socialiniai santykiai

4.KONFLIKTO TEORIJA
1.visuomenė-nelygybės arena,kurią generuoja vidinis visuomenės organizavimo mechanizmas,t.y.nelygybė slypi pačioje visuom.organizacijoje.
2.Pagr.vertybes(valdžią,galią,mater.vertybes,išsilavinimą,pagarbą,prestižą ir t.t)visuomenė paskirsto nevienodai.
3.Šis nelygus paskirstymas sąlygoja interesų konfliktą tarp šias vertybes valdančių ir jų neturinčių visuomenės grupių
4.Fundamentali šios teorijos kategorija-interesas.Kad suprasti konfliktą,turim suprasti intereso prigimtį ir išsiaiškinti ,kaip jį supranta veikiantys subjektai
5.Kova už šių vertybių valdymą padaro konfliktą neišvengiamu.
Konfliktas yra struktūriškai sąlygotas,jis yra soc.sistemos raidos norma,organiškas soc.sruktūros elementas.Konfliktas paremtas interesu.Norint suprasti grupių interesus,reikia
Suprasti konflikto prigimtį.Iš esmės tai yra soc.vaidmenų,soc. pozicijų konfliktas.Konflikto funkcionalumas- sistemos raida ir kaita.
Marksas(ekonomika-visuomenės pagrindas)
Infrastruktūra-visuom.pagrindas-ekonominė srruktūra,o ekonominės str.pagr.-gamybos būdas.
Visuomenė sudaryta iš:
1.infrastruktūros-determinuoja,nulemia visuomenės gyvenimą
2.superstruktūra(plitika,kultūra,šeima,švietimas,teisė.religija)atspindi infrastruktūros institucijų egzistavimą.
Visa struktūra egzistuoja tam,kad sustiprinti valdžios išlaikymą.
Ideologija-atsispindi soc.institucijose,kaip mąstymo būdas.Visuom.dominuoja viena ar kita soc.grupė.Jos ideologija atsispindi visose soc.institucijose.
Ideologija sustiprina vertybes.
Kontas(„revoliucija galvoje“)gali daryti ką nori,bet niekas nepasikeis,jei nepasikeis žm.mąstymas.
Marksas-visuom.sudaro dvi didelės klasės:
1.Kapitalistai(mažuma)-valdantieji gamybos priemones.
2.Proletaras(dauguma)-perduoda savo darbo jėgą mainais už atlyginimą.
Tarp šių grupių nuolat kyla konf. Dėl atlyginimo,teisių ir t.t,tačiau tai skatina technologijos ir santykių raidą.
Konf.paradigma skatina ieškoti,atrasti soc.konf.,kuris paaiškina visuom.raidą.gali analizuoti politika,švietimo sistema.
Mikrosoc.parad.-simbolinėas sąveikos teorija-pagrįsta požiūriu,kad visuom.-nuolatinių sąveikų,kurios vyksta tarp individų įvv.sąlygose rezultatas.
Žm.suvokia,aiškina pasaulį,patys sau interpretuoja simboliais-soc.santykių pagr.-ir idėja,ir mintis.Sąveikos vyksta todėl,kad naudojame simbolius.
Blumeris-3pagr.objektų rūšys:
1.fiziniai
2.socialiniai
3.abstraktūs.
Simbolių reikšmė-bet kokių tarpusavio sąveikų pagr.bendrai suprantama simbolių reikšmė.Dažnai atsitinka taip,kad soc.sąveikos metu mūsų pasirinktas atsakymas kt.individo atžvilgiu neatitinka kt. individo lūkesčių.Atsakymas priklauso nuo mūsų pa

aties patirties.
Simbolinės sąveikos teorija-stengiasi paaiškinti kokiu būdu soc.sąveikų metu konstruojama socialinė realybė.
Šios teorijos dėmesio centre-būdas,kuriuo veikėjai apibrėžia (suteikia reikšmę)objektus.Skirtingi objektai turi skirtingą reikšmę skirtingiems veikėjams.
Objektų reikšmes žmonės išmoksta socializacijos ir sąveikų proceso metu,proceso ir metu.Nes visos išmoktos reikšmės sutampa.Objekto reikšmė slypi ne objekte,o sąveikoje.
Blumeris išskyrė 4 pagr. prielaidas,kuriomis grindžiama simbolinės sąveikos proceso metu
1.Žmonių veiklos pagr.–reikšmės, kurias jie suteikia objektams ir įvykiams .
2.Reikšmės nėra visiškai suformuotos iš anksto.Jos kuriamos modifikuojamos,vystomos sąveikos situacijose.Sąveikų dalyviai normų ir vaidmenų nesilaiko aklai.
3.Reikšmės yra interpretacijų,kurios buvo atliktos sąveikų metu,rezultatas.Priimdami kito vaidmenį,sąveikos dalyviai interpretuoja reikšmes ir ketinimus kitų.Taip reikšmės,kurios nulemia veiksmą,išplaukia iš konteksto po kelių sudėtingų interpretacinių procedūrų.
4.Reikšmės kūrimo pagr.-gebėjimas mąstyti.
Teorijos:
1.Etnometodologija,
2.Fenomenologija,
3.Mainų teorija.
5.KULTŪRA
normų tipai(Sumneris):
1.mores-normos,už kurių pažeidimus taikomos nuobaudos(pvz.kalėjimas),
2.Folkways-tradicinės normos,už kurių pažeidimus žmogus nėra baudžiamas (pvz.žm.nemėgsta valgyti šaukštu).
6.SOCIALIZACIJA.SOCIALIZACIJOS PROCESAS
-instinktas-elgesio pagrindas.
-Per sąąlyginius refleksus galima paaiškinti žm.elgesį.
-Mes išmokstame visų soc. įgūdžių,perimdami patirtį,išmokstame prasmingai elgtis.
Soc.patirtis-kiekvienos asmenybės pagr.
Afiliacijos trūkumas-santykių su kitais žm.trūkumas,neįgijimas soc.patirties.
Internalizacija-tam tikrų elgesio normų perėmimas-vyksta nenutrūkstama identifikacija internalizacijos proceso metu-tapatinimasis su tam tikru vaidmeniu.
Socializacija-visapusiškas ir laipsniškas individo įtraukimas į visuom,jos gyvenimą,pagr.-internalizacija(simbolių reikšmių,įgūdžių perėmimas)
Pirminė socializacija(bazinis pasaulis)vyksta vaikystėje,pats svarbiausias procesas(vaikai perima reikšmingus kitų vaidmenis,nuostatas-objektyvi realybė,jas internalizuoja ir paverčia savomis )
Antrinė socializacija(profesinių vaidmenų)prasideda vėliau-pradedant savarankišką gyvenimą.
Etapai:
1.institucinių pasaulių internalizacija(kai žm.įeina į savarankišką pasaulį ir jį permąsto).
2.specifinių vaidmeninių žinių įsigijimas(vaidmenys susiję su darbo pasauliu,profesinių vaidmenų įgyjimas,savarankiškas problemų sprendimas-vyksta visą gy
yvenimą).
Resocializacija-anksčiau įgytų veiklos ir elgesio modelių pakeitimas/
Totališkai institualizuota resocializacija(Gofmanas)vyksta totalinėje institucijoje(kalėjimas,kariuomenė,vienuolynas ir t.t).
4 požymiai:
1.visos veiklos sritys yra reguliuojamos vienoje vietoje ir vieno autoriteto.
2.kiekv.veikla yra bendra ir vyksta tomis pačiomis apl.
3.taisyklės ir tvarkaraščiai,reguliuojantys elgesį,nustatyti be žm.,kurie dalyvauja toje veikloje žinios.
4.visos tos institucijos gyvenimo sritys pajungtos būtent tos organizacijos tikslams.
Resocial.-priverstinė.
Deviantinis elgesys-sąlygoja nesėkminga socializacija-nukrypimas nuo grupėje priimtų normų,kultūrų skirtumas.
Normalus elgesys-prisitaikymas prie grupės ar visuom. Normų ir taisyklių.
Deviantinį elgesį aiškinančios teorijos(priežastys):
1.biologinės
2.psichologinės
3.sociologinės.
deviantinio elgesio modeliai įgimti,bet nepadaryti visuom.
C.Lombroso teorija-kriminal.elgesio žm.-individai,atmesti evoliucijos atgal,todėl,kad jie valdomi instinktų.Žm.kriminalumas susijęs su fizinėmis savybėmis;galima identifikuoti pagal veido bruožus,plaukų spalvą,kūno sudėjimą.
V.Sheldono teorija-asmenybės bruožai priklauso nuo kūno formos ir tipo.
3 žm. tipai:
1.endomorfinis(apvalūs)
2.ektomorfinis(aukšti,ištįsę,ploni)
3.mezomorfinis(raumeningi).
Daugelis žm. psichologinių charakterio savybių priklauso nuo žm.kūno tipo.
Chromosomų teorija-deviantinį elgesį sąlygoja tam tikras chromosomų rinkinys:dauguma žm.turi XXchrom.,bet yra ir tokių,kurie paveldi XYYchrom.-tokie iš prigimties yra agresyvesni ir pagrindas deviantiniam elgesiui.
Psichologinės teorijos(Dž.Beckfordas)-diventinio elgesio‚“daigai“ tarsi suplanuojami vaikystėje ir suaug. zm.elgesy-tam tikros vaikystėje patirtos patirties pasireiškimas.
Sociologinės teorijos(Durkheimas)-divent.elg.gali būti suprastas tik sąryšyje su spec.moraliniu kodeksu,kurį jis pažeidė.
Diventinio elg.credo:
„mes negalime pasakyti,kad veiksmas sukėlė visuomenės sąmonės šoką,todėl,kad jis yra kriminalinis,nusikalstamas,greičiau jis yra kriminalinis todėl,kad sukėlė visuom.sąmonės šoką.(Durkheimas).
Visuomeninė sąmonė-tam tikras moralinis kodeksas,galiojantis visuomnėje,kuris labai smarkiai įtakoja individus mažose izoliuotose tradicinėse visuom.
Mechaniškai integruota visuom.-žm.elgesio pagr. yra griežtas vertybių,normų,įstatymų laikymasis.Žmonės kartu visuomenėje išlaiko moralines normas.
Organinis solidarumas-visuomenėje pagrindas-visuomenės kompleksiškumas-didelis darbo pasidalijimas,darbas apibūdinamas di
idele specializacija.Yra palaikoma tarpusavio priklausomybė,o ne prievarta.Kuo did. specializacija-tuo didesnė integr.visuom.Žm.jungia tarpusavio priklausomybė.
Kuo didesnė mechaninė integracija visuom. tuo didesnis pagr. diventiniam elgesiui.
Moralinis kodeksas visada egzistuoja.
Sankcijų griežtumas priklauso nuo integravimosi visuom.
Diventinis elg.užfiksuotas visuom.elgesyje ir tai reikalinga,nes nzn,kas yra gera ir bloga.Niekada nebus visuom.,kurioje nebus div.elgesio.
Anomija-modern.visuom.kai kurie individai pradeda jausti,jog jų vertybės,jų individualus moralės kodeksas praranda reikšmę visuom.Normos egzistuojančios visuom. pasikeičia ir tampa nepriimtinos.
Moralinis ir kultūrinis vakuumas-žm.nespėja su kintančiom visuomeninėm normomir praranda prasmę.
Soc.integracija(žm.įtraukimas į visuomenę)ir soc.reguliacija(visuom.gyvenime reguliuojančių normų visuma)-jeigu sutrinka šių procesų pusiausvyra visuom.,sustiprėja diventinio elgesio tendencija.
Savižudybių tipai(priklausomai nuo šių tendencijų sutrikimo):
1.Anoniminė-susilpnėjusi soc.reguliacija ,atsiranda tada,kai visuom.ištinka krizė,kai griūva nusistovėjusių normų hierarchija,o naujos normos ir tradicijos dar nėra pakankamai įsigalėjusios visuom.
2.Altruistinė-stipri soc.integracija.Žm.tokioj visuomenėj turi paklusti bendruomenės papročiams,normoms.Remia labai žiauri moralė-nepripažįsta nieko,kas svarbu individui.
3.Egoistinė-soc.integracijos susilpnėjimas-irstančių asmeninių ryšių visuomenėje praradimas,“egzistencinis vakuumas“-tuštuma beprasmybė.
4.Fatalistinė-perdėta soc. reguliacija kai žm.gyvenimas per daug reglamentuojamas normų ir žm.neturi pasirinkimų laisvės.
Deviantinio elgesio teorija(Mertonas)-divent.elg.visuomenėje lemia pačios visuom. sudedami akcentai,siekiant bendrų visiems visuom.nariams tikslų-kiekviena visuom.turi tam tikrus tikslus.
Adaptacijos forma:
-Konformizmas
divent.elgesio:
-inovacija
-ritualizmas
-retritizmas
-maištas .
etikečių klijavimo teorija-visuom.priklijuoja žm.tam tikrą etiketę-išmokimas,tapatybės konstravimas.
Išmokimui įtakos turi soc.aplinka.

Leave a Comment