Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis

2798 0

KLAIPĖDOS KOLEGIJA

SVEIKATOS FAKULTETAS

Socialinio darbo katedra

Specialybė: Socialinis darbas

Socialinis darbas su pagyvenusiais ir senais žmonėmis

Darbą parengė: Remigijus Inta

Klaipėda,2003

Šiuo metu gerontologinis socialinis darbas suprantamas kaip specifinė socialinių mokslų ir praktikos sritis, kurioje spendžiami pagyvenusių ir senų žmonių gerovės socialinės politikos plėtojimo ir daugiadisciplinio darbo klausimai.

Socialinio darbo gerontologijoje aspektai

Kalbėdamas apie socialinio darbo ypatybes gerontologijoje, Koshineh (2001) skiria dvi sąvokos: senėjimą ir seną amžių. Senėjimas suprantamas kaip biologinių funkcijų kaitos, psichologinis ir socialinis procesai, apimantys įvairias netektis, pasikeitimus (pereinamuosius laikotarpius) ir resursus, o senas amžius – kaip unikalus gyvenimo etapas su jam būdingomis funkcijomis, resursais ir krizėmis.

Dauguma pagyvenusių žmonių gyvenimo eigoje susiduria su dažnomis draugų ir artimųjų netektimis. Kartu su amžiumi dragų pasitraukimas iš gyvenimo tampa vis skaudesni. Pagyvenusio žmogaus gyvenimas jau baigiasi. Daugelis jų žino, kad dėl sveikatos sutrikimų, nykstančių fizinių ir protinių galių, sumažėjusių pajamų galimybės įsitraukti į socialinį gyvenimą yra ribotas.

Kitas ypatingas darbo su senais žmonėmis aspektas tas, kad dėmesio reikia skirti visiems socialinio darbo elementams, vertybėmis, vertybinėms nuostatoms, žinioms, praktiniams įgūdžiams. Todėl socialinis daarbuotojas tampa labai reikšmingas.

Gerontologijoje labai įvairuoja ne tik pavieniai klientai, bet ir ištisas senų žmonių grupės, reprezentuojančios platų socialinių problemų bei poreikių ratą. Tai būtų trečias aspektas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Socialinis darbuotojas susiduria su dviem pagrindinėmis klientų grupėmis. Vi

ieni jų – protiškai atsilikę asmenys, besinaudojantys socialinėmis paslaugomis nuo ankstyvų gyvenimo etapų iki senyvo amžiaus. Kiti – seni žmonės, ieškantys socialinio darbuotojo pagalbos tuo metu, kai pastebimas fizinės ir emocinės būklės pablogėjimas, susijęs su senėjimo procesu.

Ketvirtas gerontologinio socialinio darbo aspektas – senų žmonių gerovės socialinės politikos kodeksas. Senų žmonių gerovės laidavimui labai reikšmingas subalansuotas ir išplėtotas komandinis darbas.

Keturi pagrindiniai socialinio darbo tikslai

· Pagerinti pagyvenusių žmonių kompetenciją, problemų įveikimo ir sprendimo galimybes;

· Padėti seniems žmonėms ir jų šeimoms gauti paslaugas (socialiniams darbuotojams veikiant kaip atvejo vadybininkams);

· Plėtoti paslaugas ir bendradarbiauti bei koordinuoti veiklą tarp organizacijų, geriau tenkinant pagyvenusių klientų poreikius negu iki tol;

· Pagerinti sąveiką tarp seno žmogaus ir kitų žmonių, gyvenančių bendruomenėje.

Požiūris į senus žmones ir socialinis darbas

Žodis senatvė dažniausiai asocijuojasi su daugeliu neigiamų įvaizdžių. Viena išš priežasčių – senatvės baimė, kita neigiamas požiūris į senatvę ir senus žmones.

Neigiamos nuostatos pagyvenusių ir senų žmonių atžvilgiu vadinamos eidžizmu.

Požiūris į pagyvenusius žmones įvairuoja, priklausomai nuo kultūrinės terpės: vienose visuomenėse senas amžius asocijuojasi su patirtimi ir išmintimi, kitose susiduriama su visiškai priešinga nuostata. Vis dėlto tyrinėjant įvairias kultūras pastebėta, jog žmogaus funkcionalumas, socialinio vaidmens atlikimas, statusas visuomenėje vertinami labiau, negu chronologinis amžius. Dirbant su pagyvenusiais žmonėmis reikia labai aiškiai suvokti socialinį kontekstą, kuriame išgyvenama senatvė. Gyvenimo kokybė vyresniame amžiuje priklauso nuo to, ko

okie socialiniai santykiai ir vertybės vyrauja visuomenėje bei platesniame kontekste funkcionuoti, pagaliau nuo paties žmogaus požiūrio į senatvę.

Svarbus darbas su pagyvenusiais žmonėmis aspektas – asmeninės nuostatos šios amžiaus grupės žmonių atžvilgiu ir eidžizmo poveikio mastas. Tad šiame darbe dera pačiam atsakyti į keletą klausimų:

1. Kokia mano asmeninė nuostata pagyvenusių žmonių atžvilgiu?

2. Kokie negatyvūs pagyvenusių žmonių įvaizdžiai man būdingi?

3. Ar nemanau, jog darbas su pagyvenusiais žmonėmis ir jų konsultavimas – tai tik laiko švaistymas?

4. Ar nemanau, jog darbas su pagyvenusiais žmonėmis slegia ir neteikia pasitenkinimo?

Priežastys, dėl kurių įvairių profesijų specialistai neigimai žiūri į pagyvenusius žmones arba stengiasi išvengti darbo su šia amžiaus grupe

· Kyla baimė dėl savo paties senatvės;

· Prisimenami konfliktiniai santykiai su savo tėvais;

· Pagyvenusius žmones atsisakoma konsultuoti, manant, kad nieko naudinga negalima jiems pasiūlyti, nes problemų priežastys slypi neišgydomuose organiniuose smegenų pokyčiuose;

· Darbas su pagyvenusiais žmonėmis laikomas tik įgūdžių švaistymas, nes netrukus mirsiantiems žmonėms neverta skirti ilgalaikio dėmesio;

· Pagyvenusio žmogaus mirtis neužbaigus gydymo kurso gali kelti papildomą stresą konsultantui.

Vėlyvajame amžiuje daugelis dalykų daro stiprų emocinį poveikį, todėl pagyvenusiems žmonėms dažniausiai reikia padėti įveikti depresiją, žemą savęs vertinimą, nusivylimą, įvairias frustracijas, stresą ir pan. Praėjęs laikas – tai “aukso amžius”, kuris labai brangus, tačiau nebesugražinamas. Todėl nenuostabu, kad pokyčiai sukelia daugybę neigiamų jausmų, kuriuos įveikti pagyvenusiam žmogui gana sunku. Tai, kas buvo “tikra”, tampa prarasta. Na

auja tikrovė pateikia naujų galvosūkių, o senėjimo patirtis atneša daugybę emocinių ir socialinių traumų.

Skiriami penki pagrindiniai požiūriai į senatvę ir senėjimą:

· Konstruktyvusis požiūris būdingas savarankiškiems asmenims, pasitikintiems savimi, turintiems plačias asmenines pažiūras, pasižymintiems optimizmu ir tolerancija;

· Priklausomasis požiūris būdingas žmonėms, k

. . .

Apibendrinimas

Socialinis darbas su senais žmonėmis apima labai skirtingus individus, grupes ir platų pagalbos lauką. Pagalbos seniems žmonėms šaltiniai tiesiog įtakoja sveikų ir dirbančių žmonių gyvenimą, naudojantis įvairiomis intervencijomis bei strategijomis. Socialinio darbo praktiką reikėtų suprasti kaip ištisinę ir nenutrukstamą, apimančią pirminio, antrinio ir tretinio lygio intervencijas, kurios įgalina socialinius darbuotojus bei jų komandos narius taikyti efektyviausius metodus darbe su senais ir pagyvenusiais žmonėmis.

Literatūra:

1.” Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos”. Vytauto Didžiojo universitetas Socialinio darbo institutas, Kaunas, 2002

Join the Conversation

×
×