Turinys
Įvadas ………………………………………………………………………………21. Narkomanija kaip sociokultūrinė problema………………………………………. 32. Motyvai, skatinantys paauglius vartoti narkotikus…………………………………33. Prevencijos priemonės …………………………………………………………….44. Informacijos pateikimo metodai ……………………………………………………55. Tėvų vaidmuo užkertant kelią paauglių narkomanijai ………………………….5-66. Narkomanijos prevencija mokyklose………………………………………………77. Realios pagalbos būdai …………………………………………………………….8Išvados ………………………………………………………………………………. 9Naudota literatūra…………………………………………………………………….10ĮvadasKasdieniniu supratimu narkomanija yra ydingas, nulemtas vidinių paskatų tam tikrų cheminių priemonių vartojimas įvairiais būdais ( ryjant, įšvirkščiant, įkvepiant ), norint sau sukelti apsvaigimo būseną. Iš esmės kiekvienas žmogus tam tikromis sąlygomis gali pasidaryti narkomanu. Šios sąlygos – tai įvairios priežastys ir keliai, vedantys prie ydos. Kiekvienu atveju jie vis kiti. Narkotikų vartojimas Lietuvoje neturi gilių tradicijų. Aguonos, kanapės nuo seno yra žinomos kaip augalai, dažniausiai vartojami kulinarijoje. Gana dažni šie augalai ir lietuvių tautosakoje. Šiandien mes jau baigiame tai užmiršti ir, išgirdę kalbant apie aguonas ir kanapes, pirmiausia pagalvojame apie narkotikus. Ir, deja, tenka pripažinti, kad tai nėra vieninteliai narkotikai, paplitę šiuo metu Lietuvoje. Vis dažniau išgirstame minint amfetaminus, LSD, „ ekstazi”, heroiną, kokainą. Tačiau dažnuose namuose manoma, kad nelaimės kažkur kitur. Narkotikai daugeliui iš mūsų reiškia kažką tolima, svetima, nieko bendra neturintys su mūsų gyvenimu ir mūsų vaikais. Tuo tarpu žinia, kad paauglys vartoja narkotikus, šiandien gali pasibelsti į kiekvieną šeimą. Pastaruoju metu narkotikų vartojimas yra opi sociokultūrinė problema . Ši nacionaliniam saugumui grėsmę pradėjusi kelti problema glaudžiai susijusi su jaunimo kultūra ir laisvalaikiu. Vaikas – socialinė būtybė. Jo asmenybės raidai turi įtakos socialiniai ryšiai su šeima, mokykla bei bendraamžiais.
Darbo tikslas: apžvelgti narkomanijos prevenciją kaip sociokultūrinę problemą. Darbo uždaviniai: – aptarti paauglių narkomanijos problemą;– nustatyti tokį paauglių elgesį lemiančius veiksnius;– panagrinėti paauglių narkomanijos prevencijos priemones;– aptarti tėvų ir mokyklos vaidmenį apsaugant paauglius nuo narkomanijos;– aptarti realios pagalbos narkotikus vartojantiems paaugliams ir jų šeimai galimybes.
Metodas: literatūros apžvalga.1. Narkomanija kaip sociokultūrinė problemaNarkomanija sena, kaip ir žmonija. Masiškai narkomanija pradėjo plisti po II–ojo pasaulinio karo. Jos priežasčių pradėta ieškoti dar XIX a. viduryje, tačiau dar ir šiandien nesuformuluota bendra jų koncepcija. Pasaulinėje literatūroje rastume daugybę tapimo narkomanu priežasčių: pavyzdžiui, galimybė “nustumti” realias problemas ir patirti malonumą, emocinis nepasitenkinimas susiklosčiusiu gyvenimu, santykių tarp kartų nutrūkimas, jaunimo protestas prieš egzistuojančias normas, smalsumas, nepalankios šeimyninės aplinkybės, asmenybės disharmonija, nesugebėjimas įgyvendinti planų, per dideli supančios aplinkos reikalavimai, grupės įtaka, psichopatinės asmens savybės, narkotikų “pasiekiamumo” lygis, kultūrinė tradicija, narkotikų vartojimo pasekmių nežinojimas. Narkotikai kelia grėsmę mūsų mažos tautos išlikimui.Vis daugiau jaunuolių ir net mokyklinio amžiaus vaikų pradeda vartoti narkotikus. Šiandien narkomanija iš tamsių laiptinių, apskretusių lindynių persikėlė į “normalių” žmonių kasdienybę, į mokyklas, diskotekas, klubus, į jaunų žmonių susibūrimo ir pasilinksminimo vietas. Atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad diskotekose ir kitose pasilinksminimo vietose narkotikus vartoja net 50 procentų jaunuolių, priklausančių įvairioms socialinėms gyventojų grupėms. Nauji sintetiniai narkotikai tapo jaunimo mados dalimi, derančia prie atitinkamos aprangos stiliaus, technomuzikos, naktinio gyvenimo būdo .2. Motyvai, skatinantys paauglius vartoti narkotikusKas skatina jaunimą pradėti vartoti alkoholį, narkotines ar tiksines medžiagas? Sunku išskirti vieną priežastį, nes paprastai veikia visas kompleksas ptarpusavyje susijusių veiksnių:· biologiniai veiksniai ( organizmo, medžiagų apykaitos ypatybės, genetinės savybės);· socialiniai veiksniai ( aplinka, kurioje paauglys gyvena, artimų žmonių pažiūros ir įsitikinimai);· asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai.Atskirai galima paminėti psichologinius veiksnius, sąlygojančius jaunimo rūkymą, alkoholio, narkotinių bei toksinių medžiagų vartojimą:– noras neatsilikti nuo draugų;– noras greičiau tapti suaugusiu, perimti suaugusiųjų elgesio normas;– smalsumas, noras paeksperimentuoti;– nuobodulys, neturėjimas kuo užsiimti;– noras atkreipti į save dėmesį;– protestas prieš tėvus ir visuomenę;– atsipalaidavimo siekimas;– problemų vengimas;– nepasitikėjimas savimi.3. Prevencijos priemonėsStatistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo 10 kartų. Tyrimai parodė, kad ne tik narkomanija plinta mokyklose, bet ir tokie žalingi įpročiai kaip alkoholizmas, rūkymas. Nagrinėdami praktines veiklas ir mokslinius patarimus, galima siūlyti 3 pagrindines veikimo strategijas, t.y.:1. Ankstyvoji prevencija, kai sudaromos sąlygos vaikų užimtumui, šalinamos esminės nusikalstamumo priežastys (skurdas, alkoholizmas), racionaliai naudojamos lėšos vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios užsiima vaikų ir jaunuolių užimtumu.Priemonės:– juridinė sistema ir teisinis švietimas ir pagalba;– dalinė, laikina ar kita vaikų globa;– mokymasis; – papildomas ugdymas; – bendruomenės veikla; – informavimas.