Rietavo regiono socialiniai informatikos aspektai

VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
INFORMATIKOS KATEDRA
RIETAVO REGIONO
SOCIALINIAI INFORMATIKOS ASPEKTAI
Namų darbas
Tikrino: lekt. M. Asanavičienė
Darbą atliko: Tadas Lingė
Kaunas, 2005
Turinys
Turinys 2
Įvadas 3
Rietavo savivaldybės bendruomenė 4
Rietavo savivaldybės įsikūrimas, istorija, demografija 5
Fizinis miestelio įsikūrimas 5
Rietavo savivaldybės vystymasis 5
Demografija 6
Ekonominė sistema Rietave 6
Verslo plėtra savivaldybėje 10
Ekonominės ir verslo plėtros strategijos įgyvendinimas 12
Politinė sistema Rietavo regione 13
Savivaldybės struktūra 13
Meras 14
Administracija 14
Švietimo sistema Rietavo bendruomenėje 15
Rietavo savivaldybės švietimo įstaigos 15
Papildomas ugdymas 16
Aukštasis mokslas 17
Socialinė – kultūrinė veikla Rietave 18
Informacinė visuomenė 18
Kultūrinė veikla 18
Kultūros paveldas 20
Įvairių paslaugų žmonėms sistema 20
Sveikatos apsauga 20
Socialinės paslaugos 21
Išvados 23
Naudota literatūra 24

Įvadas
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi visuomenė, nuolat besimokanti ir žiniomis savo veiklą grindžianti visuomenė, kuri naudojasi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis (IT), kompiuterizuotais innformacijos ištekliais.
Kompiuteriai padeda sukurti naują, informacijos šaltinių ir bendravimo priemonių įvairovės praturtintą mokymosi aplinką, kurioje lengviau ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, integruoti įvairių sričių temas, taikyti aktyvius mokymo metodus, išryškinti ir lavinti individualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ir grupėje. Informacijos ir komunikacijos technologijos turi būti aktyviai diegiamos į rajonų švietimo sistemas ir padėti siekti skirtingų – ekonominių, socialinių ir pedagoginių – tikslų.
Savo darbe aš nagrinėsiu socialinius informatikos aspektus Rietavo regione. Tai mano gimtas miestelis kuriame aš gimiau ir užaugau, taigi noriu išsiaiškinti kaaip žmonės Rietave naudojasi informacinėmis technologijomis, kokia ekonominė, socialinė situacija regione. Taip pat noriu išnagrinėti kaip diegiamos informacinės technologijos mokyklose, koks dėmesys skiriamas joms, kokias galimybės miestelėnai turi naudotis informacinėmis technologijomis ir interneto galimybė visame miestelyje bei kaimiškosiose seniūnijose.
Darbo tikslas yr

ra atskleisti informacinių technologijų plėtrą bei dabartines panaudojimo galimybes Rietavo regione.
Uždaviniai:
1. Apibūdinti Rietavo regiono bendruomenę bei šiek tiek supažindinti su mietelio istorija.
2. Išanalizuoti ekonominę situacija ir verslo plėtra regione.
3. Apibūdinti politinę savivaldybės sistemą.
4. Švietimo sistemos šiame regione analizė.
5. Socialinė – kultūrinė situacija Rietavo regione.
Ruošdamas darbą daugiausia naudojausi Rietavo savivaldybės ir Lietuvos statistikos departamento internetiniais puslapiais. Taip pat naudojausi medžiaga gauta iš savivaldybės darbuotojo.
Darbe panaudoti šie metodai: Informacijos analizės – sintezės, apibendrinimo, aprašomasis.
Darbas susideda iš 7 dalių, pateikta – 6 nuotraukos, 5 diagramos ir 5 lentelės.

Rietavo savivaldybės bendruomenė
Visų pirma pateiksiu Rietavo savivaldybės žemėlapį, kad galėtume susidaryti bendrą vaizdą apie šio miestelio savivaldybę, juos sudarančiu kaimelius, regioninius ir valstybinės reikšmės kelius.

1 pav. Rietavo savivaldybės žemėlapis.
2000-ųjų kovo 19 dieną Rietavas atkūrė savivaldą. 2003 metais miestas atšventė savo 750-ies metų jubiliejų. Daugelį metų Rietavas garsėja savo darbščiais, kūrybingais žmmonėmis, puoselėjančiais senas ir garbingas tradicijas ir visuomet atvirais naujovėms.
Rietavo savivaldybė yra Telšių apskrities pietuose ir užima 586 km2 teritoriją (žemės ūkio naudmenos – 37%, miškų – 51%, vandenų – 1,53% ir kt.). Rajono administracinis centras – Rietavas. Savivaldybės teritorijoje yra 5 seniūnijos: Rietavo, Medingėnų, Daugėdų, Tverų kaimiškos ir Rietavo miesto seniūnijos. Rietavo savivaldybė ribojasi: rytinėje pusėje – Telšių raj., šiaurinėje – Plungės raj., vakarinėje – Klaipėdos raj., pietinėje – Šilalės raj.
2003 m. Rietavo savivaldybėje gyveno 11600 žmonių arba apytiksliai 0,3 proc. Lietuvos gyventojų. Tai sudarė 5.9 proc. Telšių apskrities gyventojų. Rietavo savivaldybė – nelabai tankiai apgyvendintas Lietuvos re

egionas. Jei vidutinis gyventojų tankumas Lietuvoje yra 53,2 gyventojai km2, tai Rietavo savivaldybėje jis yra vos 19,8 žmonių/km2. Tautinė Rietavo savivaldybės gyventojų sudėtis yra labai vienalytė. Net 99 proc. savivaldybės gyventojų – lietuviai. Didžiausia mažuma yra rusai, sudarantys vos 0,4 proc.
Rietavo savivaldybės įsikūrimas, istorija, demografija
Fizinis miestelio įsikūrimas
Rašytiniuose šaltiniuose Rietavas minimas 1253 metais. XIV-XV amžiuje jis buvo vienas svarbiausių Žemaitijos gynybos centrų, čia kirtosi svarbūs prekybiniai keliai. 1525 metų dokumentuose Rietavas jau vadinamas miestu. Valdant kunigaikščiui A.Masalskiui (nuo 1613 m.) suteikta privilegija Rietave rinkti muitą, leisti prekymečiai, padidėjo bažnyčios vaidmuo.
1835 metais buvo įsteigta ligoninė, po metų – parapinė mokykla, įkurtos senelių ir našlaičių prieglaudos. 1859 Rietave įsteigta žemės ūkio mokykla – pirmoji tokio tipo mokykla visoje Lietuvoje. Čia dėstyta lietuvių kalba. 1860 metais jau veikė keturios mokyklos – parapinė, aukštesnioji, agronomijos ir mergaičių pensionatas
1915 metais Rietavas buvo apskrities, vėliau – valsčiaus centras. 1920 metais įkurta gimnazija, nuo 1928 m. veikė biblioteka, 1931 m. – kino teatras. Po Antrojo pasaulinio karo Rietavas tapo rajono centru. 1963 metais buvo prijungtas prie Plungės rajono.

2 pav. Kunigaikščių Oginskių rūmai.
Rietavo savivaldybės vystymasis
Pagal Lietuvos Respublikos 1999 12 21 Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą Nr.VIII-1493 savivaldybės steigimo ir veiklos pradžia – 2000 m. įvykusių rinkimų į šios savivaldybės tarybą diena.
Rietavo savivaldybės taryboje – 21 narys. Tarybos narių politinė sudėtis: 11 – Centro sąjunga, 3 – Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, 2 – Lietuvos krikščionių demokratų, 2 – Liberalų demokratų partija, 2 – Lietuvos socialdemokratų pa

artija, 1 – Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Rietavo savivaldybės tarybos kolegijoje – 7 nariai, iš jų: meras – Lietuvos centro sąjungos narys, vicemeras – Lietuvos centro sąjungos narys, kiti 5 nariai atstovauja Valstiečių ir Naujosios demokratijos, Lietuvos socialdemokratų, Lietuvos krikščionių demokratų, Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatoriai) partijoms.
Naujai susikūrusios savivaldybės pasiekimai
Politikos srityje:
1. 2000 m. balandžio 1 d. priimtas kreipimasis į Rietavo savivaldybės gyventojus dėl bendro darbo, kad visa Tarybos narių energija ir sugebėjimai būtų skirti ne politikavimui, o bendrų savivaldybės interesų sprendimui. Metų patirtis tai patvirtina.
2. Žymiai suaktyvėjo visuomeninis, kultūrinis ir sportinis gyvenimas. Formuojasi savivaldybės bendruomenė. Užmegzti ir palaikomi ryšiai su užsienio šalimis.
Investicijų srityje:
1. Šilumos ūkio pertvarkymas.
1.1. Šildymo sistemų kapitalinis pertvarkymas 5 mokyklose, pereinant nuo šildymo elektra prie vietinio kuro (malkų). Investicija 239,9 tūkst. Lt (efektas – sumažėjusi šildymo kaina nuo 30 Lt/m2 iki 10 Lt/m2).
1.2. Rietavo miesto mazutinės katilinės rekonstrukcija, pritaikant ją kūrenti vietiniu kuru – pjuvenomis. Smarkiai išaugus mazuto kainoms, kainos už šilumą gyventojams ir įstaigoms išliko tos pačios (13,2 ct už 1 kwh). Investuota lizingo būdu – 600 tūkst. Lt.
1.3. Ieškoma galimybių galutinai užbaigti miesto katilinės pertvarkymą, panaudojant vietinį kurą.
2. Savivaldybė įrengė naujas poliklinikos patalpas. Investuota 240 tūkst. Lt.
3. Parengtas L.Ivinskio vidurinės mokyklos renovacijos projektas. Investicijos vertė 370 tūkst. Lt.
Kiti pasiekimai:
1. Aktyviai sprendžiama mokyklos, savivaldybės įstaigų kompiuterizavimo problema.
2. Išspręsta mokinių ir gyventojų pavėžėjimo problema. Konkurso būdu pasirinktas vežėjas.
3. Išspręsta šiukšlių surinkimo problema. Įdiegtas konteinerinis šiukšlių surinkimas. Dėl to atpigo šios pa
aslaugos.
Demografija
Statistikos departamento duomenimis, natūralus gyventojų prieaugis Rietavo savivaldybėje yra neigiamas, bei turi tendenciją sparčiai mažėti. Jei 2000 m. jis buvo (-7), tai 2001 m. jis sumažėjo 6,9 karto iki (-48). Įvertinant aukščiau paminėtus duomenis, galima daryti išvadą, jog Rietavo savivaldybės demografinė situacija yra ganėtinai prasta ir, atskirais atvejais, – gerokai prastesnė nei apskrityje bei šalyje. Rietavo savivaldybė pasižymi teigiamu migracijos saldo. 2001 m. į Rietavo savivaldybę atvyko 136 ir išvyko 104 žmonės. Tai rodo, jog Rietavo savivaldybės gyventojai turi mažiau psichologinių, ekonominių bei kitokių paskatų, lemiančių emigraciją, o Rietavo savivaldybė yra gana patrauklus regionas kitų rajonų ar miestelių gyventojams, šiuo atžvilgiu lenkiantis kitus Telšių apskrities rajonus.
Ekonominė sistema Rietave

Vertinant bendrą ekonominę situaciją Rietavo savivaldybėje, galima konstatuoti, jog savivaldybės ekonomika yra labai silpna ir mažai išvystyta.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pagrindinėmis Rietavo savivaldybės ūkio šakomis galima vadinti prekybą (šia ūkio šaka užsiima 27 proc. visų veikiančių savivaldybės įmonių), žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę (užsiima 18,5 proc. visų savivaldybės įmonių), pramonę (dirba 12,0 proc. savivaldybės įmonių) bei transportą ir sandėliavimą (12 proc. savivaldybės įmonių).

Lyginant su šalies ir Telšių apskrities ūkio struktūra, 2004 m. Rietavo savivaldybės ūkyje regimi šie bruožai:
 prekybos sektorius, kuriame dirba 27 proc. savivaldybės įmonių, imant procentinę išraišką, yra mažesnis nei šalies ir apskrities. (Lietuvoje prekybos sektoriuje veikia 30,2 proc., o Telšių apskrityje – 32,7 proc. ūkio subjektų);
 žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriaus, kuriame veikia 18,5 proc. savivaldybės įmonių, procentinė dalis yra gerokai didesnė nei šalies bei apskrities sektorių procentinė dalis. Telšių apskrityje šia veikla užsiima vos 5,9 visų veikiančių ūkio subjektų, o šalyje dar mažiau – 3,3 proc. Taigi nors, vertinant absoliutiniais dydžiais, ši ūkio šaka Rietavo savivaldybėje yra antra pagal joje veikiančių įmonių skaičių ekonominės veiklos forma, tačiau, lyginant su šalies ir apskrities rodikliais, išryškėja šio sektoriaus santykinis dydis ir svarba savivaldybės ūkio raidai;
 pramonės sektoriaus procentinė dalis yra apylygio dydžio kaip ir šalyje bei Telšių apskrityje, tačiau pati pramonė yra daug mažiau diversifikuota – vyrauja medienos apdirbimo ir baldų gamybos įmonės;
 panaši situacija yra ir transporto ir sandėliavimo sektoriuje, kurio dalis Rietavo savivaldybėje (12 proc. visų veikiančių ūkio subjektų) yra 2,4 procentinio punkto didesnė nei Telšių apskrityje (9,6 proc.) ir 3,3 procentinio punkto didesnė už šalies vidurkį (8,7 proc.).

3 pav. Rietavo savivaldybės ūkio šakos (pagal 2004 m. veikusių įmonių skaičiaus procentinę išraišką), lyginant su atitinkamais Telšių apskrities ir šalies sektoriais

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė Pramonė Elektros, dujų ir vandens tiekimas Statyba Prekyba Viešbučiai ir restoranai Transportas ir sandėliavimas Paštas ir nuotoliniai ryšiai Finansinis tarpininkavimas Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla Viešasis valdymas Kitos veiklos rūšys Iš viso
Lietuva 2258 8900 228 2877 20618 2426 5960 202 773 7688 676 15750 68356
Rietavo sav. 34 22 1 1 50 4 22 8 2 40 184
1 lentelė Veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal pagrindines ekonominės veiklos rūšių grupes (2004 m. sausio 1 d.)
Prekyba ir paslaugos
Rietavo savivaldybėje vyrauja smulki prekyba patvirtina ir parduotuvių ploto dinamika. Per 2002-2004 m., parduotuvių skaičiui Rietavo savivaldybėje išaugus 10 kartų. Statistikos departamento duomenimis, 2002-2004 m. mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvarta Rietavo savivaldybėje išaugo net 34 kartais (nuo 0,1 iki 3,4 mln. Lt.). Tai buvo pats didžiausias mažmeninės prekybos ir maitinimo apyvartos augimas visos šalies mastu.
Vertinant kitas paslaugų sektoriaus sudėtines dalis, taip pat regimas Rietavo savivaldybės atsilikimas nuo šalies bei kitų Telšių apskrities rajonų, atsispindintis eilėje statistinių įverčių. Į akis krenta labai mažas Rietavo savivaldybėje paslaugas teikiančių įmonių skaičius, ypač turint omeny faktą, jog, pagal veikiančių įmonių skaičių, paslaugų sektorius Rietavo savivaldybėje yra gerokai didesnis nei kiti ekonominės veiklos sektoriai.
2002 m. Rietavo savivaldybėje paslaugas teikė tik 3 įmonės ir 20 fizinių asmenų, įsigijusių patentus. Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo paslaugas teikė 3 fiziniai asmenys, įsigiję patentus. Nekilnojamo turto operacijų paslaugas teikė 1 įmonė. Švietimo paslaugas teikė 2 fiziniai asmenys, įsigiję patentus, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo paslaugas teikė 2 įmonės. Poilsio organizavimo, kultūrinės ir sporto veiklos paslaugas teikė 3 fiziniai asmenys, įsigiję patentus. Įvairia kita paslaugų veikla užsiėmė 12 patentus įsigijusių fizinių asmenų.
Tokie maži, Rietavo savivaldybės paslaugų sektorių apibūdinantys, absoliutiniai statistiniai dydžiai lemia ir ganėtinai prastus santykinius įverčius – įvairių paslaugų įmonių, tenkančių 1000-iui gyventojų, skaičių. Vertinant juos, Rietavo savivaldybė atsilieka nuo šalies vidurkio.

Asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas Nekilnojamo turto operacijos Mašinų ir įrenginių nuoma ir asmeninių ir namų ūkio reikmenų nuoma Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla Kita verslo veikla Švietimas Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas Nuotėkų ir atliekų šalinimo, sanitarinių sąlygų užtikrinimo ir panaši veikla Poilsio organizavimas, kultūrinė ir sportinė veikla Kita paslaugų veikla VISO
Lietuva 0,62 0,80 0,15 0,40 1,44 0,43 0,71 0,04 0,50 2,37 7,47
Rietavo sav. 0,28 0,09 0,19 0,19 0,28 1,13 2,16
2 lentelė Paslaugų įmonių skaičius 1000-čiui gyventojų Rietavo savivaldybėje, lyginant su kitais Telšių apskrities rajonais bei šalies ir apskrities vidurkiais, 2001 m.
Pramonė
Rietavo savivaldybės pramonės sektorius, kuriame dirba 12 proc. savivaldybės įmonių, yra mažai diversifikuotas. Pagrinde jį sudaro dvi pagrindinės įmonės: UAB „Plungės lagūna“ ir UAB“Rietavo veterinarinė sanitarija“. Rietavo savivaldybėje vyrauja mažos, dažniausiai vienos savininko mikroįmonės, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 darbuotojų. Tokių įmonių, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Plungės rajono skyriaus duomenimis, 2003 m. Rietavo savivaldybėje buvo net 74,3 proc. Mažų įmonių, turinčių iki 50 darbuotojų, buvo 19,1 proc., o vidutinių, turinčių iki 250 darbuotojų, – vos 6,6 proc.
Rietavo pramonės sektoriaus dydis, vertinant apskrities mastu, yra nedidelis. 2003 m. Rietavo savivaldybė pardavė pramonės produkcijos už 30 mln. Lt. Tai sudaro tik 0,4 proc. visos apskrities pramonės produkcijos pardavimo apimčių.
Mažą pramonės įmonių aktyvumą Rietavo savivaldybėje indikuoja ir nedidelis pramonės įmonių skaičius, tenkantis 1000-iui savivaldybės gyventojų, kuris 2003 m. pradžioje savivaldybėje buvo 1,5. Tai buvo ganėtinai mažiau nei vidutiniškai šalyje – 2,5.
Kitas rodiklis, apibūdinantis Rietavo savivaldybės pramonės sektoriaus darbininkų situaciją, yra vidutinis mėnesinis pramonės darbuotojo darbo užmokestis. Jis Rietavo savivaldybėje 2003 m. buvo 935lt.

Žemės ūkis
Pakankamai dideli žemės ūkio veiklai skirti žemės plotai, taip pat menkos galimybės užsidirbti pajamų kitose ekonominės veiklos sferose. 2003 m. vienam kaimo gyventojui Rietavo savivaldybėje vidutiniškai teko 3,39 ha žemės ūkio naudmenų, iš jų 2,56 ha ariamosios žemės, apskrityje atitinkamai 3,13 ir 2,15 ha. Šalyje šie rodikliai buvo taipogi mažesni nei Rietavo savivaldybėje – 2,97 ha žemės ūkio naudmenų ir 2,5 ha ariamosios žemės.
Nepaisant tokio santykinai didelio Rietavo savivaldybės gyventojų apsirūpinimo žemės ūkio naudmenomis, produktyvią žemės ūkio gamybą savivaldybėje riboja prastoka jų kokybė. Žemės ūkio naudmenų našumo vidutinis įvertinimas Rietavo savivaldybėje yra 30,6 balo ir tai yra 8,5 balo mažiau negu vidutiniškai šalyje.
Daugėdų sen. Medingėnų sen. Rietavo miesto sen. Rietavo sen. Tverų sen.
30,0 30,0 31,0 31,0 31,0
3 lentelė. Žemės derlingumo balai Rietavo savivaldybės seniūnijose.
Tai sudaro ypatingą Rietavo savivaldybės išskirtinumą žemės ūkio gamybos plėtros požiūriu, kadangi dėl tokio prasto žemės ūkio naudmenų derlingumo didžiojoje Rietavo savivaldybės teritorijoje tradicinė žemdirbystė yra mažai konkurencinga. Dėl šios priežasties produktyvia žemės ūkio gamyba gali užsiimti tik nedidelė dalis Rietavo savivaldybės gyventojų, kas mažina žemės ūkio sektoriaus plėtros galimybę.
2003 metų duomenimis, Rietavo savivaldybėje 1000 kaimo gyventojų teko 49,2 registruoti (įrašyti į Ūkininkų ūkių registrą) ūkininkų ūkiai. Tai yra 5,9 ūkiais daugiau už apskrities vidurkį (43,3) ir 14,7 ūkio daugiau nei vidutiniškai šalyje (34,5). Kita vertus, žvelgiant į bendrą ūkininkų skaičių, akivaizdu, jog ūkių Rietavo savivaldybėje yra žymiai daugiau.
Tai rodo, kad didelė dalis Rietavo savivaldybės kaimo šeimų yra susijusi su šeimyniniu ūkininkavimu ir jo problemomis. Didelę sąsają su šeimyniniu ūkininkavimu lemia maža ekonominės veiklos įvairovė, retas veikiančių žemės ūkio bendrovių tinklas, didesni atstumai iki stambesnių miestų. Šiuo metu nauji ūkininkų ūkiai beveik nekuriami
Vertinant Rietavo savivaldybės SVĮ pasiskirstymą pagal pagrindines veiklos rūšis, galimos dvi klasifikacijos – veikiančių įmonių pasiskirstymas ir įregistruotų įmonių pasiskirstymas.
Pirmuoju atveju, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia 2003 m. Rietavo savivaldybėje veikusių įmonių užsiėmė prekyba (27,2 proc.), žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste (18,5 proc.), pramone (12,0 proc.) ir transportu ir sandėliavimu (12,0 proc.).

4 pav. Rietavo savivaldybės veikiančių įmonių struktūra pagal veiklos rūšį, 2003 m.
Verslo plėtra savivaldybėje
Svarbiausias Rietavo savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo ekonominės plėtros iki 2008 metų strateginis tikslas – Rietavo savivaldybės verslo plėtros skatinimas, pritraukiant investicijas ir steigiant naujas įmones, ugdant gyventojų verslumą, tuo pačiu efektyviai panaudojant turimus išteklius bei atsiveriančias galimybes. Tai kelias rajono gyventojų gerovei užtikrinti.
Ši strategija yra svarbi tokiais aspektais:
• Didinama Rietavo krašto žmonių gerovė. Sėkmingai įgyvendinus šią strategiją, pragyvenimo lygis rajone turėtų pakilti, sumažėtų socialinė įtampa.
• Panaudojami pagrindiniai Rietavo savivaldybei būdingi pranašumai, siekiama efektyvaus išteklių panaudojimo. Efektyvus materialinių, darbo ir kapitalo išteklių panaudojimas turėtų būti šios strategijos pagrindu.
• Pradedamos diegti pažangios technologijos bei tobulinami verslo ir kvalifikaciniai įgūdžiai. Besivystantis ir augantis verslas naudoja atnaujintas technologijas bei geresnius verslo įgūdžius ir žinias, kad padidintų Rietavo savivaldybėje verslo įmonių konkurencingumą.
Integraciniai procesai atveria naujas galimybes, kuriomis būtina pasinaudoti. Tam reikalinga nauji gebėjimai bei įgūdžiai.
Rietavo savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo ekonominės plėtros iki 2008 metų svarbiausias siekis – skatinti investicijas, savivaldybės mastu sukurti vieningą ir efektyvią ekonomikos ir verslo plėtros aktyvinimo sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas verslo įmonių išsaugojimui bei naujų kūrimuisi, skatintų naujų verslo iniciatyvų atsiradimą ir įgyvendinimą, konkurencingos produkcijos gamybą, verslo infrastruktūros sukūrimą, ugdytų gyventojų verslumą.
Manoma, kad Rietavo savivaldybei iki 2008 metų reikia teikti prioritetą tokių verslo rūšių plėtrai:
• medienos perdirbimas;
• paslaugų sfera;
• transporto paslaugos;
• statyba;
• miškininkystė bei žuvininkystė.
• turizmas;
Neabejotiną svarbą savivaldybės ekonomikai taip pat turės:
• kaimo turizmas;
• netradicinis žemės ūkis;
• alternatyvūs verslai kaime, amatai.
Ekonominės plėtros strateginiai uždaviniai
1. Sukurti verslo rėmimo institucinę sistemą, sustiprinti administracinius gebėjimus rengiant ir įgyvendinant savivaldybės SVV (smulkaus ir vidutinio verslo) ekonominės plėtros projektus
Savivaldybės vykdoma verslo plėtros politika, siekiant išnaudoti stipriąsias Rietavo savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo ekonominės plėtros puses bei padidinti egzistuojantį pastarojo sektoriaus potencialą, turi būti koordinuojama su visų savivaldybėje esančių įtakingų verslo grupių, formalių ir neformalių verslo susivienijimų bei organizacijų veikla. Būtent šis faktorius, iš esmės, ir nulemia savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo plėtros, investicijų pritraukimo, o tuo pačiu ir viso ekonomikos potencialo plėtros galimybes.
2. Teikti paramą naujai steigiamoms SVV įmonėms
Naujų verslo subjektų kūrimasis numato visų pirma, suaktyvinti įmonių steigimą, antra – sumažinti naujų įmonių likvidavimo rodiklius bei sukurti palankią, konkurentišką verslo aplinką, kuri skatintų verslumo augimą ir verslų plėtrą.

Šio tikslo objektas – stabilios ir konkurencingos, lyginant su kaimyniniais rajonais ir regionais finansinių ir nefinansinių lengvatų sistemos sukūrimas.
3. Skatinti verslo plėtros ir investicijų pritraukimą, užimtumo didinimą
Rietavo savivaldybė turi stengtis užimti deramą nišą tarp kitų regionų, imtis agresyvesnių ir labai aktyvių priemonių, plėtodama ekonomiką ir verslą, didindama užimtumą, vystydama turizmą, tarptautinę prekybą, pritraukdama investicijas. Šiose srityse pažymėtina konkurencija tarp regionų ir Savivaldybės valdžia turi panaudoti visą arsenalą priemonių, užtikrinančių savivaldybės konkurencingumą.
Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių pritraukimas į Rietavo savivaldybę turėtų būti savivaldybės ekonominės plėtros strategijos centriniu objektu. Savivaldybė turi vykdyti tiek vietines, tiek nacionalines bei tarptautines agresyvias rinkos plėtros programas, ypač prioritetinėse šakose. Tai garantuotų, kad savivaldybės vykdomas SVV skatinamasis paketas išliktų konkurencingas gretimų rajonų atžvilgiu. Investicijų pritraukimas turi užtikrinti savivaldybės ekonominės galios augimą ir verslo specializacijos, vidinės kooperacijos didėjimą.
4. Išsaugoti savivaldybės veikiančių įmonių potencialą, išlaikyti sukurtų darbo vietų skaičių
Europos Sąjungos šalyse verslininkystės rėmimas lokaliniame lygyje – viena iš savivaldybių užduočių, kurios tam tikslui naudoja įvairius instrumentus. Ir Rietavo savivaldybė turėtų aktyviau remti esamas ir naujai kuriamas įmones. Tam tikslui savivaldybė gali panaudoti finansinius instrumentus (pvz., mokesčių lengvatos), planinius ir administracinius instrumentus (leidimai statyboms) arba gali paruošti teritoriją ūkinei veiklai (infrastruktūra, keliai) ir po to nuomoti bei parduoti įmonėms.
Savivaldybė taip pat gali padėti vystyti verslininkystę savo teritorijoje, skatindama vietinės įmonės (dalinai finansuojant jų dalyvavimą parodose, reklamuojant įvairiuose leidiniuose), padedant užmegzti kontaktus su užsienio partneriais. Būtent tai yra numatyta savivaldybės SVV plėtros fondo nuostatuose.
Ryšių išvystymas
Ilgai Rietavo savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, vienintelė telekomunikacijų rūšis buvo laidinis telefonas. Pastaraisiais metais atsirado bei sparčiai plinta naujos telekomunikacijų paslaugos – mobilusis ryšys, internetas ir daugelis kitų. Ištobulintos ryšių technologijos ir įranga leidžia telekomunikacijų kompanijoms pateikti vartotojui visas – telefono, fakso, duomenų perdavimo, interneto ir televizijos paslaugas vienu laidu, t.y. šviesolaidžiu

Dėl vis didėjančių “Lietuvos telekomas” teikiamų paslaugų kainų, Rietavo savivaldybės gyventojai vis dažniau atsisako laidinio telefono paslaugų ir renkasi mobiliojo ryšio sistemas, kurias teikia “Omnitel”, “Bitė GSM”, “Tele2”.
Per 2002-2004 m. laikotarpį Rietavo savivaldybėje sparčiai išaugo naudojimasis mobiliuoju ryšiu. Jei 2002 m. mobiliųjų telefonų Rietavo savivaldybėje buvo užregistruota 3674 vienetų arba 36,74 mobiliojo telefono 100-ui gyventojų, tai 2004 m. šis skaičius išaugo iki 6851 vnt. ir 68,51 mobiliojo telefono 100-ui gyventojų.
Vis dėlto, nelengva ekonominė situacija ir palyginti maža perkamoji galia Rietavo savivaldybės gyventojams neleidžia pasinaudoti visais šiuolaikinių technologijų teikiamais privalumais. Kompiuterinis raštingumas yra palyginti mažas, gana nedidelė gyventojų dalis naudojasi internetu, kaimo vietovėse ryšio skvarba yra gana žema.
Todėl plėtojant šiuolaikines ryšio ir informacines technologijas būtina didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą, skatinti viešų interneto paslaugų centrų steigimą, remti mokyklų ir kitų švietimo įstaigų kompiuterizavimą. Kad šie siekiai būtų įgyvendinti, būtinas bendradarbiavimas tarp viešojo ir privataus sektoriaus, taip pat savivaldybių, apskrities ir vyriausybės veiksmų koordinavimas šioje srityje
Ekonominės ir verslo plėtros strategijos įgyvendinimas
Rietavo savivaldybės SVV ekonominės plėtros strategija detalizuota programos įgyvendinimo priemonių plane. Strategijos uždavinius sprendžiančios priemonės detalizuojamos veiksniais, nustatomi jų įgyvendinimo terminai bei vykdytojai. Priemonių plano ideologija grindžiama programos įvairių lygių tikslų ir siekiamų rezultatų sąsajos supratimu.

5 pav. Programos tikslų, priemonių ir rezultatų sąsaja
Bene svarbiausia sėkmingo strategijos įgyvendinimo sąlyga yra veiksnus ir efektyviai struktūrizuotas programos monitoringas – specialiai organizuota ir nuolat veikianti būtinos statistinės informacijos rinkimo ir analizės, papildomų tyrimų apie programoje numatytos SVV plėtros strategijos įgyvendinimą, sistema.
Nors monitoringas turi didžiulę pažintinę ir mokslinę reikšmę, pagrindinis jo uždavinys visgi yra labai praktiškas – sukurti patikimą ir objektyvią bazę ekonominės plėtros koordinavimui, prioritetų nustatymui, optimaliai paskirstyti savivaldybės biudžeto, valstybės paramos ir kitas tikslines lėšas.
Pozicija Optimistinis variantas Pesimistinis variantas
Įmonių skaičius 1000 gyventojų padidės 1,5 kartus Išliks toks pats
Naujai įsteigtų įmonių likvidavimo lygis sumažės 2 kartus 1,5 kart0
Veikiančių įmonių dalis bendrame įmonių skaičiuje 90.0 % 60.0 %
Gamybos apimčių padidėjimas, kartais 2-2,5 1,5
Sukurtų naujų darbo vietų skaičius 350-400 200
4 lentelė. Prognozuojami Rietavo savivaldybės verslo plėtros rodikliai iki 2008 m.
Pagal pesimistinį scenarijų, Rietavo savivaldybė, dėl nevykusių ekonominių reformų Lietuvoje bei neteisingos ekonominės politikos, gali patekti į užburtą ratą, kai senomis gamybos priemonėmis Rietavo savivaldybėje bus gaminami pasenę ir nekonkurencingi produktai. Tokiu atveju būtų prarasta dar didesnė vidaus ir užsienio rinkos dalis, dauguma savivaldybės įmonių taps nuostolingomis, todėl trūktų lėšų pramonės įmonių pertvarkymui. Išliekant savivaldybės pramonėje ir žemės ūkyje pasenusioms technologijoms, esamai darbo pasidalijimo ir kooperacijos sistemai, nepakankamam kokybės lygiui, galimybė persiorientuoti į didesnę dalį Lietuvos rinkos, nekalbant jau apie užsienio šalių rinkas, būtų labai maža. Pasitvirtinus pesimistiniam savivaldybės ekonomikos raidos scenarijui, Rietavo savivaldybės ūkio struktūriniai poslinkiai būtų užšaldyti. Nežymūs pokyčiai vyktų tik tose savivaldybės pramonės ir verslo įmonėse, kurios vartoja daugiausia vietines žaliavas ir savo produkcija tenkina vietinės arba Rytų šalių rinkų poreikius.
Optimistinis scenarijus numato, kad šalies mastu vykdomų ekonominių reformų dėka Rietavo savivaldybės ekonomikai atsirastų galimybė ištrūkti iš sąstingio, sparčiau vyktų pramonės modernizavimas ir restruktūrizacija. Tai turėtų pritraukti nemažas tiesioginių investicijų sumas. Jos ne tik duotų būtinas finansines lėšas pramonės ir verslo įmonių modernizavimui, bet ir prisidėtų prie Rietavo savivaldybės pramonės ir verslo įmonių gaminamos produkcijos atnaujinimo, pagerintų valdymo įgūdžius.
Politinė sistema Rietavo regione
Savivaldybės struktūra
• Savivaldybės taryba
o Komitetai
 Finansų ir ekonomikos
 Švietimo, kultūros ir sporto
 Sveikatos ir socialinės paramos
 Kaimo reikalų
 Vietos ūkio
 Kontrolės
o Savivaldybės kontrolieriaus tarnyba
• Savivaldybės meras
o Mero patarėjas
o Mero patarėjas
o Tarybos sekretorius
• Mero pavaduotojas
• Administracijos direktorius
o Administracijos padaliniai
Meras

Antanas Černeckis
Telefonas: 8 448 73201
El. paštas: meras@rietavas.lt
Administracija
• Administracijos direktorius
o Skyriai
 Švietimo, kultūros ir sporto
 Finansų ir biudžeto
 Sveikatos apsaugos, socialinės paramos
 Vietos ūkio
 Civilinės metrikacijos
 Žemės ūkio
 Architektų tarnyba
o Kiti padaliniai
 Ūkio grupės
 Specialistai
 Kanceliarija
 Tarpžinybinis archyvas
 Buhalterija
 Vaiko teisių apsaugos tarnyba
o Seniūnijos
 Rietavo miesto seniūnija
 Rietavo seniūnija
 Medingėnų seniūnija
 Tverų seniūnija
 Daugėdų seniūnija
 Šunskų seniūnija
• Direktoriaus pavaduotojas
Švietimo sistema Rietavo bendruomenėje
Rietavo savivaldybės švietimo įstaigos
Rietavo savivaldybėje yra 10 bendrojo lavinimo mokyklų: 3 vidurinės, 3 pagrindinės, 4 pradinės mokyklos. Yra vaikų lopšelis – darželis, meno mokykla, „Žemaitijos kolegija”. Bendrojo lavinimo mokyklose 2003/2004 m. m. mokėsi 2009 moksleiviai. Be to savivaldybėje buvo 5 priešmokyklinio ugdymo grupės, kurias lankė 64 vaikai. Lopšelį – darželį 2003/2004 m. lankė 152 vaikai. Rietavo savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose 2003/2004 m. m. dirbo 142 pedagogai, iš jų 119 moterų. Priešmokyklinio ugdymo grupėse dirbo 3 mokytojos, 1-4 klasėse 32 mokytojos, 5-12 klasėse – 93 pedagogai, iš jų 72 moterys. 87 pedagogai turi vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją, 16 pedagogų yra apsigynę mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją.
Vidurinės mokyklos
Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazja
Rietavo „Aušros“ vidurinė mokykla
Tverų vidurinė mokykla
Pagrindinės mokyklos
Labardžių pagrindinė mokykla
Medingėnų pagrindinė mokykla
Žadvainių pagrindinė mokykla
Pradinės mokyklos
Daugėdų padinė mokykla
Giliogirio pradinė mokykla
Pajamončio pradinė mokykla
Pelaičių pradinė mokykla
Iki mokyklinio ugdymo įstaigos
Rietavo lopšelis-darželis
Papildomo ugdymo įstaigos
Rietavo meno mokykla
Rietavo ugdymo įstaigų vizija ir misija.
Nuolat besimokanti, demokratiškai organizuota, humanizmo principais ir bendražmogiškomis vertybėmis savo veiklą grindžianti ugdymo įstaiga. Sudaro galimybes įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, kuria kiekvieno galias ir gebėjimus atitinkančią ugdymosi aplinką, ugdo vertybines nuostatas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, lavina dabartiniam gyvenimui svarbius komunikacinius gebėjimus, padeda įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, ugdytis socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą.
Žmonės, jų intelekto ištekliai yra bene didžiausias šalies rajonų turtas, todėl švietimo reikmėms teikiamas didelis prioritetas. Švietimo situacija savivaldybėse gali būti toliau gerinama racionaliau panaudojant jau skiriamas lėšas, sutelkiant jas prioritetiniams uždaviniams įgyvendinti. Spręsdamos švietimo klausimus savivaldybės ir mokymo įstaigos turi ieškoti glaudesnių ryšių su privačiomis įmonėmis, kurios sudaro rajonų ekonomikos pamatą ir naudojasi švietimo sistemos darbo vaisiais, ir nevyriausybinėmis organizacijomis
Rietavo savivaldybės mokyklas lankančių vaikų skaičius yra mažėjantis. Per 2002-2003 m. mokinių, lankančių vidurines mokyklas, skaičius krito 4 procentais, pagrindines mokyklas – 5,2 proc., pradines mokyklas – 14,1 proc., ikimokyklines įstaigas – 5,2 proc. Taigi švietimo įstaigas lankančių savivaldybės vaikų skaičius sumažėjo visose amžiaus grupėse.

Moksleivių skaičius

2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m.
Vidurinės mokyklos 1675 1675 1610 1563 1476
Pagrindinės mokyklos 313 311 295 298 284
Pradinės mokyklos 114 107 92 94 93
Iki mokyklinės įstaigos 135 135 128 128 128
5 lentelė. Moksleivių skaičius Rietavo savivaldybės bendrojo lavinimo įstaigose 2001-2005 m.
Kadangi Rietavo savivaldybėje dėl finansinių tokio objekto kaštų nėra mokytojų švietimo centro, pedagogai kvalifikaciją yra priversti kelti kitų rajonų švietimo centruose bei Lietuvos pedagogų profesinės raidos centre. Rietavo savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyrius yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su Klaipėdos miesto ir rajono, Telšių rajono mokytojų švietimo centrais.
Kartais kvalifikacijos kėlimo seminarai organizuojami ir savivaldybės teritorijoje, pasikviečiant lektorius. Paraleliai vyksta aktyvus savivaldybės švietimo skyriaus bendradarbiavimas su apskrities švietimo taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, Šiaulių universitetu, Pedagoginės profesinės raidos centru. Taip pat daug dėmesio yra skiriama metodinių ratelių darbų tobulinimui, informacijos sklaidai, mokytojų-konsultantų rengimui, dalykinių olimpiadų ir konferencijų organizavimui.
Du kartus savivaldybėje vyko mokytojų kompiuterinio raštingumo kursai, finansuoti AB „Lietuvos telekomas“. Pagrindinė problema, kad tokio pobūdžio renginiai dėl finansavimo stygiaus yra organizuojami ypač retai.
Nepaisant to, galima teigti, kad Rietavo savivaldybėje funkcionuoja gana aukšto lygio pedagogų atestacijos ir tobulinimo sistema, teigiamai įtakojanti ugdymo kokybę savivaldybės bendrojo lavinimo įstaigose bei užtikrinanti dirbančių bendrojo lavinimo specialistų kvalifikaciją.
Papildomas ugdymas
Savivaldybėje veikia viena papildomo ugdymo mokykla – Rietavo meno mokykla. Ją lanko apie 100 moksleivių. Mokykla aktyviai dalyvauja respublikiniuose bei tarptautiniuose konkursuose bei užima prizines vietas.
1996 m. atkurtas pučiamųjų instrumentų orkestras. Jo įkūrėjas ir dabartinis vadovas mokytojas metodininkas Algirdas Kazys Jankauskas. Iš viso orkestre groja 30 moksleivių. Jie dalyvavo 1997 m. moksleivių dainų šventėje Vilniuje, 1999 m. Tarptautiniame jaunimo festivalyje Mendene (Vokietija), 1999, 2001 ir 2003 m. respublikiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje Plungėje, 2001 m. Lendringseno (Vokietija) parapijos šventėje, koncertinėje turnė po Riugeno salą Vokietijoje, 2003 m. Tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje “Pajūrio dūdos 2003” Palangoje, Pasaulio lietuvių Dainų šventėje MES Vilniuje, Tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Vitoria–Gasteiz m. Ispanijoje. 2001 m. orkestrui įteikta 2000-ųjų metų AUKSO PAUKŠTĖS nominacija “Naujai suspindusi žvaigždė”. Tais pačiais metais orkestras pelnė I vietą I-ajame Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato “A” kategorijoje “Panevėžio garsas 2001”. 2001 m. Rietavo meno mokyklos orkestras išleido kompaktinį diską. 2002 m. pelnė II vietą II-ajame Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato “B” kategorijoje. 2003 m. išleistas II Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionato kompaktinis diskas, kuriame įrašyta ir Rietavo meno mokyklos orkestro atliekamų kūrinių. 2003 m. pelnė III vietą III-ajame Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato “C” kategorijoje. 2003 m. už didelį indėlį Lietuvos kultūrai orkestro vadovui Algirdui Kaziui Jankauskui įteiktas Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko padėkos raštas.

6 pav. Rietavo meno mokyklos pučiamųjų orkestras.
Nuo 1995 m. Rietavo meno mokyklos moksleiviai sėkmingai dalyvauja įvairiuose konkursuose. Svarbesni laimėjimai:
Respublikinio J.Pakalnio jaunųjų atlikėjų konkurse (konkursas vyksta kas 2 metus):
1996 m. J.Pakalnio jaunųjų pūtikų konkurse M. Agintas laimėjo II vietą (mok. A. Krėpšta),
1998 m. E. Jucius laimėjo I vietą (mok.-metod. A. K. Jankauskas), o M. Agintas – II (mok. A. Krėpšta),
2000 m.T. Česnauskas, T. Končius laimėjo I vietą (vyr. mok. A. Krėpšta), E. Jucius – I , I. Aglinskas – III (mok.-metod. A. K. Jankauskas),
2002 m. A. Jucius – pelnė I vietą, A. Šiurys – III vietą (vyr. mok. A. Krėpšta), V. Straukas ir E. Jucius – I vietą, S. Linkevičius ir G. Rašinskas – II vietą, o L. Saudargas – III vietą (mok. metod. A. K. Jankauskas).
2004 m. L. Saudargas, V.Straukas, S.Mingėla – pelnė I vietas, G.Rašinskas – II vietą (mok. metod. A.K.Jankauskas), o A.Šiurys – III vietą (vyr. mok. A. Krėpšta).
Žemaitijos krašto akordeonininkų konkursuose (vyksta kas 2 metai)
1998 m. III vietą, 2000 m. II vietą, o 2002 m. I vietą laimėjo Vytautas Kažukauskas (vyr. mok. J. Barsteiga), ansamblių grupėje – II vietą laimėjo vyr. mokytojos D. Matelienės moksleiviai.
2001 m. I Tarptautiniame konkurse “Gradus ad Parnassum” T. Končius pelnė III vietą (vyr.mok. A. Krėpšta).
Aukštasis mokslas
Rietavo savivaldybėje veikia Žemaitijos kolegija, įgijusi aukštosios neuniversitetinės mokyklos statusą. Joje veikia du fakultetai: Vadybos ir Technologijų. Mokykla tenkina regiono specialistų paruošimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo poreikius, paruošia šiuolaikines studijų programas ir pasirengsi, reikalui esant, jas keisti.
Dieninėse ir neakivaizdinėse studijose (dieninių studijų trukmė – 3, neakivaizdinių – 4 metai) galima mokytis šių programų: buhalterinės apskaitos, verslo vadybos, geodezijos ir žemėtvarkos, mašinų techninio eksploatavimo, žemės ūkio technologijų, želdynų ir jų dizaino.
Nuo 2003 rugpjūčio Telšiuose veikia Žemaitijos kolegijos Menų pedagogikos fakultetas. Ši mokykla turi stiprias specialistų ruošimo tradicijas, pasižymi pakankama dėstytojų kvalifikacija. Nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. Kolegija priima į neakivaizdines išlyginamąsias aukštąsias (neuniversitetines) studijas asmenims, studijavusiems pagal aukštesniųjų studijų programas ir įgijusiems aukštesnįjį išsilavinimą.
Pagrindinė Žemaitijos Kolegijos problema – ne itin moderni praktinio mokymo bazė. Tačiau kolegijoje yra naujai sukurtus modernios kompiuterių klasės ir yra pakankamai aukštas informacinių technologijų panaudojimo lygis dėstytojų ir studentų tarpe.
Vertinant aukštojo mokslo paklausą Rietavo savivaldybėje, galima teigti, jog Rietavo savivaldybės abiturientų apsisprendimas įgyti aukštąjį mokslą yra pakankamai didelis. Tai parodo ir faktas, kad 2002 m. net 76,9 proc. Rietavo savivaldybės abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas ir vos 1,3 proc. abiturientų nusprendė nepratęsti studijų.
Socialinė – kultūrinė veikla Rietave
Informacinė visuomenė
Savivaldybėje nėra atlikta išsamių tyrimų informacinių technologijų srityje, tačiau išlieka tos pačios tendencijos kaip ir šalyje. Reikia pažymėti, kad 2002 m. IT sektorius plėtėsi 2,5 kartus sparčiau už kitas ūkio šakas. IT sektorius pridėtinės vertės santykis su Lietuvos BVP 2002 m. pasiekė 7 proc. 2002 m. pabaigoje mobiliųjų vartotojų skaičius pasiekė 45 proc. visos Lietuvos gyventojų. Kompiuterių pardavimai 2002 m. išaugo 60proc. ir pasiekė 120 tūkst. vienetų.
Rietavo savivaldybė Telšių apskrityje išsiskiria geriausiai išplėtota IT infrastruktūra. Truputį atsilieka Plungės rajonas. Kituose Telšių apskrities rajonuose IT infrastruktūra ir kompiuterių skverbtis yra maža. Šiuo metu IT infrastruktūra geriausiai išvystyta valdžios institucijose ir mokyklose.
Palyginus su pasauliniais rodikliais, Lietuva vis dar pakliūva į šalių su žemiausia interneto skverbtimi grupę. Elektroninių paslaugų ir sveikatos apsaugos informacinių sistemų plėtra Rietavo savivaldybėje dar tik prasideda. Labai aktualus viešųjų interneto prieigų kūrimas, ypač kaime, kur atotrūkis nuo miesto yra labai didelis. Aljansas „Langas į ateitį“ šiuo metu vykdo Lietuvoje verslo paramos informacinės visuomenės plėtrai projektą, kurio tikslas yra pasiekti ES interneto skverbties vidurkį, steigiant viešuosius interneto centrus. Tokie centrai suteiktų gyventojams galimybę nemokamai 3 metus naudotis internetu ir taip skatintų visuomenę naudotis informacinėmis technologijomis, verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimą. Toks informacijos centras, turinti 2 kompiuterius, jau įkurtas ir Rietavo savivaldybės kultūros namuose. Kiti du – Varniuose ir Mažeikiuose. Šiais metais planuojama tokių centrų įsteigti ir kitose vietovėse.
Rietavo savivaldybė, kaip ir Mažeikių bei Telšių savivaldybės, turi savo tinklapį. Tačiau reikia pažymėti, kad savivaldybių valdyme naujos technologijos dar neranda savo vietos. Siekiant modernizuoti valstybės valdymą, būtina sukurti bendrą valstybės ir savivaldybių institucijų informavimo sistemą, nustatyti gyventojų ir privataus sektoriaus informavimo tvarką, įgyvendinti “vieno langelio” principą. O gyventojams būtina užtikrinti galimybę įgyti žinių, įgūdžių ir kvalifikaciją, kad pasinaudodami ryšių ir informacinių technologijų teikiamais pranašumais, galėtų lanksčiau prisitaikyti prie sparčiai kintančių gyvenimo ir darbo sąlygų.
Kultūrinė veikla
Yra kultūros ir meno sričių, kurios nėra populiarios bei mėgstamos ir nepelningos, tačiau jos kuria šalies kultūrinį ir meninį veidą. Reikėtų išlaikyti ir puoselėti kultūros auklėjamąją, ugdomąją ir švietėjišką sritis. Esame įdomūs savo aukštos klasės menininkais, muzikantais, etnokultūrininkais, kurie dirbdami palieka ne tik kūrybą, bet ir mokinius su meninės minties skleidimo užtaisu. Taigi, šį paveldą labiausiai reikėtų branginti. Materialinė gerovė neretai stabdo šį kultūrinį procesą. Šių problemų našta krenta ant entuziastų menininkų ir vyriausybės pečių.
Atkūrus savivaldą, Rietavas kultūrinėje srityje išgyvena savotišką renesansą. Žmonės čia aktyvūs. Jie noriai įsijungia į visuomeninę, kultūrinę veiklą. Pagausėjo įvairaus pobūdžio renginių, susitikimų, vakaronių. Kuriasi visuomeninės organizacijos, draugijos, klubai. Jie dalyvauja kultūrinėje veikloje, vienija bendruomenės narius, ugdo jų savimonę
Rietavo savivaldybėje 2003 m. veikė aštuonios bibliotekos. Tai Rietavo viešoji biblioteka ir septyni šios bibliotekos filialai kaimuose (Tveruose, Medingėnuose, Girdvainiuose, Daugėduose, Labardžiuose, Lioliuose, Pelaičiuose). Viešojoje bibliotekoje 2001 m. įkurtas informacijos centras. Čia žmonės turi galimybę naudotis kompiuteriais, veikia interneto ryšys, yra spausdintuvas. Bibliotekoje organizuojamos literatūrinės parodos, vakarai. 2002 m. beveik visi viešosios bibliotekos filialai aprūpinti kompiuteriais, ten, kur jie yra, dažniausiai veikia ir interneto ryšys.
Iniciatyvių kultūros centrų savivaldybėje nemažai. 2002 m. veikė 35 meno kolektyvai (20 jų kaime), kurių veikloje dalyvavo 411 žmonių (168 kaime).
Rietavo kraštą garsina šie kolektyvai: Rietavo kultūros namų mišrus choras (vad. O. Strazdienė), Rietavo kultūros namų vaikų šokių kolektyvai (vad. A. Mickuvienė), vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas (vad. R. Pleškienė), Rietavo kultūros namų liaudies teatras (vad. S. Eigirdas, Z. Narmontienė), Rietavo kultūros namų kapela bei folklorinis ansamblis (vadovas D. Bielkauskas), Daugėdų kultūros namų humoro grupė “Tegyvuoja bobos”, puikus Rietavo meno mokyklos pučiamųjų orkestras, kuriam vadovauja A. K. Jankauskas.
Rietavo savivaldybėje 2001 m. birželio 1d. įsteigtas Oginskių kultūros istorijos muziejus, įsikūręs vieninteliame atstatytame XIX a. vidurio Rietavo kunigaikščių Oginskių dvaro architektūrinio ansamblio pastate. Muziejuje patalpinta Rietavo istorijos ekspozicija, kurios pagrindinę dalį sudaro dailininko J. Vosyliaus sukurtos freskos. Muziejuje renkama informacinė medžiaga apie rietaviškius nacionalinio išsivadavimo ir rezistencijos kovų dalyvius, sovietinę okupaciją, tremtį, Rietavo dvaro archeologinius tyrimus ir t.t. Muziejaus rinkiniuose iš viso yra apie 2 500 eksponatų.

7 pav. Oginskių kultūros istorijos muziejus.
Kultūros paveldas
Rietavo savivaldybėje yra nemažai kultūros paveldo objektų. Savivaldybės teritorijoje yra žinomi 3 alkakalniai ir keletas piliakalnių. 2002 m. Rietavo savivaldybėje dirbusi eksperto Broniaus Dakanio vadovaujama archeologų ekspedicija atliko daugelio Rietavo savivaldybėje esančių archeologijos objektų žvalgomuosius tyrimus. Jie buvo orientuoti ne tik į Rietavo miestą, bet ir į istorines vietas, esančias visoje savivaldybės teritorijoje: Lopaičių (Tverų) kapinyną, vadinamą Didžiąja Šlapeike, Lopaičių piliakalnį, Pribitkos pilkapyną, Tverų kapinyną, vadinamą Mažąja Šlapeike arba Švedkapiais, spėjamą Spraudžio pilkapyną (geriausiai išsilaikiusį pilkapyną visoje Žemaitijoje), vadinamą Švedų pilimis, Pajamančio, Žeberių kapinynus, Tverų akmenį su dubenėliais ir kt. Visi šie paveldo objektai turi didelę perspektyvą kultūrinio turizmo atžvilgiu.
Pagal paruoštą projektą 2002 m. vasarą pradėti Rietavo bažnyčios avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo darbai, pritvirtintos atminimo lentos Mykolui ir Olgai Oginskiams ant Oginskių koplytėlės, iš dalies restauruota griūvanti dvaro tvora Oginskių gatvėje.
Rietavo miesto centrą puošia kunigaikščių Oginskių laikais pastatyta Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia. Nuo 2002 m. šių maldos namų priežiūrai ir restauracijai buvo skiriamas ypač didelis dėmesys. Iš viso savivaldybės teritorijoje veikia 4 bažnyčios (Rietavo, Tverų, Spraudės, Medingėnų). Jau atliktas Tverų bažnyčios interjero remontas. Planuojama remontuoti ir Medingėnų bei Spraudės bažnyčias.

8 pav. šv. Mykolo Archangelo bažnyčia.
Įvairių paslaugų žmonėms sistema
Sveikatos apsauga
Statistikos departamento duomenimis, Rietavo savivaldybėje 2004 m. veikė 15 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, iš jų: 12 sveikatos apsaugos ministerijos sistemos ir 3 privačios.
Savivaldybės duomenimis, 2004 m. Rietavo savivaldybėje buvo 12 veikiančių sveikatos apsaugos ministerijos sistemos įstaigų. Tai vienuolika sveikatos apsaugos ministerijos sistemos įstaigų: ligoninė, esanti Rietavo mieste, ambulatorinė gydymo įstaiga, esanti Tverų seniūnijoje ir devyni medicinos punktai, šeši kurių yra Rietavo kaimiškojoje seniūnijoje ir po vieną Daugėdų, Medingėnų ir Tverų seniūnijose. Taipogi, Rietavo savivaldybės duomenimis, 2004 m. savivaldybėje veikė viena privati sveikatos priežiūros įstaiga.
Įvertinus šią situaciją, galima teigti, jog asmens sveikatos priežiūros tinklas Rietavo savivaldybėje yra pakankamai išplėtotas. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinklas yra padengęs visą savivaldybės teritoriją ir šios įstaigos geografiškai yra lengvai prieinamos kiekvienos seniūnijos gyventojams.
Nepaisant to, Rietavo savivaldybės sveikatos priežiūros sistemoje yra pakankamai spragų ir problemų, reikalaujančių dėmesio. Visų pirma, sveikatos priežiūros įstaigos, tiek pirminės, tiek antrinės, yra nepakankamai aprūpintos reikalinga medicinine įranga, joms trūksta lėšų. To pavyzdys – silpnai finansuojami kaimų ir mokyklų medicininiai punktai,
Kita problema – per mažas gydytojų ir kito medicininio personalo skaičius ir atskirų sričių gydytojų kvalifikacijos trūkumas.
Apibendrinant šias tendencijas, galima teigti, jog medicininio personalo skaičius Rietavo savivaldybėje yra nepakankamas. Tai rodo gerokai mažesnis gydytojų, stomatologų ir slaugytojų, tenkančių 10 000 savivaldybės gyventojų, skaičius, atsiliekantis nuo bendro šalies vidurkio

9 pav. Gydytojų, stomatologų ir slaugytojų skaičius, tenkantis 10 000-ių gyventojų, 2003 m.
Rietavo savivaldybėje pagal nustatytus normatyvus pakanka bendrosios praktikos gydytojų. Rietavo savivaldybėje yra vienas palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius, kuriame veikia du poskyriai. Slaugos ir palaikomojo gydymo poskyryje yra 58 lovos, globos poskyryje – dar 10 lovų.
Socialinės paslaugos
Pagrindinis socialinių paslaugų tikslas – grąžinti žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę, sudarant žmogaus orumą nežeminančias sąlygas, kai pats žmogus to nepajėgia padaryti. Socialinės paslaugos atliekamos ir prevencijos tikslais, atliekant švietėjišką ir aiškinamąjį darbą visuomenėje tam, kad išvengti galimų socialinių problemų pasireiškimo. Socialinės paslaugos siekia skatinti paties žmogaus aktyvumą ir jo iniciatyvą, kad žmogus galėtų gyventi labiau pilnavertį gyvenimą.
Pagrindinės institucijos, organizuojant socialinių paslaugų tinklo plėtrą ir jų teikimą yra Rietavo savivaldybės Socialinės paramos skyrius, kuriame socialinių paslaugų srityje dirba 2 darbuotojai ir vaikų teisių apsaugos vyresnioji inspektorė. Esamas socialinių darbuotojų skaičius yra nepakankamas. Per keletą pastarųjų metų savivaldybėje naujos socialinių darbuotojų darbo vietos nebuvo steigiamos. Tai galima paaiškinti biudžetinių lėšų trūkumu.
Rietavo savivaldybė yra ir viena privati socialinių paslaugų įstaiga. Tai – VŠĮ “Rietavo parapijos senelių globos namai”. Šie globos namai yra neblogos būklės, turi geras patalpas bei sukomplektuotą personalą. Globos namuose dirba 18 darbuotojų, iš kurių 13 etatinių. Yra 1 gydytojo, 5 bendruomenės slaugytojų, 3 iš kurių baigė modulinius socialinių darbuotojų kursus, etatai. “Rietavo parapijos senelių globos namuose” yra 40 vietų. 14 senelių išlaikymą iš dalies finansuoja pati savivaldybė. Finansuojamų vietų skaičius per 3 metus padidėjo 55,6 proc. (nuo 9 iki 14).
Visuomeninė socialinių paslaugų įstaiga Rietavo savivaldybėje yra “Lietuvos invalidų draugijos” Rietavo skyriaus dienos centras, teikiantis dušo, skalbimo, kineziterapijos, masažo, kirpimo, transporto paslaugas. Šiai įstaigai trūksta patalpų, tačiau plėtimuisi trukdo nepakankamas finansavimas. Bendras šio dienos centro paslaugų gavėjų skaičius – 933 asmenys. Darbuotojų skaičius – 2 etatai. Vienas darbuotojų yra baigęs modulinius socialinių darbuotojų kursus.

10 pav. Rietavo savivaldybės socialinėms paslaugoms skirtos lėšos, 2001-2003 m.
Nors paskutiniais metais socialinių paslaugų tinklas savivaldybėje plečiasi, tačiau kasmet didėja ir socialines paslaugas gaunančių asmenų skaičius. Todėl didelių galimybių pasirinkti socialines paslaugas paslaugų gavėjai dar neturi, o tarp socialinių paslaugų teikėjų nėra konkurencijos.

Išvados
Didžiausias Rietavo savivaldybės darbas nuveiktas kompiuterizavimo srityje – tai mokyklų kompiuterizavimas. Visos savivaldybės mokyklos yra pilnai kompiuterizuotos ir aprūpintos interneto ryšių, tačiau šių paslaugų trūksta kitiems miestelio ir tuo labiau kaimų gyventojams. Didžioji dauguma mokinių vis dar neturi kompiuterio ir tuo labiau interneto. Todėl mano manymu savivaldybė turėtų rimtai susirūpinti šia problema ir kuo greičiau ją spręsti.
Kompiuteriai padeda sukurti naują, informacijos šaltinių ir bendravimo priemonių įvairovės praturtintą mokymosi aplinką, kurioje lengviau ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, integruoti įvairių sričių temas, taikyti aktyvius mokymo metodus, išryškinti ir lavinti individualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ir grupėje. Informacijos ir komunikacijos technologijos turi būti aktyviai diegiamos į rajonų švietimo sistemas ir padėti siekti skirtingų – ekonominių, socialinių ir pedagoginių – tikslų.
Šio darbo tikslas buvo išsiaiškinti ar Rietavo regionas yra nutolęs nuo IT, ar ne. Ar šiame regione rūpinamasi IT plėtimu, kompiuterių bazės atnaujinimu ir kt. Atlikęs šį darbą galiu teigti, kad Rietave IT yra nuolat rūpinamasi, tačiau dėl lėšų stygiaus dar trūksta didesnės interneto prieigos bei naujesnės kompiuterių bazės ugdymo įstaigose esančioms nuošalesnėse gyvenvietėse. Taip pat šiame regione gyvena daug senyvo amžiaus žmonių kurie kol kas nenoriau domisi IT. Tačiau jie tai supranta ir galima teigti, kad informacinių technologijų amžius yra prasidėjęs ir sparčiai bėgėjasi net ir nedideliuose miesteliuose bei kaimuose.

Naudota literatūra
1. Rietavo savivaldybės, mero sekretorės, Jadvygos Jonušienės, duota informacija.
2. Rietavo miesto savivaldybė – http://www.rietavas.lt/; žiūrėta lapkričio 27d.
3. Lietuvos statistikos departamentas – http://www.std.lt; žiūrėta lapkričio 27d.
4. Rietavo meno mokykla – http://www.rietavas.ten.lt; žiūrėta lapkričio 27d.
5. Žemaitijos kolegijos tinklapis – http://www.zemko.lt; žiūrėta lapkričio 27d
6. Paskaitų medžiaga

Leave a Comment