Socialines paslaugos

SOCIALINĖS PASLAUGOS

1. Socialinių paslaugų samprata

Socialinės paslaugos yra labai svarbi socialinės sistemos dalis. Lietuvoje pati socialinių paslaugų sąvoka pradėta vartoti gana neseniai. Pradedant socialinių paslaugų sistemos kūrimą, nebuvo nei jokių socialinių paslaugų plėtojimo tradicijų, nei įstatyminės bazės. Ji buvo labai centralizuota ir institucionalizuota. Daugiausia dėmesio buvo skiriama stacionarinės globos paslaugoms, kurias teikė valstybės pavaldumo globos įstaigos. Socialinės globos paslaugos praktiškai buvo teikiamos vien tik seniems žmonėms bei suaugusiems ir vaikams su negalia. Kitokios paslaugos, kaip pavyzdžiui, pagalba namuose, buvo menkai išsivystytos ir teeikiamos labai fragmentiškai.
Šiuo metu socialinių paslaugų samprata iš esmės pakito. Socialinės paslaugos – tai įvairiapusė parama silpniems ir pažeidžiamiems visuomenės nariams. Jas teikia įvairūs administracinio lygio teikėjai : valstybiniai ir savivaldybiniai visuomeniniai. Šios paslaugos asmenims gali būti teikiamos nemokamai, apmokant iš dalies arba mokant pilną kainą. Jei asmuo ar jo šeimos nariai negali mokėti už suteiktas socialines paslaugas, tai už jas moka iš valstybės ar savivaldybės biudžeto šiam tikslui numatytų lėšų. Socialinės paslaugos peržengė tradicinės socialinės globos ribas ir yra orientuojamos į individo socialinę integraciją. Jos gali atlikti keturias pagrindines funkcijas:
• prevencijos – neleisti susidaryti tokioms sąlygoms, kurios sukeltų rimtas problemas irneįgalumą;
• globos – apsaugoti tuos, kurių saugumui ir gerovei kyla grėsmė;
• reabilitacijos – reabilituoti tuos, kurie jau nebegali gyventi normalaus socialinio gyvenimo;
• padėti žmonėms ir bendruomenėms, kurioms reikia so

ocialinio advokato ar organizatoriaus pagalbos įvairiose piliečių atstovavimo struktūrose.
Socialinės paslaugos nagrinėjamos trim pagrindiniais aspektais: socialiniu,

ekonominiu ir teisiniu.
Socialinis aspektas.
Socialinės paslaugos yra socialinės politikos dalis. Pastaroji apima:
1. pinigines išmokas;
2. paslaugas, susijusias su globa, konsultavimu, socializacija, praktine pagalba ir panašiai;
3. socialinės paslaugos yra skiriamos įvairioms gyventojų grupėms ir įvairiems poreikiams tenkinti. Tačiau jos teikiamos asmenims tais jų gyvenimo tarpsniais, kai susiduriama su sunkumais ir patiriamas nepajėgumas dalyvauti moderniosios visuomenės gyvenime.

– 2 –
Ekonominis aspektas.
Socialinės paslaugos yra paslaugos, kurios vartotojui yra nemokamos arba žymia dalimi subsidijuojamos. Tuo požiūriu jos yra trijų tipų:
1. nemokamos, kai vartotojai gauna paslaugas nemokamai;
2. kainos sumažintos, kai vartotojas moka dalį kaštų;
3. kainos sumažintos, tačiau vartotojas moka pilną kainą ir po to gauna subsidiją kaip dalinę kompensaciją, pavyzdžiui, kompensacija už įsigytą kietą kurą. Jos artimesnės piniginėms socialinėms išmokoms.

Teisinis aspektas.
Socialinių paaslaugų srityje įstatymai paprastai suteikia kompetenciją vietinei valdžiai ( savivaldybėms ), kuri nustato konkretų paslaugų teikimo lygį ir vietinius standartus, remdamasi įstatyminėmis nuostatomis. Kadangi pradiniame socialinių paslaugų sistemos kūrimo etape beveik nebuvo jokių teisinių aktų, betarpiškai reguliuojančių socialinių paslaugų teikimą, socialinių paslaugų sistemos kūrimas vyko „iš apačios“ , t.y. pirmiausia savivaldybių, bendruomenių lygyje. Savivaldybių bei nevalstybinių organizacijų iniciatyva buvo steigiami globos namai seneliams ir vaikams, kuriamos pagalbos namuose tarnybos, steigiami įvairūs socialinių paslaugų centrai ir pan.
Šiuo metu rengiama nauja ir tobulinama esama normatyvinė so

ocialinių paslaugų sistemos bazė. Atliekama analizė vykstančių kiekybinių ir kokybinių pokyčių socialinių paslaugų sistemoje, stiprinama globos įstaigų veiklos priežiūra.

1.1. Socialinės paslaugos žmonėms su negalia Trakų rajone

1999 metais Trakų rajone buvo 3955 neįgalūs asmenys, t.y. 4,8 procento visų rajono gyventojų. Neįgalūs žmonės turi rimtų sveikatos problemų dėl lėtinių ligų, traumų, nelaimingų atsitikimų, senatvės ir kitų priežasčių. Nuo 1991 metų nuolat didėjo invalidumą turinčių žmonių skaičius. 1999 metais invalidumą turinčių žmonių skaičius padidėjo daugiau nei 1,4 karto. Didėjimą lėmė daug veiksnių: sveikatingumas bei gyvenimo būdas, bedarbystė, silpnai išvystyta profesinės reabilitacijos sistema, išplėtota socialinių lengvatų bei garantijų sistema, Invalidų socialinės integracijos įstatymo papildymas dėl slaugos pašalpos mokėjimo visišką negalią turintiems invalidams ir panašiai.
Rajone kasmet didėjo pensinio amžiaus invalidų. Taip pat daugėjo vaikų invalidų.
1.1. – 1 lentelės duomenys rodo, kad iki 1999m. pagal invalidumo grupes vyrauja asmenys, kuriems nustatyta II invalidumo grupė. 1999 metais jie sudarė 53,7 proc. visų invalidų ( 1.1. – 1 lentelė).

– 3 –
Po įvykdytos 2000 metais Trakų rajono administracinės – teritorinės reformos atskilo Grigiškės, Vievis, Elektrėnai, todėl duomenys pakito. Tačiau neįgalių asmenų didėjimo tendencija išliko.
Apibendrinant, galima teigti, kad invalidų skaičius didėja dėl socialinių motyvų: žemas pragyvenimo lygis, sunki materialinė padėtis, galimybė tuo pačiu metu gauti pensiją ir darbo užmokestį, lengvatos ir kita.
Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad vienas iš atvejų, kada gali būti teikiamos socialinės paslaugos, yra asmens invalidumas. Įvertinant tai, ka

ad rajone kasmet didėja neįgaliųjų žmonių skaičius, galima spręsti ir apie vis didėjantį poreikį specialiosioms socialinėms paslaugoms ( 1.1. – 2, 3 lentelės) stacionariose įstaigose.
Trakų rajone nėra galimybės teikti specialiąsias paslaugas žmonėms, turintiems psichinę negalią. Jie yra siunčiami į Vilniaus apskritį (1.1. – 2 lentelė). Tačiau pagyvenusio amžiaus žmonėms su fizine negalia šios paslaugos yra teikiamos. Dalis asmenų, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, laikinai globojami palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, kurioje yra įsteigtos 2 slaugos ir 3 globos vietos. Į šias vietas nukreipiami asmenys po 120 kalendorinių dienų, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1.1. – 3 lentelė). Globos ir slaugos vietos finansuojamos iš savivaldybės biudžeto lėšų. Suaugusio asmens slauga sudaro 1245 Lt per metus, o globa – 7 bazinių pensijų dydį (7x 172 = 1204 litų). Asmuo už suteiktas specialiąsias paslaugas moka 80% mėnesinių pajamų.
1994 metais buvo įsteigtas Aukštadvario Šv. Domininko pensionatas. Jane yra 15 vietų, skirtų laikinai ir nuolat gyventi vienišoms senyvo amžiaus moterims, negalinčioms pasirūpinti savimi, kurioms būtina priežiūra.
Nors Trakų rajone teikiamos socialinės globos paslaugos dar trūksta stacionarių globos namų neįgaliems ir seniems žmonėms (kurie prilyginami prie neįgaliųjų, sulaukus 75m.). Ypač didelė problema yra su vyrais, nes Aukštadvario Šv. Domininko pensionate gyvena tik moterys. Apgyvendinti neįgalius asmenis Vilniaus apskrities globos įstaigose beveik nėra galimybių. Per paskutinius 2 – 3 metus tik mažas norinčių apsigyventi pensionate asmenų skaičius buvo patenkintas (1.1. – 3 lentelė).
Didelė problema yra asmenys, se
ergantys senatvine demencija, Alzheimerio liga bei kitais psichikos sutrikimais. Jiems ypač reikalingos paslaugos visą parą.
Duomenų apie asmenis, sergančius senatvine demencija, Alzheimerio liga, rajone nėra, kadangi informacija, turima psichikos sveikatos centre, konfidenciali ir neskleidžiama. 1999 metais Trakų rajone, Socialinės paramos skyriaus iniciatyva buvo apklaustos šeimos, kuriuose yra asmenys, sergantys psichikos sutrikimais. Apklausos duomenys parodė, kad 139 asmenims reikalinga stacionari slauga. Dėl to rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Aukštadvario seniūnijos teritorijoje steigti trisdešimties vietų stacionarinę globos įstaigą sergantiems minėtomis ligomis. Tačiau šis projektas negavo būtino finansavimo ir buvo sustabdytas.

– 4 –
Poreikis nestacionarioms socialinėms paslaugoms asmenims, turintiems proto negalia didėjo ir 1998 metais rajono savivaldybė priėmė sprendimą Trakuose steigti darbinio užimtumo centrą žmonėms su negalia. 2001-09-20 savo duris neįgaliems atvėrė VšĮ Trakų neįgaliųjų užimtumo centras. Rajono neįgaliesiems atsirado galimybė naudotis įvairiomis socialinėmis paslaugomis: socialinių įgūdžių ugdymo, reabilitacijos, darbo terapijos, laisvalaikio organizavimo, bendravimo, ugdymo, maitinimo, asmens higienos, informavimo, konsultavimo.
Ypač svarbus specialus neįgalių vaikų ugdymas. Tačiau rajone tik 2001 metais pradėjo dirbti integruota neįgaliųjų vaikų grupė „ Šaltinėlis“. Šiuo metu grupę lanko 9 vaikai, joje vykdomas ne tik ugdymo, bet ir reabilitacijos procesas, teikiama logopedo pagalba, kineziterapija, tiria vaikų vystymąsi, sudaro individualias programas, kurias aptaria su vaikų tėvais. Vaikai, lankantys grupėje, integruojasi į mokyklą, t.y. jie su kitais vaikais mokosi įprastinėje klasėje, tik pagal specialiąsias programas.
Viena iš didžiausių socialinių įstaigų Trakų rajone yra Socialinio darbo ir socialinių paslaugų centras. Jo misija – įgyvendinti integruotą socialinės paramos ir socialinių paslaugų (1.1. – 4 lentelė) teikimo strategiją savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, vykdyti valstybės savivaldybei deleguotas funkcijas pašalpų, pensijų ir kitų socialinių išmokų mokėjimo srityje, organizuoti ir teikti socialines paslaugas Trakų rajono asmenims (šeimoms), atsižvelgiant į jų gyvybinius poreikius, organizuoti ir koordinuoti socialinį darbą bendruomenėse (seniūnijose), ieškant socialinių garantijų bei saugumo užtikrinimo asmenims, turintiems socialinių problemų.

Pagrindinės bendruomeninės socialinės paslaugos Trakų seniūnijos neįgaliesiems teikia Trakų globos ir socialinių paslaugų centras. Jis įkurtas 1997 metais Trakų parapijos bažnyčios pastate. Centras glaudžiai bendradarbiauja su bažnyčios atstovais. Savo veikloje vadovaujasi krikščioniškos artimo meilės principu: su dideliu kantrumu, atlaidumu, teisingumu siekia paslaugų gavėjų gerovės ir yra suinteresuotas kompetingai padėti jiems įveikti gyvenimo sunkumus, atskleidžiant ir įtvirtinant paties paslaugų gavėjo galimybes savarankiškai spręsti savo gyvenimo problemas. Teikdama paslaugas neįgaliesiems siekia kuo ilgiau išlaikyti žmogų namuose, patenkinti bendravimo reikmes, sudaryti žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, suteikti galimybę pagerinti gyvenimo kokybę ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Atliekant paskutinių trijų metų socialinių paslaugų teikimo, Socialinio darbo ir socialinių paslaugų bei Trakų globos ir socialinių paslaugų centruose analizę galima pastebėti, kad populiariausios yra pagalbos namuose paslaugos (1.1. – 4 lentelė). Neįgaliesiems teikiamos socialinės paslaugos namuose vidutiniškai sudaro 25,9 procentus bendro šios paslaugos gavėjų skaičiaus.
Transporto paslaugos teikiamos tik neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms (1.1. –4 lentelė). Jie pasižymi nuolatiniu augimu. Tačiau jomis naudojasi palyginti nedidelis neįgaliųjų skaičius. Pagrindinės priežastys yra šios: neįgaliesiems trūksta informacijos apie transporto paslaugų teikimą, mažos pajamos, konservatyvus mąstymas („geriau kaimyno paprašysiu“).

– 5 –
Aprūpinimas, neįgalaus asmens poreikius atitinkančia, jam pritaikyta kompensacine technika, tiesiogiai veikia jo integracijos lygi bei dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybes. Trakų rajono neįgaliųjų aprūpinimas kompensacine technika, palyginus tris paskutinius metus, didėja ( 1.1. – 5 lentelė). Tokį padidėjimą lėmė susisteminta tvarka neįgaliuosius aprūpinant kompensacine technika per Socialinės paramos skyrių.
Socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtojimas sietinas su Trakų rajono savivaldybės socialinės paramos neįgaliesiems programos įgyvendinimu. Vykdant programoje numatytas priemones, tikimasi pagerinti neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę, savarankiškumą, integravimosi į visuomenės gyvenimą galimybės, suaktyvinti neįgaliųjų NVO veiklą bei pačių neįgaliųjų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, socialinių problemų sprendime.

– 6 –

IŠVADOS

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad tolimesnis socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtojimas yra neatskiriama bendros socialinių paslaugų sistemos plėtros dalis. Žmonių su negalia poreikis stacionarinėms paslaugoms nuolat auga. Tačiau šiuo metu teikiamos paslaugos stacionarinėse globos įstaigose yra nediferencijuotos pagal neįgaliųjų poreikius. Stacionarinėse socialinės globos įstaigose gyvena įvairaus amžiaus, negalios bei skirtingų poreikių ir interesų asmenys. Būtų tikslinga steigti atskiras įstaigas asmenims, sergantiems psichikos sutrikimais pagal ligos specifiką.
Šiuo metu prioritetinė socialinių paslaugų neįgaliems plėtojimo kryptis turėtų būti bendruomeninių socialinių paslaugų vystymas. Būtina labiau tenkinti neįgalių vaikų poreikius, steigiant ankstyvosios korekcijos tarnybą ligoninėse, ugdymo grupes darželiuose ir mokyklose. Labai svarbu užtikrinti neįgalių žmonių globos tęstinumą nuo pagalbos namuose iki globos bei slaugos namų. To neįmanoma padaryti nekoordinuojant socialinių ir medicininių paslaugų teikimo, ypač teikiant slaugos paslaugas namuose. Tai įmanoma padaryti, įsteigus slaugos tarnybas sveikatos priežiūros įstaigose, ypač kaimo vietovėse.
Savivaldybė turi sudaryti sąlygas veikti neįgaliųjų visuomeninėms organizacijoms, rengiant ir įgyvendinant bendrus socialinius projektus, siekiant pagrindinio tikslo – paslaugų decentralizacijos ir kokybės, paslaugų pasirinkimo galimybių didinimo.

– 7 –
PRIEDAI

INVALIDUMO GRUPĖS

METAI
I grupė
II grupė
III grupė
Neįgalūs
vaikai

Iš viso
1997 457 2105 565 524 4069
1998 496 2293 645 278 4442
1999 528 2483 675 269 4623
2001 154 2427
2003 335 1379 581 154 2449

.

1.1. – 1 lentelė. Neįgaliųjų pasiskirstymas pagal invalidumo

grupes Trakų rajone 1997 – 2003 metais.

2001 m. 2002 m. 2003 m.
Socialinės
Įstaigos Gavėjų
skaičius Lėšos
(tūkst. Lt.) Gavėjų
skaičius Lėšos
(tūkst. Lt.) Gavėjų
skaičius Lėšos
(tūkst. Lt.)
Aukštadvario Šv. Domininko
pensionatas 14 88,52 15 88,8 15 85,9
VšĮ Onuškio
Palaikomojo
Gydymo ir
Slaugos ligoninė 5 25,0 5 8,16 5 30,02

1.1. – 2 lentelė. Trakų rajone specialiąsias socialines paslaugas teikia šios įstaigos (be vaikams skirtų įstaigų).

– 9 –

Metai Asmenų, norinčių apsigyventi Vilniaus apskrities pensionatuose skaičius

Senų žmonių pensionatas Psichoneurologinis pensionatas

Gauta prašymų Apgyvendinti Gauta prašymų Apgyvendinti
2001 – – 5 –
2002 – – 6 –
2003 7 2 8 3

1.1. – 3 lentelė. Apgyvendinimas Vilniaus apskrities pensionatuose

2001 – 2003 metais.

Bendruomeninės socialinės paslaugos

Metai Maitinimas Pagalba namuose Transporto paslaugos Asmens

Gavėjų
skaičius

Gavėju
skaičius Gavėjų
skaičius Iš viso
2001 70 104 27 201
2002 63 107 26 196
2003 65 104 43 212

1.1. – 4 lentelė. Socialinių paslaugų neįgaliesiems dinamika

Metai Poreikis kompensacinei
technikai Aprūpinta kompensacine
Technika
2001 373 255
2002 384 232
2003 345 315

1.1. – 5 lentelė. Aprūpinimas kompensacine technika 2001 – 2003 metais.

– 10 –
TURINYS

Įvadas .............................. 2

1.Socialinių paslaugų samprata ...................... 2

1.1 Socialinės paslaugos žmonėms su negalia Trakų rajone ..... 3

Išvados .............................. 7

Literatūra .............................. 8

Priedai .............................. 9

– 1-

Literatūra

1. LR Socialinių paslaugų įstatymas
( 1996-10-09 Nr. I – 1579)

2. Trakų rajono savivaldybės administracijos
Veiklos ataiska už 2003 m.

– 8 –

Leave a Comment