Mano, kaip konsultanto ir kliento, profesinis ir asmeninis patyrimas

SOCIALINIO DARBO FAKULTETAS
PSICHOLOGIJOS KATEDRA

Mano, kaip konsultanto ir kliento, profesinis ir asmeninis patyrimas
ĮVADAS

Žmonės kiekviena diena susiduria su daugybė gyvenimo sunkumų. Tai nepasitenkinimas darbų, pablogėję santykiai su bendradarbiais, pavaldiniais ar vadovais, t.y. mokymosi mokykloje problemos. Dažnai mums trūksta pasitikėjimo savimi, savigarbos, ryžto- priimant sprendimus, sprendžiant konfliktus ar užmezgant tarpasmeninius santykius. Todėl žmonėms dažnai reikia pagalbos. Psichologinio konsultavimo, profesionalios psichologinės paramos reikia žmonėms, neturintiems kliniškai apibūdinamų sutrikimų, o susidūrusiems su kasdienio gyvenimo bei bendravimo problemomis nurodo R.Kočiūnas (1995).

Autoriaus nuomonė, konsultavimas grindžiamas profesiniu santykiu taarp konsultanto ir kliento. Šis santykis skirtas padėti klientams išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo erdvėje, ir išmokti siekti savo tikslo prasmingai, pagrįstai renkantis ir sprendžiant emocinio ir tarpasmeninio pobūdžio problemas. Psichologinis konsultavimas tūri apimti keletą svarbiausių elementų:
· konsultavimas padeda žmogui veikti pasirinktinai;
· konsultavimas padeda mokytis naujai elgtis;
· konsultavimas skatina asmenybė tobulėti;
· konsultuojant akcentuojamas kliento atsakingumas;
· konsultavimo esmė- kontaktas tarp kliento ir konsultanto.

Psichologinis konsultavimas, kaip nurodo R.Kočiūnas(1995), apima bazinės konsultanto nuostatos žmogaus apskritai ir konkretaus kliento atžvilgiu. Konsultantas priima klientą kaip nepakartojama, unikalų, auutonomišką individą, kuris turi teisė laisvai rinktis, kaip nori elgtis, gyventi savo gyvenimą.

R.Kočiūnas(1995) apibrėžia pagrindinius konsultavimo tikslus:
· skatinti keisti elgesį, kad klientas galėtų gyventi produktyviau;
· lavinti įgūdžius, padedančios įveikti problemas;
· užtikrinti, kad būtų priimti efektyvus gyvenimo sprendimai;
· lavinti gebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius; <


· padėti realizuoti ir plėtoti asmenybės potencialą.

Čia pateikta dalis universalių konsultavimo tikslų, tačiau jie nemažai priklauso ir nuo konsultanto teorinės orientacijos.

Konsultavimas yra grindžiamas profesiniu santykiu tarp konsultanto ir kliento. Šis santykis paprastai yra „asmuo-asmuo“ , nors kartais jame gali dalyvauti ir daugiau negu du žmonės. Kiekvienas iš santykio dalyvio atlieka savo vaidmenį.

R.Kočiūnas(1995) nurodo, kad konsultantas yra labai svarbus pagalbos proceso dalis. Pagrindinis jo uždavinys padėti klientui sužinoti savo vidinius resursus, jėgas, atskleisti, kas kliudo joms pasireikšti ar jas panaudoti, padėti suprasti koks jis nori būti. Konsultantui svarbu žinoti , kas jis yra, kuo gali būti ir kokios nuostatos konkretaus kliento, žmogaus apskritai ir visuomenės atžvilgiu, kaip jis supranta savo vieta psichologinės pagalbos procese. Tai jo vaidmens apibrėžtumo, asmenybės bruožų ir esminių nuostatų klausimai. Gaalime suformuluoti pagrindinius konsultanto funkcijas:
· užtikrinti kontaktą su klientų, kurio svarbiausias bruožas yra tarpusavio pasitikėjimas;
· užtikrinti kliento savivokos ir veiklos būdų alternatyvas;
· „įsibrauti“ į kliento situaciją ir jo santykius su jam svarbiais asmenimis;
· užtikrinti klientui sveiką psichologinė aplinką;
· nuolat tobulinti konsultavimą.

Autoriaus manymu, konsultantas turi teisingai suvokti savo vaidmenį, nes joks konsultantas negali kitam žmogui pasakyti, kaip jam gyventi.

Klientas konsultavimo metu turi atvirai pažvelgti į savo elgesį ir nuspręsti, kaip jis norėtu pakeisti savo gyvenimą. Dauguma klientų dažniausiai išsako tokius reikalavimus konsultantui:
· priimk mane;
· suprask mane;
· kalbėk su manimi.
Štai ko kl
lientai labiausiai tikisi iš konsultantų.

Mano, kaip konsultanto ir kliento, profesinis ir asmeninis patyrimas

Mano, kaip konsultanto patyrimas

Konsultuojant klientą, konsultanto vaidmuo yra labai didelis ir reikšmingas. Jis padeda savo klientui apsvarstyti gyvenimo problemas, kartu išsprendžia gausybė emocinių ir bendravimo problemų. Konsultantas padeda susivokti tame, kas yra nesuprantama ir nepastovu, pasidarytu suprantama ir tikslinga. Bet padaryti tai pradedančiam konsultantui yra begalo sudėtinga. Teikiant psichologinė pagalbą daug priklauso nuo konsultanto pasirengimo, teorinės orientacijos, kvalifikacijos, asmenybės bruožų.

Konsultavimo metų svarbu žinoti savo vaidmenį. Konsultuojant, man teko spręsti: ar žiūrėti į klientą kaip į draugą, pažįstamą ar mano elgesys turi atitikti profesionalų patarėją. Apsispręsti buvo sunkų, nes aš tūrėjau padėti klientui, išklausyti jį, atsiriboti nuo savo patyrimo, komentarų bei patarimų. Matant kliente draugą, galėčiau būti neobjektyvi, problemos atžvilgio, pateikiant savo išgyvenimus ir patarimus. Tai galėtu sudaryti sąlygas patarti ar pritarti kliento nuomonei. Konsultuojant negalime orientuotis į kliento lūkesčius ir spręsti už jį problemas, nes konsultantas negali kitam žmogui pasakyti, kaip jam gyventi, negali nurodinėti už jį apsispręsti.

Būti profesionalių patarėjų, manau negalėčiau būti, nes man dar trūksta profesinių žinių ir specialių konsultavimo įgūdžių. Nekas, gi psichologų negimsta, dauguma šios profesijos bruožų įgyjami gyvenime. Todėl pasirinkau tarpinį variantą, kuriame panaudojau turimas žinias, įgūdžius, bet tuo pačių savo asmeninius bruožus. Konsultacijos metų iš

škėliau sau tikslą būti: dėmesingų ir rūpestingų klausytojų, nuoširdžių draugų, neduodančių patarimų, atviru savo ir kliento jausmams, konsultantu. Kyla klausimas, ar man pavyko pasiekti savo tikslą?
Kad konsultavimas būtu efektyvus turėjau nepamiršti apie: tikslo iškėlimą, sensorinį jautrumą, elgesio lankstumą, pozityvų mąstymą, klausimų kėlimą, kontakto užmezgimą. Tuo vadovaudamasi tikėjausi kokybiškos konsultacijos.

Konsultavime svarbus konsultavimo kontaktas. Jis yra svarbiausias efektyvaus konsultavimo garantas. Šis kontaktas yra specifiškas dviejų žmonių bendravimo atvejis. Išoriškai kontaktas atrodo formalus ir labai trumpas, visgi jis yra artimesnis, stipresnis, gilesnis už bet kuri tarpasmeninį ryšį. Nepažįstamas žmogus atskleidžia, konsultantui, intymiausius, giliausius savo asmeninio gyvenimo klausimus.
Būdama konsultantų, geram kontaktui pasiekti stengiausi būti objektyvi kliento jausmams ir potyriams. Tiek verbalinių(užduodant klausimus, perfrazuojant ir atspindint pasakyta) ir neverbalinių bendravimų(gestai, kūno poza, mimika ir t.t.) siekiau palaikyti ryšį su klientu. Stabilus, empatiškas kontaktas leidžia klientui atsiverti, rizikuoti elgtis naujai. Siekiant gero kontakto, kuriam būdinga: nuoširdumas, aiškumas, emocionalumas, šilti santykiai su kitu žmogumi, įsijautimas, negalėjau atsiriboti nuo minties, kaip vienu metu viska suderinti ir paveikti klientą, todėl nusprendžiau bendraujant būti savimi-nesistengsiu vaidinti. Mano natūralūs jausmai, labiau paveiks klientą negu mano nesąžiningumas.
Empatiškumas konsultuojant yra t.p. gana reikšmingas. Gebėjimas įsijausti į kliento pasaulį, tai gebėjimas ne tik jausti, bet ir suprasti klientą. Konsultacijos metų bandžiau suprasti ir priimti kl
liento jausmus: pyktį, nerimą dėl savo ateities, džiaugsmą, o tai leido klientui geriau suprasti save. Empatija padėjo man suprasti kaip klientas jaučiasi gyvenime, savo šeimos aplinkoje. Mano interpretacija, atspindėjimas leido klientui geriau pamatyti savo problemą. Kalbėdama su klientų, nevertindavau jo elgesio, neskubėjau jam pritarti ar prieštarauti. Priėmiau jį tokį, koks jis yra. Remdamasi teorija, žinau, kad konsultanto uždavinys- padėti klientui pamatyti aiškesnį savo gyvenimo paveikslą, o ne pačiam imtis iniciatyvos ką nors jame keisti.
Konsultacijos metu daug informacijos apie žmogų gaudavau stebėdama jo neverbalinį bendravimą. Veido išraiška, kūno poza, gestai, balso tonas, distancija nuo konsultanto yra labai informatyvus ir atsakingi už emocinė pokalbio kokybė. Stebėjau verbalinį ir neverbalinį bendravimą ir lyginau ar jie turi vienodą prasmę. Bandžiau atkreipti dėmesį, ar sutampa kliento žodinis ir nežodinis elgesys ir kartu padėti klientui išreikšti tikruosius jausmus. Pati t. p. bandžiau palaikyti nežodinį kontaktą su klientų: palinkimas kliento link, bendravimas akimis.

Konsultacijos pradžioje jaučiausi labai nesaugiai. Klientas buvo kalbus, viska noriai pasakojo, tiksliai atsakinėjo į mano klausimus. Konsultuojant, jaučiausi kaip draugė bendraujanti su draugų. Kliento, noras kalbėti, skatino mane dėmesingai klausytis ir uždavinėti klausimus. Įsijausti į kliento problemą nebuvo sunku, bet valdyti savo jausmus, emocijas, mintis ir kylančius patarimus buvo sudėtinga. Turėjau kontroliuoti savo jausmus, gerbti klientą jo nevertinant. Labai svarbu priimti visa, su kuo ateina klientas. Kiekvienas žmogus ateina ne tik su savo konfliktais, problemomis, bet ir su savo pažiūromis į gyvenimą. Konsultantui negalima vertinti, keisti tų pažiūrų. Konsultuojant sunku atsiriboti nuo pamokslavimų, kaip klientui gyventi. Todėl konsultacijos metų, turėjau valdyti savo reakcijas. Įsisąmoninusi savo ir kliento emocinės reakcijas, suvokiau situacija, esama problemą, o tai paskatino tinkamai elgtis ir kontroliuoti situacija. Supratau, kad konsultacijos metu, jaučiau nesaugumą, tol, kol tiksliai nebuvo apibrėžta problemą ir nebuvo suformuluotas konsultavimo tikslas.

Suformulavus kartu su klientų realų, konkretų tikslą, galima buvo numatyti tolesnio konsultavimo perspektyvas. Konsultavime tikslo iškelimas-gerai suformuluotas rezultatas. Teisingai iškeltas tikslas, parodo ar mes teisingai supratome problemą, o tai gali nulemti konsultavimo sėkmė ar nesėkmė. Įvardijus problemą, tampa realesnės mintis, jausmai, fantazijos, konfliktai iki tol buvę įsivaizduojamais dalykais. Įvardijus problemą buvo galima nustatyti mūsų darbo perspektyvą, pagalbos būdus ir pobūdį.

Numatant darbo perspektyvą, turėjau gerai pagalvoti, kad neperžengčiau ribos ir savų galimybių. Iš vienos pusės nesijaučiau gerai pasirengusi ir daug patyrusi kaip profesionalė, iš kitos nebuvau tikra gero kontakto su klientų. Yra nuomonė, kad nei vienas konsultantas negali užmegzti vienodai gero kontakto su visais klientais ar vienodai gerai suprasti visų klientų problemas. Konsultuodama, nusprendžiau dirbti vadovaudamasi savų žinių ir turimo patyrimo. Nekėliau sau nerealių tikslų, kad galių pažinti, padėti, suprasti žmogų, bet realistiškai įvertinusi savo galimybės, padėsiu jam tiek, kiek leidžia mano kompetencija. Realus suvokimas savo galimybių, konsultuojant, mažina įtampą, kaltės jausmą, dėl nemokėjimo padėti. Todėl, konsultuojant, viršydama savo galimybės, negalėčiau būti empatiška, galvočiau ne apie kliento problemas, bet apie savo nekompetentiškūmą ir nesąžiningumą jo atžvilgio. Todėl realistiškai įvertinus savo galimybės ir apribojimus, kėliau sau realiai pasiekiamus tikslus. Konsultacijai iškėliau tikslą, kuris mano manymu, buvo realus, konkretus, kuri pasiekus buvo galima tikėtis teigiamų pasekmių.
Konsultuojant, pastebėjau, kad dažnai mano nuomonė skiriasi ar prieštarauja, kliento nuomonei. Bet tai yra normalų, nes kiekvienas žmogus turi savo vertybių sistemą, kuri lemia jo sprendimus, jo požiūri į aplinką ar į kitus žmonės. Kaip sako R.Kočiūnas (1995), tai tam tikri svarbūs atskaitos taškai gyvenime, o konsultanto vertybių sistemą sudaro atskaitos taškų visumą konsultuojant.
Konsultantas, turėdamas savo vertybių sistemą, turi būti objektyvus, vertybiškai neutralus, turi koncentruotis į kliento vertybės, turėtu stengtis, kad jo vertybių sistemą neveiktų bendravimo. Konsultavimo metu buvo sudėtinga atsiriboti nuo savo moralės. Primesti, klientui savo požiūrį, nuomonę, poziciją negalėjau. Bet iš kito pusės, bendraujant su klientų, tiesiog neįmanoma ne vadovautis savo vertybėm. Nereiškiant savo pozicijos, klientas gali manyti, kad aš prie jo prisitaikau. Konsultuojant, neslėpiau savo nuomonės, kai kuriais klausimais. Manau tai nebuvo savo nuomonės primetimas, bet mano pozicija, to klausimo atžvilgio. Kiekvienas žmogus turi aiškia pozicija nagrinėjant sekso, neištikimybės, abortų, narkotikų, vaikų auklėjimų klausimais. Stengiausi klientui padėti išaiškinti jo vertybių sistemą, užduodama klausimus, orientuodamasi į savąją. Taip norėjau parodyti ,kad tą pati klausimą galime spręsti iš įvairių pozicijų nuo kurio atitinkamai priklausys ir rezultatas.
Konsultacijos metu svarbu klausytis ir suprasti ką pasakė klientas. Klausydamasi siekiau suprasti kliento ne tik problemą, bet ir jo gyvenimą: kaip jis save vertina, ką galvoja apie kitus žmonės, artimiausia aplinką, darbą ar santuoką. Mano, kaip konsultanto, supratimas ir priėmimas gali lemti konsultavimo eigą ir rezultatą. Sunkumus sukeldavo, kliento ne vertinimas, bet jo supratimas. Iš teorinių konsultavimo pagrindų žinau, kad nereikia skubėti padėti klientui ką nors greitai pakeisti, ne skubėti užjausti, o būtent suprasti, kas ir dėl ko jo gyvenime vyksta. Konsultuojant norėjau kuo nuodugniau suprasti kitą žmogų, jo gyvenimo būdus ir principus kuriais jis vadovaujasi. Kliento klausymas, supratimas ir priėmimas, sąlygoje tinkama atgalinį ryšį. Stengiausi parodyti, klientui, kad suprantu kas vyksta jo gyvenime. Tinkamai paklausius siekiau suvokti kliento nusiskundimo esmę. Tai kas klientui yra akivaizdu, man gali būti neaišku, todėl norėjau gauti kuo daugiau išsamios informacijos, įvairių patikslinimų. Netinkamai supratus problemą, galėjo sukurti naujų problemų.
Konsultuojant, pagavau save, kad ne klausau kliento. Išklausiusi dalį pokalbio, mintyse kūriau naujus klausimus, atsakymus. Susivokus, nusprendžiau aktyviai klausytis. Klausymasis tai grįžtamasis ryšis į kliento mintis, jausmus ir tik dėmesingai klausantis galėčiau atitinkamai reaguoti, užduoti klausimus.

Gauta informacija galėjau pritaikyti prie kliento gyvenimo aplinkybių bei konkrečių problemų. Konsultuodama, nekėliau sau tikslo pakeisti ar įtakoti klientą. Svarbiausia norėjau padėti jam susigaudyti savo problemoje, gyvenime. Nagrinėjome šeimyninio gyvenimo faktus, ieškojom naujų variantų, kurie būtu palankus visai šeimai, klientui asmeniškai. Klientas kalbėjo apie tai , kas jai yra skaudu ir nemalonu, kaip jis mato savo ateitį. Konsultacijos metu išryškėjo daug naujų skaudžių ir malonių faktų į kuriuos klientas ankščiau nekreipė dėmesio.
Konsultacijos gale darbas buvo apibendrintas, padarytos išvados ir buvo sutarta dėl kito susitikimo.

Manau konsultacija, iš dalies pavyko. Konsultacijos metu buvo nustatytas: atėjimo priežastis-įvardinta problema, konsultacijos tikslas-ateities perspektyva, užmegztas kontaktas, įvertintas konsultacijos rezultatas.

Konsultacijos metu, pastebėjau savo minusus: pati atsakinėjau į pateiktus klausimus, iš eilės pateikinėjau kelius klausimus, jaučiau nerimą ir įtampą formuluojant konsultacijos tikslą, nedėmesingai klausiau.

Konsultavime panaudoti būdai:

· klausimų uždavimas;
· perfrazavimas;
· atspindėjimas;
· apibendrinimas;
· prisijungimas;
· kalibravimas;
· interpretavimas;
· informavimas.

Konsultavimas orientuotas į humanistinę kryptį.
Mano, kaip kliento patyrimas

Konsultacijos pradžioje, būdama klientų nekėliau sau jokio konkretaus konsultacijos tikslo. Turėjau problemą, apie kuria norėjau pakalbėti su konsultantu.

Jau konsultacijos pradžioje buvo užmegztas šiltas, draugiškas kontaktas su konsultantų. Prasidėjus mūsų pokalbiui stebėjau konsultanto reakcijos. Nuo pirmos bendravimo minutes, mačiau konsultanto pasiruošimą manę išklausyti. Konsultanto poza(pasilenkimas į prieki), akių kontaktas, dėmesingumas, aktyvus klausimai sąlygojo, kad konsultantas yra pasiruošęs manę išklausyti ir padėti spręsti mano problemą. Konsultacijos pradžioje jaučiau įtampą, nerimą, nepasitikėjimą konsultantu. Nebuvau pasiruošusi ir nenorėjau, jam pasakoti visų savo gyvenimo smulkmenų, įvykių, situacijų turinčių ryšį su nagrinėjamą problemą. Maniau pateiksiu problemą apibendrintai, abstrakčiai, kad konsultantui susidarytu bendras vaizdas apie susiklosčiusį įvykį. Bet jau po trumpo bendravimo suvokiau, kad konsultantas yra rimtai nusiteikęs mano problemos atžvilgio.
Konsultantas uždavinėjo man klausimus, įsijautė į mano situaciją, atspindėdavo ir apibendrindavo manimi pateiktus faktus. Tada suvokiau, kad konsultantas yra man kaip draugas, kuris stengiasi padėti suprasti problemą, įžvelgti joje teigiamas ir neigiamas puses. Jo tikslas, nebuvo man nurodinėti, bet pačiai pažvelgti į savo problemą iš šalies. Tą supratus atsipalaidavau, dingo nerimas, baimė, prieštaringi jausmai sakyti tiesą ar ne. Konsultanto geranoriškumas, nuoširdumas paskatino mane atsiverti, gyliau papasakoti apie problemą. Jaučiausi saugi, nebijojau įvertinimo ar nesupratimo.
Priėjus prie problemos įvardijimo ir tikslo iškelimo, stipriai pasimečiau. Ne maniau, kad iš pažiūros smulkia problema, galima taip išreikšminti, susmulkinti. Problemos įvardijimas nesukelė man sunkumų, tačiau tikslą iškelti nebuvo paprasta. Konsultantas buvo įžvalgus, jis mokėjo klausytis, girdėti ir sugebėjo suvokti mano problemos esmė ir mano prieštaringus jausmus. Tinkamai panaudojus profesinės žinias, įgūdžius ir asmeninės savybės bei patyrimą, įžvelgė mano pagrindinė problemą. Man asmeniškai, pagrindinės problemos suvokimas, sukėlė daug įvairių prieštaringų jausmų. Pažvelgiau į savo problemą gyliau, iš kelių pozicijų ir suvokiau, kad tai nėra smulkmeniška, nereikšminga problemą. Situacijos suvokimas paskatino apmąstyti savo gyvenimo būdą, elgesį, motyvacijos stokos pasekmės, vertybių sistemą. Turėjau kardinaliai pakeisti savo požiūrį į tam tirus gyvenimo aspektus, priimti naujus problemų sprendimo variantus, kokybiškai įvertinti bendravimo būdus su artimaisiais žmonėmis. Tai garantavo teigiamą rezultatą.
Išspręsti kilusia situacija, reikalavo daug mano pastangų, noro, pasitikėjimo savo jėgomis, ryžto, kurio pas mane trūko. Pasikeisti turėjau iš vidaus, pažinus savo pliusus ir minusus. Tik gerai save pažinus, galėčiau nuspręsti kokias savo savybės turėčiau toleruoti, ugdyti, o kurias koreguoti.
Konsultacijos metu buvo nuspręsta, problema nagrinėti per kelius aspektus. Kiekvienas aspektas tūrėjo savo tikslą, užduotį.
Konsultavimo pabaigoje buvo apibendrinta problema, padarytos išvados, sutarta dėl kitos konsultacijos, kuriai buvo iškeltas konkretus darbo tikslas.
Konsultuojant, konsultantas naudojo šiuos būdus:

· klausimų uždavimas;
· apibendrinimas;
· prisijungimas;
· darbas su vaizduotė;
· atspindėjimas;
· informavimas;
· konfrontacija;
· struktūravimas;
· perfrazavimas;
· interpretavimas.

Konsultavimas orientuotas į humanistinę kryptį.
Literatūra:
1. Kočiūnas, R.(1995).Psichologinis konsultavimas. Vilnius:lumen leidykla.
2. Valstybinis psichikos sveikatos centras.(1999). Vaikų psichologinis konsultavimas. Vilnius :presvika.

Leave a Comment