TURINYS1.Ergonomikos mokslo samprata…………………………………………………22.Darbo vietos pritaikymas………………………………………………………..33.Darbo ir poilsio režimai………………………………… …… …….44.Darbo vietos paruošimas……………………………………………5Išvados………………………………………………………………………………6Literatūra……………………………………………………………………………7
Socialinio darbuotojo veiklos sfera yra labai plati ir apima daug darbo sričių. Plečiantis edukacinei sistemai, didėja kompiuterių poreikis. Socialinis darbuotojas kaip specialistas turėtu žinoti ir patarti saugias, kuo mažiau kenkiančias sveikatai jų naudojimo taisykles. Todėl šiame darbe atsispindi Ergonomikos mokslas nagrinėjantis darbo taisykles. Šiandien daug kalbama apie kompiuterio įtaką žmogaus sveikatai. Higieniniai reikalavimai kompiuterinei įrangai reguliuojami eilės tarptautinių standartų, kurie kasmet tampa vis griežtesni. Šiuolaikinių technologijų tyrimai rodo, kad kompiuteris tampa vis mažiau kenksmingas žmogui. Deja, šiandien, kaip liudija, pavyzdžiui, JAV darbo ministerijos duomenys, įvairūs tarnautojų, dirbančių kompiuteriais, sveikatos sutrikimai kasmet kainuoja šimtus milijardų dolerių.1.Ergonomikos mokslo samprataNemažiau svarbu laikytis sanitarinių – higieninių normų, projektuojant ir įrengiant patalpas kompiuterinėms darbo vietoms bei konstruojant kompiuterinius baldus. Paskutiniu metu vis dažniau tenka išgirsti terminą ergonomika, gaminiai, atitinkantys higienos ir komforto reikalavimus, dažnai vadinami ergonominiais. Ergonomika – tai mokslas apie darbo taisykles. 1949 m. pirmą kartą ergonomika pripažinta kaip mokslas, jos pradininkas – anglų inžinierius V. Teiloras. 1950 m. šis mokslas žinomas TSRS, 1968 m. ergonomikos problemomis susidomėta Lietuvoje.Ergonomika tiria žmogų ir jo veiklą. Ergonomikai rūpi pats darbo procesas, žmogaus sąveika su technine aplinka konkrečiomis sąlygomis. Ergonomikos tikslas – tam tikroje veiklos sferoje įvaldyti technines priemones taip, kad veikla būtų intensyviausia. Ergonomika – yra taikomasis mokslas, tiriantis dirbančio žmogaus fizines ir psichines galias, kai jis atlieka konkrečias užduotis, veikia intensyviai, patikimai, efektyviai, tam turėdamas tinkamą darbo aplinką, kuri saugo to žmogaus sveikatą ir leidžia jam tobulėti kaip asmenybei, ir kaip profesionalui. O jo darbo rezultatai turėtų teikti ir materialinę ir moralinę naudą, pasitenkinimą. Taigi, ergonomikai rūpi sudaryti tinkamas darbo aplinkos sąlygas, tausoti žmogaus sveikatą, sukurti palankias sąlygas visokeriopam žmogaus tobulėjimui ir ekonomikos vystymuisi. Ergonomika yra glaudžiame ryšyje su darbo sauga ir higiena, darbo teise, darbo psichologija.
Ergonomika ypač akcentuoja darbo vietų įruošimo tvarką (apšvietimas, triukšmas, šiluminė aplinka, oro kokybė) darbuotojų apmokymą, darbo ir poilsio režimo santykį. Nurodo efektyviausius darbo judesius bei pozas (atitinkamai darbo vietai). Vienas iš jos uždavinių šiandien – sumažinti krūvį žmogaus organizmui, dirbant kompiuteriu. Čia išskiriama atitinkami darbo vietos ir darbo sąlygų ergonominiai aspektai: ergonomiškai įrengta kompiuterizuota darbo vieta; kokybiška kompiuterinė įranga; ergonomiškos aplinkos sąlygos – mikroklimatas, triukšmas; darbo ir poilsio organizavimas.2.Darbo vietos pritaikymas Darbo vieta turi būti įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Jei darbas yra sėdimas, dirbantysis turi pasiekti visas darbo priemones, nesilenkdamas per liemenį.Labai svarbu yra pritaikyti kėdę. Nepatogi kėdė gali sukelti nugaros skausmą, kojų kraujotakos sutrikimus . Ji turi būti ne per minkšta ir ne kieta. Reikia, kad kėdė būtų stabili, negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Atrama turi būti išlenkta, atsižvelgiant į žmogaus anatominius stuburo išlinkimus.Norint sumažinti regos analizatorių įtampą, stebimi objektai bei darbo priemonės (pulto mygtukai) parenkamos skirtingų spalvų. Svarbiausi dažniausiai naudojami objektai turi būti ryškiausi, mažiau svarbūs – tamsesnių spalvų. Dirbant kompiuteriu, monitoriaus padėtis turi būti tokia kad į jį būtų žiūrima ne didesniu kaip 30° kampu. Labai svarbus yra darbo vietos apšvietimas. Blogas apšvietimas didina akių nuovargį, atsiranda perštėjimas, skausmas akyse, svaigsta galva, dėl to mažėja darbingumas. Apšvietimas turi būti pakankamo stiprumo, Kuo didesnė regos analizatoriaus įtampa (ji priklauso nuo objektų, su kuriais dirbama, dydžio – kuo mažesnis objektas – tuo didesnė regos analizatoriaus įtampa) tuo stipresnis turi būti apšvietimas. Jei apšvietimas nepakankamas ar apšviesta tik tam tikra patalpos dalis, žmogus sunkiau orientuosis erdvėje dėl susidariusių šešėlių. Apšvietimas neturi akinti. Todėl paviršius, ant kurio dirbama, turi būti padengtas matine spalva, kuri sugeria šviesą. Taip pat svarbu, kad šviesa nemirgėtų ir nemestų šešėlių.
3.Darbo ir poilsio režimai
Socialinis darbuotojas dirbdamas švietimo įstaigose turėtų žinoti ir informuoti mokinius, kad naudojantis kompiuteriu svarbu daryti pertraukas ir atlikti pratimus akims, siekiant išvengti trumparegystės ir kitų su tuo susyjusių problemų. Pagal valstybinio higienos centro reikalavimus, darbo ir poilsio režimas turi priklausyti nuo veiklos pobūdžio ir darbo prie kompiuterio trukmės. Darbas be pertraukos neturi viršyti 1 valandos, po to reikia daryti 5 –10 minučių pertraukas. Pertraukos metu rekomenduojama atlikti fizinius pratimus bei pratimus akims. Moksleivių dirbančių su kompiuteriais darbo ir poilsio režimas priklauso nuo organizmo psichofiziologinių sistemų funkcinės būklės, fizinio ir protinio nuovargio. Tyrimais nustatyta, kad nepertraukiamo darbo trukmė turi būti ne didesnė kaip:1. 5 klasės mokinių 15 min; 2. 6 –7 klasės 20 min; 3. 8 –9 klasės 25 min; 4. 10 –12 klasės 30 min. Dirbti kompiuteriu vieną pamoką per dieną gali 5 –9 klasių mokiniai, 10 –12 klasių mokiniai gali dirbti nedaugiau kaip dvi pamokas. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams dirbti su kompiuteriu derėtų ne dažniau kaip 2 –3 kartus per savaitė po 10 – 12 minučių.
4.Darbo vietos paruošimas
Svarbu socialiniame darbe ir darbo vietos paruošimas. Darbuotojas turėtu paruošti patogią, ergonomišką patalpą atitinkančius saugaus darbo reikalavimus. Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ir lokalų kompiuterių tinklą būtina teisingai parinkti patalpas ir atitinkamai jas paruošti. Kompiuterizuota, kaip ir bet kuri, darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų ergonominius reikalavimus. Parenkama patalpa, kuri tenkintų svarbiausius higienos ir kompiuterių technikos eksploatavimo reikalavimus.Darbo vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad darbuotojas galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės darbo ir kitiems judesiams atlikti bei kūno padėčiai ir pozai keisti.. Vienai darbo vietai turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 m3 erdvės.Svarbus kriterijus – stalo darbinė zona. Ta dalis stalo, kurią žmogus pasiekia sulenkęs ranką (alkūnė liečia kūną), sudaro artimąją zoną, o ta sritis, kuri pasiekiama pilnai ištiesus ranką, sudaro tolimąją zoną. Ypač patogus stalas su užapvalinta priekine stalo dalimi. Monitorių reikia statyti tiesiai priešais save per ištiestos rankos atstumą taip, kad viršutinė jo riba būtų akių lygyje arba žemiau, bet nedaugiau kaip 15 cm t.y. atstumas nuo akių iki ekrano turi būti 40 – 60 cm, o žvilgsnis nukreiptas žemyn 15 – 20º kampu. Galvą reikėtų laikyti lygiai abejų pečių atžvilgiu.
Klaviatūra turi būti bent 10 –15 cm. nuo stalo krašto. Teisinga rankų padėtis, dirbant su klaviatūra ir pele, kai alkūnės guli lygiagrečiai su stalo paviršiui sudarydamos statų kampą su pečiais. Riešas neturi būti sulenktas, kad jo nepažeistume. Pageidautina, kad riešas darbo metu į ką nors remtųsi. Norint nesusirgti, būtina teisingai organizuoti darbą prie kompiuterio, nuolatos stebėti savo laikyseną, o taip pat reguliariai daryti pertraukėles ir fizinius pratimus. IšvadosSocialinis darbuotojas kaip specialistas žino ir patia saugias, kuo mažiau kenkiančias sveikatai kompiuterio naudojimo taisykles. O Ergonomikos mokslas atskleidžia saugaus darbo principus. Darbo vieta įrengiama atsižvelgiant į darbuotojo antropometrinius duomenis, kiekvienam žmogui individualiai. Ji turi atitikti saugaus darbo reikalavimus.Naudojantis kompiuteriu svarbu daryti pertraukas ir atlikti pratimus akyms, siekiant išvengti trumparegystės ir kitų su tuo susyjusių problemų. Darbo vieta paruošiama patogi, ergonomišką. Patalpą turi atitikti saugaus darbo reikalavimus.LITERATŪRAA.Otas, V. Petrauskas, A. Valys. Informacinės technologijos – 98, konferencijos medžiaga, Kaunas, KTU, 1998.Darbo vietų higieninio įvertinimo nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. 1277 (žin., 1998, Nr. 95-2641).Kompiuterinės technikos privalomasis sertifikavimas. LR vyriausybės 1997m birželio 26d. nutarimas. // Valstybės žinios, 1997.V. Kučinskas. Pedagoginės ergonomikos įvadas.Klaipėda,1997.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 144 “Darbo dienos (pamainos) poilsio režimų bendrieji nuostatai 1995.