Renginio projektas

Užgavėnės

Vaikų globos namų auklėtiniai per tradicines šventes dažnai jaučiasi keistai – tuo metu, kai kiti vaikai šventes švenčia šeimoje, jie tenkinasi šventimu su įstaigos personalu. Panašiai jaučiasi ir seni žmonės, gyvenantys pensionate. Jiems trūksta jaunų žmonių klegesio, tuo tarpu savo namuose gyvenantys seni žmonės švenčia su vaikais ir anūkais. Tad kodėl nesuvedus vaikų globos namų ugdytinių ir pensionate gyvenančių senelių į vieną būrį švęsti tradicinių švenčių, pavyzdžiui, Užgavėnių?
Renginio tikslas – skatinti stacionarių globos įstaigų gyventojų bendravimą. Renginyje dalyvaus Antakalnyje veikiančių vaikų globos naamų ir Fabijoniškių pensionato gyventojai.
Renginio uždaviniai:
• Supažindinti vaikų globos namų auklėtiniams su lietuviškos šventės (Užgavėnių) tradicijomis.
• Skatinti vaikų ir senelių bendravimą, keičiantis žiniomis, draugyste, pagarba ir pan. vertybėmis.
• Mažinti vaikų ir senų žmonių atskirtį stacionariose įstaigose.
• Aktyviai įtraukti vaikus ir senelius į bendros šventės organizavimą.
Laukiami rezultatai. Užgavėnių šventės organizavimas padės tiek vaikams, tiek seneliams realizuoti savo žinias ir gebėjimus, išmokti dirbti komandoje, konstruktyviai bendrauti, gerbti vienam kitą, sukurti džiaugsmą sau ir kitiems. Stacionarių globos namų ugdytiniai, organizuodami šventę, nesijaus socialiai izoliuoti, labiau pasitikės savimi ir kiitais. Vaikai susipažins su Užgavėnių tradicijomis ir jų reikšme, o palikę globos įstaigą, perduos tradicijas savo vaikams. Seneliams bus suteikta galimybė perduoti vaikams liaudies paveldą, pasijusti reikalingiems.
Renginio vieta – Fabijoniškių pensionatas ir jo teritorija.
Renginio organizatoriai. Žiemos palydas organizuos specialus šventinis komitetas iš

š 9 žmonių: 5 bus iš vaikų globos namų, 4 – iš pensionato. Vaikų globos namus atstovaus socialinė darbuotoja, psichologė, 2 pedagogai ir 17 metų vyresnė mergina (globos namų gyventoja). Iš pensionato į organizacinį komitetą įeis vėlgi socialinė darbuotoja, medicinos sesuo, pensionato direktorė, iniciatyvi 70 metų močiutė (pensionato gyventoja), garsėjanti tradicijų žinojimu ir puoselėjimu. Organizacinis komitetas palaikys kontaktus vieni su kitais, parengs bendrą programą, numatys, kokius žmones parinkti šventės vaidmenims.
Renginio partneriai ir rėmėjai: kaimiška kapela, studentai savanoriai, maisto ir drabužių labdarą teikiantis Vokietijos krikščioniškasis fondas, prekybos centras ‘‘Media‘‘.
Renginio laikas. Užgavėnės bus pradėtos organizuoti prieš tris savaites iki Užgavėnių pradžios. Užgavėnės švenčiamos vasario 8 d.

Užgavėnių tradicijos. Pasirengimas šventei

Vaikams, augantiems vaikų globos namuose, labai svarbu skiepyti lietuviškąsias tradicijas. Šeimose augantys vaikai tradicijas ir papročius perima iš tėvų, senelių. O vaikų globos naamų auklėtiniams belieka pasikliauti socialiniais darbuotojais, mokytojais, laisvalaikio organizatoriais. Beje, mokykloje vaikų globos namų auklėtiniai gauna „iškreiptą‘‘ tradicinių švenčių vaizdą: per Užgavėnes iš mokyklos grįžta išteplioti, purvini, neretai –pažeminti, suplėšytais drabužiais. Mokykloje neretai manoma, kad vaikai gali daryti,ką nori- jie prisineša butelių su vandeniu, visokių dažų, kuriuos pilsto vieni ant kitų. Vyresni vaikai per Užgavėnes girtauja – taip suprantamas šventimas.

Taigi labai svarbu ne tik per Užgavėnes kepti blynus, deginti Morę, bet ir paaiškinti vaikams, ką kiekvienas veiksmas simbolizuoja. Juk išties Mo

orės deginimas simbolizuoja negandų ir negerovių sunaikinimą. Persirengėliai velniais, čigonėmis, giltinėmis buvo žinomi jau Smetonos laikais. Būtinai turėjo būti ir Lašininis su Kanapiniu, taip pat ir Gavėnas. Lašininio kova su Kanapiniu – tai žiemos ir pavasario kova, kurioje laimi Kanapinis. Dabar Užgavėnių šventėjai, ypač vaikai, triukšmingai prašo praeivių pinigų. O juk anksčiau persirengėliai prašydavo blynų, taikydavosi pavogti kokią smulkmeną – šaukštą ar šluotą. Jei šeimininkas tai pastebėdavo, apliedavo vandeniu – štai kodėl iki šiol per Užgavėnes laistomasi vandeniu (deja, daugelis vaikų to nežino). Beje, pavogtus daiktus „vagys‘‘ sunešdavo pas kaimynus, iš kurių tikrasis šeimininkas turėdavo išsipirkti: pašokti, padainuoti. Tada kaimas aidėdavo nuo juoko ir dainų, o dabar neretai mokyklos aidi nuo ašarų. Mat vyresni moksleiviai per Užgavėnes tiesiog vagia jaunesnių moksleivių daiktus ar užkelia juo ant spintos.
Net ir blynų valgymas protėvių laikais nebuvo beprasmis. Anuomet valstiečiai tokio prabangaus ir sotaus maisto gaudavo tik per šventes. Blynai – ne tik sotumo, bet ir saulės, šilumos simbolis. Užgavėnių žaidimai irgi turi prasmę – reikia perteikti tą prasmę vaikams. Supamasi sūpuoklėse buvo tam, kad linai geriau augtų, čiuožinėjama rogutėmis ir geldomis – kad žemė derlingesnė būtų. Deja, dabar vaikams žinomi tik persirengėliai, blynų valgymas ir Morės deginimas. Pasakojant vaikams Užgavėnių ir kitų švenčių papročius, svarbu pasitelkti senus žmones –
papročiai dar gyvi jų atmintyje. Vilniaus Fabijoniškių pensionato gyventojai pilnai gali pasidalinti su vaikų globos namų auklėtiniais savo žiniomis.
Labai svarbu šiai šventei suvienyti vaikus ir senelius dar ir dėl to, kad seniau Užgavėnes švęsdavo visi – tai būdavo netgi privalu. Nešvenčiantys būdavo išstumiami iš bendruomenės. Pačią šventę žmonės imdavo švęsti dar ketvirtadienį ir kasdien valgydavo vis daugiau mėsos, o antradienį – paskutinę Užgavėnių dieną – valgydavo daugiausia ir net 12 kartų per dieną. Taip tartum pasiruošdavo po Užgavėnių Pelenų diena prasidedančiai Gavėniai – pasninko metui. Tiek senų žmonių pensionate, tiek vaikų globos namų valgyklose prieš Užgavėnes galima tiekti daugiau mėsos, primenant senolių tradicijas.
Apibendrinant galima pasakyti, kad vaikų ir senelių pasidalinimui tradicijomis reikia pasirūpinti: blynų, mėsos patiekalų pateikimu; Užgavėnių žaidimais ir papročiais; drabužiais persirengėliams. Tą turėtų padaryti vaikų globos namų darbuotojų kolektyvas. Antai socialinė darbuotoja gali užsiimti kontaktų su Fabijoniškių pensionatu palaikymu (surasti senus žmones, kurie norėtų vaikams papasakoti apie Užgavėnių papročius), organizuoti vaikų globos namų auklėtinių nuvežimą iki Fabijoniškių pensionato. Žaidimų, drabužių, kaukių darymo organizavimu galėtų pasirūpinti pedagogai bei asmenys, užsiimantys su vaikais jų laisvalaikio metu. Svarbu įtraukti savanorius studentus, kurie paprastai rodo iniciatyvą linksmuose renginiuose. Beje, blynus turėtų per Užgavėnes kepti ne tik virėjos – reikia, kad patys vaikai su vyresniųjų pagalba išbandytų sa
avo jėgas prie keptuvės. Juk blynų kepimas – tai gyvenimiškųjų įgūdžių formavimas, kurių taip trūksta vaikų globos įstaigą paliekantiems auklėtiniams sulaukus pilnametystės. Drabužių gaminimui puikiai tinka drabužių labdara, kuri pasiekia vaikų globos namus, bet lieka nepanaudota – daugelis drabužių nemadingi, neatitinka vaikų poreikių.

Kaukės
Kaukių darymas Užgavėnėms – bene reikšmingiausias dalykas, juk Užgavėnės be kaukių neįsivaizduojamos. Bet darbuotojai turi patys mokėti daryti kaukes, kad galėtų patalkinti vaikams, norintiems pasipuošti kauke per Užgavėnes. Kaukės pagrindui prireiks plastilino, taip pat galima naudoti molį arba gipsą. Ant medinės lentelės reikia pasidėti maždaug 20*30 cm dydžio medinę kaladę – nuo jos dydžio priklausys visos kaukės dydis. Tuomet svarbu gerai išminkyti plastiliną, ir uždėjus ant kaladės, formuoti juokingą kaukės veido išraišką. Galima padaryti didelę burną, ilgą nosį – kaukė turi būti juokinga arba įspūdinga. Plėvele maistui vynioti reikia uždengti pagrindą, užspaudyti duobeles. Klijus patartina perpus atskiesti su vandeniu, suplėšyti popieriaus lapą skiautėmis, kiekvieną pamirkyti klijų ir vandens mišinyje ir klijuoti ant plėvelės. Pirmasis sluoksnis klijuojamas iš balto popieriaus, kiti penki ar šeši – iš laikraščio skiautelių, paskutinis – vėl iš balto popieriaus. Baigus kaukę padėti šiltoje vietoje ir palaikyti bent tris dienas, kad gerai išdžiūtų. Kai popierius visai išdžius, už kraštų paėmus plėvelę, atsargiai reikia nuimti nuo pagrindo ir nuplėšti plėvelę. Akys ir burna pjaunama aštriu peiliuku, kaukė nuspalvinama guašu ar akvarele taip, kaip vaikui atrodo gražiausia. Galima priklijuoti kailinius antakius ar ūsus. Šukuosenai pritvirtinti reikės palei kraštą išdurti skyles ir siūleliu pritvirtinti ‘‘plaukus‘‘. Kad kaukė laikytųsi, reikia prisiūti gumelę.
Kaip matyti iš aprašymo, kaukei reikia nemažai medžiagų, tad kiekvienas vaikas turi iš anksto pagalvoti, kokios kaukės jis norėtų ir aptarti su globos namų darbuotojomis, kokias medžiagas bus galima gauti kaukėms. Paprastai senų laikraščių, siūlgalių namuose turi globos namų darbuotojos – taigi ne viską reikia pirkti.

Blynai. Kaip minėta anksčiau, į blynų kepimą reikia įtraukti pačius vaikus. Kadangi vaikų globos namuose maisto produktų kiekis ribotas, bus galima pasinaudoti suteikta parduotuvės „Media“ labdara – miltais, kruopomis, alyva, soda, cukrumi. Blynams kepti galima rasti pačių paprasčiausių receptų – globos namų valgyklos šeimininkės gali puikiai patarti šiuo klausimu. Juk be mums įprastų miltinių ar bulvinių blynų išradingos lietuvės anksčiau įsigudrindavo blynus kepti iš miežinių, avižinių kruopų, grikių ir manų. Mažiausios mergaitės blynus gali bandyti kepti iš jau paruoštų blynų mišinių, kuriuos galima įsigyti prekybos centruose (parduotuvė „Media“ šiuo atveju mišinius vaikų globos namams dovanotų). Į mišinius tereikia įpilti ant pakelio nurodytą kiekį vandens, išmaišyti ir kepti. Vaikams blynų kepimas – ir pramoga, ir kūrybinių, kulinarinių idėjų realizavimas, ir gyvenimiška pamoka. Neretai vaikai nenori klausyti globos namų darbuotojų, ignoruoja patarimus. Tačiau bendrai dirbant smagius darbus, šiuo atveju – kepant blynus, patarimai priimami mieliau, į juos įsiklausoma, gerėja vaikų ir darbuotojų santykiai, didėja pasitikėjimas vieni kitais.

Šventės eiga
Šventę pradės atidainuojantis čigonų taboras, kuris be dainų ir šokių siūlys ne tik ateitį išburti, bet ir seną arklį parduoti bei gražaus pinigėlio užsidirbti (persirengėliai bus vaikai,o ne seneliai). Mergaitės labai mėgsta būti čigonėmis – tai teikia joms galimybę ryškiai dažytis, pasipuošti margais drabužiais, masyviais papuošalais. Joms pasirengimas būti čigonėmis teikia galimybę išnaudoti savo kūrybiškumą, išmonę apie grožį ir meną. Čigonės dalins seneliams ‘’barankas’’, siūlys prekes pirkti bei mainyti. Tos prekės – tai jaunesnių vaikų iš globos namų rankdarbiai, piešiniai, atvirukai.
Vaikinai rengsis ne tik velniais, čigonais, bet ir ubagais, kitomis būtybėmis. Draugiškame šurmulyje persirengėliai eis ratelius, žais, vaišinsis patys ir pensionato gyventojus vaišins blynais, gers karštą arbatą. Numatoma išeiti į kiemą pažaisti – čia karšta arbata itin pravers, kuri bus verdama iš čiobrelių, liepžiedžių didžiuliame katile ant laužo. Geriant ir valgant seneliai pasidalins su vaikais savo žiniomis apie Užgavėnių papročius. Gatvių seniūnai (4 berniukai) apeis visus pensionato kambarius, kviesdami visus žmones drauge pasilinksminti kieme prie laužo. Juk senas žmogus paprastai laukia asmeniško pakvietimo – jam reikia parodyti, kad jis tikrai laukiamas.
Fabijoniškių pensionate veiks Užgavėnių mugė, kurioje savo darbelius bei gaminius galės parduoti ar išmainyti kiekvienas vaikų globos namų ar pensionato gyventojas. Mugėje darbelius pardavinės po tris „prekybininkus“ iš vaikų globos namų ir pensionato. Gaminius iš šiaudų, lino, vilnos, skiautinių, popieriaus, medžio bus galima nusipirkti už netikrus pinigus ‘’gavėnukus’’. Juos iš popieriaus padarys studentai savanoriai. Kiekvienas šventės dalyvis gaus po 5 gavėnukus, už juos galės nusipirkti maždaug tris darbelius. Taip vaikai skatinami taupyti, apžiūrėti rankdarbius, apgalvoti, o tik po to pirkti. Neretai vaikų globos namų auklėtiniai išlaidauja, prisiperka saldumynų, o paskui gailisi. Taigi Užgavėnių mugė ugdo derybų įgūdžius, racionalų mąstymą, mokėjimą pasirinkti iš kelių alternatyvų.
Kieme be šokių, dainų ir žaidimų numatoma surengti rungtis tarp mišrių vaikų ir senelių komandų stumiant roges, traukiant virvę. Šventėje dalyvaus medicinos sesuo, kuri prižiūrės, kad rungtyse dalyvautų tinkamo fizinio pasirengimo seni žmonės. Patys jie gali pervertinti savo jėgas – po to jiems pakyla kraujospūdis, ima svaigti galva.
Kaip ir visada per Užgavėnes, turės kovoti Lašininis ir Kanapinis (du šešiolikos metų berniukai), teisėjo sprendimu laimėtoju bus paskelbtas Kanapinis. Teisėjas bus seniausiais Fabijoniškių pensionato gyventojas vyras.
Šventei baigiantis, bus uždegta Morė, kuri simbolizuoja žiemos pabaigą, tamsos išėjimą bei pavasario šviesos sugrįžimą ne tik gamtoje, bet ir kiekvieno žmogaus širdyje.
Visus linksmins kviestinė kaimo kapela „Šeduvos bernai“. Užgavėnėms reikia profesionalių muzikantų, gausių instrumentų – armonikos, smuiko, būgnų.
Vaikų globos namų darbuotojai turėtų apmąstyti,kaip sudrausminti vaikus per šventę, jei jie pernelyg įsiaudrintų. Manyčiau, kad galima naudoti paskatinimo sistemą – pažadėti geriausiai pasirodžiusiems vaikams mažas dovanėles, kurias jie gaus grįžę į pensionatą. Tai galėtų būti širdelės formos meduoliai. Juk po Užgavėnių artėja Šv. Valentino diena. Vaikai nori padovanoti patinkančiam berniukui ar mergaitei dovanėlę tą dieną. Taigi galbūt atsirastų vaikų, kurie gautų meduolinių-širdelių nesuvalgytų iškart, bet sulauktų Valentino dienos ir ją padovanotų artimam žmogui.
Vaikus ir senelius suartins gražaus bendravimo dvasia, padėdama pagrindą tvirtesniems bendruomenės narių tarpusavio ryšiams, artimesniam bendravimui, atvirumui ir geram žodžiui.
Nuo stacionarių įstaigų darbuotojų ir gyventojų priklauso, kaip bus mes puoselėjamos kultūrinės tradicijos, perduodamos kartu bepramogaujant.
Reikia tikėti, kad kaukėti personažai, prisivalgę skaniųjų blynų, išgėrę arbatos ir kartu pasilinksminę, skirstysis jau su nauja viltimi laukdami sekančių Užgavėnių. Šventės turi turėti tęstinumą.

Leave a Comment