Lyčių nelygybė

Turinys

1. Įvadas
2. Šiuolaikinė lyties samprata ir lyčių nelygybė
3. Darbas ir lytis
4. Lyčių nelygybė politikoje
5. Šeima ir lytis
6. Diskriminacija lyties ir amžiaus požiūriu
7. Smurtas ir asmens lytis
8. Išvados

Įvadas

Lyčių nelygybė šiuolaikinėje visuomenėje yra svarbus ir problematiškas klausimas, su kuriuo dabar yra susiduria visame pasaulyje. Norint diskutuoti šiuo klausimu, reikėtų panagrinėti daugybę skirtingų idėjų ir požiūrių.

Pirmiausia derėtų aptarti šiuolaikinę lyties sampratą ir formuojamus stereotipus. Tai daro įtaką lyčių diskriminacijai.

Savo darbe daugiau kalbėsiu apie moterų patiriamą diskriminaciją, kuri dažniausiai yra susijusi su vyru dominavimu.

Plačiau aptarsiu diskriminaciją šeimoje, darbe, politikoje, taip paat pristatysiu diskriminaciją amžiaus požiūriu.

Kalbėsiu apie tai, jog vyrų dominavimas gali įgyti įvairias formas – prievartos, pornografijos, smurto šeimoje. Dėl šio dominavimo moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai.

Sherry Ortner teigia, jog “moteris yra tapatinama su kažkuo, arba, jei norite, atrodo, yra simbolis kažko, ką kiekviena kultūra nuvertina, ką kiekviena kultūra apibrėžia kaip esantį žemesnio egzistencijos sluoksnio negu ji pati”. (4) Todėl bandysiu įrodyti, kad tai,
ką daro vyrai, yra paprastai labiau vertinama nei tai, ką daro moterys, neetgi tada, kai jų veikla panaši ar net ta pati.

Šiuolaikinė lyties samprata

Lytis struktūruoja socialinį gyvenimą ir reikalauja, kad lyties statusai būtų aiškiai diferencijuoti. Įvairūs talentai, seksualiniai polinkiai, tapatybės, interesai, sąveikos būdai suskaido ir sąlygoja individų kūniškas ir socialines patirtis. Yra so

ocialiai ir teisiškai pripažinti tokie lyčių statusus: vyras ir moteris. Socialiniame lyties konstravimo procese nėra svarbu, ką vyrai ir moterys daro, nes socialinis lyties institutas užtikrina tai, kad, nors ir ką jie darytų, tai būtų suvokiama kaip skirtinga dalykai. Gali būti, kad šie skirtumai visuomenėje pradeda mažėti ir individai peržengia lyčių statusų ribas. Tačiau bet kokiu atveju reikia tas ribas išlaikyti, nes lyčių socialinė tvarka, kuri yra įprasta mūsų visuomenėje, sužlugtų

Kas lemia lyčių socialinius vaidmenis? Galima būtų išskirti tai:

 Vaidmenų kultūrinis sąlygotumas
Galima būtų manyti kas vyriškumą ir moteriškumą nulemia biologiniai skirtumai. Tačiau aiškiai matyti, kad daug didesnę įtaką turi kultūriniai veiksniai: vieni vaidmenys laikomi moteriškais vienoje visuomenėje, tuo tarpu tie patys vaidmenys gali būti laikomi vyriškais kitoje visuomenėje.

 Tradiciniai vaidmenys irr jų kaita.
Žmonijos istorijoje pagrindinis moterų socialinis vaidmuo buvo namų ir vaikų priežiūra.Vyrų socialinių vaidmenų spektras kur kas platesnis: vyrai atlikdavo pagrindinius vaidmenis ekonomikoje, politikoje, religijoje, karyboje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje ši padėtis keičiasi ir vis daugiau ir daugiau tradicinių vyriškų vaidmenų tampa tiek vyriškais, tiek
moteriškais. Vis daugiau moterų renkasi iš seno vyriškomis laikytas profesijas. Galima būtų teigti, kad lyčių vaidmenų stereotipai keičiasi, nors ir ne taip greitai.

Tokie formuojami stereotipai daro įtaką lyčių diskriminacijai, kuri vis dar labai žy

ymi ir šiuolaikinėje visuomenėje.

Darbas ir lytis

Lyčių diskriminacija ypač pasireiškia darbo sferoje. Moterų padėčiai darbo rinkoje vis dar daug įtakos turi vyrai – kaip šeimos nariai, darbdaviai arba netgi paskolų teikėjai. Darbo rinka vis dar palankesnė vyrams, o ne moterims; ji parodo ir toliau stiprina nusistovėjusius vyrų ir moterų vaidmenis namuose, dar labiau skatindama pasidalijimą ir nepaisydama akivaizdžių įrodymų, kad ne tik daugumos moterų, bet ir vyrų gyvensena nebetelpa į siaurus jiems taikomus rėmus.

Moterų ir vyrų nevienodai veiklai skiriamas laikas daro tiesioginę įtaką jų užimtumo modeliams ir gyvensenos pasirinkimui. Įprastas vyrų atlygintino darbo modelis – visą gyvenimą trunkantis nuolatinis užimtumas visą darbo dieną – primeta tam tikrus šeimos laiko išteklių apribojimus. Moterys priverstos su savo laiku elgtis lanksčiau. Būtent moterys, jei reikalauja šeimos interesai, dirba mažiau arba atsisako užimtumo visą darbo dieną. Todėl moterys ir toliau sudaro didžiąją bedarbių, prastai mokamų darbuotojų, globėjų ir pan. dalį. Daugelyje valstybių narių moterų nedarbingumo rodikliai didesni negu vyrų (1,8 proc. aukštesnis negu vyrų nedarbingumo rodiklis 15 narių ES ir 1,9 proc. – 25 narių ES); be to, moterys ir tebėra prasčiau apsaugotos nuo nedarbo ir ekonominio neaktyvumo negu vyrai.

Vis dar pernelyg didelis skaičius moterų dirba ne visą darbo dieną. Penkiolikoje narių ES ne visą darbo dieną dirbo 34 proc. moterų, 25 narių ES – 30 proc., o vy

yrų tik 7 proc. dirba ne visą darbo dieną tiek 15, tiek 25 narių ES.
Taip pat svarbu paminėti darbo užmokestį. Tebeegzistuoja atotrūkis tarp skirtingoms lytims mokamo darbo užmokesčio – tikriausiai vienas iš akivaizdžiausių nelygybės reiškinių, su kuriuo moterys susiduria darbe. Vidutiniškai moterys ES uždirba tik 84 proc. vyrų atlyginimo – 89 proc. viešajame sektoriuje ir 76 proc. privačiajame sektoriuje.
Moterys sudaro 77 proc. prasčiausiai apmokamų ES darbuotojų, vyrai – 23 proc. Skurdo grėsmė 3 proc. didesnė moterims, palyginti su vyrais. (1)

Apžvelgus įvairius statistinius duomenis, galima teigti, kad moterų darbai prasčiau apmokami, kad moterys dažniau persekiojamos lyties pagrindu, rečiau pasiekia aukštus vadovų postus. Tiek vyrai, tiek moterys visuomet dirbo, tačiau jiems prieinamas darbas ir to darbo atlyginimas daugiau priklausė nuo kultūriškai priskirtų etikečių „moterų darbas“ ir „vyrų darbas“, nei nuo jų, kaip individų, gabumų.

Šiandien moteris, kaip ir vyras, yra apmokama darbo jėga ir gali dirbti pilną darbo dieną visus metus. Tačiau gana žymūs skirtumai tarp vyrų ir moterų darbinių patirčių išlieka. Ypač tai pastebima ištekėjusių ir turinčių vaikų moterų atžvilgiu. Jos neša dvigubą darbinę naštą – skirtingai nei dirbantys vedę vyrai, jos ne tik atlieka apmokamą darbą ne namuose, bet kartu yra atsakingos už namų priežiūrą ir vaikų auginimą. Kaip buvo paminėta, būtent šios pareigos šeimai, o ne profesinė veikla laikomos pagrindiniu moters pašaukimu ir

r priederme. Darbų pasidalijimas namuose dažnai riboja moterų galimybes uždirbti pajamų „išorėje“. (2 )

Lyčių nelygybė politikoje

Apibendrinant Lietuvos gyventojų nuostatas apie lyčių vaidmenų ir valdžios instituto santykį, galima teigti, kad beveik pusė Lietuvos vyrų ir moterų valdžios monopolį yra linkę atiduoti vyrams. (3) Deja, ir pačios moterys mano, kad vadovauti turi vyrai. Didelė dalis moterų yra mažai motyvuotos siekti valdžios bei vadovaujančiose pozicijose matyti abiejų lyčių atstovus.

Moterys ir vyrai turi lygias dalyvavimo galimybes įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžioje, savivaldybėse, visuomeninių organizacijų ar privačių kompanijų veiklose. Bet kaip rodo realūs tyrimai, čia daugumą vadovaujančių postų užima vyrai. Todėl politikoje taip pat aiškiai matomas nelygus pasidalinimas valdžia, galia ir įtaka.

Šeima ir lytis

Dalijimasis teisėmis ir pareigomis šeimoje taip pat daro didelę įtaką lyčių diskriminacijai. Juk namų ruoša, naikų priežiūra atima begalę laiko, užkrauna didelę atsakomybę. Deja, moterys vis dar atlieka daugumą su namais ir šeima susijusių darbų. Moteris tiesiog turi atlikti ir namų ūkio darbus, nes tai pagal veikiantį stereotipą yra “moteriška” veikla (vyras, žinoma, jai gali padėti,bet tai nesanti jo pareiga).Tai turi įtakos jų užimtumo modeliams ir riboja moterų galimybes rinktis tokias profesijas, kurios prilygsta vyrams įprastoms profesijoms.
Vaikų turinčios moterys dirba 12 val. mažiau už vaikų turinčius vyrus penkiolikoje ES valstybių narių ir 11 val. mažiau dvidešimt penkiose ES valstybėse narėse. Jų užimtumo rodiklis 12,7 proc. mažesnis negu moterų, neturinčių vaikų. Vyrų, turinčių vaikų, užimtumo rodiklis 9,5 proc. aukštesnis negu vyrų, kurie vaikų neturi. Didžiąją ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalį sudaro moterys. Be to, vidutiniškai du trečdalius savo darbo laiko moterys skiria neatlyginamai veiklai, o vyrai tokiai veiklai skiria tik trečdalį savo laiko.

(1) Galima teigti, jog šioje srityje ypač išryškėja moterų diskriminacija.

Visi teigia, kad vaikui yra reikalingas abiejų tėvų dėmesys. Tačiau jei vyras skiria daugiau laiko šeimai, ar net išeina vaiko atostogų, jis susilaukia pašaipų. O moteris, anksčiau išėjusi dirbti ir neišnaudojusi vaiko atostogų, susilaukia pasmerkimo.

Diskriminacija išryškėja ir priimant į darbą. Labiau skriaudžiamos yra moterys. Čia vėl išryškėja darbdavių vykdoma moterų diskriminacija, kuri remiasi tuo pačiu “orientacijos į šeimą” argumentu. Darbdaviai šeimą tradiciškai sieja su moters pareigomis ir atsakomybe bei šiuo argumentu dažniausiai pasiteisina dėl nenoro priimti moteriškos lyties darbuotojas.(3)
Taigi, darbdavys mieliau priims vyrą. Dėl to moterims yra sunkiau daryti karjerą, užsiimti visuomenine veikla ar tiesiog mėgautis laisvalaikiu. Faktai rodo, kad vyrai sėkmingiau kopia karjeros laiptais ir dominuoja vadovaujančiose postuose.

Taigi, galima teigti kad vis dar gajus moters-namų šeimininkės įvaizdis. Dirbdamos vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau. Dėl tokių ir panašių priežasčių moterys pasidaro priklausomos nuo vyro, o tai gerokai pablogina jų padėtį ir galimybes, apriboja jų vaidmenis ir padaro jas labiau pažeidžiamomis.

Diskriminacija lyties ir amžiaus požiūriu

Moterų diskriminavimas pastebimas jau kalboje: žmogus, protėviai, proseneliai, ainiai, Dievas tėvas – vis vyriškos giminės žodžiai. Mūsų reklama siūlydama įvairias prekes, naudoja moters kūną, tarsi stengdamasi įteigti, jog nusipirkę vieną ar kitą daiktą, kartu įgysime teisę mėgautis lengvai pasiekiamu moters kūnu. Gausu pornografijos – tai viena sparčiausiai augančių Vakarų pasaulio verslo šakų. Pornografijos žurnalai yra vieni labiausiai perkamų. Nors tiesa šie žurnalai yra skirti vyrams, juose dominuoja moteris. Moters nuogas kūnas daugumą vyrų traukia pirkti šiuos žurnalus.
Atvira moterų diskriminacija matoma jau pirmoje „įėjimo į darbo rinką“ fazėje, kuomet darbo skelbimuose plačiai taikomi amžiaus-lyties kriterijai. Moterims siūlomų užsiėmimų ratas ribojamas mažesnės kvalifikacijos ir prestižo darbais (sekretorė, auklė ir pan.), o pradedančioms verslininkėms dirbtinai sudaromos kliūtys gauti lengvatinius kreditus, licenzijas ir pan. (2)

Smurtas ir asmens lytis

Smurtas yra labai grubus žmogaus teisių pažeidimas. Vyrų dominavimas gali įgyti įvairias formas – prievartos, pornografijos, smurto šeimoje. Dauguma respondentų galvoja, kad agresyvumas yra labiau vyrus apibūdinanti charakteristika Agresyvumo opozicija – nuolankumas yra labiau priskiriama moterims savybė

Mūsų visuomenėje moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai. Tai akivaizdžiai paliudija smurto šeimoje ir seksualinės prievartos atvejai. Smurto prieš moteris tyrimai atskleižia ypač opią problemą – “63,3% suaugusių Lietuvos moterų nuo tada, kai joms suėjo 16 metų, bent kartą patyrė vyrų fizinį, seksualinį smurtą arba grasinimus
Moterys vis dar laikomos preke. Tai ne tik prekyba žmonėmis, bet ir įvairi reklama, kur moteris yra pateikiama kaip paklausi prekė. Žiniasklaidoje moterys pastebimos daugiau seksualiai, o ne socialiai.

Išvados

Istorijoje susiklostė taip, kad vyrai ėmė tenkinti pragyvenimo poreikius, o moterys ėmė tenkinti raiškos poreikius. Todėl vyrai, kurių rankose atsidūrė gėrybės, įgijo daugiau galios ir daugiau teisių. (2)

Tai žymu ir šiuolaikinėje visuomenėje. Moterys patyria daug didesnę diskriminaciją nei vyrai daugelio gyvenimo sričių. Žymu, kad moterų ir vyrų padėtis nėra vienoda.

 Nulemti lyčių socialiniai vaidmenys ir formuojami stereotipai daro įtaką lyčių diskriminacijai, kuri vis dar labai žymi ir šiuolaikinėje visuomenėje.
 Moterų darbai prasčiau apmokami, taip pat moterys dažniau persekiojamos lyties pagrindu, rečiau pasiekia aukštus vadovų postus
 Skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokesčiai
 Darbo atlyginimas daugiau priklausė nuo kultūriškai priskirtų etikečių „moterų darbas“ ir „vyrų darbas“, nei nuo jų, kaip individų, gabumų.
 Politikoje taip pat aiškiai matomas nelygus pasidalinimas valdžia, galia ir įtaka, deja, ne moterų naudai
 Galima teigti kad vis dar gajus moters-namų šeimininkės įvaizdis.
 Dirbdamos vienodą ar vienodos vertės darbą, moterys uždirba mažiau. Dėl tokių ir panašių priežasčių moterys pasidaro priklausomos nuo vyro, o tai gerokai pablogina jų padėtį ir galimybes, apriboja jų vaidmenis ir padaro jas labiau pažeidžiamomis.
 Mūsų visuomenėje moterys patiria kur kas daugiau prievartos dėl lyties nei vyrai.

Naudota literatūra

1.http://europa.eu.int/comm/equal
EQUAL LYČIŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ INTEGRAVIMO VADOVAS, 2004

2. Almantas Abromavičius. Lyčių nelygiavertiškumas spaudoje

3. Kanopienė, Vida (2000) “Lietuvos moterų padėtis darbo rinkoje”. Moterys Lietuvoje. Moterų informacijos centras. Vilnius.

4. Sociologija, vadovėlis, VDU, Spindulio leidykla

5. V.Pruskus Sociologija, Vilnius 2003

Leave a Comment