Socialiniai mokslai

Ką tiria sociologija?

Sociologija tiria ir aprašo visuomenės struktūrines ir funkcines sąsajas. Tai yra socialinis mokslas, tiriantis ne specifines temas (kaip, pvz., politikos mokslas arba ekonomika), bet siekia naudodama sociologinius metodus ištirti socialinį bendruomenių ir visuomenės gyvenimą. Sociologija domisi ir atskirais socialiniais junginiai (pvz., socialinės sistemos, institucijos, grupės ir organizacijos). Sociologija tiria socialinius dėsnius ir procesus, kurie jungia ir skiria žmones ne tik kaip individus, bet ir kaip asociacijų, grupių ir institutų narius. Sociologijos tyrimo objektas – visuomenės susisluoksniavimas (socialinė stratifikacija), t.y. su usiskirstymas į įvairias socialines grupes.

Sociologijos terminą XIX a. įvedė Augustas Comte’as. Sociologija atsirado XIX amžiuje kaip akademinio pasaulio atsakas modernumui: sociologai tikėjosi ne tik suprasti kas palaiko socialines grupes, bet ir sukurti priešnuodžius socialinei dezintegracijai. Sociologija labiausiai plėtojosi XX-ame a., ypatingai po Emilio Durkheimo ir jo pasekėjų postūmio.

Šiais laikais sociologai tiria makrostruktūras, kurios sudaro visuomenės organizavimosi pagrindus, tokias kaip rasė, etniškumas, klasė arba lytis (giminė) bei tokius institutus kaip šeima; socialinius procesus, kurie parodo nukrypimus nuo tokių struktūrų arba jų irimą, įs skaitant nusikalstamumą ir skyrybas; taip pat mikroprocesus, tokius kaip tarpasmeniniai santykiai.

Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais metodais siekdami apibūdinti socialinių santykių pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad ko

okybiniai tyrimai – tokie kaip struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti socialinius procesus.

Socialinis darbuotojas

DARBO APRAŠYMAS:

Socialinis darbuotojas pagal įgytą specializaciją dirba socialinį darbą su rizikos grupių vaikais, su senais ir pagyvenusiais žmonėmis, su neįgaliais žmonėmis, su narkomanais, alkoholikais ir kt. Socialinis darbuotojas padeda žmonėms ar žmonių grupėms spręsti socialines problemas tais atvejais, kai dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių jie to padaryti neįstengia. Socialinis darbuotojas padeda atkurti asmens ir visuomenės santykius, organizuoja įvairias socialines paslaugas. Nustato asmens socialines problemas ir įvertina poreikius, planuoja ir teikia socialinę paramą, vertina rezultatus. Bendradarbiauja su kitais specialistais (psichologais, gydytojais), kuria įvairias programas. Atlieka socialinės atskirties, narkomanijos, savižudybių prevencijos darbą. Socialinis darbuotojas naudojasi kompiuteriu, transporto priemonėmis, telefonu, faksu. Socialinis darbuotojas dirba socialinės globos, rūpybos, re eabilitacijos institucijose, mokyklose, bendruomenės ar dienos centruose, taip pat socialinių paslaugų šeimai, vaikams, seniems ir pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems bei kitiems teikimo ar sveikatos apsaugos sistemoje. Dėl to, kad rizikos grupių asmenys (narkomanai, alkoholikai, benamiai) dažnai serga infekcinėmis ligomis, yra didesnė rizika jomis užsikrėsti. Darbo krūvio normatyvai nustatomi pagal asmenų, su kuriais dirbama, savarankiškumo laipsnį. Darbo dienos bei kasmetinių atostogų trukmė priklauso nuo įstaigų, kuriose dirba socialiniai darbuotojai, specifikos (pavyzdžiui, socialinės apsaugos sistemos įstaigose suteikiamos 28 kalendorinių dienų atostogos, švietimo ar sveikatos ap

psaugos įstaigose atostogos ilgesnės).

ASMENINĖS SAVYBĖS:

Sėkmingą socialinio darbuotojo veiklą lemia atsparumas stresui, gebėjimas įsijausti į kito jausmus ir mintis, energingumas, lankstumas. Šios profesijos neturėtų rinktis žmonės, itin jautriai reaguojantys į kitų žmonių bėdas. Draudžiama dirbti asmenims, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis.

PROFESINĖS PERSPEKTYVOS:

Kolegijos absolventas gali dirbti socialiniu darbuotoju, projektų vadovu. Gali siekti aukštesnės kvalifikacinės kategorijos (vyresniojo socialinio darbuotojo, vadovaujančiojo socialinio darbuotojo, socialinio darbuotojo eksperto). Profesinė kvalifikacija tobulinama socialinių darbuotojų profesinio mokymo centre, specialiuose seminaruose ir kursuose. Siekiantis aukštesnio išsilavinimo absolventas gali studijuoti aukštojoje universitetinėje mokykloje.

Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms įveikti socialines problemas. Atsižvelgdami į teisines normas ir pagalbos galimybes, konsultuoja klientą, kaip išspręsti jo problemas.
Socialiniai darbuotojas – tai lyg tarpininkas tarp žmogaus ir įstaigų bei organizacijų, bendruomenės veiklos sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse organizatoriai. Jie turi gerai išmanyti valstybės socialinę politiką, poveikio ir pagalbos žmogui būdus, teisę ir ekonomiką. Socialinių darbuotojų klientai yra pavieniai asmenys, grupės, bendruomenės ir organizacijos. Socialinių darbuotojų veiklos tikslas – patenkinti gyvybinius asmens poreikius, įtraukti individą į visuomenę bei atkurti jo ir visuomenės santykius.
Socialiniai darbuotojai nagrinėja tokias klientų problemas, kaip blogos gyvenimo sąlygos, darbo praradimas, darbo įgūdžių trūkumas, finansiniai sunkumai, ligos ir negalia, nepageidaujamas nėštumas ir pan., konsultuoja klientus jų teisių ir pareigų klausimais, analizuoja konkrečią situaciją ir parenka atitinkamus sprendimus, konkrečios pagalbos šaltinius. Toliau prižiūri, ar te

eikiama pagalba klientui veiksminga. Kai kurie darbuotojai specializuojasi vaikų socialinio saugumo srityje, dirba su vaikais, paaugliais, jų artimaisiais, užsiima nepilnamečių nusikalstamumo prevencija. Medicinos įstaigų socialiniai darbuotojai teikia socialinę pagalbą asmenims, turintiems fizinių bei psichinių sutrikimų, padedamiems integruotis į visuomenę. Labai svarbi socialinių darbuotojų sritis – pagalba pagyvenusiems ir vienišiems žmonėms. Socialinio darbuotojo darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau jų darbas labai svarbus žmogui ir visuomenei.

Socialinis darbas

Socialinis darbas Lietuvoje yra nauja specialybė. Socialiniai darbuotojai – tai savotiški tarpininkai tarp žmogaus ir socialinės aplinkos, bendruomenės veiklos organizatoriai sveikatos, socialinėje ir švietimo srityje. Klientais gali būti pavieniai asmenys, grupės, bendruomenės ir organizacijos. Socialinių darbuotojų veiklos tikslas – patenkinti asmens gyvybinius poreikius, įtraukti individą į visuomenę ir atkurti jo ir visuomenės santykius. Jų darbo rezultatai dažnai būna nematomi, juos sunku išmatuoti, tačiau tai labai svarbus darbas žmogui ir visuomenei.

Remiantis R.L.Barker Socialinio darbo žodynu, socialinis darbas tai profesinė veikla, padedanti žmonėms, grupėms ir bendruomenėms stiprinti ar atstatyti jų socialinio funkcionavimo sugebėjimus ir kurti šiam tikslui pasiekti tinkamas socialines sąlygas. Kitais žodžiais tariant, socialinis darbuotojas yra tarsi tarpininkas tarp žmogaus ir aplinkos.

Įžymūs žmonės apie socialinį darbą:

Žmogaus Globos draugijos valdybos pirmininkas atsargos majoras J. Tomkus:
“Apsaugoti žmogų nuo individualinio ir socialinio susmukimo, sutvirtinti jame pasitikėjimą savo jėgomis, pakelti jo dorovinę ve

ertę – štai kuriamojo žmogaus globos darbo uždaviniai.” (“Žmogaus globa”, 11, 1935, p-6)

Ph. D Connie L. Lundgren (2001m):

Jūs rasite juos mokyklose, besilankančius klientų namuose, kur niekas kitas neina, bažnyčiose, padedančius kunigams ruošti poras santuokos sakramentui, mokančius, konsultuojančius ir padedančius jaunoms poroms, seniems žmonėms ir šeimoms.
Jūs rasite juos ligoninėse guodžiančius motiną verkiančią šalia mirusio vaiko, padedančius ką tik išleistam iš ligoninės sunkiam ligoniui ar patyrusiam operaciją žmogui rasti resursų, kurie pagreitintų jo pasveikimą.

Jūs rasite juos žaidimų aikštelėse, klausančius vaikų pasakojimų apie jų išgyvenimus, palaikančius pacientus greitosios pagalbos skyriuose, vertinančius psichiatrinės globos poreikius, kuriančius grįžimo namo planus, ieškančius pagalbos resursų vienišoms jaunoms mamoms grįžtančioms namo su ką tik gimusiu kūdikiu, ar tikrinančius klientų namų saugumą.

Tada vakare jie eina namo ir su palengvėjimu atsidūsta – jų vaikai saugūs.

Socialinė pedagogika

SOCIALINĖ PEDAGOGIKA (SP):

Pagal aukštųjų neuniversitetinių studijų programą specialistai rengiami nuo 2004 metų.
Studijų forma – dieninės studijos.
Studijų trukmė – 3,5 metų ( 7 semestrai ).
Studijų programos apimtis – 140 kreditų. Studijos baigiamos baigiamuoju darbu.
Absolventų kvalifikacija – socialinis pedagogas.

Specializacijos:
socioedukacinis darbas specialiosiose švietimo ir globos įstaigose;
socioedukacinis darbas su rizikos grupių vaikais ir jų šeimomis.

Socialinis pedagogas gebės: įvertinti ugdytinio poreikius, įvardinti priežastis, sukėlusias ugdytinio socialines problemas bei neleidžiančias pasiekti būtinų ugdymo tikslų; patarti ugdytiniui, kaip spręsti problemas; organizuoti individualų, grupinį, komandinį darbą; organizuoti dalykinius ugdytinio susitikimus, juose spręsti ugdytinio problemas; bendradarbiauti su ugdytiniu, jo šeima, institucijomis, komandos nariais; profesionaliai bendrauti su ugdytiniais, kolegomis ir kitais susijusiais asmenimis; tinkamai atstovauti ugdytinio interesus įvairiose institucijose; apibendrinti, įvertinti ir prireikus koreguoti socialinių paslaugų veiksmingumą; kritiškai vertinti savo ir bendruomenės darbą, atitinkamai numatyti gaires ir tobulinti kvalifikaciją.

Absolventai gali dirbti socialinės apsaugos sistemai priklausančiose institucijose (vaikų teisių apsaugos tarnybose, švietimo ir socialinių reikalų departamento socialiniuose skyriuose, psichoneurologiniuose pensionatuose, senelių prieglaudose, sutrikusio intelekto vaikų ir paauglių dienos centruose, sutrikusio intelekto jaunuolių užimtumo centruose), Darbo biržose, nevyriausybinėse organizacijose – Carite, Raudonajame kryžiuje, švietimo sistemai priklausančiose institucijose, sveikatos apsaugos sistemai priklausančiose institucijose, vidaus reikalų sistemai priklausančiose institucijose (PK vaikų ir jaunimo prevencinėse tarnybose).

Galite studijuoti specialybės dalykus: studijų įvado ir profesinės etikos, bendrosios ir asmenybės psichologijos, raidos ir anomalios raidos psichologijos, socialinės ir pedagoginės psichologijos, socialinės ir prevencinės pedagogikos, socialinio darbo (ugdymo) teorijos ir metodų, sociologijos ir socialinių tyrimų metodų, socialinės politikos ir ekonomikos, laisvalaikio organizavimo formų, socialinės apsaugos sistemos, civilinės teisės ir vaikų teisės apsaugos, žmogaus teisių bei švietimo vadybos. Taip pat bus mokoma edukologijos, hodegetikos, didaktikos, andragogikos, familistikos bei specialiosios ir lyginamosios pedagogikos.

Specializacijos dalykus: socioedukacinio darbo su neįgalaus vaiko šeima, socialinio neįgaliųjų ugdymo, socialinio rizikos grupių ugdymo, delinkventiškos asmenybės socializacijos bei dailės ir žaidimų terapijos.
Teisinis dokumentas

1 straipsnis. Bendrosios nuostatos

Socialinis darbuotojas siekia teikti pagalbą klientui (asmeniui ar jų grupei – paslaugų užsakovui). Siekdamas teikti pagalbą, socialinis darbuotojas:

*yra gero profesinio išsilavinimo specialistas, pasižymintis dorovingumu;

*nuolat kelia savo kvalifikaciją; atnaujina žinias, kad galėtų realizuoti socialinio darbo vertybes;

*kiek galėdamas išnaudoja profesines žinias bei gebėjimus socialinio darbo vertybėms įgyvendinti;

*savo veikla siekia kliento gerovės, darbe jo interesus vertina labiau nei savuosius;

*pasisako prieš žmonių, jų grupių diskriminavimą, nehumanišką elgesį su jais;

*atsako už teikiamų paslaugų kokybę;

*yra nepakantus piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi, nesiekia išnaudoti kliento.

2 straipsnis. Socialinio darbuotojo etinė atsakomybė klientui

Lietuvos socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu, socialinis darbuotojas:

*pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga jo pagalba, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių;

*aptarnauja ir gina visus klientus, santykius su jais grįsdamas nuošidumu bei atsidavimu jiems;

*yra suinteresuotas kompetetingai padėti klientui, įveikti jo gyvenimo sunkumus;

*atskleidžia ir įvertina paties kliento galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas;

*informuoja klientą apie galimą pagalbos suteikimą;

*teikia klientui išsamią informaciją apie jo teises, galimybes bei su tuo susijusias pareigas;

*pasitelkia į pagalbą patyrusius specialistus, jei to reikalauja kliento interesai;

*nutraukia ryšius su klientu, jam sutikus, kai visos galimybės yra išnaudotos arba pagalba nebereikalinga;

*neatskleidžia kofidencialios informacijos apie klientą be jo sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai;

*gauna atlygį (honorarą) už atliktą darbą tik įsitikinęs, kad jis teisingai apskaičiuotas, atitinka Lietuvoje patvirtintus socialinių paslaigų įkainius bei kliento galimybes užmokėti už paslaugą;

*vykdydamas mokslinius tyrimus, gerai apgalvoja jų teorinę bei praktinę reikšmę;

*tyrimo duomenis apie klientus bei kitus asmenis renka bei naudoja įsitkinęs, kad tiriamieji savo noru dalyvauja tyrime ir bus apsaugoti nuo fizinio ar psichologinio pavojaus, sreso bei kitokio diskomforto.

3 straipsnis. Socialinio darbuotojo etiniai santykiai su bendradarbiais ir kitais specialistais

Vykdydamas profesines pareigas, socialinis darbuotojas bendradarbiauja su kitais socialiniais darbuotojais bei kitų sričių specialistais. Tuo atvėju socialinis darbuotojas:

*gerbia kolegų ir kitų specialistų žinias ir patirtį;

*yra jiems lojalus;

*savo kolegos kliento reikalus sprendžia atsakingai;

*kritiškai vertina bendradarbių, pažeidusių socialinio darbuotojo etikos normas, elgesį.

4 straipsnis. Socialinio darbuotojo ir darbdavio santykiai

Socialinis darbuotojas:

*tvirtai ir garbingai laikosi susitarimų ir įsipareigojimų jį pasamdžiusiai organizacijai;

*nuolat siekia tobulinti savo organizacijos veiklą, didinti jos teikiamos pagalbos veiksmingumą;

*sąžiningai ir racionaliai disponuoja socialinei pagalbai skirtais organizacijos finansiniais ir materialiniais ištekliais.

5 straipsnis. Socialinio darbuotojo santykis su savo profesija

Socialinis darbuotojas aktyviai puoselėja ir gina savo profesinę garbę. Tuo tikslu socialinis darbuotojas:

*propaguoja socialinio darbo reikšmę, jo tikslus, priemones ir etikos principus;

*aktyviai gina profesijos reikšmingumą ir kilnumą, kai kyla abejonių dėl socialinio darbo, kaip profesinės veiklos;

*rūpinasi, kad būtų užkirstas kelias, nekvalifikuotai ir nelicenzijuotai socialinio darbo praktikai;

*prieštarauja, kai reklamos, rinkos paieškų ar kitais sumetimais mėginama skelbti nekvalifikuotą, nekompetetingą, teoriškai bei praktiškai nepagrįstą informaciją apie socialinį darbą;

*atlikdamas ekspertizę kitoje socialinio darbo įstaigoje, nešališkai vadovaudamasis pareiginiais nuostatais, vertina kolegų veiklą.

6 straipsnis. Socialinio darbuotojo etinė pareiga visuomenei

Socialinis darbuotojas tarnauja visuomenės socialinei gerovei. Vadovaudamasis šiuo principu socialinis darbuotojas:

*siekia sudaryti sąlygas individų pozityviai raiškai, jų socialinėms garantijoms ginti, asmeniniams poreikiams tenkinti;

*rūpinasi, kad Lietuvoje, gyvenantiems tautinių, religinių, kultūrinių ir kitokių mažumų atstovams būtų teikiama reikalinga socialinė pagalba;

*veikia, plėsdamas visų klientų galimybes rinktis reikiamą pagalbą;

*inicijuoja bendruomeninių socialinių paslaugų ir pagalbos tarnybas;

*yra susipažinęs su Lietuvos socialine politika, įstatymais bei poįstatyminiais aktais ir siekia pozityvių pokyčių, kuriais būtų pagerinta gyventojų socialinė apsauga, įgyvendinamas socialinis teisingumas;

*pareiškia savo nuomonę apie socialinės gerovės problemas per žiniasklaidos priemones.

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos nario, pažeidusio šio etikos kodekso principus bei normas, elgesys svarstomas Asciacijos grupės etikos komisijoje. Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija gali siųlyti socialinio darbo institucijai laikinai sustabdyti jos pasamdyto darbuotojo veiklą ir pareikalauti iš jo gauti naują sertifikatą, liudijantį apie profesinės kvalifikacijos kėlimą.

Naudoti internetiniai puslapiai

1. http://lt.wikipedia.org/wiki/Sociologija
2. http://www.sociumas.lt/Lit/profesija_new/Sociologija/sociologija.asp
3. http://www.vdu.lt/sdi/socialinis-darbas.htm
4. http://www.vdu.lt/sdi/sddok.htm
5. http://www.profesijupasaulis.lt/POVOL/680.htm
6. http://www.darborinka.lt/mod/klasifikatorius/profesijos_inc.php?kodas=24460
7. http://www.socmin.lt/index.php?-593412586

Turinys:

1.Įžanga
2. Ką tiria sociologija?
3. Socialinis darbuotojas
4. Socialinis darbas
5. Socialinė pedagogika
6. Teisinis dokumentas
7. Išvada
8. Naudoti internetiniai puslapiai

Įžanga

Aukštenėse klasėse vis pradedame galvoti, kokią specialybę pasirinkti, kad neapsiriktum, kaip priimti teisingą sprendimą, juk nuo šio pasirinkimo priklauso tiek daug. Šis klausimas kankinti pradeda jau ir mane. Dar visai neseniai pradėjau domėtis sociologiją, tačiau galutinai neišsiaiškinau kas tai per mokslo sritis, todėl visą tai ir pamėginsiu atskleisti šiame darbe.

Išvada

Šio darbo metu aš turėjau progą daugiau sužinoti apie mane dominančią specialybę. Supratau, kad sociologija – tai daug darbo, kantrybės, supratimo ir jėgų, tiek protinių tiek fizinių, reikalaujanti sritis.

Leave a Comment