Nuo šiol gyvensiu geriau

1376 0

NUO ŠIOL GYVENSIU GERIAU

Psichologijos referatas

Turinys

Turinys 2

1.ĮVADAS 3

2.IŠTRAUKA IŠ “DIEVŲ RŪSTYBĖ“ 4

3.SĄMONĖ IR PASĄMONĖ 5

Atraskite savyje milžinišką jėgą 5

Pasąmonė – tai savotiškas stebuklas 5

Linkėti kitam – linkėti sau pačiam 6

Verta paminėti 7

4.VISAS PASAULIS SUSIDEDA TIK IŠ ENERGIJOS 8

Gyvenkite įkvėptą gyvenimą 8

Kaip mąstyti autoritetingai 9

Mes esame savo gyvenimo šeimininkai 10

5.IŠVADOS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Visos žinios, kurias įgyjame per savo gyvenimą, šio to vertos tik tada, jei jas pritaikome, jomis naudojamės. Ko tik kartais nesigriebiame, kad laiku suspėtume į paskirtą susitikimą su draugais ar verslo partneriais! Tačiau kaaip nerūpestingai ignoruojame patį svarbiausią dienos susitikimą – susitikimą su pačiu savimi! Kiekvienas iš mūsų labai dažnai pamirštame, kad pasąmonėje esančios jėgos tik ir laukia, kada teiksimės su jomis susitikti, kada patikėsime joms savo svajones, norus, troškimus.

Mes labai dažnai bijome pasitikėti savo jėgomis, esame suvaržyti savo baimių, fobijų, abejonių, nemokame džiaugtis mažais dalykais ir bijome ryžtis atlikti kažką svarbaus. Yra daug žmonių, kurie tenkinasi tik tuo, kad kartą per savaitę nušluosto dulkes nuo sukauptų knygų.

Gyvenimas turėtų būti nuotykis. Gyvenimas turėtų teikti paasitenkinimą. Gyvenimas turėtų būti daugiau nei egzistavimas. Tačiau dauguma vyrų ir moterų, rūpindamiesi pragyvenimu, taip įklimpsta į kasdienybės smulkmenas, kad pamiršta mėgautis stebuklais, kuriuos teikia gyvenimas. Dauguma žmonių patiria tik dalelę to džiaugsmo ir pasitenkinimo, kurį jiems davė Dievas. Tačiau yra bū

ūdas, kaip kiekvienas iš mūsų gali pasikeisti ir pradėti gyventi iš tikrųjų.

IŠTRAUKA IŠ “DIEVŲ RŪSTYBĖ“

Sena legenda pasakoja: vieną kartą susirinko dievų taryba ir ilgai svarstė, kaip nubausti žmones už tai, kad jie nesilaiko dievų priesaikų, gyvena nuodėmingai ir daro viską, kad kuo skaudžiau nuviltų dangaus valdovus.

“Jau žinau, – prabilo vienas dievų. – Atimkime iš žmonių jų dieviškumą – tą kibirkštėlę, siejančią juos su mumis ir laikykime jį paslėpę tol, kol jie vieną dieną susiprotės ir vėl grįš į doros ir taikos kelią”. “Gerai, – atsiliepė kitas, – tik kur paslėpti tą dieviškumą, kad žmonės jo vėl nesurastų?”

“Žinau, – įsiterpė tračiasis dievas, – paslėpkime ją aukščiausiose kalnų viršūnėse – žmonės jų niekada nepasieks”. “ Na nežinau, – suabejojo ketvirtas. – Man atrodo, kad ieškodami laimės, kuri juk tiesiogiai susijusi su jų dieviškumu , žmonės užžkops ir į kalnus”. – “Sugalvojau, – vėl tare kitas, – paslėpkime jį jūros gelmėse – net moderniausia technika žmonės jo ten neras”. Tačiau dauguma kolegų atmetė ir šį pasiūlymą nuogastaudami, kad ir ta vieta netrukus gali būti prieinama žmonėms.

Dievai ilgai tylėjo, mąstė. Staiga prabilo pats seniausias ir protingiausias: “Jau žinau, paslėpkime jį pačiuose žmonėse! Jiems niekada nešaus į galvą ieškoti jo ten. O jei vienas kitas atrastų savyje mažumėlę dieviškosios jėgos, tai kiti juo tikrai nepatikės”. Šį pasiūlymą dievų taryba priėmė vienbalsiai ir iš karto įgyvendino.

SĄMONĖ IR PA

ASĄMONĖ

Atraskite savyje milžinišką jėgą

Ką mums sako šis pavyzdys? Paprastą dalyką: mes visi turime mokytis atdižiau įsiklausyti į save. Visa, kas yra, pirmiausia prasideda paveikslu ar idėja dvasioje ir tik paskui gali pasireikšti regimajame pasaulyje, arba automatizuotis. Nesvarbu, ko žmonės išmoko per gyvenimą ligi šiol, iš pradžių turėjote to mokytis ir daug sykių kartoti, kol tai tapo jūsų dalimi, tarsi antrąja prigimtimi. Kad ir elementariausi dalykai tokie kaip : bėgimas, plaukimas, automobilio vairavimas, valgymas šakute, skaičiavimas, rašymas arba skaityma, – viskas galų gale tapo įpročiu tik dėl nuolatinių treniruočių. Šiandien galime drąsiai sakyti, kad visi šie dalykai yra tape mūsų gyvenimo dalimi, savotiška antrąja prigimtimi. Štai įlipate į automobile, prisisegate diržą, paleidžiate variklį, įminate sankabą, bėgį, pasižiūrite į veidrodėlį, pradedate važiuoti. Visa tai, kas vyksta automatiškai, dėmesio nereikalauja, paprastai jūsų mintys skrajoje visai kitur, jau galvojate, ką darysite toliau – eisite į parduotuvę, susitiksite su kuo nors, – ar net svarstote tolesnius riekalus. Iškla klausimas, kas gi vairuoja jūsų automobilį? Jį vairuoja pasąmonė, nes būtent ji saugo tai, ką sykį išmokote, vėliau automatizuoja ir tarsi pagal įsakymą savarankiškai atlieka.

Mūsų pasąmonė kasdien dirba po 24 valandas, nesvarbu ką veikiame – miegame ar bendraujame. Kai žmonės naktį užmiega, miegas faktiškai prilygsta “mažąjai mirčiai”, nes sąmonė tada ilsisi. Tačiau pasąmonė veikia, ir mūsų sąmonė ta

ai puikiai žino, nes kitu atveju ji taip ramiai nenusišalintų.

Kol pasąmonė yra mumyse, kitaip sakant, kol esame gyvi, tol galime ja naudotis, bendrauti su ja, kad mūsų gyvenimas taptų geresnis, gražesnis, sveikesnis, laimingesnis ir turtingesnis. Norint išmokti taisyklingai groti šiuo „instrumentu“, reikia ne tik žinoti, kaip jis veikia, bet ir skirti laiko pamokoms.

Pasąmonė – tai savotiškas stebuklas

Jeigu pasąmonė visą gyvenimą buvo maitinama baimės, ligų, nepritekliaus ir kitokių baisių dalykų vaizdiniais, tai nereikia stebėtis, kad vieną dieną visas tas būsenas patirsime ištikrųjų. Kyla klausimas, kodėl visos baimės, nerimas lengviau randa kelią į pasąmonę nei gražūs norai, gražūs dalykai. Dr. Murphis apie tai yra pasakęs : “Iš gyvenimo jūs gaunate tik tai, ko laukiate, o ne tai, ko norite “. Kitaip tariant, jeigu žmogus nori praturtėti, bet jo vidinė kalba, mintys ir vaizdiniai sukasi daugiausiai tik apie nepriteklius, nes nuolat trūksta pinigų, tai visada nugali stipresnis, pranašesnis impulsas, kuris kasdien pasireiškia žodžiais ir intimis; šiuo atveju, be abejo, tai ir bus mintys apie nepriteklių.

Žmonės turi išmokti dirbti su savimi ir puoselėti geras mintis. Kiekviena mintis iš esmės yra savotiška “dvasinė sėkla”, ir lygiai taip pat, kaip mes sodiname į žemę fizines sėklas, sodiname ir dvasines, tik ne į žemę, o į mūsų pačią derlingiausią pasąmonės dirvą.

Linkėti kitam – linkėti sau pa

ačiam

Dažnai yra sakoma ir girdima, kad žmonės yra didei savanaudžiai ir kiekvienas nori tik sau gero. Su šia mintimi galima sutikti, nes jei linkime kitam ko nors gera, iš esmės mūsų poelgis itin egoistinis, nes mes netiesiogiai to paties linkime ir sau. Geros mintys, gražus ir nuoširdūs linkėjimai antgal veikia mūsų pasąmonę, kurios dėka viskas sugrįžta mums patiems.

Viskas labai gražu. Bet kas gi nutinka su neigiamais vaizdiniai, prakeiksmais, plūdimais, neapykanta, pykčiu ir panašiais negatyviais jausmais? Savaime suprantama, kad ie jie lygiai taip sustiprės ir grįš pas tą, kurio pasąmonėje jie gimė. Pasinaudosiu kaip pavyzdžiu dviejomis moterimis. Ponia Ingrida niršta ant ponios Ingos, nes ši nuviliojo jos draugą. O ponia Inga, priešingai, džiaugiasi ir yra laiminga, kad jos “naujasis” draugas lanko tik ją ir užmiršo ponią Ingridą. Dėl to ponia Ingrida dega neapykanta, jos galvoje kunkuliuoja pyktis ir kitos negatyvios mintys arba energijos, mintys piešia vaizdinius, kupinus antipatijos ir keršto savo buvusiam draugui ir poniai Ingai, nes dabar naktį ji priversta tnkintis tik šildykle, mat jos draugas šilto jau ponią. Inga. Kieno galvoje tūno gundytojas, tas nepasitenkinimo kaukas, kuris kaip priežastis būtent ir gali virsti padariniu? Žinoma, kad ponios Ingridos, ne stai ji spinduliuoja neigiamą energiją, kuri vieną dieną sustiprėjusi bumerangu v. . .

Jūs esate tai, apie ką dieną galvojate. Ką žmogus mąsto širdyje tas ir yra. Reikia turėti teisingą požiūrį į savo mintis ir gerbti jas. Mūsų visų sveikatą, laimę, sėkmę ir ramybę daugiausiai lemia tai, kiek suvokiame savo minties galią. Yra sakoma, kad mintys yra daiktai ir jos pačios save įgyvendina. Mūsų mintys iš tiesų yra jėga. Kai apie kažką mąstome, tos mintys miegančią jėgą paverčia veiksmu.

Žmonės turi mąstyti apie visa, kas yra tiesa, kas miela, tyra, teisinga, sąžininga, gera, apie tai, ks yra dora ir verta pagyrimo. Tai dvasinis matas.

Reikia tikėti savo mintimis ne tik kaip savo mintimis, bet kaip savarankiška galia. Mąstyti pasitikint savo minčių galia yra Dievo veiksmas mumyse.

Mes esame savo gyvenimo šeimininkai

Tačiau Dievas mums davė ne tik gyvenimą, bet ir gebėjimą kurti visada, bet kuriuo metu. Jis mums dalyvavo tuos du instrumentus – sąmonę ir pasąmonę, – kad galėtume gyventi gražiau, laimingiau ir sėkmingiau, bet jis mums paliko galimybę elgtis priešingai, tad tabar galime pasirinkti, ir kuo labiau pasikliausime, kaip ne kartą yra sakes Jėzus, visus mus sukursiu Tėvu, o ne vien Jėzumi Kristumi, tuoj aiškiau suprasime tas galimybes. Todėl būtina atsikratyti senų “klišių” , dogmų ir neteisingų mokymų, tik taip atversime duris už kurių galėsime vis geriau pažinti save, savo tikrąją esmę.

IŠVADOS

Taigi, kai mąstome pasitikėdami savo minčių galia, tai yra Dievas, veikiantis mumyse. Judėkite pirmyn ir aukštyn pripažindami dvasinės galios viršenybę ir savo minties valdžią. Tai yra būdas pasiekti rezultatų.

Nesvarbu, ko žmonės išmoko per gyvenimą ligi šiol, iš pradžių turėjo to mokytis ir daug sykių kartoti, kol tai tapo jų dalimi, tarsi antrąja prigimtimi, todėl visa gyvenimą reikia mokytis vis naujų dalykų ir nepamiršti kartoti senų, išmoktų.

Taigi, žmonės turi išmokti dirbti su savimi ir puoselėti geras mintis, nes tai darys juos laimingus ir pilnaverčius.

Jeigu nori būti laimingu turi linkėti gero ir kitiems, nes jei kitiems linkėsi blogo, nesėkmių, net ir labiausiai norėdamas laimingu tapti negalėsi.

Reikia labai valdyti svo emocijas, mintis, linkėjimus kitiems asmenims, nes viskas sugrįšta bumerangu.

NAUDOTA LITERATŪRA

Peter Kummer. Nuo šiol gyvensiu geriau. Vilnius: Alma littera 2000. ISBN 9986-02-792-6

KUITIENĖ, Nina; Mokslinių studijų darbų rengimo metodinės rekomendacijos [interaktyvus]. Kėdainiai: Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos fakultetas, 2010 Prieeiga prie interneto: http://kjrf.kauko.lt/wp-content/uploads/2013/05/metodine_knyga. Pdf.

 

Join the Conversation