Ligonių kasos

Turinys

Įvadas........................
.....................2
Ligonių kasų
raida.........................
.............3
Socialinis
draudimas.......................
..............5
Darbo
struktūra.......................
.................7
SAM ĮSAKYMAI:

1. Bendros nuostatos...........

.......................8

2. Valstybinės ligonių kasos uždaviniai, funkcijos.....

.............9

3. Valstybinės ligonių kasos

teisės.............

.............9

4. Valstybinės ligonių kasos darbo organizavimas.....

............10
TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS:

1. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas....

...........11

2. Teritorinių ligonių kasų

funkcijos.............

..........12

3. Teritorinių ligonių kasų

teisės................

..........13

4. Teritorinių ligonių kasos stebėtojų taryba.........

...........13

5. Teritorinių ligonių kasos taikinimo komisija........

..........14
Informacija.......................
......... .........16
Literatūra......................
....................17

ĮVADAS

Teisinga privalomojo sveikatos draudimo politika leidžia užtikrinti
tinkamą Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą. Mūsų šalies įstatymai
reglamentuoja daugiausia valstybinį sveikatos sistemos valdymą. Tam tikslui
įsteigtos institucijos, besirūpinančios atskiromis sistemos dalimis:
gydytojus rengia universitetai, sveikatos priežiūros įstaigų turtas
(pastatai bei įrenginiai) priklauso savivaldybėms bei apskritims, už
technologijas atsako aprobavimo, akreditavimo bei licencijavimo tarnybos, o
lėšas valdo ligonių kasos.

Įsteigus lligonių kasas buvo žengtas vienas svarbiausių žingsnių
efektyvaus sistemos valdymo link – atskirtos steigėjo bei asignavimų
valdytojo funkcijos, o reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas į
viešąsias, faktiškai buvo sukurta nepriklausomų kontraktų sistema.

Kaip ir kiekviena institucija, ligonių kasos turi savo strategiją,
grindžiamą visos veiklos vizija, kurios esmė – sveikas žmogus. Savo misiją
suprantame kaip prievolę valdyti valstybės skirtas lėšas siekiant tikslo
efektyviai jas naudoti (teikti daugiau ir geresnių paslaugų už tuos pačius
pinigus). Ligonių kasų strategija apima kelias pagrindines veiklos kryptis:
užkirsti ligai kelią ir tausoti sveikatą, susirgusįjį greitai ir efektyviai
išgydyti siekiant gaalutinio tikslo – grąžinti jį į darbą bei profesionaliai
atlikti pagrindinę ligonių kasų funkciją – valdyti valstybės skirtas lėšas.

Vykdant sveikatos reformą svarbu kuo geriau tenkinti gyventojų
informacijos poreikį. Natūralu, kad reformos metu priimami sprendimai gali
sukelti abejonių ir nepasitenkinimo. Labai svarbu apie šiuos sprendimus
išsamiai informuoti, kad j

juos suprastų ir palaikytų ne tik medikų
visuomenė, bet ir visi šalies gyventojai.

Ligonių kasos siekinys – sveikas žmogus!

Ligonių kasų raida

Kad geriau suprastume mūsų šalies sveikatos draudos principus,
prisiminkime jos istoriją, kuri siekia XIX a. pabaigą – XX a. pradžią.
Tuomet kai kuriose stambesnėse pramonės įmonėse buvo įkurtos ligonių kasos
– “krankkasės”, kurias tvarkė įmonių administracija, sergantiesiems
teikdavusi šiokią tokią pagalbą. Taigi tai buvo tik fragmentiškas,
priklausęs nuo darbdavių valios sveikatos draudimas.

1912 m. Lietuvos teritorijoje, tuo metu įėjusioje į Rusijos sudėtį, buvo
rengiamasi įvesti privalomąjį sveikatos draudimą pramonės darbininkams,
tačiau tam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvoje atkūrus
nepriklausomybę buvo siekiama sutvarkyti sveikatos draudimo reikalus. 1919
m. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija parengė Ligos draudimo įstatymo
projektą. Vėliau šiuo reikalu rūpinosi Darbo ir socialinės apsaugos
departamentas. 1921 m. kovą Steigiamasis Seimas svarstė Ligonių kasų bei
Darbininkų draudimo tarybos įstatymų projektus. Ligonių kaasų įstatymų
projektas apėmė labai platų dirbančiųjų socialinį sluoksnį, neišskiriant ir
žemės ūkio samdinių. Buvo numatyta, kad kiekviena įmonė, kurioje dirba ne
mažiau kaip 200 darbininkų, darbo inspektoriui leidus gali steigti atskirą
ligonių kasą. 1921 m. birželio 8 d. šis įstatymas buvo priimtas.

1925 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas gerokai pakeistas Ligonių kasų
įstatymas, kuriame buvo numatoma steigti ligonių kasas visose apskrityse.
1926 m. kovo 23 d. Respublikos Seimas priėmė Vyriausiosios socialinio
draudimo valdybos (toliau Valdyba) įstatymą. Jame buvo nurodyta, kad
Valdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Šią datą galima
laikyti socialinio draudimo mūsų šalyje pradžia. Va

aldyba buvo įsteigta prie
Vidaus reikalų ministerijos, kuravusios ir socialinius reikalus. Ši
institucija aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, tvirtino
jų sąmatas ir ataskaitas, ligonių kasų valdybų ir tarybų rinkimus,
direktorių skyrimą.

1928 m. spalio 28 d. buvo įsteigta pirmoji Kauno miesto ligonių kasa,
vėliau – dar šešios ligonių kasos, įvairiose apskrityse: Kauno, Šiaulių,
Marijampolės, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio (1931 m. pabaigoje šios
kasos tapo apygardinėmis). Nors Ligonių kasų įstatyme buvo numatyta
įsteigti 21 ligonių kasą, 1928 m. pabaigoje jų veikė tik septynios.

1929 m. gegužės 6 d. buvo paskelbtas svarbus Ligonių kasų įstatymo
pakeitimas, nuo privalomojo sveikatos draudimo atleidęs tų įstaigų ir
įmonių darbininkus, kurie dar iki ligonių kasų įsteigimo ligos atveju buvo
aprūpinti. Šiame dokumente taip pat reglamentuojama, kad ligonių kasos
administracijos reikalams galima išleisti ne daugiau kaip 8-12 proc.
metinių pajamų.

1931 m. buvo įsteigtos naujos ligonių kasos: Telšių, Tauragės, Alytaus.
Kūrėsi ir žinybinės ligonių kasos.

Ligonių kasų įstatyme buvo reglamentuota, kad privalomajam draudimui
neturi įtakos nei asmenų amžius, nei lytis. Privalomuoju draudimu nebuvo
draudžiami asmenys, samdomi laikiniems darbams, uždirbantys daugiau nei 400
Lt per mėnesį (nuo 1934 m. 1000 Lt), žemės ūkio darbininkai, valstybės
tarnautojai, apdrausti pagal Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų
įstatymą (1928 m. pakeitus Ligonių kasų įstatymą – ir savivaldybių
tarnautojai). Taigi ligonių kasos teikė pagalbą tik palyginti nedideliam
kiekiui krašto (dažniau miesto) gyventojų, t.y.
tarnautojams ir įmonių darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik
privačia medicinos pagalba. Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo
gyventojams sveikatos reikalams rūpinti įs
statymas”, kuriuo remiantis buvo
draudžiami ir žemės ūkio darbininkai.
Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,
tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė
sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir
profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų
lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų
namai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7
medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo
stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis
valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo
141 375 apdraustųjų.
Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir
įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri
veikė visą sovietinį laikotarpį.
Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-
aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį
6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos
žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatos
apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais
grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas
tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie
Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios
koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune
bei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos
Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,
kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti
prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo
institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal
pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų ti
iekimo lygmenį. Minėta koncepcija
tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.
Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo
nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su
įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.
Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui
pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo
1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama
Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:
– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros
įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;
– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų
paslaugų mastus;
– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų
klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal
SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal
įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)
siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas; tarnautojams ir įmonių
darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik privačia medicinos pagalba.
Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo gyventojams sveikatos reikalams
rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo draudžiami ir žemės ūkio
darbininkai.
Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,
tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė
sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir
profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų
lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų
namai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7
medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo
stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis
valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo
141 375 apdraustųjų.
Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir
įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri
veikė visą sovietinį laikotarpį.
Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-
aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį
6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos
žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatos
apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais
grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas
tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie
Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios
koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune
bei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos
Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,
kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti
prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo
institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal
pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcija
tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.
Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo
nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su
įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.
Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui
pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo
1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama
Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:
– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros
įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;
– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų
paslaugų mastus;
– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų
klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal
SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal
įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)
siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas;

Socialinis draudimas
Nors prieškario Lietuvoje iš socialinio draudimo srities buvo likę du 1912
m. birželio 23 d. paskelbti rusų įstatymai – Dėl pramonės darbininkų
aprūpinimo ligoje ir Dėl darbininkų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, dėl
savo konstrukcijos (taikyti tik stambiajai pramonei) be esminio pakeitimo
jie negalėjo būti pritaikyti naujoms Lietuvos gyvenimo sąlygoms. Buvusi
Darbo ir socialinės apsaugos ministerija 1919 m. buvo paruošusi Draudimo
nuo ligos įstatymo projektą. Pastarasis virto įstatymu, tačiau paskelbtas
buvo tik 1926 m. gegužės 27 d. (V. Ž. Nr. 227), pavadinus jį Ligonių kasų
įstatymu. Socialinio draudimo reikalams tvarkyti atskiru įstatymu,
paskelbtu 1926 m. gegužės 18 d. (V. Ž. Nr. 225), įsteigta Vyriausioji
socialinio draudimo valdyba. Ji, atlikusi paruošiamąjį organizacinį darbą,
1928 m. įsteigė pirmąsias 7 ligonių kasas tuose rajonuose, kur buvo
didesnis draudžiamųjų žmonių skaičius. 1931 m. įvestas privalomas draudimas
nuo ligų visoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje. Pradėjus įgyvendinti
pirmąjį išleistą ligonių kasų įstatymą, buvo susilaukta nemaža sunkumų,
ypač kasų administravimo, draudimo mokesčio dydžio, medicinos pagalbos
suteikimo bei kitais atvejais. Įstatymas buvo kelis kartus taisomas,
keičiamas ir papildomas, o 1934 m. sausio 23 d. (V. Ž. Nr. 434) paskelbtas
visiškai pertvarkytas Ligonių kasų įstatymas.
Ligonių kasas steigė ir jų veikimą prižiūrėjo Vyriausioji socialinio
draudimo valdyba. Ji buvo sudaryta iš dviejų Vidaus reikalų ministerijos
atstovų, dviejų darbdavių ir dviejų apdraustųjų atstovų. Valdyba parengė
kasų statutą, tvirtino ir keitė metines kasų sąmatas, leido įsigyti kasoms
nekilnojamąjį turtą, sprendė įvairius ginčus tarp kasos valdybos ir
apdraustųjų, baudė darbdavius už kasų įstatymo pažeidimus ir apskritai
prižiūrėjo kasų administravimą ir veikimą. Jeigu kasų valdyba ir taryba
nesugebėjo tvarkyti kasos reikalų arba nevykdė įstatymų ir statuto joms
nustatytų pareigų, tai tokia valdyba ir taryba galėjo būti paleistos. Tuo
atveju paskirtas kasos valdytojas turėjo valdybos ir tarybos teises.
Ligonių kasose privalomai drausti visi dirbantieji. Įstatymas leido laisvai
apsidrausti ir ne vyresniems kaip 50 metų žmonėms, ne invalidams ir
nesergantiems chroniška bei nepagydoma liga. Kasos lėšas sudarė
draudžiamųjų ir draudėjų įnašai lygiomis dalimis ir valstybės priedai kasos
narių gimdyvių pašalpoms. Mokestis nustatytas tam tikra lentele ir siekė
5–50 proc. nuo apdraustojo uždarbio sumos. Kasų nariai ir jų šeimų nariai
susirgę naudojosi visokeriopa medicinos pagalba, gaudavo vaistus, gydymo
reikmenis ir piniginę pašalpą (nuo pusės iki viso uždarbio dydžio);
gimdyvėms buvo suteikiama medicinos pagalba bei gimdymo pašalpos. Apskritai
pagal šį įstatymą ligonių kasos ne tik gydė ir šelpė sergančiuosius, bet
dar ir globojo motinas, rūpinosi jų sveikata. Kasos išdavinėjo laidojimo
pašalpas, teikė pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, globojo
senelius ir invalidus, jei jie buvo apdraustųjų šeimos nariai. Kasai
tvarkyti rinkta kasos taryba, valdyba, revizijos komisija ir taikomoji
komisija. Taryba sudaryta iš statuto nustatyta tvarka 4 metams renkamų 10-
ies kasos narių atstovų ir 10 darbdavių atstovų. Valdyba sudaryta iš 4
tarybos renkamų atstovų – dviejų iš apdraustųjų tarpo ir dviejų iš
darbdavių tarpo, penktuoju valdybos nariu buvo skiriamas valdžios atstovas.
Kasos administracijos reikalams galėjo būti išleidžiama ne daugiau kaip 12
proc. metinių kasos pajamų. Revizijas kasose galėjo atlikti tik Valstybės
kontrolė ar darbo inspektoriai.
Šis įstatymas Lietuvoje buvo taikytas 10 apygardų ligonių kasų, apimančių
visą Lietuvos teritoriją. 1937 m. spalio 1 d. buvo apdrausti 60 777 kasos
nariai ir 46 786 šeimos nariai. Šių kasų pajamų sąmatos 1937 m. siekė 5 127
928 Lt. Ligonių kasos per palyginti trumpą laiką atliko labai didelį darbą:
naudodamosi savo ištekliais pastatė keletą vaikų kolonijų, sanatorijų ir
nuosavų namų, kuriuose įsteigtos ir įvairios gydymo įstaigos su moderniomis
tuo metu gydymo priemonėmis. Kasos leido periodinį žurnalą “Sveikata ir
darbas”, skirtą socialinio draudimo reikalams.
Be šių ligonių kasų, pagal tvarkomą bendrąjį įstatymą, Lietuvoje buvo dar
ir atskirais įstatymais bei statutais veikiančios kitokio tipo ligonių
kasos:

1) Susisiekimo ministerijos ligonių kasa su 5 701 apdraustuoju;

2) Žemės ūkio ministerijos laisvai samdomų eigulių draudimo kasa su 1555
nariais;

3) Lietuvos Banko 1 kasa su 536 nariais;

4) Kauno elektros stoties 1 kasa su 208 nariais ir 5) šv. Zitos tarnaičių
draugijos 1 kasa su 508 nariais.
1936 m. 30 d. (V. Ž. Nr. 531) paskelbtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų
įstatymas. Pastarasis įsigaliojo nuo 1937 m. sausio 1 d.
Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų taikytas fabrikų įmonėms,
kitoms prilygintoms fabrikams pramonės įmonėms, miško eksploatacijos ir
plukdymo darbavietėms, statybos, geležinkelių, uostų, plentų ir vandens
kelių, telegrafo, telefono ir radijo, gatvių tvarkymo, vandentiekio ir
kanalizacijos darbavietėms. Nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų žmonės iki
tol, kol sugrįš jų darbingumas ar iki kol bus paskirta jiems pensija, gavo
visokeriopą medicinos pagalbą ir piniginę pašalpą, lygią 2/3 jų faktinio
uždarbio. Gydymas buvo atliekamas per vietos ligonių kasas. Pensija,
nustatyta netekusiam 100 darbingumo, – 3/4 metinio nukentėjusiojo uždarbio,
o netekusiam mažiau kaip 100 proc. darbingumo – proporcinga prarasto
darbingumo dydžiui. Praradusiam 70 proc. darbingumo ar daugiau, už
kiekvieną vaiką mokėtas „vaikų priedas“ – po 10 proc. nuo pensijos dydžio.
Jei dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis mirė, jo šeimos nariams buvo
skiriamos pensijos: žmonai – 1/3 mirusiojo metinio uždarbio, vaikams iki 15
metų amžiaus po – 1/5 metinio uždarbio, tėvams ir kitiems apdraustojo
išlaikomiems giminaičiams – po 1/6 metinio uždarbio. Draudimo lėšos buvo
sudarytos iš pagrindinio ir papildomojo mokesčio, kurį mokėjo tik
samdytojai.
Pagrindiniam mokesčiui imti darbavietės suskirstytos pagal jų darbo
pavojingumą į 16 klasių. Kiekvienai klasei nustatytas mokestis, nuo
samdinių uždarbio svyravęs nuo 0,6 proc. (1-ąjai klasei) iki 6 proc. (16-
ąjai klasei). Jei pagrindinio mokesčio neužteko pensijų kapitalui sudaryti,
iš samdytojų imtas papildomas mokestis, sudaręs iki 50 proc. pagrindinio
mokesčio. Draudimo mokesčius darbdaviai mokėjo per vietos ligonių kasas.
Šiam draudimui vykdyti įsteigta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa,
kurios reikalus tvarkė kasos valdyba. 1937 m. ši kasa turėjo 1 430 000 Lt
pajamų, o 1938 m. – apie 1 689 000 Lt pajamų. 1937 m. gale kasa turėjo
60.120 apdraustųjų.
Pažymėtinas ir autonominis Klaipėdos krašto socialinis draudimas, kurį
tvarkė vadinamoji Klaipėdos krašto apdraudimo įstaiga pagal šiame krašte
paveldėtus iš Vokietijos socialinio draudimo nuostatus. Klaipėdos krašte
privalomai buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai ligos, invalidumo ir
nelaimingų atsitikimų atvejais. 1937 m. spalio 1 d. šioje įstaigoje iš viso
buvo 33 623 apdraustieji.

Ligoniu kasos lesos yra sudarytos iš Lietuvoje dirbancių žmonių pinigėlių.

Ligonių kasos ir pacientus ginančios organizacijos skirtingai
vertina siūlomą vaistų kompensavimo tvarką

Pacientus ginančioms organizacijoms prabilus apie nuogastavimus,
kad gali nebelikti 100 procentų kompensuojamų vaistų, valstybinės ligonių
kasos direktorius Saulius Janonis patikino, jog ligonių kasa nesiūlo
mažinti kompensacijų vaistams.

Tačiau, pasak jo, lėšų yra tiek, kad geriausiu atveju galima
patenkinti tik apie 80 procentų pacientų poreikių. Anot S.Janonio, keisti
dabar egzistuojančią vaistų kompensavimo tvarką yra būtina dėl nuolatinio
“Sodros” deficito išleidžiant milžiniškas lėšas kompensuojamiems vaistams
bei dėl didėjančių ligonių kasų skolų vaistinėms.Jam pritarė ir vaistų
gamintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Blažys, kuris teigė, kad
farmacininkai vis dar neatsisako grasinimų nustoti pardavinėti vaistus,
todėl, kad dabartinė situacija, kai ligonių kasos negali sumokėti už
kompensuojamus vaistus.

Todėlvlstybinė ligonių kasa siūlo pakeisti vaistų kompensavimo
tvarką ira atsisakyti kompensuojamų vaistų sąrašo, o kompensacijas skirti
tiktai tam tikroms ligoms gydyti. Taip pat siūloma sumažinti ligų skaičių,
kurių gydymas kompensuojamas 100 procentų, taip pat nebetaikyti 50 procentų
kompensacijų, tačiau padidinti ligų skaičių, kurių gydymas būtų
kompensuojamas 90, 80 ir 70 pocentų.

Tuo tarpu Lietuvos pacientų ir jų artimųjų organizacijos kreipėsi į
aukščiausiuosius šalies vadovus, prašydamos atmesti šią valstybinės ligonių
kasos siūlomą vaistų kompesavimo tvarką.

2003 10 30 Ligonių kasos nereguliuoja darbo santykių

Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasiekia
informacija, kad kai kuriose gydymo įstaigose, vykdant jų pačių parengtus
restruktūrizavimo planus, būtinybė atleisti darbuotojus iš darbo ar
perkelti juos į kitą darbą motyvuojama neva galiojančiomis su teritorinėmis
ligonių kasomis pasirašytų sutarčių nuostatomis. Tokiu būdu sąmoningai
klaidinami žmonės, ligonių kasoms priskiriama nepelnyta kaltė.

Iš tikrųjų, teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartyse dėl
suteiktų paslaugų apmokėjimo niekada nebuvo, nėra ir nebus aptariami
vidiniai gydymo įstaigų darbo santykių reguliavimo klausimai.

Teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už pacientams
suteiktas gydymo paslaugas. Ginant pacientų interesus, teritorinėms ligonių
kasoms labiausiai rūpi gydymo įstaigose suteikiamų paslaugų prieinamumas
bei  kokybė, kompensuojamųjų vaistų išrašymo pagrįstumas, bet ne vidiniai
įstaigų darbo organizavimo klausimai, priskirti įstaigos vadovo ar jos
steigėjo kompetencijai.

Institucijos darbuotojų struktūra:

[pic]
SAM ĮSAKYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 M. SAUSIO 23 D. NR. V-35

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos sveikatos draudimo įstatymo 29
straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr.123-5512):

1. T v i r t i n u Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos
ministerijos nuostatus (pridedama).

2. L a i k a u netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m.
gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 449 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuostatų“ 1
punktą.

Sveikatos apsaugos ministras

KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

______________

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. sausio 23 d. įsakymu

Nr.V-35

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. VALSTYBINė LIGONIų KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (TOLIAU –
VALSTYBINė LIGONIų KASA) YRA PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą VYKDANTI
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS VALDYMO INSTITUCIJA. VALSTYBINė LIGONIų KASA
SPRENDžIA JOS KOMPETENCIJAI PRISKIRTUS KLAUSIMUS, DALYVAUJA įGYVENDINANT
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS
VYKDOMą POLITIKą SVEIKATOS DRAUDIMO SRITYJE, ORGANIZUOJA įSTATYMų IR KITų
TEISėS AKTų įGYVENDINIMą, VYKDO KITAS LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMAIS,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS NUTARIMAIS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
įSAKYMAIS NUMATYTAS FUNKCIJAS.

2. Valstybinė ligonių kasa savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo
priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,
Ministro Pirmininko potvarkiais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais,
kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Biudžetinių įstaigų įstatymas
Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja
Sveikatos draudimo įstatymas.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės
herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos
ministerijai, o už finansinę veiklą – ir Finansų ministerijai.

5. Oficialus institucijos pavadinimas – Valstybinė ligonių kasa prie
Sveikatos apsaugos ministerijos.

6. Valstybinės ligonių kasos adresas – Gerosios Vilties g. 1a, LT- 2009
Vilnius.

II. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

7. SVARBIAUSIAS VALSTYBINėS LIGONIų KASOS UžDAVINYS – TEISėS AKTų
NUSTATYTA TVARKA VYKDYTI PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą IR LIETUVOS
RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PROGRAMOS NUOSTATAS šIOJE SRITYJE. ĮGYVENDINDAMA
JAI PAVESTą UžDAVINį, VALSTYBINė LIGONIų KASA:

7.1. garantuoja Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir
sąlygomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų – prevencinės
medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos,
slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos
priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizės, teikimą bei šių paslaugų
išlaidų apmokėjimą; vaistų ir medicinos pagalbos priemonių; galūnių,
sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per teritorines ligonių
kasas;

7.2. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei rengia jo vykdymo metinę
apyskaitą Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais
terminais;

7.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjų
privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

7.4. vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

7.5. disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.6. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir jį naudoja Vyriausybės
nustatyta tvarka;

7.7. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija vykdo operacijas su
laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.8. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija teritorinių ligonių kasų
skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas steigia teritorines ligonių kasas;
tvirtina jų nuostatus ir prižiūri veiklą;

7.9. atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba teisės aktų nustatyta
tvarka sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų
audito;

7.10. kompensuoja išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos
pagalbos priemonėms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.11. kompensuoja galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų
įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos
priemonių išlaidas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.12. apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.13. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto tikslinimo projektą, kai biudžeto
išlaidos ir (ar) pajamos yra mažesnės nei patvirtintame Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžete;

7.14. rengia ir teikia tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijai
Valstybinės ligonių kasos strateginius veiklos planus (programas), juos
įgyvendina ir teikia ataskaitas apie vykdymą;

7.15. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine
mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos
draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarką;

7.16. teisės aktų nustatyta tvarka teikia nuomonę Privalomojo sveikatos
draudimo klausimais;

7.17. vykdo kitas jai pavestas funkcijas.

III. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS TEISĖS

8. VALSTYBINė LIGONIų KASA, VYKDYDAMA JAI PAVESTAS FUNKCIJAS, TURI TEISę:

8.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitas teisėtai įgytas
lėšas bei turtą;

8.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

8.3. įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko
vertybinių popierių ir jais disponuoti, gautas pajamas naudojant
privalomojo sveikatos draudimo reikmėms;

8.4. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones
papildomoms pajamoms gauti ir naudoti;

8.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš
ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų,
savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybinio
socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių,
įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos
funkcijoms atlikti:

8.5.1. gyventojų registro duomenis apie privalomuoju sveikatos draudimu
draudžiamuosius ir apdraustuosius asmenis;

8.5.2. statistinius duomenis apie valstybės lėšomis draudžiamus asmenis
pagal kiekvieną Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą
draudžiamųjų grupę ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus
draudžiamuosius asmenis, taip pat duomenis apie gyventojų socialinės būklės
pokyčius;

8.5.3. statistinius duomenis apie draudžiamųjų privalomuoju sveikatos
draudimu pasiskirstymą teritorinių ligonių kasų veiklos zonose;

8.5.4. apdraustiesiems asmenims teikiamas ir suteiktas asmens sveikatos
priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas, parduodamus ir
parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos
priemones;

8.5.5. duomenis ir informaciją apie sveikatinimo veiklą, šią veiklą
reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sveikatos priežiūros įstaigų
finansavimą, gyventojų sveikatos sąlygas ir būklę administraciniuose
teritoriniuose vienetuose, masinių susirgimų, stichinių nelaimių ir
katastrofų atvejus, taip pat statistinius duomenis apie gyventojų
sveikatingumo būklės stebėjimus ir kitą informaciją, būtiną Valstybinės
ligonių kasos funkcijoms vykdyti;

8.5.6. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir specialistams
išduotas licencijas sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai vykdyti;

8.5.7. duomenis apie neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu
asmenims suteiktas būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

8.6. kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, bei šių
paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams;

8.7. kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir
išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir
vaistinių veiklą;

8.8. tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir
vaistinių sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius ir kitus dokumentus;

8.9. atlikti finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros,
prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

8.10. pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių sutarčių projektų
rengime;

8.11. kas ketvirtį teikti Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją
apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą;

8.12. dalyvauti seminaruose bei konferencijose privalomojo sveikatos
draudimo klausimais, įstatymų nustatyta tvarka rūpintis Valstybinės ligonių
kasos struktūrinių padalinių specialistų tobulinimusi ir kvalifikacijos
kėlimu;

8.13. bendradarbiauti su atitinkamomis kitų valstybių ir tarptautinėmis
institucijomis sveikatos draudimo klausimais;

8.14. nagrinėti draudžiamųjų skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų,
reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų;

8.15. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitas Lietuvos Respublikos
įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės
aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais suteiktas teises.

IV. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DARBO ORGANIZAVIMAS

9. VALSTYBINEI LIGONIų KASAI VADOVAUJA DIREKTORIUS, KURį SKIRIA IR
ATLEIDžIA Iš PAREIGų, SKATINA BEI SKIRIA NUOBAUDAS SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS TARNYBOS įSTATYMO NUSTATYTA
TVARKA.

Valstybinė ligonių kasa

1. Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų
įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus.
Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek
jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos
ministras.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos
ministerijai.

Teritorinės ligonių kasos
VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ SKAIČIAUS IR JŲ TERITORINĖS VEIKLOS ZONŲ
NUSTATYMO
2002 m. rugsėjo 2 d. Nr. 79
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9,15,32,
straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo(Žin. 2002, Nr. 72-3021) 3
straipsniu:
1. N u s t a t a u, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. veiks penkios teritorinės
ligonių kasos:
1.1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa;
1.2. Kauno teritorinė ligonių kasa;
1.3. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa;
1.4. Šiaulių teritorinė ligonių kasa;
1.5. Panevėžio teritorinė ligonių kasa.
2. N u s t a t a u šias teritorinių ligonių kasų veiklos zonas:
2.1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Vilniaus ir Alytaus
apskritys;
2.2. Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Kauno ir Marijampolės
apskritys;
2.3. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Klaipėdos ir
Tauragės apskritys;
2.4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Šiaulių ir Telšių
apskritys;
2.5. Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Panevėžio ir Utenos
apskritys.
3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti l. e. direktoriaus pavaduotojo
pareigas J.Kulik.

Direktorius                                                                 
                     Saulius Julius Janonis
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras

Konstantinas Romualdas Dobrovolskis
2002 m. rugsėjo 2 d.

Teritorinės ligonių kasos:

1. Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina
Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų
teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su
Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės
ligonių kasos.

2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį
Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas
bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms
taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos
direktorius.

4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos
Valstybinei ligonių kasai.
 

Teritorinių ligonių kasų funkcijos:

1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis,
šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems
suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei
medicinos pagalbos priemones;

2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja
draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo,
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir
organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;

3) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;

5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių
gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo
tendencijas;

6) kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros
paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį
ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos
atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai
ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros
įstaigų ir vaistinių veiklą;

7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir
vaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus
dokumentus;

8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis
kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų
prieinamumą ir tinkamumą;

9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš
sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir
įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai
suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir
medicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra
skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams bei
medicinos pagalbos priemonėms;

10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros
paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems
apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir
sąlygas;

12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų
teisės aktų nustatytas funkcijas.
 

Teritorinių ligonių kasų teisės:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms
perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas
teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.
Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės
ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;

3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti
priemones papildomoms pajamoms gauti;

4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių
kasos sandaros;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš
ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko
administracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio
draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms
atlikti. Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos
nuostatuose;

6) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos
neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų
administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto
kvalifikaciją;

7) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai
tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos
priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos
priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;

8) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai,
Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos
draudimo organizavimo;

9) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens
sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;

10) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių
įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos
poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių
kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius
sveikatos būklės stebėjimus;

11) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų
įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
 

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

1. Teritorinėje ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba.
Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių
kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas,
Valstybinės ligonių kasos atstovas, po vieną į aptarnaujamą teritoriją
įeinančių apskričių viršininkų deleguotą atstovą ir po vieną į aptarnaujamą
teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį.
Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės
ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės
ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne
mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių.
Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.

2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

a) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;

b) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių

kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinės

ligonių kasos ir vaistinių sutartys;

c) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui

skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;

d) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei

išlaidų sąmatą;

e) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos

administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;

f) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą

teritorinės ligonių kasos metinį balansą ir finansinę

apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita skelbiami

viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

g) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos

draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos

funkcijoms.

3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti
teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių
kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos
buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės trūkumų, teritorinės
ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį
teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių
kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos
priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi
sutartis, veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.

4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato
teritorinės ligonių kasos nuostatai.
 

Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija:

1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3
metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko
teikimu. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos
priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką
nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija

1. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų
asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos
pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos
nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai.

2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo
kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis
teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių
kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai
kontrolei atlikti.

3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos
tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Taigi svarbiausios TLK funkcijos:

1. sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse

nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas

asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

2. Sveikatos draudimo įstatymo 9, 10, 11 straipsniuose nustatyta tvarka

kompensuoja draudžiamiesiems galūnių, sąnarių ir organų protezų

įsigijimo ir protezavimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių

įsigijimo bei sanatorinio-kurortinio gydymo išlaidas;

3. tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4. organizuoja ir apmoka draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės

stebėjimus;

5. analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų

sveikatos būklę ir gyventojų sudėtį pagal amžių bei lytį, TLK

teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės ir

ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikia siūlymus šiais

klausimais TLK stebėtojų tarybai;

6. kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš

privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei

atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų

naudojimo analizę;

7. kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir

sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

8. skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja draudžiamuosius apie

teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir

sąlygas;

9. vykdo kitas įstatymų, TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

Teritorinės ligonių kasos yra valstybinės institucijos, drauge su
kitomis institucijomis vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Jos
garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems jų teritorijose
gyvenantiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už
suteiktas paslaugas apmokėjimą. Savo veikloje jos vadovaujasi LR
Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, kitais įstatymais, Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos nutarimais bei teisės aktais, Sveikatos apsaugos
ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais bei savo nuostatais.
Šiuo metu Lietuvoje yra 10 teritorinių ligonių kasų.

Kiekviena teritorinė ligonių kasa atlieka kažko siekia, kažkam
įsipareigoja.Pavyzdžiui:

Sukaupusi šią patirtį, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ateityje siekia:

❖ būti autoritetinga, darniai veikiančia institucija;

❖ skatinti įstaigoje dirbančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus

tobulinti savo žinias ir darbo metodus;

❖ efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo lėšas;

❖ garantuoti pacientams teisę gauti reikalingas, geros kokybės sveikatos

priežiūros paslaugas;

❖ būti patikimu sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sutarčių

partneriu.

❖ rūpintis, kad gerėtų Vilniaus apskrities gyventojų sveikatos rodikliai.
Kad teritorinės ligonių kasos siekiai būtų kuo geriau įgyvendinami, įstaiga
įsipareigoja:

❖ veiksmingai, socialiai teisingai ir skaidriai panaudoti Vilniaus ir

Alytaus apskričių gyventojų sveikatos priežiūrai skirtas lėšas;

❖ sudarydama sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis,

įsipareigoja, kad pirks tik geros kokybės, prieinamas, tinkamas

pacientams paslaugas;

❖ deramai atstovauti pacientų interesams;

❖ daryti įtaką paslaugų teikėjų veiklai visuomenei naudinga linkme.

Interesantų
dėmesiui!

Valstybinė ligonių kasa (Gerosios Vilties g. 1A, LT-2009 Vilnius) dirba
nuo 8.30 val. iki 17.30 val. (penktadieniais iki 16.15 val.). Pietų
pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Νemokama telefono linija pacientams ir gydytojams – 8 800 239 73.

• Laiškai, raštai, kita korespondencija priimama ir informacija teikiama

kanceliarijoje ( 224 kab.), tel. (8 5) 213 97 47.

• Bendrąją informaciją telefonu (8 5) 213 97 27 (227 kab.) visą darbo

dieną teikia vyriausioji specialistė Jurgita Šilinaitė.

VLK administracija.

Valstybinės ligonių kasos informacinis leidinys “Sveikatos drauda”
pradėtas leisti 1997 metų birželį. Šis laikraštis skirtas medikų visuomenei
ir platinamas nemokamai (šiuo metu jo tiražas 4000 egz.). “Sveikatos
draudoje” pateikiami Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai,
informuojama apie numatomus finansavimo pokyčius, ligonių kasų ir gydymo
įstaigų sutarčių pasirašymą ir kt.

LITERATŪRA:

Sveikatos apsaugos ministerijos internetinė svetainė: www.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė:
www.socmin.lt
Lietuvos Respublikos Seimo internetinė svetainė: www.lrs.lt

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

[pic]

Darbą tikrino:

asistentas- Jonas Mickus

Darbą atliko:Laura Kukauskaitė

Vilnius 2003

———————–
|Ryšių su |
|visuomene |
|s[pic]kyrius|

| |
|Ūkio |
|skyrius|

| |
|Kanceli|
|arija |

| |
|Teisės |
|skyrius|

| |
|Tarptau|
|tinių |
|ryšių |
|skyrius|

|Vidaus |
|audito |
|ir |
|ekspert|
|izės |
|skyrius|

|Medicin|
|os |
|technol|
|ogijų |
|vertimo|
|skyrius|

| |
|Apskait|
|os |
|skyrius|

|Ekonomi|
|kos |
|-finans|
|ų |
|skyrius|

|Statist|
|ikos ir|
|planavi|
|mo |
|skyrius|

|Patarėj|
|as |
|ryšiams|
|su |
|visuome|
|ne |

| |
|Informa|
|tikos |
|skyrius|

|Vyresny|
|sis |
|special|
|istas |

| |
|Pavaduot|
|ojas |

|Pavaduot|
|ojas |
|valdymui|
| |
|ir darbo|
|organiza|
|vimui |

| |
|Pavaduot|
|ojas |
|medicina|
|i |

| |
|Pavaduot|
|ojas |
|ekonomik|
|ai |

|Direktori|
|us |

Leave a Comment