ĮVADAS
Kreditas – prekių ar paslaugų skolinimas, pasitikėjimu. Apskaitoje – sudaroma buhalterinio įrašo dalis, parodanti savininko nuosavybės, įsiskolinimų, realizavimų įplaukų sąskaitų didėjimą ir turto ar sąnaudų sąskaitų mažėjimą. Kreditas apima piniginius sąntykius, kuriems esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi valstybinio biudžeto ištekliai, draudimo organų ištekliai, gyventojų santaupos dažniausiai kaupiamos kreditinėse įstaigose ir teikiamos juridinėms bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Verslininkai, norintys gauti paskolas ir turintys parengę verslo planus (projektus), gali kreiptis į komercinius bankus. Kai kurie komercinai bankai siekdami prisotraikti kuo daugiau klientų gauti kreditams taiko supaprastintas ir pagreitintas procedūras. Yra daug tokių žmonių, kuriems toks pasiūlymas yra ypač naudingas.Įmonė, norinti gauti paskolą, gali kreiptis į AB “Lietuvos žemės ūkio bankas”, kur jai bus suteikta informacija apie dokumentus, reikalingus paskolai gauti, bei kitas sąlygas ir reikalavimus, priklausančius nuo norimo finansuoti projekto.Asmenys, norintys gauti kreditą, jo gali sulaukti pagal PHARE programą. Kadangi ES skatina Lietuvos smulkų ir vidutinį verslą, remdamiesi tam tikromis programomis (pvz.: PHARE).Pagrindinės kredito funkcijos:1. Perskirstomoji.2. Pakeičiamoji.3. Kontrolinė. Praktikoje paplitusios šios kredito dengimo formos: 1. Laidavimas.2. Garantija. 3. Užstatas. Tikslas: Išsiaiškinti pagrindines kredito suteikimo sąlygasUždaviniai:1. Įvertinti kredito sistemą Lietuvoje2. Įvertinti (išsiaiškinti) ar lengva sulaukti kredito suteikimo smulkioms ir vidutinėms įmonėms3. Išanalizuoti PHARE programos paskolos suteikimo sąlygas
1 SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ VERSLO ĮMONIŲ KREDITAVIMAS
Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) veiklai finansuoti atidarytos lengvatinio kredito linijos iš Europos Sąjungos (ES), Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Europos investicijų banko bei kitų užsienio valstybių bankų lėšų.
1.1 Kreditai pagal PHARE programas
1993 m. ES pagal I PHARE programą Lietuvai suteikė 3 mln. ekiu SVV skatinti. 1995 m. ES pagal II PHARE programą Lietuvai papildomai skyrė 4 mln. ekiu lengvatinio kredito liniją smulkių ir vidutinių įmonių investiciniams projektams kredituoti. ES pagal I ir II PHARE programas iš viso skyrė 7 mln. ekiu. Iki 2003 m. birželio 30 d. visi I ir II PHARE programose dalyvaujantys komerciniai bankai suteikė 476 paskolas, arba 18 092 tūkst. eurų (169 paskolas, arba 6 180 eurų, pagal I programą ir 307 paskolas, arba 11 912 tūkst. eurų, pagal II programą), MVĮ investiciniams projektams finansuoti. Komerciniams bankams iš jų jau grąžinta 385 paskolos, arba 13 911 tūkst. eurų (160 paskolų, arba 5 883 tūkst. eurų, pagal I programą ir 225 paskolos, arba 8 028 tūkst. eurų, pagal II programą). Vidutinis suteiktos paskolos dydis pagal I programą – 35 tūkst. eurų, o pagal II programą – 47 tūkst. eurų.2003 m. birželio 15 d. I PHARE programa buvo užbaigta. II PHARE programa bus vykdoma iki 2005 m. birželio mėnesio.I PHARE programoje dalyvavo du bankai: AB Vilniaus bankas ir AB Šiaulių bankas . II PHARE programoje dalyvauja trys bankai: AB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas.Paskolos pagal I ir II PHARE programas buvo skirtos šioms ūkio šakoms plėtoti: maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybai – 62 paskolos, medienos ir medinių dirbinių gamybai – 42, viešbučiams ir restoranams – 43, sveikatai ir socialiniam darbui – 29, baldų gamybai – 15, tekstilės gaminių gamybai – 19, guminių ir plastmasinių dirbinių gamybai – 13, transportui, sandėliavimui – 60, automobilių priežiūrai ir remontui – 32, kitoms šakoms – 161.PHARE programų paskolos pagal Lietuvos miestus ir rajonus pasiskirsto taip: Vilniuje ir Vilniaus rajone buvo finansuota 101 projektas, Kaune ir Kauno rajone – 67, Šiauliuose ir Šiaulių rajone – 112, Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – 26, Raseiniuose ir Raseinių rajone – 15, Alytuje ir Alytaus rajone – 11, Tauragėje ir Tauragės rajone – 6, Panevėžyje ir Panevėžio raj. – 13, kituose miestuose ir rajonuose – 125 projektai. Daugiausia paskolų buvo suteikta įmonėms, kuriose dirba nuo 9 iki 49 darbuotojų.
Pagrindinės PHARE paskolų suteikimo sąlygos: paskolos teikiamos įmonėms, kurių privatus kapitalas sudaro ne mažiau kaip 51%, o darbuotojų skaičius neviršija 200. Paskolos gali būti naudojamos pagrindinėms priemonėms pirkti ir su tuo susijusiam apyvartiniam kapitalui didinti; paskolos neteikiamos toms įmonėms, kurios verčiasi žemdirbyste, gyvulių auginimu, vien tik prekyba ar veikla, susijusia su nekilnojamaisiais daiktais; paskolos suma neturi viršyti 63 910 eurų vienai įmonei pagal II PHARE programą arba 51 130 eurų pagal I PHARE programą. Komerciniai bankai skatinami suteikti daugiau mažesnių paskolų – iki 15 340 eurų; kiekviena paskola neturi viršyti 75 proc. bendros finansuojamo projekto vertės. Ne mažiau kaip 25 proc. bendros projekto vertės turi būti finansuojama iš įmonės lėšų; paskolos teikiamos 3–10 metų laikotarpiui, atsižvelgiant į projekte numatytą jo įgyvendinimo trukmę. Palūkanos už paskolą mokamos kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Metinė palūkanų norma yra ne didesnė kaip 10 proc. Pagrindinę paskolos sumą įmonė pradeda grąžinti ne anksčiau kaip po vienerių metų.
Verslininkai, norintys gauti paskolas ir turintys parengę verslo planus (projektus), gali kreiptis į šiuos komercinius bankus: AB Vilniaus bankas, AB Šiaulių bankas ir AB Ūkio bankas. Komercinis bankas atsako už tikslingą ir efektyvų paskolos panaudojimą ir jos grąžinimą, todėl jis pats sprendžia, ar suteikti įmonei paskolą, atsižvelgdamas į pateiktą verslo planą (projektą), įmonės veiklą, jos duodamą bankui užstatą, kurį būtų galima panaudoti paskolai grąžinti projekto nesėkmės atveju. Įmonės pateikia bankui savo finansinės veiklos duomenis, įsipareigoja reguliariai teikti bankui finansines ataskaitas iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir visiško paskolos grąžinimo.1.2 AB Šiaulių banko kreditinės linijos
AB Šiaulių bankas, padedamas Europos Komisijos finansuojamų konsultantų, parengė ir sėkmingai įgyvendino mikrokreditavimo programą. Kreditai yra skirti: gamybai, prekybai ar paslaugoms; apyvartinėms lėšoms papildyti ar investiciniams projektams; valiuta – eurai; kredito dydis – nuo 1 500 iki 30 000 eurų; terminas – iki 3 metų; užstatas – nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, trečiųjų asmenų garantijos ir laidavimai, reikalavimų, kylančių iš rašytinių sutarčių (kontraktų), teisės ir kita.
Kreditams gauti taikomos supaprastintos ir pagreitintos procedūros: nereikia pateikti detalaus verslo plano; pateikiama trumpa ( vieno lapo ) paskolos paraiška; ar kreditas bus suteiktas, atsakoma per 3-4 darbo dienas, bankui pateikus reikalingus dokumentus.
1.3 AB ŪKIO BANKO kreditinės linijos
AB Ūkio bankas yra pasirašęs finansavimo sutartį su Vokietijos DZ banku. Šios kreditinės linijos lėšos yra skirtos mažų ir vidutinių įmonių investicijoms bei apyvartinėms lėšoms finansuoti.Pagrindinės paskolų investicijoms suteikimo sąlygos: paskola yra skirta įrangai ir transporto priemonėms iš ES įsigyti; terminas – 5 metai; paskolos dydis – ne mažiau kaip 250 000 eurų; ne mažiau kaip 15 proc. projekto vertės turi būti finansuojama įmonės lėšomis; palūkanų normos yra sutartinės ir sudaro ne mažiau kaip EURIBOR plius 1,625 proc. bei eksporto draudimo mokesčiai.Pagal finansavimo sutartis su Bayerische Hypo und Vereinsbank AG, DZ Bank AG ir Commerzbank AG teikiamos paskolos įrengai įsigyti. Jų sąlygos yra tokios: įsigyjamo turto kilmė – ES šalys; terminas nuo 2 iki 5 (Bayerische Hypo und Vereinsbank AG ir DZ Bank AG) arba nuo 3 iki 5 metų (Commerzbank AG); paskolos dydis – ne mažiau nei 500 000 eurų (Bayerische Hypo und Vereinsbank AG ir Commerzbank AG) arba 200 000 eurų (DZ Bank AG); ne mažiau nei 15 proc. projekto vertės turi būti finansuojama įmonės lėšomis.Iš DZ Bank AG kreditinės linijos lėšų įmonė gali gauti paskolą prekėms įsigyti. Šių paskolų suteikimo sąlygos: įsigytų prekių kilmė – ES šalys; terminas – iki 1 metų; paskolos dydis neribojamas.Pagal susitarimą su konkrečia įmone AB Ūkio bankas MVĮ gali finansuoti ir kitomis sąlygomis, nei nurodyta anksčiau.
1.4 AB banko “NORD/ LB LIETUVA” kreditinė linija
2003 m. vasario mėn. AB bankas ”NORD/ LB Lietuva” pasirašė sutartį su Vokietijos banku “Kreditanstalt fur Wiederaufbau” (KfW) dėl 10 mln. eurų kreditinės linijos mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti. Pagrindinės paskolos suteikimo sąlygos: paskola skirta investiciniams projektams finansuoti; paskolos dydis – ne daugiau kaip 250 000 eurų; terminas – iki 7 metų; paskolos grąžinimo pradžią galima atidėti iki 2 metų. Įmonės, norinčios gauti paskolas pagal šią kreditinę liniją, turi atitikti tokius reikalavimus: darbuotojų skaičius turi būti ne didesnis kaip 250; metinė įmonės apyvarta negali būti didesnė kaip 40 mln. eurų arba 27 mln. eurų bendro turto; paskolos neteikiamos įmonėms, kurios verčiasi azartiniais žaidimais, nekilnojamojo turto prekyba, finansinėmis paslaugomis ir su pirminėmis žemės ūkio žaliavomis susijusia veikla.
1.5 UAB SAMPO banko kreditinė linija
2002 m. pabaigoje UAB SAMPO bankas, Šiaurės Investicijų bankas bei Europos Tarybos vystymo bankas pasirašė sutartis, pagal kurias UAB SAMPO bankui yra suteikta 2 mln. eurų kreditinė linija smulkiam ir vidutiniam moterų verslui kredituoti. Bankas pagal šią kreditavimo programą numato finansuoti apie 40 projektų. Finansuojamų projektų trukmė gali būti iki 5 metų, tačiau UAB SAMPO bankas neatmeta galimybės finansuoti ir ilgesnės trukmės projektus.2003 m. birželio 11 d. UAB SAMPO bankas pasirašė sutartį su Europos Investicijų Banku (European Investment Bank) dėl 15 mln. eurų kreditinės linijos mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti. Šią kreditinę liniją Europos Investicijų Bankas skiria pagal Europos Sąjungos paskolų integracijai į Europos Sąjungą programą. Kredito linija numato labai lanksčias paskolos suteikimo sąlygas: paskola skiriama smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus stiprinimui, paskolos dydis neribotas, terminas – iki 12 metų,
paskolos grąžinimo pradžią galima atidėti iki 3 metų.Įmonės, norinčios gauti paskolas pagal šią kreditinę liniją, turi atitikti tokius reikalavimus: darbuotojų skaičius turi būti ne didesnis kaip 500 darbuotojų, bendras įmonės turtas neviršija 75 mln. eurų.Pagal šią kredito liniją UAB SAMPO bankas bei UAB SAMPO banko lizingas gali finansuoti gamybinius, paslaugų teikimo, turizmo, aplinkosaugos, energijos taupymo bei infrastruktūrinius projektus. Paskolos, skirtos finansuoti infrastruktūrinius fondus, terminas gali būti pratęsiamas net iki 15 metų, o paskolos atidėjimo laikotarpis siekia net 5 metus. Verslininkai taip pat gali naudotis UAB SAMPO banko lizingo teikiamomis paslaugomis norėdami gauti finansavimą pagal šią kreditinę liniją.Įmonė, norėdama gauti paskolą iš UAB SAMPO banko, turi kreiptis į banko Kreditavimo departamentą su paraiška, kurioje trumpai būtų nurodytos prašomos paskolos pageidaujamos sąlygos. Kartu su paraiška reikia pateikti papildomą informaciją, atsižvelgiant į prašomos paskolos rūšį.
1.6 AB bankas „HANSABANKAS“
AB bankas „Hansabankas“ nuo 2002 m. banke įsteigė Verslo klientų departamentą, kuris dirba su mažomis ir vidutinėmis įmonėmis. Šiuo metu bankas finansuoja MVĮ iš nuosavų išteklių. Palūkanos taikomos kiekvienam konkrečiam projektui atskirai.
1.7 AB VILNIAUS BANKO kreditinė linija
AB Vilniaus bankas teikia paskolas mažų ir vidutinių įmonių projektams pagal ES specialiąją smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo programą. 2002 m. vasario 18 d. AB Vilniaus bankas ir Vokietijos vystymo bankas “Kreditanstalt fur Wiederaufbau” pasirašė 10 mln. eurų paskolos sutartį MVĮ projektams finansuoti. Paskola iš dalies finansuojama Europos Tarybos vystymo banko lėšomis.Įmonės, norinčios gauti paskolas pagal nurodytą programą, turi atitikti šiuos reikalavimus: darbuotojų skaičius turi būti nedidesnis kaip 250; metinė apyvarta turi būti nedidesnė kaip 40 mln. eurų (138 mln. litų); turto vertė turi būti nedidesnė kaip 27 mln. eurų (93 mln. litų); paskolos neteikiamos įmonėms, kurios verčiasi azartiniais žaidimais, nekilnojamojo turto prekyba, finansinėmis paslaugomis ir su pirminėmis žemės ūkio žaliavomis susijusia veikla.Pagrindinės paskolų suteikimo sąlygos: lėšos gali būti skiriamos gamybiniams pastatams ir įrangai įsigyti, gamybiniams pastatams rekontruoti, įrangai atnaujinti ir taisyti, nematerialiajam turtui (patentams, licencijoms) įsigyti, kitoms verslo plėtrai būtinoms išlaidoms finansuoti; paskolos dydis – iki 250 000 eurų; terminas – iki 7 metų.
1.8 Vokietijos Federacinės Respublikos banko “VEREINS – UND WESTBANK AG” Vilniaus skyriaus kreditinė linija
Vokietijos Federacinės Respublikos banko VEREINS – UND WESTBANK AG Vilniaus skyrius finansuoja MVĮ projektus tiek iš savo lėšų, tiek iš Vokietijos vystymo banko “Kreditanstalt fur Wiederaufbau” (KfW) VEREINS – UND WESTBANK AG Vilniaus skyriui suteiktos 10 mln. eurų refinansavimo linijos. Įmonės, norinčios gauti paskolas pagal šią finansavimo programą, turi atitikti šiuos reikalavimus: darbuotojų skaičius turi būti nedidesnis kaip 250; metinė apyvarta turi būti nedidesnė kaip 40 mln. eurų (138 mln. litų); turto vertė turi būti nedidesnė kaip 27 mln. eurų (93 mln. litų).Pagrindinės paskolų sąlygos: paskolos skirtos gamybiniams pastatams ir įrangai įsigyti, gamybiniams pastatams rekonstruoti, įrangai atnaujinti ir remontuoti, nematerialiajam turtui (patentams, licencijoms) įsigyti, apyvartiniam kapitalui (yra apribojimų KfW programai), kitoms verslo plėtrai būtinoms išlaidoms finansuoti; paskolos dydis neribojamas, tačiau KfW paskos dalis gali sudaryti ne daugiau kaip 250 000 eurų; paskolos terminas – iki 10 metų; paskolos, finansuojamos KfW lėšomis, neteikiamos įmonėms, kurios verčiasi azartiniais žaidimais, nekilnojamojo turto prekyba, finansinėmis paslaugomis ir su pirminėmis žemės ūkio žaliavomis susijusia veikla.
1.9 Kreditas jo esmė ir būtinumas
Kreditas atspindi piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų ir gyventojų laisvis. Pagrindinės kredito funkcijos:1. Perskirstomoji. Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų panaudojimas paskolų forma;2. Pakeičiamoji. Apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditinias pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami atsiskaitymais negrynais pinigais, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiuose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyartinio kapitalo apyvartumas; 3. Kontrolinė. Kontruoliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė, nes kreditinės operacijos dažniausiai atliekamos bankuosePervedant Lietuvos ūkį į rinkos sąlygas, bei vykstant privatizacijos procesui svarbų vaidmenį vaidina kreditas. Kreditas skirstomas į: valstybinį, bankinį, vartotojišką, komercinį ir tarptautinį.1. Valstybinis. Šiuo atveju valstybė naudoja gyventojų lėšas, laikomas taupomajame banke, taippat valstybinio socialinio draudimo lėšas. Be to, valstybė gali išleisti vidaus paskolos obligacijas. 2. Bankinis. Bankai teikia kreditus įmonėms, organizajoms ir gyventojams.3. Vartotojiškas. Jį gauna gyventojai pavyzdžiui, buto statybai ar jo remontui.4. Komercinis. Šis kreditas teikiams prekinėje formoje tiekėjo pirkėjui, atidedant mokėjimą tam tikram laikotarpiui už parduotas prekes ar teiktas paslaugas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 1992 m. birželio 30d. valstybinėms, valstybinėms akcinėms, akcinėms, privačioms įmonėms ir organizacijoms leidžiama parduoti viena kitai prekes kreditan. Komercinį kreditą galima teikti išrašant vekselius. Pažymėtina, kad Lietuvos respublikos finansų ministerija dar neapsirūpinus krašto ūkio kreditavimo vekselių blankais.
5. Tarptautinis. Pagal šią formą viena valstybė teikia kreditą kitai valstybei.1.10 Kreditas jo rūšys kaina ir apdraudimas
Kreditas apima piniginius sąntykius, kuriems esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi valstybinio biudžeto ištekliai, draudimo organų ištekliai, gyventojų santaupos dažniausiai kaupiamos kreditinėse įstaigose ir teikiamos juridinėms bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Pereinamajame į rinką laikotarpyję Lietuvos respublikoje vyko daug pakitimų, vykdant kreditines operacijas. Pažymėtina, kad lyginant su rinkos ekonomikos šalimis, Lietuvoje kreditas dar neturi efektyvios įtakos ūkio subjektų finansinei veiklai ir bendriems krašto ekonominiams procesams. Remiantis Lietuvos respublikos kreditavimo sąlygomis ir užsienio praktika, kreditas gali būti skirstomas į šiais rūšis: trumpalaikis ir ilgalaikis. Lietuvoje paplitusi trumpalaikio ir ilgalaikio kredito atmaina – lengvatinis kreditas.Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti pagal sustambintus kreditavimo objektus. Trumpalaikis kreditas leidžia racionaliau ir efektyviau bei operatyviai perskirstyti ir naudoti piniginias lėšas Lietuvos ūkyje, užtikrinant produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo bei jų realizavimo nepertraukiamumą, ūkio subjektų finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą, taip pat svarbus jų formavimo šaltinis. Be to, teikiant kreditą bankams, kontroliuojama įmonės finansinė veikla bei jos rezultatai. Trumpalaikio kredito objektais gali būti apyvartinio kapitalo elementai, gamybos kaštų elementai: atsargos, gatavi gaminiai kelyje, išsiųsti dokumentai, gamybos kaštai pagal ekonominius elementus, iš jų darbo užmokesčiui mokėti ir kiti objektai. Pavyzdžiui, sutrikus tarpvalstybiniams atsiskaitymams su buvusios rublio zonos valstybėmis įvedus Lietuvos respublikoje laikinuosius pinigus talonus. Įmonėms ir organizacijoms buvo suteikiamas darbo užmokesčiui mokėti lengvatinis, trumpalaikis kreditas. Nuo 1992m spalio 8d. iki 1992 spalio 28d. imant palūkanas banko išlaidoms padengti, bet nedidesnes kaip 5% metinių palūkanų. Ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims, jų ūkinės veiklos ir socialiniam vystimui pagal ilgalaikes investicines programas.Pažymėtina, kad dabartiniu metu Lietuvoje dėl infliacijos ir ekonominio nestabilumo ilgalaikio kredito apimtis santykinai mažėja. Dėl minėtų priežasčių komerciniai bankai suinteresuoti teikti ūkio subjektamas trumpalaikius kreditus. Užsienio šalyse, paplitusi specifinė bankinio kredito forma, taip vadinama “Kredito linija”. Pagal “Kredito linija” kreditas gali būti teikiamas šalies viduje ir užsienio valstybėms. “Kredito linija” yra juridiškai iformintas finansinių kreditinių įstaigų isipareigojimas teikti per tam tikrą laiką kredito subjektui kreditinius išteklius suderinto limito ribose, pavyzdžiui 1992m Lietuva galėjo, bet dėl atskirų valdininkų nerūpestingumo negavo 40 milijonų dolerių “Kredito linijos”. Ją atidaryti sutiko JAV eksporto importo bankas. Tai valstybinis bankas, kurio prezidentą paskyrė JAV prezidentas. Esant atidarytai “Kredito linijai” su minėta banko sankcija galima lengvai gauti tam tikros apimties kreditą iš bet kurio užsienio banko, nes eksporto importo bankas veikia kaip valstybinis garantas. Be to šie kreditai naudingi ir tuo, kad pasirašyta sutartis dėl kredito linijos neįpareigoja imti kreditą, tai yra nesant poreikio galima jo ir neimti. Už teikiamą kreditą kreditoriui yra mokamos palūkanos. Palūkanų norma yra atlyginimo už kreditą dydis, išreikštas procentais. Tai kredito kaina. Kredito kaina didina juridinių ir fizinių asmenų atsakomybę kuo efektyviau skolintas lėšas panaudoti. Palūkanų dydis priklauso nuo kredito rūšies, apinties ir termino, skolinamo kapitalo pasiūlos ir paklausos. Jei skolinamo kapitalo paklausa didėja, didėja ir pelno norma, nes šiuo atveju skolinamasis kapitalas yra kaip prekė. Palūkanų norma yra susijusi su pelno norma, o pastaroji dažnai apsprendžia skolinamo kapitalo pasiūlos bei paskolos santykį. Be to skolinamojo kapitalo palūkanų norma susijusi su pelnu ta prasme, kad skolinamojo kapitalo turėtoja atsisako jį pats sunaudoti ir perleidžia kitam. Todėl kreditorius gali pretenduoti į skolinamojo gaunamą pelną. Šiuo atveju pelnas yra kreditos kainos ekonominis pagrindas. Rinkos ekonomikos sąlygomis palakūnos negali būti didesnės nei gaunamas pelnas skolinamąjį kapitalą investavus į ūkio šaką ir mažesnės nei vidutinė pelno norma. Tokiu būdu susiformuoja ekonomiškai pagrįstos palūkanų normos. Šis mechanizmas pilnai neveikia Lietuvos Respublikoje. Iki 1992m. rugsėjo 04d. Lietuvoje veikė Vyriausybės nutarimais griežtai reglamentuotos palūkanų normos. Pakeitus Lietuvos banko įstatymą, visos Lietuvos Respublikos kredito įstaigos palūkanų normas nustato savo nuožiura, įvertinant trumpalaikių ir ilgalaikių depozitų pasiūlą ir šių kreditų paklausą. Lietuvos bankas respublikos kredito įstaigoms nustato tik minimalias ir maksimalias palūkanų normas. Nepilnai veikiant rinkos santykiams, kredito įstaigų nustatomos kredito palūkanų normos didžia dalimi priklauso nuo šių įstaigų darbuotojų kompetencijos, patirties. Esant ekonominiam nestabilumui ir vis didėjant infliacijai net ir trumpam laikotarpiui sunku prognozuoti kreditinių santykių pakitimus.
Laisvos rinkos šalyse skolinamo kapitalo palūkanų normos pilniau įvertinamos rinkos santykių dėsningumas. Pvz. JAV palūkanų normos sudedamosios dalys:1. Reali be rizikos palūkanų norma;2. Infliacijos priedas;3. Lominali be rizikos palūkanų norma;4. Įsipareigojimų nevykdymo rizikos priedas (priklauso nuo koorporacijos financinės padėties) ;5. Likvidumo priedas (dažniausiai taikoma teikiant kreditą nelividžiam turtui įsigyti);6. Mokėjimo termino rizikos priedas (taikomas teikiant ilgalaikius kreditus, nes kuo ilgesnės kredito grąžinimo laikotarpis tuo didesnė rizika, vyksta kainų svyravimai).Finansinės – kreditinės operacijos pagrindinai vykdomos bankuose, užsienio šalyse esant išvystitai bankų sistemai, bankai turi didelę įtaką kredituojamoms įmonėms bei jų finansinei veiklai. Bankai atidžiai seka klientų ekonominę padėtį ir atsiradus jų įmonėse problemoms, pavyzdžiui, tapus nemokiais, sustabdo naujų kreditų išdavimą, informuoja apie tai savo partnerius, kad šis imtusi priemonių mokėjimų išjieškojimui arba norėdami susigrąžinti išduotus kreditus, bankai gali patys paskelbti įmonių bankrotą. Įmonės, žinodamos bankų reikalavimus, iš anksto vertina savo veiksmus ir imasi skubių priemonių finansiniems sunkumams bei nemokumui šalinti.Kompanijoms su kuriomis bankai neturi pastovių ryšių arba kurių finansinė padėtis nestabili, užsienio bankai atsargiai išduoda kreditus. Šiuo atveju patys bankai labai kruopščiai atlieka paraiškų ir projektų ekspertizę ir reikalauja, kad nepriklausomi ekspertai atliktų komercinį bei techninį projektų pagrindimą. Kartu bankas reikalauja visiško kredito padengimo greitai – realizuojamu turtu, taip pat gali būti įkeičiamas nejudamas turtas. Bankams taip pat svarbu nesubankrutuoti. Bankų bankrotai šalies ekonomikai daro didesnę žalą, nei kredituojamų kompanijų bankrotai. Bankai bankrutavus nuostolius patiria ne tik akcininkai, bet ir indėlininkai, klientai.Taigi, teikiant kreditą, kreditoriui svarbu turėti garantiją, kad kreditas bus grąžinamas. Šis kredito dengimas plačiai taikomas ir Lietuvos praktikoje. Pvz, privati įmonė, norėdama gauti lengvatinį kreditą, smulkiam verslui, pateikia Finansų Ministerijai dokumentus, liudijančius , kad įregistruotas (apmokėtas) nuosavas kapitalas ar kitas nekilnojamas turtas, kuris gali būti užstatytas, yra didesnis už norimo gauti kredito dydį arba kredito grąžinimą garantuoja kita nevalstybinė įmonė turimu turtu. Teikiant lengvatinius kreditus Lietuvos gyventojams gyvenamiesiems namams ar butams statyti paskola apdraudžiama kredito gavėjo turtu, įskaitant kredituojamą objektą arba už jį laidavusio asmens turtu. Bankams lengvatinius kreditus iš bendrųjų kredito lėšų garantuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė.Praktikoje paplitusios šios kredito dengimo formos: Laidavimas. Vienpusiškoje sutartyje nurodoma, kad laiduotojas įsiparegoja apmokėti bankui skolintojo įsiskolinimą, jeigu jis negalės grąžinti kredito. Garantija. Tai juridinio ar fizinio asmens įsipareigojimas laiku apmokėti paskolos dalį arba palūkanas (tam tikrą sumą skolintų lėšų). Garantijos dažniausiai išduoda savo klientams bankai. Užstatas. Užstatu gali būti kilnojamas ir nekilnojamas turtas, kaip atsargos, pastatai, žemė ir kiti. Taip pat gali būti teisė gauti kompensaciją pardavus užstatytą turtą.Nuo 1992m spalio 06 dienos Lietuvoje veikia hipotekos įstatymas.Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Kai skola laiku negrąžinam hipotekinis kreditorius turi teisę reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduotas iš viešųjų varžytinių ir iš gautų pinigų, sumokėta jam priklausanti suma. Įkeistas turtas negali būti perleistas hipoteksinio kreditoriaus nuosavybėn, taip pat negalima įkeisti valstybinį turtą. Hipotekos įstatymas tik privačiajam turtui. Turto įkeitimui sudaroma sutartis tarp kreditoriaus ir įkeičiamo turto savininko arba vietoje sutarties surašomas hipotekos lakštas.Turto įkeitimo įforminimu bei kitas hipotekos operacijas vykdo hipotekos įstaigos, kurių funkcijos yra registruoti hipotekas, išieškoti skolą kreditoriaus naudai, kaupti ir saugoti informaciją apie hipotekas, bei teikti ją suinteresuotiems asmenims. Įregistruotą hipotekoje informacija yra vieša ir ją gali gauti kiekvienas asmuo. Hipotekos įstaigos steigiamos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ir yra pavaldžios teisingumo ministerijai. Hipotekos įstaigoms gali vadovauti hipotekos teisėjai. Teisėjus skiria teisingumo ministras ir hipotekos teisėjai privalo turėti teisinį išsilavinimą.Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas. Teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti. Lietuvoje bankai suteikia įvairių rūšių paskolas lengvatinėmis sąlygomis: paskola būstui pirkti, lizingas, vartojiška paskola.1.11 Paskolų suteikimo tvarka
Bankui reikia pateikti tokius dokumentus: asmens pasą; jei pagal LR įstatymus turite deklaruoti pajamas – LR gyventojo turto ir pajamų deklaracijos nuorašą; pajamas patvirtinančius dokumentus (pažyma iš darbovietės ir kt.). Juose turi būti nurodomos grynosios pajamos (atskaičius visus mokesčius ir privalomus mokėjimus: socialinio daudimo, pajamų mokesčius, alimentus ir t.t.). Jei paskolą ketinate dengti, pardavę turimą turtą, reikia pateikti šio turto vertę patvirtinančius dokumentus, nurodytus kreditų eksperto;
jei esate įmonės akcininkas ir Jūsų pajamų šaltinis – dividendai, reikia pateikti šios įmonės paskutinių keturių laikotarpių finansines ataskaitas, patvirtintas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje: balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, finansinių rezultatų, pelno/nuostolio paskirstymo ataskaitas; taipogi gerą šios įmonės veiklos perspektyvą patvirtinančius dokumentus: kontraktus, ketinimų protokolus, verslo planą ir kitus. Reikalingų dokumentų sąrašą nurodys kreditų ekspertas; įkeičiamo turto savininko sutuoktinio notariškai patvirtintą sutikimą įkeisti turtą, jei turtas yra privataus asmens nuosavybė. Jei turtas priklauso juridiniam asmeniui – akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nutarta įkeisti turtą, garantuojant už Jūsų paskolą, protokolą. Akcininkų susirinkimo protokolas turi būti pasirašytas trijų asmenų: pirmininko, sekretoriaus ir įgalioto akcininko. Protokolas turi turėti priedą – dalyvavusių akcininkų sąrašą su jų turimų akcijų skaičiumi bei šių akcininkų parašais; nuosavybės teisę į užstatą liudijančius dokumentus: įsigijimo sutartį, inventorinę bylą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro valstybės įmonės išduotus pažymėjimus ir/arba kitus kreditų eksperto nurodytus dokumentus.; turto draudimo polisus; užpildytas banko kreditų eksperto duotas formas: paraišką paskolai gauti ir kt.; visas galiojančias Jūsų gautų paskolų ir išduotų laidavimų sutartis (raštus), turto įkeitimo dokumentus ir visus jų priedus; kasos pajamų orderio kvitą (mokėjimo pavedimą), kad bankui sumokėti banko tarifuose numatyti mokesčiai už dokumentų analizę ir paruošimą paskolai ar garantijai gauti; visus kitus bankui būtinus dokumentus, kuriuos Jums nurodys kreditų ekspertas. Atsakymas dėl paskolos (garantijos) suteikimo (nesuteikimo) duodamas per 14 kalendorinių dienų po visų banko nurodytų dokumentų pristatymo ir bankui reikalingos informacijos pateikimo. Sprendimą dėl paskolos (garantijos) suteikimo priima banko Paskolų komitetas. Norint, kad klausimas būtų svarstomas, turi būti sumokėti visi banko tarifuose numatyti mokesčiai. Nagrinėjant pateiktus dokumentus, iškilus papildomiems klausimams ar neaiškumams, bankas pasilieka teisę Kliento prašyti papildomų dokumentų ar informacijos.Pastaba. Gaunant paskolą (garantiją), kurios užstatas yra lėšos, esančios banke, procedūros yra paprastesnės.Gaunant paskolą (garantiją), reikia:1. sumokėti mokesčius.2. Bankas įvertina kliento finansinę būklę bei pateiktą verslo planą ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. 3. Klientas sumoka bankui administravimo mokestį, sudarantį 0.3 – 1,5 % nuo suteikiamo kredito dydžio. 4. Prašant ilgalaikės paskolos klientas taip suderina su banku pirkimo/pardavimo kontrakto sąlygas, kad šios atitiktų finansavimo sąlygas. 5. Bankas su klientu sudaro paskolos ir turto įkeitimo sutartis. 6. Apmokant už importuojamas prekes akredityvu, klientas akredityvo išleidimui turi užpildyti prašymą, kuriame nurodoma suma išmokama užsienio eksportuotojui, nurodant apmokėjimo sąlygas.1.12 Kredito grąžinimas
Kredito grąžinimo tvarka – tai pagrindinės kredito sumos grąžinimo būdas. Ji gali būti grąžinta visa arba dalimis per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Palūkanos mokamos nuo negrąžintos kredito dalies. Yra trys kredito grąžinimo būdai: Vienkartinė įmokaPasibaigus kredito terminui, skolininkas turi uš karto padengti visą jo sumą. Pvz.: pagal sutartį 5 metams gautas 100000 litų kreditas, kurį numatoma grąžinti vienkartine įmoka su 10 proc.palūkanų norma. Vadinasi, 100000 litų kreditas, pasibaigus jo galiojimo terminui, turi būti grąžintas vienkartine įmoka. Periodiniai įnašaiPagal šį būdą pagrindinė paskolos suma išmokama per visą kredito galiojimo laikotarpį, nors, pasibaigus kredito grąžinimo terminui, dar lieka didelė grąžintino kredito dalis, kuri padengiama laikotarpio pabaigoje. Pvz.: kompanija penkeriems metams gavo 100000 litų kreditą. Kasmet paskolai padengti numatomi įnašai po 12000 litų (iš viso 48000 litų), o pasibaigus kredito galiojimo terminui, dar reikės grąžinti 52000 litų “amortizacinis”grąžinant kreditą šiuo būdu, pagrindinė paskolos dalis laipsniškai grąžinama per visą kredito galiojimo terminą. Mokėjimai atliekami reguliariai, lygiomis dalimis ir juos sudaro tam tikra paskolos dalis bei palūkanos. Kartu su paskutine įmoka padengiama visa kredito suma. Pvz.: kompanija penkeriems metams gavo 100000 litų kreditą fiksuota 10% palūkanų norma su sąlyga, kad jos bus mokamos kas pusę metų. Numatomas “amortizacinis” kredito grąžinimo būdas, kai pinigai įmokami lygiomis dalimis. Siekiant padengti visą paskolos sumą, reikės sumokėti 10 įnašų po 15875 litų.Kompanija kredito sutartyje turi tiksliai nustatyti savo įsipareigojimus, kad kredito grąžinimo tvarka būtų susijusi su pajamomis, gaunamimis iš finansuojamo projekto. Iš esmės bankams nesvarbu, kokiu būdu bus grąžintas kreditas – periodiniais įnašais ar vienkartine įmoka. Jeigu galima pasirinkti, geriau pasirinkti periodinį kredito sumų padengimo būdą, nes artėjant kredito grąžinimo terminui, laipsniškai mažėja kredirinė rizika.
1.12.1 Banko funkcijos
Kiekvienas komercinis bankas, bet kriam interesantui pageidaujant, gali suteikti tokias paslaugas bei atlikti šias bankines operacijas: Atidaryti sąskaitas nacionaline ir užsienio valiuta. Priimti indėlius (taupomuosius, terminuotus, iki pareikalavimo) nacionaline ir užsienio valiuta. Atlikti kasos operacijas (priimti ir išduoti pinigus banko kasoje, priimti inkaso dokumentus). Supirkti, parduoti bei konvertuoti įvairias užsienio valiutas. Atlikti tarptautinius atsiskaitymus (tarptautiniais pavedimais, akredityvais ir čekiais) per bankus korespondentus. Tarpininkauti perkant ir parduodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius ir įmonių akcijas. Supirkti, parduoti, inkasuoti kelioninius ir vardinius čekius bei vekselius. Suteikti kreditus ir paskolas. Teikti paslaugas ir konsultacijas bankų veiklos, finansų ir kliento investicijų tvarkymo klausimais. Išduoti piniginius laidavimus, garantijas (vienkartines ir ilgalaikes banko garantijas) ir kitus laidavimo įsipareigojimus (banko rekomendacijas). Išduoti ir aptarnauti mokėjimų korteles. Nuomoti individualius seifus, priimti saugoti vertybes bei vertybinius popierius.Paslaugos suteikiamos ar operacijos atliekamos pagal kiekvieno banko nustatytus įkainius, kuriuos galima sužinoti pasirinktame komerciniame banke. Kai kurios paslaugos ar operacijos atliekamos be jokio mokesčio (pvz., sąskaitos atidarymas bei aptarnavimas).
1.12.2 Finansavimo paslaugos
Norintiems pradėti savo verslą bei verslo atstovams vienos iš svarbiausių paslaugų, kurias teikia komerciniai bankai, yra verslo finansavimo paslaugos. Bankų teikiamos pagrindinės finnsavimo paslaugos yra šios: paskolos; overdraftai; garantijos ir laidavimai; prekybos finansavimas.
1.12.2.1 Paskolos
Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Lengvatiniai kreditai yra viena iš paskolų formų.Bankai teikia šių rūšių paskolas: trumpalaikes paskolas, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti; vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes paskolas, kurios yra suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti. Vidutinio laikotarpio paskolos suteikiamos laikotarpiui nuo 1 iki 5 metų, o ilgalaikės – daugiau kaip 5 metams; kredito limitus. Tai tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius.Norint gauti paskolą iš banko, būtina jame atsidaryti atsiskaitomąją (einamąją) sąskaitą. Paskolai gauti reikalingi šie dokumentai: banko nustatytos formos prašymas paskolai gauti; įmonės steigimo sutarties, registracijos dokumentų, įmonės įstatų (su pakeitimais ir papildymais) kopijos, kurios turi būti notariškai patvirtintos; įmonės įstatuose nurodytos veiklos licencija, jei ši veikla licencijuojama pagal įstatymą; Sodros” pažyma apie įmonės įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondui; Valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma apie įsiskolinimus valstybės biudžetui; aiškinamasis raštas apie trumpalaikės paskolos panaudojimą; investicinis projektas arba veiklos (verslo) planas; finansinės ataskaitos:dviejų paskutinių metų ketvirtiniai ir metiniai balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitos. Įmonės, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, pateikia pajamų deklaracijas; dokumentai, pagrindžiantys paskolos panaudojimą – sutartys, kontraktai, sąskaitos, sąmatos, leidimai statybai (rekonstrukcijai) ir kt.; įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo ar kito valdymo organo (pagal įstatus) dokumentai:1) išrašas iš susirinkimo, kuriame buvo nutarta gauti paskolą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo; 2) susirinkime dalyvavusių sąrašas; 3) dokumentai, įrodantys, kad susirinkimo dalyviams buvo tinkamai pranešta apie šaukiamą susirinkimą; 4) išrašas iš įmonės valdybos ar kitų valdymo organų, turinčių akcininkų susirinkimo suteiktus įgaliojimus, posėdžio, kuriame nutarta gauti paskolą banke, įkeisti įmonės turtą ir paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti sutartis su banku, protokolo; 5) išrašas iš įmonės valdymo organų posėdžio, kuriame buvo paskirtas įmonės vadovas, protokolo; asmenų, įgaliotų pasirašyti sutartis su banku, pasų kopijos; parašų pavyzdžių kortelė, patvirtinta notaro; akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės akcininkų (tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos – narių) sąrašas, kuriame nurodytas kiekvieno akcininko turimų įmonės akcijų skaičius (dalių dydis); kiti dokumentai, atsižvelgiant į pasirinkto banko reikalavimus.Paskolos grąžinimui užtikrinti, įmonė hipotekos įstaigoje įkeičia nekilnojamuosius ar kilnojamuosius daiktus, kurių vertę nustato bankui priimtini turto vertintojai. Įkeičiamas turtas turi būti apdraustas banko naudai visam paskolos laikotarpiui, bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Lėšų banko sąskaitose, vertybinių popierių įkeitimas, trečiųjų asmenų garantijos ir laidavimai yra papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės. Jei įmonei suteikiamos paskolos grąžinimą užtikrina kitas turto įkeitėjas, garantas ar laiduotojas, jis bankui turi pateikti visus dokumentus, kurių bankas reikalauja suteikdamas paskolą, išskyrus veiklos (verslo) planą ir paskolos panaudojimą pagrindžiančius dokumentus.
Bankas įvertina kliento riziką ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Teigiamo sprendimo atveju, bankas su klientu sudaro paskolos sutartį, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoja hipotekos arba kilnojamojo turto įkeitimo lakštus (ar juridiškai įformina kitokį paskolos užtikrinimą). Paskola išduodama, apmokant iš paskolinės sąskaitos kliento pateikiamus mokėjimo pavedimus, atitinkančius paskolos tikslą. Prie mokėjimo pavedimų pridedami dokumentai (PVM sąskaitos-faktūros), sutartys, važtaraščiai ar pan.), nurodantys mokėjimo pagrindą.Paskolos gali būti grąžinamos lygiomis dalimis pagal paskolos sutartyje nurodytą grąžinimo grafiką arba vienu mokėjimu paskolos laikotarpio pabaigoje. Palūkanos už suteiktą paskolą gali būti pastovios per visą paskolos laikotarpį arba kintamos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normą arba Londono tarpbankinę vidutinę palūkanų normą LIBOR, pridedant banko maržą. Palūkanas už suteiktą paskolą klientas moka kiekvieną mėnesį ar ketvirtį paskolos sutartyje nurodyta tvarka.Ilgalaikės paskolos grąžinimo pradžia gali būti atidedama nuo 6 iki 12 mėnesių nuo paskolos sutarties datos, atsižvelgiant į finansuojamo projekto įgyvendinimo trukmę ir pobūdį, ir grąžinama dalimis kas mėnesį arba kas ketvirtį.PagalLietuvos banko duomenis 2001 m. spalį mėnesį paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma buvo 8,80 proc., o 2002 metų sausį – 7.61 proc.1.12.2.2 Overdraftas
Overdraftas yra tokia kreditavimo forma, kai sutartimi tarp banko ir kliento nustatomas overdrafto limitas – kliento teisė sutartą laikotarpį turėti savo banko sąskaitoje nustatyto dydžio debetinį likutį, kurį klientas naudoja mokėjimams vykdyti, esant įplaukų į jo banko sąskaitą netolygumams. Overdraftas suteikiamas tik patikimiems, ilgai su banku bendradarbiaujantiems klientams.Overdraftas – efektyvus trumpalaikio kreditavimo būdas, padedantis subalansuoti įmonės pinigų srautus ir patenkinti einamųjų lėšų poreikį.
1.12.2.3 Garantijos ir laidavimai
Garantijos ir laidavimai yra raštiški sandoriai, kuriais bankas įsipareigoja atsakyti pareiškėjo ar kito asmens kreditoriui, jei tas asmuo, už kurį garantuojama arba laiduojama, neįvykdys savo prievolės ar jos dalies. Garantiją bankas išleidžia iš savo kliento nuosavų lėšų, deponuotų specialioje sąskaitoje arba iš banko jam atidarytos kreditinės linijos (suteiktos paskolos).
1.12.2.4 Prekybos finansavimas
Prekybos finansavimas įmonėms patogus tais atvejais, kai dėl prekybos operacijos pobūdžio ir specifikos naudoti trumpalaikę paskolą ar overdraftą finansiniu bei laiko atžvilgiu nėra naudinga. Prekybos finansavimo atvejais įkeitimui naudojamos pačios prekės arba jas lydintys dokumentai.
1.12.3 Paskolų suteikimo tvarka
Bankui reikia pateikti tokius dokumentus: asmens pasą; jei pagal LR įstatymus turite deklaruoti pajamas – LR gyventojo turto ir pajamų deklaracijos nuorašą; pajamas patvirtinančius dokumentus (pažyma iš darbovietės ir kt.). Juose turi būti nurodomos grynosios pajamos (atskaičius visus mokesčius ir privalomus mokėjimus: socialinio daudimo, pajamų mokesčius, alimentus ir t.t.). Jei paskolą ketinate dengti, pardavę turimą turtą, reikia pateikti šio turto vertę patvirtinančius dokumentus, nurodytus kreditų eksperto; jei esate įmonės akcininkas ir Jūsų pajamų šaltinis – dividendai, reikia pateikti šios įmonės paskutinių keturių laikotarpių finansines ataskaitas, patvirtintas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje: balansą, pelno/nuostolio ataskaitą, finansinių rezultatų, pelno/nuostolio paskirstymo ataskaitas; taipogi gerą šios įmonės veiklos perspektyvą patvirtinančius dokumentus: kontraktus, ketinimų protokolus, verslo planą ir kitus. Reikalingų dokumentų sąrašą nurodys kreditų ekspertas; įkeičiamo turto savininko sutuoktinio notariškai patvirtintą sutikimą įkeisti turtą, jei turtas yra privataus asmens nuosavybė. Jei turtas priklauso juridiniam asmeniui – akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nutarta įkeisti turtą, garantuojant už Jūsų paskolą, protokolą. Akcininkų susirinkimo protokolas turi būti pasirašytas trijų asmenų: pirmininko, sekretoriaus ir įgalioto akcininko. Protokolas turi turėti priedą – dalyvavusių akcininkų sąrašą su jų turimų akcijų skaičiumi bei šių akcininkų parašais; nuosavybės teisę į užstatą liudijančius dokumentus: įsigijimo sutartį, inventorinę bylą, Žemės ir kito nekilnojamojo turto registro ir kadastro valstybės įmonės išduotus pažymėjimus ir/arba kitus kreditų eksperto nurodytus dokumentus.; turto draudimo polisus; užpildytas banko kreditų eksperto duotas formas: paraišką paskolai gauti ir kt.; visas galiojančias Jūsų gautų paskolų ir išduotų laidavimų sutartis (raštus), turto įkeitimo dokumentus ir visus jų priedus; kasos pajamų orderio kvitą (mokėjimo pavedimą), kad bankui sumokėti banko tarifuose numatyti mokesčiai už dokumentų analizę ir paruošimą paskolai ar garantijai gauti; visus kitus bankui būtinus dokumentus, kuriuos Jums nurodys kreditų ekspertas. Atsakymas dėl paskolos (garantijos) suteikimo (nesuteikimo) duodamas per 14 kalendorinių dienų po visų banko nurodytų dokumentų pristatymo ir bankui reikalingos informacijos pateikimo. Sprendimą dėl paskolos (garantijos) suteikimo priima banko Paskolų komitetas.
Norint, kad klausimas būtų svarstomas, turi būti sumokėti visi banko tarifuose numatyti mokesčiai. Nagrinėjant pateiktus dokumentus, iškilus papildomiems klausimams ar neaiškumams, bankas pasilieka teisę Kliento prašyti papildomų dokumentų ar informacijos.Pastaba. Gaunant paskolą (garantiją), kurios užstatas yra lėšos, esančios banke, procedūros yra paprastesnės.1. Gaunant paskolą (garantiją), reikia sumokėti mokesčius.2. Bankas įvertina kliento finansinę būklę bei pateiktą verslo planą ir priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. 3. Klientas sumoka bankui administravimo mokestį, sudarantį 0.3 – 1,5 % nuo suteikiamo kredito dydžio. 4. Prašant ilgalaikės paskolos klientas taip suderina su banku pirkimo/pardavimo kontrakto sąlygas, kad šios atitiktų finansavimo sąlygas. 5. Bankas su klientu sudaro paskolos ir turto įkeitimo sutartis. 6. Apmokant už importuojamas prekes akredityvu, klientas akredityvo išleidimui turi užpildyti prašymą, kuriame nurodoma suma išmokama užsienio eksportuotojui, nurodant apmokėjimo sąlygas.2 KLIŪTYS, TRUKDANČIOS VERSLO PLĖTRAI
Kredito gavimas yra tarsi parama pradedantiems verslininkams ar parama verslo plėtrai. Todėl noriu pasakyti, kad sunkus kredito gavimas yra tarsi kliūtis verslo pradžiai ar plėtrai. Todėl LSVVPA ir NMS atliktame tyrime verslininkai buvo paprašyti įvardyti kliūtis, trukdančias verslo plėtrai.
(Duomenų šaltinis: LSVVPA ir NMS 2001 m. apklausos rezultatai) 1 Pav. Verslo kliūtys pagal svarbą 2001 m., procentais
2001 m. pagrindine kliūtimi plėtoti verslą apklausti verslininkai nurodė menką vartotojų perkamąją galią. Nedaug atsiliko ir didelių mokesčių, apyvartinių lėšų trūkumo, sudėtingų kredito gavimo sąlygų bei pradinio kapitalo stokos svarba. Kaip pastebėjome verslininkai įvardija ir tai, kad yra sudėtinga gauti kredito suteikimą.Vienas iš pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo subjektų veiklos stabdžių – finansinių išteklių stoka. Apyvartinių lėšų 2001 m. labiausiai trūksta neseniai pradėjusioms veiklą (63.8 proc.) AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (62.9 proc.), dirbančioms gamybos (64.9 proc.) ir prekybos (64.8 proc.) srityse, kurių metinė apyvarta iki 0.5 mln. Lt. (62.4 proc.), vykdančioms veiklą Alytaus (66.7 proc.) ir Šiaulių (65.1 proc.) apskrityse. Sudėtingos kredito gavimo sąlygos labiausiai trukdo AB, UAB, ŪB ir kt. įmonėms (60.5 proc.), veikiančioms iki 2 metų (57.1 proc.), turinčioms 10-49 darbuotojus (61.1 proc.), vykdančioms veiklą gamybos (64.9 proc.) ir paslaugų (58.1 proc.) sektoriuje, kurių metinė apyvarta virš 0.5 mln. Lt. (59.2 proc.), įsikūrusioms Alytaus (66.7 proc.) ir Tauragės (62.5 proc.) apskrityse.
IŠVADOS
1. Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas. Teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti. 2. Kaip pastebėjau, tai kredito gavimas iš banko nėra labai paprastas dalykas, tą patvirtino ir vienas Vilniaus banko darbuotojas, pas kurį lankiausi norėdamas gauti daugiau informacijos apie smulkių ir vidutinių verslo įmonių kreditavimą. Norint gauti paskolą reikia užpildyti ir begalės dokumentų, po to bankas ištiria ar nėra rizikos, ir kad gali suteikti kreditą. Prieduose pateiksiu keletą dokumentų pavyzdžių, kuriuos reikia užpildyti asmeniui norint gauti kreditą.3. Komercinis bankas atsako už tikslingą ir efektyvų paskolos panaudojimą ir jos grąžinimą, todėl jis pats sprendžia, ar suteikti įmonei paskolą, atsižvelgdamas į pateiktą verslo planą (projektą), įmonės veiklą, jos duodamą bankui užstatą, kurį būtų galima panaudoti paskolai grąžinti projekto nesėkmės atveju. Įmonės pateikia bankui savo finansinės veiklos duomenis, įsipareigoja reguliariai teikti bankui finansines ataskaitas iki projekto įgyvendinimo pabaigos ir visiško paskolos grąžinimo. 4. Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas, bei perskirstymas sudaro galimybes laksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius.
LITERATŪRA
1. L.Juozaitienė, “Įmonės finansai analizė ir valdymas”, Šiauliai 20002. E.Bartkus, E.Buškevičiūtė “Finansai ir kreditas”, Kaunas, 19933. Smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje, Įmonių apklausos rezultatai, 1995 Liepa4. http://www.svv.lt5. Kultūros ir švietimo UAB Žinia “Lietuvos bankas “ 1990-19926. Nausėda G. “Pinigų politika ir ekonomikos stabilizavimas” V. Alna Littera 19947. Maretinkus B., Žiinskas V. “Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai”, K. Technologija 19968. Pečiūra V., Petkuvienė J. “Ką reikia žinoti apie pinigų srautų ataskaitą” V. virda 19959. Gaidienė Z “Finansų valdymas” K. pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras. 199810. Kvederaitė V. “Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė” V LII 1995
TURINYS
TURINYS 1ĮVADAS 21 SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ VERSLO ĮMONIŲ KREDITAVIMAS 31.1 KREDITAI PAGAL PHARE PROGRAMAS 31.2 AB ŠIAULIŲ BANKO KREDITINĖS LINIJOS 51.3 AB ŪKIO BANKO KREDITINĖS LINIJOS 5
1.4 AB BANKO “NORD/ LB LIETUVA” KREDITINĖ LINIJA 61.5 UAB SAMPO BANKO KREDITINĖ LINIJA 61.6 AB BANKAS „HANSABANKAS“ 71.7 AB VILNIAUS BANKO KREDITINĖ LINIJA 71.8 VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS BANKO “VEREINS – UND WESTBANK AG” VILNIAUS SKYRIAUS KREDITINĖ LINIJA 81.9 KREDITAS JO ESMĖ IR BŪTINUMAS 91.10 KREDITAS JO RŪŠYS KAINA IR APDRAUDIMAS 101.11 PASKOLŲ SUTEIKIMO TVARKA 131.12 KREDITO GRĄŽINIMAS 151.12.1 Banko funkcijos 161.12.2 Finansavimo paslaugos 161.12.2.1 Paskolos 171.12.2.2 Overdraftas 191.12.2.3 Garantijos ir laidavimai 191.12.2.4 Prekybos finansavimas 191.12.3 Paskolų suteikimo tvarka 192 KLIŪTYS, TRUKDANČIOS VERSLO PLĖTRAI 21IŠVADOS 23LITERATŪRA 24