Ligonių kasos

………………………………………………..17

Įvadas

Teisinga privalomojo sveikatos draudimo politika leidžia užtikrinti tinkamą Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūrą. Mūsų šalies įstatymai reglamentuoja daugiausia valstybinį sveikatos sistemos valdymą. Tam tikslui įsteigtos institucijos, besirūpinančios atskiromis sistemos dalimis:

gydytojus rengia universitetai, sveikatos priežiūros įstaigų turtas (pastatai bei įrenginiai) priklauso savivaldybėms bei apskritims, už technologijas atsako aprobavimo, akreditavimo bei licencijavimo tarnybos, o lėšas valdo ligonių kasos.

Įsteigus ligonių kasas buvo žengtas vienas svarbiausių žingsnių efektyvaus sistemos valdymo link – atskirtos steigėjo bei asignavimų valdytojo funkcijos, o reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas į viešąsias, faktiškai buvo sukurta nepriklausomų kontraktų sistema.

Kaip ir kiekviena institucija, ligonių kasos turi savo strategiją, grindžiamą visos veiklos vizija, kurios esmė – sveikas žmogus. Savo misiją suprantame kaip prievolę valdyti valstybės skirtas lėšas siekiant tikslo efektyviai jas naudoti (teikti daugiau ir geresnių paslaugų už tuos pačius pinigus). Ligonių kasų strategija apima kelias pagrindines veiklos kryptis:

užkirsti ligai kelią ir tausoti sveikatą, susirgusįjį greitai ir efektyviai išgydyti siekiant galutinio tikslo – grąžinti jį į darbą bei profesionaliai atlikti pagrindinę ligonių kasų funkciją – valdyti valstybės skirtas lėšas.

Vykdant sveikatos reformą svarbu kuo geriau tenkinti gyventojų informacijos poreikį. Natūralu, kad reformos metu priimami sprendimai gali sukelti abejonių ir nepasitenkinimo. Labai svarbu apie šiuos sprendimus išsamiai informuoti, kad juos suprastų ir palaikytų ne tik medikų visuomenė, bet ir visi šalies gyventojai.

Ligonių kasos siekinys – sveikas žmogus!

Ligonių kasų raida

Kad geriau suprastume mūsų šalies sveikatos draudos principus, prisiminkime jos istoriją, kuri siekia XIX a. pabaigą – XX a. pradžią.

Tuomet kai kuriose stambesnėse pramonės įmonėse buvo įkurtos ligonių kasos

– “krankkasės”, kurias tvarkė įmonių administracija, sergantiesiems teikdavusi šiokią tokią pagalbą. Taigi tai buvo tik fragmentiškas, priklausęs nuo darbdavių valios sveikatos draudimas.

1912 m. Lietuvos teritorijoje, tuo metu įėjusioje į Rusijos sudėtį, buvo rengiamasi įvesti privalomąjį sveikatos draudimą pramonės darbininkams, tačiau tam sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę buvo siekiama sutvarkyti sveikatos draudimo reikalus. 1919

m. Darbo ir socialinės apsaugos ministerija parengė Ligos draudimo įstatymo projektą. Vėliau šiuo reikalu rūpinosi Darbo ir socialinės apsaugos departamentas. 1921 m. kovą Steigiamasis Seimas svarstė Ligonių kasų bei

Darbininkų draudimo tarybos įstatymų projektus. Ligonių kasų įstatymų projektas apėmė labai platų dirbančiųjų socialinį sluoksnį, neišskiriant ir žemės ūkio samdinių. Buvo numatyta, kad kiekviena įmonė, kurioje dirba ne mažiau kaip 200 darbininkų, darbo inspektoriui leidus gali steigti atskirą ligonių kasą. 1921 m. birželio 8 d. šis įstatymas buvo priimtas.

1925 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas gerokai pakeistas Ligonių kasų įstatymas, kuriame buvo numatoma steigti ligonių kasas visose apskrityse.

1926 m. kovo 23 d. Respublikos Seimas priėmė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos (toliau Valdyba) įstatymą. Jame buvo nurodyta, kad

Valdyba steigiama “socialinio draudimo reikalams tvarkyti”. Šią datą galima laikyti socialinio draudimo mūsų šalyje pradžia. Valdyba buvo įsteigta prie

Vidaus reikalų ministerijos, kuravusios ir socialinius reikalus. Ši institucija aiškino ligonių kasų įstatymą, steigė ligonių kasas, tvirtino jų sąmatas ir ataskaitas, ligonių kasų valdybų ir tarybų rinkimus, direktorių skyrimą.

1928 m. spalio 28 d. buvo įsteigta pirmoji Kauno miesto ligonių kasa, vėliau – dar šešios ligonių kasos, įvairiose apskrityse: Kauno, Šiaulių,

Marijampolės, Panevėžio, Ukmergės, Vilkaviškio (1931 m. pabaigoje šios kasos tapo apygardinėmis). Nors Ligonių kasų įstatyme buvo numatyta įsteigti 21 ligonių kasą, 1928 m. pabaigoje jų veikė tik septynios.

1929 m. gegužės 6 d. buvo paskelbtas svarbus Ligonių kasų įstatymo pakeitimas, nuo privalomojo sveikatos draudimo atleidęs tų įstaigų ir įmonių darbininkus, kurie dar iki ligonių kasų įsteigimo ligos atveju buvo aprūpinti. Šiame dokumente taip pat reglamentuojama, kad ligonių kasos administracijos reikalams galima išleisti ne daugiau kaip 8-12 proc.

metinių pajamų.

1931 m. buvo įsteigtos naujos ligonių kasos: Telšių, Tauragės, Alytaus.

Kūrėsi ir žinybinės ligonių kasos.

Ligonių kasų įstatyme buvo reglamentuota, kad privalomajam draudimui neturi įtakos nei asmenų amžius, nei lytis. Privalomuoju draudimu nebuvo draudžiami asmenys, samdomi laikiniems darbams, uždirbantys daugiau nei 400

Lt per mėnesį (nuo 1934 m. 1000 Lt), žemės ūkio darbininkai, valstybės tarnautojai, apdrausti pagal Valstybės tarnautojų pensijų ir pašalpų įstatymą (1928 m. pakeitus Ligonių kasų įstatymą – ir savivaldybių tarnautojai). Taigi ligonių kasos teikė pagalbą tik palyginti nedideliam kiekiui krašto (dažniau miesto) gyventojų, t.y.

tarnautojams ir įmonių darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik privačia medicinos pagalba. Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo gyventojams sveikatos reikalams rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai.

Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina, tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų namai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7

medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo

141 375 apdraustųjų.

Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri veikė visą sovietinį laikotarpį.

Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-

aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį

6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatos apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie

Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune bei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos

Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją, kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcija tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.

Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.

Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo

1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama

Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:

– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;

– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų mastus;

– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal

SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)

siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas; tarnautojams ir įmonių darbininkams. Kaimo gyventojai naudojosi tik privačia medicinos pagalba.

Tik nuo 1938 m. pradėjo veikti “Kaimo gyventojams sveikatos reikalams rūpinti įstatymas”, kuriuo remiantis buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai.

Nors ligonių kasų veiklos pradžia buvo sunki, finansinė būklė nepavydėtina, tačiau jau 1935-1940 metais ligonių kasų veikla stabilizavosi, padėtis ėmė sparčiai gerėti. Galiausiai jos taip sutvirtėjo, kad steigė savas gydymo ir profilaktikos įstaigas, propagavo sveiką gyvenseną. Tuomet ligonių kasų lėšomis buvo pastatyti 7 rūmai, 2 sanatorijos, 3 vaikų vasaros kolonijų namai, rentgeno kabinetas, vaistinė, laboratorija, 12 ambulatorijų, 7

medicinos punktai bei mažesnės gydymo įstaigos. Deja, ligonių kasos savo stacionarinio gydymo įstaigų neturėjo. Kasų nariams teko gydytis valstybinėse ir privačiose ligoninėse. 1938 m. ligonių kasų sąrašuose buvo

141 375 apdraustųjų.

Prasidėjus okupacijai, mūsų šalies ligonių kasos buvo likviduotos ir įdiegta iš valstybės biudžeto finansuojama sveikatos apsaugos sistema, kuri veikė visą sovietinį laikotarpį.

Diskusijos dėl sveikatos finansavimo reformos mūsų šalyje prasidėjo 1988-

aisiais, o 1989-ųjų gegužę gydytojai, susirinkę į savo sąjungos atkuriamąjį

6-ąjį suvažiavimą, paskelbė, kad siekiant efektyviau spręsti Lietuvos žmonių sveikatos problemas, būtina keisti į ligas orientuotą sveikatos apsaugos modelį. Reikėjo parengti sveikatos politikos formavimo principais grindžiamą dokumentą. Atkuriamasis Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimas tai padaryti įpareigojo medicinos bendruomenę, priimdamas rezoliuciją “Apie

Nacionalinės sveikatos koncepcijos rengimą”. Darbo grupė parengė šios koncepcijos projektą, kuris buvo priimtas VII–jame LGS suvažiavime Kaune bei pateiktas Atkuriamajam Seimui tvirtinti. 1991 m. spalio 31 d. Lietuvos

Seimas patvirtino Lietuvos nacionalinę sveikatos priežiūros koncepciją, kurioje buvo suformuluota sveikatos apsaugos politika, nustatyti prioritetai – pirminės sveikatos priežiūros plėtra, šeimos gydytojo institucijos diegimas, numatyta sveikatos apsaugos įstaigų struktūra pagal pirminį, antrinį ir tretinį paslaugų tiekimo lygmenį. Minėta koncepcija tapo Lietuvos sveikatos politikos formavimo pagrindu.

Nesuspėjus 1991 m. parengti kompleksiško Sveikatos draudimo įstatymo, buvo nuspręsta pradinio sveikatos reformos etapo finansavimo pokyčius sieti su įstaigomis, finansuojamomis valstybės biudžeto lėšomis per SAM.

Respublikinio pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų finansavimui pertvarkyti užteko Vyriausybės nutarimo “Dėl sveikatos apsaugos finansavimo

1992 metais”. Šio nutarimo pagrindu 1992 m. sausio 10 d. įsteigiama

Valstybinė ligonių kasa, kurios pagrindiniai veiklos principai šie:

– VLK finansuoja respublikinio pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigas, naudodama valstybės biudžeto asignavimus;

– įstaigos finansuojamos pagal sutartis su VLK, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų mastus;

– stacionarinių paslaugų, sugrupuotų pagal IX tarptautinę ligų klasifikaciją, kainas nustato SAM. Už ambulatorines paslaugas mokama pagal

SAM nustatytą įkainį kiekvienam gyventojui. Į kainas, diferencijuotas pagal įstaigų tipus (universitetinės, didžiosios regionų ir kitos ligoninės)

siekiama įtraukti visas einamąsias išlaidas;

Socialinis draudimas

Nors prieškario Lietuvoje iš socialinio draudimo srities buvo likę du 1912

m. birželio 23 d. paskelbti rusų įstatymai – Dėl pramonės darbininkų aprūpinimo ligoje ir Dėl darbininkų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, dėl savo konstrukcijos (taikyti tik stambiajai pramonei) be esminio pakeitimo jie negalėjo būti pritaikyti naujoms Lietuvos gyvenimo sąlygoms. Buvusi

Darbo ir socialinės apsaugos ministerija 1919 m. buvo paruošusi Draudimo nuo ligos įstatymo projektą. Pastarasis virto įstatymu, tačiau paskelbtas buvo tik 1926 m. gegužės 27 d. (V. Ž. Nr. 227), pavadinus jį Ligonių kasų įstatymu. Socialinio draudimo reikalams tvarkyti atskiru įstatymu, paskelbtu 1926 m. gegužės 18 d. (V. Ž. Nr. 225), įsteigta Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Ji, atlikusi paruošiamąjį organizacinį darbą,

1928 m. įsteigė pirmąsias 7 ligonių kasas tuose rajonuose, kur buvo didesnis draudžiamųjų žmonių skaičius. 1931 m. įvestas privalomas draudimas nuo ligų visoje nepriklausomos Lietuvos teritorijoje. Pradėjus įgyvendinti pirmąjį išleistą ligonių kasų įstatymą, buvo susilaukta nemaža sunkumų, ypač kasų administravimo, draudimo mokesčio dydžio, medicinos pagalbos suteikimo bei kitais atvejais. Įstatymas buvo kelis kartus taisomas, keičiamas ir papildomas, o 1934 m. sausio 23 d. (V. Ž. Nr. 434) paskelbtas visiškai pertvarkytas Ligonių kasų įstatymas.

Ligonių kasas steigė ir jų veikimą prižiūrėjo Vyriausioji socialinio draudimo valdyba. Ji buvo sudaryta iš dviejų Vidaus reikalų ministerijos atstovų, dviejų darbdavių ir dviejų apdraustųjų atstovų. Valdyba parengė kasų statutą, tvirtino ir keitė metines kasų sąmatas, leido įsigyti kasoms nekilnojamąjį turtą, sprendė įvairius ginčus tarp kasos valdybos ir apdraustųjų, baudė darbdavius už kasų įstatymo pažeidimus ir apskritai prižiūrėjo kasų administravimą ir veikimą. Jeigu kasų valdyba ir taryba nesugebėjo tvarkyti kasos reikalų arba nevykdė įstatymų ir statuto joms nustatytų pareigų, tai tokia valdyba ir taryba galėjo būti paleistos. Tuo atveju paskirtas kasos valdytojas turėjo valdybos ir tarybos teises.

Ligonių kasose privalomai drausti visi dirbantieji. Įstatymas leido laisvai apsidrausti ir ne vyresniems kaip 50 metų žmonėms, ne invalidams ir nesergantiems chroniška bei nepagydoma liga. Kasos lėšas sudarė draudžiamųjų ir draudėjų įnašai lygiomis dalimis ir valstybės priedai kasos narių gimdyvių pašalpoms. Mokestis nustatytas tam tikra lentele ir siekė

5–50 proc. nuo apdraustojo uždarbio sumos. Kasų nariai ir jų šeimų nariai susirgę naudojosi visokeriopa medicinos pagalba, gaudavo vaistus, gydymo reikmenis ir piniginę pašalpą (nuo pusės iki viso uždarbio dydžio);

gimdyvėms buvo suteikiama medicinos pagalba bei gimdymo pašalpos. Apskritai pagal šį įstatymą ligonių kasos ne tik gydė ir šelpė sergančiuosius, bet dar ir globojo motinas, rūpinosi jų sveikata. Kasos išdavinėjo laidojimo pašalpas, teikė pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui, globojo senelius ir invalidus, jei jie buvo apdraustųjų šeimos nariai. Kasai tvarkyti rinkta kasos taryba, valdyba, revizijos komisija ir taikomoji komisija. Taryba sudaryta iš statuto nustatyta tvarka 4 metams renkamų 10-

ies kasos narių atstovų ir 10 darbdavių atstovų. Valdyba sudaryta iš 4

tarybos renkamų atstovų – dviejų iš apdraustųjų tarpo ir dviejų iš darbdavių tarpo, penktuoju valdybos nariu buvo skiriamas valdžios atstovas.

Kasos administracijos reikalams galėjo būti išleidžiama ne daugiau kaip 12

proc. metinių kasos pajamų. Revizijas kasose galėjo atlikti tik Valstybės kontrolė ar darbo inspektoriai.

Šis įstatymas Lietuvoje buvo taikytas 10 apygardų ligonių kasų, apimančių visą Lietuvos teritoriją. 1937 m. spalio 1 d. buvo apdrausti 60 777 kasos nariai ir 46 786 šeimos nariai. Šių kasų pajamų sąmatos 1937 m. siekė 5 127

928 Lt. Ligonių kasos per palyginti trumpą laiką atliko labai didelį darbą:

naudodamosi savo ištekliais pastatė keletą vaikų kolonijų, sanatorijų ir nuosavų namų, kuriuose įsteigtos ir įvairios gydymo įstaigos su moderniomis tuo metu gydymo priemonėmis. Kasos leido periodinį žurnalą “Sveikata ir darbas”, skirtą socialinio draudimo reikalams.

Be šių ligonių kasų, pagal tvarkomą bendrąjį įstatymą, Lietuvoje buvo dar ir atskirais įstatymais bei statutais veikiančios kitokio tipo ligonių kasos:

1) Susisiekimo ministerijos ligonių kasa su 5 701 apdraustuoju;

2) Žemės ūkio ministerijos laisvai samdomų eigulių draudimo kasa su 1555

nariais;

3) Lietuvos Banko 1 kasa su 536 nariais;

4) Kauno elektros stoties 1 kasa su 208 nariais ir 5) šv. Zitos tarnaičių draugijos 1 kasa su 508 nariais.

1936 m. 30 d. (V. Ž. Nr. 531) paskelbtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įstatymas. Pastarasis įsigaliojo nuo 1937 m. sausio 1 d.

Privalomasis draudimas nuo nelaimingų atsitikimų taikytas fabrikų įmonėms, kitoms prilygintoms fabrikams pramonės įmonėms, miško eksploatacijos ir plukdymo darbavietėms, statybos, geležinkelių, uostų, plentų ir vandens kelių, telegrafo, telefono ir radijo, gatvių tvarkymo, vandentiekio ir kanalizacijos darbavietėms.

Nukentėję nuo nelaimingų atsitikimų žmonės iki tol, kol sugrįš jų darbingumas ar iki kol bus paskirta jiems pensija, gavo visokeriopą medicinos pagalbą ir piniginę pašalpą, lygią 2/3 jų faktinio uždarbio. Gydymas buvo atliekamas per vietos ligonių kasas. Pensija, nustatyta netekusiam 100 darbingumo, – 3/4 metinio nukentėjusiojo uždarbio, o netekusiam mažiau kaip 100 proc. darbingumo – proporcinga prarasto darbingumo dydžiui. Praradusiam 70 proc. darbingumo ar daugiau, už kiekvieną vaiką mokėtas „vaikų priedas“ – po 10 proc. nuo pensijos dydžio.

Jei dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis mirė, jo šeimos nariams buvo skiriamos pensijos: žmonai – 1/3 mirusiojo metinio uždarbio, vaikams iki 15

metų amžiaus po – 1/5 metinio uždarbio, tėvams ir kitiems apdraustojo išlaikomiems giminaičiams – po 1/6 metinio uždarbio. Draudimo lėšos buvo sudarytos iš pagrindinio ir papildomojo mokesčio, kurį mokėjo tik samdytojai.

Pagrindiniam mokesčiui imti darbavietės suskirstytos pagal jų darbo pavojingumą į 16 klasių. Kiekvienai klasei nustatytas mokestis, nuo samdinių uždarbio svyravęs nuo 0,6 proc. (1-ąjai klasei) iki 6 proc. (16-

ąjai klasei). Jei pagrindinio mokesčio neužteko pensijų kapitalui sudaryti, iš samdytojų imtas papildomas mokestis, sudaręs iki 50 proc. pagrindinio mokesčio. Draudimo mokesčius darbdaviai mokėjo per vietos ligonių kasas.

Šiam draudimui vykdyti įsteigta draudimo nuo nelaimingų atsitikimų kasa, kurios reikalus tvarkė kasos valdyba. 1937 m. ši kasa turėjo 1 430 000 Lt pajamų, o 1938 m. – apie 1 689 000 Lt pajamų. 1937 m. gale kasa turėjo

60.120 apdraustųjų.

Pažymėtinas ir autonominis Klaipėdos krašto socialinis draudimas, kurį tvarkė vadinamoji Klaipėdos krašto apdraudimo įstaiga pagal šiame krašte paveldėtus iš Vokietijos socialinio draudimo nuostatus. Klaipėdos krašte privalomai buvo draudžiami ir žemės ūkio darbininkai ligos, invalidumo ir nelaimingų atsitikimų atvejais. 1937 m. spalio 1 d. šioje įstaigoje iš viso buvo 33 623 apdraustieji.

Ligoniu kasos lesos yra sudarytos iš Lietuvoje dirbancių žmonių pinigėlių.

Ligonių kasos ir pacientus ginančios organizacijos skirtingai vertina siūlomą vaistų kompensavimo tvarką

Pacientus ginančioms organizacijoms prabilus apie nuogastavimus, kad gali nebelikti 100 procentų kompensuojamų vaistų, valstybinės ligonių kasos direktorius Saulius Janonis patikino, jog ligonių kasa nesiūlo mažinti kompensacijų vaistams.

Tačiau, pasak jo, lėšų yra tiek, kad geriausiu atveju galima patenkinti tik apie 80 procentų pacientų poreikių. Anot S.Janonio, keisti dabar egzistuojančią vaistų kompensavimo tvarką yra būtina dėl nuolatinio

„Sodros” deficito išleidžiant milžiniškas lėšas kompensuojamiems vaistams bei dėl didėjančių ligonių kasų skolų vaistinėms.Jam pritarė ir vaistų gamintojų asociacijos pirmininkas Algimantas Blažys, kuris teigė, kad farmacininkai vis dar neatsisako grasinimų nustoti pardavinėti vaistus, todėl, kad dabartinė situacija, kai ligonių kasos negali sumokėti už kompensuojamus vaistus.

Todėlvlstybinė ligonių kasa siūlo pakeisti vaistų kompensavimo tvarką ira atsisakyti kompensuojamų vaistų sąrašo, o kompensacijas skirti tiktai tam tikroms ligoms gydyti. Taip pat siūloma sumažinti ligų skaičių, kurių gydymas kompensuojamas 100 procentų, taip pat nebetaikyti 50 procentų kompensacijų, tačiau padidinti ligų skaičių, kurių gydymas būtų kompensuojamas 90, 80 ir 70 pocentų.

Tuo tarpu Lietuvos pacientų ir jų artimųjų organizacijos kreipėsi į aukščiausiuosius šalies vadovus, prašydamos atmesti šią valstybinės ligonių kasos siūlomą vaistų kompesavimo tvarką.

2003 10 30 Ligonių kasos nereguliuoja darbo santykių

Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pasiekia informacija, kad kai kuriose gydymo įstaigose, vykdant jų pačių parengtus restruktūrizavimo planus, būtinybė atleisti darbuotojus iš darbo ar perkelti juos į kitą darbą motyvuojama neva galiojančiomis su teritorinėmis ligonių kasomis pasirašytų sutarčių nuostatomis. Tokiu būdu sąmoningai klaidinami žmonės, ligonių kasoms priskiriama nepelnyta kaltė.

Iš tikrųjų, teritorinių ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutartyse dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo niekada nebuvo, nėra ir nebus aptariami vidiniai gydymo įstaigų darbo santykių reguliavimo klausimai.

Teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka už pacientams suteiktas gydymo paslaugas. Ginant pacientų interesus, teritorinėms ligonių kasoms labiausiai rūpi gydymo įstaigose suteikiamų paslaugų prieinamumas bei kokybė, kompensuojamųjų vaistų išrašymo pagrįstumas, bet ne vidiniai įstaigų darbo organizavimo klausimai, priskirti įstaigos vadovo ar jos steigėjo kompetencijai.

Institucijos darbuotojų struktūra:

[pic]

SAM ĮSAKYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS

APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2003 M. SAUSIO 23 D. NR. V-35

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos sveikatos draudimo įstatymo 29

straipsnio 1 dalimi (Žin., 2002, Nr.123-5512):

1. T v i r t i n u Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus (pridedama).

2. L a i k a u netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 m.

gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 449 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuostatų“ 1

punktą.

Sveikatos apsaugos ministras

KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS

PATVIRTINTA

sveikatos apsaugos ministro

2003 m. sausio 23 d. įsakymu

Nr.V-35

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. VALSTYBINė LIGONIų KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS (TOLIAU –

VALSTYBINė LIGONIų KASA) YRA PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą VYKDANTI

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS VALDYMO INSTITUCIJA. VALSTYBINė LIGONIų KASA

SPRENDžIA JOS KOMPETENCIJAI PRISKIRTUS KLAUSIMUS, DALYVAUJA įGYVENDINANT

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

VYKDOMą POLITIKą SVEIKATOS DRAUDIMO SRITYJE, ORGANIZUOJA įSTATYMų IR KITų

TEISėS AKTų įGYVENDINIMą, VYKDO KITAS LIETUVOS RESPUBLIKOS įSTATYMAIS,

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS NUTARIMAIS BEI SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

įSAKYMAIS NUMATYTAS FUNKCIJAS.

2. Valstybinė ligonių kasa savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais,

Ministro Pirmininko potvarkiais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Biudžetinių įstaigų įstatymas

Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja

Sveikatos draudimo įstatymas.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai, o už finansinę veiklą – ir Finansų ministerijai.

5. Oficialus institucijos pavadinimas – Valstybinė ligonių kasa prie

Sveikatos apsaugos ministerijos.

6. Valstybinės ligonių kasos adresas – Gerosios Vilties g. 1a, LT- 2009

Vilnius.

II. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

7. SVARBIAUSIAS VALSTYBINėS LIGONIų KASOS UžDAVINYS – TEISėS AKTų

NUSTATYTA TVARKA VYKDYTI PRIVALOMąJį SVEIKATOS DRAUDIMą IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBėS PROGRAMOS NUOSTATAS šIOJE SRITYJE. ĮGYVENDINDAMA

JAI PAVESTą UžDAVINį, VALSTYBINė LIGONIų KASA:

7.1. garantuoja Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiesiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, asmens sveikatos priežiūros paslaugų – prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizės, teikimą bei šių paslaugų išlaidų apmokėjimą; vaistų ir medicinos pagalbos priemonių; galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo išlaidų kompensavimą iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto per teritorines ligonių kasas;

7.2. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei rengia jo vykdymo metinę apyskaitą Sveikatos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytais terminais;

7.3. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

7.4. vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

7.5. disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.6. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir jį naudoja Vyriausybės nustatyta tvarka;

7.7. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija vykdo operacijas su laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;

7.8. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas steigia teritorines ligonių kasas;

tvirtina jų nuostatus ir prižiūri veiklą;

7.9. atlieka teritorinių ligonių kasų auditą arba teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sutartis su audito įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;

7.10. kompensuoja išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.11. kompensuoja galūnių, sąnarių ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių išlaidas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.12. apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;

7.13. rengia ir teikia Sveikatos apsaugos ministerijai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tikslinimo projektą, kai biudžeto išlaidos ir (ar) pajamos yra mažesnės nei patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete;

7.14. rengia ir teikia tvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijai

Valstybinės ligonių kasos strateginius veiklos planus (programas), juos įgyvendina ir teikia ataskaitas apie vykdymą;

7.15. suderinus su Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo tvarką;

7.16. teisės aktų nustatyta tvarka teikia nuomonę Privalomojo sveikatos draudimo klausimais;

7.17. vykdo kitas jai pavestas funkcijas.

III. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS TEISĖS

8. VALSTYBINė LIGONIų KASA, VYKDYDAMA JAI PAVESTAS FUNKCIJAS, TURI TEISę:

8.1. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitas teisėtai įgytas lėšas bei turtą;

8.2. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

8.3. įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti, gautas pajamas naudojant privalomojo sveikatos draudimo reikmėms;

8.4. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti ir naudoti;

8.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti:

8.5.1. gyventojų registro duomenis apie privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamuosius ir apdraustuosius asmenis;

8.5.2. statistinius duomenis apie valstybės lėšomis draudžiamus asmenis pagal kiekvieną Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą draudžiamųjų grupę ir šio įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus draudžiamuosius asmenis, taip pat duomenis apie gyventojų socialinės būklės pokyčius;

8.5.3. statistinius duomenis apie draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu pasiskirstymą teritorinių ligonių kasų veiklos zonose;

8.5.4. apdraustiesiems asmenims teikiamas ir suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas, parduodamus ir parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones;

8.5.5. duomenis ir informaciją apie sveikatinimo veiklą, šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, sveikatos priežiūros įstaigų finansavimą, gyventojų sveikatos sąlygas ir būklę administraciniuose teritoriniuose vienetuose, masinių susirgimų, stichinių nelaimių ir katastrofų atvejus, taip pat statistinius duomenis apie gyventojų sveikatingumo būklės stebėjimus ir kitą informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms vykdyti;

8.5.6. asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir specialistams išduotas licencijas sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai vykdyti;

8.5.7. duomenis apie neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims suteiktas būtinosios asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

8.6. kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, bei šių paslaugų atitikimą nustatytiems reikalavimams;

8.7. kontroliuoti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;

8.8. tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius ir kitus dokumentus;

8.9. atlikti finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

8.10. pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių sutarčių projektų rengime;

8.11. kas ketvirtį teikti Sveikatos apsaugos ministerijai informaciją apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą;

8.12. dalyvauti seminaruose bei konferencijose privalomojo sveikatos draudimo klausimais, įstatymų nustatyta tvarka rūpintis Valstybinės ligonių kasos struktūrinių padalinių specialistų tobulinimusi ir kvalifikacijos kėlimu;

8.13. bendradarbiauti su atitinkamomis kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis sveikatos draudimo klausimais;

8.14. nagrinėti draudžiamųjų skundus dėl įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą, pažeidimų;

8.15. Valstybinė ligonių kasa turi ir kitas Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais suteiktas teises.

IV. VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DARBO ORGANIZAVIMAS

9. VALSTYBINEI LIGONIų KASAI VADOVAUJA DIREKTORIUS, KURį SKIRIA IR

ATLEIDžIA Iš PAREIGų, SKATINA BEI SKIRIA NUOBAUDAS SVEIKATOS APSAUGOS

MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBėS TARNYBOS įSTATYMO NUSTATYTA

TVARKA.

Valstybinė ligonių kasa

1. Valstybinė ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nuostatus.

Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

2. Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.

3. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, turintis antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.

4. Už savo veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai.

Teritorinės ligonių kasos

VALSTYBINĖS LIGONIŲ KASOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL TERITORINIŲ LIGONIŲ KASŲ SKAIČIAUS IR JŲ TERITORINĖS VEIKLOS ZONŲ

NUSTATYMO

2002 m. rugsėjo 2 d. Nr. 79

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9,15,32, straipsnių pakeitimo papildymo įstatymo(Žin. 2002, Nr. 72-3021) 3

straipsniu:

1. N u s t a t a u, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. veiks penkios teritorinės ligonių kasos:

1.1. Vilniaus teritorinė ligonių kasa;

1.2. Kauno teritorinė ligonių kasa;

1.3. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa;

1.4. Šiaulių teritorinė ligonių kasa;

1.5. Panevėžio teritorinė ligonių kasa.

2. N u s t a t a u šias teritorinių ligonių kasų veiklos zonas:

2.1. Vilniaus teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Vilniaus ir Alytaus apskritys;

2.2. Kauno teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Kauno ir Marijampolės apskritys;

2.3. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Klaipėdos ir

Tauragės apskritys;

2.4. Šiaulių teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Šiaulių ir Telšių apskritys;

2.5. Panevėžio teritorinės ligonių kasos veiklos zona – Panevėžio ir Utenos apskritys.

3. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas J.Kulik.

Direktorius

Saulius Julius Janonis

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras

Konstantinas Romualdas Dobrovolskis

2002 m. rugsėjo 2 d.

Teritorinės ligonių kasos:

1. Teritorines ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina

Valstybinė ligonių kasa. Teritorinių ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su

Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos.

2. Teritorinė ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį

Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

3. Teritorinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius.

4. Už savo veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos

Valstybinei ligonių kasai.

Teritorinių ligonių kasų funkcijos

1) sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones;

2) šio Įstatymo 10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;

3) tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;

5) analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų demografinės struktūros kitimo tendencijas;

6) kontroliuoja savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;

7) tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;

8) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms;

10) savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

11) skelbia informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

12) vykdo kitas įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teritorinių ligonių kasų teisės

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis.

Sudaryti sutartis dėl teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik gavusios steigėjo leidimą;

3) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti;

4) teikti pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko administracijos, savivaldybių vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Šios informacijos sąrašas nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;

6) nustačius faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų, reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;

7) siūlyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai;

8) teikti pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai,

Valstybinei ligonių kasai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;

9) teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo;

10) analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai, organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;

11) teritorinės ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

1. Teritorinėje ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba.

Stebėtojų taryba – kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas,

Valstybinės ligonių kasos atstovas, po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių apskričių viršininkų deleguotą atstovą ir po vieną į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos narį.

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių.

Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.

2. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba:

a) renka teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;

b) prižiūri, kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartys;

c) teikia siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės ligonių kasos direktorių;

d) aprobuoja teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;

e) prižiūri ir analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių išteklių naudojimą;

f) aprobuoja teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos metinį balansą ir finansinę apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

g) nagrinėja ir sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus teritorinės ligonių kasos funkcijoms.

3. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų. Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.

4. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija:

1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3

metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo.

2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija

1. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai.

2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti.

3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.

Taigi svarbiausios TLK funkcijos:

1. sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

2. Sveikatos draudimo įstatymo 9, 10, 11 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo bei sanatorinio-kurortinio gydymo išlaidas;

3. tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4. organizuoja ir apmoka draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;

5. analizuoja ir įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų sudėtį pagal amžių bei lytį, TLK

teritorijoje veikiančių įmonių, įstaigų, organizacijų komercinės ir ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikia siūlymus šiais klausimais TLK stebėtojų tarybai;

6. kontroliuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę bei atlieka finansinę privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;

7. kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tinkamumą;

8. skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja draudžiamuosius apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

9. vykdo kitas įstatymų, TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teritorinės ligonių kasos yra valstybinės institucijos, drauge su kitomis institucijomis vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Jos garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems jų teritorijose gyvenantiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas apmokėjimą. Savo veikloje jos vadovaujasi LR

Konstitucija, Sveikatos draudimo įstatymu, kitais įstatymais, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nutarimais bei teisės aktais, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos įsakymais bei savo nuostatais.

Šiuo metu Lietuvoje yra 10 teritorinių ligonių kasų.

Kiekviena teritorinė ligonių kasa atlieka kažko siekia, kažkam įsipareigoja.Pavyzdžiui:

Sukaupusi šią patirtį, Vilniaus teritorinė ligonių kasa ateityje siekia:

❖ būti autoritetinga, darniai veikiančia institucija;

❖ skatinti įstaigoje dirbančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus tobulinti savo žinias ir darbo metodus;

❖ efektyviai naudoti Privalomojo sveikatos draudimo lėšas;

❖ garantuoti pacientams teisę gauti reikalingas, geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas;

❖ būti patikimu sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sutarčių partneriu.

❖ rūpintis, kad gerėtų Vilniaus apskrities gyventojų sveikatos rodikliai.

Kad teritorinės ligonių kasos siekiai būtų kuo geriau įgyvendinami, įstaiga įsipareigoja:

❖ veiksmingai, socialiai teisingai ir skaidriai panaudoti Vilniaus ir

Alytaus apskričių gyventojų sveikatos priežiūrai skirtas lėšas;

❖ sudarydama sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, įsipareigoja, kad pirks tik geros kokybės, prieinamas, tinkamas pacientams paslaugas;

❖ deramai atstovauti pacientų interesams;

❖ daryti įtaką paslaugų teikėjų veiklai visuomenei naudinga linkme.

Interesantų dėmesiui!

Valstybinė ligonių kasa (Gerosios Vilties g. 1A, LT-2009 Vilnius) dirba nuo 8.30 val. iki 17.30 val. (penktadieniais iki 16.15 val.). Pietų pertrauka nuo 12.00 val. iki 12.45 val.

Νemokama telefono linija pacientams ir gydytojams – 8 800 239 73.

• Laiškai, raštai, kita korespondencija priimama ir informacija teikiama kanceliarijoje ( 224 kab.), tel. (8 5) 213 97 47.

• Bendrąją informaciją telefonu (8 5) 213 97 27 (227 kab.) visą darbo dieną teikia vyriausioji specialistė Jurgita Šilinaitė.

VLK administracija.

Valstybinės ligonių kasos informacinis leidinys “Sveikatos drauda”

pradėtas leisti 1997 metų birželį. Šis laikraštis skirtas medikų visuomenei ir platinamas nemokamai (šiuo metu jo tiražas 4000 egz.). “Sveikatos draudoje” pateikiami Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sprendimai, informuojama apie numatomus finansavimo pokyčius, ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių pasirašymą ir kt.

Literatūra

Sveikatos apsaugos ministerijos internetinė svetainė: www.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė:

www.socmin.lt

Lietuvos Respublikos Seimo internetinė svetainė: www.lrs.lt

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS

SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA

PEDAGOGIKOS IR PSICHOLOGIJOS FAKULTETAS

[pic]

Darbą tikrino:

asistentas- Jonas Mickus

Darbą atliko:Laura Kukauskaitė

Vilnius 2003

|Ryšių su |

|visuomene |

|s[pic]kyrius|

|Ūkio |

|skyrius|

|Kanceli|

|arija |

|Teisės |

|skyrius|

|Tarptau|

|tinių |

|ryšių |

|skyrius|

|Vidaus |

|audito |

|ir |

|ekspert|

|izės |

|skyrius|

|Medicin|

|os |

|technol|

|ogijų |

|vertimo|

|skyrius|

|Apskait|

|os |

|skyrius|

|Ekonomi|

|kos |

|-finans|

|ų |

|skyrius|

|Statist|

|ikos ir|

|planavi|

|mo |

|skyrius|

|Patarėj|

|as |

|ryšiams|

|su |

|visuome|

|ne |

|Informa|

|tikos |

|skyrius|

|Vyresny|

|sis |

|special|

|istas |

|Pavaduot|

|ojas |

|Pavaduot|

|ojas |

|valdymui|

|ir darbo|

|organiza|

|vimui |

|Pavaduot|

|ojas |

|medicina|

|i |

|Pavaduot|

|ojas |

|ekonomik|

|ai |

|Direktori|

|us |