Jaunimo subkultūra socializacijos prosese

Turinys

Įvadas 3
Subkultūra socializacijos procese 4
Subkultūrų atsiradimo priežastys 5
Subkultūrų rūšys 6
Individo pasirinkimo ir suvokimo laisvė 8
Išvados 9
Literatūra 10Įvadas
Socializacija – tai žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą,
sąveikaujant su aplinka, įsisavinant socialines normas, kultūros vertybes,
save tobulinant ir realizuojant toje visuomenėje, kuriai individas
priklauso.

Greitų sociokultūrinių pokyčių užvaldytas žmogus skuba apsispręsti ir
pasirinkti. Jaunimas dar neturi savo individualybės atskleidimo, socialinio
statuso bei savo pozicijos apginties patyrimo. Socialinė aplinka juos taip
pat verčia apsispręsti. Ilgainiui susiformuoja ne kritinis požiūris, bet
nusvilimų grandinė, kuri išstumia bendražmogiškas vertybes. Žmogaus,
bendruomenės nario, ir sociokultūrinės evoliucijos sąveikoje vyyksta dvasios
pokyčiai ir savęs atradimo procesas visuomenėje.

Kultūrų ir įtampos teorijų sintezė pasireiškė tuo, kad visuomenėje
egzistuojanti įtampa skatina asmenį išeiti iš savo rato tradicinės kultūros
ir ieškoti alternatyvios aplinkos. Toliau subkultūros aplinka dažnai yra
pakankamai kompaktiška neformali grupė, su kuria asmuo save identifikuoja,
joje jis geriau gali patenkinti savo poreikius. Subkultūra socializacijos procese
Daugelis mokslininkų išskiria dvi kultūras – bendrąją (kaip visumą ar
branduolį) ir specifinę ( kaip tam tikros grupės). Specifinė – tai taip pat
visuma, susieta su tam tikra visuomene ar žmonių grupe. Pirmuoju atveju
apie kultūrą kalbama apskritai aarba Kultūrą iš didžiosios raidės (
„aukštoji kultūra“). Jos pagrindą sudaro aukšti, daugumos priimti
standartai.

Kai antropologai kalba apie visuomenės kultūrą arba apie kokią nors
žmonių grupės, veikiančios visuomenėje, vadinamąją subkultūrą, jie omenyje
turi gyvenimo būdo ar modelio pasirinkimą ( bendros kultūros fone), būdingą
tik tai visuomenei ar

r grupei.

Dar viena specifinė vertybė – veikimo laisvė. Kiekvienas žmogus turi
teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė
demokratinėje visuomenėje akcentuojama pagrindiniame įstatyme –
Konstitucijoje. Be to, kiekvienas žmogus turi laisvę, neapribodamas kitų
žmonių laisvės, ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją
ir idėjas, nepaisant žodžių, raštu arba spausdinta forma, meno kūrinių
forma ar kitais pasirinkimo būdais.

Kultūros marginalumo sampratą aptariant objektyviuoju požiūriu,
marginalijoms priskirtume kultūros paribyje esančias „kultūrines mažumas“
neatitinkančias vyraujančių lokalinės kultūros vertybių kriterijų.
Marginaliniu asmeniu ar grupe laikytume suvokiantį (arba suvokiančius) savo
„kultūrų vienišumą“ aplinkinių vertybių kontekste.

Subkultūra – tai visuomenės grupė bendroje kultūroje, pasižyminti savo
specifinėmis normomis, įsitikinimais ir vertybių sistemomis.

Subkultūra formuojasi, kai individai patekę į analogiškas situacijas,
yra suvaržomi, izoliuojami, teikdami vienas kitam tarpusavio paramą,
palaikymą, bendravimo aplinką. Subkultūrą galima laikyti visuomenės dalį,
besiskiriančią nuo dominuojančios daugumos savo specifinėmis vertybėmis,
gyvenimo būūdu, elgesio standartais, savęs identifikavimu, suvokimu kaip
skirtybės nuo visumos. „Kultūrinės mažumos“ formuojasi specifinių veiksmų,
sąlygų ir poreikių įtakoje, su kuriomis didžioji visuomenės dalis
nesusiduria.

Subkultūrų teorijos atsirado 20 a. Šeštame dešimtmetyje, kai JAV
dominavo viduriniosios klasės vertybių sistema ir bet koks nukrypimas nuo
vertybių sistemos ir bet koks nukrypimas nuo šių vertybių laikomas
nenormaliu.

Subkultūrų pradėta ieškoti tarp paauglių, kai buvo pastebėta, kad dalis
jaunimo neseka viduriniosios visuomenės keliamais tikslai, o renkasi sau
patogiausią gyvenimo būdą, mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais.

Savarankiškas gyvenimas jaunimui sukeldavo problemų, ne visada asmuo
sugebėdavo pasiekti aplinkinių pripažinimą, a
aukštesnį statusą, tai jie
bandė kompensuoti pripažinimą, statusu savo vienminčių neformaliose
grupėse.

Galėtumėm sakyti, kad yra ir kitas veiksnys – asmens adaptacijos
problemos, pasikeitus jo įprastai aplinkai, dėl migracijos, socialinės
aplinkos pasikeitimo, kai asmuo neturi stimulo ar nesugeba greitai
įsisavinti naujos aplinkos kultūrą. Subkultūra yra asmens prisitaikymo prie
jam neįprastos aplinkos priemonė, oazė, kur jis galu būti savimi,
atsipalaiduoti, pailsėti, patenkinanti savo norus.

Vieni sako, kad subkultūra yra nukrypimas nuo tradicinės kultūros, o
kiti subkultūra, kurios svarbiausias požymis – pasaulėžiūrinės orientacijos
pagrindu tampanti individualiosios patirties ieškojimas, į subkultūrą
žvelgti kaip į savarankišką, vertingą, idėjas ir naujoves produkuojančią
kultūros terpę (E.Ramanauskaitė, 2004).

Subkultūra – tai dominuojančios kultūros subdivizija, kuri turi savas
normas, vertybes ir tikėjimo jomis sistemą. Subkultūros atsiranda, kai
panašiose situacijose esantys individai ima suprasti, jog didžioji
visuomenės dalis juos apleido, nuo jų atsiribojo. Todėl tokie individai
buriasi į gru.pę, siekdami vienas kitą paremti. Subkultūros egzistuoja
visuomenėje, bet ne atskirai nuo jos, todėl subkultūros narių vertybės
paprastai skiriasi nuo dominuojančiųjų toje visuomenėje. Subkultūrų atsiradimo priežastys
Kultūra yra sudėtinga visuma, jungianti žinojimą, tikėjimą, meną,
moralę, papročius ir visus kitus sugebėjimus bei įpročius, kuriuos žmogus
įgyja būdamas visuomenės nariu. Pirminės socializacijos proceso metu
svarbiausi socializacijos veiksniai yra tėvai. Tėvai gali manyti, kad yra
pajėgūs išugdyti vaikuose tokias savybes, kurias jie pageidautų matyti.
Tačiau, tėvai yra skirtingi ir tai sudaro galimybę diegti vaikui visai
priešingą vieno ar kito reiškinio suvokimą.

Socializacija – ne vien žodžiai, bet ir elgsena. S
Socializacijos
veiksniai -televizija, kompiuteris, draugai, bendraamžiai, mokykla,
knygos, laikraščiai, žurnalai ir kt. Sąmonės ir gyvenimo kontrolė vykdoma
per masines informacijos priemones ir edukaciją.

Kultūros perdavimas ir unikalios asmenybės sukūrimas pasireiškia tuo,
kad juo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes, tuo mažiau lieka
vietos skirtingų individualybių pasireiškimui. Nukrypęs nuo įprastų
socialinių normų elgesys gali reikšti nepilną ar netinkamą socializaciją.
Tai gali reikšti, kad asmuo dar neišsprendė konflikto, vykstančio tarp
socializacijos jėgų.

Bendrijos įvaizdis, vis labiau populiarėjantis tarp jaunimo, tampa
masinės mados dalimi. Dėl šios priežasties subkultūra praranda savitumą ir
išskirtinumą, stiliaus autentiškumą. Masiškas paauglių žavėjimasis visų
tipų subkultūra sukelia konfliktą tarp skirtingo amžiaus šios bendrijos
narių. Išsiskiria skirtingų kartų ideologija ir požiūris į subkultūrą.
Dominuojantys subkultūriniai įvaizdžiai šiomis dienomis yra tiražuojami,
todėl tampa visiems prieinami. Jie tampa įprastais, niekuo
neišsiskiriančiais, nuvertėjusiais ir sumenkintais. Subkultūrinis stilius
virsta populiariosios mados atributu, todėl bendrija yra priversta ieškoti
naujų įvaizdžio idėjų, kad išskirti ir apibrėžti save kaip subkultūrą.
Jaunimas formuoja kitokią subkultūrinę erdvę nuo dominuojančio kultūros
modelio.

Subkultūrų teorijos atsirado kaip kultūrų teorijų ir įtampos teorijų
sintezė. Ji apjungė teiginius: – nusikaltimus asmenys daro todėl, kad tokio
elgesio standartus jie įsisavina savo grupėse. – asmenys negali pasinaudoti
legaliomis tikslų siekimo priemonėmis kultūrinėse teorijose, besiskiriantys
kultūriniai dariniai yra stambūs ( tautos, regionai ir kt.), subkultūrų
teorijose dėmesys pradėtas kreipti į žymiai mažesnes – mikrosocialines
grupes, į specifinius visuomenės sluoksnius.[1] Subkultūrų rūšys
Savo darbe prie subkultūrų nusprendžiau priskirti ir buvusius kalinius.
Kodėl? Todėl, ka

ad mes, didžioji visuomenės dalis juos ignoruoja ,su jais
elgiamasi ne taip, kaip su visuomenės nariu.

Buvusiems kaliniams adaptuotis yra sunku, nes daug žmonių per ilgą
buvimą įkalinimo įstaigose praranda artimuosius, atitolsta nuo šeimos.
Vienišam žmogui reikia kažkur prisiglausti, o visuomenė tave ignoruoja. Tik
išėjus iš kalėjimo, bent porą mėnesių reikia tam, kad priprasti prie
laisvės: prie savo padėties, prie žmonių. Su šeima dažniausiai
išsiskiriama, kadangi to dažnai pageidauja sutuoktinė, o ir pats kalinys
supranta, kad kitos išeities nėra. Kaip teigia patys kaliniai, jiems labai
sunku susitaikyti su santuokine neištikimybe, kuri tokiu atveju praktiškai
yra neišvengiama. Labai svarbi priežastis yra ir pačių kalinių
alkoholizmas, narkotikų vartojimas. Atitrūkimas nuo laisvės yra labai
didelis, nes kalėjime trūksta ne tiek renginių, greičiau visuomenės
dėmesio.

Nepaisant to, kad kalėjime galima sportuoti ir mokytis, labiausiai
trūksta bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis: ypač kalėjimo
darbuotojai galėtų daugiau prisidėti, nes tik jie ir turi tiesioginį ryšį
su Net ir išėjus į laisvę, ilgą laiką sunku užmiršti patį buvimą kalėjime:
tiek pati visuomenė pastoviai primena buvusį teistumą, tiek pačiam kaliniui
reikia laiko atsikratyti blogų prisiminimų ir gyventi toliau laisve.[2]

Pastaruoju metu visuomenėje atsiranda vis daugiau įvairių kultūrinių
bendrijų, kurios atsisako įprastų vertybinių normų, turi savo ideologiją,
dvasines vertybes, sukuria savo individualų stilių. Jaunimui visais laikais
labai svarbu atrasti išskirtinę saviraiškos formą.

Stilius yra vienas iš būdų, kuriuo subkultūros nariai pasipriešina
įprastiems visuomenės stereotipams ir paneigia nusistovėjusias
pasaulėžiūrines nuostatas. Ironizuojama dabartinio vyraujančio grožio
samprata, lyčių vaidmenų išskyrimas laikantis įprastų tradicijų.

Gotikinės subkultūros pasaulėžiūra formuojama iš šiandienos ir
praeities istorinių kultūrinių fragmentų, pasitelkiant modernizmo
filosofiją, fantastinį kiną, ezoterinę literatūrą, mitologiją, muziką.
Domimasi ir senosiomis Rytų civilizacijomis, ir įvairiais Europos istorijos
laikotarpiais, ypatingą dėmesį skiriant Viduramžių bei Romantizmo epochų
estetikai, architektūrai. Pasaulėžiūra formuojama iš įvairių religinių
doktrinų, moderniosios filosofijos. Gotų kūryba- dainų tekstai, kinas,
literatūra, poezija – atskleidžia subkultūros narių orientaciją į nakties,
mirties įvaizdžius, nusivylimą aplinkiniu pasauliu, kūno išaukštinimą.
Gotikinės subkultūros dalyviai pažymi savo pasaulėžiūros tamsumą ir
niūrumą. Čia išryškėja gotikinės subkultūros ir įprastos visuomenės
vertybių skirtumas. Konstruojamas subkultūros pasaulis, išsiskiriantis iš
įprastos dominuojančios kultūrinės aplinkos. Subkultūros pasaulėžiūrą,
dvasines vertybes, ideologiją galima pažinti per naujas kuriamo meno
formas.

Hipių subkultūra, daugelis žmonių kaltina hipius esant amoraliais,
užsiiminėjančiais laukinėmis sekso orgijomis, viliojančiais nekaltus
paauglius ir turinčiais įvairiausių seksualinių nukrypimų. Niekas ir
neneigia, kad daugelis hipių buvo įsipainioją į trumpalaikius seksualinius
santykius ir užsiminėjo seksualiniais tyrinėjimais, ko nedarė nė viena
karta gyvenusi prieš juos.[3]

Dar viena, mano nuomone iš baisiausių subkultūros rūšių būtų –
satanizmas. Atgavus nepriklausomybę bei tikėjimo ir sąžinės laisvę, čia
atgimė arba įsikūrė daugybė naujų religinių grupių. Satanizmo apraiškų
pasirodė 1999m., tuo metu imta pardavinėti lietuvių kalba išspausdintą
„Šėtono biblija“, kurią išleido, iki tol nežinoma organizacija „Tamsos
brolija“.

Satanizmo terminas .yra kilęs iš lotyniško žodžio satan – reiškiančio
velnią, šėtoną taigi jau minėtas terminas reikštu velnio arba šėtono kulta.
Jau šiame apibudinime galime aptikti tam tikrą nuoroda į krikščionybe,
kurioje blogio jėgoms atstovauja minėtasis šėtonas arba velnias. Šėtono
kulto išpažinėja satanistas garbina šėtoną maldomis, ritualais ,gyvenimo
būdu taip stengdamasis išreikšti nuolankumą savo dievybei. Sociologiniu
požiūriu satanizmas, kaip ir kuri kita religine srove, gali buti
atpažįstamos iš apeigų organizavimo, bei sistemiškumo elementu. Individo pasirinkimo ir suvokimo laisvė
Visuomenėje koegzistuojanti kultūra ir subkultūra, atitinkamam
visuomenės sluoksniui priklausančių žmonių mentalitetas, tradicijos,
papročiai, lemia skirtingą tų pačių duomenų, teiginių arba poelgių
vertinimą. Pavyzdžiui, vienam raustis konteineryje arba atlikti bausmę
kalėjime – gyvenimo norma, kitam teiginys, kad jis minta maisto atliekomis
arba yra padaręs nusikaltimą – tai ir šmeižtas ir įžeidimas.

Skandalisto ir chuligano nuomone, rodydamas kitam žmogui nuogą užpakalį
jis jį įžeidžia, išmintingo žmogaus nuomone šiuo poelgiu jis žemina ir
niekina pats save. Tuo tarpu žmogus, kuris nesugeba pakilti virš tokio
skandalisto lygio ir atsiriboti nuo jam primetamų nešvaraus žaidimo
taisyklių, tokį poelgį išties įvertina kaip įžeidimą.

Antropologas E. B. Tyloras mano, kad kultūra yra sudėtinga visuma,
kurią sudaro žinios, įsitikinimai, menas, moralė, įstatymai, papročiai,
tradicijos ir visos kitos galimybės bei įpročiai, kuriuos žmogus gali įgyti
ir pasirinkti jam atitinkamus būdamas visuomenės narys.

Kultūrą sudaro dvi dalys, išreiškiančios dvi žmogaus veiklos puses:
buvimą ir vertę. Kiekvienas individas turi savyje kultūrą ir yra savaip
kultūringas. Vertė kinta ir priklauso nuo žmogaus kitimo.

Pasaulyje atsiranda vis daugiau subkultūrų, kurios skiriasi savo būdo
bruožais nuo dominuojančios kultūros. Subkultūra privalo būti kitokia,
skirtinga, išsiskirianti nei įprastos kultūros modelis, ji turi skirtis
savo stiliu, muzika, menu ir t.t. Nei viena subkultūros rūšys negali būti
vienodos. Visuomenės piliečiai gali pasirinkti ar ji jiems patinka, ar ne. Išvados
• Kultūra yra ne kas kita, kaip sąmoningo žmogaus veikimo, remiantis

konkrečių vertybių sistema, lygmuo, kuriuo keičiama pirmykštė

kokio nors dalyko būklė pagal aukštesnę idėją.

• Egzistuojančią kultūrą ir subkultūrą visuomenės narys pasirenka

pats pagal savo mentalitetą, gyvenimo būdą, kokiame visuomenės

sluoksnyje jis gyvena.

• Subkultūros svarbiausias požymis – pasaulėžiūrinės orientacijos

pagrindu tampantis individualios patirties ieškojimas.

• Jaunimo subkultūroms būdingas modernus tradicijos suvokimas,

išreiškiamas tradicinių (senųjų) ir šiuolaikinių prasmių ir

išraiškos formų sąveika.

• Be jokios institucinės prievartos ir struktūrinio palaikymo, grynai

laisvos iniciatyvos pagrindu tradicija gali tapti kūrybos ir

pasaulėžiūros formavimo šaltiniu.

———————–
[1] http://www.ltu.lt/~akiskis/paskaitos/
[2]
http://www.galiugyventi.lt/downloads/structure/buvusiu_kaliniu_adaptacija.do
c
[3] http://hippie.group.lt/index.php?op=p&cat=2&id=18

Leave a Comment