Turinys
Įvadas 3Subkultūra socializacijos procese 4Subkultūrų atsiradimo priežastys 5Subkultūrų rūšys 6Individo pasirinkimo ir suvokimo laisvė 8Išvados 9Literatūra 10ĮvadasSocializacija – tai žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą,sąveikaujant su aplinka, įsisavinant socialines normas, kultūros vertybes,save tobulinant ir realizuojant toje visuomenėje, kuriai individaspriklauso. Greitų sociokultūrinių pokyčių užvaldytas žmogus skuba apsispręsti irpasirinkti. Jaunimas dar neturi savo individualybės atskleidimo, socialiniostatuso bei savo pozicijos apginties patyrimo. Socialinė aplinka juos taippat verčia apsispręsti. Ilgainiui susiformuoja ne kritinis požiūris, betnusvilimų grandinė, kuri išstumia bendražmogiškas vertybes. Žmogaus,bendruomenės nario, ir sociokultūrinės evoliucijos sąveikoje vyksta dvasiospokyčiai ir savęs atradimo procesas visuomenėje. Kultūrų ir įtampos teorijų sintezė pasireiškė tuo, kad visuomenėjeegzistuojanti įtampa skatina asmenį išeiti iš savo rato tradicinės kultūrosir ieškoti alternatyvios aplinkos. Toliau subkultūros aplinka dažnai yrapakankamai kompaktiška neformali grupė, su kuria asmuo save identifikuoja,joje jis geriau gali patenkinti savo poreikius. Subkultūra socializacijos proceseDaugelis mokslininkų išskiria dvi kultūras – bendrąją (kaip visumą arbranduolį) ir specifinę ( kaip tam tikros grupės). Specifinė – tai taip patvisuma, susieta su tam tikra visuomene ar žmonių grupe. Pirmuoju atvejuapie kultūrą kalbama apskritai arba Kultūrą iš didžiosios raidės („aukštoji kultūra“). Jos pagrindą sudaro aukšti, daugumos priimtistandartai. Kai antropologai kalba apie visuomenės kultūrą arba apie kokią norsžmonių grupės, veikiančios visuomenėje, vadinamąją subkultūrą, jie omenyjeturi gyvenimo būdo ar modelio pasirinkimą ( bendros kultūros fone), būdingątik tai visuomenei ar grupei. Dar viena specifinė vertybė – veikimo laisvė. Kiekvienas žmogus turiteisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši laisvė
demokratinėje visuomenėje akcentuojama pagrindiniame įstatyme –Konstitucijoje. Be to, kiekvienas žmogus turi laisvę, neapribodamas kitųžmonių laisvės, ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informacijąir idėjas, nepaisant žodžių, raštu arba spausdinta forma, meno kūriniųforma ar kitais pasirinkimo būdais. Kultūros marginalumo sampratą aptariant objektyviuoju požiūriu,marginalijoms priskirtume kultūros paribyje esančias „kultūrines mažumas“neatitinkančias vyraujančių lokalinės kultūros vertybių kriterijų.Marginaliniu asmeniu ar grupe laikytume suvokiantį (arba suvokiančius) savo„kultūrų vienišumą“ aplinkinių vertybių kontekste. Subkultūra – tai visuomenės grupė bendroje kultūroje, pasižyminti savospecifinėmis normomis, įsitikinimais ir vertybių sistemomis. Subkultūra formuojasi, kai individai patekę į analogiškas situacijas,yra suvaržomi, izoliuojami, teikdami vienas kitam tarpusavio paramą,palaikymą, bendravimo aplinką. Subkultūrą galima laikyti visuomenės dalį,besiskiriančią nuo dominuojančios daugumos savo specifinėmis vertybėmis,gyvenimo būdu, elgesio standartais, savęs identifikavimu, suvokimu kaipskirtybės nuo visumos. „Kultūrinės mažumos“ formuojasi specifinių veiksmų,sąlygų ir poreikių įtakoje, su kuriomis didžioji visuomenės dalisnesusiduria. Subkultūrų teorijos atsirado 20 a. Šeštame dešimtmetyje, kai JAVdominavo viduriniosios klasės vertybių sistema ir bet koks nukrypimas nuovertybių sistemos ir bet koks nukrypimas nuo šių vertybių laikomasnenormaliu. Subkultūrų pradėta ieškoti tarp paauglių, kai buvo pastebėta, kad dalisjaunimo neseka viduriniosios visuomenės keliamais tikslai, o renkasi saupatogiausią gyvenimo būdą, mėgautis gyvenimo teikiamais malonumais. Savarankiškas gyvenimas jaunimui sukeldavo problemų, ne visada asmuosugebėdavo pasiekti aplinkinių pripažinimą, aukštesnį statusą, tai jiebandė kompensuoti pripažinimą, statusu savo vienminčių neformaliosegrupėse. Galėtumėm sakyti, kad yra ir kitas veiksnys – asmens adaptacijosproblemos, pasikeitus jo įprastai aplinkai, dėl migracijos, socialinėsaplinkos pasikeitimo, kai asmuo neturi stimulo ar nesugeba greitaiįsisavinti naujos aplinkos kultūrą. Subkultūra yra asmens prisitaikymo priejam neįprastos aplinkos priemonė, oazė, kur jis galu būti savimi,atsipalaiduoti, pailsėti, patenkinanti savo norus. Vieni sako, kad subkultūra yra nukrypimas nuo tradicinės kultūros, okiti subkultūra, kurios svarbiausias požymis – pasaulėžiūrinės orientacijospagrindu tampanti individualiosios patirties ieškojimas, į subkultūrąžvelgti kaip į savarankišką, vertingą, idėjas ir naujoves produkuojančiąkultūros terpę (E.Ramanauskaitė, 2004). Subkultūra – tai dominuojančios kultūros subdivizija, kuri turi savasnormas, vertybes ir tikėjimo jomis sistemą. Subkultūros atsiranda, kaipanašiose situacijose esantys individai ima suprasti, jog didžiojivisuomenės dalis juos apleido, nuo jų atsiribojo. Todėl tokie individaiburiasi į gru…pę, siekdami vienas kitą paremti. Subkultūros egzistuojavisuomenėje, bet ne atskirai nuo jos, todėl subkultūros narių vertybėspaprastai skiriasi nuo dominuojančiųjų toje visuomenėje. Subkultūrų atsiradimo priežastysKultūra yra sudėtinga visuma, jungianti žinojimą, tikėjimą, meną,moralę, papročius ir visus kitus sugebėjimus bei įpročius, kuriuos žmogusįgyja būdamas visuomenės nariu. Pirminės socializacijos proceso metusvarbiausi socializacijos veiksniai yra tėvai. Tėvai gali manyti, kad yrapajėgūs išugdyti vaikuose tokias savybes, kurias jie pageidautų matyti.Tačiau, tėvai yra skirtingi ir tai sudaro galimybę diegti vaikui visaipriešingą vieno ar kito reiškinio suvokimą. Socializacija – ne vien žodžiai, bet ir elgsena. Socializacijosveiksniai -televizija, kompiuteris, draugai, bendraamžiai, mokykla,knygos, laikraščiai, žurnalai ir kt. Sąmonės ir gyvenimo kontrolė vykdomaper masines informacijos priemones ir edukaciją. Kultūros perdavimas ir unikalios asmenybės sukūrimas pasireiškia tuo,kad juo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes, tuo mažiau liekavietos skirtingų individualybių pasireiškimui. Nukrypęs nuo įprastųsocialinių normų elgesys gali reikšti nepilną ar netinkamą socializaciją.Tai gali reikšti, kad asmuo dar neišsprendė konflikto, vykstančio tarpsocializacijos jėgų.Bendrijos įvaizdis, vis labiau populiarėjantis tarp jaunimo, tampamasinės mados dalimi. Dėl šios priežasties subkultūra praranda savitumą irišskirtinumą, stiliaus autentiškumą. Masiškas paauglių žavėjimasis visųtipų subkultūra sukelia konfliktą tarp skirtingo amžiaus šios bendrijosnarių. Išsiskiria skirtingų kartų ideologija ir požiūris į subkultūrą.Dominuojantys subkultūriniai įvaizdžiai šiomis dienomis yra tiražuojami,todėl tampa visiems prieinami. Jie tampa įprastais, niekuoneišsiskiriančiais, nuvertėjusiais ir sumenkintais. Subkultūrinis stiliusvirsta populiariosios mados atributu, todėl bendrija yra priversta ieškotinaujų įvaizdžio idėjų, kad išskirti ir apibrėžti save kaip subkultūrą.Jaunimas formuoja kitokią subkultūrinę erdvę nuo dominuojančio kultūrosmodelio. Subkultūrų teorijos atsirado kaip kultūrų teorijų ir įtampos teorijųsintezė. Ji apjungė teiginius: – nusikaltimus asmenys daro todėl, kad tokioelgesio standartus jie įsisavina savo grupėse. – asmenys negali pasinaudotilegaliomis tikslų siekimo priemonėmis kultūrinėse teorijose, besiskiriantyskultūriniai dariniai yra stambūs ( tautos, regionai ir kt.), subkultūrųteorijose dėmesys pradėtas kreipti į žymiai mažesnes – mikrosocialinesgrupes, į specifinius visuomenės sluoksnius.[1] Subkultūrų rūšysSavo darbe prie subkultūrų nusprendžiau priskirti ir buvusius kalinius.Kodėl? Todėl, kad mes, didžioji visuomenės dalis juos ignoruoja ,su jaiselgiamasi ne taip, kaip su visuomenės nariu. Buvusiems kaliniams adaptuotis yra sunku, nes daug žmonių per ilgąbuvimą įkalinimo įstaigose praranda artimuosius, atitolsta nuo šeimos.Vienišam žmogui reikia kažkur prisiglausti, o visuomenė tave ignoruoja. Tikišėjus iš kalėjimo, bent porą mėnesių reikia tam, kad priprasti prie
laisvės: prie savo padėties, prie žmonių. Su šeima dažniausiaiišsiskiriama, kadangi to dažnai pageidauja sutuoktinė, o ir pats kalinyssupranta, kad kitos išeities nėra. Kaip teigia patys kaliniai, jiems labaisunku susitaikyti su santuokine neištikimybe, kuri tokiu atveju praktiškaiyra neišvengiama. Labai svarbi priežastis yra ir pačių kaliniųalkoholizmas, narkotikų vartojimas. Atitrūkimas nuo laisvės yra labaididelis, nes kalėjime trūksta ne tiek renginių, greičiau visuomenėsdėmesio.Nepaisant to, kad kalėjime galima sportuoti ir mokytis, labiausiaitrūksta bendravimo su laisvėje esančiais asmenimis: ypač kalėjimodarbuotojai galėtų daugiau prisidėti, nes tik jie ir turi tiesioginį ryšįsu Net ir išėjus į laisvę, ilgą laiką sunku užmiršti patį buvimą kalėjime:tiek pati visuomenė pastoviai primena buvusį teistumą, tiek pačiam kaliniuireikia laiko atsikratyti blogų prisiminimų ir gyventi toliau laisve.[2] Pastaruoju metu visuomenėje atsiranda vis daugiau įvairių kultūriniųbendrijų, kurios atsisako įprastų vertybinių normų, turi savo ideologiją,dvasines vertybes, sukuria savo individualų stilių. Jaunimui visais laikaislabai svarbu atrasti išskirtinę saviraiškos formą. Stilius yra vienas iš būdų, kuriuo subkultūros nariai pasipriešinaįprastiems visuomenės stereotipams ir paneigia nusistovėjusiaspasaulėžiūrines nuostatas. Ironizuojama dabartinio vyraujančio grožiosamprata, lyčių vaidmenų išskyrimas laikantis įprastų tradicijų. Gotikinės subkultūros pasaulėžiūra formuojama iš šiandienos irpraeities istorinių kultūrinių fragmentų, pasitelkiant modernizmofilosofiją, fantastinį kiną, ezoterinę literatūrą, mitologiją, muziką.Domimasi ir senosiomis Rytų civilizacijomis, ir įvairiais Europos istorijoslaikotarpiais, ypatingą dėmesį skiriant Viduramžių bei Romantizmo epochųestetikai, architektūrai. Pasaulėžiūra formuojama iš įvairių religiniųdoktrinų, moderniosios filosofijos. Gotų kūryba- dainų tekstai, kinas,literatūra, poezija – atskleidžia subkultūros narių orientaciją į nakties,
mirties įvaizdžius, nusivylimą aplinkiniu pasauliu, kūno išaukštinimą.Gotikinės subkultūros dalyviai pažymi savo pasaulėžiūros tamsumą irniūrumą. Čia išryškėja gotikinės subkultūros ir įprastos visuomenėsvertybių skirtumas. Konstruojamas subkultūros pasaulis, išsiskiriantis išįprastos dominuojančios kultūrinės aplinkos. Subkultūros pasaulėžiūrą,dvasines vertybes, ideologiją galima pažinti per naujas kuriamo menoformas. Hipių subkultūra, daugelis žmonių kaltina hipius esant amoraliais,užsiiminėjančiais laukinėmis sekso orgijomis, viliojančiais nekaltuspaauglius ir turinčiais įvairiausių seksualinių nukrypimų. Niekas irneneigia, kad daugelis hipių buvo įsipainioją į trumpalaikius seksualiniussantykius ir užsiminėjo seksualiniais tyrinėjimais, ko nedarė nė vienakarta gyvenusi prieš juos.[3] Dar viena, mano nuomone iš baisiausių subkultūros rūšių būtų –satanizmas. Atgavus nepriklausomybę bei tikėjimo ir sąžinės laisvę, čiaatgimė arba įsikūrė daugybė naujų religinių grupių. Satanizmo apraiškųpasirodė 1999m., tuo metu imta pardavinėti lietuvių kalba išspausdintą„Šėtono biblija“, kurią išleido, iki tol nežinoma organizacija „Tamsosbrolija“.Satanizmo terminas …yra kilęs iš lotyniško žodžio satan – reiškiančiovelnią, šėtoną taigi jau minėtas terminas reikštu velnio arba šėtono kulta.Jau šiame apibudinime galime aptikti tam tikrą nuoroda į krikščionybe,kurioje blogio jėgoms atstovauja minėtasis šėtonas arba velnias. Šėtonokulto išpažinėja satanistas garbina šėtoną maldomis, ritualais ,gyvenimobūdu taip stengdamasis išreikšti nuolankumą savo dievybei. Sociologiniupožiūriu satanizmas, kaip ir kuri kita religine srove, gali butiatpažįstamos iš apeigų organizavimo, bei sistemiškumo elementu. Individo pasirinkimo ir suvokimo laisvėVisuomenėje koegzistuojanti kultūra ir subkultūra, atitinkamamvisuomenės sluoksniui priklausančių žmonių mentalitetas, tradicijos,papročiai, lemia skirtingą tų pačių duomenų, teiginių arba poelgių
vertinimą. Pavyzdžiui, vienam raustis konteineryje arba atlikti bausmękalėjime – gyvenimo norma, kitam teiginys, kad jis minta maisto atliekomisarba yra padaręs nusikaltimą – tai ir šmeižtas ir įžeidimas. Skandalisto ir chuligano nuomone, rodydamas kitam žmogui nuogą užpakalįjis jį įžeidžia, išmintingo žmogaus nuomone šiuo poelgiu jis žemina irniekina pats save. Tuo tarpu žmogus, kuris nesugeba pakilti virš tokioskandalisto lygio ir atsiriboti nuo jam primetamų nešvaraus žaidimotaisyklių, tokį poelgį išties įvertina kaip įžeidimą. Antropologas E. B. Tyloras mano, kad kultūra yra sudėtinga visuma,kurią sudaro žinios, įsitikinimai, menas, moralė, įstatymai, papročiai,tradicijos ir visos kitos galimybės bei įpročiai, kuriuos žmogus gali įgytiir pasirinkti jam atitinkamus būdamas visuomenės narys. Kultūrą sudaro dvi dalys, išreiškiančios dvi žmogaus veiklos puses:buvimą ir vertę. Kiekvienas individas turi savyje kultūrą ir yra savaipkultūringas. Vertė kinta ir priklauso nuo žmogaus kitimo. Pasaulyje atsiranda vis daugiau subkultūrų, kurios skiriasi savo būdobruožais nuo dominuojančios kultūros. Subkultūra privalo būti kitokia,skirtinga, išsiskirianti nei įprastos kultūros modelis, ji turi skirtissavo stiliu, muzika, menu ir t.t. Nei viena subkultūros rūšys negali būtivienodos. Visuomenės piliečiai gali pasirinkti ar ji jiems patinka, ar ne. Išvados• Kultūra yra ne kas kita, kaip sąmoningo žmogaus veikimo, remiantis konkrečių vertybių sistema, lygmuo, kuriuo keičiama pirmykštė kokio nors dalyko būklė pagal aukštesnę idėją. • Egzistuojančią kultūrą ir subkultūrą visuomenės narys pasirenka pats pagal savo mentalitetą, gyvenimo būdą, kokiame visuomenės sluoksnyje jis gyvena. • Subkultūros svarbiausias požymis – pasaulėžiūrinės orientacijos pagrindu tampantis individualios patirties ieškojimas. • Jaunimo subkultūroms būdingas modernus tradicijos suvokimas, išreiškiamas tradicinių (senųjų) ir šiuolaikinių prasmių ir išraiškos formų sąveika. • Be jokios institucinės prievartos ir struktūrinio palaikymo, grynai laisvos iniciatyvos pagrindu tradicija gali tapti kūrybos ir pasaulėžiūros formavimo šaltiniu.———————–[1] http://www.ltu.lt/~akiskis/paskaitos/[2]http://www.galiugyventi.lt/downloads/structure/buvusiu_kaliniu_adaptacija.doc[3] http://hippie.group.lt/index.php?op=p&cat=2&id=18