Ligonių kasos

by

Turinys

Įvadas…………………………………………………………….…………………………………………………….2Ligonių kasųraida……………………………………………………………..…………………………………3Socialinisdraudimas………………………………………………………….………………………………….5Darbostruktūra………………………………………………………….………………………………………..7SAM ĮSAKYMAI: 1. Bendros nuostatos…………………………. ………………………………………………………..8 2. Valstybinės ligonių kasos uždaviniai, funkcijos……….. ……………………………….9 3. Valstybinės ligonių kasos teisės………………………………… ……………………………..9 4. Valstybinės ligonių kasos darbo organizavimas…………. …………………………..10TERITORINĖS LIGONIŲ KASOS: 1. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas………… ………………………….11 2. Teritorinių ligonių kasų funkcijos………………………………. …………………………12 3. Teritorinių ligonių kasų teisės…………………………………….. …………………………13 4. Teritorinių ligonių kasos stebėtojų taryba……………………. ………………………..13 5. Teritorinių ligonių kasos taikinimo komisija…………………. ……………………….14Informacija………………………………………………………..……………………… ………………………16Literatūra…………………………………………………………………………………………………………..17

ĮVADAS

Teisinga privalomojo sveikatos draudimo politika leidžia užtikrintitinkamą Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą. Mūsų šalies įstatymaireglamentuoja daugiausia valstybinį sveikatos sistemos valdymą. Tam tiksluiįsteigtos institucijos, besirūpinančios atskiromis sistemos dalimis:gydytojus rengia universitetai, sveikatos priežiūros įstaigų turtas(pastatai bei įrenginiai) priklauso savivaldybėms bei apskritims, užtechnologijas atsako aprobavimo, akreditavimo bei licencijavimo tarnybos, olėšas valdo ligonių kasos. Įsteigus ligonių kasas buvo žengtas vienas svarbiausių žingsniųefektyvaus sistemos valdymo link – atskirtos steigėjo bei asignavimųvaldytojo funkcijos, o reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas įviešąsias, faktiškai buvo sukurta nepriklausomų kontraktų sistema. Kaip ir kiekviena institucija, ligonių kasos turi savo strategiją,grindžiamą visos veiklos vizija, kurios esmė – sveikas žmogus. Savo misijąsuprantame kaip prievolę valdyti valstybės skirtas lėšas siekiant tiksloefektyviai jas naudoti (teikti daugiau ir geresnių paslaugų už tuos pačiuspinigus). Ligonių kasų strategija apima kelias pagrindines veiklos kryptis:užkirsti ligai kelią ir tausoti sveikatą, susirgusįjį greitai ir efektyviaiišgydyti siekiant galutinio tikslo – grąžinti jį į darbą bei profesionaliaiatlikti pagrindinę ligonių kasų funkciją – valdyti valstybės skirtas lėšas. Vykdant sveikatos reformą svarbu kuo geriau tenkinti gyventojųinformacijos poreikį. Natūralu, kad reformos metu priimami sprendimai galisukelti abejonių ir nepasitenkinimo. Labai svarbu apie šiuos sprendimusišsamiai informuoti, kad juos suprastų ir palaikytų ne tik medikųvisuomenė, bet ir visi šalies gyventojai. Ligonių kasos siekinys – sveikas žmogus!

Ligonių kasų raida Kad geriau suprastume mūsų šalies sveikatos draudos principus,prisiminkime jos istoriją, kuri siekia XIX a. pabaigą – XX a. pradžią.Tuomet kai kuriose stambesnėse pramonės įmonėse buvo įkurtos ligonių kasos– “krankkasės”, kurias tvarkė įmonių administracija, sergantiesiemsteikdavusi šiokią tokią pagalbą. Taigi tai buvo tik fragmentiškas,priklausęs nuo darbdavių valios sveikatos draudimas. 1912 m. Lietuvos teritorijoje, tuo metu įėjusioje į Rusijos sudėtį, buvorengiamasi įvesti privalomąjį sveikatos draudimą pramonės darbininkams,tačiau tam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvoje atkūrusnepriklausomybę buvo siekiama sutvarkyti sveikatos draudimo reikalus. 1919m. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija parengė Ligos draudimo įstatymoprojektą. Vėliau šiuo reikalu rūpinosi Darbo ir socialinės apsaugosdepartamentas. 1921 m. kovą Steigiamasis Seimas svarstė Ligonių kasų beiDarbininkų draudimo tarybos įstatymų projektus. Ligonių kasų įstatymųprojektas apėmė labai platų dirbančiųjų socialinį sluoksnį, neišskiriant iržemės ūkio samdinių. Buvo numatyta, kad kiekviena įmonė, kurioje dirba nemažiau kaip 200 darbininkų, darbo inspektoriui leidus gali steigti atskirąligonių kasą. 1921 m. birželio 8 d. šis įstatymas buvo priimtas. 1925 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas gerokai pakeistas Ligonių kasųįstatymas, kuriame buvo numatoma steigti ligonių kasas visose apskrityse.1926 m. kovo 23 d. Respublikos Seimas priėmė Vyriausiosios socialiniodraudimo valdybos (toliau Valdyba) įstatymą. Jame buvo nurodyta, kadValdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Šią datą galimalaikyti socialinio draudimo mūsų šalyje pradžia. Valdyba buvo įsteigta prieVidaus reikalų ministerijos, kuravusios ir socialinius reikalus. Šiinstitucija aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, tvirtinojų sąmatas ir ataskaitas, ligonių kasų valdybų ir tarybų rinkimus,direktorių skyrimą. 1928 m. spalio 28 d. buvo įsteigta pirmoji Kauno miesto ligonių kasa,vėliau – dar šešios ligonių kasos, įvairiose apskrityse: Kauno, Šiaulių,Marijampolės, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio (1931 m. pabaigoje šioskasos tapo apygardinėmis). Nors Ligonių kasų įstatyme buvo numatytaįsteigti 21 ligonių kasą, 1928 m. pabaigoje jų veikė tik septynios. 1929 m. gegužės 6 d. buvo paskelbtas svarbus Ligonių kasų įstatymopakeitimas, nuo privalomojo sveikatos draudimo atleidęs tų įstaigų irįmonių darbininkus, kurie dar iki ligonių kasų įsteigimo ligos atveju buvoaprūpinti. Šiame dokumente taip pat reglamentuojama, kad ligonių kasosadministracijos reikalams galima išleisti ne daugiau kaip 8-12 proc.metinių pajamų. 1931 m. buvo įsteigtos naujos ligonių kasos: Telšių, Tauragės, Alytaus.Kūrėsi ir žinybinės ligonių kasos. Ligonių kasų įstatyme buvo reglamentuota, kad privalomajam draudimuineturi įtakos nei asmenų amžius, nei lytis. Privalomuoju draudimu nebuvodraudžiami asmenys, samdomi laikiniems darbams, uždirbantys daugiau nei 400Lt per mėnesį (nuo 1934 m. 1000 Lt), žemės ūkio darbininkai, valstybėstarnautojai, apdrausti pagal Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpųįstatymą (1928 m. pakeitus Ligonių kasų įstatymą – ir savivaldybiųtarnautojai). Taigi ligonių kasos teikė pagalbą tik palyginti nedideliamkiekiui krašto (dažniau miesto) gyventojų, t.y.

tarnautojams ir įmonių darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tikprivačia medicinos pagalba. Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimogyventojams sveikatos reikalams rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvodraudžiami ir žemės ūkio darbininkai.Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmėsparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo irprofilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasųlėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijųnamai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savostacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytisvalstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo141 375 apdraustųjų.Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos irįdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuriveikė visą sovietinį laikotarpį.Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvosžmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatosapsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principaisgrindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimastai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “ApieNacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šioskoncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaunebei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. LietuvosSeimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatytiprioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojoinstitucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagalpirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcijatapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvonuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti suįstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimuipertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiamaValstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūrosįstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktųpaslaugų mastus;– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligųklasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagalSAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagalįstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas; tarnautojams ir įmoniųdarbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik privačia medicinos pagalba.Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo gyventojams sveikatos reikalamsrūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo draudžiami ir žemės ūkiodarbininkai.Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina,tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmėsparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo irprofilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasųlėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijųnamai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savostacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytisvalstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo141 375 apdraustųjų.Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos irįdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuriveikė visą sovietinį laikotarpį.Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvosžmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatosapsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principaisgrindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimastai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “ApieNacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šioskoncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaunebei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. LietuvosSeimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją,kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatytiprioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojoinstitucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagalpirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcijatapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvonuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su
įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimuipertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiamaValstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūrosįstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktųpaslaugų mastus;– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligųklasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagalSAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagalįstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas;

Socialinis draudimasNors prieškario Lietuvoje iš socialinio draudimo srities buvo likę du 1912m. birželio 23 d. paskelbti rusų įstatymai – Dėl pramonės darbininkųaprūpinimo ligoje ir Dėl darbininkų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, dėlsavo konstrukcijos (taikyti tik stambiajai pramonei) be esminio pakeitimojie negalėjo būti pritaikyti naujoms Lietuvos gyvenimo sąlygoms. BuvusiDarbo ir socialinės apsaugos ministerija 1919 m. buvo paruošusi Draudimonuo ligos įstatymo projektą. Pastarasis virto įstatymu, tačiau paskelbtasbuvo tik 1926 m. gegužės 27 d. (V. Ž. Nr. 227), pavadinus jį Ligonių kasųįstatymu. Socialinio draudimo reikalams tvarkyti atskiru įstatymu,paskelbtu 1926 m. gegužės 18 d. (V. Ž. Nr. 225), įsteigta Vyriausiojisocialinio draudimo valdyba. Ji, atlikusi paruošiamąjį organizacinį darbą,1928 m. įsteigė pirmąsias 7 ligonių kasas tuose rajonuose, kur buvodidesnis draudžiamųjų žmonių skaičius. 1931 m. įvestas privalomas draudimasnuo ligų visoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje. Pradėjus įgyvendintipirmąjį išleistą ligonių kasų įstatymą, buvo susilaukta nemaža sunkumų,ypač kasų administravimo, draudimo mokesčio dydžio, medicinos pagalbossuteikimo bei kitais atvejais. Įstatymas buvo kelis kartus taisomas,keičiamas ir papildomas, o 1934 m. sausio 23 d. (V. Ž. Nr. 434) paskelbtasvisiškai pertvarkytas Ligonių kasų įstatymas.Ligonių kasas steigė ir jų veikimą prižiūrėjo Vyriausioji socialiniodraudimo valdyba. Ji buvo sudaryta iš dviejų Vidaus reikalų ministerijosatstovų, dviejų darbdavių ir dviejų apdraustųjų atstovų. Valdyba parengėkasų statutą, tvirtino ir keitė metines kasų sąmatas, leido įsigyti kasomsnekilnojamąjį turtą, sprendė įvairius ginčus tarp kasos valdybos irapdraustųjų, baudė darbdavius už kasų įstatymo pažeidimus ir apskritaiprižiūrėjo kasų administravimą ir veikimą. Jeigu kasų valdyba ir tarybanesugebėjo tvarkyti kasos reikalų arba nevykdė įstatymų ir statuto jomsnustatytų pareigų, tai tokia valdyba ir taryba galėjo būti paleistos. Tuoatveju paskirtas kasos valdytojas turėjo valdybos ir tarybos teises.Ligonių kasose privalomai drausti visi dirbantieji. Įstatymas leido laisvaiapsidrausti ir ne vyresniems kaip 50 metų žmonėms, ne invalidams irnesergantiems chroniška bei nepagydoma liga. Kasos lėšas sudarėdraudžiamųjų ir draudėjų įnašai lygiomis dalimis ir valstybės priedai kasosnarių gimdyvių pašalpoms. Mokestis nustatytas tam tikra lentele ir siekė5–50 proc. nuo apdraustojo uždarbio sumos. Kasų nariai ir jų šeimų nariaisusirgę naudojosi visokeriopa medicinos pagalba, gaudavo vaistus, gydymoreikmenis ir piniginę pašalpą (nuo pusės iki viso uždarbio dydžio);gimdyvėms buvo suteikiama medicinos pagalba bei gimdymo pašalpos. Apskritaipagal šį įstatymą ligonių kasos ne tik gydė ir šelpė sergančiuosius, betdar ir globojo motinas, rūpinosi jų sveikata. Kasos išdavinėjo laidojimopašalpas, teikė pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, globojosenelius ir invalidus, jei jie buvo apdraustųjų šeimos nariai. Kasaitvarkyti rinkta kasos taryba, valdyba, revizijos komisija ir taikomojikomisija. Taryba sudaryta iš statuto nustatyta tvarka 4 metams renkamų 10-ies kasos narių atstovų ir 10 darbdavių atstovų. Valdyba sudaryta iš 4tarybos renkamų atstovų – dviejų iš apdraustųjų tarpo ir dviejų išdarbdavių tarpo, penktuoju valdybos nariu buvo skiriamas valdžios atstovas.Kasos administracijos reikalams galėjo būti išleidžiama ne daugiau kaip 12proc. metinių kasos pajamų. Revizijas kasose galėjo atlikti tik Valstybėskontrolė ar darbo inspektoriai.Šis įstatymas Lietuvoje buvo taikytas 10 apygardų ligonių kasų, apimančiųvisą Lietuvos teritoriją. 1937 m. spalio 1 d. buvo apdrausti 60 777 kasosnariai ir 46 786 šeimos nariai. Šių kasų pajamų sąmatos 1937 m. siekė 5 127928 Lt. Ligonių kasos per palyginti trumpą laiką atliko labai didelį darbą:naudodamosi savo ištekliais pastatė keletą vaikų kolonijų, sanatorijų irnuosavų namų, kuriuose įsteigtos ir įvairios gydymo įstaigos su moderniomistuo metu gydymo priemonėmis. Kasos leido periodinį žurnalą “Sveikata irdarbas”, skirtą socialinio draudimo reikalams.Be šių ligonių kasų, pagal tvarkomą bendrąjį įstatymą, Lietuvoje buvo darir atskirais įstatymais bei statutais veikiančios kitokio tipo ligoniųkasos:

1) Susisiekimo ministerijos ligonių kasa su 5 701 apdraustuoju;

2) Žemės ūkio ministerijos laisvai samdomų eigulių draudimo kasa su 1555nariais;

3) Lietuvos Banko 1 kasa su 536 nariais;

4) Kauno elektros stoties 1 kasa su 208 nariais ir 5) šv. Zitos tarnaičių

draugijos 1 kasa su 508 nariais.1936 m. 30 d. (V. Ž. Nr. 531) paskelbtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimųįstatymas. Pastarasis įsigaliojo nuo 1937 m. sausio 1 d.Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų taikytas fabrikų įmonėms,kitoms prilygintoms fabrikams pramonės įmonėms, miško eksploatacijos irplukdymo darbavietėms, statybos, geležinkelių, uostų, plentų ir vandenskelių, telegrafo, telefono ir radijo, gatvių tvarkymo, vandentiekio irkanalizacijos darbavietėms. Nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų žmonės ikitol, kol sugrįš jų darbingumas ar iki kol bus paskirta jiems pensija, gavovisokeriopą medicinos pagalbą ir piniginę pašalpą, lygią 2/3 jų faktiniouždarbio. Gydymas buvo atliekamas per vietos ligonių kasas. Pensija,nustatyta netekusiam 100 darbingumo, – 3/4 metinio nukentėjusiojo uždarbio,o netekusiam mažiau kaip 100 proc. darbingumo – proporcinga prarastodarbingumo dydžiui. Praradusiam 70 proc. darbingumo ar daugiau, užkiekvieną vaiką mokėtas „vaikų priedas“ – po 10 proc. nuo pensijos dydžio.Jei dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis mirė, jo šeimos nariams buvoskiriamos pensijos: žmonai – 1/3 mirusiojo metinio uždarbio, vaikams iki 15metų amžiaus po – 1/5 metinio uždarbio, tėvams ir kitiems apdraustojoišlaikomiems giminaičiams – po 1/6 metinio uždarbio. Draudimo lėšos buvosudarytos iš pagrindinio ir papildomojo mokesčio, kurį mokėjo tiksamdytojai.Pagrindiniam mokesčiui imti darbavietės suskirstytos pagal jų darbopavojingumą į 16 klasių. Kiekvienai klasei nustatytas mokestis, nuosamdinių uždarbio svyravęs nuo 0,6 proc. (1-ąjai klasei) iki 6 proc. (16-ąjai klasei). Jei pagrindinio mokesčio neužteko pensijų kapitalui sudaryti,iš samdytojų imtas papildomas mokestis, sudaręs iki 50 proc. pagrindiniomokesčio. Draudimo mokesčius darbdaviai mokėjo per vietos ligonių kasas.Šiam draudimui vykdyti įsteigta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa,kurios reikalus tvarkė kasos valdyba. 1937 m. ši kasa turėjo 1 430 000 Ltpajamų, o 1938 m. – apie 1 689 000 Lt pajamų. 1937 m. gale kasa turėjo60.120 apdraustųjų.Pažymėtinas ir autonominis Klaipėdos krašto socialinis draudimas, kurįtvarkė vadinamoji Klaipėdos krašto apdraudimo įstaiga pagal šiame kraštepaveldėtus iš Vokietijos socialinio draudimo nuostatus. Klaipėdos krašteprivalomai buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai ligos, invalidumo irnelaimingų atsitikimų atvejais. 1937 m. spalio 1 d. šioje įstaigoje iš visobuvo 33 623 apdraustieji.

Ligoniu kasos lesos yra sudarytos iš Lietuvoje dirbancių žmonių pinigėlių.

Ligonių kasos ir pacientus ginančios organizacijos skirtingaivertina siūlomą vaistų kompensavimo tvarką Pacientus ginančioms organizacijoms prabilus apie nuogastavimus,kad gali nebelikti 100 procentų kompensuojamų vaistų, valstybinės ligoniųkasos direktorius Saulius Janonis patikino, jog ligonių kasa nesiūlomažinti kompensacijų vaistams. Tačiau, pasak jo, lėšų yra tiek, kad geriausiu atveju galimapatenkinti tik apie 80 procentų pacientų poreikių. Anot S.Janonio, keistidabar egzistuojančią vaistų kompensavimo tvarką yra būtina dėl nuolatinio“Sodros” deficito išleidžiant milžiniškas lėšas kompensuojamiems vaistamsbei dėl didėjančių ligonių kasų skolų vaistinėms.Jam pritarė ir vaistųgamintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Blažys, kuris teigė, kadfarmacininkai vis dar neatsisako grasinimų nustoti pardavinėti vaistus,todėl, kad dabartinė situacija, kai ligonių kasos negali sumokėti užkompensuojamus vaistus. Todėlvlstybinė ligonių kasa siūlo pakeisti vaistų kompensavimotvarką ira atsisakyti kompensuojamų vaistų sąrašo, o kompensacijas skirtitiktai tam tikroms ligoms gydyti. Taip pat siūloma sumažinti ligų skaičių,kurių gydymas kompensuojamas 100 procentų, taip pat nebetaikyti 50 procentųkompensacijų, tačiau padidinti ligų skaičių, kurių gydymas būtųkompensuojamas 90, 80 ir 70 pocentų. Tuo tarpu Lietuvos pacientų ir jų artimųjų organizacijos kreipėsi įaukščiausiuosius šalies vadovus, prašydamos atmesti šią valstybinės ligoniųkasos siūlomą vaistų kompesavimo tvarką.

2003 10 30 Ligonių kasos nereguliuoja darbo santykių

Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasiekiainformacija, kad kai kuriose gydymo įstaigose, vykdant jų pačių parengtusrestruktūrizavimo planus, būtinybė atleisti darbuotojus iš darbo arperkelti juos į kitą darbą motyvuojama neva galiojančiomis su teritorinėmisligonių kasomis pasirašytų sutarčių nuostatomis. Tokiu būdu sąmoningaiklaidinami žmonės, ligonių kasoms priskiriama nepelnyta kaltė. Iš tikrųjų, teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartyse dėlsuteiktų paslaugų apmokėjimo niekada nebuvo, nėra ir nebus aptariamividiniai gydymo įstaigų darbo santykių reguliavimo klausimai. Teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už pacientamssuteiktas gydymo paslaugas. Ginant pacientų interesus, teritorinėms ligoniųkasoms labiausiai rūpi gydymo įstaigose suteikiamų paslaugų prieinamumasbei  kokybė, kompensuojamųjų vaistų išrašymo pagrįstumas, bet ne vidiniaiįstaigų darbo organizavimo klausimai, priskirti įstaigos vadovo ar jossteigėjo kompetencijai.

Institucijos darbuotojų struktūra:

[pic]SAM ĮSAKYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 M. SAUSIO 23 D. NR. V-35 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos sveikatos draudimo įstatymo 29straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr.123-5512):

1. T v i r t i n u Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugosministerijos nuostatus (pridedama). 2. L a i k a u netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m.gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 449 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuostatų“ 1punktą.

Sveikatos apsaugos ministras KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS ______________

PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.V-35

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. VALSTYBINė LIGONIų KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (TOLIAU –VALSTYBINė LIGONIų KASA) YRA PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą VYKDANTILIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS VALDYMO INSTITUCIJA. VALSTYBINė LIGONIų KASASPRENDžIA JOS KOMPETENCIJAI PRISKIRTUS KLAUSIMUS, DALYVAUJA įGYVENDINANTLIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOSVYKDOMą POLITIKą SVEIKATOS DRAUDIMO SRITYJE, ORGANIZUOJA įSTATYMų IR KITųTEISėS AKTų įGYVENDINIMą, VYKDO KITAS LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMAIS,LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS NUTARIMAIS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTROįSAKYMAIS NUMATYTAS FUNKCIJAS. 2. Valstybinė ligonių kasa savo veikloje vadovaujasi Lietuvos RespublikosKonstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimopriimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,Ministro Pirmininko potvarkiais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais,kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Biudžetinių įstaigų įstatymasValstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuojaSveikatos draudimo įstatymas. 3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybėsherbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. 4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugosministerijai, o už finansinę veiklą – ir Finansų ministerijai. 5. Oficialus institucijos pavadinimas – Valstybinė ligonių kasa prieSveikatos apsaugos ministerijos. 6. Valstybinės ligonių kasos adresas – Gerosios Vilties g. 1a, LT- 2009Vilnius.

II. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

7. SVARBIAUSIAS VALSTYBINėS LIGONIų KASOS UžDAVINYS – TEISėS AKTųNUSTATYTA TVARKA VYKDYTI PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą IR LIETUVOSRESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PROGRAMOS NUOSTATAS šIOJE SRITYJE. ĮGYVENDINDAMAJAI PAVESTą UžDAVINį, VALSTYBINė LIGONIų KASA: 7.1. garantuoja Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais irsąlygomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems asmenims, įvykusdraudiminiam įvykiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų – prevencinėsmedicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos,slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatospriežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizės, teikimą bei šių paslaugųišlaidų apmokėjimą; vaistų ir medicinos pagalbos priemonių; galūnių,sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo išlaidų kompensavimą išPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per teritorines ligoniųkasas; 7.2. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei rengia jo vykdymo metinęapyskaitą Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytaisterminais; 7.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjųprivalomuoju sveikatos draudimu registrą; 7.4. vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą; 7.5. disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis; 7.6. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro iš Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir jį naudoja Vyriausybėsnustatyta tvarka; 7.7. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija vykdo operacijas sulaikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis; 7.8. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija teritorinių ligonių kasųskaičių bei jų teritorinės veiklos zonas steigia teritorines ligonių kasas;tvirtina jų nuostatus ir prižiūri veiklą; 7.9. atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba teisės aktų nustatytatvarka sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasųaudito; 7.10. kompensuoja išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinospagalbos priemonėms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 7.11. kompensuoja galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezųįsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbospriemonių išlaidas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 7.12. apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Sveikatosapsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 7.13. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto tikslinimo projektą, kai biudžetoišlaidos ir (ar) pajamos yra mažesnės nei patvirtintame Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžete; 7.14. rengia ir teikia tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijaiValstybinės ligonių kasos strateginius veiklos planus (programas), juosįgyvendina ir teikia ataskaitas apie vykdymą; 7.15. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybinemokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatosdraudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarką; 7.16. teisės aktų nustatyta tvarka teikia nuomonę Privalomojo sveikatosdraudimo klausimais; 7.17. vykdo kitas jai pavestas funkcijas.

III. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS TEISĖS

8. VALSTYBINė LIGONIų KASA, VYKDYDAMA JAI PAVESTAS FUNKCIJAS, TURI TEISę: 8.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotasPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitas teisėtai įgytaslėšas bei turtą; 8.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis; 8.3. įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos bankovertybinių popierių ir jais disponuoti, gautas pajamas naudojantprivalomojo sveikatos draudimo reikmėms; 8.4. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones

papildomoms pajamoms gauti ir naudoti; 8.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti išministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų,savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybiniosocialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių,įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasosfunkcijoms atlikti: 8.5.1. gyventojų registro duomenis apie privalomuoju sveikatos draudimudraudžiamuosius ir apdraustuosius asmenis; 8.5.2. statistinius duomenis apie valstybės lėšomis draudžiamus asmenispagal kiekvieną Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytądraudžiamųjų grupę ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytusdraudžiamuosius asmenis, taip pat duomenis apie gyventojų socialinės būklėspokyčius; 8.5.3. statistinius duomenis apie draudžiamųjų privalomuoju sveikatosdraudimu pasiskirstymą teritorinių ligonių kasų veiklos zonose; 8.5.4. apdraustiesiems asmenims teikiamas ir suteiktas asmens sveikatospriežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas, parduodamus irparduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbospriemones; 8.5.5. duomenis ir informaciją apie sveikatinimo veiklą, šią veikląreglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sveikatos priežiūros įstaigųfinansavimą, gyventojų sveikatos sąlygas ir būklę administraciniuoseteritoriniuose vienetuose, masinių susirgimų, stichinių nelaimių irkatastrofų atvejus, taip pat statistinius duomenis apie gyventojųsveikatingumo būklės stebėjimus ir kitą informaciją, būtiną Valstybinėsligonių kasos funkcijoms vykdyti; 8.5.6. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir specialistamsišduotas licencijas sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai vykdyti; 8.5.7. duomenis apie neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimuasmenims suteiktas būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 8.6. kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų išPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, bei šiųpaslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams; 8.7. kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo irišdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų irvaistinių veiklą; 8.8. tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų irvaistinių sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius ir kitus dokumentus; 8.9. atlikti finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondobiudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros,prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę; 8.10. pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių sutarčių projektųrengime; 8.11. kas ketvirtį teikti Sveikatos apsaugos ministerijai informacijąapie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą; 8.12. dalyvauti seminaruose bei konferencijose privalomojo sveikatosdraudimo klausimais, įstatymų nustatyta tvarka rūpintis Valstybinės ligoniųkasos struktūrinių padalinių specialistų tobulinimusi ir kvalifikacijoskėlimu; 8.13. bendradarbiauti su atitinkamomis kitų valstybių ir tarptautinėmisinstitucijomis sveikatos draudimo klausimais; 8.14. nagrinėti draudžiamųjų skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų,reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų; 8.15. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitas Lietuvos Respublikosįstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisėsaktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais suteiktas teises.

IV. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DARBO ORGANIZAVIMAS

9. VALSTYBINEI LIGONIų KASAI VADOVAUJA DIREKTORIUS, KURį SKIRIA IRATLEIDžIA Iš PAREIGų, SKATINA BEI SKIRIA NUOBAUDAS SVEIKATOS APSAUGOSMINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS TARNYBOS įSTATYMO NUSTATYTATVARKA.

Valstybinė ligonių kasa 1. Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigųįstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus.Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiekjos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymonustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugosministras. 3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas išPrivalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą suLietuvos valstybės herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose. 4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugosministerijai.

Teritorinės ligonių kasosVALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIAUSĮ S A K Y M A SDĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ SKAIČIAUS IR JŲ TERITORINĖS VEIKLOS ZONŲNUSTATYMO2002 m. rugsėjo 2 d. Nr. 79Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9,15,32,straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo(Žin. 2002, Nr. 72-3021) 3straipsniu:1. N u s t a t a u, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. veiks penkios teritorinėsligonių kasos:1.1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa;1.2. Kauno teritorinė ligonių kasa;1.3. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa;1.4. Šiaulių teritorinė ligonių kasa;1.5. Panevėžio teritorinė ligonių kasa.2. N u s t a t a u šias teritorinių ligonių kasų veiklos zonas:2.1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Vilniaus ir Alytausapskritys;2.2. Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Kauno ir Marijampolėsapskritys;2.3. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Klaipėdos irTauragės apskritys;2.4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Šiaulių ir Telšiųapskritys;2.5. Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Panevėžio ir Utenosapskritys.3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti l. e. direktoriaus pavaduotojopareigas J.Kulik.

Direktorius                                                                                      Saulius Julius JanonisSUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Konstantinas Romualdas Dobrovolskis2002 m. rugsėjo 2 d.

Teritorinės ligonių kasos: 1. Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtinaValstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jųteritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi suSveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinėsligonių kasos. 2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šįĮstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyjenurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondobiudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitasbankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasomstaikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas. 3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymonustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasosdirektorius. 4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingosValstybinei ligonių kasai.  Teritorinių ligonių kasų funkcijos: 1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis,šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiemssuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus beimedicinos pagalbos priemones; 2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuojadraudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo,medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių irorganų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas; 3) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą; 4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas; 5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybiųgyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimotendencijas; 6) kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūrospaslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekįir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugosatitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistaiir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūrosįstaigų ir vaistinių veiklą; 7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų irvaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitusdokumentus; 8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomiskontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugųprieinamumą ir tinkamumą; 9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja išsveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatosdraudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos irįtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtaisuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus irmedicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yraskiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams beimedicinos pagalbos priemonėms; 10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūrospaslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę; 11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiemsapie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką irsąlygas; 12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitųteisės aktų nustatytas funkcijas.  Teritorinių ligonių kasų teisės: 1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jomsperduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitasteisėtai įgytas lėšas ir turtą; 2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinėsligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą; 3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendintipriemones papildomoms pajamoms gauti; 4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligoniųkasos sandaros; 5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti išministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininkoadministracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, valstybinio socialiniodraudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų,organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijomsatlikti. Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasosnuostatuose; 6) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugosneatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigųadministracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialistokvalifikaciją; 7) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklaitarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatospriežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatospriežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai; 8) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai,Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatosdraudimo organizavimo; 9) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmenssveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo; 10) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančiųįmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklospoveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių

kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankiniussveikatos būklės stebėjimus; 11) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytųįstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.  Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba: 1. Teritorinėje ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba.Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligoniųkasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas,Valstybinės ligonių kasos atstovas, po vieną į aptarnaujamą teritorijąįeinančių apskričių viršininkų deleguotą atstovą ir po vieną į aptarnaujamąteritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį.Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinėsligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinėsligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant nemažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių.Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būtiSveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas. 2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba: a) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją; b) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartys; c) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių; d) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą; e) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą; f) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinį balansą ir finansinę apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną; g) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms. 3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuotiteritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligoniųkasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasosbuhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės trūkumų, teritorinėsligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinįteritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligoniųkasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatospriežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusisutartis, veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis. 4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustatoteritorinės ligonių kasos nuostatai.  Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija: 1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininkoteikimu. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatospriežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojosveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūrospaslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarkąnustato teritorinės ligonių kasos nuostatai. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija 1. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijųasmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jospirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijosnariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savokompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomisteritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatospriežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligoniųkasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiaikontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklostvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Taigi svarbiausios TLK funkcijos: 1. sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2. Sveikatos draudimo įstatymo 9, 10, 11 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo bei sanatorinio-kurortinio gydymo išlaidas; 3. tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą; 4. organizuoja ir apmoka draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus; 5. analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų sudėtį pagal amžių bei lytį, TLK teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės ir ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikia siūlymus šiais klausimais TLK stebėtojų tarybai; 6. kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę; 7. kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir

sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą; 8. skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja draudžiamuosius apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas; 9. vykdo kitas įstatymų, TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teritorinės ligonių kasos yra valstybinės institucijos, drauge sukitomis institucijomis vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Josgarantuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems jų teritorijosegyvenantiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų užsuteiktas paslaugas apmokėjimą. Savo veikloje jos vadovaujasi LRKonstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, kitais įstatymais, Privalomojosveikatos draudimo tarybos nutarimais bei teisės aktais, Sveikatos apsaugosministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais bei savo nuostatais.Šiuo metu Lietuvoje yra 10 teritorinių ligonių kasų.

Kiekviena teritorinė ligonių kasa atlieka kažko siekia, kažkamįsipareigoja.Pavyzdžiui:

Sukaupusi šią patirtį, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ateityje siekia: ❖ būti autoritetinga, darniai veikiančia institucija; ❖ skatinti įstaigoje dirbančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus tobulinti savo žinias ir darbo metodus; ❖ efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo lėšas; ❖ garantuoti pacientams teisę gauti reikalingas, geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas; ❖ būti patikimu sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sutarčių partneriu. ❖ rūpintis, kad gerėtų Vilniaus apskrities gyventojų sveikatos rodikliai.Kad teritorinės ligonių kasos siekiai būtų kuo geriau įgyvendinami, įstaigaįsipareigoja: ❖ veiksmingai, socialiai teisingai ir skaidriai panaudoti Vilniaus ir Alytaus apskričių gyventojų sveikatos priežiūrai skirtas lėšas; ❖ sudarydama sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įsipareigoja, kad pirks tik geros kokybės, prieinamas, tinkamas pacientams paslaugas; ❖ deramai atstovauti pacientų interesams; ❖ daryti įtaką paslaugų teikėjų veiklai visuomenei naudinga linkme.

Interesantųdėmesiui!

Valstybinė ligonių kasa (Gerosios Vilties g. 1A, LT-2009 Vilnius) dirbanuo 8.30 val. iki 17.30 val. (penktadieniais iki 16.15 val.). Pietųpertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Νemokama telefono linija pacientams ir gydytojams – 8 800 239 73.

• Laiškai, raštai, kita korespondencija priimama ir informacija teikiama kanceliarijoje ( 224 kab.), tel. (8 5) 213 97 47.

• Bendrąją informaciją telefonu (8 5) 213 97 27 (227 kab.) visą darbo dieną teikia vyriausioji specialistė Jurgita Šilinaitė.

VLK administracija.

Valstybinės ligonių kasos informacinis leidinys “Sveikatos drauda”pradėtas leisti 1997 metų birželį. Šis laikraštis skirtas medikų visuomeneiir platinamas nemokamai (šiuo metu jo tiražas 4000 egz.). “Sveikatosdraudoje” pateikiami Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai,informuojama apie numatomus finansavimo pokyčius, ligonių kasų ir gydymoįstaigų sutarčių pasirašymą ir kt.

LITERATŪRA:

Sveikatos apsaugos ministerijos internetinė svetainė: www.Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė:www.socmin.ltLietuvos Respublikos Seimo internetinė svetainė: www.lrs.lt

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

[pic]

Darbą tikrino: asistentas- Jonas Mickus

Darbą atliko:Laura Kukauskaitė

Vilnius 2003

———————–|Ryšių su ||visuomene ||s[pic]kyrius|

| ||Ūkio ||skyrius|

| ||Kanceli||arija |

| ||Teisės ||skyrius|

| ||Tarptau||tinių ||ryšių ||skyrius|

|Vidaus ||audito ||ir ||ekspert||izės ||skyrius|

|Medicin||os ||technol||ogijų ||vertimo||skyrius|

| ||Apskait||os ||skyrius|

|Ekonomi||kos ||-finans||ų ||skyrius|

|Statist||ikos ir||planavi||mo ||skyrius|

|Patarėj||as ||ryšiams||su ||visuome||ne |

| ||Informa||tikos ||skyrius|

|Vyresny||sis ||special||istas |

| ||Pavaduot||ojas |

|Pavaduot||ojas ||valdymui|| ||ir darbo||organiza||vimui |

| ||Pavaduot||ojas ||medicina||i |

| ||Pavaduot||ojas ||ekonomik||ai |

|Direktori||us |