KREDITO UNIJŲ PLĖTRA LIETUVOJE IR VYSTYMOSI KRYPTYS LIETUVAI TAPUS EUROPOS SĄJUNGOS NARE

SANTRAUKA

Kredito unijų plėtra Lietuvoje ir vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare
Bakalauro darbas
Mokslinis vadovas:
KTU, Finansų katedra.- Kaunas, 2005- 51 p.

XX a. 9-10 dešimtmetyje finansų sektoriuje atsiradę pokyčiai susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių procesais tiesiogiai įtakoja ir bankininkystės rinką. Lietuvos bankininkystės rinkoje paskutiniuosius penkis metus yra pastebimos tendencijos, kad bankai siaurina aptarnavimo tinklą palikdamos mažesniuose miesteliuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų.
Šiuo metu šalia komercinių bankų Lietuvos bankiniame sektoriuje veikia smulkios kooperatinės institucijos- kredito unijos. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą- paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą.
Bakalauro darbo siekiama įvardinti prielaidas, kurios sudarė sąlygas tokiai sparčiai kredito unijų plėtrai Lietuvoje, bei apibrėžti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Pirmoje darbo dalyje aprašoma kredito unijų idėja pasaulyje, aptariami kredito unijų, kaip finansinių paslaugų tiekėjų išskirtiniai bruožai, analizuojama Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui Lietuvoje.
Antroje darbo dalyje remiantis kredito unijų veiklos rodikliais, bendra bankininkystės sektoriaus struktūra įvardinami veiksniai turėję įtaką kredito unijų plėtrai Liietuvoje. Apibendrinamos Lietuvos kredito unijų veiklos kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Trečioje bakalauro darbo dalyje lyginamos kredito unijų ir banko teikiamos paslaugos, pajamų struktūros, grynosios palūkanų maržos. Paslaugų palyginimo analize siekiama parodyti, kad kredito unijų teikiamos paslaugos yra vienas iš kr

redito unijos plėtros veiksnių, įvardinami argumentai, kodėl kredito unijos laikosi būtent tokios paslaugų teikimo strategijos. Teikiami pasiūlymai kredito unijų pajamų struktūros tobulinimui, pelningumo didinimui.
Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, įvertinančios kredito unijų plėtrą Lietuvoje, apibendrinančios kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

SUMMARY

TURINYS

ĮVADAS..............................6
1. SITUACIJOS ANALIZĖ..............................8
1.1. Kredito unijų veikla Lietuvoje..............................8
1.1.1.Kredito unijų idėja pasaulyje.........................8
1.1.2. Kredito unijų judėjimas Lietuvoje.....................9
1.1.3. Asociacija Lietuvos kredito unijos......................14
1.1.4. Lietuvos centrinė kredito unija........................14
1.1.5. Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui..........17
2. TEORINIAI SPRENDIMAI..............................19
2.1. Lietuvos kredito unijų plėtra..............................19
2.1.1. Teisinė aplinka..............................19
2.1.2. Konkurencinė aplinka............................21
2.1.3. Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių kitimo tendencijos.............23
2.1.4. Lietuvos kredito unijų vystymosi kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.....29
2.1.4.1. Integracijos į Europos Sąjungą įtaka Lietuvos kredito unijų veiklos teisinei aplinkai..............................29
2.1.4.2. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimai ir jų įvertinimas......31
2.1.4.3. Lietuvos banko teisės aktų pakeitimai.......................33
2.1.4.4. Veiksniai įtakojantys kredito unijų vystymosi kryptis.............34
2.1.4.5. Kredito unijų vystymosi kryptys......................36
3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI..............................37
3.1. Kredito unijų irr banko paslaugų palyginimas........................37

3.1.1. Kredito unijų ir banko “Snoras” teikiamų paslaugų palyginimas.........38
IŠVADOS..............................46
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................48

ĮVADAS

Prieš ketvirtį amžiaus finansinių paslaugų sektoriuje prasidėjo didžiuliai pokyčiai. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas.
Nauja neo- liberali ekonominė politika ir vis didėjanti konkurencijos reikšmė verčia finansines institucijas keisti jų pasirinktas strategijas, tradicinius paskolų išdavimo produktus keisti naujais, kuriais būtų prekiaujama tarptautinėse finansų rinkose, bei pirmenybę teikti tiems produktams kurie neša didelį pelną, siekiant įmonės vertės ir akcininkų naudos maksimizavimo.
Verslo perėjimas į

internetinę aplinką, spaudimas padidinti rinkos vertę, Europos masto ekspansija ir konsolidacija sudaro naujus iššūkius Europos bankininkystės paslaugų tiekėjams. Vieningos Europos bankininkystės rinkos formavimasis verčia finansines institucijas peržiūrėti savo vietą finansinėje rinkoje, bei reaguoti į didėjančios konkurencijos procesus.
Visi šie procesai daro įtaką Lietuvos bankų sektoriui, skatindami būtinybę užtikrinti veiklos efektyvumą, diegti naujas finansines paslaugas, bei plėtoti jau atsiradusias.
Bankiniame sektoriuje, kaip ir kitose verslo šakose, yra du segmentai: mažmeninė ir didmeninė rinka. Mažmeninėje rinkoje bankai priima indėlius ir skolina lėšas namų ūkiams, privatiems klientams, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Didmeninėje bankininkystėje bankai teikia žymiai platesnį spektrą bankinių paslaugų- pradedant įmonių akcijų emisijų išplatinimu, tarpininkavimu įvairiose finansinėse aplinkose, baigiant operacijų vykdymu tarp kitų finansinių institucijų.
Didmeninės bankininkystės dalyviai yra centriniai bankai, universalūs bankai, komerciniai bankai. Mažmeninėje bankininkystėje veikia privatūs komerciniai bankai, taupomieji bankai, kooperatiniai bankai, kredito unijos ir taupymo asociacijos.
Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų kredito įstaigos- komerciniai bankai ir kredito unijos. Lietuvoje vyrauja komerciniai bankai, kurie dažniausiai orientuojasi į stambius verslo klientus. Kredito unijos priešingai nuo komercinių bankų orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą- paprastai į vidutines ar žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus.
Tyrimo objektas- Lietuvos kredito unijos, nagrinėjamos kaip Lietuvos bankininkystės sektoriaus dalis.
Šio darbo tikslas- re
emiantis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje analize, bei kredito unijų veiklos, teikiamų paslaugų analize Lietuvoje, įvardinti prielaidas, kurios sudarė sąlygas tokiai sparčiai kredito unijų plėtrai Lietuvoje, bei įvertinti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Siekiant pagrindinio darbo tikslo, darbe sprendžiami tokie uždaviniai:
1. Išanalizuoti kredito unijų veiklą Lietuvoje.
2. Apibrėžti kredito unijų skiriamuosius bruožus.
3. Parodyti Lietuvos kredito unijų rodiklių kitimo tendencijas.
4. Įvardinti veiksnius, kurie lėmė tokią sparčią kredito unijų plėtrą Lietuvoje.
5. Ištirti kredito unijų teikiamas paslaugas.
6. Numatyti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
7. Kredito unijų paslaugas palyginti su banko teikiamomis paslaugomis.
Šiame bakalauro darbe, siekiant pagrindinio darbo tikslo buvo naudojami tokie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, palyginamoji analizė, siekiant išsiaiškinti skirtumus tarp kredito unijų ir banko teikiamų paslaugų, statistinių duomenų sisteminimas ir analizė nagrinėjant Lietuvos kredito unijų veiklos rezultatus, kitimo tendencijas.
Pirmoje darbo dalyje aprašoma kredito unijų idėja pasaulyje, aptariami kredito unijų, kaip finansinių paslaugų tiekėjų išskirtiniai bruožai, analizuojama Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui Lietuvoje.
Antroje darbo dalyje remiantis kredito unijų veiklos rodikliais, bendra bankininkystės sektoriaus struktūra įvardinami veiksniai turėję įtaką kredito unijų plėtrai Lietuvoje. Apibendrinamos Lietuvos kredito unijų veiklos kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Lyginamos kredito unijų ir banko teikiamos paslaugos, pajamų struktūros, grynosios palūkanų maržos. Paslaugų palyginimo analize siekiama parodyti, kad kredito un
nijų teikiamos paslaugos yra vienas iš kredito unijos plėtros veiksnių, įvardinami argumentai, kodėl kredito unijos laikosi būtent tokios paslaugų teikimo strategijos. Teikiami pasiūlymai kredito unijų pajamų struktūros tobulinimui, pelningumo didinimui.
Darbo apimtis- 49 puslapiai, darbe pateikiama 1 lentelė, 20 paveikslų. Darbe panaudoti 25 literatūros šaltiniai.

1. SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Kredito unijų veikla Lietuvoje

1.1.1. Kredito unijų idėja pasaulyje

Kredito unijos dažniausiai apibūdinamos kaip kooperatinės finansinės institucijos, teikiančios finansines paslaugas tam tikrai žmonių grupei, kurią jungia bendras narystės kriterijus.
Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus.
Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio milijonų žmonių gyvenimus, padėdamos žmonėms suteikti geresnį gyvenimą, kelti jų gerbūvį, suteikti pasitikėjimo jausmą- per solidarumo skatinimą, bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomybės jausmo ir demokratinės savivaldos sąvokos įdiegimą. Kredito unijos vaidina svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiuose demokratijose.
Kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidutį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas aplink jį supančių žmonių sunkų gyvenimą 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas.
1864 m. buvo įsteigta Heddesdorf kredito unija, kad padėtų vietiniams ūkininkams įsigyti reikiamos ūkio įrangos. Pirmųjų kredito unijų tikslas buvo pagerinti savo narių gyvenimą. Tas tikslas liko viso šio judėjimo principu iki šių dienų, kaip ir kredito unijų valdymo principas, remiantis taisykle ”vienas narys- vienas balsas” renkant savo valdymo organus.
Antroje XIX a. pusėje kredito unijų idėja sparčiai išplito Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. 1901 m. F. Raiffeiseno idėja pasiekė Šiaurės Ameriką. Teismo darbuotojas Alfonsas Desjardins įsteigė pirmąją kredito uniją Kanadoje Kvebeko provincijoje. Šiandien Kvebeko Desjerdins kredito unijų judėjimas pagal gyventojų skaičių yra vienas iš stipriausių visame pasaulyje. Jis išaugo į galingą finansinę instituciją, kuri prisidėjo prie Kvebeko provincijos ekonominės plėtros, žemės ūkio bei verslo klestėjimo, padėjo augti smulkiam ir vidutiniam verslui.
1909 m. Alphonsas Desjerdins padėjo įsteigti pirmą kredito uniją JAV New Hampshiro valstijoje.
Visų pasaulio kredito unijų tikslas yra panašus: skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą, puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią, teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas taupyti, skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą.
Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas klientų pageidaujamas finansines paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas- kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę- ”vienas narys- vienas balsas”. Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu- kiekviena kredito unija, skiriasi nuo banko filialo, ji yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės veiklą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas.
Europos Sąjungos valstybėse, Amerikoje, Kanadoje kredito unijos vaidina svarbų vaidmenį tų šalių ekonomikoje, milijonams savo narių teikia finansines paslaugas. Šios kooperatinės finansinės institucijos veikia šalia tradicinių ”klasikinių” bankų sistemos, ją papildydamos, ypatingai smulkių asmenų kreditų bei individualių paslaugų teikimo formoje, daug dėmesio skiria smulkiam ir vidutiniam verslui.[19].

1.1.2. Kredito unijų judėjimas Lietuvoje

Lietuvoje pirmoji kredito unija buvo įkurta 1871 metais Pabiržėje. Tai buvo ”Taupmenų skolinimosi bendrovė”. Šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37 proc. indėlių ir 37,5 proc. paskolų rinkos.

1 pav. Lietuvos kredito kooperatyvų rinkos dalis iki II Pasaulinio karo [10]

Tarpukario Lietuvoje veikė 310 kredito kooperatyvų, jie vienijo 119 tūkst. narių. Kas 25 Lietuvos gyventojas buvo kredito kooperatyvo narys. Kas 5 šeima dalyvavo kredito kooperatyvų judėjime. Egzistavo 2 tipų kredito kooperatyvai: miesto ir kaimo. Netrukus buvo įkurta antrojo lygio kooperatyvų sistema- kooperatiniai bankai. Sovietiniais laikais šis judėjimas buvo nutrūkęs. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl atsirado poreikis kredito unijoms.
1994 metais savo veiklą Lietuvoje pradėjo Kanados Dežardeno kredito unijų projektas, kurio dėka buvo priimtas kredito unijų įstatymas, kuris ir sąlygojo sėkmingą kredito unijų veiklos pradžią Lietuvoje.
Kredito unijų steigimą ir veiklą reglamentuoja:
• Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.
• Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymas.
• Lietuvos banko nutarimai.
Kredito unijos steigiamos vadovaujantis kooperacijos ir tarpusavio pasitikėjimo, griežtos narystės principais, jų veikla ribota, skirta savo narių poreikiams tenkinti.
Pirmoji kredito unija buvo įregistruota 1996 metais, tai “Vievio taupa”. Per metus vidutiniškai būdavo įsteigiama iki 10 kredito unijų. Ypatingai kredito unijų plėtrą paspartino 2000 m. priimtos kredito unijų įstatymo pataisos, kuriose buvo praplėsta kredito unijų narystė, t.y. privalomojo pajaus dydis buvo sumažintas nuo 300 Lt iki 100 Lt. 2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują LR indėlių draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą kredito unijose laikomi indėliai yra apdrausti šiame fonde. 2000 metais savo veiklą vykdė 38 kredito unijos, 2001 m.- 40 kredito unijų, 2002 m.- 54 kredito unijos, 2003 m.- 58 kredito unijos, 2004m. –61 kredito unijos, 2005 metų gegužės 1 dieną Lietuvoje veikė 62 kredito unijos.
Šiandien Lietuvoje savo veiklą vykdo 62 kredito unijos, jos vienija apie 47 tūkst. narių, jų aktyvai siekia 210 mln. Lt.
Kredito uniją registruoja ir prižiūri Lietuvos Bankas. Joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai.[10].
LR Kreditų unijų įstatyme sakoma, kad kredito unija- kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis savanoriškai įsteigta ar šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo veikia remiantis kredito unijų įstatymu, bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, taip pat savo įstatais.
Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojimo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą- iš pajinių įmokų.
Kredito unijos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys steigiantys kredito uniją. Jų turi būti ne mažiau kaip 5 asmenys. Kredito unijos steigėjas turi būti kartu ir kredito unijos narys. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, parengia kredito unijos įstatus, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas 15000 Lt. ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
Kredito unijos nariais gali būti žmonės, atitinkantys bendrą susibūrimo į kredito uniją kriterijų:
• darbas toje pačioje įstaigoje;
• gyvenimas toje pačioje vietovėje;
• profesinis bendrumas;
• priklausymas tam pačiam formaliam asmenų junginiui.
Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai ir juridiniai asmenys:
– Lietuvos Respublikos piliečiai;
– asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
– kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;
– LR įregistruotos visuomeninės organizacijos;
– profesinių sąjungų organizacijos;
– religinės bendruomenės ir bendrijos;
– žemės ūkio kooperatyvai.
Fiziniams asmenims turi būti sukakę 18 metų.
Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti nariai, neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų. Narystė kredito unijoje yra atvira ir savanoriška. Ji yra valdoma kooperatiniu demokratiniu principu: 1 narys- 1 balsas.
Minimalus kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių negali būti mažesnis nei 50 narių. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija netenka teisės vykdyti savo veiklos tol, kol vėl bus minimalus narių skaičius.[6].
Pagrindiniai kredito unijos principai:
• kredito unija įsteigiama ir valdoma ne aklo pelno siekimui, kredito unija yra skirta tenkinti savo narių finansinius poreikius. Susidaręs “likutis” yra paskirstomas nariams pagal kooperatyvo principus, nes jos veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais;
• kredito unija priima indėlius, išduoda paskolas ir teikia paslaugas tik savo nariams pačiomis palankiausiomis sąlygomis;
• kredito unija saugo konfidencialią informaciją apie savo narius;
• kredito unijos nariai patys yra klientai, šeimininkai bei savininkai. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą;
• narystė kredito unijose pasireiškia priklausymui tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unijos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką;
• Kapitalo formavimo būdas, skirtingai nuo akcinio kapitalo pagrindais veikiančių įmonių, yra kitoks. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unijos savininku. Kredito unijos kaupdamos kapitalą nesiekia gauti ko didesnio pelno, jų veiklos tikslas – bendruomenės poreikių tenkinimas, siūlant jos nariams finansines paslaugas. Visi kredito unijos nariai turi vienodas teises, kadangi kredito unijų valdymo principas ”vienas narys- vienas balsas”, tai reiškia, kad kredito unijos nariai nepriklausomai nuo įsigytų pajų dydžio ar jų skaičiaus turi tik vieną balso teisę.[10].
Kredito unijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba, paskolų komitetas, revizorius, administracija.
Visuotinis narių susirinkimas yra aukščiausias kredito unijos valdymo organas. Tik visuotinis narių susirinkimas gali: keisti ir pildyti kredito unijos įstatus, rinkti ir atšaukti valdymo organų narius, nustatyti minimalaus ir maksimalaus pajaus dydį, tvirtinti ir keisti stojamojo mokesčio dydį ir kt.
Stebėtojų taryba yra kredito unijos veiklos teisėtumą ir tikslingumą prižiūrintis kontrolės organas. Jų turi būti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Kredito unijos valdyba yra kolegialus valdomasis kredito unijos organas, kurio veiklai vadovauja pirmininkas. Narių turi būti ne mažiau kaip 3, juos renka visuotinis narių susirinkimas ne daugiau kaip trejiems metams.
Kredito unijos paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinką įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Kredito unijos paskolų komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai, juos renka visuotinis narių susirinkimas trejiems metams.
Kredito unijoje turi būti bent vienas revizorius, kurį renka visuotinis narių susirinkimas. Juo gali būti kredito unijos narys turintis kvalifikacijos diplomą. Revizorius kontroliuoja kredito unijos finansinę- ūkinę veiklą.
Kredito unijos administracija vykdo visuotinio susirinkimo ir valdybos nutarimus.
Kredito unijų veikla:
– priima iš savo narių terminuotus ir neterminuotus indėlius;
– duoda savo nariams ilgalaikes ir trumpalaikes savitarpio paskolas;
– diskontuoja, inkasuoja vekselius;
– skolina pinigus kitoms kredito unijoms arba skolinasi pinigus iš kitų kredito unijų (iki kredito unija įstos į Centrinę kredito uniją);
– investuoja laisvas kredito unijos lėšas;
– užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla.
Kredito unija duoda savo nariui ilgalaikę ir trumpalaikę paskolą kilnojamam ir nekilnojamam turtui, buičiai reikalingiems daiktams įsigyti, buities paslaugoms apmokėti, narių ūkinei, profesinei veiklai ar smulkiam ir vidutiniam verslui pradėti ir plėtoti bei kitai tikslinei paskirčiai, kuri yra numatyta kredito unijos įstatuose.
Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 procentų kredito unijos sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos balanso pagrindu, šis apribojimas netaikomas, kai paskola išduodama nario lavinimuisi apmokėti ir kai paskola yra garantuota įkeičiant kredito unijoje esantį terminuotą indėlį.
Paskola turi būti garantuota bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta prievolių užtikrinimo priemone: hipoteka, įkeitimu, laidavimu ar garantija.
Kredito unija gali suteikti savo nariui trumpalaikes paskolas, nereikalaudama jų grąžinimo garantuoti, jei nario prašoma paskola ir palūkanos neviršija jo pajaus kredito unijoje dydžio.[6].
Indėliai kredito unijose yra privalomai draudžiami Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Draudžiamo indėlio dydis vienam asmeniui, vienoje kredito įstaigoje:
1) 45 000 litų- iki 2003 metų gruodžio 31 dienos;
2) 50 000 litų- nuo 2004 metų sausio 1 dienos;
3) 60 000 litų- nuo 2007 metų sausio 1 dienos;
4) 20 000 eurų- atitinkanti suma litais- nuo 2008 metų sausio 1 dienos.
Draudimo išmokų dydžiai:
1) 100% indėlio iki 10 000 litų- iki 2007 m. gruodžio 31 dienos;
2) 90% indėlio nuo 10 000 litų iki 45 000 litų- iki 2003 m. gruodžio 31 dienos;
3) 90% indėlio nuo 10000 litų iki 50000 litų- nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.;
4) 90% indėlio nuo 10000 litų iki 60000 litų- nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.;
5) nuo 2008 m. sausio 1 d. 100% indėlio iki 3000 eurų atitinkančios sumos litais, ir 90% indėlio nuo 3000 eurų atitinkančios sumos litais iki 20000 eurų atitinkančios sumos litais.[9].

Indėlių saugumo garantija taip pat yra kredito unijų narystė Centrinėje kredito unijoje, kuri atlieka savo narių kredito unijų likvidumo palaikymo ir sutrikusio mokumo funkcijas.

1.1.3. Asociacija Lietuvos kredito unijos

Asociacija Lietuvos kredito unijos ( ALKU) įkurta 1997 metų lapkričio 27 dieną. Vienuolika kredito unijų pasirašė asociacijos steigimo sutartį ir nusprendė suvienyti jėgas plėtojant kredito unijų judėjimą Lietuvoje.
2005 metų kovo 31 dieną asociacijos narėmis yra 54 kredito unijos iš 62 Lietuvoje veikiančių kredito unijų. Pagrindinis asociacijos valdymo organas yra kredito unijų, asociacijos narių visuotinis susirinkimas, kuris sprendžia strateginius ir kredito unijų judėjimui esminius klausimus.
Asociacijos Lietuvos kredito unijos pagrindinės funkcijos:
• atstovauja kredito unijų interesus Seime, Lietuvos banke ir kitose valdžios institucijose;
• organizuoja kredito unijų mokymus, personalo atranką, marketingą;
• teikia techninę pagalbą prižiūrint programinę įrangą;
• vykdo seminarus kredito unijų valdymo organų nariams, konsultuoja finansų valdymo, teisės, rinkodaros, informacijų technologijos klausimais;
• teikia pagalbą steigiantis naujoms kredito unijoms;
• bendradarbiauja su tarptautiniais kredito unijų judėjimais.[10].
Šiuo metu ypač svarbų vaidmenį kredito unijų vystymosi ir veiklos perspektyvoje vaidina Lietuvos centrinė kredito unija, kuri glaudžiai bendradarbiauja su Asociacija Lietuvos kredito unijos.

1.1.4. Lietuvos centrinė kredito unija

Remiantis Lietuvos Respublikos derybine pozicija ”laisvė teikti paslaugas”, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 934 Lietuvos Respublika prašo priskirti Lietuvos kredito unijas prie direktyvos 200/12/EB 2 straipsnio 3 dalyje išvardytų institucijų, o Centrinei kredito unijai numato taikyti 1 mln. eurų minimalaus pagrindinio kapitalo reikalavimą pagal direktyvos 200/12/EB 5 straipsnio 2 dalį. Visiems ES direktyvose Centrinei kredito unijai nustatytiems reikalavimams pradėti taikyti reikia pereinamojo laikotarpio iki 2005 m. gruodžio 31 dienos.[1].
Siekdamas skatinti tolesnę kredito unijų plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą, Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 18 d. priėmė Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymą. 2002 m. lapkričio mėn. Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo išduota licencija Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) veiklai. Lietuvos centrinės kredito unijos steigėjos- Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o minimalus pagrindinis kapitalas- 1 mln. eurų.

Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU)- kooperatiniais pagrindais suorganizuota, juridinių asmenų kredito unija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos įsteigta ir Centrinės kredito unijos įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, veikianti kaip kooperatinė bendrovė. Centrinė kredito unija veikia pajinio kapitalo pagrindu ir atlieka kredito unijų likvidumo palaikymo ir mokumo atkūrimo funkcijas, priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas bei teikia paskolas ir prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę.[8].
Būtinybė įsikurti Lietuvos centrinei kredito unijai – antro lygio kredito unijų institucijai atsirado sparčiai vystantis visam kredito unijų judėjimui. Spartus kredito unijų augimas didina riziką, su kuriomis savo veikloje susiduria kredito unijos. Centrinė kredito unija įkurta tam, kad įtakotų kredito unijų veiklą reglamentuojančius įstatymus, leistų kredito unijoms centrinės unijos narėms pasiūlyti naujas finansines paslaugas, tokias kaip elektroninė bankininkystė, atsiskaitymai ir kt.
Galimybė kredito unijoms siūlyti naujas paslaugas atsirado dėl tos priežasties, kad Centrinė kredito unija užtikrina visos sistemos centralizaciją, tuo būdu pasiekiama masto ekonomija. Paslaugos, kurių įdiegimas finansiškai nepakeliamas vienai kredito unijai, tampa realybe, atsiradus centrinei finansinei institucijai.

Lietuvos centrinė kredito unija atlieka šias funkcijas:
1. Palaiko kredito unijų likvidumą. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – tai būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus. Kredito unijos, Lietuvos centrinės kredito unijos narės, specialiai Lietuvos centrinėje kredito unijoje atidarytoje sąskaitoje laiko lėšas, kurios sudaro ne mažiau kaip 1,2 proc. nuo kredito unijos įsipareigojimų. Lėšų, laikomų Centrinėje kredito unijoje, dydį nustato visuotinis Centrinės kredito unijos narių susirinkimas. Lietuvos centrinės kredito unijos valdyba valdo likvidumo palaikymo rezervą ir teikia iš šio rezervo paskolas kredito unijų sutrikusiam likvidumui atkurti. Šios paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Paskolos kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
2. Atstovauja kredito unijų Centrinės kredito unijos narių interesus
3. Techniškai aptarnauja Stabilizacijos fondą, sudarytą Centrinėje kredito unijoje, t.y. užtikrina kredito unijų stabilumą. Stabilizacijos fondas skirtas kredito unijų veiklos stabilumui bei tęstinumui užtikrinti ir veikiantis kaip paskutinis skolinimosi šaltinis kredito unijos sutrikusiam mokumui atkurti. Sutrikęs kredito unijos mokumas – būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus. Stabilizacijos fondą valdo Stabilizacijos fondo komisija. Kredito unijos į Stabilizacijos fondą moka 0,2 proc. nuo aktyvų per metus. Visi kredito unijų įnašai į Stabilizacijos fondą yra laikomi kredito unijos išlaidomis. Naudojant Stabilizacijos fondo lėšas bus dengiami kredito unijų nuostoliai pagal specialų kredito unijos veiklos planą sutrikusiam mokumui atstatyti.
4. Priima neterminuotus ir terminuotus indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikos įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, paramos fondų, finansų institucijų.
5. Atlieka kliringo operacijas tarp savo narių ir dalyvauja kliringo atsiskaitymų operacijose per Lietuvos banko atsiskaitymų centrą bei kitas kliringo institucijas. Iki įsisteigiant Lietuvos centrinei kredito unijai, kredito unijos vykdydavo pavedimus per kitus Lietuvoje veikiančius komercinius bankus. Įsisteigus Lietuvos centrinei kredito unijai, kiekvienai kredito unijai suteiktas bankinis kodas ir kredito unijų nariai pavedimus gali vykdyti tiesiogiai į savo sąskaitas kredito unijose. Tai gerokai palengvino kredito unijų narių atsiskaitymus, ypač įvairių išmokų gavimą į sąskaitas kredito unijose
6. Stebi ir, kai būtina, tikrina kredito unijas Centrinės kredito unijos nares ir teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų, bei riziką ribojančių normatyvų nevykdymą. Iki įsikuriant Lietuvos centrinei kredito unijai, kredito unijų priežiūrą vykdė Lietuvos bankas, kuris nuolat atlikdavo kredito unijų inspektavimą. Lietuvos centrinė kredito unija kredito unijų monitoringą vykdo pagal specialiai Lietuvai sukurtą monitoringo rodiklių sistemą, kuri paremta tarptautiniais PEARLS ir CAMEL kredito unijų priežiūros modeliais.
7. Teikia paskolas, garantijas bei Centrinės kredito unijos įstatuose numatyta tvarka finansinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms. Lietuvos Centrinė kredito unija priima perteklines kredito unijų lėšas kaip terminuotus indėlius ir suteikia paskolas savo narėms, kredito unijoms. Tokiu būdu reguliuojamas laisvų lėšų perskirstymas kredito unijų sistemoje, sukaupiant ir perskirstant perteklines lėšas tarp skirtingų kredito unijų.
8. Leidžia mokėjimo priemones (mokėjimo korteles, kelionės čekius, vekselius) ir jas aptarnauja, atlieka operacijas užsienio valiuta, investuoja laisvas lėšas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, skolinasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
9. Organizuoja kredito unijų darbuotojų mokymus, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kredito unijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, konsultuoja kredito unijas ir jų asociacijas, dalyvauja Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotuose projektuose, skirtuose kredito unijoms, atlieka kitas kredito įstaigai būdingas funkcija bei operacijas, kurias Centrinei kredito unijai paveda jos nariai.

2 pav. Lietuvos kredito unijų sistemos struktūra ir pagrindinės LCKU funkcijos [3]

Likvidumui palaikyti unijai teikiamų paskolų suma negali viršyti 60 proc. šios kredito unijos įsipareigojimų, taip pat 5 proc. LCKU lėšų iš kito turto.
Stabilizacijos fondas sudaromas LCKU. Jo dydis turi būti ne mažesnis kaip 1 proc. visų LCKU narių kredito unijų aktyvų ir ne mažesnis kaip vienam nariui vidutiniškai tenkančių aktyvų dalis finansinių metų gale.

1.1.5. Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui

Įsteigus Centrinę kredito uniją, plėtojant jos veiklą, o kartu ir visą Lietuvos kredito unijų sistemą galima apibrėžti kokį vaidmenį Lietuvos Centrinės kredito unijos įkūrimas suvaidino Kredito unijų plėtrai Lietuvoje.
Kredito unijų paslaugų plėtra. Lietuvos centrinės kredito unijos, kaip centrinės kooperatinės institucijos įkūrimas sudarė galimybę kredito unijų judėjime įdiegti ir plėtoti naujas finansines paslaugas, tokias kaip mokėjimų pavedimai, konsultacinės paslaugos, kredito unijų narių komunalinių mokesčių aptarnavimas, būsto ir ilgalaikis kreditavimas. Įsteigus Lietuvos Centrinę kredito uniją, atsirado galimybės steigti antrines įmones, kurios vykdytų draudimo, investicinę, brokeriavimo, nekilnojamojo turto aptarnavimo veiklą. Kredito unijų paslaugų plėtra yra vienas svarbiausių veiksnių, stiprinant kredito unijų konkurentinę poziciją bankininkystės rinkoje Lietuvoje.
Kredito unijų likvidumo ir mokumo problemų sprendimas – kredito unijų likvidumo ir mokumo problemos yra vienos svarbiausių užtikrinant kredito unijų gyvybingumą. Sprendžiant likvidumo problemas yra užtikrinamas kredito unijų atsiskaitymas su kreditoriais – kredito unijos nariais, kitomis organizacijomis. Sprendžiant kredito unijų mokumo problemas yra atitolinama bankroto grėsmė konkrečiai kredito unijai, sudarant galimybes taikyti stabilizacijos plano priemones. Šiuo tikslu Centrinėje kredito unijoje yra įkurtas Stabilizacijos fondas, kurio lėšos yra naudojamos kredito unijų mokumo ir likvidumo problemoms spręsti.
Išpildytas minimalaus kapitalo reikalavimas Lietuvos Centrinės kredito unijos įsikūrimas išsprendė kredito įstaigoms taikomo minimalaus kapitalo reikalavimo problemą. Esant Centrinei kooperatinei institucijai, kuri užtikrina kiekvienos sistemos narės stabilumą ir mokumą, individualioms kredito unijoms yra pritaikyta minimalaus reikalaujamo kapitalo išimtis – šis reikalavimas yra taikomas išskirtinai Lietuvos Centrinei kredito unijai. Lietuvos Centrinei kredito unijai yra taikomas 1 mln. EURO minimalaus kapitalo reikalavimas.
Naujų technologijų įdiegimas – sparčiai plečiantis elektroninei bankininkystei, skaitmeninėms klientų aptarnavimo sistemoms, nepasinaudodamos šia galimybe, kredito unijos praranda galimybes konkuruoti su kitais bankais, ypač įvertinant bendrą bankų sektoriaus technologinio išsivystymo viziją. Lietuvos Centrinės kredito unijos įkūrimas sustiprino kredito unijų finansines ir technines galimybes veikloje panaudoti naujausias modernias technologijas.
Kredito unijų rizikos valdymo stiprinimas. Sparti kredito unijų plėtra kelia padidintą grėsmę kredito unijų veiklos stabilumui. Lietuvos centrinė kredito unija kredito unijose nuolat stebi ir analizuoja veiklos rizikos rodiklius, skiria didelį dėmesį veiklos rizikos valdymo sistemų tobulinimui. Taip pat Lietuvos centrinė kredito unija atlieka kredito unijų priežiūrą, kas įgalina kredito unijas nuolat gauti grįžtamąjį ryšį apie jų veiklos riziką.
Ilgalaikių finansinių išteklių pritraukimas. Įsikūrus Centrinei kredito unijai, kredito unijoms atsirado galimybė išnaudoti kredito unijų išorinių finansavimo išteklių pritraukimą. Tai leidžia kredito unijoms teikti paskolas žemesnėmis palūkanomis, patenkinti paskolų poreikį.
Bendro viso kredito unijų judėjimo įvaizdžio formavimas. Bendras kredito unijų sistemos vardas užtikrina kiekvienos kredito unijos įvaizdį. Tokiu būdu kredito unijos, būdamos atskirais vienetais sektoriuje, gali būti pajėgios konkuruoti su bankais vietiniame ir regioniniame lygyje. Lietuvos centrinės kredito unijos įkūrimas suteikė naujas galimybes stiprinti ir kurti kredito unijų įvaizdį per masines informavimo priemones (dienraščius, televizijos kanalus, radijo stotis), internetą, dalyvavimą labdaros, rėmimo projektuose.[3]
2. TEORINIAI SPRENDIMAI

2.1. Lietuvos kredito unijų plėtra

Kredito unijos egzistuoja greta bankinio sektoriaus ir paprastai orientuojasi į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, daugiau besiorientuojančius į komercinį sektorių. Kredito unijos paprastai teikia trumpalaikes vartotojiškas paskolas, daugiausia automobiliams, namų ūkio reikmėms, mokslui, kitiems nenumatytiems atvejams.
Šioje darbo dalyje išanalizuosime Lietuvos kredito unijų plėtrą įtakojančius veiksnius, parodysime kredito unijų veiklos rodiklių kitimo, bei apibrėšime kredito unijų veiklos kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.
Lietuvos kredito unijų plėtrą įtakoja šie veiksniai:
• Teisinė aplinka.
• Konkurencinė aplinka.
• Centrinės kredito unijos įkūrimas.
• Teikiamos paslaugos.

2.1.1. Teisinė aplinka

Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų, tame tarpe ir kredito unijų, priežiūrą vykdo Lietuvos bankas.
Lietuvoje kredito unijų steigimą ir veiklą reglamentuoja:
• Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas ir jo pakeitimai.
• Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymas.
• Lietuvos banko nutarimai.
Kredito unijų įstatymas numato, kad Lietuvos bankas turi teisę nustatyti kredito unijoms šiuos veiklos riziką ribojančius normatyvus:
• likvidumo;
• kapitalo pakankamumo;
• maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta.
Lietuvos bankas yra patvirtinęs Kredito unijų veiklos ribojančių normatyvų skaičiavimo taisykles, kurios nustato veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ir jų skaičiavimo taisykles.

Kredito unijos likvidumo normatyvas – tai kredito unijos likvidaus turto (aktyvų) ir jos einamųjų įsipareigojimų santykis, kuris negali būti mažesnis kaip 30 procentų. Pagal šį normatyvą kredito unijos privalo tam tikrą dalį savo pinigų laikyti likvidžiais, kad būtų pajėgios laiku įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutrikęs kredito unijos likvidumas – būklė, kai kredito unijos likvidumas pasidaro mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams iš dalies yra nesubalansuota ir gali sutrikdyti įvykdyti įsipareigojimus.
Kredito unijos kapitalo pakankamumas išreiškiamas skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, turinčių požymių, kad bus įvykdyti, įvertintų pagal riziką, santykiu.
Kredito unijos kapitalo pakankamumo normatyvas reiškia, kad kredito unija privalo turėti pakankamai kapitalo įsipareigojimams ir galimiems nuostoliams padengti. Sutrikęs kredito unijos mokumas – būklė, kai kredito unija nevykdo kapitalo pakankamumo normatyvo, taip pat būklė, kai yra požymių, kad kredito unijos turtas (grynąja verte) gali tapti mažesnis už jos balansinius ir nebalansinius įsipareigojimus.
Įvertinant veiklos riziką ir galimybę netekti dalies kapitalo, kredito unijos turtas (aktyvai) pateikiamas grynąja verte, atsižvelgiant į rizikos laipsnį. Visi kredito unijos turto (aktyvų) straipsniai suskirstomi į grupes, jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos laipsnio (išreikšto procentais) ir padalijama iš 100.
Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvas nustato, kad bendrosios atviros valiutos pozicijos ir kredito unijos kapitalo santykis turi būti ne didesnis kaip 25 procentai bei vienos valiutos atviros pozicijos ir kredito unijos kapitalo santykis turi būti ne didesnis kaip 15 procentų kredito unijos kapitalo. Šis normatyvas nustatomas siekiant apriboti kredito unijų valiutinę riziką.
Maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta normatyvą sudaro:
1) kredito unijos turimų užsienio valiutų atviros pozicijos;
2) bendroji atvira užsienio valiutų pozicija.
Atvira užsienio valiutos pozicija skaičiuojama kaip kredito unijos turto grynosios vertės, jo nebalansinių pretenzijų ir kredito unijos balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas nacionaline valiuta pagal tos dienos Lietuvos banko nustatytus užsienio valiutų ir lito santykius.
Kapitalo pakankamumo normatyvas kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai nustatytas didesnis nei bankams, nes, Lietuvos banko nuomone, kredito unijų veiklos rizika yra didesnė nei bankų. Nors kredito unijų veikla ribojama veiklos riziką ribojančiais normatyvais, tačiau bendras jų vidinis rizikos valdymas tebėra nepakankamas. Kredito unijose nepilnai veikia vidaus kontrolės sistemos, kredito unijos neturi patvirtintų išsamių apskaitos politikų ir kitų bankuose veikiančių rizikos valdymo svertų. Kredito unijų turtas nėra pilnai vertinamas tikrąja verte pagal tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus ir jų finansinės ataskaitos nėra audituojamos. Be to, kredito unijų pajinių kapitalų dydžiai nesiekia net minimalių Europos Sąjungos kredito įstaigoms taikomų reikalavimų. Tačiau ši Lietuvos banko pozicija yra diskutuotina, nes palyginus su kitose šalyse kredito unijoms nustatytais kapitalo pakankamumo normatyvais, šis rodiklis Lietuvoje nustatytas aukščiausias.
Per didelis kredito unijos likvidumas nėra gerai, kadangi tai rodo, kad kredito unija turi per daug likvidžių pinigų ir jos lėšos yra panaudojamos neefektyviai.
Pirmosios kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1995 metais priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. 2000 m. Lietuvoje savo veiklą vykdė jau 30 kredito unijų. Ypatingai unijų plėtrą paspartino 2000 metais priimtos Lietuvos kredito unijų įstatymo pataisos, kuriose buvo praplėsta kredito unijų narystė, t.y. privalomojo pajaus dydis buvo sumažintas nuo 300 Lt iki 100 Lt, praplėstas narystės kredito unijose kriterijus, suteikiantis galimybę kredito unijoms priimti asocijuotus narius- asmenis, kurie neatitinka narystės kredito unijoje kriterijaus.
2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą kredito unijų indėliai yra apdrausti šiame fonde. Tai sąlygojo didesnį pasitikėjimą Lietuvos kredito unijomis.
2000 metais gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Centrinės kredito unijos įstatymas, o 2002 metų lapkričio 28 dieną buvo įkurta Lietuvos centrinė kredito unija. Ji užtikrina kredito unijų stabilumą, vykdo kredito unijų tarpusavio atsiskaitymus, atlieka kredito unijų priežiūrą, organizuoja kredito unijų tarpusavio skolinimąsi. Visa tai sąlygojo padidėjusį visuomenės pasitikėjimą kredito unijomis, atsirado galimybės kredito unijoms atlikti daugiau operacijų.

2.1.2. Konkurencinė aplinka

Dabartiniu metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenziją turinčių komercinių bankų, 2 užsienio bankų skyriai, 4 užsienio bankų atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija ir 62 kredito unijos.[12]
Kaip matome Lietuvoje veikia dviejų tipų kredito įstaigos- komerciniai bankai ir kredito unijos. Bankų steigimo, licencijavimo, veiklos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymas (Valstybės žinios, 1994, Nr. 99-1957), Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas (Valstybės žinios, 1995, Nr. 2-33) ir Lietuvos banko teisės aktai. Kredito unijų veiklą reglamentuoja 1995 metais priimtas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 45-1288) ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 45-1289).[1]
Komercinių bankų paslaugoms priskiriamas stambių verslo klientų, valstybinių institucijų aptarnavimas. Šie bankai teikia žymiai platesnį spektrą finansinių paslaugų – pradedant įmonių akcijų emisijų išplatinimu, tarpininkavimu įvairiose finansinėse veiklose, baigiant operacijų vykdymu tarp kitų finansinių institucijų.
Privatūs komerciniai bankai aptarnauja smulkų ir vidutinį verslą, teikdami jam grynųjų pinigų valdymo, kreditavimo, lizingo paslaugas taip pat aptarnauja fizinius asmenis ir smulkų bei vidutinį verslą.
Šalia komercinių bankų Lietuvos bankiniame sektoriuje veikia smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos, kurios pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą žmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių.
Kredito unijos veikia kaip kooperatinės finansinės institucijos, jos priima indėlius, teikia paskolas tam tikram nustatytam ratui žmonių. Kredito unijų narystės kriterijus dažniausiai apibrėžiamas pagal profesinį bendrumą, priklausymą tam tikrai organizacijai.
Be komercinių bankų ir kredito unijų Lietuvoje veikia Centrinis bankas, kuris aptarnauja kitas kredito įstaigas ir kai kuriais atvejais valstybės iždo sąskaitas.
Kai kuriose šalyse “kredito unijos” terminą pakeičia sąvokos kooperatinės finansinės institucijos, kooperatiniai bankai, savipagalbos, mikrokreditavimo organizacijos. Europoje dažniausiai sutinkamas kooperatinių bankų terminas. Nuo kredito unijų šie bankai skiriasi tuo, kad narystė čia apibrėžiama pagal priklausymą tam tikram teritoriniam vienetui. Dėl šios priežasties kooperatiniai bankai gali aptarnauti platesnį klientų spektrą.[2]

3 pav. Kredito įstaigų skaičiaus Lietuvoje kitimas 2001-2005 03 31 metais [12]

Paanalizuokime kaip kito bankų, užsienio bakų skyrių, užsienio bankų atstovybių ir kredito unijų skaičius Lietuvoje per paskutiniuosius penkis metus. Tai pavaizduota 3 pav.
Matome, kad komercinių bankų skaičius lyginant su 2001 metais padidėjo vienu banku ir daugiau nekito, išliko stabilus 10 savo veiklą vykdančių bankų Lietuvoje. Užsienio bankų skyrių veikloje vyrauja mažėjimo tendencija, jų lyginant su 2001 metais sumažėjo 2 vnt., užsienio bankų atstovybių veikloje priešingai nei užsienio bankų skyrių vyrauja didėjimo tendencija nuo 2 vnt. 2001 metais iki 4 vnt. 2005 03 31 dieną. Iš viso Lietuvoje visų bankų, užsienio bankų skyrių, užsienio bankų atstovybių skaičius iš esmės nepakito. Lietuvoje savo veiklą vykdo 16 kredito įstaigų be kredito unijų. Tuo tarpu kredito unijų augimo tendencijos išliko nuolat didėjančios. Kredito unijų skaičius lyginant 2005 03 31 dieną su 2001 metais išaugo 12 vnt., t.y. padidėjo 55 proc.
Vertinant tokią sparčią kredito unijų plėtrą Lietuvoje reikėtų priimti dėmesin, kad paskutiniuosius 5 metus ženkliai sumažėjo banko ”Hansabankas” filialų skaičius, kurių vietą užėmė įsikūrusios naujos kredito unijos arba jų kasos.
Tokį kredito unijų augimą sąlygojo:
• Palankių kredito unijų veiklai Lietuvoje įstatymų priėmimas.
• Konkurencinė aplinka.
• Centrinės kredito unijos įkūrimas.
• Teikiamos paslaugos.

2.1.3. Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių kitimo tendencijos

Remiantis Asociacija Lietuvos kredito unijos duomenimis 2005 metų kovo 31 dieną kredito unijos turėjo 46466 narių. Visa tai pavaizduota 4 pav. Nuo 2000 metų kredito unijų narių skaičius nuolat augo. 2001 metais lyginant su 2000 metais jis išaugo 53 proc., 2002 metais lyginant su praėjusiais 2001 metais- 90 proc., 2003 metais lyginant su 2002 metais- 96 proc., 2004 metais lyginant su 2003 metus jis išaugo- 57 proc., 2005 03 31 dieną kredito unijų narių skaičius lyginant su 2004 metais padidėjo 38 proc. Matome, kad kredito unijoms naujų narių pritraukimo atžvilgiu geriausieji buvo 2002- 2003 metai. Kredito unijų narių skaičiaus augimas yra siejamas su kredito unijų ir jų kasų skaičiaus plėtra, kurią įtakojo kreditinių įstaigų mažėjimas atokesniuose rajonuose, taip pat su vidutinio narystės rodiklio vienoje kredito unijoje didėjimu (pavaizduota 5 pav.). Nuo kredito unijų narių skaičiaus tiesiogiai priklauso kredito unijos indėlių ir paskolų sumos. Daugiausia narių į kredito unijas pritraukia galimybė skolintis.

4 pav. Kredito unijų narių skaičiaus 2000- 2005 03 31 kitimas [10]

5 pav. Kredito unijų narių skaičiaus tenkančio vienai unijai 2000- 2005 03 31 kitimas [10]

Aktyvų augimas kredito unijose 2000-2005 03 31 metais yra tiesiog proporcingas narių augimui. Vidutiniškai aktyvai tenkantys vienai kredito unijai padidėjo nuo 352,8 tūkst. Lt 2000 metais iki 3873,3 tūkst. Lt. 2005 metų kovo 31 dieną. Tokį aktyvų augimą sąlygojo pritrauktų narių skaičius, bei išduotų paskolų suma.

6 pav. Kredito unijų aktyvų augimas, vidutiniai aktyvai tenkantys vienai KU [10]

Lietuvos kredito unijų viso kapitalo ir pajinio kapitalo augimo tendencijos yra tiesiogiai siejamos su kredito unijų narių skaičiaus augimu, bei galimybe pritraukti indėlius. Didžiausias kapitalo iš viso ir pajinio kapitalo augimas yra 2003- 2004 metais. 2003 metais lyginant su 2002 metais pajinis kapitalas padidėjo 94,4 proc., o 2004 metais lyginant su 2003 03 31- 81,2 proc.(7 pav.).

7 pav. Kredito unijų kapitalo iš viso ir pajinio kapitalo 2000- 2005 03 31 kitimas [10]

8 pav. Fizinių asmenų santaupų kitimas per 2000- 2005 03 31[10]

Analizuojant kredito unijų plėtros veiksnius Lietuvoje būtina pažymėti, kad Lietuvos kredito unijų veikla yra orientuota į smulkaus ir vidutinio verslo sektorių, žemdirbius, kitus fizinius asmenis, kurie turi vidutines ar žemas pajamas, bei norą naudotis finansinėmis paslaugomis. Todėl yra visiškai natūralu, kad didžiąją dalį visų kredito unijose laikomų indėlių sumos sudaro fizinių asmenų laikomi indėliai.
Iš Asociacija Lietuvos kredito unijos pateiktų duomenų apie fizinių asmenų laikomus indėlius kredito unijose, matome kad kiekvienais metais vyrauja fizinių asmenų indėlių sumos didėjimo tendencija. Didžiausią dalį iš visų indėlių sudaro terminuoti indėliai. Jie vidutiniškai sudaro kiekvienais metais 70 procentų visų fizinių asmenų laikomų indėlių sumos. Taupomosios sąskaitos vidutiniškai sudaro nuo 5- 10 procentų visų kredito unijoje laikomų fizinių asmenų santaupų. Fizinių asmenų laikomų indėlių augimo tendencija reikėtų sieti su nuolat augančių kredito unijų ir jų kasų skaičiumi, nuolat augančių narių skaičiumi, bei aukštomis, lyginant su komerciniais bankais, indėlių palūkanų normomis.
Remiantis 9 pav. pateiktais duomenimis matome, kad organizacijų laikomų indėlių sumos kredito unijose nuolat svyruoja, priešingai nei fizinių asmenų laikomi indėliai, kurie turėjo nuolatinio augimo tendenciją. Didžiausia organizacijų indėlių suma buvo laikoma 2002- 2003 metais, sparčiausiu kredito unijų plėtros laikotarpiu. 2004- 2005 organizacijų laikomų indėlių suma buvo panaši kaip ir 2001- 2002 metais. Didžiausią dalį iš visų organizacijų indėlių laikomos sumos sudaro terminuoti indėliai, bei einamosios sąskaitos. Be to iki 2003 metų didžiausią dalį organizacijų indėlių sumoje sudarė terminuoti indėliai, o po 2003 metų- einamosios sąskaitos, taupomosiomis sąskaitomis organizacijos faktiškai nesinaudojo.

9 pav. Organizacijų indėlių kitimas per 2000- 2005 03 31 [1]

Organizacijų indėlių nuolatinio kitimo tendenciją galimą sieti su tuo, kad iki 2000-2003 metais organizacijos buvo labiau suinteresuotos laikinai laisvas lėšas laikyti terminuotų indėlių pavidalu (taupyti), už tai gaunant palūkanas, o po 2003 metų jos savo laikinai laisvas lėšas laikė tik einamosiose sąskaitose, nepripažino taupymo galimybės, o pasirinko kitą investavimo būdą.
Analizuojant kredito unijų paskolų kitimą, reikėtų pažymėti, kad kredito unijos aktyviai veikia aptarnaudamos vidutines ir mažas pajamas gaunančius klientus, smulkaus ir vidutinio verslo įmones, suteikdamos trumpalaikius kreditus.
Kredito unijos teikia trumpalaikes vartojimo paskolas, verslo paskolas, studijų paskolas. Čia kredito unijos susiduria su komercinių bankų trumpalaikių paskolų, skirtų vartojimui, trumpalaikėms investicijoms ar apyvartinėms lėšoms, konkurencija. Įsikūrus Lietuvos Centrinei kredito unijai kredito unijos gali konkuruoti su kitais komerciniais bankais teikdamos savo nariams būsto paskolas.

Kredito unijų paskolų augimas (10 pav.) yra nuoseklesnis nei indėlių augimas, todėl, kad unijos nespėja patenkinti paskolų paklausos, ir indėlių pasiūla visuomet yra mažesnė už paskolų paklausą kredito unijose. 2005 metų kovo 31 dieną visas kredito unijų paskolų portfelis sudarė 130 mln. Lt. Paskolų portfelio augimui turi įtakos ir vidutinės paskolos dydis. 2000 metais vidutinės paskolos dydis buvo 3575 Lt., 2005 metų kovo 31 dieną jis siekė 7865 Lt. Per analizuojamą laikotarpį vidutinės paskolos dydis padidėjo daugiau kaip 100 proc. Tai rodo, kad išaugo kredito unijų galimybės skolinti.

10 pav. Paskolų kitimas per 2000- 2005 03 31 [10]

Kredito unijų narių indėliai yra pagrindinis šaltinis kredito unijų narių paskolų finansavimui. Narių indėliai paprastai sudaro 70- 80 proc. visų kredito unijos įsipareigojimų ir pajininkų nuosavybės. Kredito unijų augimas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jos sugeba pritraukti indėlius, nes indėlių trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios kredito unijos negali patenkinti visų paskolų paraiškų.
Remiantis 11 pav. kredito unijų paskolų ir indėlių sumos tenkančios vienai unijai išaugo. Indėlių- nuo 276,6 tūkst. Lt vienai unijai iki 3 214,5 tūkst. Lt vienai unijai, t.y. 11,5 karto, paskolų- nuo 195,2 tūkst. Lt vienai unijai iki 2424,7 tūkst. Lt. vienai unijai, t.y. 12,4 karto. Paskolų ir indėlių santykis mažėjo nuo 41,7 proc. iki 32,6 proc. Šio santykio mažėjimo tendencija pasireiškia dėl to, kad smarkiai padidėjo paskolų paklausa. Kredito unijos stengiasi didžiąją turimų indėlių dalį išduoti paskoloms, tik pasilikdamos reikiamą rezervą likvidumui palaikyti. Be to įsikūrus Lietuvos Centrinei kredito unijai kredito unijoms atsirado galimybė skolintis trūkstamas lėšas paskoloms iš Centrinės kredito unijos. Šiuo metu Centrinė kredito unija Kredito unijoms suteikia paskolas. Vartojimo paskoloms ar būsto paskoloms išduoti suteikiamos paskolos su 4,9- 7,1 proc.( priklauso nuo paskolos termino) metinių palūkanų.

12 pav. paanalizavome kredito unijose išduodamų paskolų diversifikaciją, t.y. kokiam tikslui jos yra išduodamos. Didžiausią vietą išduodamų paskolų sudėtyje turi paskolos išduotos žemdirbių poreikiams tenkinti, ir neatsitiktinai, kadangi didžiausią dalį kredito unijų narių sudaro žemdirbiai. Būsto paskolos taip pat yra dabai populiarios, jos siekia 22 proc. visų paskolų, kaip ir žemės ūkio paskolos, tai sąlygojo suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka. Truputį mažesnį procentą sudaro vartojimo paskolos, paskolos suteiktos automobiliui įsigyti, kitos paskolos.

11 pav. Paskolų ir indėlių tenkančių vienai kredito unijai kitimas per 2000- 2005 03 31. [10]

12 pav. Paskolų diversifikacija pagal tikslus kredito unijose. [10]

2.1.4. Lietuvos kredito unijų vystymosi kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare

2.1.4.1. Integracijos į Europos Sąjungą įtaka Lietuvos kredito unijų veiklos teisinei aplinkai

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą padarė didelį poveikį visam Lietuvos finansų sektoriui. Jame veikiančios institucijos privalėjo prisitaikyti prie pasikeitusios konkurencinės aplinkos, o reguliavimo institucijos turėjo peržiūrėti finansų sektoriaus veiklos sąlygas, kad jos atitiktų Europos Sąjungos standartus.
Rengiantis Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje su ES teise buvo derinami visi finansų įstaigų veiklą Lietuvoje reglamentuojantys įstatymai. Dėl šios priežasties buvo priimtas Finansų įstaigų įstatymas, kuris nustatė kokios paslaugos yra laikomos finansinėmis paslaugomis, reikalavimus finansų įmonių ir kredito įstaigų, kurios verčiasi finansinių paslaugų teikimu, steigėjams, dalyviams bei vadovams, šių teises ir pareigas, finansų įstaigų steigimo, veiklos, jos pabaigos ir pertvarkymo sąlygas, tvarką bei ypatumus, taip pat finansų įstaigų, teikiančių licencines finansines paslaugas, veiklos priežiūros sąlygas, tvarką bei ypatumus.[20].
Siekiant suderinti kredito įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų veiklą su naujuoju Finansų įstaigų įstatymu, taip pat buvo parengtos naujos Kredito unijų įstatymo, Centrinės kredito unijos įstatymo ir Bankų įstatymo redakcijos. Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymą Seimas patvirtino 2004 m. balandžio 8 d., Bankų įstatymo nauja redakcija buvo patvirtinta 2004 m. kovo 30 d. Abu šie įstatymai įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d., t.y. nuo pirmosios Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.[21, 22]
Priėmus Centrinės kredito unijos įstatymą, buvo įgyvendinti šie Europos Sąjungos teisės aktai:
1) 1978 m. liepos 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.
2) 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.
3) 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo.
4) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo.
5) 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos.
6) 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros.
7) 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas nebuvo priimtas Seime. 2004 m. birželio 8 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas sprendimas grąžinti Kredito unijų įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Siekdama užtikrinti, kad naujasis Kredito unijų įstatymas atitiktų kredito unijų poreikius ir tarptautinę praktiką, Asociacija Lietuvos kredito unijos parengė alternatyvų Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, tačiau šis projektas dar taip pat nebuvo svarstytas ir priimtas Seime. Toliau kitame poskyryje bus nagrinėjamos priežastys, dėl kurių buvo nepatvirtintas naujasis Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, taip pat pateikti pasiūlymai, kaip turėtų būti reglamentuotos kredito unijų veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatos ateityje.[25]

2.1.4.2. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimai ir jų įvertinimas

Įvertinus pirminį Kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurį buvo parengusi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija, matyti, kad šis įstatymas buvo parengtas ne tik siekiant suderinti kredito unijų įstatymą su naujais įstatymų reikalavimais, kylančiais dėl eurointegracinių procesų, tačiau buvo nustatytos ir naujos kredito unijų veiklos sąlygos. Naujos kredito unijų veiklos sąlygos tiesiogiai negali būti siejamos su eurointegraciniais pokyčiais ir gali turėti neigiamą kredito unijų veiklai Lietuvoje ir jų tolimesniam vystymuisi.
Pagrindiniai kredito unijų veiklos apribojimai, nustatyti pirminiame kredito unijų pakeitimo įstatymo projekte, buvo šie:[25]
1. Įstatymo projekte buvo numatytas kredito unijų skolinimo terminų apribojimas, pagal kurį kredito unijos paskolas su laidavimu galėtų teikti tik 2 metams, o su įkeitimu – 5 metams. 2005 m. balandžio 1 d. Asociacijai Lietuvos kredito unijos priklausančios kredito unijos buvo suteikusios 16.478 paskolas, iš kurių ilgiau nei 5 metams buvo suteiktos 1727 paskolos 37,4 mln. litų sumai. Kredito unijų suteiktos paskolos virš 5 metų sudarė 28,6 proc. viso kredito unijų paskolų portfelio.[10]
Apribojus kredito unijų galimybę suteikti ilgalaikes paskolas, kredito unijų turte pradėtų vyrauti trumpalaikis turtas, kredito unijos galėtų tik vartotojiškas paskolas, o būsto paskolų teikimas, paskolos smulkiam ir vidutiniam verslui remti būtų apribotas. Tokie ribojimai suvaržytų kredito unijų konkurencines galimybes finansų rinkoje, taip pat padidintų kredito unijų veiklos riziką, kadangi kredito unijos netektų galimybės diversifikuoti savo paskolų portfelio riziką.
2. Įstatymo projekte numatyti narystės kriterijaus apribojimai, pateikiant dvi alternatyvas dėl narystės kriterijaus. Pirmąja alternatyva būtų buvusi panaikinta galimybė kredito unijos įstatuose numatyti kelis narystės kriterijus, taip pat panaikinta galimybė į kredito uniją priimti asocijuotus narius. Antrąja alternatyva iš esmės keičiama narystės kredito unijoje struktūra, žymiai apribojant kredito unijos veiklos teritoriją iki seniūnijos ribų.
Šiais įstatymų pakeitimais iš esmės iškreipiama kredito unijos veiklos koncepcija. Į dabar veikiančias kredito unijas nariai jungiasi pagal profesinio bendrumo, darbo toje pačioje įmonėje, priklausomybės tai pačiai organizacijai, gyvenimo toje pačioje teritorijoje, principus. Apribojus kredito unijos veiklos teritoriją iki seniūnijos ribų, didžiuosiuose Lietuvos miestuose (virš 100 tūkst. gyventojų) veikiančios kredito unijos turėtų apriboti savo veiklą, be to, žymiai sumažėtų ir naujų kredito unijų steigimasis šiuose miestuose.
3. Įstatymo projekte numatytas minimalus kredito unijos narių skaičius – 10. Šiuo metu galiojančiame Kredito unijų įstatyme nustatytas minimalus narių skaičius – 50. Minimalaus kredito unijos narių skaičiaus sumažinimas suteiktų galimybę kredito unijas įkurti neaiškios kilmės grupėms, kurios per veiklą kredito unijoje galėtų siekti savanaudiškų ir su kredito unijų pagrindiniais veiklos principais nesusijusių tikslų. Be to, nėra aišku, kaip praktiškai iš 10 narių tarpo būtų renkami valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos, vidaus audito, rizikos valdymo komiteto nariai, ir įvykdytas skolinimosi apribojimas, kad kredito unijos vadovams ir susijusiems asmenims skolinimo suma negali viršyti 50 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo.
4. Įstatymo projekte išbrauktos nuostatos, leidžiančios priimti indėlius iš Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, LR įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, profesinių sąjungų organizacijų, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų.
Panaikinus šias nuostatas, kaimuose seniūnijos negalėtų atsidaryti sąskaitų kredito unijose, kredito unijos negalėtų dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų inicijuotose, įvairių tarptautinių fondų kreditavimo programose. Visuomeninės organizacijos, profesinių sąjungų organizacijos, religinės bendruomenės norėdamos atsidaryti sąskaitą kredito unijoje, turėtų įstoti į kredito uniją, o kadangi dažniausiai šios organizacijos neturi sukaupę daug lėšų, būtų apribotos jų galimybės pasinaudoti kredito unijų paslaugomis.
5. Įstatymo projekte nustatyti papildomi kredito unijų veiklos apribojimai. Pavyzdžiui, įvesti nauji veiklos riziką ribojantys normatyvai: 1) maksimalios paskolos vienam skolininkui – paskolos vienam skolininkui ir su juo susijusiems asmenims dydis negali viršyti 25 proc. kapitalo); 2) kredito unijų vadovams ir susijusiems asmenims suteiktų paskolų suma negali viršyti 50 proc. kapitalo; 3) į nekilnojamą turtą kredito unija negalima investuoti daugiau kaip 20 proc. kapitalo. Dėl nedidelio kredito unijų kapitalo, kurio vidutinis dydis 2005 m. balandžio 1 d. vienoje kredito unijoje siekė 421,9 tūkst. litų, būtų žymiai apribotas maksimalios paskolos dydis, taip pat būtų žymiai apribotos kredito unijų galimybės įsigyti nuosavas patalpas veiklai.
Dėl šių priežasčių, svarstant naująjį Kredito unijų įstatymo projektą, būtina įtraukti ir suinteresuotų institucijų (Asociacijos Lietuvos kredito unijos, Lietuvos Centrinės kredito unijos) atstovus. Be to, nagrinėjant galimų įstatyminių pokyčių įtaką kredito unijų veiklai svarbu įvertinti, kad kredito unijos turi išimtį iš ES bankinės direktyvos 2000/12/EB, atsižvelgti į tarptautinę praktiką ir priimti tik tokias nuostatas, kurios turės teigiamą įtaką kredito unijų vystymuisi Lietuvoje.

2.1.4.3. Lietuvos banko teisės aktų pakeitimai

2005 m. balandžio 28 d. Lietuvos bankui priėmus nutarimą „Dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų taisyklių patvirtinimo”, kuris įsigaliojo nuo šių metų gegužės 11 d, iškilo nauja grėsmė kredito unijų sistemos vientisumui Lietuvoje. Naujasis Lietuvos banko teisės aktas nustatė, kad nuo 2006 m. lapkričio, Lietuvai prisijungus prie euro zonos šalių, Lietuvos kredito unijoms ir Centrinei kredito unijai turės būti taikomas privalomų atsargų reikalavimas, kuris dabar nėra taikomas. Pagal šį reikalavimą, kredito unijos, kaip ir bankai, turės laikyti privalomas atsargas Lietuvos centriniame banke. [23]
Lietuvos banko nutarimas buvo priimtas atsižvelgiant į Europos centrinio banko (ECB) pareikštą nuomonę šiuo klausimu. 2005 m. balandžio 1 d. patvirtintoje ECB nuomonėje nurodyta, kad privalomų atsargų reikalavimas turėtų būti taikomas kredito unijoms, kadangi kredito unijos, kaip ir bankai, priima indėlius iš visuomenės. Iš esmės ši nuostata prieštarauja pagrindiniam teiginiui, kuriuo remiantis buvo kredito unijoms suteikta išimtis iš bankinės direktyvos 2000/12/EB. Klausimas, ar kredito unijos priima indėlius iš visuomenės kartą jau buvo išspręstas Lietuvos derybų su Europos Sąjunga metu, kai Lietuva rengėsi narystei Europos Sąjungoje. Šių derybų rezultate kredito unijos gavo išimtį iš bankinės direktyvos 2000/12/EB ir kredito unijos nėra laikomos kredito įstaigomis šios direktyvos taikymo prasme, kadangi kredito unijos negali priimti indėlių iš visuomenės be jokių apribojimų.[24]
Analizuojant Kredito unijų įstatymą matyti, kad kredito unijos turi teisę priimti indėlius tik iš savo narių ir riboto rato viešųjų organizacijų, o kredito unijų nariais gali tapti tik asmenys, atitinkantys kredito unijos įstatuose nustatytą narystės kriterijų. Prieš tapdami kredito unijos nariais, asmenys taip pat turi įsigyti kredito unijos pajų ir pajaus ribose prisiimti atsakomybę už kredito unijos įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad kitoms kredito unijų sistemoms Europos Sąjungoje privalomų atsargų reikalavimas nėra taikomas. Pavyzdžiui, Airijos kredito unijų aktyvai siekė 12 mlrd. eurų 2004 metais, tačiau Airijos kredito unijos nelaiko rezervų centriniame banke. Kadangi visoms kredito unijoms Europos Sąjungoje turėtų būti taikomos vienodos veiklos sąlygos, Lietuvos kredito unijoms taip pat neturėtų būti taikomas privalomų atsargų reikalavimas.
Lietuvos banko nutarimu patvirtintas naujasis reikalavimas kredito unijoms, susijęs su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą, gali neigiamai įtakoti tolesnę kredito unijų veiklą ir jų sisteminį vystymąsi, nes pagal Centrinės kredito unijos įstatymą kredito unijos privalo laikyti tam tikrą procentą nuo kredito unijos indėlių LCKU likvidumo palaikymo rezerve, kuris kaupiamas siekiant užtikrinti kredito unijų sistemos likvidumą ir teikti paskolas kredito unijų likvidumui atkurti bei užtikrinti kredito unijų atsiskaitymų sistemos stabilumą. Kadangi kredito unijos jau laiko lėšas Lietuvos Centrinės kredito unijos likvidumo palaikymo rezerve, naujasis centrinio banko reikalavimas laikyti papildomus rezervus centriniame banke neigiamai įtakos kredito unijų sistemos integralumą, nes be Likvidumo palaikymo rezervo LCKU neturės galimybių įgyvendinti kredito unijų likvidumo palaikymo funkcijų.
Tikėtina, kad Likvidumo palaikymo rezervas tolimesnėje LCKU veikloje išliktų, tačiau tokiu atveju, privalomų atsargų laikymas centriniame banke neigiamai įtakotų kredito unijų pelningumą. Kredito unijos pradėjus taikyti privalomų atsargų reikalavimą kredito unijos turės atidėti į šalį gana didelę dalį lėšų, neteks dalies pajamų ir negalės kaupti rezervinio kapitalo, kuris būtinas tolesniam kredito unijų judėjimo vystymuisi užtikrinti – 2005 m. gegužės 1 d. LCKU kredito unijos buvo sukaupę tik 2,2 mln. litų rezervinį kapitalą. [15]
Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas priežastis, privalomų atsargų laikymo klausimas turėtų būti peržiūrėtas. 2005 m. gegužės 16 d. Lietuvos Centrinė kredito unija kreipėsi į Europos centrinį banką su prašymu peržiūrėti Europos centrinio banko poziciją dėl privalomų atsargų kredito unijoms ir nustatyti, kad privalomų atsargų reikalavimas būtų taikomas tik Lietuvos Centrinei kredito unijai, o kredito unijos, kaip ir anksčiau, savo rezervus laikytų Lietuvos Centrinėje kredito unijoje.[15]

2.1.4.4. Veiksniai įtakojantys kredito unijų vystymosi kryptis

Europos Sąjunga suteikia dideles galimybes tiems, kurie pajėgūs rasti vietą bendroje finansų rinkoje, neprarasdami savo identiškumo. Kredito unijos turi išlaikyti savo identiškumą, jos turi išlikti skirtingos nuo komercinių bankų. Pagrindinė kredito unijų paskirtis- narių poreikių tenkinimas.
Norint nustatyti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikėtų įvertinti tuos veiksnius, kurie yra aptarti ankstesnėse darbo dalyse- tai teisinės ir konkurencinės aplinkos pokyčiai, įvertinus bendros Europos kooperatinio sektoriaus vystymosi tendencijas.

Strateginės kredito unijų vystymosi kryptys yra apibrėžiamos laikotarpiui iki 2008 metų. Per šį laikotarpį Lietuva įsijungs į Euro sistemą, baigsis formuotis ir stabilizuosis visa Lietuvos finansų sistema. Kredito unijų išsivystymui Lietuvos bankininkystės rinkoje šis laikotarpis yra labai svarbus, nes tada bus nustatyti pagrindiniai finansų rinkos dalyviai ir jų įtakos sferos.
Analizuojant kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare susiduriame su tiek teigiamais su tiek neigiamais veiksniais, kurie gali įtakoti Lietuvos kredito unijų veiklos perspektyvas.
Teigiami veiksniai:
– KU teikiamų paslaugų spektro plėtra. Lietuvos centrinės unijos veikla suteikia galimybę plėsti kredito unijų teikiamų paslaugų spektrą. Gali būti diegiamos paslaugos susijusios su moderniomis technologijomis ir aukštais įdiegimo ir aptarnavimo kaštais, tokiais kaip internetinė bankininkystė, mokėjimo kortelės, vystyti kredito unijų priežiūrą ir rizikos valdymą naudojant informacines technologijas.
– LCKU teikiamų operacijų plėtra. Lietuvos centrinė kredito unija atliks didesnę dalį didmeninei bankininkystei priskiriamų operacijų. Tai leis jai aptarnauti verslo klientus, valdyti antrines draudimo, brokeriavimo, lizingo ir kita veikla užsiimančias įmones, kurios stiprins kredito unijų sistemą ir didins viso sektoriaus konkurencingumą. Sugebėjimas konkuruoti su komerciniais bankais sudarytų sąlygas į kredito unijas pritraukti daugiau juridinių asmenų.
– Šalies ūkio augimas. Didėjantis pasitikėjimas bankinėmis institucijomis, gerėjančios ūkininkavimo ir verslo sąlygos.
– Bankinių paslaugų trūkumas. Atokesniuose rajonuose bankinių paslaugų trūkumas sudaro prielaidas sėkmingai kredito unijų plėtrai, kurios gali pasiūlyti mažuose ir vidutiniuose miesteliuose kaupti indėlius bei gauti paskolas.
– Finansavimo alternatyva žemdirbiams. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare Lietuvos gyventojams atsirado galimybė pasinaudoti Europos Sąjungų struktūrinių fondų teikiama parama. Kredito unijos galėtų tapti finansavimo alternatyva žemdirbiams naudojantiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
– Kredito unijų institucijų bendradarbiavimas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare susidarė sąlygos kredito unijų sektoriaus institucijų skirtinguose Europos Sąjungos šalyse bendradarbiavimui, bendrų kredito unijų institucijų kūrimui, vystymo projektų įgyvendinimui.[10].
Neigiami veiksniai:
– Teisinės aplinkos pasikeitimai, nepalankūs kredito unijų veiklai. Be aukščiau įvardintų teisinės aplinkos pasikeitimų susijusių su Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą reikėtų dar paminėti, kad 2005 metų vasario 24 dieną Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 23 buvo pakeistas nutarimas Nr. 103 ”Dėl kredito unijų veiklos ribojančių normatyvų skaičiavimo taisyklių patvirtinimo”. Šio nutarimo pakeitimai įtakoja kredito unijų veiklą ribojančių normatyvų- likvidumo ir maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta skaičiavimo pasikeitimus. Likvidumo rodiklio apskaičiavimo metodikos pasikeitimas turės neigiamos įtakos kredito unijų veiklai:
– kredito unijų einamiesiems įsipareigojimams priskyrus 50 proc. pritrauktų terminuotų indėlių kredito unijos bus priverstos padidinti likvidžių aktyvų dydį, sumažės turto panaudojimo efektyvumas, pelningumas, sulėtės pajinio kapitalo ir rezervų augimas, galimybė investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
– 2005 03 31 būklei norint visoms kredito unijoms įvykdyti likvidumo rodiklių reikalavimus likvidus turtas iš viso turi padidėti 8277,86 tūkst. Lt.[10].
Aukščiau išvardinti dirbtiniai teisinės aplinkos pasikeitimai turėtų šias neigiamas pasekmes kredito unijų veiklai Lietuvoje:
1) Sumažintų kredito unijų tolimesnes vystymosi galimybes ir Lietuvos kredito unijos ateityje negalėtų pasiekti panašaus išsivystymo lygio, kaip Europos Sąjungos bankai, todėl jų išlikimas ilgame laikotarpyje būtų abejotinas.
2) Dirbtinai ribojant Lietuvos kredito unijų vystymąsi, sumažėtų Lietuvos bankininkystės paslaugų tinklo apimtis, kokybė bei įvairovė, ypatingai nutolusiuose Lietuvos regionuose ir kaimo vietovėse.
– Bankų orientavimasis į mažmeninę bankininkystę. Tai gali sumažinti kredito unijų teikiamų paslaugų konkurencingumą.
– Sumažėjęs rinkos patrauklumas. Rinkos nišos, kuriose dabar veikia kredito unijos gali tapti mažiau patraukliomis.
– Paslaugų pakaitalų atsiradimas. Atsiradę paslaugų pakaitalai, tokie kaip investicijų fondai, kaupiamasis draudimas sumažins kredito unijų indėlių skaičių;
– Neatitikimas reikalaujamo aukšto technologijų lygio. Kredito unijos gali neatitikti reikalaujamo aukšto technologijų lygio, todėl negalės pasiūlyti savo klientams visų pageidaujamų paslaugų;

2.1.4.5. Kredito unijų vystymosi kryptys

Įvertinus teigiamus ir neigiamus veiksnius, galinčius įtakoti Lietuvos kredito unijų perspektyvas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, galima apibrėžti tokias kredito unijų vystymosi kryptis:
1. Kredito unijos turi plėsti savo veiklą vietinėse rinkose. Užsidarius banko skyriams ir jų filialams Lietuvoje, atsirado niša steigtis naujoms kredito unijoms. Poreikis kredito unijų paslaugoms ypač sustiprėjo tose vietovėse, kur užsidarė bankų skyriai ar jų filialai. Šiose vietovėse steigėsi naujos kredito unijos arba jų kasos. Kredito unijos neturi užleisti savo vietinių ir regioninių pozicijų. Kredito unijų (ypatingai kasų) steigimas ir toliau turėtų išlikti viena iš kredito unijų plėtros krypčių.
2. Naujų paslaugų diegimas, teikiamų paslaugų kokybės gerinimas. Po bankų ir jų filialų uždarymo daug gyventojų liko be pirminių finansinių paslaugų. Regionuose gyvenantiems žmonėms būtinos pensijų, komunalinių mokesčių surinkimo taupymo ir skolinimosi paslaugos. Šių paslaugų teikimas, naujų paslaugų diegimas, teikiamų paslaugų kokybės gerinimas turėtų būti vienas iš kredito unijų plėtros krypčių.
3. Naujų technologijų diegimas. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą, pasikeitusi bendra ūkio struktūra, verčia kredito unijas diegti naujas, modernias technologijas, diegiant mokėjimų korteles. Lietuvos centrinės unijos veikimas sudaro galimybę šios krypties įgyvendinimui.
4. Rizikos valdymo stiprinimas. Stiprėjant konkurencijai, griežtėjant bendriems rinkos reikalavimams, kredito unijos didesnį dėmesį turėtų skirti rizikos valdymui ir informacinių sistemų, kurios įgalintų atpažinti ir valdyti rizikas, kūrimui. Tai sustiprintų viso kredito unijų judėjimo stabilumą ir įvaizdžio kūrimą.
5. Juridinių asmenų pritraukimas. Kredito unijos turėtų plėsti savo veiklą regioninėje bankininkystėje ne tik dirbdamos su fiziniais asmenimis, bet ir turi būti pasiruošusios aptarnauti smulkius juridinius asmenis, kuriems bus svarbu gauti finansines paslaugas arti jų veiklos vietos.
6. Finansinių galimybių augimas. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Kredito unijos turi teikti pilnavertes konsultacijas ir sugebėti finansuoti investicinius projektus.
7. Kredito unijų įvaizdžio formavimas. Bendro viso kredito unijų įvaizdžio formavimas turėtų būti vienas iš kredito unijų vystymosi krypčių.
Apibendrinant kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, reikia akcentuoti, kad kredito unijos turi skirti visą dėmesį savo nariams, užtikrinti šiuolaikiškų ir modernių paslaugų tiekimą.[2]

3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI

3.1. Kredito unijų ir banko paslaugų palyginimas

Vienas iš kredito unijų plėtrą įtakojančių veiksnių yra kredito unijų teikiamos paslaugos. Palyginsime kredito unijų ir bankų teikiamas paslaugas. Išsiaiškinsime jų privalumus ir trūkumus, bei kodėl kredito unijų teikiamos paslaugos yra vienas iš kredito unijų plėtrą įtakojančių veiksnių.
Pirmiausia palyginsime kredito unijų ir banko pajamų struktūras, išsiaiškinsime pajamų diversifikaciją, palyginsime palūkanas mokamas už indėlius ir gaunamas už paskolas, taip pat palyginsime banko ir kredito unijų grynųjų palūkanų maržą. Finansinių paslaugų palyginimui pasirinkome AB bankas ”Snoras” teikiamas paslaugas. Šį banką pasirinkome todėl, kad jis:
– įsikūrė panašiu metu kaip ir pirmosios kredito unijos;
– viena iš veiklos krypčių- visapusiškai tenkinti gyventojų poreikius, skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, regioninės reikšmės projektų įgyvendinimą;
– savo aktyvais yra panašaus dydžio kaip ir kredito unijos.

3.1.1. Kredito unijų ir banko ”Snoras” teikiamų paslaugų palyginimas

Pirmiausia palyginkime banko ”Snoras” ir kredito unijų pajamų struktūras, išsiaiškinkime pajamų diversifikaciją, diversifikacijos priežastis ir galimas pasekmes.
13 ir 14 pav. pavaizdavome banko ”Snoras” ir kredito unijų pajamų struktūras. Matome, kad banko ”Snoras” pajamų struktūroje 39 proc. sudaro komisinių ir paslaugų pajamos, 1 proc. sudaro kitos pajamos, 60 proc. sudaro pajamos gautos už išduotas paskolas (palūkanų pajamos). Kredito unijų pajamų struktūroje komisinių pajamos sudaro tik 10 proc., palūkanų pajamos sudaro 90 proc., t.y. 30 proc. daugiau nei banko ”Snoras” palūkanų pajamos. Kredito unijose komisinių pajamos sudaro 19 proc. mažiau nei banko ”Snoras” paslaugų ir komisinių pajamos.

13 pav. Banko “Snoras” pajamų struktūra. [17]

14 pav. Kredito unijų pajamų struktūra. [10]

Matome, kad kredito unijų veikla yra daugiau sutelkta į paskolų išdavimą, o ne kitų paslaugų teikimą. Čia kyla rizika, neesant kitų pajamų, sumažėjus paskolų paklausai, stipriai gali sumažėti pelningumas, kapitalo pajamingumas, didėja galimybė atsirasti dideliems nuostoliams dėl paskolų negrąžinimo.
Kredito unijų ir Banko ”Snoras” komisinių ir kitų paslaugų palyginimo analizė rodo, kad kredito unijose komisiniai už paslaugas yra daug žemesni arba jų visai nėra (1 lentelė).
Šiuo metu Kredito unijoms galima pasiūlyti laikytis tokios komisinių mokesčių surinkimo strategijos: didinti pajamas iš komisinių, gerinti paslaugų kokybę, kelti kredito unijos įvaizdį, užtikrinti konkurencingumą. Rekomenduojama paslaugos (komisinio mokesčio) kainą nustatyti remiantis operacijos kaštais, konkurentų įkainiais bei atsižvelgiant į paslaugos paklausą.
Galima nustatyti įkainius šioms kredito unijų teikiamoms paslaugoms:
– sąskaitos atidarymas ir tvarkymas;
– grynųjų pinigų (kasos) operacijos;
– pervedimai ir mokėjimai;
– paskolų administravimo ir kiti mokesčiai;
– kitos paslaugos.
Siūloma taikyti įkainių strategiją kredito unijose- 50- 80 proc. konkurentų kainos už paslaugų mokesčius.
Įdiegus siūlomą įkainių strategiją kredito unijose įkainių kaina 30- 50 proc. bus mažesnė už banko įkainių kainą, todėl kredito unijų teikiamos paslaugos bus patrauklesnės nei banko teikiamos paslaugos ir tai turės teigiamos įtakos tolimesnei unijų plėtrai.
1 lentelėje pateikėme kredito unijų ir banko ”Snoras” teikiamų paslaugų įkainius, bei pritaikėme siūlomą kredito unijose taikyti įkainių strategiją ( 50-80 proc. konkurentų kainos).

Kaip minėjome anksčiau pagrindinės kredito unijų teikiamos paslaugos tai taupymo ir skolinimosi produktai. Bankas ”Snoras” teikia tokias taupymo paslaugas: terminuoti indėliai, kaupiamieji indėliai. Palyginkime kredito unijų ir banko ” Snoras ” taupymo paslaugas, konkrečiai terminuotų indėlių palūkanų normas, išsiaiškinsime, koką įtaką kredito unijų plėtrai daro palūkanų norma.
15 pav. palyginome kredito unijų ir banko ”Snoras” terminuotų indėlių metines palūkanų normas. Paanalizavę terminuotų indėlių metines palūkanų normas matome, kad aukštesnes metines palūkanų normas už terminuotus indėlis siūlo kredito unijos. Jų siūloma palūkanų norma už terminuotus indėlius yra penktadaliu didesnė nei siūlo AB bankas ”Snoras”. Šis skirtumas išlieka nepriklausomai nuo indėlio termino.

1 lentelė

Kredito unijų ir banko ”Snoras” paslaugų įkainiai, bei siūlomi kredito unijų įkainiai [10, 18]
Paslaugos pavadinimas Kredito unijų įkainiai, Lt Banko ”Snoras” įkainiai, Lt Siūlomi Kredito unijų įkainiai ( 50-80 proc. konkurentų kainos)
Sąskaitos atidarymas nemokama nemokama nemokama
Sąskaitos tvarkymas nemokama 2 Lt. kas ketvirtį 1-1,6 Lt. kas ketvirtį
Sąskaitos išrašai nemokama nemokama nemokama
Grynųjų pinigų išmokėjimas nemokama 0,5 proc. pinigų išėmimo sumos 0,25-0,4 proc. pinigų išėmimo sumos
Grynųjų pinigų išankstinis užsakymas nemokama nemokama nemokama
Pervedimai į sąskaitą iš kitų bankų 1,2 Lt 1,2 Lt 1,2 Lt
Pervedimai iš sąskaitos į kitą banką 0,9Lt 2 Lt 1- 1,6 Lt
Pažymų išdavimas nemokama 15 Lt 7,5- 12 Lt
Vartojimo paskolos administravimo mokestis 40 Lt. iki 10000Lt, 80 Lt. iki 20000, 160 Lt, iki 40000 ir daugiau 0,5 proc. paskolos sumos 0,25- 0,4 proc. paskolos sumos
Paskolos sutarties sąlygų keitimo mokestis 40 Lt 200 Lt 100- 160 Lt
Dokumentų nagrinėjimo mokestis nemokama 100 Lt 50-80 Lt

Pagrindiniai argumentai, kodėl kredito unijos nemažina palūkanų normų už indėlius:
– nenori prarasti savo klientų, nors ir LCKU jos gali pasiimti paskolas su 4,9 proc., vis tiek jos savo nariams moka iki 5,5 proc. už indėlius;
– laikomasi principo, kad kredito unija yra skirta tenkinti savo narių poreikius, ir savo nariams turi mokėti žymiai daugiau nei kiti bankai;
– už paskolas gauna daugiau nei kiti bankai 9-16 proc. metinių palūkanų, todėl gali mokėti didesnes palūkanas už indėlius.

15 pav. Vidutinės terminuotų indėlių palūkanos kredito unijose ir banke ”Snoras”. [10,11]

Penktadaliu didesnės palūkanų normos už terminuotus indėlius nei banko palūkanų normos yra svarus argumentas tolimesnei kredito unijų plėtrai. Tai leis kredito unijoms pritraukti naujus narius, akumuliuoti laikinai laisvas gyventojų lėšas, kurias vėliau bus galima perskolinti paskolų pagalba.

16 pav. CKU palūkanos už teikiamas paslaugas. [15]

Šiuo metu atsižvelgiant į situaciją rinkoje kredito unijoms yra siūloma mokėti tokias palūkanų normas už terminuotus indėlius:
– palūkanos mokamos už terminuotus indėlius turėtų neviršyti Centrinės kredito unijos paskolų palūkanų normos. Geriausiai, kad neviršytų vidurio tarp CKU mokamų ir imamų palūkanų, t.y. 4,4 proc. Pavaizduota 16 paveiksle.
Jeigu kredito unijos dabartiniu metu mokėtų siūlomas palūkanų normas, t.y. 4,4 proc. už terminuotus indėlius, jų siūloma palūkanų norma vis tiek išliktų aukštesnė nei banko siūloma palūkanų norma. Visa tai skatintų tolimesnę kredito unijų plėtrą.
Prieš analizuodami kredito unijų ir banko ”Snoras” skolinimosi paslaugas pirmiausia paanalizuokime kredito unijų pelną. Būtent skolinimosi paslaugos kredito unijoms uždirba didžiausią pelną. Įvardinsime priežastis, kurios gali sąlygoti mažą pelningumą, bei ką reikėtų daryti norint padidinti pelningumą.
17 pav. pavaizdavome kredito unijų pelną per paskutiniuosius 12 mėnesių. Matome, kad kredito unijų pelnas nuolat svyruoja. 2004 04 mėn. kredito unijos uždirbo 214 tūkst. Lt pelną, 2004 05 mėn.- 281 tūkst. Lt. pelną, 2004 06 mėn. patiria 146 tūkst. Lt. nuostolį, tai sąlygoja bendro pelno sumažėjimą nuo 543,1 tūkst. Lt. iki 397,2 tūkst. Lt. 2004 07 mėn. kredito unijos uždirba 183,7 tūkst. Lt, o 2004 08 mėn.- 291,6 tūkst. Lt. 2004 09 mėn. patiriamas 238,6 tūkst. Lt nuostolis, 2004 10 mėn.- uždirbamas 93,4 tūkst. Lt. pelnas, 2004 11 mėn.-210,3 pelnas, tai sąlygoja, kad 2004 11 mėnesį kredito unijos turi didžiausią pelną per paskutiniuosius 12 mėnesių. 2004 12 mėn. patiriamas 44,4 tūkst. Lt nuostolis. 2005 01 mėn. ypatingai nesėkmingas kredito unijoms, jos patiria 748,3 tūkst. Lt nuostolį, 2005 02 mėn. uždirbamas 50,9 tūkst. Lt pelnas, 2005 03 mėn. patiriamas 149,4 tūkst. Lt nuostolis.

17 pav. Lietuvos kredito unijų pelnas 2004 03- 2005 03. [10]

Paanalizavus šiuos duomenis matome, kad pelningiausi mėnesiai kredito unijoms yra 04-05 mėn., tai sąlygoja, kad būtent tais mėnesiais yra išduodama daugiausia paskolų, praktiškai unijos išduoda visas indėlių pagalba surinktas lėšas, pasilikdamos tik reikiamą rezervą likvidumui palaikyti. Jei lėšų paskoloms išduoti pritrūksta skolinasi iš Centrinės kredito unijos už tuo metu Centrinės kredito unijos nustatytas palūkanas (16 pav.). Didžiausią nuostolį kredito unijos patiria metų pradžioje 01-02-03 mėn., tai sąlygoja paskolų paklausos sumažėjimas. Reikėtų pažymėti, kad 04-05 mėnesiais išauga paskolų paklausa, nes pagrindiniai kredito unijų klientai yra žemdirbiai ir būtent tuo laikotarpiu jiems yra reikalingos apyvartinės lėšos, kurias jie skolinasi iš kredito unijų.
Yra kelios priežastys, kurios gali sąlygoti mažą pelningumą:
– rizikinga pajamų struktūra;
– nepakankami pardavimo įgūdžiai;
– neefektyviai valdomi aktyvai ir pasyvai;
– palūkanų nustatymo sistema yra neefektyvi, nelanksti ir lėta;
– sumažėja palūkanų marža, neuždirbami komisiniai už paslaugas, nes imami maži komisiniai arba visai neimami.
Kredito unijoms siūloma nepelningu laikotarpiu, ypatingai 01-02-03 mėnesiais didesnį dėmesį skirti aktyvų valdymui, efektyviau panaudoti laikinai laisvas lėšas. Jas galima:
– laikyti trumpalaikiuose terminuotose indėliuose;
– investuoti į vyriausybės vertybinius popierius.
Bankas ”Snoras” teikia šias skolinimosi paslaugas privatiems asmenims: vartojamosios paskolos, būsto paskolos, žaibiškas kreditas, paskolos studentams, kredito linijas, verslo klientams: klasikines paskolas, paskolos kredito perviršiai, kredito linijos, faktoringas.
Palyginkime kredito unijų ir banko ”Snoras” skolinimosi paslaugų palūkanų normas, konkrečiai vartojimo paskolų palūkanų normas.

18 pav. Vidutinės vartojimo paskolų palūkanų normos Kredito unijose ir banke ”Snoras”. [10, 11]
Kredito unijų paskolų palūkanų normos (18 pav.) lyginant su banko ”Snoras” paskolų palūkanų normomis, yra didesnės nuo 27- 45 proc., priklausomai nuo paskolos termino. Tokią aukštą kredito unijų paskolų palūkanų normą sąlygoja didelė paskolų paklausa, bei aukštos palūkanos mokamos už terminuotus indėlius kredito unijose.
Siūloma ateityje palūkanas už ilgalaikes paskolas nustatyti atsižvelgiant į LIBOR (plius marža). Siūloma maržos rekomendacija:
– būsto paskolos + 2 proc.;
– vartojimo paskolos +5 proc.;
– kitos paskolos +3- 5 proc.
Nemažėjanti paklausa paskoloms, nors paskolų palūkanų normos kredito unijose ketvirtadaliu yra didesnės nei banko teikiamų paskolų palūkanų normos, rodo, kad dabartiniu metu taikoma palūkanų norma už paskolas nedaro neigiamos įtakos kredito unijų plėtrai. Ateityje pritaikius siūlomą variantą, palūkanas už ilgalaikes paskolas nustatyti atsižvelgiant į LIBOR (plius marža), palūkanų norma turėtų mažėti, o tai turės tik teigiamos įtakos kredito unijų plėtrai.
19 ir 20 pav. palyginome banko ”Snoras” ir kredito unijų grynąsias palūkanų maržas ir palūkanų išlaidas. Grynoji palūkanų marža kredito unijose sudaro 56 proc., o banke ”Snoras” 61 proc., t.y. 5 proc. daugiau nei kredito unijose. Palūkanų išlaidos banke ”Snoras” sudaro 39 proc. visų išlaidų, o kredito unijose 44 proc., t.y. 5 proc. daugiau nei banke ”Snoras”.

19 pav. Banko ”Snoras” grynoji palūkanų marža. [17]

20 pav. Kredito unijų grynoji palūkanų marža. [14]

Kredito unijoms siūloma padidinti pajamas:
– didinti grynąją palūkanų maržą, kad ji būtų tokia kaip bankų;
– imti visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, daryti visus pavedimus;
– nustatyti tokią komisinių ir administravimo mokesčių kainodarą, kad komisinių pajamų dalis bendrose KU pajamose siektų 20- 24 proc.;
– gerinti paskolų pardavimus, plėsti kasų skaičių;
– geriau išnaudoti laikinai laisvus likvidžius aktyvus.
Alikę kredito unijų ir banko “Snoras” paslaugų palyginimo analizę galime daryti išvadą, kad kredito unijos geresnėmis sąlygomis nei bankas teikia taupymo ir kitas paslaugas, bankas- skolinimosi paslaugas. Kredito unijų skolinimosi paslaugų mažesnis patrauklumas nedaro neigiamos įtakos kredito unijų plėtrai, tai rodo nemažėjanti paklausa paskoloms.

IŠVADOS

Atlikus Lietuvos kredito unijų plėtros analizę galima daryti šias išvadas:
1. Vieningos Europos bankininkystės rinkos formavimasis, didėjanti konkurencija, verslo perėjimas į internetinė aplinką verčia finansines institucijas keisti jų pasirinktas strategijas, tradicinius produktus keisti naujais, plėtoti jau atsiradusius. Visi šie procesai daro įtaką Lietuvos bankų sektoriui, skatindami būtinybę užtikrinti veikos efektyvumą, diegti naujas finansines paslaugas bei plėtoti jau atsiradusias.
2. Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų kredito įstaigos- komerciniai bankai ir kredito unijos. Vyrauja komerciniai bankai, kurie dažniausiai orientuojasi į stambius verslo klientus. Kredito unijos orientuojasi paprastai į vidutines ir žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą.
3. Per paskutiniuosius penkis metus ypatingai plėtėsi kredito unijų judėjimas Lietuvoje. Jų skaičius lyginant su 2000 metais padidėjo 24 vienetais arba 60 proc. Šiandien Lietuvoje savo veiklą vykdo 62 kredito unijos, jos vienija 47 tūkst. narių, jų aktyvai siekia 210 mln. Lt.
4. Lietuvos Centrinės kredito unijos įkūrimas suvaidino didelį vaidmenį Kredito unijų plėtrai Lietuvoje. Lietuvos centrinė kredito unija yra labai jauna institucija. Ji atlieka likvidumo palaikymo, stabilumo užtikrinimo funkcijas, organizuoja kredito unijų pavedimus, vykdo kredito unijų priežiūrą, organizuoja kredito unijų tarpusavio skolinimąsi, vykdo kitas kredito unijoms svarbias funkcijas. Esant centrinei kredito unijai atsiranda galimybė kredito unijų teikiamų paslaugų spektrą, įdiegiant paslaugas susijusias su moderniomis technologijomis ir aukštais įdiegimo ir aptarnavimo kaštais. Visa tai užtikrina tolimesnę kredito unijų plėtrą, sistemos patikimumą, naujų paslaugų atsiradimą.
5. Sėkmingą Lietuvos kredito unijų plėtrą įtakojo 2000 metais buvo priimtos Lietuvos kredito unijų įstatymo pataisos, kuriose buvo praplėsta kredito unijų narystė, 2001 metais priimtas Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas- kredito unijų indėliai apdrausti šiame fonde, 2000 metais priimtas Lietuvos centrinės unijų įstatymas.
6. Lietuvos finansų sektoriuje kredito unijos konkuruoja su komerciniais bankais. Dideliems Lietuvos komerciniams bankams orientuojantis į stambius verslo klientus bei uždarant savo skyrius miesteliuose ir kaimiškose rajonuose susidarė sąlygos plėsti kredito unijų veiklą, pritraukti indėlius iš ankstesnių bankų klientų, kredituoti smulkų bei vidutinį verslą. Plačiu aptarnavimo tinklu, užtikrindamos lėšų surinkimą kaimo atskiruose regionuose kredito unijos gali tapti svarbiomis visoje šalies finansų sistemoje, užtikrindamos lėšų pritraukimą iš visų fizinių ir ūkio subjektų.
7. Remiantis kredito unijų veiklos analizės duomenimis paskutiniuosius 5 metus sparčiai augo kredito unijų narių skaičius, 2005 kovo 31 dieną esančių narių skaičių lyginant su 2000 metais narių skaičius išaugo 57 proc. kuris siejamas su kredito unijų ir jų kasų skaičiaus plėtra. Kredito unijų aktyvų augimas buvo tiesiog proporcingas narių augimui. Kredito unijų aktyvai beveik prisivijo mažiausią komercinį banką Lietuvoje. Pajinis kapitalas 2005 metais lyginant su 2000 metų pajiniu kapitalu padidėjo 81,2 proc. Indėlių struktūroje didžiąją dalį indėlių sumos sudaro fizinių asmenų laikomi indėliai, 2000-2005 metais vyravo fizinių asmenų indėlių sumos didėjimo tendencija, organizacijų laikomų indėlių sumos nuolat svyruodavo. Kredito unijų paskolų augimas yra nuoseklesnis nei indėlių augimas, nes unijos nespėja patenkinti paskolų paklausos. Indėlių tenkančių vienai unijai padidėjo 11,5 karto, paskolų- 12,4 karto. Šių rodiklių augimo tendencijos rodo sparčią Lietuvos kredito unijų plėtrą 2000-2005 metais.
8. Lietuvos kredito unijų vystymosi kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare rodo, kad pasinaudodamos galimybe atokesniuose rajonuose kurti kredito unijas ar jų kasas, plėsdamos kredito unijų teikiamų paslaugų spektrą, įdiegiant naujas technologijas, stiprindamos rizikos valdymo priemones, pritraukdamos daugiau juridinių asmenų, sugebėdamos finansuoti investicinius projektus, bei kurdamos bendrą unijų įvaizdį be to remiamos Lietuvos centrinės kredito unijos yra pajėgios atsilaikyti prieš dirbtinius teisinės aplinkos pasikeitimus.
9. Išanalizavus kredito unijų ir banko teikiamas paslaugas, matyti, kad kredito unijų veikla yra daugiau sutelkta į paskolų išdavimą, o ne kitų paslaugų teikimą. Kredito unijų pajamų struktūroje net 90 proc. sudaro palūkanų pajamos. Tokia kredito unijų pajamų struktūra didina riziką, kredito unijų pajamingumo, pelningumo rodiklių sumažėjimui.
10. Palyginus kredito unijų ir banko palūkanų normas už terminuotus indėlius ir paskolas, matome, kad palūkanų normos už terminuotus indėlius kredito unijose yra penktadaliu didesnės nei banko. Paskolų palūkanų normos kredito unijose lyginant su banku yra trečdaliu didesnės. Taupymo paslaugas geresnėmis sąlygomis suteikia kredito unijos, skolinimosi paslaugas- bankas. Remiantis kredito unijų veiklos analize, matome, kad mažiau patrauklesnės skolinimosi paslaugos neįtakojo kredito unijų plėtros, tai rodo didėjanti paskolų paklausa.
Atlikus Lietuvos kredito unijų plėtros analizę ir apibendrinus kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, galima daryti galutinę išvadą, kad Lietuvos kredito unijų plėtrą Lietuvoje sąlygojo palanki kredito unijų veiklai teisinė ir konkurencinė aplinka, Lietuvos centrinės unijos įkūrimas bei kredito unijų teikiamos paslaugos. Visos šios išvardintos prielaidos tiesiogiai sąlygoja Lietuvos kredito unijų plėtrą bei vystymosi kryptis.
LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų Europos Sąjungoje patvirtinimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 934. (2000). Valstybės žinios Nr. 70. Vilnius.
2. Kaupelytė D. Lietuvos kredito unijų vystymosi prielaidos mažmeninės bankininkystės kontekste // Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai. Penktoji respublikinė doktorantų ir magistrantų mokslinė konferencija ”Integracinių ekonominių procesų pokyčiai vidurio ir rytų Europoje XXI amžiaus pradžioje”. 2002, p. 35-42.
3. Kaupelytė D. Centrinės kredito unijos vaidmuo Lietuvos kredito unijų sistemoje // Lietuvos aukštųjų mokyklų vadybos jaunųjų mokslininkų konferencijų darbai. Šeštoji respublikinė doktorantų ir magistrantų mokslinė konferencija ”Integracinių ekonominių procesų pokyčiai Europos plėtros sąlygomis”. 2003.
4. Levišauskaitė K., Kaupelytė D. Credit unions in Lithuania, their regional development ant perspectives // Organizacijų vadyba. Sisteminiai tyrimai.- Nr. 26 (2003) p. 113- 129.
5. Kaupelytė D., Igarytė J. Implementation of the network of credit unions in Lithuania // IRU- Courier.- No 2 (2003), p.19-27.
6. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas, 1995 m. vasario 21 d., Nr. I-796 (1995). Valstybės žinios Nr. 26. Vilnius.
7. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymas, 2000 m. gegužės 18 d., Nr. VIII- 1683. (2000).Valstybės žinios Nr. 45. Vilnius.
8. Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, 2000 m. gegužės 18 d., Nr.VIII-1682. (2000). Valstybės žinios Nr. 45. Vilnius.
9. Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas, 2000 m. gegužės 18 d., Nr. VIII-1684, Valstybės žinios, Nr. 45, Vilnius.
10. Asociacijos Lietuvos kredito unijos medžiaga. (2005). Kaunas.
11. Bankas Snoras. Paslaugos privatiems klientams.
http: www.snoras.com/retail/savings/time/ 2005 m. gegužės 16 d.
12. Lietuvos bankas. Kredito įstaigų sąrašas.

www.lb.lt/.t/leidimai/index.htm, 2005 m. gegužės 16 d.
13. Kredito unijų balansinė ataskaita. 2005 04 01.
http://www.lb.lt/lt/istaigos/1KU-Balans5-1.htm 2005 m. gegužės 16 d.
14. Kredito unijų pelno (nuostolio)ataskaita. 2005 04 01.
http://www.lb.lt/lt/istaigos/1KU-Pelnas5-1.htm. 2005 m. gegužės 28 d.
15. Lietuvos centrinės kredito unijos medžiaga. (2005). Kaunas.
16. European Association of Co-operative banks.
http://www.gebc.org/key-statistics/index.html/, 2005 gegužės 16 d.
17. Bankas Snoras. Balansinė ataskaita. Pelno (nuostolio) ataskaita. 2005 04 01.
http://www.snoras.com/about/reports/finanse/ 2005 m. gegužės 16 d.
18. Bankas Snoras. Banko paslaugų įkainiai.
http://www.snoras.com/about/fees/afroup/ 2005 m. gegužės 16 d.
19. Lietuvos kredito unijos
http://www.lku.lt/content/view/28/43
20. Dėl Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 105 “Dėl kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų” pakeitimo, 2005 m. vasario 24 d. Nr.23, Valstybės žinios, 2005 Nr. 31-1031. Vilnius.
20. Finansų įstaigų įstatymas. 2002 m. rugsėjo 10 d., Valstybės žinios Nr. IX-1068 (2002). Vilnius.
21. Lietuvos Respublikos Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004 m. balandžio 8 d., Nr. IX-2101. Vilnius
22. Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas. 2004 m. kovo 30 d., Valstybės žinios Nr. IX-2085. Vilnius.
23. Dėl Lietuvos banko valdybos 2002 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 38 ”Dėl kredito įstaigų privalomųjų atsargų patvirtinimo” pakeitimo. 2005 m. balandžio 28 d., Valstybės žinios Nr. 66. Vilnius.
24. The European Central Bank.
http://www,ecb.int/ecb/html/index.ent.html
25. Lietuvos Respublikos Seimas.
http://www.lrs.lt/

Leave a Comment