Vytauto Didžiojo universitetas Socialinių mokslų fakultetas EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Marius Blaževičius
MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO 3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS
Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas
Tikrino: V.Zuzevičiūtė
KAUNAS 2005
Įvadas
Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesįjai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėtaįgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir moksloministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visągyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimosistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuosešvietimo politikos dokumentuose. Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegtinaujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dartik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulintivisuomenę. Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais. Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaipbūtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visągyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės nariųžinias. Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.
Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.
Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką irnuoseklią “mokymosi visą gyvenimą” sistemą. Klesti biurokratija irsmulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiosemokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademiniojaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo irfundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio irneaiškių perspektyvų spartėja “protų nutekėjimas”. Dabartinės Vyriausybėsnoras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiamakolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių irnoro integruotis į europines struktūras.
Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiškavisuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį
valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniaišvietimo reformos darbai.Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujųkelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata beiintensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėmstechnologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.
Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (wordprocessor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kuriemoko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveiknenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamomokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamosmokymo procese.
Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojovaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi procesodalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasipalyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.
Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominęir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dardidesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantįmokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas irsudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijosvisuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekiaperkeldama mokyklas į informacijos amžių.
Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau beaktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingųpermainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaipbesimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikiųįvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikiakompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.
Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupiųporeikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra
per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipovaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypačpaskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yrasukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yranegausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių irįgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yradaug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duotidėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.
Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazėskokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmisnaujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų irįmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.
Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link,kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi,dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros,užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šįpotencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.
Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnįinformacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Platigaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotisnaujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijospavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos,sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčiosnepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.
Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikiapakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų,
prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekyboskompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas įjų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintasproduktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms irmažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimopilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgytiįgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingaisąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimąvartotojų tarpe.
Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju,jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtotistipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tasrinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.
Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankiąaplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės,turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turiatspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvossėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei versloatstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštoskokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.
Reikia pagreitinti elektroninės komercijos augimą Lietuvoje, ypač tarpsmulkių ir vidutinių įmonių, kad joms visa Lietuvos rinka taptų sava. Tamreikia patikimo vidaus rinkos teisinio pagrindo, suteikiančio teisinįsaugumą, pašalinančio kliūtis paslaugoms, skatinančio operatyvias naujovesir didinančio vartotojų pasitikėjimą. Tuo tikslu Bendrijos lygmeniu pradėtaįgyvendinti eilė įstatyminių iniciatyvų. Greitas jų priėmimas irįgyvendinimas turėtų būti prioritetinis. Taip pat reikia, kad Lietuvosvalstybės administracija savo pavyzdžiu parodytų, kaip palengvintielektroninius pirkimus ir kaip jais, kaip ir atviromis bei konkurentingomis
sistemomis, naudotis. Ji turėtų užtikrinti ir fizinius paskirstymo kanalus(pvz., pašto ir pristatymo paslaugas), kurie padėtų organizuoti prekybąInternetu.Internetas studentams bei mokslininkams.
Galimybės, kurias suteikia interaktyvus prisijungimas prie tinklo,gali būti panaudotos vystant visai naują požiūrį į mokymąsi ir mokymą –elektroninį švietimą, kai studentai gauna daugybę akademinės ir moksliniųtyrimų medžiagos bei priėjimą prie pačios bazės per tinklą. GreitasInterneto naudojimas palengvins ir veiksmingesnius interaktyvius moksliniustyrimus, kai geografiškai toli esantys mokslininkai galės dalintisduomenimis bei priemonėmis kurdami naujas žinias – ir taip sudarydamisąlygas atsirasti naujam darbo metodui – elektroniniam moksliniam tyrimui.Reikia sukurti tinklą, kuris galėtų užtikrinti tiesioginį garantuotoskokybės ryšį įvairiomis priemonėmis, ir parengti novatorišką turinį,vartojimą ir priemones, pademonstruojančias, kaip galima panaudotivirtualius universitetus ir institutus.
Todėl visos Lietuvos lygmeniu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti visąInterneto potencialą, užtikrinant visapusišką naudojimąsi geriausiu irgreičiausiu Internetu visoje Lietuvos švietimo ir mokslinių tyrimųbendruomenėje. Lietuva turėtų sukurti programas vartotojų poreikiamstenkinti, be to, reikėtų išnaudoti visas pramoninio bendradarbiavimo irprivačių partnerysčių galimybes.
Veiksmingas geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimasvisiems piliečiams ateityje – tai vienas didžiausių uždavinių, iškylantisvisoms Europos valstybių vyriausybėms (ne išimtis ir Lietuva). Sveikatospriežiūros technologija ir teikimas stulbinančiai tobulėja tuo pat metu,kai vyriausybės susiduria su senstančios visuomenės problema – išlaidossveikatos priežiūrai padidėja Todėl iškyla dvigubas uždavinys: gerintisveikatos priežiūros kokybę ir pasiekiamumą visiems Lietuvos piliečiams,tuo pat metu nedidinant bendrųjų išlaidų. Šių uždavinių nepavyksįgyvendinti, jei nebus sukurtos ir plačiai naudojamos visiškai integruotos,
tarpusavyje sąveikaujančios ir modernios sveikatos priežiūros sistemos.Skaitmeninės technologijos gali pagerinti sveikatos priežiūros produktyvumąir aprėptį. Šis potencialas dar nevisiškai išnaudojamas – tik 1 procentasvisų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų naudojamas informacijostechnologijoms. Būtina sukurti patikimas tarnybas, kurios apimtų ligonines,laboratorijas, vaistines, pirminės priežiūros centrus ir globos namus.Skaitmeninių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms sunegalia įveikti įvairias kliūtis (socialines–ekonomines, geografines,kultūrines, laiko kt.). Prieinamos technologijos, skirtos jų specifiniamsporeikiams spręsti, leidžia jiems dalyvauti socialiniame ir darbiniamegyvenime lygiomis teisėmis. Todėl uždavinys ateičiai – sumažinti likusiasspragas tarp technologijų ir šios vartotojų grupės. Būtina gerintigalimybes įgyti išsilavinimą ir darbinį parengimą bei užtikrintivisapusišką žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje. Reikia sukurtispecialius daugiakalbius operatyviuoju režimu veikiančius paslaugų tinklus,kurie sustiprintų neįgaliųjų nepriklausomybės ir saugumo jausmą.Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius formalumus,kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sistemose.
Esantiems specialistams reikia nuolatos atnaujinti žinias (kadangilaikas eina ir viskas keičiasi, tobulėja), o tam reikia sąlygų. Tam daugpasitarnautų jau suplanuotos, tačiau dar nevisiškai įdiegtos programos:
Europos Sąjungos studijos (Programa skirta valstybės tarnautojams irkitiems asmenims, dirbantiems ar siekiantiems dirbti su eurointegracijosprocesais susijusiose srityse);
Įtaigaus kalbėjimo įgūdžiai komunikacijos metu (Programa skirtavalstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, siekiantiems pagerinti savoįtaigaus kalbėjimo įgūdžius);
Viešasis administravimas ir viešoji politika (Programa skirta visiemsvalstybės tarnautojams ir asmenims, siekiantiems dirbti valstybėstarnyboje)
Ir dar daugelis kitų.
Tendencija, kurią pastebi darbo biržos darbuotojai, yra ta, kadsmulkių įmonių darbdaviai ieško žmonių, turinčių ne vieną kvalifikaciją.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė ieško vairuotojo, tai pageidauja, kad jis darmokėtų suvirinti, tekinti arba turėtų ir elektriko kvalifikaciją. Kitaipsakant, darbdaviams reikia daugiafunkcinių darbuotojų. Profesinio rengimosistema turėtų tenkinti šį poreikį.Siekiant lanksčiau panaudoti esamus darbuotojus, reikia taikytigretutinį mokymą, t.y. darbininkus paruošti dirbti ne tik savo darbovietoje, bet reikalui esant kad galėtų aptarnauti ir kitą darbo vietą. Tailabai aktualu pertvarkant gamybos procesą.
Reikia dirbti vardan suaugusiųjų švietimo, nes jo paplitimas irsustiprėjimas– demokratėjančios visuomenės ženklas. Tai tokia visuomenė,kurios nariai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu,suvokia savo atsakomybę už savo paties ir savo šalies gyvenimą. Suaugusiųjųšvietimas padeda stiprėti mūsų šaliai ir ekonomiškai, nes gyventojųišsilavinimas – būtina sąlyga valstybei išsilaikyti tarp konkuruojančiųišsivysčiusių Europos valstybių.
Suaugusiųjų švietimui reikia ne tik suaugusiųjų švietėjų nuoširdaustriūso, bet ir nuolatinio vyriausybės ir politikų dėmesio.
Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,tendencijos” (2000, Kaunas):
Norime pasiekti geresnius ekonominius rezultatus, – turime veikti,
Norime gyventi atsakingų ir iniciatyvių piliečių visuomenėje, – turimeveikti,
Norime vadovautis socialinio solidarumo principu, – turime veikti.
Veikti reikia mokytis, ypač šiandieninėje sparčiai besikeičiančiojeinformacinėje visuomenėje. Informacija nūdien keičiasi taip greitai, kadturime mokėti ne tik ją sekti ir fiksuoti, bet ir analizuoti, vertinti,priimti protingus bei teisingus sprendimus. Tam reikia žinių, įgūdžių, beivertybių, kurias įgyjame tik mokydamiesi.
Išvados.
Efektyviai įsisavinti naujus mokymo metodus padeda galimybė pamatyti,kaip tie metodai yra taikomi. Šia prasme labai svarbu būtų plėsti mokytojųbei dėstytojų mainų programas. Tiesa, tokią galimybę apsunkina tai, kaddauguma mokytojų, ypač vyresnio amžiaus, prastai moka užsienio kalbas.
Būtina sukurti dirbančių su suaugusiaisiais mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo sistemą.Taigi, apžvelgus Lietuvos naujovių diegimą į mokymą ir mokymąsi,derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausią įtaką dabartinėje Lietuvosvisuomenėje daro skaitmeninės technologijos, kurias pilnai įdiegus, mokymasir mokymasis supaprastėtų iki minimumo. Labai supaprastėtų savišvieta,mokymasis švietimo įstaigose, darbovietėse, profesinis tobulėjimas ir ypačneįgaliųjų mokymasis bei dalyvavimas visuomenėje vykstančiuose procesuose.Supaprastėtų bendravimas bei ekonominiai procesai visuomenėje, t.y. laikasįvykdyti nustatytiems tikslams sumažėtų praktiškai iki akimirkos tarpsnio.
Informacijos šaltiniai:
http://www3.lrs.lt
Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,tendencijos” (2000, Kaunas)
http://trc.kmu.lt/INFONR23.doc
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas