mokymosi visa gyvenima memorandumo 3-ios tezės aptarimas

Vytauto Didžiojo universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

Marius Blaževičius

MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO

3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS

Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas

Tikrino: V.Zuzevičiūtė

KAUNAS 2005

Įvadas

Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį
jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta
įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo
ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą
gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo
sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose
švietimo politikos dokumentuose.

Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti
naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar
tik pr radedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti
visuomenę.

Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.

Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip
būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą
gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių
žinias.

Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.

Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.

Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir
nuoseklią “mokymosi visą gyvenimą” sistemą. Klesti biurokratija ir
smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose
mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio
jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir
fundamentaliojo mokslo p plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir
neaiškių perspektyvų spartėja “protų nutekėjimas”. Dabartinės Vyriausybės
noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama
kolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir
noro integruotis į europines struktūras.

Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška
visuomene formuoja šalies švietimui, ka

aip išskirtinei sričiai, prioritetinį
valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai
švietimo reformos darbai.

Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų
kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei
intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms
technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.

Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word
processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie
moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik
nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.
Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo
mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos
mokymo procese.

Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo
vaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso
dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi
palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.

Švietimas – esminis veiksnys, mūsų vi isuomenėse nulemiantis ekonominę
ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar
didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį
mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir
sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos
visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia
perkeldama mokyklas į informacijos amžių.

Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be
aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų
permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip
besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių
įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms t

teikia
kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.

Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių
poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra
per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo
vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač
paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra
sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra
negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.

Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir
įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra
daug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duoti
dėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.

Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazės
kokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.
Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmis
naujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų ir
įmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.

Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link,
kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi,
dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros,
užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šį
potencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.
Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.

Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.
Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį
informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati
gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis
naujai sukuriamų pr

roduktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijos
pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos,
sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios
nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.

Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia
pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų,
prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos
kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į
jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas
produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir
mažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.

Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo
pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti
įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai
sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą
vartotojų tarpe.

Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju,
jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti
stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas
rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.

Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią
aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.
Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės,
turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi
atspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos
sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo
atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštos
kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.

Reikia pa

agreitinti elektroninės komercijos augimą Lietuvoje, ypač tarp
smulkių ir vidutinių įmonių, kad joms visa Lietuvos rinka taptų sava. Tam
reikia patikimo vidaus rinkos teisinio pagrindo, suteikiančio teisinį
saugumą, pašalinančio kliūtis paslaugoms, skatinančio operatyvias naujoves
ir didinančio vartotojų pasitikėjimą. Tuo tikslu Bendrijos lygmeniu pradėta
įgyvendinti eilė įstatyminių iniciatyvų. Greitas jų priėmimas ir
įgyvendinimas turėtų būti prioritetinis. Taip pat reikia, kad Lietuvos
valstybės administracija savo pavyzdžiu parodytų, kaip palengvinti
elektroninius pirkimus ir kaip jais, kaip ir atviromis bei konkurentingomis
sistemomis, naudotis. Ji turėtų užtikrinti ir fizinius paskirstymo kanalus
(pvz., pašto ir pristatymo paslaugas), kurie padėtų organizuoti prekybą
Internetu.

Internetas studentams bei mokslininkams.

Galimybės, kurias suteikia interaktyvus prisijungimas prie tinklo,
gali būti panaudotos vystant visai naują požiūrį į mokymąsi ir mokymą –
elektroninį švietimą, kai studentai gauna daugybę akademinės ir mokslinių
tyrimų medžiagos bei priėjimą prie pačios bazės per tinklą. Greitas
Interneto naudojimas palengvins ir veiksmingesnius interaktyvius mokslinius
tyrimus, kai geografiškai toli esantys mokslininkai galės dalintis
duomenimis bei priemonėmis kurdami naujas žinias – ir taip sudarydami
sąlygas atsirasti naujam darbo metodui – elektroniniam moksliniam tyrimui.
Reikia sukurti tinklą, kuris galėtų užtikrinti tiesioginį garantuotos
kokybės ryšį įvairiomis priemonėmis, ir parengti novatorišką turinį,
vartojimą ir priemones, pademonstruojančias, kaip galima panaudoti
virtualius universitetus ir institutus.

Todėl visos Lietuvos lygmeniu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti visą
Interneto potencialą, užtikrinant visapusišką naudojimąsi geriausiu ir
greičiausiu Internetu visoje Lietuvos švietimo ir mokslinių tyrimų
bendruomenėje. Lietuva turėtų sukurti programas vartotojų poreikiams
tenkinti, be to, reikėtų išnaudoti visas pramoninio bendradarbiavimo ir
privačių partnerysčių galimybes.

Veiksmingas geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas
visiems piliečiams ateityje – tai vienas didžiausių uždavinių, iškylantis
visoms Europos valstybių vyriausybėms (ne išimtis ir Lietuva). Sveikatos
priežiūros technologija ir teikimas stulbinančiai tobulėja tuo pat metu,
kai vyriausybės susiduria su senstančios visuomenės problema – išlaidos
sveikatos priežiūrai padidėja Todėl iškyla dvigubas uždavinys: gerinti
sveikatos priežiūros kokybę ir pasiekiamumą visiems Lietuvos piliečiams,
tuo pat metu nedidinant bendrųjų išlaidų. Šių uždavinių nepavyks
įgyvendinti, jei nebus sukurtos ir plačiai naudojamos visiškai integruotos,
tarpusavyje sąveikaujančios ir modernios sveikatos priežiūros sistemos.
Skaitmeninės technologijos gali pagerinti sveikatos priežiūros produktyvumą
ir aprėptį. Šis potencialas dar nevisiškai išnaudojamas – tik 1 procentas
visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų naudojamas informacijos
technologijoms. Būtina sukurti patikimas tarnybas, kurios apimtų ligonines,
laboratorijas, vaistines, pirminės priežiūros centrus ir globos namus.

Skaitmeninių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms su
negalia įveikti įvairias kliūtis (socialines–ekonomines, geografines,
kultūrines, laiko kt.). Prieinamos technologijos, skirtos jų specifiniams
poreikiams spręsti, leidžia jiems dalyvauti socialiniame ir darbiniame
gyvenime lygiomis teisėmis. Todėl uždavinys ateičiai – sumažinti likusias
spragas tarp technologijų ir šios vartotojų grupės. Būtina gerinti
galimybes įgyti išsilavinimą ir darbinį parengimą bei užtikrinti
visapusišką žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje. Reikia sukurti
specialius daugiakalbius operatyviuoju režimu veikiančius paslaugų tinklus,
kurie sustiprintų neįgaliųjų nepriklausomybės ir saugumo jausmą.
Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius formalumus,
kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sistemose.

Esantiems specialistams reikia nuolatos atnaujinti žinias (kadangi
laikas eina ir viskas keičiasi, tobulėja), o tam reikia sąlygų. Tam daug
pasitarnautų jau suplanuotos, tačiau dar nevisiškai įdiegtos programos:

Europos Sąjungos studijos (Programa skirta valstybės tarnautojams ir
kitiems asmenims, dirbantiems ar siekiantiems dirbti su eurointegracijos
procesais susijusiose srityse);

Įtaigaus kalbėjimo įgūdžiai komunikacijos metu (Programa skirta
valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, siekiantiems pagerinti savo
įtaigaus kalbėjimo įgūdžius);

Viešasis administravimas ir viešoji politika (Programa skirta visiems
valstybės tarnautojams ir asmenims, siekiantiems dirbti valstybės
tarnyboje)

Ir dar daugelis kitų.

Tendencija, kurią pastebi darbo biržos darbuotojai, yra ta, kad
smulkių įmonių darbdaviai ieško žmonių, turinčių ne vieną kvalifikaciją.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė ieško vairuotojo, tai pageidauja, kad jis dar
mokėtų suvirinti, tekinti arba turėtų ir elektriko kvalifikaciją. Kitaip
sakant, darbdaviams reikia daugiafunkcinių darbuotojų. Profesinio rengimo
sistema turėtų tenkinti šį poreikį.

Siekiant lanksčiau panaudoti esamus darbuotojus, reikia taikyti
gretutinį mokymą, t.y. darbininkus paruošti dirbti ne tik savo darbo
vietoje, bet reikalui esant kad galėtų aptarnauti ir kitą darbo vietą. Tai
labai aktualu pertvarkant gamybos procesą.

Reikia dirbti vardan suaugusiųjų švietimo, nes jo paplitimas ir
sustiprėjimas– demokratėjančios visuomenės ženklas. Tai tokia visuomenė,
kurios nariai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu,
suvokia savo atsakomybę už savo paties ir savo šalies gyvenimą. Suaugusiųjų
švietimas padeda stiprėti mūsų šaliai ir ekonomiškai, nes gyventojų
išsilavinimas – būtina sąlyga valstybei išsilaikyti tarp konkuruojančių
išsivysčiusių Europos valstybių.

Suaugusiųjų švietimui reikia ne tik suaugusiųjų švietėjų nuoširdaus
triūso, bet ir nuolatinio vyriausybės ir politikų dėmesio.

Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,
tendencijos” (2000, Kaunas):

Norime pasiekti geresnius ekonominius rezultatus, – turime veikti,

Norime gyventi atsakingų ir iniciatyvių piliečių visuomenėje, – turime
veikti, 

Norime vadovautis socialinio solidarumo principu, – turime veikti.

Veikti reikia mokytis, ypač šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje
informacinėje visuomenėje. Informacija nūdien keičiasi taip greitai, kad
turime mokėti ne tik ją sekti ir fiksuoti, bet ir analizuoti, vertinti,
priimti protingus bei teisingus sprendimus. Tam reikia žinių, įgūdžių, bei
vertybių, kurias įgyjame tik mokydamiesi.

Išvados.

Efektyviai įsisavinti naujus mokymo metodus padeda galimybė pamatyti,
kaip tie metodai yra taikomi. Šia prasme labai svarbu būtų plėsti mokytojų
bei dėstytojų mainų programas. Tiesa, tokią galimybę apsunkina tai, kad
dauguma mokytojų, ypač vyresnio amžiaus, prastai moka užsienio kalbas.

Būtina sukurti dirbančių su suaugusiaisiais mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo sistemą.

Taigi, apžvelgus Lietuvos naujovių diegimą į mokymą ir mokymąsi,
derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausią įtaką dabartinėje Lietuvos
visuomenėje daro skaitmeninės technologijos, kurias pilnai įdiegus, mokymas
ir mokymasis supaprastėtų iki minimumo. Labai supaprastėtų savišvieta,
mokymasis švietimo įstaigose, darbovietėse, profesinis tobulėjimas ir ypač
neįgaliųjų mokymasis bei dalyvavimas visuomenėje vykstančiuose procesuose.
Supaprastėtų bendravimas bei ekonominiai procesai visuomenėje, t.y. laikas
įvykdyti nustatytiems tikslams sumažėtų praktiškai iki akimirkos tarpsnio.

Informacijos šaltiniai:

http://www3.lrs.lt

Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai,
tendencijos” (2000, Kaunas)

http://trc.kmu.lt/INFONR23.doc

Mokymosi visą gyvenimą memorandumas

Leave a Comment