Vytauto Didžiojo universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
Marius Blaževičius
MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ MEMORANDUMO
3-ČIOSIOS TEZĖS APTARIMAS
Mokymosi visą gyvenimą kurso namų darbas
Tikrino: V.Zuzevičiūtė
KAUNAS 2005
Įvadas
Mokymosi visą gyvenimą idėja Lietuvoje nėra naujiena. Didelį dėmesį jai skyrė ir ja iš dalies rėmėsi Lietuvos švietimo reforma, pradėta įgyvendinti 1990 metais atkūrus nepriklausomybę. Švietimo ir mokslo ministerija niekada nebuvo išleidusi iš savo politikos mokymąsi visą gyvenimą problematikos. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinančios švietimo sistemos kūrimas akcentuojamas ministerijos misijoje, strateginiuose švietimo politikos dokumentuose.
Šiame referate stengsiuosi aprašyti Lietuvos tikslus, kaip diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi. Lietuva jauna valstybė, kurioje naujovės dar tik pradedamos diegti, ieškoma tinkamiausių variantų, siekiama tobulinti visuomenę.
Tikslas: Įvertinti Lietuvos situaciją memorandumo tezių aspektais.
Uždaviniai: Aprašyti Lietuvos dabartinę situaciją ir pamąstyti, kaip būtų galima pakeisti, ką papildyti, norint įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą tikslus, kaip palengvinti mokymąsi bei pagilinti visuomenės narių žinias.
Metodai: Literatūros šaltiniai, internetas bei refleksija.
Diegti naujoves į mokymą ir mokymąsi.
Šiandieninė švietimo sistema dar nėra nukreipta į visapusišką ir nuoseklią „mokymosi visą gyvenimą” sistemą. Klesti biurokratija ir smulkmeniškas mokymo institucijų veiklos reglamentavimas. Aukštosiose mokyklose dėl finansavimo principų tarpsta konfliktai tarp akademinio jaunimo ir aukštojo mokslo teikėjų. Nėra suformuluotos taikomojo ir fundamentaliojo mokslo plėtros perspektyvos, dėl valdymo sąstingio ir neaiškių perspektyvų spartėja „protų nutekėjimas”. Dabartinės Vyriausybės noras išsaugoti vidurines mokyklas, kokios buvo, siaurų interesų veikiama kolegijų kūrimo eiga, deja neatspindi plačiosios visuomenės poreikių ir noro integruotis į europines struktūras.
Siekimas būti klestinčia, atvira, tolerantiška ir demokratiška visuomene formuoja šalies švietimui, kaip išskirtinei sričiai, prioritetinį valstybės dėmesį. Optimistiškai nuteikia pradėti vykdyti pagrindiniai švietimo reformos darbai.
Lietuva – jauna valstybė, kurioje viską greit keičiasi, ieškoma naujų kelių, kaip pakeisti vieną ar kitą aspektą. Mokymosi samprata bei intensyvumas kito labai greitai ir XXa. sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, ji įgavo kitą reikšmę ir pagreitį.
Kompiuteris daugiau naudojamas kaip spausdinimo mašinėlė (word processor). Mokymo procese kompiuterius dažniausiai naudoja tik tie, kurie moko dirbti su kompiuteriu. Kitoms temoms dėstyti kompiuteris beveik nenaudojamas. Analogiška situacija yra ir formaliojo švietimo sistemoje.
Dėl techninės įrangos stygiaus, didelių ryšių kaštų bei nepakankamo mokytojų pasirengimo komunikacinės technologijos taip pat mažai naudojamos mokymo procese.
Nors naujoje į mokymąsi orientuotoje švietimo sistemoje mokytojo vaidmuo keičiasi, mokytojas vis tiek išlieka labai svarbiu mokymosi proceso dalyviu. Deja, iš sovietmečio paveldėtas mokytojų korpusas keičiasi palyginus lėtai ir jokiu būdu nepatenkina šiuolaikinių reikalavimų.
Švietimas – esminis veiksnys, mūsų visuomenėse nulemiantis ekonominę ir socialinę pažangą bei lygias galimybes. Skaitmeniniame amžiuje dar didesnės reikšmės įgauna poreikis užtikrinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, sukurti naujas kūrėjų, mokslininkų, verslininkų kartas ir sudaryti sąlygas visiems piliečiams aktyviai dalyvauti informacijos visuomenėje. To siekti pradedama mokykloje. Lietuva daug ko pasiekia perkeldama mokyklas į informacijos amžių.
Mokymosi kokybė ir rezultatai yra vertinimo pagrindas. Tačiau be aktyvaus srities profesionalų dalyvavimo sulauksime nedaug veiksmingų permainų ir naujovių – tų profesionalų, kurie yra arčiausia piliečio kaip besimokančiojo ir geriausiai susipažinusio su mokymosi procesų ir poreikių įvairove. Didelį potencialią mokymo bei mokymosi metodų naujovėms teikia kompiuterinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįstas mokymasis.
Lietuvos švietimo sistema tinkamai neatliepia skirtingų mokinių grupių poreikių. Privalomąjį mokymąsi teikiančios bendrojo lavinimo mokyklos yra per daug orientuotos į teoriją ir per mažai prisitaikę prie įvairaus tipo vaikų. Todėl palyginus didelis skaičius vaikų meta mokyklą, ypač paskutinėse pagrindinės mokyklos klasėse. Tiesa, tokiems vaikams yra sukurtos alternatyvios, taip vadinamos jaunimo mokyklos. Tačiau jos yra negausios ir nepajėgia priimti visu pageidaujančių.
Profesines mokyklas baigę moksleiviai neturi reikiamų žinių ir įgūdžių, todėl atėjusius į darbą juos reikia papildomai mokyti. Vis dar yra daug mokymo programų, kurios paruoštos pagal tai, ką sugeba duoti dėstytojas, o ne pagal tai, ko reikia rinkai ir moksleiviams.
Mokymo kokybė labai priklauso nuo profesinių mokyklų mokomosios bazės kokybės. Reikia iš esmės padidinti investicijas į profesinių mokyklų bazę.
Kita vertus, daugeliui yra aišku, kad mokyklų bazė technologinėmis naujovėmis niekada neprilygs įmonėms. Todėl siūloma plėtoti mokyklų ir įmonių partnerystę, diegti dualinio mokymo sistemas.
Pasaulio ekonomika plėtojasi išskirtinai pramoninės visuomenės link, kur dominuoja naujos taisyklės – informacinė visuomenė. Tai, kas kuriasi, dažnai yra vadinama naująja ekonomika. Ji pasižymi milžinišku plėtros, užimtumo ir įtraukimo potencialu. Kol kas Lietuva nepilnai išnaudoja šį potencialą, nes ji nepakankamai sparčiai artėja prie skaitmeninio amžiaus.
Ši iniciatyva siekia paspartinti procesą.
Naujosios ekonomikos varomoji jėga – galingi dinaminiai procesai.
Skaitmeninės technologijos užtikrina vis pigesnį ir paprastesnį informacijos priėmimo, apdorojimo, saugojimo ir perdavimo procesą. Plati gaunamos informacijos skalė sukuria milžiniškas galimybes ja naudotis naujai sukuriamų produktų ir paslaugų pagalba. Skaitmeninės informacijos pavertimas ekonomine ir socialine vertybe – tai naujos ekonomikos, sukuriančios naujas pramonės šakas, keičiančios kitas ir turinčios nepaprastai didelį poveikį piliečių gyvenimui, pagrindas.
Visų sričių įmonės pertvarko savo verslą į elektroninį, o tam reikia pakeisti visą įmonės struktūrą. Daugelyje sričių (pvz., avialinijų, prekybos knygomis, biržos tarpininkų, leidybos, telekomunikacijų, prekybos kompiuteriais) atsirado lyderiai, kurių nebuvo prieš keletą metų. Raktas į jų plėtrą – tai Interneto panaudojimas tam, kad būtų padidintas produktyvumas ir išplėstas jų darbo tinklas. Visoms įmonėms, didelėms ir mažoms, reikia reaguoti į rinkos pertvarkymus.
Mokymosi naujovių diegimo sėkmė priklausys nuo vartotojų gebėjimo pilnai pasinaudoti siūlomomis galimybėmis. Šiam tikslui jiems reikia įgyti įgūdžius, kurie leistų prieiti prie reikalingos informacijos ir sėkmingai sąveikauti Internete. Norint, kad rinka plėstųsi, reikia kurti pasitikėjimą vartotojų tarpe.
Naujojoje ekonomikoje rinkos Europoje bus plėtojamos tik tuo atveju, jei bus tiekiamas aukštos kokybės turinys. Verslo įmonėms reikia išplėtoti stipresnę paslaugų kultūrą, kad paskatintų naujų vartotojų atėjimą į tas rinkas. Verslo sektorių turi remti pradinio kapitalo rinkos.
Švietimo sistemos turi sukurti mokiniams ir mokytojams palankią aplinką, kuri leistų visapusiškai išnaudoti naujas technologijas.
Akcentuojama turi būti ir technologinė plotmė (įranga, naudojimo galimybės, turinys ir paslaugos), ir panaudojimo būdas. Mokomasis turinys turi atspindėti Lietuvos kultūrinę įvairovę ir ja remtis. Galiausiai iniciatyvos sėkmė priklauso nuo mokytojų ir mokyklų vadovybės aktyvumo bei verslo atstovų noro bendradarbiauti su švietimo sektoriumi, tiekiant aukštos kokybės, vartotojams pritaikytus produktus, paslaugas ir turinį.
Reikia pagreitinti elektroninės komercijos augimą Lietuvoje, ypač tarp smulkių ir vidutinių įmonių, kad joms visa Lietuvos rinka taptų sava. Tam reikia patikimo vidaus rinkos teisinio pagrindo, suteikiančio teisinį saugumą, pašalinančio kliūtis paslaugoms, skatinančio operatyvias naujoves ir didinančio vartotojų pasitikėjimą. Tuo tikslu Bendrijos lygmeniu pradėta įgyvendinti eilė įstatyminių iniciatyvų. Greitas jų priėmimas ir įgyvendinimas turėtų būti prioritetinis. Taip pat reikia, kad Lietuvos valstybės administracija savo pavyzdžiu parodytų, kaip palengvinti elektroninius pirkimus ir kaip jais, kaip ir atviromis bei konkurentingomis sistemomis, naudotis. Ji turėtų užtikrinti ir fizinius paskirstymo kanalus (pvz., pašto ir pristatymo paslaugas), kurie padėtų organizuoti prekybą
Internetu.
Internetas studentams bei mokslininkams.
Galimybės, kurias suteikia interaktyvus prisijungimas prie tinklo, gali būti panaudotos vystant visai naują požiūrį į mokymąsi ir mokymą –
elektroninį švietimą, kai studentai gauna daugybę akademinės ir mokslinių tyrimų medžiagos bei priėjimą prie pačios bazės per tinklą. Greitas
Interneto naudojimas palengvins ir veiksmingesnius interaktyvius mokslinius tyrimus, kai geografiškai toli esantys mokslininkai galės dalintis duomenimis bei priemonėmis kurdami naujas žinias – ir taip sudarydami sąlygas atsirasti naujam darbo metodui – elektroniniam moksliniam tyrimui.
Reikia sukurti tinklą, kuris galėtų užtikrinti tiesioginį garantuotos kokybės ryšį įvairiomis priemonėmis, ir parengti novatorišką turinį, vartojimą ir priemones, pademonstruojančias, kaip galima panaudoti virtualius universitetus ir institutus.
Todėl visos Lietuvos lygmeniu siekiama sudaryti sąlygas išnaudoti visą
Interneto potencialą, užtikrinant visapusišką naudojimąsi geriausiu ir greičiausiu Internetu visoje Lietuvos švietimo ir mokslinių tyrimų bendruomenėje. Lietuva turėtų sukurti programas vartotojų poreikiams tenkinti, be to, reikėtų išnaudoti visas pramoninio bendradarbiavimo ir privačių partnerysčių galimybes.
Veiksmingas geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas visiems piliečiams ateityje – tai vienas didžiausių uždavinių, iškylantis visoms Europos valstybių vyriausybėms (ne išimtis ir Lietuva). Sveikatos priežiūros technologija ir teikimas stulbinančiai tobulėja tuo pat metu, kai vyriausybės susiduria su senstančios visuomenės problema – išlaidos sveikatos priežiūrai padidėja Todėl iškyla dvigubas uždavinys: gerinti sveikatos priežiūros kokybę ir pasiekiamumą visiems Lietuvos piliečiams, tuo pat metu nedidinant bendrųjų išlaidų. Šių uždavinių nepavyks įgyvendinti, jei nebus sukurtos ir plačiai naudojamos visiškai integruotos, tarpusavyje sąveikaujančios ir modernios sveikatos priežiūros sistemos.
Skaitmeninės technologijos gali pagerinti sveikatos priežiūros produktyvumą ir aprėptį. Šis potencialas dar nevisiškai išnaudojamas – tik 1 procentas visų sveikatos priežiūrai skirtų išlaidų naudojamas informacijos technologijoms. Būtina sukurti patikimas tarnybas, kurios apimtų ligonines, laboratorijas, vaistines, pirminės priežiūros centrus ir globos namus.
Skaitmeninių technologijų pažanga atveria plačias galimybes žmonėms su negalia įveikti įvairias kliūtis (socialines–ekonomines, geografines, kultūrines, laiko kt.). Prieinamos technologijos, skirtos jų specifiniams poreikiams spręsti, leidžia jiems dalyvauti socialiniame ir darbiniame gyvenime lygiomis teisėmis. Todėl uždavinys ateičiai – sumažinti likusias spragas tarp technologijų ir šios vartotojų grupės. Būtina gerinti galimybes įgyti išsilavinimą ir darbinį parengimą bei užtikrinti visapusišką žmonių su negalia dalyvavimą visuomenėje. Reikia sukurti specialius daugiakalbius operatyviuoju režimu veikiančius paslaugų tinklus, kurie sustiprintų neįgaliųjų nepriklausomybės ir saugumo jausmą.
Skaitmeninės technologijos gali supaprastinti administracinius formalumus, kurių yra ir privačiose, ir valstybinėse socialinių paslaugų sistemose.
Esantiems specialistams reikia nuolatos atnaujinti žinias (kadangi laikas eina ir viskas keičiasi, tobulėja), o tam reikia sąlygų. Tam daug pasitarnautų jau suplanuotos, tačiau dar nevisiškai įdiegtos programos:
Europos Sąjungos studijos (Programa skirta valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, dirbantiems ar siekiantiems dirbti su eurointegracijos procesais susijusiose srityse);
Įtaigaus kalbėjimo įgūdžiai komunikacijos metu (Programa skirta valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, siekiantiems pagerinti savo įtaigaus kalbėjimo įgūdžius);
Viešasis administravimas ir viešoji politika (Programa skirta visiems valstybės tarnautojams ir asmenims, siekiantiems dirbti valstybės tarnyboje)
Ir dar daugelis kitų.
Tendencija, kurią pastebi darbo biržos darbuotojai, yra ta, kad smulkių įmonių darbdaviai ieško žmonių, turinčių ne vieną kvalifikaciją.
Pavyzdžiui, jeigu įmonė ieško vairuotojo, tai pageidauja, kad jis dar mokėtų suvirinti, tekinti arba turėtų ir elektriko kvalifikaciją. Kitaip sakant, darbdaviams reikia daugiafunkcinių darbuotojų. Profesinio rengimo sistema turėtų tenkinti šį poreikį.
Siekiant lanksčiau panaudoti esamus darbuotojus, reikia taikyti gretutinį mokymą, t.y. darbininkus paruošti dirbti ne tik savo darbo vietoje, bet reikalui esant kad galėtų aptarnauti ir kitą darbo vietą. Tai labai aktualu pertvarkant gamybos procesą.
Reikia dirbti vardan suaugusiųjų švietimo, nes jo paplitimas ir sustiprėjimas– demokratėjančios visuomenės ženklas. Tai tokia visuomenė, kurios nariai pasižymi tolerancija, bendradarbiavimu, pilietiniu aktyvumu, suvokia savo atsakomybę už savo paties ir savo šalies gyvenimą. Suaugusiųjų švietimas padeda stiprėti mūsų šaliai ir ekonomiškai, nes gyventojų išsilavinimas – būtina sąlyga valstybei išsilaikyti tarp konkuruojančių išsivysčiusių Europos valstybių.
Suaugusiųjų švietimui reikia ne tik suaugusiųjų švietėjų nuoširdaus triūso, bet ir nuolatinio vyriausybės ir politikų dėmesio.
Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai, tendencijos” (2000, Kaunas):
Norime pasiekti geresnius ekonominius rezultatus, – turime veikti,
Norime gyventi atsakingų ir iniciatyvių piliečių visuomenėje, – turime veikti,
Norime vadovautis socialinio solidarumo principu, – turime veikti.
Veikti reikia mokytis, ypač šiandieninėje sparčiai besikeičiančioje informacinėje visuomenėje. Informacija nūdien keičiasi taip greitai, kad turime mokėti ne tik ją sekti ir fiksuoti, bet ir analizuoti, vertinti, priimti protingus bei teisingus sprendimus. Tam reikia žinių, įgūdžių, bei vertybių, kurias įgyjame tik mokydamiesi.
Išvados.
Efektyviai įsisavinti naujus mokymo metodus padeda galimybė pamatyti, kaip tie metodai yra taikomi. Šia prasme labai svarbu būtų plėsti mokytojų bei dėstytojų mainų programas. Tiesa, tokią galimybę apsunkina tai, kad dauguma mokytojų, ypač vyresnio amžiaus, prastai moka užsienio kalbas.
Būtina sukurti dirbančių su suaugusiaisiais mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą.
Taigi, apžvelgus Lietuvos naujovių diegimą į mokymą ir mokymąsi, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didžiausią įtaką dabartinėje Lietuvos visuomenėje daro skaitmeninės technologijos, kurias pilnai įdiegus, mokymas ir mokymasis supaprastėtų iki minimumo. Labai supaprastėtų savišvieta, mokymasis švietimo įstaigose, darbovietėse, profesinis tobulėjimas ir ypač neįgaliųjų mokymasis bei dalyvavimas visuomenėje vykstančiuose procesuose.
Supaprastėtų bendravimas bei ekonominiai procesai visuomenėje, t.y. laikas įvykdyti nustatytiems tikslams sumažėtų praktiškai iki akimirkos tarpsnio.
Informacijos šaltiniai:
http://www3.lrs.lt
Konferencija “Suaugusiųjų švietimas: situacija, sprendimai, tendencijos” (2000, Kaunas)
http://trc.kmu.lt/INFONR23.doc
Mokymosi visą gyvenimą memorandumas