Sveikatos paslaugu programa (valstybines ligonines)

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

Socialinio darbo institutas

SOCIALINĖ RŪPYBA

C grupės dalykas

(Namų darbo užduotis)

Sveikatos paslaugų programa

Darbą atliko: Marius Blaževičius

Socialinio darbo institutas I kursas

Vadovas: D.Snieškienė

2004, Kaunas

Turinys

Turinys.......................
.....................2

Įvadas
..........................

...................3
Sruktūriniai
komponentai.......................
...........4-5
Alternatyvios programos
charakteristikos....................
....5-8
Programos
vertinimas......................
.............8-9

Įvadas

Visų pirma derėtų informuoti, kad tai pirmas toks mano darbas, kai
reikia apklausti ir išanalizuoti įstaigą, aptarti jos tikslus, uždavinius,
pasiteirauti tų paslaugų teikėjų bei gavėjų nuomonės. Darbą labai
palengvina planas, kurį gavau kartu su užduotimi. Jis struktūralizuoja
darbą, nurodo gaires. Pradžioje pateikiau analizės turinį, toliau dėstymas,
išvados ir naudota literatūra (ji taip pat pateikta). Ypač padėjo duota
literatūra. Perskaičius ją dingo baimė nuo ko pradėti, kkaip išplėtoti
gaires, į ką įsigilinti labiau. Aš pasirinkau sveikatos programą
(valstybines ligonines), kuri apima tiek pirmąją medicininę pagalbą, tiek
stacionarinį gydymą, jo finansavimą, pasiskirstymą teritorijoje, individų
tinkamumą ir kt.
I. Srtuktūriniai komponentai.

Programos forma. Sveikatos programa „gamina sveikatą“. Kitaip sakant,
ji duoda galimybes suteikti zmogui medicininę pagalbą bet kokiu atveju, kai
zmogus suserga arba yra traumuotas. Taip pat atliekami tyrimai, skiriamas
gydymas.

Kam teikiama programa. Skubi neatidėliotina pagalba (3 dienos)
teikiama netsižvelgiant i žmogaus gyvenamą vietą, pilietybę. Pagal
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – SAM) įsakymus ji teikiama
tris paras. Ji yra kompensuojama, neatsižvelgiant, ar yyra socialinis
draudimas, socialinės garantijos. Ligoniai aptarnaujami pagal ligonių
teritorines kasas. Lietuvoje jų yra penkios. Pacientas privalo kreiptis į
savo šeimos gydytoją. Jei jis negali padėti, parašo siuntimą (Forma Nr.
27/a). Pacientas kreipiasi į ligoninę į priėmimo skyrių. Bet pagal SAM
reformą pacientas stacionarą gali pasirinkti tokį, k

koks jam patinka
nekreipiant dėmesio į gyvenamąją vietą. Nors realiai kiti stacionarai dėl
pinigų kvotos, kurias nustato teritorinės ligonių kasos planinių pacientų
nenori stacionarizuoti (t.y. guldyti į ligoninę pacientų, kurie nepriklauso
tai teritorinių liginių kasai), nes „pinigai paskui pacientą neina“, kaip
turėtų būti.

Finansavimas. Pagrindinis šios programos finansavimas – iš teritorinių
ligonių kasų. Pasirašant sutartis, nustatomos kvotos, pagal prėjusių metų
panaudotas lėšas (tačiau kiekvienais metais kvotos mažėja maždaug 200 000
litų). Kadangi stacionarų steigėjai – savivaldybės, tai lėšos gaunamos ir
iš jų rašant įvairias programas.

Pacientai, norintys geresnių sąlygų (vienutė, atskiras dušas,
šaldytuvas, arbatinukas, televizorius), primoka 11lt už parą, kurie įeina į
įstaigos pajamas, kurios panaudojamos ligoninės stovio gerinimui,
medicininiam inventoriui.

Įstaiga turi reabilitacijos skyrių, kur atvažiuoja pacientai be
teritorinių ligonių kasų siuntimo. Jie mokasi patys už gydyną ir gyvenimą.
Tame tarpe daug užsienio piliečių. Lietuvos pilietis moka 44lt/parą,
užsieniečiai – 68lt/parą.

Dar vienas pajamų ššaltinis – sutartys su sanatorijom, iš kurių
atvežami pacientai su pablogėjusia sveikata. Laboratorinius tyrimus apmoka
sanatorija.

Taip pat, jei pacientas nori pasitirinti sveikatą be šeimos gydytojo
siuntimo (echoskopija, rentgenas, laboratoriniai tyrimai.) tada mokasi
patys už save. Vizitas II lygio stacionare (pas gydytoją) – lietuvos
piliečiui 28lt, užsieniečiams – 34lt. Visi įkainiai patvirtinti SAM.

Administravimo lygmuo. Administravimas – valstybinis, kadangi įstaiga
valstybinė. Įstaigos vadovas dažniausiai skiriamas konkurso būdu. Taip pat
pavaduotojas slaugai, vyr. buhalteris, ekonomistai. Konkursas gali būti
vykdomas respublikos, miesto mąstu arba vietinis (t.y. ligoninės mąstu).
Įstaiga vientisa, t.y. „ligoninė“, kuri turi tam tikrus savo „
„filialus“,
išsiskirsčiusius visoje respublikoje, turinčius savo vadovus. Ligoninių
„filialai“ yra labai įvairūs: klinikos, kraujo centrai, pirminės sveikatos
priežiūros centrai, poliklinikos, medicinos punktai, ambulatorijos, fizinė
medicina ir reabilitacija.

II.Alternatyvios programos charakteristikos.

Programos vaidmenį derėtų išanalizuoti truputį plačiau. Labiausiai
įžvelgiamas yra turbūt vystymosi vaidmuo. Ši programa kuria gerovę, t.y.
stengiasi, kad žmogus geriausiai panaudotų savo galimybes bet kuriame savo
gyvenimo amžiuje. Juk sergantis žmogus, nesvarbu kiek jam metų, koks jo
išsilavinimas, socialinė padėtis, negali pilnavertiškai išnaudoti savo
galimybių. Pavyzdžiui: Sakykime, žmogus savo gyvenimą sieja su futbolu. Jis
ketina iš jo pragyventi, futbolas jam suteikia džiaugsmą, pasitenkinimą.
Susilaužęs koją, žmogus negali žaisti toliau, t.y. dingsta jo pajamų
šaltinis, išsivysto depresija, nerimas. Išsigydęs traumą, futbolininkas vėl
gali toliau testi savo kerjerą, ir išnaudot save ten ,kur jam geriausiai
sekasi.

Taip pat glima įžvelgti ir institucinės gerovės vaidmenį. Juk sukurtos
penkios teritorinės ligonių kasos, žmonių patogumui, kad nereiktų jiems
toli keliauti ištikus problemai. Stengiamasi modernizuoti medicininį
inventorių, kad pacientams gydymas nesukeltų papildomų nepatogumų.
Kiekvienas žmogus yra nusipelnes gauti šias paslaugas.

Svarbus klausimas, kokiu laipsniu programa yra visuotinė ar atrankinė.
Čia ir vėl išskiriami du keliai – skubi neatidėliotina pagalba ir
stacionarinis gydymas. Skubią neatidėliotiną pagalbą galėtume priskirti
prie visuotinės programos, nes ji nereikalauja socialinių garantijų,
teikiama visada be išimčių. Stacionarinį gydymą priskirsime prie atrankinės
programos, nes ji reikalauja tam tikrų finansinių išteklių, socialinio
draudimo. Tam, kad pacientui būtų teikiamas stacionarinis gydymas, jis turi
būti apmokėtas. O
lėšos tam imamos iš pacientų įmokų teritorinėms ligonių
kasoms.

Galima būtų teigti, kad atrankinė programa nėra jau taip blogai. Visų
pirma, pinigai juk negaunami iš niekur, jie yra kaupiami renkant tam tikrus
mokesčius. Visų antra, universalia programa dažniau naudosis turtingesni,
lengviau prieinantys, turintys daugiau informacijos žmonės. Taip gali būti
naudojama kitų sąskaita.

Kalbant apie skubią neatidėliotiną pagalbą, ji negali šiuo atveju
būti išnaudojama, nes ji suteikiama tik tada, kai žmogui gresia rimti
sveikatos sutrikimai, invalidumas ar net mirtis. Taip pat skubi
neatidėliotina pagalba turi teigiamą savybę šiuo atveju – ji neanalizuoja
pajamų. Taip nešskiriami socialiniai sluoksniai, kaip dažnai atsitinka
bandant pasinaudoti įvairiomis socialinėmis visuomenės paslaugomis.

Visuomenėje susiklostė tendencija, jog nemokamos palaugos
(universalios programos) nera tokio lygio, kokio turėtų būti, t.y. joms
neskiriama tiek lėšų, kad jos būtų pilnavertės, kaip tos, kurios turi aiškų
ir pakankamą finansavimą.

Parama, patarnavimai. Daugelis vargingai gyvenančių žmonių, nevertina
psichologinės pagalbos „ji juk nelemia geresnio gyvenimo“. Vargšai nustoję
tikėti kalbomis, jiems svarbiau materialūs dalykai, kurie padeda
pragyventi. Visos ligoninės ieško partnerių užsienyje, kurios atlieka
paramos akcijas. Labdaros būdu iš užsienio gaunamos slaugos priemonės,
medikamentai, medicininis inventorius, kurie padeda sutaupyti ir kartu
pagelbėti susirgusiems.

Valstybinės ligoninės – viešos, ne pelno siekiančios organizacijos,
siekiančios kokybiškai ir kuo tiksliau atlikti savo darbą. Tai ypač
humaniška programa, kurios istorija siekia kelis tūkstančius metų
(įskaitant ir raganavimus, siekiant išgelbėti žmonėms gyvybes).nors
valstybinės ligoninės konkuruoja su privačiomis (modernumas, medicininis
inventorius), tačiau jos vi
isuomet užtikrina savo stabilumą ir egzistavimą,
nes turi pastovų ir užtikrintą finansavima. Tuo tarpu privačios yra tarsi
priklausomos nuo pacientų skaičiaus, nors ir yra sudariusios sutartis su
teritorinėm ligonių kasom.

Ši programa iš esmės valstybinė centrinė, nes jos finansavimą ir
administraciją apsprendžia vyriausybė. Tačiau ji taip pat labai puikiai
prisitaiko prie vietinių gyventojų poreikių, nes turi šiokią tokią
autonomiją. Pavyzdžiui, atlikus pacientų ligų tyrimus, paaiškėja, kuriose
vietovėse ir kokiomis ligomis sergama dažniau, taip labiau sutelkiant
dėmesį į tų problemų sprendimus. Beje, kiekviena ligoninė sudaro sutartis
su užsienio programomis individualiai, taip nuspręsdama, kokios problemos
joms yra aktualios ir kaip jas spręsti.

Tačiau galima įžvelgti ir neigiamų savybių. Kuo daugiau valdymo
išsisluoksniavimo, tuo didesnė sabotažo tikimybė bei korupcija. Todėl visi
pareigūnai ir darbininkai turi būti humaniški bei sąžiningi.

Šioje programoje privalo dirbti tik profesionalai. Medicina reikalauja
visiško savo darbo išmanymo. Tam skiriama daug lėšų, tad ir pasirengimas
turi būti pats aukščiausias. Medikai visą laiką siunčiami savo
kvalifikacijos kėlimui, žinių tobulinimui.

Negalima teigti, jog programa apima visapusišką socialinės problemos
sprendimą. Juk ji reikalauja mokesčių tam tikrose situacijose. Tačiau ji
teikia nemokamą skubią pagalbą, kuri neabejotinai reikalinga. Kiekvieną
dieną įvyksta begalė nelaimingų atsitikimų, ir tolimesnis žmonių
egzistavimas neįmanomas be šios programos. Kad ir kiek ji pareikalautų
išteklių ir lėšų, jos nebūtų galima pašalinti iš visuomenės. Žinoma ši
programa nemažina problemos egzistavimo mąsto, tačiau stengiamasi kaip
įmanoma labiau ir visapusiškai ją išspręsti (nors ji nuolat atsinaujina).

III. Programos vertinimas

Ši programa programa pasiekia žmones net jos „nekviečiant“. Ištikus
nelaimei greitoji pagalba telkia visas pajėgas suspėti ir padėti nelaimėje
papuolusį žmogų. Tačiau kalbant apie stacionarinį gydymą,galima rasti ir
neigiamų savybių. Nors programa ir pasiekia žmones čia truputį sudėtingiau.
Pacientas turi sutvarkyti daug dokumentų. Tačiau nepaisant to, ji nukreipta
ir vykdoma kryptingai. Suteikiama daug informacijos apie gydytojų priėmimą,
apie ligoninės vietą, gydytojų darbo laiką. Tačiau yra didelė problema –
žmonių sąrašas be galo ilgas. Kiekvieną dieną žmonės ateina ir laukia savo
eilės, kada jie bus priimti ir aptarnauti. Tad ši programa horizontaliai
nėra advekati, nes pasinaudoti šia socialine paslauga reikia daug stovėti
didelėse eilėse. Vertikaliai programa adekvati, nes kiekvienas klientas
gavęs progą pasinaudoti paslaugą, gauna būtent tai, ko jam ir reikia. Taigi
asmeniškai ši programa patenkina žmogų.

Pagrindinis Finansavimas skiriamas iš teritorinių ligonių kasų.
Teritorinės ligonių kasos pajamas gauna iš valstybės, t.y. iš surinktų
mokesčių, kuriuos moka kiekvienas dirbantysis. Mokesčių paskirstymas yra
sąžiningas, tačiau didelė problema nedirbančiajam. Jam kreipiantis į
stacionarą, reiktų mokėti ir už praleistą laiką ligoninėje, ir už vaistuos
kuriuos jis vartojo, kai tuo tarpu jis niekur nedirba ar net neturi už ką
nusipirkti maisto. O dirbantysis, turintis socialines garantijas, tai gauna
nemokamai, t.y. faktiškai jis už medikamentus sumoka nmokesčiais
teritorinėms ligonių kasoms.

Be šios programos, kaip jau minėjau, žmonijai nebūtų įmanoma
egzistuoti. Tad išlaidos iš tikrųjų vertos šios programos. Ji yra
gyvybiškai svarbi. Administracinės išlaidos nėra didelės, pagrindinės lėšos
skiriamos programos vykdymui.

Sąryšis su kitomis socialinėmis programomis yra labai didelis.
Bendraujama su sanatorijomis, vaikų globos namais, senelių globos namais,
mokslo ir mokymo įstaigomis, sveikatos ir gyvybės draudimu ir daugeliu
kitų. Tai yra tartum suaugę tarpusavy. Mes negalime išsivaizduoti
socialinio draudimo, sanatorijų, mokslo įstaigų kartu nefunkcionuojančių.
Mano nuomone, tai neįmanoma.

Taigi, apibendrinant visa tai, derėtų pasakyti, kiekviena socialinio
gerbūvio programa kuriama tam, kad padėtų populiacijai, tačiau visada
atsiranda ir neigiamų savybių, dėl kurių kuriamos naujos socialinės
programos. Apžvelgiant sveikatos programos analizę derėtų pasakyti, kad tai
tikrai humaniška ir gyvybiškai svarbi programa, sukurianti labai daug darbo
vietų, padedanti žmonėms ištikus nelaimei. Programos paslaugų kokybė aukšta
ir stengiamasi dar labiau modernizuoti medicininį inventorių. Ši programa
nelinkusi išnykti ar sumenkti, nes be jos egzistavimas nesuvokiamas.
Naudota medžiaga:

Literatūra: D.Snieškienė „Socialinės gerovės institucija“, konspektas

L.Žalimienė „Socialinės paslaugos“

Internetiniai puslapiai: www.medicina.lt

www.5ci.lt

Leave a Comment