LYDERYSTĖS RAIŠKA VILNIAUS MIESTO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ TARPE

904 0

SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJOS

KOMUNIKACIJOS IR MENŲ KATEDROS

KŪRYBOS IR PRAMOGŲ INDUSTRIJŲ PROGRAMA

SOCIALINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA

SAVARANKIŠKAS DARBAS

LYDERYSTĖS RAIŠKA VILNIAUS MIESTO AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ TARPE

Kūrybos ir pramogų industrijų programos

II kurso studentės:

Kamilia Daugerdaitė

Karolina Vareikytė

Greta Ladinskytė

Darbo vadovas:

S. Jurgelėnas

Vilnius, 2015

Turinys

ĮVADAS 3

2. Vyriška ir moteriška lyderystė 7

3.Lyderystės raiška 8

Išvados 15

ĮVADAS

Temos aktualumas: Sparčiai tobulėjančiame Lietuvos gyvenime, galima išvysti daugybę veržlių ir energingų žmonių, ypač jaunuolių, kurie yra motyvuoti, atsakingi, verslūs ir gebantys valdyti komandą bei skleisti jaunatviškas idėjas. Lyderystė, tai elgsena asmens- lyderio, siekiančio konkretaus tikslo. Lyderiavimas pasireiškia suvokimu apie tai, ko irr kodėl jis siekia, pasitelkiant įtaką, kitiems asmenims, kuriuos vienija tas pats tikslas ir vizija. . Pasak V. Šilingienės (2011), „lyderystė dėl nevienareikšmiško traktavimo yra aktualus šiuolaikinių mokslinių diskusijų objektas. Lyderystės reiškiniui paaiškinti sukurtos mokslinės teorijos dažniausiai akcentuoja jos esmę ir svarbą organizacijų valdyme, kur vaidina lemiamą vaidmenį, užtikrinant atskirų žmonių, komandų ir organizacijų efektyvumą siejant tai su aukštais postais ar pareigomis. Tačiau lyderio savybių turi ne tik vadovaujantys asmenys, bet ir kiekvienas individas, nesvarbu kokias pareigas jis beužimtų. Modernus požiūris į organizacijų vaadybą akcentuoja ne vien vadovų, turinčių lyderio potencialą, poreikį. Vis dažniau dėmesys fokusuojamas į lyderių visuose organizacijos lygiuose ugdymą dėl esminio akcento į žmonių išteklių – pagrindinio organizacijų konkurencinio pranašumo šaltinio – efektyvų panaudojimą“ , 2011, p. 961).

Tyrimo hipotezė – Sprendžiant pagal išaugusią šio amžiaus mokslo pažangą, mūsų nu

uomone lyderystės raiška tik didesės ir lyderių tik daugės.

Kadangi mes tyrinėjame aukštųjų mokyklų studentus, esame bendraamžiai,o mūsų amžiaus kartos žmonės yra priklausantys x kartai. Tyrinėjant literatūrą galima rasti daugybę rašytinių šaltinių, kad ši karta yra linkusi į žingeidumą, veržlumą, atkaklumą, jų tikslas būti pastebėtiems, atrasti save, pasiekti tikslus, o tai skatina lyderystę, V.Šilingienė teigia – Lyderystė iššūkis save realizuoti.

Pagal V. Šilingienę – y kartos atstovai augo globalizacijos, komunikacinių technologijų ir bevielio ryšio eroje. Tai – labiausiai saugota ir lepinta karta, o jos atstovai ypač pasitiki savimi ir yra netgi arogantiški, kita vertus, šios kartos atstovai yra linkę kelti klausimus, tikrinti informaciją pagal įvairius šaltinius, y karta apibūdinama kaip greito rezultato, staigaus pripažinimo, įvertinimo ir atlygio siekianti karta. Šiai kartai karjera visų pirma reiškia savirealizaciją.

Tai gi šiiuo darbu mėginsime išsiaiškinti ir atskleisti x kartos polinkį į lyderystę, jos raišką.

Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: mokslinės literatūros šaltinių analizė. 2. Empiriniai: anketinė apklausa (su atvirais ir uždarais klausimais).Tyrimo metodika : Tyrimą sudaro 14 klausimų.

Tyrimo imtis ir organizavimas :Tyrimas atliktas 2015 metų Lapkričio – gruodžio mėnesiais, Vilniaus miesto aukštosiose mokyklose. Tyrime iš viso dalyvavo 34 respondentai.

Hipotezė – Sprendžiant pagal išaugusią šio amžiaus mokslo pažangą, mūsų nuomone lyderystės raiška tik didesės ir lyderių tik daugės. Kadangi mes tyrinėjame aukštųjų mokyklų studentus, esame bendraamžiai,o mūsų amžiaus kartos žmonės yra priklausantys x kartai Ši karta pr

rasideda nuo 1982 m. iki 2003m.

Tyrinėjant literatūrą galima rasti daugybę rašytinių šaltinių, kad ši karta yra linkusi į žingeidumą, veržlumą, atkaklumą, jų tikslas yra būti pastebėtiems, atrasti save, pasiekti tikslus, o tai skatina lyderystę, V.Šilingienė teigia – Lyderystė iššūkis save realizuoti. Pagal V. Šilingienę – y kartos atstovai augo globalizacijos, komunikacinių technologijų ir bevielio ryšio eroje.

Tai – labiausiai saugota ir lepinta karta, o jos atstovai ypač pasitiki savimi ir yra netgi arogantiški, kita vertus, šios kartos atstovai yra linkę kelti klausimus, tikrinti informaciją pagal įvairius šaltinius, y karta apibūdinama kaip greito rezultato, staigaus pripažinimo, įvertinimo ir atlygio siekianti karta. Šiai kartai karjera visų pirma reiškia savirealizaciją.Tai gi šiuo darbu mėginsime išsiaiškinti ir atskleisti x kartos polinkį į lyderystę, jos raišką.

Uždaviniai :1. Teoriškai pagrįsti lyderystės reiškinį;2. Išsiaiškinti lyderystės; 3.Išsiaiškinti kuo skiriasi lyderis nuo vadovo; 4. Išsiaiškinti respondentų polinkį į lyderystę.

Tyrimo tikslas: Atlikti tyrimą ir išsiaiškinti kaip pasireiškia lyderyste jaunimo tarpe

Lyderystės samprata

Netgi pati tobuliausia valdymo sistema negali pakeisti lyderystės. Šiuolaikinėmis organizacijomis turi vadovauti ne paprasti vadovai, o vadovai lyderiai.

Būtent tokias mintis mes dažniausiai ir girdime naujojo verslo vadyboje. Dabar mus moko, ne kaip tapti vadovu ir vadovauti, o kaip būti lyderiu. Manoma čia dėl to, kad pasaulyje trūksta lyderių visose svarbiausiose institucijose: vyriausybėje, švietimo sistemoje, versle, mene ir netgi studentų tarpe. Tik dažnai ky

yla klausimas, ar tai yra pagrįstas šiandienos reikalavimas, ar tiesiog populistinis mados šauksmas. ,,XXI a. atsiradusio vadybos mokslo pažanga tiek tyrimo objektų, tiek metodų aspektu per kiek daugiau nei šimtmetį yra stulbinanti. Lyderystė kaip vadybos tyrimo objektas yra ne išimtis. Sukurta daugybė teorijų, kuriose vienaip ar kitaip aiškinama šio reiškinio esmė ir svarba organizacijų valdymo procese.“ (1 psl.)

Trys pagrindinės lyderystės kaip mokslinio tyrimo objekto aktualumą lemiančios sąlygos:

Lyderystė, priešingai nei organizacijų vadyba, egzistavo visada. Lyderiais visais laikas buvo tos asmenybės, kurios žavėjo ir kuriomis buvo žavimasi, kurios vedė į priekį ir kuriomis buvo sekama. Lyderystės fenomenas visada buvo ir yra siejamas su įkvėpta veikla siekiant užsibrėžtų tikslų.

Plati lyderystės reiškimosi sfera- nuo politikos, valstybės valdymo iki organizacijų ir komandų valdymo. Jeigu anksčiau lyderystė daugiausia buvo svarbi politikoje, karyboje, tai šiuolaikinėje visuomenėje lyderystė vis svarbesnė tampa organizacijų valdymo procese. Šiame procese lyderystė atlieka pagrindinį vaidmenį, užtikrinant atskirų žmonių, komandų ir organizacijų efektyvumą. Lyderystė egzistuoja visur, kur tik yra žmonių, tarpusavyje susijusių socialiniais ryšiais.

Kiekvieno žmogaus lyderystės poreikis. Lyderystė yra sparčiai besiplėtojantis procesas. Lyderio savybių turi ne tik vadovaujantys asmenys, bet ir kiekvienas žmogus, nepaisant kokias pareigas jis eina. Daugeliui žmonių lyderystė yra galimybė ir iššūkis realizuotis save. Savo karjeroje ar gyvenime kiekvienas iš mūsų vienu ar ki

itu būdu vadovaujame- sekėjams, organizacijos darbuotojams, komandai, šeimos nariams ir t.t. Todėl lyderystė pripažįstama svarbi ne tik organizacijų valdymo procese, bet visais lygiais, kur pageidaujama tapatinti, bendras vertybes ir tikslus su asmeninėmis vertybėmis ir tikslais. Galų gale kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo tikslus, kuriems pasiekti būtinas ir įkvėpimas, ir motyvacija.

Dauguma mano, kad lyderystė yra nepasiekiama, jog tai kažkas aukščiau, kas kiekvienam nurodo kelią. Lyderiai yra entuziastingi ir charizmatiški, užtikrina žmonių atsidavimą. Kaip bebūtu gaila, dažnai yra sukuriamas patrauklus, bet nepakankamai realus ir dirbtiniai išaukštintas lyderio paveikslas. Lyderiais paprastai laikomi sėkmingų ir pelningų įmonių vadovai. Kartais jie iš tiesų yra lyderiai, nors dažnai jų pirmavimas neturi nieko bendra sy lyderyste. Tesiog vartojimas patrauklesnis žodžio ,,vadovas‘‘ pakaitalas. Iš tiesu lyderystė yra sudėtingesnis ir nevienareikšmiškas reiškinys. ,,Lyderystė- tai kūrybinė ir dvasinė galia, kai lyderiui paklūstama ne todėl, kad privaloma, o todėl, kad norima. Tai poveikio žmonėms menas, kai veikiama asmeniniu pavyzdžiu, inspiruojant vizijas ir pokyčius, pritraukiant kitus asmenis eiti kartu. Egzistuoja daug skirtingu lyderystės fenomeną aiškinančių požiūrių. Vieni mokslininkai lyderystę sieja su asmeninėmis lyderio savybėmis ar elgsena, kiti traktuoja kaip situacijos sąlygojamą reiškinį, treti supranta kaip sąveikos tarp lyderio ir sekėjų procesą. Taigi, nors lyderystės reiškinys iki galo ir nėra suprastas, tačiau jis y. . .

Vadovavimo ir lyderystės charaktristikos

Empirinė dalis

Tyrimo metų buvo klausimų apie lyderistę, kaip matome žiemiau esančiame diagrame ( pav.1.1) daugiausiai į mūsų klausymus atsakė moterys. Tai pat galime teigti jog nėra lyčių skirtumų įtakos lyderystei.

 

"http://chart.apis.google.com/chart?cht=p3&chs=1000x300&chp=4.71&chxs=0,000000,13&chxt=x&chco=3366cc,dc3912,ff9900&chd=t:26,7,1&chl=Moteris|Vyras|Neatsak%C4%97%20%C4%AF%20klausim%C4%85

Pav. 1.1

 

Buvo užduotas klausimas: „Ar kiti prašo jūsų patarimo?”

Diagramoje matome (pav. 1.2), kad pas lyderiaujančius asmenis prašo patarimų. Tai reikškia kitiems yra svarbi jūsų nuomonė ir jie pasikliauja jumis. Lyderiui svarbu būti draugišku, bendradarbiauti ir bendrauti šiltai, artimai. "chart.png

 

Pav. 1.2

 

Pagal šią diagramą (pav 1.3) matome, kad studentai dirbantis komandoje mėgsta vadovauti. XXIa. Studentai linkę ne tik atlikti paskirtas užduotis, bet ir pasakyti kaip taip padaryti, nori, kad jo nuomonė būtų paisoma. Tuo tarpu labai mažai studentu komandoje vengia užduočių. Matome, kad šiuolaikinis jaunimas yra motyvuotas ir darbštus. Siekia, kad būti pastebėtų.

 

Pav. 1.3

Pagal diagramą (1.4 pav) matome, kad respondentai linkę daugiausiai laiko skirti miegui, skaitimui. Retai eina į seminarus ir niekada nesavanoriauja. Išvados tokios, kad studentai nors ir mėgsta vadovauti bet mieliau miega nei dalyvuja seminaruose ar savanoriauja. O juk jei būti geram lyderiui reikia įgūdžių ir žinių. Jei studentai miegos tai jie netaps gerais lyderiais.

 

Pav. 1.4

 

Pav. 1.5

 

Nagrinėjant respondent atsakymus (pav 1.5) akivaiždžiai matome, kad studentai į nieką nesilygiuoja. Iš to galime spresti, kad jie nori būti pavyždžiais ir į nieką nesylygiuoja. Kiekvienas nori būti unikali asmenybė.

Pav 1.6

Pagal respondentų atsakymus, galime pastebėti, kad daugiausia atsakiūsiųjų yra aktyvūs ir smalsūs. Nemažai student yra šnekus ir motyvuoti, nors pagal (pav 1.4) studentai labiau linkę tinginiauti lovoje.

 

Pav. 1.7

Matome, kad netgi 58,8% atsakė, kad jų nuomonė yra vertinga ir jos klausosi. Kai žmonės vertina tavo nuomonę, tai reikškia jie tavim pasitiki ir gerbia.

Išvados

Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad Vilniaus miesto aukštųjų mokyklose, kuriuose buvo atliktas tyrimas, studentai puikiai supranta lyderistės reikšmę, tai pat įstaigose vyrauja teigiamos nuostatos į kaitos procesus bei naujoves. Dauguma mūsų apklaustųjų yra linkę į lyderiavimą, tai puikiai parodė tyrimo rezultatai, taigi mūsų hipotezė, kuri teigė, kad lyderių daugės ir jų yra, pasitvirtino. Tačiau viskas irgi priklauso nuo žmogaus harakterio ir jo požiūri į darbą.

XXIa. amžiuje žmonės linkie buti išsilavine ir protingi. Būtent jaunimo tarpe matosi kaip išsiskyria lyderiai, jau nuo mokyklos laikų iki universiteto bei tolimesnio darbo. Kaip matome mūsų tyrimas patvirtina tai, kad studentų tarpe lyderio reiškia labai yra populiari. Lyderystė skatina bendrauti draugiškai ir kartu su stipria komanda.

LITERATŪRA

V. Šilingienė “Lyderystė”(2012), Kauno technologijos universitetas.

R. C. Appleby “Šiuolaikinio verslo administravimas” (2003)

Stephen R. Covey „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai. Asmenybės pokyčių pamokos“ (2014)

John P. Kotter – “Leading Change” (1996).

Juozas Albrechtas “Asmenybė ir karjera” (2005), Klaipėdos socialinių mokslų kolegija.

Join the Conversation