to dominuojantį antrinį poveikį apdirbamajai pramonei (13.1 mlrd.Lt) sąlygoja bendrosios rinkos efektas. Antra ir trečia pagal integracijos poveikį pridėtinei vertei yra didmeninės ir mažmeninės prekybos bei žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veiklos (atitinkamai veiklų pridėtinės vertės dėl integracijos yra didesnės 9.1 ir 7.2 mlrd. Lt). Šiose veiklose iš ES ateinantys finansiniai srautai turi žymiai didesnę santykinę įtaką nei pramonės atveju (finansinių ir biudžetinių nuostatų derybiniam skyriui priskirtas poveikis atitinkamai sudaro 3.4 ir 4.0 mlrd. Lt per 2002-2009 metų laikotarpį), kadangi bendrosios rinkos efektas pramonėje pasireiškia daugiau netiesiogiai, t.y. per bendrą gamybos apimčių, pajamų ir vartojimo padidėjimą. Statybų veiklos sukuriama pridėtinė vertė dėl integracinių procesų padidėja 3.8 mlrd.Lt, transporto, sandėliavimo ir ryšių – 3.4 mlrd. Lt, elektros, dujų ir vandens tiekimo – 3.1 mlrd.Lt. Kitų veiklų pridėtinę vertę integraciniai procesai įtakoja mažiau.

 Pateikti skaičiai rodo, jog, vertinant pagal integracijos įtaką bendrajam vidaus produktui, Lietuvos integracija į ES yra naudinga šalies ūkiui.

IšvadosKokie yra narystės Europos Sąjungoje trūkumai?

 Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o, pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.).  Tačiau vis tiek galima teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima nurodyti.

 Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės, saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų (pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei atlyginimų didėjimą. Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais atvejais, jų funkcijų sumažinimo).Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių).  Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln. litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga. Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti.

 Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką gali sustiprėti ir padidėti.  Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis ir truktų ilgiau.

Kokie yra narystės Europos Sąjungoje privalumai?

Politine prasme narystė ES reikš Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius Lietuvai dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Lietuva kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe. Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos Komisijoje, ES Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų “buvimą” Europoje, kokio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net ekonominės gerovės sąlyga.ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvos teisinę sistemą.Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui. Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims milijonams tautiečių, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų. Be to, sumažės kliūčių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos turės vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus.Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į ūkį, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų Europos vartotojų. Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresnio gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą, galimybę plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp apskričių siekia 2,5 karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į ES, kasmet gautų apie 400-600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti iš ES struktūrinių fondų.Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisiais narystės metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau. Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug 7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4-5 metams po Lietuvos įstojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3-3,7 mlrd. litų, tai reikštų 2,8-3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma, būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos finansinis dalyvavimas (vadinamasis kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo kelio ar tilto pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.

Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir kvėpuosime grynesniu oru tuoj, o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek lėšų aplinkos apsaugai). Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES pranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiek kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti.

Literatūros sąrašas

• Interneto tinklalapis: www.ldb.lt• Interneto tinklalapis: www.euro.lt• Interneto tinklalapis: www.std.lt• Interneto tinklalapis: www.ekt.lt• Davies N. 2002. Europa, Vilnius