Turinys
1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratoskritika………… 32. Colemano normosapibrėžimas………………………………………………………..…. 33. Skirtumai tarpnormų……………………………………………………………..…………… 34. Veiksmų eksternalumai ir paklausanormai…………………………………………. 55. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkosmetodais…………………………………………………………..…………………………………… 66. Interesų struktūrų, kurias sukuria šalutinės veiksmo pasekmės, modeliailošimų teorijos priemonėmis: dviejų ir trijų veikėjųatvejai………………………. 67. Normos sukuriančios pozityvias šalutinespasekmes………………………….. 78. Normų socialinio efektyvumoproblema………………………………………………. 89. Galia, socialinis efektyvumas ir normųpažeidinėjimas………………………… 9
1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos kritika
Daug sociologinių teorijų priima normas kaip duotas ir neklausia kodėlir kaip jos kyla. Norma laikoma sistemos bruožu, o ne veikėju. Normasociologinėse teorijose leidžia aiškinti individų elgesį, bet tai užtikrinatik perėjimą nuo makro prie mikro ir neleidžia grįžti atgal (pozityvistai).Funkcionalistai normą nagrinėja iš vis tik makro lygyje. Norma imama kaipaksioma, aiškinant ja socialinį elgesį, bet nepaaiškinant jos pačios. RPTsistemas aiškina individų interesais, siekiant maksimizuoti naudą, jiemsnormos sąvoka tampa nebenaudinga. Tačiau tokiu atveju yra skurdinamateorija. Coleman normų nelaiko aksiomomis ir savo teorijoje nepriima jųkaip duotų, o aiškina ie jų atsiradimą.
2. Colemano normos apibrėžimas
(1) Normos apibrėžia, ką tam tikri asmenys nustato kaip gera ir bloga(2) jos tikslingai sukurtos (3) normos stiprinamos sankcijomis (4)”laikantys” normą turi teisę taikyti sankcijas, kiti tai pripažįsta (5)normos “taikiniai” į jas atsižvelgia veikdami ir pasveria joslaikymosi/nesilaikymo kaštus ir naudą. Norma – tai konsensusas, esantis sistemoje, kai kai teisė į elgesiokontrolę priklauso kitiems asmenims, o ne tam asmeniui, kurį tai liečia.
3. Skirtumai tarp normų
Normų ir sankcijų pavyzdžiai:
(1) 3 metų vaikas, vaikšto su savo mama Berlyno šaligatviu ir numetapopieriuką. Moteris, einanti šalia, už tai vaiką pabara ir ragina motinąauklėti vaiką. Ta pati situacija New Yorke (NY). Moteris praeina pro šalį
ir nieko nesako, net nepastebi vaiko veiksmo. Šiame pavyzdyje iškyla keliklausimai: kodėl moteris Berlyne mano turinti teisę barti vaiką ir motiną?Kodėl tokioje pačioje situacijoje moteris NY nesielgia taip pat? Kodėlmoteris NY nesijaučia turinti teisę barti vaiko, o gal jos veikimostoka/trūkumas kyla ir kitų šaltinių? (2) Organizacijoje, kurioje kava tiekiama nemokamai darbuotojams,vienas jų, kuris geria arbatą nusileidžia žemyn su savo puodeliu priekaršto vandens aparato. Arbatos pakelių nebėra, bet šis nenuliūsta irpasako kitam “tai dažnai nutinka, bet aš turiu pasiėmęs keletą arbatospakelių į savo kabinetą tokiam atvejui”. Kitas asmuo reaguoja nepritariamai“tokie žmonės kaip tu, imantys arbatos pakeliu ir sukuriat problemą”. Čiataip pat kyla klausimai:kodėl antrasis jaučia turįs teisę išreikštinepasitenkinimą? Kodėl pirmasis nereaguoja į šią pastabą? Kodėl jis priimaantrojo nepasitenkinimą, visiškai pripažindamas jo teisę pasinaudoti šiasankcija? (3) Aukštosios mokyklos studentė atėjo į vakarėlį ir pastebi, kad visiaplinkui, įskaitant ir jos berną, rūko marihuaną. Aplinkiniai ją skatinaelgtis taip pat, nepatenkinti ir niekinantys jo nenorą. Jos nenorasįtakotas žinojimo, kad jos tėvai tam nepritartų. Kyla klausimai apiekonfliktą: ar gali egzistuoti dvi konfliktiškos normos, valdančios tą patįveikimą? Jei taip, tai kuri nustato, kuri iš jų valdys toliau? Jeikonfliktiškos normos pasirodo, kokioje situacijos vietoje jos kyla? (4) Šiaurės vakarų Graikijoje tarp Sarakatsanų egzistuoja labaistiprios normos. Kaip teigia Campbell “Vienoje labai vargingoje šeimoje,tėvas atsisakė ginti savo sūnų už įžeidimą (apmėtė jį kitas mažas berniukasmėšlu) parodydamas aplinkiniam negalėjimą apginti savo šeimos garbės. Taspats žmogus atrodo purvinas, šiukšlinas nepaisant kalbų apie jonepriekaištinga išvaizdą, o jo žmona kritikuojama už juokimąsi irpokštavimą, ir tai suprantama, kad ji gali būti kaltinama seksualiniunepadorumu. Nežiūrint, kad jų duktė yra dora ir nekalta, ją apjuodina josmotinos nepadorumas, ir joks save gerbiantis vyras neprašys jos rankos”.Šis pvz. kelia kl apie normų efektyvumą. Čia yra aiškios normatyvinėssankcijos, kuriomis naudojasi kiti prieš įvairius šios šeimos veiksmus,tačiau sankcijos pasirodo esančios mažiau efektyvios, nei kas nors galitikėtis. (5) Vienose Izraelio kolonijose, tvirtos normos reikalaujabendruomenės vyrų melstis sinagogoje kiekvieną dieną. Vieni vyrai tai daro,kiti ne. Šis pvz. iškelia konflikto tarp kasdienio gyvenimo poreikio irnormų reikalavimų, problemą. Kaip normos išlieka susidūrusios su tokiukonfliktu? Kaip normos yra palaikomos? (6) Elias tiria normų evoliuciją domėdamasis Prancūzų provincijų stalomanieromis, jis rašo apie etiketą. Elias parodo, kaip šios normos,prasidedančios bjaurių veiksmų uždraudimu (tokių kaip kosėti ir spjaudytismėsos gabalais) baigiasi sudėtingiausiomis taisyklėmis. Be to normos yraskirtingos skirtinguose soc grupėse, egzistuoja jų hierarchija, atitinkantisoc statusą, viršunė- karaliaus kiemas. Kyla klausimas kodėl ir kaip normosauga ir vystosi laike, kodėl manieros yra sudėtingesnės aukštesniuose socstatusuose?Taigi normos skirstomos pagal: 1) veiksmą: a) draudžiančios tam tikrą veiksmą, jos turi neigiamąpoveikį sistemoje, išstumdamos nepageidaujamus veiksmus. b) įgalinančiostam tikrą veiksmą, turi teigiamą poveikį sistemoje, skatinančiospageidaujamus veiksmus. Norma gali būti tuo pat metu ir draudžianti ir įgalinanti. 2) veikėjus, interesą: a) disjunkcinė norma, kai normos taikiniai irnormos beneficininkai yra skirtingos asmenų grupės; b) konjunkcinė norma,kai normos taikiniai ir normos beneficininkai yra ta pati asmenų grupė,t.y. kai normos beneficininkas ją taiko ir sau, arba kai normos taikinystaip pat gauna naudos iš normos (taip pat yra ir beneficininkas).
Tam tikroje grupėje normos beneficininkų ir taikinių santykis galibūti skirtingas (žr pav.) [pic]a b c d e
A,b,c ir d atvejais, kai kurie asmenys tuo pat metu yra irnaudotojai ir objektai. B atveju kai kurie naudotojai nėra objektai. Pvz.;norma prieš seksą prieš vedybas, kurio laikosi ne tik nevedę asmenys –objektai, bet ir vedę. C atveju yra objektų, kurie nėra naudotojai. Pvz.normos susiję su bendruomenės įprastinėmis normomis yra nukreiptos ne tik įbendruomenės narius- -objektus, bet ir į svetimus. D atveju kai kurienaudotojai nėra objektai, ir kai kurie objektai – naudotojai. 3)pasirinkimo galimybę: a) arbitralios normos, kai asmenų grupėišsirenka, koks veiksmas bus fokalinis (draudžiamas ar skatinamas), pvz busdraudžiama važiuoti kaire, arba dešine kelio puse, t.y. nėra skirtumo kuriavažiuot, svarbu, kad kuria nors viena; b) esminės normos, kai labai svarbu,kuris veiksmas bus fokalinis. Jos gali būti konjunkcinės (kalinio dilema)ir disjunkcinės (šališkumo normos-nulinės sumos lošimas, kai vieni galigauti tiek, kiek gali pralošti kiti).
4. Veiksmų eksternalumai (šalutinės pasekmės) ir paklausa normai
Tam tikrų veiksmų šalutinės pasekmės būna teigiamos, kai duoda naudosir neigiamos, kai sukelia žalą. Gali būti, kad veiksmas duos teigiamąšalutinį poveikį vienai asmenų grupei ir neigiamą kitai tuo pačiu metu.Veiksmas turintis eksternalumų sukelia tam tikrą interesą žmonių, kurietuos eksternalumus patiria, tarpe. Problema: kaip sumažinti neigiamuseksternalumus ir skatinti teigiamus. Viešosios gėrybės atveju tų veiksmų,kurie sukelia teigiamus eksternalumus, vienam asmeniui kaštai gali būtididesni, nei nauda. Todėl jis gali nebūti suinteresuotas to veiksmoatlikti. Kai asmens veiksmas turi eksternalumą, galima spręstiindividualiomis priemonėmis problemą, siūlyti veikiančiam asmeniui mainus
to, kas jį sudomintų arba grasinti, bet čia problema, kad su visaisnesusitarsi. Taigi kai yra eksternalumas atsiranda interesas, kad taseksternalumas būtų, arba nebūtų, t.y. interesas kontroliuoti veiksmus,turinčius eksternalumų, tada atsiranda ir paklausa normai.Eksternalumas interesas paklausanormai
5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos metodais
Šalutinių pasekmių problemą galima išspręsti ne tik normatyviniu būdu,kai kuriamos normos, bet ir ekonominiu, ką Coase ir siūlo, t.y sumokėtiveiksmo atlikėjui, kad taip nedarytų, jei eksternalumai neigiami, arbasumokėti, kad kažką darytų, jei teigiami. T.y. kai neturintis teisių įveiksmo kontrolę nusiperka iš ją iš tokią teisę turinčių. Jei nebūtųtransakcijs kaštų, socialinis optimumas būtu pasiektas. Kita vertus, esanttokiems pirkimams turtingieji gali pradėti piktnaudžiauti tokia galimybe,todėl neapsienama ir be normų. Norma reikalinga ir tada, kai poveikįpatiria labai daug žmonių ir negali komunikuoti, bei tada, kai sandoriųsudarymo ir laikymosi kaštai yra dideli (pirkimo atveju būtų labai daugsandorių). Daugelyje situacijų tokie pirkimai yra nelegalūs arneįgyvendinami.
6. Interesų struktūrų, kurias sukelia šalutinės veiksmo pasekmės, modeliai lošimo teorijos priemonėmis: 2 ir 3 veikėjų atvejai
2 veikėjai. Žr. 2 pav, Kai 2 veikėjams atskirai pasakoma įneštipinigus į projektą, iš kurio jie uždirbs. jei įneš abu, uždirbs, bet jeivienas neįneš, o kitas įneš pinigus, tai neįnešes gaus pelno, o įnešęs gausmažiau nei įnešė. Šioje situacijoje asmens veiksmo eksternalumai priešingikito asmens interesams. Taigi interesas, kaip neįnešti ir gauti pinigų, nestai pelningiausias rezultatas. Baigiasi tuo, kad nei vienas nieko neįnešair nieko negauna. Čia šalutinis kito asmens veiksmo poveikis yra turireikšmingesnių pasekmių, nei paties veiksmas. Taigi geriau jei abu įneštų
ir kažkiek gautų negu nieko. Norma tam ir reikalinga, kad visi įneštų, norstai mažiau pelninga nei neįnešti, ir bet tada visi gaus pelno (nors ir netiek, kiek neįnešus), nebus nuskriaustų. norma sukuria socialinį optimumą,kai neina komunikuoti ir nėra jokio tarpininko. Kai eina komunikuot, galimasusitarti abiems veikėjams įnešti pinigus ir abu gaus pelno. Taip pat kai 2veikėjai turi soc santykių, jie gali turėti ir tam tikrų įsipareigojimų artikėtis tam tikro elgesio iš kito, tai gali turėti įtakos galutiniamrezultatui.| | |A2 || | |Įneša |Neįneša ||A1 |Įneša |3;3 |-3;6 || |Neįneša |6;-3 |0;0 |
3 veikėjai. Kai abipusiai mainai negali padaryti soc optimumo, kylapaklausa normai. Čia situacija skiriasi nuo 2 veikėjų lošimo. Čia 2 iš 3veikėjų neįmanoma pasipelnyti apsikeitus savo veiksmų kontrole. Nes jei abuįneš, o vienas neįneš, tai jie praras pinigus, o tas laimės. Tam trečiamapsimoka įnešti tik tada, kai 2 kiti irgi įneš pinigus. Tada visi gaus po 3vietoj to, kad negauti nieko. Taigi sprendimas šioje situacijoje gali būtinormos sukūrimas, kai normą “laiko” kiti du asmenys (A1-o atžvilgu normoslaikytojai yra A2 ir A3, A2-o – A1 ir A3 ir t.t.). tokiu atveju kiltųkonjunkcinė norma, kai tie patys veikėjai yra ir taikinaii irbeneficininkai. Taip pat tai būtų esminė norma, nes norint uždirbti,negalima rinktis, kokį veiksmą padaryti galimu, tai turi esminį skirtumą.Jei bus leista neįnešti, tai nieks nieko neuždirbs, taigi svarbu, kad būtųleista įnešti ir uždrausta neįnešti, kitaip nieks negaus pelno.
|A3 ||Įneša |Ne ||A2 |A2 ||Įneša |Ne |Įneša |Ne ||3;3;3 |-1;8;-1 |-1;-1;8 |-5;4;4 ||8;-1;-1 |4;4;-5 |4;-5;4 |0;0;0 |
|Dalyvių |Laimėjimai ar |
|skaičius |nuostoliai || |Įnešusiems|Ne ||0 |- |0 ||1 |-5 |4 ||2 |-1 |8 ||3 |3 |- |7. Normos, sukuriančios pozityvias šalutines pasekmes
Tai gali būti tam tikros grupės narių normos dėl elgesio, apsirengimoir pan, kurių pagalba grupė išskiria save iš kitų tarpo, atskiria narius irnenarius, stiprina grupės saviraišką ir solidarumą. Normos, sukeliančiospozityvius eksternalumus kyla, kai yra stiprus interesas būti tam tikrosgrupės nariu. Etiketo normos yra esminės, nustatančios tokį normos taikinioelgesį, kokio nori tie, kurie su tuo taikiniu bendrauja. Etiketo normossukuria statuso grupes iš tų, kurie jų laikosi. Kai etiketo laikomasi,sukuriamas pozityvus eksternalumas tiems, kas priklauso tai statuso grupei,ir atskiria grupės narius nuo tų., kas to etiketo nesilaiko. Į šia grupęgali pakliūti visi, šių normų besilaikantys. Norma, kuri tik draudžiaveiksmus su neigiamais eksternalumais, turi potencialą skatinti veiksmus,turinčius pozityvius eksternalumus, sukurdama statuso grupę, “laikančią”normą. Tai realizuojama tik jei norma sukuriama taip, kad būtų sunkupaklūti į statuso grupę. Jei grupė veikėjų gali sukurti etiketo normą tam,kad sumažintų bendravimo neigiamus eksternalumus, tada ši veikėjų grupė,sudaranti statuso grupę, gali sukurti normą, kad ši grupė išlaikytų savoišskirtinumą. Tokį patį poveikį gali turėti ir kalbos, apsirengimostandartai ir pan. taigi kuriamos ne tik draudžiančios neigiamuseksternalumus turinčius veiksmus, bet ir tokios, kurios skatina veiksmus suteigiamais eksternalumais.
8. Normų socialinio efektyvumo problema
Kai normos taikiniai ir beneficininkai yra tie patys asmenys, grupėšiuo požiūriu homogeniška, tai normos socialinis efektyvumas, socialinisoptimumas yra akivaizdus. Nauda iš savo paties veiksmo yra mažesnė neikaštai iš kitų tokių pačių veiksmų, todėl normos atsiradimas yra socialiaiefektyvus. Kai grupė nėra homogeniška, žymiai sunkiau apibrėžti normos socialinįefektyvumą. Disjunkcinės normos sukūrimas duoda naudą jos beneficininkams
(per teises, kurias jie gauna) ir praradimus taikiniams (per teises, kuriasjie praranda). Coleman čia aiškina pagal Coase. Jei veikla ekonomiškaiefektyvi, ji tęsis, jei neefektyvi, nesitęs (įskaitant ir teisę įeksternalumus, nupriktus, jei tai reikalinga, iš veikėjo sukeliančio juos).Kitaip tariant, veikla, sukelianti eksternalumus turi ekonominę vertę irekonominiai kaštai, sukelti eksternalumų, ir jei pirmieji viršyjaantruosius veikla tęsis, nepriklausomai nuo to, kas mokės tuos kaštus. Jeiveiklos sukelti eksternalumai yra pakankamai reikšmingi, kad juospatiriantys asmenys turi motyvą itikinti veikėją liautis veikus, ir jei tieasmenys turi išteklių padaryti savo motyvaciją efektyvia, tai jie taip irpadarys, nepriklausomai nuo to, ar norma egzistuoja. Kaip Coase teorijadera su normų egzistavimu? Atsakymas: dera, jei nėra transakcijos kaštų,įtikinant veikėją liautis veikus, kai tas turi tokią teisę. Realiai, tokiekaštai egzistuoja, o norma sumažina tranzakcijų skaičių, reikalingų norintpasiekti socialiai efektyvias pasekmes. Kai vieni asmenys “laiko” normą, okiti tai pripažįsta, tam, kad ji veiktų, tranzakcija nereikalinga. To, kassocialiai optimalu, skatinimas per teisių perskirstymą ir sankcijų grėsmę,reiškia galimybę, kad veikėjai patiriantys eksternalumus, gali panaudotisavo kontrolę įvykių atžvilgiu negu veiksmų sukuriančių eksternalumus-įvykių, kuriais yra suinteresuoti normos taikiniai atžvilgiu. Taip įvykiaigali būti panaudoti kaip sankcija.9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų pažeidinėjimas
Jei teisių ir išteklių pasiskirstymas labai netolygus, tai reiškia,kad kai kurių veikėjų interesai yra svarbesni, nei kitų. Turintys daugiaugalios veikėjai gali sukurti, įgalinti disjunkcines normas (atitinkamai suvisomis sankcijomis už jų nesilaikymą), kurios valdys turinčių mažiaugalios veiksmus. Jos tampa efektyviomis, nes taikiniai nori išvengtisankcijų. Patys turtingi ir turintys galios asmenys tradicinėse visuomenėsedažnai nepatiria sankcijų už normų nesilaikymą. Normos turintiems galios
mažiau galioja, be to taikyti jiems sankcijas sankcionuotojui gali kainuotidaugiau, nei iš to bus kažkokia nauda. Taigi, galingiesiems galimapraktiškai viskas.