Lietuvos socialinių paslaugų įstaigų bendrieji saugos sveikatai reikalavimai socialinio darbuotojo darbo vietoje

TURINYS

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI................... 2
SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŽEMĖS SKLYPO ĮSTATAI....... .. 3
PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS.................... . 4
Darbo terapijos, užimtumo, ugdymo, laisvalaikio organizavimo patalpos.... . 7
Bendros maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo) patalpos...... .. .. 8
Sveikatos priežiūros patalpos...................... 8SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
Socialinių paslaugų įstaigos – stacionarios ir nestacionarios socialinių paslaugų įstaigos, nurodytos Socialinių paslaugų kataloge ;
Socialinė paslauga – pagalbos paslaugų teikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis socialinių paslaugų įstaigose, siekiant paslaugų gavėjams grąžinti sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę;
Nestacionari socialinių paslaugų įstaiga – įstaiga, kurioje teikiamos trumpalaikės (nuo 1 paros iki 6 mėnesių) socialinės paslaugos arr dienos (iki 8 val.) metu laisvalaikio ar užimtumo ir darbo terapijos, laikino apgyvendinimo, socialinės reabilitacijos, socialinio darbo ir kitos socialinės paslaugos ne nuolatinėje specialistų priežiūroje;
Stacionari socialinių paslaugų įstaiga – įstaiga, kurioje teikiamos ilgalaikės (nuo 30 parų iki metų ar ilgiau) socialinės paslaugos esant nuolatinei specialistų priežiūrai, taip pat gali būti organizuojamos ir teikiamos dienos ar trumpalaikės socialinės paslaugos;
Socialinių paslaugų gavėjai – įvairaus amžiaus socialinių grupių asmenys, dėl tam tikrų atvejų ir socialinių darbuotojų įvertintų objektyvių ar subjektyvių priežasčių įgiję teisę naudotis socialinėmis paslaugomis, teeikiamomis socialinių paslaugų įstaigose.

Nestacionariose ir stacionariose socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos saugios socialinės paslaugos ir sudaroma saugi sveikatai aplinka. Socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir privalo turėti sveikatos žinių pažymėjimus, patvirtinančius įg

gytas žinias sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais.

Socialinių paslaugų įstaigoje gyvenimo, maitinimo, laisvalaikio, asmens higienos, užimtumo, ugdymo, darbo terapijos režimas organizuojamas vadovaujantis šios įstaigos steigėjo patvirtintais nuostatais (įstatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ar kitais įstaigų veiklą reglamentuojančiais dokumentais. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ŽEMĖS SKLYPO ĮSTATAI
Socialinių paslaugų įstaigos žemės sklypo dydis nustatomas atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką, planuojamų paslaugų gavėjų skaičių, pastato dydį. Socialinių paslaugų įstaigų žemės sklypas pagal galimybes suskirstomas pagal veiklos zonas (sporto, ugdymo, laisvalaikio, ūkinė ir kt.) ir įrengiamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Sklypas turi būti saugus, tvarkingas, apželdintas, vasarą nušienautas, sistemingai valomas, gali būti aptvertas. Draudžiama sklype sodinti ir auginti nuodingus augalus. Žemės sklype esantys įrenginiai turi būti tvarkingi, saugūs, atitikti paslaugų gavėjų poreikius. Sklypo elementai tuuri būti suprojektuoti ir įrengti taip, kad nesukeltų kliūčių negalią turintiems paslaugų gavėjams ir nebūtų kaip nors ribojamas jų gyvenimas, judėjimas ir veikla. Paslaugų gavėjų su negalia reikalavimus žemės sklypui ir jos elementams nustato Statybos techninių reikalavimų reglamentas . Svarbiausieji reikalavimai:
1. pėsčiųjų tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, išilginis nuolydis – ne didesnis kaip 1:20 (5%), skersinis tako nuolydis – ne didesnis kaip 1:30 (3,3%); kai pėsčiųjų takų nuolydis yra didesnis, būtina įrengti pandusus;
2. panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m, matuojant atstumą tarp turėklų ir ap
psauginių bordiūrų, panduso juostos išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), panduso juosta turi būti tiesi ir be skersinio nuolydžio; abiejose panduso juostos ir šalia pandusų įrengtų poilsio aikštelių pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai, apsauginiai bordiūrai;
3. pėsčiųjų takai, šaligatviai, laiptai, pandusai turi būti įrengti taip, kad ant jų nesikauptų vanduo ir kad jie neapledėtų; tamsiuoju paros metu jie turi būti gerai apšviesti;
4. judėjimo trasoje įrengiami turėklai: viršutiniai – 0,9–0,95 m aukštyje, apatiniai – 0,65–0,75 m aukštyje; įspėjamieji paviršiai: lygiagretės juostelės (4–5 mm aukščio, 20–25 mm pločio, išdėstytos kas 40–60 mm), skirtos judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti, apvalūs kauburėliai (kauburėlių skersmuo 20–25 mm, aukštis 4–5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirti įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
5. Ūkinės paskirties aikštelė turi būti įrengta arčiau maisto tvarkymo pastato dalies. Aikštelės danga – asfaltas, betonas ar kita kieta danga, kurią būtų lengva valyti, o prireikus – dezinfekuoti.
6. Buitinių atliekų konteineriai turi būti sandarūs, pastatyti ant nelaidaus skysčiams kieto pagrindo, ne arčiau kaip 20 m atstumu nuo gyvenamųjų pastatų.
7. Triukšmo lygis bei oro kokybė žemės sklype turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus.
8. Tamsiuoju paros metu žemės sklypo apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 20 lx.PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS
Socialinių paslaugų įstaiga gali būti įrengta viename pastate arba keliuose pastatuose, kuriuos rekomenduojama sujungti šildomais koridoriais. Draudžiama įrengti gyvenamąsias patalpas rū
ūsiuose, pusrūsiuose (cokoliniuose aukštuose).

Paslaugų gavėjams su negalia turi būti užtikrinta galimybė patekti į pastatą, patalpas ir laisvai judėti pastato patalpose. Paslaugų gavėjų su negalia reikalavimus patalpoms ir atskiriems elementams nustato Statybos techninių reikalavimų reglamentas. Svarbiausieji reikalavimai:
1. prieš pagrindinio įėjimo duris turi būti įrengta lygi, ne mažesnė kaip 1,5 m x 1,5 m aikštelė. Durų slenkstis turi būti ne aukštesnis kaip 0,02 m;
2. jei prie pagrindinio įėjimo durų montuojami kojų valymo įtaisai, jie turi būti įgilinti taip, kad jų paviršius sutaptų su dangos paviršiumi;
3. pastato prieangis (tambūras) turi būti tokio dydžio, kad varstant duris liktų ne mažesnis kaip 1,4 m x 1,4 m durų nekliudomas plotas;
4. koridoriuose ir kitose patalpose paslaugų gavėjai turi būti apsaugoti nuo atsitrenkimo į žemai įrengtus atsikišusius elementus ir konstrukcijas;
5. lifto kabina turi būti ne siauresnė kaip 1,1 m ir ne mažesnio kaip 1,4 m gylio, durų anga turi būti ne siauresnė kaip 0,85 m;
6. durų angos bekliūtis plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,85 m, durys pastato viduje turi būti be slenksčių. Stiklinės durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo;
7. durų, langų rankenos, elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai turi būti įrengti ne žemiau kaip 0,5 m ir ne aukščiau kaip 1,3 m nuo grindų paviršiaus;
8. laiptų pakopos turi būti ne žemesnės kaip 75 mm ir ne aukštesnės kaip 150 mm, pakopų plotis turi būti ne
e mažesnis kaip 300 mm;
9. judėjimo trasoje įrengiami turėklai: viršutiniai – 0,9–0,95 m aukštyje, apatiniai – 0,65–0,75 m aukštyje; įspėjamieji paviršiai: lygiagretės juostelės (4–5 mm aukščio, 20–25 mm pločio, išdėstytos kas 40–60 mm), skirtos judėjimo krypčiai ar krypties pasikeitimui pažymėti, apvalūs kauburėliai (kauburėlių skersmuo 20–25 mm, aukštis 4–5 mm, atstumai tarp centrų 60 mm), skirti įspėti apie priekyje esančius aukščio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).

Stacionariose ir nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose, atsižvelgiant į jų teikiamas paslaugas, paskirtį ir kitas aplinkybes, gali būti įrengiamos tokios patalpos:
1. priėmimo,
2. gyvenamosios,
3. asmens higienos,
4. darbo terapijos, užimtumo, savarankiškų įgūdžių ugdymo (toliau – ugdymo), laisvalaikio organizavimo, sporto,
5. maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo),
6. sveikatos priežiūros,
7. rūkymo,
8. personalo,
9. ūkinės paskirties,
10. kitos.

Gyvenamosios, užimtumo, ugdymo, laisvalaikio organizavimo patalpos turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių kyla triukšmas, dulkės, sklinda kvapai. Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmo lygis turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus .

Gyvenamųjų patalpų minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 5 m2. Nakvynės namų paslaugų gavėjams minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 3 m2. Kiekvienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti baldai (lova, spintelė, kėdė, bendra spinta ir stalas) ir minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, paklodė, pagalvės ir antklodės užvalkalai, lovatiesė, du rankšluosčiai). Paslaugų gavėjai gyvenamojoje patalpoje gali turėti savo asmeninių baldų ar kitų daiktų.

Tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims. Tualeto patalpose turi būti įrengtos: atskiros kabinos, kurių plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m.; tualeto kabinoje turi būti unitazas, šepetys unitazui valyti, tualetinis popierius, šiukšlių dėžė; 10-čiai paslaugų gavėjų turi būti ne mažiau kaip vienas unitazas (20-čiai vyrų gali būti vienas unitazas ir vienas pisuaras). Moterų tualeto patalpose rekomenduojama įrengti bidė ar lankstų dušą. Tualeto prieškambaryje, tualete ar gretimoje patalpoje. turi būti praustuvė, muilas, rankų džiovintuvas arba vienkartiniai rankšluosčiai, šiukšlių dėžė. Turi būti įrengtos specialios tualeto kabinos paslaugų gavėjams su negalia, kabinos durys turi atsidaryti į išorę. Kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, praustuvę ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1,5 m skersmens plotas vežimėliui važiuoti. Tualetų kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1,5 m. Unitazas turi būti pastatytas taip, kad vienoje pusėje liktų ne siauresnis kaip 0,9 m tarpas vežimėliui pastatyti. Šalia unitazo turi būti pritvirtinti kabliai ramentams, drabužiams ar krepšiui pakabinti, abiejose unitazo pusėse – įrengti atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais.
Prausyklos turi būti atskiros vyrams ir moterims, 10-čiai paslaugų gavėjų įrengta ne mažiau kaip viena praustuvė, be to, prausyklose turi būti rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartiniai rankšluosčiai.

Socialinių paslaugų įstaigoje 15-ai paslaugų gavėjų turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas. Atskiros vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2. Jeigu vonios (dušo) patalpose įrengiamos kelios uždaros arba atviros dušo kabinos, uždara dušo kabina turi būti ne mažesnė kaip 1,8 x 0,9 m, o atvira – ne mažesnė kaip 0,9 x 0,9 m. Persirengimo patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m2 vienai dušo kabinos vietai. Vonios (dušo) patalpoje turi būti vonia arba dušas (arba abu), pakabos rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis. Persirengimo patalpoje turi būti kėdė, pakabos drabužiams, lentynėlės.
Paslaugų gavėjams su negalia skirtoje dušo patalpoje turi būti įrengtas dušas, praustuvė, unitazas ir suolelis, kuris turi būti pritvirtintas 0,4–0,48 m aukštyje. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna. Prie dušo kabinos sienų turi būti pritvirtinti horizontalūs ir vertikalūs turėklai. Turi būti pritaikyta vonios patalpa, kurioje, be vonios, gali būti įrengtas unitazas, praustuvė, suolelis, spintelė ar drabužių kabykla, vežimėlio aikštelė. Pati vonia turi būti 1,7 m ilgio ir 0,75 m pločio, 0,45–0,65 m aukščio su ne trumpesne kaip 1,5 m ilgio dušo žarna. Virš vonios turi būti stacionari arba uždedama ir stumdoma sėdynė. Šalia vonios 0,8–0,9 m aukštyje būtina įrengti turėklus.

Naujai statomose ar rekonstruojamose socialinių paslaugų įstaigose vonios (dušo) ir tualeto patalpas numatyti prie kiekvienos gyvenamosios patalpos, paslaugų gavėjams su negalia – bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpas kiekviename aukšte.

Darbo terapijos, užimtumo, ugdymo, laisvalaikio organizavimo, sporto patalpos

Darbo terapijos patalpos ir įrenginiai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus
Užimtumo, ugdymo, darbo terapijos patalpoje užsiėmimų metu vienam paslaugų gavėjui skiriama ne mažiau kaip 4 m2 patalpos ploto. Šiose patalpose turi būti įrengtos praustuvės su šiltu ir šaltu vandeniu, turi būti muilas, rankšluosčiai bei pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Virtuvėje, kurioje paslaugų gavėjai patys gaminasi maistą, turi būti viryklė, plautuvė, šaldytuvas, spintelės, sukomplektuoti valgomieji indai ir įrankiai, atsižvelgiant į paslaugų gavėjų skaičių, bet ne mažiau kaip dvi lėkštės, šaukštas, šakutė, šaukštelis, puodelis kiekvienam asmeniui. Visi įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, saugūs, pritaikyti paslaugų gavėjams su negalia.
Laisvalaikio organizavimui gali būti įrengiamos šios patalpos: poilsio kambarys (TV, radijas, stalo žaidimai ir kt.), biblioteka, salė (kultūriniams renginiams, filmams, spektakliams žiūrėti), svečių kambariai. Kūno kultūrai, sportui įrengiama sporto salė su sporto įrenginiais, vieta sportiniam inventoriui laikyti. Prie sporto salės turi būti įrengtos pakabos drabužiams, dušai ir tualetai atskirai vyrams ir moterims..Bendros maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo) patalpos
Bendros maisto gamybos ir maitinimo (maisto tvarkymo) patalpos turi būti įrengtos pirmame aukšte atskiroje pastato dalyje. Į jas papildomai turi būti numatytas tiesioginis įėjimas iš ūkinės paskirties aikštelės. Maisto gamybos ir maitinimo patalpas sudaro: maisto ruošimo patalpos, valgykla (-os), maisto produktų sandėlis, daržovių saugykla ir kitos patalpos.
Valgykloje vienai vietai turi būti numatyta ne mažiau kaip 1,4 m². Prie valgyklos turi būti įrengtos praustuvės, 1 praustuvė 20-čiai vietų valgykloje.Sveikatos priežiūros patalpos
Sveikatos priežiūros patalpas sudaro: medicinos kabinetas (-ai), procedūrų kabinetas (-ai), gali būti izoliacijos patalpos. Patalpų įrengimas ir priežiūra turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus
Sveikatos priežiūros ir procedūrų kabinetai turi būti įrengti atsižvelgiant į teikiamas paslaugas, turėti patogų susisiekimą su gyvenamosiomis, ugdymo, darbo terapijos, sporto patalpomis.
Jei socialinių paslaugų įstaigoje įrengta skalbykla, joje turi būti drabužių (patalynės) skalbimo, džiovinimo, lyginimo, taisymo patalpos, sandėliai. Savarankiškam paslaugų gavėjų drabužių skalbimui gali būti įrengtos skalbyklos, džiovinimo patalpos.
Išvados

Darbuotojas kaip specialistas turi dirbti Socialinių paslaugų įstaigose tik teisės aktų nustatyta tvarka.
Socialinio darbuotojo veiklos sfera yra labai plati, darbuotojas privalo žinoti darbo įstatymų nustatytus reikalavimus ( žemės sklypo, patalpų ir jų įrengimo įstatus). Dirbti saugioje sveikatai nepavojingoje aplinkoje. Saugoti savo ir kitų sveikatą.

LITERATŪRA

1. Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai. Lietuvo Respublikos Vyriausybės 1998m.
2. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso tipinė forma ; Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymo tvarka. – Vilnius : L-kla “Rekona”, 2003. – – (Darbų sauga).
3. Darbo teisė 2003m.
4. http://www.vdi.lt
5. http://www.valstybes-zinios.lt

Leave a Comment