Asmeninių išlaidų analizė.

TURINYS

ĮVADAS 1

SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI 2

PRAKTINĖ VARTOJIMO IŠLAIDŲ ANALIZĖ 4

IŠVADOS 6

Šaltiniai 7

ĮVADAS

Namų ūkių vartojimo išlaidos yra išskirtinės svarbos ekonominis kintamasis. Pirmiausia, jos yra vienas pagrindinių rodiklių, leidžiančių spręsti apie esamą bendrą gerovės lygį. Namų ūkio vartojimo išlaidos sudaro didžiausią šalies BVP dalį išlaidų sumavimo požiūriu. Be to, namų ūkių sprendimai, kokią dalį pajamų suvartoti, o kokia taupyti, yra svarbus ekonominės pažangos ir gerovės veiksnys.

Šiame darbe analizuojama vieno studento namų ūkio vartojimo išlaidos aštuonių savaičių laikotarpyje (2015-09-10 iki 2015-11-01), pateikiamos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai, apptariama vartojimo išlaidų struktūra. Praktinėje darbo dalyje vertinama, kokią įtaką asmeniniam kainų indeksui daro studento vartojimo išlaidų struktūra.

Darbo tikslas – atlikti studento aštuonių savaičių vartojimo išlaidų analizę.

Darbo uždaviniai:

pateikti sąvokas ir apibrėžimus;

išanalizuoti vartojimo išlaidas;

atlikti studento vartojimo išlaidų analizę;

analizės pabaigoje pateikti išvadas, kurios bus gaunamos atlikus praktinę dalį.

SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI

Teorija parengta pagal: A. Jakutis ir kt. Ekonomikos teorija 2007. Šeštas pataisytas ir papildytas leidimas.

Ekonomika – visuomeninio gyvenimo sfera, kurioje vyksta žmonių ūkinė veikla: prekių ir paslaugų gamyba, jų pasiskirstymas, mainai.

Bendrasis nacionalinis produktas – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šaalies piliečių per tam tikrą laikotarpį (paprastai per metus) rinkos kainų suma; tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos.

BVP defliatorius – rodiklis, parodantis, kad kinta visų šalies prekių ir paslaugų kainos.

Eksportas – įstatymais reglamentuotas prekių ir paslaugų išvežimas iš vienos valstybės į kitą, dažniausiai jas ir pa

arduodant. Priklausomai nuo konteksto, terminas gali reikšti eksporto procesą arba proceso apimtis. Eksportui priešingas terminas yra importas, prekių ir paslaugų įvežimas į valstybę.

Grynasis eksportas – šalies eksporto (prekių ir paslaugų, pagamintų šalyje, bet parduotų užsienyje) ir importo (prekių ir paslaugų, pagamintų užsienyje, bet nupirktų naudoti kitoje šalyje) skirtumas

Importas – užsienio valstybės prekių, paslaugų ar kitų objektų, dažniausiai skirtų prekybai, įstatymiškas įvežimas į valstybę.

Infliacija – pinigų nuvertėjimas, kuris pasireiškia prekių ir paslaugų kainų kilimu.

Išlaidos – tai pinigai, išleidžiami prekėms pirkti, už paslaugas bei mokes

iams mokėti, ir panašiai.

Kaina – Prekės vieneto piniginis vertinimas. Tai yra pinigų sumamokama už produktą ar paslaugą, kurią vartotojai išmaino įteisę turėti arba vartoti produktą ar naudotis paslauga.

Namų ūkio vartojimo išlaidos – tai vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma.

Vartojimo paklausa – namu ūkių sektoriaus paklausa prekėms ir paslaugoms. Vaartotojai gali keisti prekių ir paslaugų pirkimo apimtį nepaisant kainų lygio pokyčio.

Vartotojų kainų indeksas – tai rodiklis, rodantis vartojimo prekių ir paslaugų, kurias įsigyja, už kurias sumoka ir kurias namų ūkiai panaudoja tiesiogiai patenkinti vartojimo poreikius, vidutinį kainų lygio pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vartotojų kainų indeksas neapima prekių ir paslaugų skirtų gamybai, pelno gavimui, kapitalo formavimui.

Visuminė paklausa – tai galutinių prekių ir paslaugų, kurias pirkėjai nori ir gali įsigyti, esant tam tikram kainų lygiui, suma. Kalbama ne apie vieną kurią nors prekę, be

et apie visas prekes ir paslaugas, visų prekių kainų lygį bei jų pokytį. Visuminė paklausa išreiškia ne faktines, o numanomas išlaidas ir gali būti apskaičiuojama kaip asmeninio (namų ūkio) vartojimo (vartojimo paklausos), paklausos dydžio, atitinkančio bendrąsias vidaus investicijas, paklausos dydžio, atitinkančio vyriausybės vartojimo išlaidas, bei paklausos dydžio, atitinkančio prekių ir paslaugų grynąjį eksportą.

Gamyba:

Tai ekonominių išteklių (gamybos veiksnių) naudojimas gaminant produktus ir teikiant paslaugas žmonių poreikiams tenkinti. Ekonomikos teorijos požiūriu visiškai nesvarbu, kokie tie poreikiai- maisto produktai, drabužiai, avalynė ar gyvenamasis būstas, poreikiai žinioms ar poilsiui bei laisvalaikiui svarbu tik tai, kad jie žmogui reikalingi ir juos patenkinti būtina. Esminis gamybos bruožas yra jos echnologija, t.y. būdai, kuriais sukuriami konkretūs produktai- prekės ir paslaugos.

Prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Naudingumo teorija remiasi keliomis prielaidomis:

Vartotojas disponuoja ribota pinigų suma ir siekia gauti maksimalų pasitenkinimą (naudingumą), išleisdamas šiuos pinigus prekėms bei paslaugoms pirkti;

Jis gali laisvai pasirinkti, kokioms prekėms išleisti pinigus;

Visi kiti veiksniai yra nekintami.

Bendrasis naudingumas:

Tai tam tikro suvartoto prekių kiekio teikiamas pasitenkinimas vartotojui.

Ribinis naudingumas:

Tai pasitenkinimo padidėjimas, kurį gauna vartotojas suvartodamas vieną papildomą tos prekės ar paslaugos vienetą.

PRAKTINĖ VARTOJIMO IŠLAIDŲ ANALIZĖ

Praktinę darbo dalį sudaro asmeninių vartojimo išlaidų analizė. Aštuonias savaites (2015.09.10 – 2015.11.01) buvo renkami išrašai ir registruojamos studento patiriamos vartojimo išlaidos. Šie duomenys buvo gr

rupuojami pagal išlaidų grupes. Gautų duomenų pagrindu, bus atliekama analizė:

analizuojama vartojimo išlaidų struktūra

Sudėjus banko išrašus ir apytikslinę studento piniginės grynų pinigų cirkuliaciją gaunami rezultatai:

 

Išlaidos 1 savaitė 2 svaitė 3 savaitė 4 savaitė 5 savaitė 6 savaitė 7 savaitė 8 savaitė
Maistas 23,55 20,28 21,63 21,71 23,68 24,13 22,35 25,97
Drabužiai 43
Transportas 3,02 8,45 5,57 3,49 6,12 5,89 5,67 7,57
Telefonas 7,80 7,80
Alk. gėrimai 3,12 4,72 5,93 4,2 2,53 6,49 3,16 2,53
Prekės ir paslaugos 1,56 5,74 1,32 2,01 3,83 2,76 3,83 1,95
Cigaretės 3,10 3,10 3,10 3,10 3,10 3,10 3,10 3,10
Išviso 34,35 42,29 37,55 42,31 39,26 85,37 38,11 48,92

1 lentelė

2 lentelė. Išlaidos skirtingais laikotarpiais

Išlaidos Pirma laikotarpio dalis, € Antra laikotarpio dalis, €
Maistas 87.17 96.13
Drabužiai 43
Transportas 20.53 25.25
Telefonas 7.80 7.80
Alk. gėrimai 17.97 14.71
Prekės ir paslaugos 10.63 12.37
Cigaretės 11.76 11.76

 

2 pav. Išlaidų analizė skirtingais laikotarpiais

Studento pajamos sudarė 367.11 €. Studento vartojimo išlaidos buvo sugrupuotos sudėjus skirtingus laikotarpius, remiantis literatūros analizės išvadomis:

Išlaidos maisto produktams – 183.52 Lt;

Išlaidos drabužiams – 43 €;

Transporto išlaidos – 45.78 € (degalai, viešasis transportas);

Išlaidos už telefoną – 15.60 €

Išlaidos alkoholiniams gėrimams – 32,68 €.

Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms – 23 €

Išlaidos cigaretėms – 23.53 €

Paveiksle (pav. 3) pateikiama skritulinė diagrama, kurioje vaizdžiai atsispindi studento vartojimo išlaidų struktūra, kokią dalį tam tikra išlaidų grupė sudaro bendroje aštuonių savaičių studento išlaidų sumoje.

 

3 pav. Vartotojų išlaidų struktūra.

Šiuo nagrinėjamu atveju didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui (50 proc). Sekančios išlaidos, sudarančios didžiąją dalį visų studento išlaidų yra išlaidos transportui, jos sudaro 13 proc. Taip pat pakankamai didelę dalį – 12 proc. – sudaro išlaidos drabužiams. Nemažą dalį sudaro išlaidos alkoholiniams gėrimams – 9 proc. Lygias sumas (po 6 proc.) studentas šį mėnesį skyrė kitoms prekėms, pramogoms ar paslaugoms ir cigaretėms. Mažiausiai nagrinėjamą laikotarpį lėšų buvo telefono išlaidoms (4 proc.).

IŠVADOS

Studento aštuonių savaičių pajamos 367.11 €. Akivaizdu, kad studentui kartais pinigų net ir trūkdavo. Studentas, per daug pajamų išleidžia žalingiems įpročiams, dėl to kenčia jo piniginė, bei, žinoma- sveikata.

Didžiausią mėnesinių išlaidų dalį sudaro išlaidos maistui (50 proc). Se

ekančios išlaidos, sudarančios didžiąją dalį visų studento išlaidų yra išlaidos transportui, jos sudaro 13 proc. Taip pat pakankamai didelę dalį – 12 proc. – sudaro išlaidos drabužiams. Nemažą dalį sudaro išlaidos alkoholiniams gėrimams – 9 proc. Lygias sumas (po 6 proc.) studentas šį mėnesį skyrė kitoms prekėms, pramogoms ar paslaugoms ir cigaretėms. Mažiausiai nagrinėjamą laikotarpį lėšų buvo telefono išlaidoms (4 proc.).

Šaltiniai

Teorija parengta pagal: A. Jakutis ir kt. Ekonomikos teorija 2007. Šeštas pataisytas ir papildytas leidimas.

Išrašai imti iš DNB banko asmeninės sąskaitos.

Leave a Comment