Paklausa veiksmingoms normoms

Turinys

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos
kritika.... 3
2. Colemano normos
apibrėžimas.......................
.. 3
3. Skirtumai tarp
normų.........................
..... 3
4. Veiksmų eksternalumai ir paklausa
normai................. 5
5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos
metodais........................
.............. 6
6. Interesų struktūrų, kurias sukuria šalutinės veiksmo pasekmės, modeliai
lošimų teorijos priemonėmis: dviejų ir trijų veikėjų
atvejai.......... 6
7. Normos sukuriančios pozityvias šalutines
pasekmes............ 7
8. Normų socialinio efektyvumo
problema................... 8
9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų
pažeidinėjimas.......... 9

1. Dominuojančios sociologinėje teorijoje normų sampratos kritika

Daug sociologinių teorijų priima normas kaip duotas ir neklausia kodėl
ir kaip jos kyla. Norma laikoma sistemos bruožu, o ne veikėju. Norma
sociologinėse teorijose leidžia aiškinti individų elgesį, bet tai užtikrina
tik perėjimą nuo maakro prie mikro ir neleidžia grįžti atgal (pozityvistai).
Funkcionalistai normą nagrinėja iš vis tik makro lygyje. Norma imama kaip
aksioma, aiškinant ja socialinį elgesį, bet nepaaiškinant jos pačios. RPT
sistemas aiškina individų interesais, siekiant maksimizuoti naudą, jiems
normos sąvoka tampa nebenaudinga. Tačiau tokiu atveju yra skurdinama
teorija. Coleman normų nelaiko aksiomomis ir savo teorijoje nepriima jų
kaip duotų, o aiškina ie jų atsiradimą.

2. Colemano normos apibrėžimas

(1) Normos apibrėžia, ką tam tikri asmenys nustato kaip gera ir bloga
(2) jos tikslingai sukurtos (3) normos stiprinamos sankcijomis (4)
”laikantys” normą turi teisę taikyti sankcijas, kkiti tai pripažįsta (5)
normos “taikiniai” į jas atsižvelgia veikdami ir pasveria jos
laikymosi/nesilaikymo kaštus ir naudą.

Norma – tai konsensusas, esantis sistemoje, kai kai teisė į elgesio
kontrolę priklauso kitiems asmenims, o ne tam asmeniui, kurį tai liečia.

3. Skirtumai tarp normų

Normų ir sankcijų pavyzdžiai:

(1) 3 metų vaikas, vaikšto su sa

avo mama Berlyno šaligatviu ir numeta
popieriuką. Moteris, einanti šalia, už tai vaiką pabara ir ragina motiną
auklėti vaiką. Ta pati situacija New Yorke (NY). Moteris praeina pro šalį
ir nieko nesako, net nepastebi vaiko veiksmo. Šiame pavyzdyje iškyla keli
klausimai: kodėl moteris Berlyne mano turinti teisę barti vaiką ir motiną?
Kodėl tokioje pačioje situacijoje moteris NY nesielgia taip pat? Kodėl
moteris NY nesijaučia turinti teisę barti vaiko, o gal jos veikimo
stoka/trūkumas kyla ir kitų šaltinių?

(2) Organizacijoje, kurioje kava tiekiama nemokamai darbuotojams,
vienas jų, kuris geria arbatą nusileidžia žemyn su savo puodeliu prie
karšto vandens aparato. Arbatos pakelių nebėra, bet šis nenuliūsta ir
pasako kitam “tai dažnai nutinka, bet aš turiu pasiėmęs keletą arbatos
pakelių į savo kabinetą tokiam atvejui”. Kitas asmuo reaguoja nepritariamai
“tokie žmonės kaip tu, imantys arbatos pakeliu ir sukuriat prroblemą”. Čia
taip pat kyla klausimai:kodėl antrasis jaučia turįs teisę išreikšti
nepasitenkinimą? Kodėl pirmasis nereaguoja į šią pastabą? Kodėl jis priima
antrojo nepasitenkinimą, visiškai pripažindamas jo teisę pasinaudoti šia
sankcija?

(3) Aukštosios mokyklos studentė atėjo į vakarėlį ir pastebi, kad visi
aplinkui, įskaitant ir jos berną, rūko marihuaną. Aplinkiniai ją skatina
elgtis taip pat, nepatenkinti ir niekinantys jo nenorą. Jos nenoras
įtakotas žinojimo, kad jos tėvai tam nepritartų. Kyla klausimai apie
konfliktą: ar gali egzistuoti dvi konfliktiškos normos, valdančios tą patį
veikimą? Jei taip, tai kuri nustato, kuri iš jų valdys toliau? Jei
konfliktiškos no
ormos pasirodo, kokioje situacijos vietoje jos kyla?

(4) Šiaurės vakarų Graikijoje tarp Sarakatsanų egzistuoja labai
stiprios normos. Kaip teigia Campbell “Vienoje labai vargingoje šeimoje,
tėvas atsisakė ginti savo sūnų už įžeidimą (apmėtė jį kitas mažas berniukas
mėšlu) parodydamas aplinkiniam negalėjimą apginti savo šeimos garbės. Tas
pats žmogus atrodo purvinas, šiukšlinas nepaisant kalbų apie jo
nepriekaištinga išvaizdą, o jo žmona kritikuojama už juokimąsi ir
pokštavimą, ir tai suprantama, kad ji gali būti kaltinama seksualiniu
nepadorumu. Nežiūrint, kad jų duktė yra dora ir nekalta, ją apjuodina jos
motinos nepadorumas, ir joks save gerbiantis vyras neprašys jos rankos”.
Šis pvz. kelia kl apie normų efektyvumą. Čia yra aiškios normatyvinės
sankcijos, kuriomis naudojasi kiti prieš įvairius šios šeimos veiksmus,
tačiau sankcijos pasirodo esančios mažiau efektyvios, nei kas nors gali
tikėtis.

(5) Vienose Izraelio kolonijose, tvirtos normos reikalauja
bendruomenės vyrų melstis sinagogoje kiekvieną dieną. Vieni vyrai tai daro,
kiti ne. Šis pvz. iškelia konflikto tarp kasdienio gyvenimo poreikio ir
normų reikalavimų, problemą. Kaip normos išlieka susidūrusios su tokiu
konfliktu? Kaip normos yra palaikomos?

(6) Elias tiria normų evoliuciją domėdamasis Prancūzų provincijų stalo
manieromis, jis rašo apie etiketą. Elias parodo, kaip šios normos,
prasidedančios bjaurių veiksmų uždraudimu (tokių kaip kosėti ir spjaudytis
mėsos gabalais) baigiasi sudėtingiausiomis taisyklėmis. Be to normos yra
skirtingos skirtinguose soc grupėse, egzistuoja jų hierarchija, atitinkanti
soc statusą, viršunė- karaliaus kiemas. Kyla klausimas kodėl ir kaip normos
auga ir vystosi laike, ko
odėl manieros yra sudėtingesnės aukštesniuose soc
statusuose?

Taigi normos skirstomos pagal:

1) veiksmą: a) draudžiančios tam tikrą veiksmą, jos turi neigiamą
poveikį sistemoje, išstumdamos nepageidaujamus veiksmus. b) įgalinančios
tam tikrą veiksmą, turi teigiamą poveikį sistemoje, skatinančios
pageidaujamus veiksmus.

Norma gali būti tuo pat metu ir draudžianti ir įgalinanti.

2) veikėjus, interesą: a) disjunkcinė norma, kai normos taikiniai ir
normos beneficininkai yra skirtingos asmenų grupės; b) konjunkcinė norma,
kai normos taikiniai ir normos beneficininkai yra ta pati asmenų grupė,
t.y. kai normos beneficininkas ją taiko ir sau, arba kai normos taikinys
taip pat gauna naudos iš normos (taip pat yra ir beneficininkas).

Tam tikroje grupėje normos beneficininkų ir taikinių santykis gali
būti skirtingas (žr pav.) [pic]

a b c d e

A,b,c ir d atvejais, kai kurie asmenys tuo pat metu yra ir
naudotojai ir objektai. B atveju kai kurie naudotojai nėra objektai. Pvz.;
norma prieš seksą prieš vedybas, kurio laikosi ne tik nevedę asmenys –
objektai, bet ir vedę. C atveju yra objektų, kurie nėra naudotojai. Pvz.
normos susiję su bendruomenės įprastinėmis normomis yra nukreiptos ne tik į
bendruomenės narius- -objektus, bet ir į svetimus. D atveju kai kurie
naudotojai nėra objektai, ir kai kurie objektai – naudotojai.

3)pasirinkimo galimybę: a) arbitralios normos, kai asmenų grupė
išsirenka, koks veiksmas bus fokalinis (draudžiamas ar skatinamas), pvz bus
draudžiama važiuoti kaire, arba dešine kelio puse, t.y. nėra skirtumo kuria
važiuot, svarbu, kad ku

uria nors viena; b) esminės normos, kai labai svarbu,
kuris veiksmas bus fokalinis. Jos gali būti konjunkcinės (kalinio dilema)
ir disjunkcinės (šališkumo normos-nulinės sumos lošimas, kai vieni gali
gauti tiek, kiek gali pralošti kiti).

4. Veiksmų eksternalumai (šalutinės pasekmės) ir paklausa normai

Tam tikrų veiksmų šalutinės pasekmės būna teigiamos, kai duoda naudos
ir neigiamos, kai sukelia žalą. Gali būti, kad veiksmas duos teigiamą
šalutinį poveikį vienai asmenų grupei ir neigiamą kitai tuo pačiu metu.
Veiksmas turintis eksternalumų sukelia tam tikrą interesą žmonių, kurie
tuos eksternalumus patiria, tarpe. Problema: kaip sumažinti neigiamus
eksternalumus ir skatinti teigiamus. Viešosios gėrybės atveju tų veiksmų,
kurie sukelia teigiamus eksternalumus, vienam asmeniui kaštai gali būti
didesni, nei nauda. Todėl jis gali nebūti suinteresuotas to veiksmo
atlikti. Kai asmens veiksmas turi eksternalumą, galima spręsti
individualiomis priemonėmis problemą, siūlyti veikiančiam asmeniui mainus
to, kas jį sudomintų arba grasinti, bet čia problema, kad su visais
nesusitarsi. Taigi kai yra eksternalumas atsiranda interesas, kad tas
eksternalumas būtų, arba nebūtų, t.y. interesas kontroliuoti veiksmus,
turinčius eksternalumų, tada atsiranda ir paklausa normai.

Eksternalumas interesas paklausa
normai

5. Coase apie negatyvių šalutinių pasekmių problemos sprendimą rinkos

metodais

Šalutinių pasekmių problemą galima išspręsti ne tik normatyviniu būdu,
kai kuriamos normos, bet ir ekonominiu, ką Coase ir siūlo, t.y sumokėti
veiksmo atlikėjui, kad taip nedarytų, jei eksternalumai neigiami, arba
sumokėti, kad kažką darytų, jei teigiami. T.y. kai neturintis teisių į
veiksmo kontrolę nusiperka iš ją iš tokią teisę turinčių. Jei nebūtų
transakcijs kaštų, socialinis optimumas būtu pasiektas. Kita vertus, esant
tokiems pirkimams turtingieji gali pradėti piktnaudžiauti tokia galimybe,
todėl neapsienama ir be normų. Norma reikalinga ir tada, kai poveikį
patiria labai daug žmonių ir negali komunikuoti, bei tada, kai sandorių
sudarymo ir laikymosi kaštai yra dideli (pirkimo atveju būtų labai daug
sandorių). Daugelyje situacijų tokie pirkimai yra nelegalūs ar
neįgyvendinami.

6. Interesų struktūrų, kurias sukelia šalutinės veiksmo pasekmės,

modeliai lošimo teorijos priemonėmis: 2 ir 3 veikėjų atvejai

2 veikėjai. Žr. 2 pav, Kai 2 veikėjams atskirai pasakoma įnešti
pinigus į projektą, iš kurio jie uždirbs. jei įneš abu, uždirbs, bet jei
vienas neįneš, o kitas įneš pinigus, tai neįnešes gaus pelno, o įnešęs gaus
mažiau nei įnešė. Šioje situacijoje asmens veiksmo eksternalumai priešingi
kito asmens interesams. Taigi interesas, kaip neįnešti ir gauti pinigų, nes
tai pelningiausias rezultatas. Baigiasi tuo, kad nei vienas nieko neįneša
ir nieko negauna. Čia šalutinis kito asmens veiksmo poveikis yra turi
reikšmingesnių pasekmių, nei paties veiksmas. Taigi geriau jei abu įneštų
ir kažkiek gautų negu nieko. Norma tam ir reikalinga, kad visi įneštų, nors
tai mažiau pelninga nei neįnešti, ir bet tada visi gaus pelno (nors ir ne
tiek, kiek neįnešus), nebus nuskriaustų. norma sukuria socialinį optimumą,
kai neina komunikuoti ir nėra jokio tarpininko. Kai eina komunikuot, galima
susitarti abiems veikėjams įnešti pinigus ir abu gaus pelno. Taip pat kai 2
veikėjai turi soc santykių, jie gali turėti ir tam tikrų įsipareigojimų ar
tikėtis tam tikro elgesio iš kito, tai gali turėti įtakos galutiniam
rezultatui.

| | |A2 |
| | |Įneša |Neįneša |
|A1 |Įneša |3;3 |-3;6 |
| |Neįneša |6;-3 |0;0 |

3 veikėjai. Kai abipusiai mainai negali padaryti soc optimumo, kyla
paklausa normai. Čia situacija skiriasi nuo 2 veikėjų lošimo. Čia 2 iš 3
veikėjų neįmanoma pasipelnyti apsikeitus savo veiksmų kontrole. Nes jei abu
įneš, o vienas neįneš, tai jie praras pinigus, o tas laimės. Tam trečiam
apsimoka įnešti tik tada, kai 2 kiti irgi įneš pinigus. Tada visi gaus po 3
vietoj to, kad negauti nieko. Taigi sprendimas šioje situacijoje gali būti
normos sukūrimas, kai normą “laiko” kiti du asmenys (A1-o atžvilgu normos
laikytojai yra A2 ir A3, A2-o – A1 ir A3 ir t.t.). tokiu atveju kiltų
konjunkcinė norma, kai tie patys veikėjai yra ir taikinaii ir
beneficininkai. Taip pat tai būtų esminė norma, nes norint uždirbti,
negalima rinktis, kokį veiksmą padaryti galimu, tai turi esminį skirtumą.
Jei bus leista neįnešti, tai nieks nieko neuždirbs, taigi svarbu, kad būtų
leista įnešti ir uždrausta neįnešti, kitaip nieks negaus pelno.

|A3 |
|Įneša |Ne |
|A2 |A2 |
|Įneša |Ne |Įneša |Ne |
|3;3;3 |-1;8;-1 |-1;-1;8 |-5;4;4 |
|8;-1;-1 |4;4;-5 |4;-5;4 |0;0;0 |

|Dalyvių |Laimėjimai ar |
|skaičius |nuostoliai |
| |Įnešusiems|Ne |
|0 |- |0 |
|1 |-5 |4 |
|2 |-1 |8 |
|3 |3 |- |

7. Normos, sukuriančios pozityvias šalutines pasekmes

Tai gali būti tam tikros grupės narių normos dėl elgesio, apsirengimo
ir pan, kurių pagalba grupė išskiria save iš kitų tarpo, atskiria narius ir
nenarius, stiprina grupės saviraišką ir solidarumą. Normos, sukeliančios
pozityvius eksternalumus kyla, kai yra stiprus interesas būti tam tikros
grupės nariu. Etiketo normos yra esminės, nustatančios tokį normos taikinio
elgesį, kokio nori tie, kurie su tuo taikiniu bendrauja. Etiketo normos
sukuria statuso grupes iš tų, kurie jų laikosi. Kai etiketo laikomasi,
sukuriamas pozityvus eksternalumas tiems, kas priklauso tai statuso grupei,
ir atskiria grupės narius nuo tų., kas to etiketo nesilaiko. Į šia grupę
gali pakliūti visi, šių normų besilaikantys. Norma, kuri tik draudžia
veiksmus su neigiamais eksternalumais, turi potencialą skatinti veiksmus,
turinčius pozityvius eksternalumus, sukurdama statuso grupę, “laikančią”
normą. Tai realizuojama tik jei norma sukuriama taip, kad būtų sunku
paklūti į statuso grupę. Jei grupė veikėjų gali sukurti etiketo normą tam,
kad sumažintų bendravimo neigiamus eksternalumus, tada ši veikėjų grupė,
sudaranti statuso grupę, gali sukurti normą, kad ši grupė išlaikytų savo
išskirtinumą. Tokį patį poveikį gali turėti ir kalbos, apsirengimo
standartai ir pan. taigi kuriamos ne tik draudžiančios neigiamus
eksternalumus turinčius veiksmus, bet ir tokios, kurios skatina veiksmus su
teigiamais eksternalumais.

8. Normų socialinio efektyvumo problema

Kai normos taikiniai ir beneficininkai yra tie patys asmenys, grupė
šiuo požiūriu homogeniška, tai normos socialinis efektyvumas, socialinis
optimumas yra akivaizdus. Nauda iš savo paties veiksmo yra mažesnė nei
kaštai iš kitų tokių pačių veiksmų, todėl normos atsiradimas yra socialiai
efektyvus.

Kai grupė nėra homogeniška, žymiai sunkiau apibrėžti normos socialinį
efektyvumą. Disjunkcinės normos sukūrimas duoda naudą jos beneficininkams
(per teises, kurias jie gauna) ir praradimus taikiniams (per teises, kurias
jie praranda). Coleman čia aiškina pagal Coase. Jei veikla ekonomiškai
efektyvi, ji tęsis, jei neefektyvi, nesitęs (įskaitant ir teisę į
eksternalumus, nupriktus, jei tai reikalinga, iš veikėjo sukeliančio juos).
Kitaip tariant, veikla, sukelianti eksternalumus turi ekonominę vertę ir
ekonominiai kaštai, sukelti eksternalumų, ir jei pirmieji viršyja
antruosius veikla tęsis, nepriklausomai nuo to, kas mokės tuos kaštus. Jei
veiklos sukelti eksternalumai yra pakankamai reikšmingi, kad juos
patiriantys asmenys turi motyvą itikinti veikėją liautis veikus, ir jei tie
asmenys turi išteklių padaryti savo motyvaciją efektyvia, tai jie taip ir
padarys, nepriklausomai nuo to, ar norma egzistuoja. Kaip Coase teorija
dera su normų egzistavimu? Atsakymas: dera, jei nėra transakcijos kaštų,
įtikinant veikėją liautis veikus, kai tas turi tokią teisę. Realiai, tokie
kaštai egzistuoja, o norma sumažina tranzakcijų skaičių, reikalingų norint
pasiekti socialiai efektyvias pasekmes. Kai vieni asmenys “laiko” normą, o
kiti tai pripažįsta, tam, kad ji veiktų, tranzakcija nereikalinga. To, kas
socialiai optimalu, skatinimas per teisių perskirstymą ir sankcijų grėsmę,
reiškia galimybę, kad veikėjai patiriantys eksternalumus, gali panaudoti
savo kontrolę įvykių atžvilgiu negu veiksmų sukuriančių eksternalumus-
įvykių, kuriais yra suinteresuoti normos taikiniai atžvilgiu. Taip įvykiai
gali būti panaudoti kaip sankcija.

9. Galia, socialinis efektyvumas ir normų pažeidinėjimas

Jei teisių ir išteklių pasiskirstymas labai netolygus, tai reiškia,
kad kai kurių veikėjų interesai yra svarbesni, nei kitų. Turintys daugiau
galios veikėjai gali sukurti, įgalinti disjunkcines normas (atitinkamai su
visomis sankcijomis už jų nesilaikymą), kurios valdys turinčių mažiau
galios veiksmus. Jos tampa efektyviomis, nes taikiniai nori išvengti
sankcijų. Patys turtingi ir turintys galios asmenys tradicinėse visuomenėse
dažnai nepatiria sankcijų už normų nesilaikymą. Normos turintiems galios
mažiau galioja, be to taikyti jiems sankcijas sankcionuotojui gali kainuoti
daugiau, nei iš to bus kažkokia nauda. Taigi, galingiesiems galima
praktiškai viskas.

Leave a Comment