Pagrindinės sąvokos

Sociologija – formuoja žmogaus gebėjimą mąstyti apie savo gyvenimą.
Sociologiją galima apibrėžti kaip mokslą, tyrinėjanrį visuomenę, o visuomenę siūloma suprasti kaip socialinių santykių, socialinių intelektų ir socialinių grupių sistemą.
Visuomenė – žmonių santykių sistema.
Visuomenė – didžiulis žmonių santykių kompleksas, tarpusavio santykių sistema.
Demografija – sociologai dirba su gyventojais grupiuodami juos (lytis, amžius,gyv.vieta);
Vaidmuo – socialinis rūbas, kurį mums užvelka kiti (lūkesčiai, prie kurių bandome prisitaikyti).

mikroanalizės lygis (santykiai tarp nedidelių grupių tarp įvairių kolektyvų).
interakcija – tarpusavio sąveikos(besikartojančios).

makroanalizės lygis objektyvūs žmonių santykius nulemiantys dalykai
Elgsenos modeliai – didelės struktūros, apjungiančios tokius soc. innstinktus: šeima, švietimas, religija, politinė – soc. Sistema
Paradigma reiškia visų pripažintą mokslinį atradimą, kuris tam tikram laikui siūlo mokslininkų bendrijai problemos išskyrimo ir išsprendimo modelį.
Reliatyvizmas, t.y. gebėjimas suvokti kaip nėra autoritetų teisingų ar ne, taip nėra ir absoliučių tiesų, nes vyksta permainos soc. gyvenime.
Kosmopolitiškumas, t.y. neprisirišti prie tam tikrų tautinių skirtumų, religinių. Matyti kitus kaip lygiaverčius sau.
Kultūra suprantama kaip žmonių bendravimo bendra grupinės veiklos sistema
Kalba – priemonė bendrauti, jos pagalba žmonės mąsto, padeda užmegzti santykius, bendrauti.
Simboliai – daiktiniai, garsiniai ar vaizdiniai ženklai, apibūdinantys kookią nors sąvoką.
Referentiniai simboliai – tokie žodžiai, vaizdai, ženklai, kurie neša inf. protui; jie nurodo kokiai daiktų klasei mes priskiriam objektą.
Ekspresyviniai simboliai – ženklai, kurie neša inf. mūsų jausmui; ženklai, naudojami perkeltine prasme.
Kultūrinis kosmopolitizmas – pasaulėjauta, kai žmogus sugeba atsiriboti nuo tautinių, religinių sk

kirtumų.
Vidurys tarp etnocentrizmo ir kosmopolitizmo – kultūrinis reliatyvumas
subkultūros (specifinis gyvenimo būdas, kuris per įvairesnę simboliką atspindi subkultūros žmonių gyvenimo būdą).
deviantinių (iškrypėliškų) subkultūrų
Kontrkultūrinės grupės kelia grėsmę, nes jos kėsinasi į įprastas vertybes (satanistai, teroristai).
Socializacija – priemonė arba būdas, kurio pagalba žmogus įeina į visuomenę, žmogaus tapsmas visuomenės dalimi
internalizaciją (gebėjimas laikyti grupės požiūrį savomis).
Soc. vaidmuo – komplektas pareigų ir teisių, kurias visuomenės nariai įgyja dėl savo vietos tarp kt. narių.
Šeima – pagrindinis pirminės socializacijos organas
Socializacijos turinys – pagrindiniai soc. gyvenimo dalykai, žmogaus gyvenimo ABC
Socialinė sąveika – veikimas atsižvelgiant į kitus žmones, esančius daugiamatėje socialinėje erdvėje.
Soc kontrolės sistema – priemonių sistema, sukurta visuomenės savo narių tarpusavio sąveikų reguliavimui įvairiose socialinėse situacijose.
Simbolinė sąveika galima suprasti kaip žmonių bendravimą užuominomis, gautomis vienas iš kito arba iš situacijos. Kaip atskiro individo elgseną nulemia tai, kaip suuprantama situacija.
Soc situacija – aplinkybės, apibrėžtos laike ir erdvėje, kuriose vyksta individų kontaktas.
Socialinė integracija – gebėjimas sukurti kuo > reikšmingų santykių visokio dydžio grupėse, dalyvauti įvcairiuose bendrijose, suvokus save kaip bendruomenės dalį, kaip grupės narį (kaimyną, draugą).
Tradicinė valdžia yra santykių modelis, tinkantis neformaliose grupėse, svarbiausia pagr. Jose yra ypatinga vadovo soc padėtis, kuri įpareigoja kitus individus jam paklusti ir tą padėtį palaiko kultūrinės tradicijos ir papročiai.
Horizmatinė valdžia paremta simpatija vadovui.
Racionali įstatyminė valdžia pagr formalių org valdymo tipas. Ji išreiškiama: pavaldiniai pa
aklūsta vadovo padėčiai pačioje form org
Biurokratinė valdžia racionali įstatyminė
subordinacijos principas – jaunesniojo pavaldumas vyresniajam organizacijoje, pagrįstas tarnybinės drausmės taisyklėmis.
Stratifikacija – priemonių sistema, kurios pagalba nelygybė perduodama iš kartos į kartą. Taip formuojasi skirtingi visuomenės sluoksniai (stratos).
Soc mobil tai soc padėties keitimas soc nelygybės sąlygomis
Vertikalus mob – žmonės įgyja didesnį išsilavinimą negu turėjo jo tėvai; įgyjamos kitos pareigos, gyvenamos vietos pakeitimas.
Horizontalus mob – kurio metu individo pokyčiai gyvenime vyksta tame pačiame soc lygmenyje perėjimas į kitą amžiaus grupę;
Karjeros mob – individo soc padėties pakeitimą per visą jo darbinės veiklos laiką.
tarpgeneracinis mobilumas tėvų ir vaikų soc padėtis lyginant tėvų ir vaikų soc mob
irkuliacinis mobilumas soc padėtį vaikai įgyja patys priklausomai nuo tėvų statuso
Švietimas (soc liftas).
Genderinė tapatybė, kuria soc samprata, kaip savęs tapatinimą su kuria nors lytimi.
Genderinia idealai – visuomenėje egzistuojantis požiūris kas yra vyras kas yra moteris
Lyčių dimorfizmo sąvoka – dviejų skirtingų formų ir išvaizdos individų buvimas ryšyje žmogaus
Eidžėjizmas – diskriminavimas vienos amžiaus grupės.
etninė grupė – tautiškumo pagrindu save suvokianti visuomenės dalis, kurios nariai suvokia save kaip bendros kultūros dalyviai.
rasinė grupė – vienijama biologinių o ne socialinių savybių : odos spalva, veido bruožai, kūno sandara, ūgis ir t.t.
nacionalinė mažuma – tai grupė žmonių su kuriais elgiamasi kitaip negu su dauguma save laikančiais dėl jiems būdingų kitų kultūrų ir jiems būdingų fiziologinių savybių.
homogenines –
tokios kuriose vyrauja viena kalba, viena religija, kultūra ir rasinė kilmė (Norvegija ir Japonija)
pliuralistinės – tokių pasaulyje dauguma, jose yra kelios rasės, daug religijų, kalbų, ypatinga nacionalinių mažumų padėtis.
Soc institucija suprantama kaip istoriškai susiformavusi socialinio gyvenimo organizavimo būdai
Švietimo sistema – soc institucija reguliuojanti žmonių santykius žynių įgijimo atžvilgiu.
šventumo simboliai (totemai) – dalykai, kuriems žmonės suteikia ypatingą galią,

Leave a Comment