Gyvenimas nesusituokus – argumentai pro ir contra. Atvejo analizė

Turinys

1.Metodologinė tyrimo dalis .......................2
1.1 Literatūros analizė ....................2
1.2 Tyrimo problema ....................6
1.3 Tyrimo objekto ir dalyko nustatymas .........13
1.4 Tyrimo tikslai ir uždaviniai ...............13
1.5 Išankstinis tiriamojo objekto aprašymas .........14
1.6 Hipotezių formulavimas ................15
2.Procedūrinė tyrimo dalis ........................16
2.1 Duomenų surinkimo metodas ...............16
2.2 Tyrimo duomenų analizė ................17
3.Literatūros sąrašas ............................21
4.Klausimynas ..............................22

LITERATŪROS ANALIZĖ

Aušra Maslauskaitė savo straipsnyje “Apie iššūkius šeimos stabilumui Lietuvoje” teigia,kad išgyvename šeimos destabilizacijos laikotarpį.Tiesa,iš pradžių verta aptarti,kaip suprantamas šeimos stabilumas.Juolab,kad sociologiniame,taip pat ir politiniame diskurse neretai kyla ginčų dėl “stabilumo” sąvokos.
Rašydama apie stabilumą autorė suvokia jį “kaip tam tikrą gyvenimo šeimoje kokybės vertinimą.Šeima gali būūti vadinama stabilia,jei ji sugeba išlikti sudėtingame šių dienų pasaulyje bei atlieka pagrindines savo funkcijas:patenkina visų narių emocinius,psichologinius,dvasinius,bendruomeniškumo poreikius bei užtikrina veiksmingą vaikų socializaciją . Stabili šeima taip pat yra tokia,kurios nariai yra patenkinti gyvenimu kartu ir nori jį išlaikyti,suvokia kaip svarbią vertybę”.
PANČIAI AR SAITAI?
Keista: vis daugiau sociologų prieina prie išvados, kad tradicinė santuoka atgyveno, o poros vis tiek tuokiasi. Vyrui svarbu darbas, karjera, sėkmė, moterims – šeimyninės pareigos. Moterų egzistavimo tikslas – namai, šeima, vaikai. Prioritetai skirtingi, todėl požiūris į santuoką – taip paat.
Anot šeimos tyrinėtojų, vyrai rečiau pareiškia norą tuoktis. Todėl, kad nori išsaugoti laisvės iliuziją ir išvengti atsakomybės. Tik ar nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių žmonių laisvė nėra mitas? Juk gyvenimas kartu – tai bendras reikalas.
Pasak nenorinčių susituokti vyrų filosofijos, išeitų, kad ve

edybų sutartis, metrikacijos pažymos, notaro tvirtinimai vyrą neva įpareigoja net labiau nei jausmai, kuriuos jis mylimajai išpažino ir puoselėja? Labiau nei prisipažinimai, pažadai mylėti amžinai? Dar galima suprasti vyro siekį „išsaugoti laisvės iliuziją“, tačiau „išvengti atsakomybės“. Tai nelogiška – neįteisinti santykių su moterimi tik todėl, kad bijo atsakomybės. Jei jau santykiai yra tokie, kad kalbama apie ilgesnį ryšį, bendrus vaikus – vadinasi, atsakomybė jau seniausiai prisiimta, jos jau neišvengta. Taigi, viena vertus, ir iš tiesų, kam tie „popieriai“; kita vertus – jei jau pasirašyta „širdimi“, tai ko bijoti pasirašyti dar ir popieriuje? Nebent todėl, kad naujoji Šeimos teisė dabar labai paiso. Nebent todėl, kad vyras bijo ne atsakomybę prisiimti, o turtą, jei kas, perpus dalintis.
O moteris? Ji dažniausiai prisitaiko prie mylimojo požiūrio ir neereikalauja įteisinti santykius. Nuolat aplinkiniams kartoja: “Mums ir taip gerai”. O ar pati tuo tiki? Ar širdies gilumoje nenori būti teisėta jo gyvenimo palydove? Netiesa, kad dabar laikai Lietuvoje pasikeitė tiek, kad žmonių nebejaudina žodžiai, „kol mirtis mus išskirs“. Tebėra gajus požiūris, kad teisėta žmona yra viršesnė „institucija“ nei, tarkime, sugyventinė. Tik čia ne socialinio prestižo esmė. Čia širdies reikalai. Jei kuri moteris norėtų būti žmona, tačiau žino, kad iki „grabo“ lentos taip ir liks sugyventine, ji greičiausiai yra nelaiminga. Ne
es pati pasirinko ir gyvena su tokiu vyru, kuriam santuoka su ja būtų pančiai, o ne meilę sutvirtinantys saitai.
Pasak N. Oželytės “ manęs niekas neįtikins, kad moterys nenori ištekėti. Mums visoms santuoka yra laisvė. Vyrams yra kitaip. Santuoka moterys siekia santykių legalumo, kad būtų garantuota jos ir vaikų ateitis visuomenėje.

Bet yra ir kitokių porų. Jei dviems gera nesusituokus, tai gal jie tiki, kad tarp jų ir be popierinių liudijimų – viskas iš tikrųjų.

Dauguma kartu gyvenančių porų Santuoką aiškina kaip itin asmeninio pobūdžio ryšį, kuriam kitų žmonių ar institucijų pritarimas nereikalingas; kaip galimybę lengvai nutraukti šį ryšį; kaip būdą geriau pažinti vienas kitą iki santuokos. Tokios nuostatos grindžiamos vedybų kaip varžančio iš šalies primetamo įpareigojimo, romantikai priešingos kasdienybės, šeiminių buitinių rūpesčių vaizdiniais, kurie vienpusiškai atskleidžia šeimos santykius. Bendro gyvenimo patirtis “ neregistruotoje” santuokoje gyvenančiai porai įrodo, jog ir juridiškai nepatvirtinus santuokos tenka rūpintis buitimi, o norint palaikyti artimus, nuoširdžius ryšius – varžyti save. Tokia pora taip pat įsitikina, kad “neregistruotas” sugyvenimas nėra stipresnių romantiškų jausmų sąlyga.

Santuoka rutinos priežastis, o rutina laidoja meilę teigia žurnalistė V. Rimkuvienė savo straipsnyje “Aukso viduriukas vietoj aukso žiedų” Taip mano dažna šiuolaikinė pora. Pasak jų, žinojimas, kad partneris bet kada gali trenkti durimis ir išeiti, verčia pasitempti ir pu
uoselėti santykius. Su tokia nuomone sutinka ir psichologai. Gyvenimas nesusituokus skatina stengtis dėl partnerio. Santuokoje dažnesni atvejai, kai žmonės kartu tebegyvena iš įpročio. Sugyventiniai neretai linkę ieškoti kitų atramų, ne tik šeimos. O tai saugo santykius nuo nuobodulio.

A. Maslauskaitė savo straipsnyje “Apie iššūkius šeimos stabilumui Lietuvoje” pastebi kad, porų gyvenančių kartu plitimas yra susijęs su skyrybų kultūra – tai vienas kitą maitinantys dalykai.
Išsamūs užsienio šalių šios srities tyrimai rodo, kad susituokę partneriai, kurie anksčiau kartu gyveno ne santuokoje, palyginti su tais, kurie niekada negyveno ne santuokoje, dažniau konfliktuoja, mažiau bendrauja tarpusavyje, jų partnerystė ne tokia stabili. Sutuoktiniai, kurie iki santuokos gyveno kartu nesusituokę, mažiau įsipareigoja tęsti santuokinius ryšius. Jei nors vienas iš sutuoktinių turėjo gyvenimo neregistruotoje santuokoje patirtį, tikimybė, jog santuoka iširs, išauga net 50 nuošimčių.
Įvairūs sociologiniai tyrimai leidžia teigti, kad gyventi kartu nesusituokus apsisprendžia tam tikras socialinis psichologinis tipas žmonių, kurie turi labiau abejoja partnerystės stabilumu. Kitaip tariant, gyventi kartu nesusituokus dažniau nusprendžia tie, kurie nėra tvirtai nutarę ilgam laikui įsipareigoti partnerystei. Dar kiti tyrimai rodo, kad ir gyvenimas ne santuokoje keičia žmonių įsipareigojimo tęsti santykius nuostatas. Pagyvenę ne santuokoje žmones lengvabūdiškiau vertina skyrybas, o tai savo ruožtu vėliau gali jas ir paskatinti.
Lyginant 10 metų kartu gyvenančių nesusituokusių ir sutuoktinių santykių ko
okybę, nustatyta, kad nesusituokusieji mažiau patenkinti savo tarpusavio santykiais nei sutuoktiniai, jie taip pat mažiau įsipareigoję partnerystei. Nesiskiria tik tarpusavio konfliktų dažnumas tarp gyvenančiųjų santuokoje ir ne santuokoje. Tačiau santuokinių konfliktai daug rečiau perauga į skyrybas.
SKYRYBŲ MITAI

Panašu, kad skyrybas laikome lengviausiu ir patogiausiu būdu išvengti nemalonių tarpusavio santykių jausmų ir susikurti asmeninę laimę.Toks klaidingas įsitikinimas apie skyrybas – ne vienintelis.Rutgerso universiteto (Jav) mokslininkas D.Popenoe nurodo tokius populiariausius skyrybų mitus:
Mitas:Žmonės linkę pasimokyti iš neigiamos patirties ,todėl antrosios santuokos būna laimingesnės už pirmąsias.
Tiesa:Nemažai išsiskyrusiųjų sėkmingai sukuria antrą šeimą.Vis dėlto antrosios santuokos išyra dažniau negu pirmosios.
Mitas:Gyvenimas drauge iki santuokos yra neblogas būdas užbėgti už akių skyryboms.
Tiesa:Tyrimai rodo,kad žmonės kurie gyvena nesusituokę,iš tiesų labiau rizikuoja vėliau išsiskirti negu tikri sutuoktiniai.Šio reiškinio priežastys nėra visiškai aiškios.Gali būti, kad žmonės,kurie linkę gyventi “susimetę”, taip pat linkę tarpusavio problemas spręsti skyrybomis. Kita vertus, pats gyvenimo nesusituokus faktas skatina tokius žmones manyti,kad santykiai yra laikini ir juos galima bet kada lengvai nutraukti.

Psichologė Aurelija Markevičienė skiria 2 sugyventinių grupes. Vieną jų sudaro jauni žmonės, kurie pagyvena nesusituokę bandydami vienas kitą pažinti, kitą – tie kurie jau yra išbandę santuoką ir bijo vėl suklysti. Pastrieji laikosi nuostatos, kad antroji santuoka turi būti ideali.
ŠEIMOS TEISĖ. Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos

LR civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas naujas institutas Lietuvos teisinėje sistemoje – partnerystė, tačiau šis institutas reglamentuoja tik partnerių turtinius klausimus.
Asmenys, galintys įregistruoti partnerystę
Visų pirma, CK įtvirtinta, kad partnerystė gali būti sudaryta tik tarp skirtingos lyties atstovų. Mūsų valstybėje, skirtingai nuo kai kurių Europos valstybių, yra draudžiama įregistruoti partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų.
Antras reikalavimas, keliamas būsimiems sugyventiniams – jie negali būti artimi giminaičiai.
Trečia, asmenys, ketinantys įregistruoti partnerystę, privalo būti pilnamečiai, tai yra tiek vyras, tiek moteris negali būti jaunesni nei 18 metų.
Ketvirtoji sąlyga, taikoma ketinant įregistruoti partnerystę – būsimieji sugyventiniai turi būti veiksnūs.
Penkta, nei vienas iš būsimų sugyventinių negali būti santuokoje ar jau įregistravęs partnerystės su kitais asmenimis. Nors tokia nuostata konkrečiai nėra įtvirtinta CK, tačiau šio kodekso III knygoje yra įtvirtintas bendrasis šeimos teisės principas – monogamija. Šis principas yra privalomas ir taikomas be jokių išlygų.
Šešta, tik tie asmenys gali įregistruoti partnerystę, kurie kartu jau gyvena ne mažiau kaip vienus metus neįregistravę santuokos.
Ir septinta, būsimuosius sugyventinius turi vienyti bendras tikslas – ateityje sukurti šeimos santykius.

Anot advokato Renaldo Baliūčio, šis teisinis dokumentas reikalingas tam, kad sugyventiniai, praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams po partnerystės įregistravimo, galėtų įteisinti savo turtinius santykius. Santuokoje tokio pereinamojo laikotarpio nėra.
Santuoka ir partnerystė savo turiniu yra visiškai skirtingos sąvokos. Partnerystė nėra santuoka, o santuoka jau nebe partnerystė. Partnerystės įstatymą padiktavo gyvenimo realybės pokyčiai. Tiek vyrai, tiek moterys tapo savarankiški ir nepriklausomi. Jie nori savo turtinius klausimus įteisinti teisiškai ir civilizuotai. Įregistravusieji partnerystę nepraranda galimybės susituokti.
Apžvelgus literatūrą galima daryti sias išvadas, jog gyvenimo kartu nesusituokus privalumai yra šie:
· Gyvendami kartu nesusituokę partneriai išvengia rutinos;
· Gyvendami kartu partneriai jaučia daugiau nepriklausomybės vienas nuo kito;
· Skyrybų atveju nėra jokių juridinių formalumų;
· Lengva pradėti santykius ,jų nereikia įteisinti;
Trūkumai:
· Tokie santykiai nesuteikia partneriams emocinio stabilumo;
· Išryškėja neigiamas požiūris gyvenančių kartu porų atžvilgiu;
· Nuvertinama šeima;
· Nukenčia vaikai;

TYRIMO PROBLEMA

Jei skyrybos Lietuvoje pradėjo dažnėti dar sovietmečiu, tai gyvenimas kartu nesusituokus yra paskutinio XX a. dešimtmečio reiškinys.Nors akivaizdu ,kad Lietuvoje daugėja porų ,gyvenančių nesusituokus,kurios tokią gyvenimo formą renkasi kaip alternatyvą arba “ įžangą” į registruotą santuoką,tačiau iliustruoti šį reiškinį statistiniais duomenimis nėra galimybių.Vienintelis informacijos šaltinis – 1995 metų sociologinio tyrimo “Lietuvos šeima ir gimstamumas” (LSG) duomenys.Jie rodo,kad hohabitacijų (sugyventinių porų) plitimas prasidėjo 10 – to dešimtmečio pradžioje. 20 proc.1971 – 73 metais gimusios kartos vyrų ir 14 – 19 proc. moterų ,sulaukę 22 metų turėjo gyvenimo kartu neregistravus santuokos patirtį, o kiek jaunesnėje , 1965 – 70 metais gimusioje,kartoje šie rodikliai buvo 4 proc. ir 7 proc. ,kai tuo tarpu 1946 – 49 metais gimusioje kartoje – 0,4 proc. ir 3 proc.Lygindama hohabitacijų plitimą Lietuvoje ir užsienio šalyse, demografė V.Stankūnienė daro išvadą,jog Lietuvoje stebimos tik šio reiškinio užuomazgos.
Plinta požiūris į santuoką kaip atgyvenantį institutą (ir tai labiausiai palaiko jaunesnio amžiaus žmonės). Vis labiau pateisinamos skyrybos, noras turėti vaikų vis mažiau siejamas su šeimos sudarymu. Nors Santuoka daug kam atrodo atgyvena, bet vienatvė irgi slegia. Todėl vis populiaresnis tampa gyvenimas kartu nesusituokus – lyg aukso viduriukas tarp įsipareigojimų ir laisvės.
A. Maslauskaitė savo straipsnyje “Apie iššūkius šeimos stabilumui Lietuvoje” pastebi kad, porų gyvenančių kartu plitimas yra susijęs su skyrybų kultūra – tai vienas kitą maitinantys dalykai.
Išsamūs užsienio šalių šios srities tyrimai rodo, kad susituokę partneriai, kurie anksčiau kartu gyveno ne santuokoje, palyginti su tais, kurie niekada negyveno ne santuokoje, dažniau konfliktuoja, mažiau bendrauja tarpusavyje, jų partnerystė ne tokia stabili. Sutuoktiniai, kurie iki santuokos gyveno kartu nesusituokę, mažiau įsipareigoja tęsti santuokinius ryšius. Jei nors vienas iš sutuoktinių turėjo gyvenimo neregistruotoje santuokoje patirtį, tikimybė, jog santuoka iširs, išauga net 50 nuošimčių.
Skyrybos 100 santuokų Lietuvoje
1946 – 1950 m. 1,6%
1956 – 1960 m. 6,7%
1966 – 1970 m. 20,9%
1971 – 1975 m. 27,4%
1976 – 1980 m. 33,6%
1986 – 1990 m. 34,2%
1992 – 46,4%
1993 – 58,6%
2001 m. Estijoje buvo užregistruotos 76,4% skyrybos,kiekvienam šimtui santuokų Rusijoje tais pačiais metais šis rodiklis sudarė 76,2%, Lietuvoje – 69,9% , Latvijoje – 62% ir Čekijoje – 60,3% ,Tadžikistane – 7,9% ir Uzbekistane – 9,2% .(Lietuvos statistikos metraštis)
Įvairūs sociologiniai tyrimai leidžia teigti, kad gyventi kartu nesusituokus apsisprendžia tam tikras socialinis psichologinis tipas žmonių, kurie labiau abejoja partnerystės stabilumu. Kitaip tariant, gyventi kartu nesusituokus dažniau nusprendžia tie, kurie nėra tvirtai nutarę ilgam laikui įsipareigoti partnerystei. Dar kiti tyrimai rodo, kad ir gyvenimas ne santuokoje keičia žmonių įsipareigojimo tęsti santykius nuostatas. Pagyvenę ne santuokoje žmones lengvabūdiškiau vertina skyrybas, o tai savo ruožtu vėliau gali jas ir paskatinti.
Statistiniai duomenys rodo, jog kas keturiolikta pora Lietuvoje – sugyventiniai. 2001m. šalyje buvo 55,2 tūkst. Sugyventinių porų. 52,2 proc. Visų sugyventinių yra 24- 44 metų. Jauni žmonės mieste dažniau negu kaime pasirenka bendrą gyvenimą be santuokos. Mieste sugyventinių vyrų amžius – 25-29 m., kaime – 40- 44 m. Didelė dalis sugyventinių – 48 proc. Vyrų ir 43 proc. Moterų – išsiskyrę. Beveik penktadalis sugyventinių moterų – našlės. Estijoje iš 1000 gyventojų 90 gyvena kartu nesusituokę, Lietuvoje – 32, Latvijoje – 28.

Apklausa “Šeimos . modeliai ir jų pokyčiai”

Tačiau nepaisant požiūrio, kad santuoka yra nepasenusi, tik labai maža dalis – 15 % – smerkia gyvenimą kartu nesusituokus. Likusiems atrodo, kad toks gyvenimo būdas yra visai moralus. Jauniausi respondentai visiškai nesutinka su šiuo teiginiu; tuo tarpu kartu su amžiumi didėja dalis žmonių, manančių, kad gyvenimas nesusituokus – nemoralus. Taip pat pastebėtas skirtumas tarp lietuvaičių ir užsieniečių – užsienio piliečiai daug tolerantiškesni tokio gyvenimo būdo atžvilgiu.

Su šiuo teiginiu linkę sutikti net 77 % respondentų. Šiai nuomonei vyrai pritaria labiau, nei moterys. Užsieniečiai daug labiau, nei lietuvaičiai, linkę manyti, kad gyvenimas kartu yra naudingas prieš susituokiant.
VJRT (Valstybinė Jaunimo reikalų tarnyba) atliko “Jaunimo situacijos tyrimą” 2004 metų kovo – gegužės mėnesiais.Šiame tyrime buvo apklausta daugiau kaip tūkstantis šimtas 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.Išsakyti savo nuomonę dėl jaunimo problemų buvo prašomi ir vyresnio nei 30 metų amžiaus respondentai.

Kuris iš žemiau pateiktų teiginių geriausiai atspindi Jūsų nuomonę apie santuoką?

Pusė (50,2 proc.) respondentų mano, kad santuoka yra reikalinga, tačiau prieš tuokiantis verta pagyventi kurį laiką kartu. 26,7 proc. laikosi nuomonės, kad santuoka yra būtina, jeigu pora nusprendė gyventi kartu. 15,2 proc. apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad santuoka visiškai nereikalinga. 5,8 proc. respondentų mano, kad santuoką verta registruoti tik laukiantis (turint) vaikų.

Kaip rodo STI atlikti tyrimai, kuo jaunesnė karta, tuo vis didesnė jos dalis šeimą pradeda kurti santuokos neregistravusi. Šeimos transformacijos požymiai ne tik plinta mūsų visuomenėje, bet ir visuomenė vis labiau jiems pritaria. Kai kurie šeimos demografinių pokyčių požymiai, kaip antai: gyvenimas kartu neregistravus santuokos, nesantuokiniai vaikai, mūsų šalyje dar iki XX a. paskutinio dešimtmečio buvę nepriimtini, tampa vis labiau įprastu socialiniu reiškiniu ir į juos žiūrima vis tolerantiškiau.Beveik pusė (46 proc.) visų respondentų neregistruotų šeimų daugėjimą vertina neutraliai (tai yra “nei gerai, nei blogai”). Ir nors dar didelė dalis (40%) respondentų tokio šeimos tipo plitimą vertina „blogai“ ar net „labai blogai“, jau nemaža dalis (16%) į tai žiūri palankiai (mano, kad tai yra „gerai“ ar „labai gerai“) (1 pav.). Vis dėlto respondentų, išreiškusių labiausiai kraštutines nuomones dėl šeimos tipo ,kai gyvenama kartu santuokos neregistravus, yra labai nedaug ( kad tai yra “ labai gerai”, atsakė 2 proc., “labai blogai” – 6 proc.). Galima teigti, kad konservatyvios pažiūros į šį reiškinį, kaip labai prieštaraujanti mūsų gyvenimo normoms, jau yra nusilpusios, . Tarptautinį palyginamąjį tyrimą „Gyventoju politikos vertinimas“ Lietuvoje 2001 m. atliko STI Demografinių tyrimų centras. Apklausta 1400 18–75 metu amžiaus gyventojų. Ne santuokoje gimusių vaikų dalis padidėjo nuo 7% 1990 m. iki 30% 2003 m. Ne tik sparčiai daugėja porų, kurios gyvena neregistravusios santuokos, bet ir visuomenė joms vis labiau pritaria: neutraliai („nei gerai“, nei „blogai“) jas vertina 46% visų respondentų ir net beveik 60% 18–39 metų respondentų.
Šis tyrimas parodė, kad kuo jaunesnė karta, tuo labiau stiprėja neutralus ir palankus požiūris į neregistruotų šeimų plitimą ir silpnėja neigiamas. Nors į neregistruotas šeimas jau žiūrima gana neutraliai, dauguma tiek moterų, tiek ir vyrų pirmenybę atiduotų vedybų keliu kuriamai šeimai (77% moterų ir 74% vyrų). Vis dėlto net kiek daugiau nei dešimtadalis respondentų (14%) pirmenybę atiduotų šeimai, kuri prasideda gyvenimu kartu nesusituokus, nors ir turint tikslą vėliau susituokti. Gyvenimui kartu su partneriu(- e), neturint ketinimų susituokti pirmenybę atiduotų dar nedidelė mūsų visuomenės dalis: 5% vyrų ir 3% moterų. Tačiau kuo jaunesnė karta, tuo dažniau jos atstovai pasisako už šeimos kūrimą per neregistruotą santuoką (2. pav.). Net beveik pusė (44%) 18–24 metų amžiaus respondentų pirmenybę atiduotų šeimai, kuriamai per neregistruotą santuoką, 42% – vedybomis kuriamai šeimai ir 4% būtų linkę visą laiką gyventi neregistruotoje šeimoje. Dar daugiau, nemaža dalis respondentų (14% vyrų, 12% moterų) mano, kad šeima, kuriama vedybomis, yra „pasenęs dalykas“, o tarp 18–24 metu amžiaus respondentų taip manančių yra net penktadalis (20%).

priedai:
1. pav.

2.pav.

TYRIMO OBJEKTAS

Poros, gyvenančios kartu nesusituokusios, kurių amžius nuo 20 iki 35 metų. Tyrimo objektu pasirinktos poros, kurias skirstysime į 2 grupes.Viena jų sudaro jauni žmonės, kurie jau buvo susituokę ir bijo vėl suklysti.Kita grupė, kurią sudaro jauni žmonės neišbandę santuokos ir ,kurie gyvena kartu bandydami vienas kitą pažinti.

TIRIAMAS DALYKAS
Gyvenančių kartu nesusituokus porų požiūris į tradicinę santuoką;
Priežastys, nulėmusios tokį šeimos kūrimo būdo pasirinkimą;
Teigiamos ir neigiamos gyvenimo kartu pusės;

TIKSLAS Išskirti gyvenimo kartu nesusituokus privalumus ir trūkumus.
UŽDAVINIAI:
1. Nustatyti kokios priežastys nulėmė pasirinkimą gyventi kartu nesusituokus.
2. Išsiaiškinti porų požiūrį į tradicinę santuoką.
3. Nustatyti teigiamus ir neigiamus gyvenimo kartu aspektus.
4. Aptarti gautus rezultatus.

SĄVOKŲ PATIKSLINIMAS

Gyvenimas nesusituokus, faktinė sąjunga – bendras sugyventinių gyvenimas, neįregistravus santuokos teisės aktais nustatyta tvarka.
Santuoka – visuomenės nustatyta tvarka sudaryta vyro ir moters sąjunga , iš kurios kyla jų teisės ir pareigos vienas kito ir vaikų atžvilgiu, teisinis šeimos pagrindas.
Šeima – sociologijoje – asmenų grupė, sujungta kraujo, vedybų ar įsisūnijimo bei įdukrinimo ryšiais, sudaranti šeimininkavimo junginį, kurio nariai tarpusavyje sužino ir bendrauja pagal atitinkamus vyro ir žmonos, motinos ir tėvo, sūnaus ir dukters , brolio ir sesers vaidmenis ir sukuria, palaiko bei kitiems perduoda bendrą kultūrą. (E.W.Burges ir H.J.Locke)
Sutuoktiniai – Vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką.
Destabilizuoti (destabilizacija) – sukelti nepastovumą.

IŠANKSTINIS TIRIAMO OBJEKTO APRAŠYMAS

Anot šeimos tyrinėtojų, vyrai rečiau pareiškia norą tuoktis. Todėl, kad nori išsaugoti laisvės iliuziją ir išvengti atsakomybės. Tik ar nesusituokusių, tačiau kartu gyvenančių žmonių laisvė nėra mitas? Juk gyvenimas kartu – tai bendras reikalas. Pasak nenorinčių susituokti vyrų filosofijos, išeitų, kad vedybų sutartis, metrikacijos pažymos, notaro tvirtinimai vyrą neva įpareigoja net labiau nei jausmai, kuriuos jis mylimajai išpažino ir puoselėja? Moteris? Ji dažniausiai prisitaiko prie mylimojo požiūrio ir nereikalauja įteisinti santykius. Nuolat aplinkiniams kartoja: “Mums ir taip gerai”. O ar pati tuo tiki? Ar širdies gilumoje nenori būti teisėta jo gyvenimo palydove? Kaip matome tebėra gajus požiūris, kad teisėta žmona yra viršesnė „institucija“ nei, tarkime, sugyventinė. Galima aiškai pastebėti, jog tarp gyvenančių kartu vyrų ir moterų išryškėja skirtingas požiūris į santuoką. Vyrams įsipareigojimai kelia baimę, o moteris nors ir norėtų tuoktis derinasi prie mylimojo ir stengiasi save įtikinti, kad jai ir taip gerai.

Dauguma kartu gyvenančių porų Santuoką aiškina kaip itin asmeninio pobūdžio ryšį, kuriam kitų žmonių ar institucijų pritarimas nereikalingas; kaip galimybę lengvai nutraukti šį ryšį; kaip būdą geriau pažinti vienas kitą iki santuokos. Tokios nuostatos grindžiamos vedybų kaip varžančio iš šalies primetamo įpareigojimo, romantikai priešingos kasdienybės, šeiminių buitinių rūpesčių vaizdiniais, kurie vienpusiškai atskleidžia šeimos santykius.

Santuoka rutinos priežastis, o rutina laidoja meilę teigia žurnalistė V. Rimkuvienė savo straipsnyje “Aukso viduriukas vietoj aukso žiedų” Taip mano dažna šiuolaikinė pora. Pasak jų, žinojimas, kad partneris bet kada gali trenkti durimis ir išeiti, verčia pasitempti ir puoselėti santykius. Su tokia nuomone sutinka ir psichologai. Gyvenimas nesusituokus skatina stengtis dėl partnerio. Santuokoje dažnesni atvejai, kai žmonės kartu tebegyvena iš įpročio. Sugyventiniai neretai linkę ieškoti kitų atramų, ne tik šeimos. O tai saugo santykius nuo nuobodulio.

Įvairūs sociologiniai tyrimai leidžia teigti, kad gyventi kartu nesusituokus apsisprendžia tam tikras socialinis psichologinis tipas žmonių, kurie labiau abejoja partnerystės stabilumu. Kitaip tariant, gyventi kartu nesusituokus dažniau nusprendžia tie, kurie nėra tvirtai nutarę ilgam laikui įsipareigoti partnerystei. Dar kiti tyrimai rodo, kad ir gyvenimas ne santuokoje keičia žmonių įsipareigojimo tęsti santykius nuostatas.

Psichologė Aurelija Markevičienė skiria 2 sugyventinių grupes. Vieną jų sudaro jauni žmonės, kurie pagyvena nesusituokę bandydami vienas kitą pažinti, kitą – tie kurie jau yra išbandę santuoką ir bijo vėl suklysti. Pastrieji laikosi nuostatos, kad antroji santuoka turi būti ideali.

Be to gyvenimas kartu nesusituokus gali būti primestas vieno iš partnerių. Dažniausiai tai daro vyrai. Pradiniame santykių etape tai gali būti priimtina ir vienam ir kitam. Su primesta neregistruota santuoka gali sutikti skatinti materialinė priklausomybė, nuosavo gyvenamojo ploto neturėjimas, kiti ryškūs motyvai tai galimybė tokius santykius lengviau nutraukti, vaiko gimdymo atidėjimas. Tam tikrą laiką neregistruota santuoka laikoma patrauklesne. Tačiau atėjus santykių krizei pirmenybė vis dėl to atiduodama tradicinei registruotai santuokai.

Gyvenimo kartu pradžią dar gali nulemti išgyventos tėvų skyrybos arba kilimas iš nepilnos šeimos, kuris sustiprina neigiamą požiūrį į tradicinę santuoką.

HIPOTEZĖ
Tikėtina, jog pagrindiniai gyvenimo kartu privalumai – nesusituokusieji turi didesnę nepriklausomybę vienas kito atžvilgiu, labai paprasta pradėti santykius, bet ir juos baigti.
Tikėtina, kad gyvenant kartu nesusituokus, nuo to nukenčia ne santuokoje gimę vaikai.

PROCEDŪRINĖ TYRIMO DALIS

DUOMENŲ SURINKIMO METODAS

Atliekant tyrimą buvo naudojama netikimybinės atrankos tikslinis tipas.Pats tyrėjas gali nuspręsti ,kuriuos respondentus tikslingiau atrinkti.Taip atrankos elementais pasirinktos 3 poros,kurių amžius nuo 20 iki 35 metų, ir kurios gyvena kartu nesusituokusios.
Buvo pasirinkta instrumentinė atvejo studija, nes atvejis buvo tiriamas norint įsigilinti į klausimą. Mūsų atveju tiriamas dalykas yra atvejo viduje,tad ir pasirinkome instrumentinę atvejo studiją
Tyrimo instrumentu buvo pasirinktas standartizuoto interviu klausimų lapas (1 priedas). Buvo sudaryti 25 klausimai, kuriais remiantis bus bandoma pagrįsti ar patvirtinti tyrimo hipotezę, bei atskleisti tyrimo tikslą ir uždavinius.
Standartizuotas interviu buvo atliktas su 3 poromis, kurios buvo pasirinktos atrankos būdu. Iš viso buvo apklausti 6 žmonės. Šiems žmonėms būtų tikslinga duoti vardus, kurie yra pakeisti, remiantis anonimiškumo principu. Pirmoji pora tai Laima ir Valdas, Laimai 22 metai, o Valdui 26. Antroji pora Diana 27 – erių ir Dainius,kuriam 32 metai. Trečioji pora 25 – kerių Živilė ir 28 – nių Robertas.
Susitikimas su pirmąja pora : Laima ir Valdu vyko gruodžio 4 d.,šeštadienį. Buvo susitarta su abiem respondentais susitikti jų namuose, po pietų 16 val.Interviu vyko sklandžiai. Pora gana noriai atsakinėjo į klausimus, jie buvo atviri ir nesivaržė vienas kito. Pokalbis vyko 1 val., namie buvo ramu.
Susitikimas su antrąja pora : Diana ir Dainiumi vyko gruodžio 7 d. ,antradienį. Su Diana susitikome 17 val. namuose, ji grįžo po darbo vedina 3 metukų dukra, kurią parsivedė iš darželio. Diana noriai atsakinėjo į klausimus, visus atsakymus pagrįsdama bei patvirtindama argumentais.Besikalbant iš darbo grįžo Dianos draugas Dainius. Jis buvo pakviestas prisijungti prie mūsų pokalbio. Respondentas į klausimus atsakinėjo labai trumpai, jų nekomentavo,tačiau jo nuomonė buvo labai aiški ir konkreti. Aplinka buvo gana rami,vaikai žaidė kitame kambaryje, interviu vyko 1 val. 30 min.
Susitikimas su trečiąja pora : Živile ir Robertu vyko gruodžio 15 d., trečiadienį.Su Robertu buvo susitarta susitikti kavinėje pietų metu, nes jo darbo grafikas labai užimtas. Interviu užtruko 20 min., respondentas į klausimus atsakinėjo glaustai ir nelabai aiškiai, jo atsakymai buvo skuboti, bet nuomonę apie gyvenimą nesusituokus jis išsakė. Su Živile susitikome tos pačios dienos vakare, 18 val. jos namuose.Živilė dažnai nukrypdavo nuo temos bei pateikto klausimo, ji daugiau rėmėsi savo emocijomis ir išgyvenimais.Interviu vyko 1 val., aplinka buvo gana rami.

TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ

Tyrimo metu buvo apklaustos 3 poros, kurių amžius nuo 20 iki 35 metų ir ar jos turi vedybinės patirties ar ne.
Pirmoji pora – Laima ir Valdas, Laimos amžius 22 metai,studijuoja, Valdo amžius 26 metai,studijuoja ir dirba.
Antroji pora – Diana ir Dainius, Dianai 27 metai,dirba, Dainiui 32 metai,dirba.
Trečioji pora – Živilė ir Robertas, Živilei 25 metai,studijuoja, Robertui 28 metai,dirba.

Pirmoji pora: Laima ir Valdas. Laimos amžius 22 metai, ji studentė. Valdo amžius 26 metai, jis dirba ir studijuoja. Kartu gyvena 1 metus, jie neturi vedybinės patirties.
Atlikus tyrimą išryškėja, kad Laima ir Valdas gyvenimą kartu pasirinko kaip galimybę išbandyti savo santykius prieš vedybas.Ši pora ateityje savo santykius ketina įteisinti. Jie nesutinka su nuomone , kad santuoka yra pasenusi tradicija . Jų nuomone poros santykiai turi remtis lygybės principu, pagarba vienas kitam ir pasitikėjimu. Laima teigia , kad gyvenimas kartu bus galimybė vienas kitą pažinti , ji tai apibūdino taip : “ gyvenimas kartu mums bus vedybinio gyvenimo pradžiamokslis “ . Tačiau vaikų atsiradimą jų šeimoje jie įvardija, kaip pagrindinę priežastį vedyboms. Jų nuomone , vaikelio atėjimas turi būti saugus ir patikimas , ir , kad vaikas turi gimti šeimoje , tai yra įregistravus santuoką. Taip pat Laima pabrėžė , kad ji nesijaučia visiškai saugi dėl juridinio statuso nebuvimo , o tai yra gyvenimo kartu trūkumas. Ji jaučia vyresniųjų spaudimą tuoktis ir tai jai sukelia nemalonius pojūčius dėl savo santykių neužtikrintumo. Valdas gyvenimo kartu privalumą įvardijo galimybę lengvai pradėti ir baigti santykius, taip pat dėl sprendimų priėmimo laisvės.Jo argumentas už gyvenimą kartu nesusituokus yra galimybė spręsti nepasitarus ir nepaisant draugės patarimų, o anot jo santuokoje tai jau būtų suvaržyta ir kiltų bereikalingi ginčai .
Išvada: Šiuo atveju abu respondentai pabrėžė kaip gyvenimo kartu privalumą – didesnė nepriklausomybė vienas nuo kito. Taip pat , kad jų nuomone santuoka nėra pasenusi tradicija ir gyvenimas kartu tėra tik galimybė išbandyti savo santykius iki vedybų. Kaip didžiausiu nepatogumu ir trūkumu buvo įvardyta dėl parnerio ( šiuo atveju moters) emocinio nestabilumo jausmo ir neigiamo požiūrio gyvenančių kartu porų atžvilgiu.

Antroji pora : Diana ir Dainius. Diana – 27 metų, dirba, išsilavinimas – aukštasis. Buvo ištekėjusi, augina 3 metų dukrą iš pirmosios santuokos. Dainius – 32 metų, dirba, išsilavinimas – aukštasis. Taip pat išsituokęs, turi 8 metų dukrą iš pirmosios santuokos.
Ši pora kartu gyvena jau 2 metus. Gyvenimą kartu pasirinko dėl to ,kad abu nusivylė tradicine santuoka ir dar kartą neketina tuoktis. Aišku tai nėra galutinis jų apsisprendimas, Dianos žodžiais “ tai parodys gyvenimas “.Dainius mano ,kad visuomenė sureikšmina santuoką , o Diana teigia, jog santuoka niekada neatgyvens, tačiau atsiras didesnė visuomenės tolerancija gyvenančių kartu porų atžvilgiu. Ji sako , kad per tuos 2 kartu praleistus metus nepajuto jokių neigiamų ar nemalonių išgyvenimų iš artimųjų pusės dėl jos pasirinkimo gyventi nesusituokus, aišku ji supranta,kad gal taip yra todėl ,kad ji jau buvo ištekėjusi ir pasak jos mamos “ tai nėra taip svarbu, svarbiausia,kad jūs sutartumėte “. Vienu iš gyvenimo kartu trūkumų pora įvardijo tai,kad gyvenant kartu nesusituokus gali nukentėti vaikai. Abu augina vaikus iš pirmosios santuokos, tad ši problema jiems yra pažystama. Diana pabrėžė atvejį kai vaikui neužtikrinama stabili materialinė padėtis, nes vienas iš tėvų vaiku nesirūpina .
Pora gyvenimo kartu privalumą įvardijo paprastą santykių kūrimo būdą. Dainius pabrėžė ,kad santuokoje paprasčiausiai viskas yra išpūsta, o tai neatitinka gyvenimo realybės. Realybė ta ,kad įsipareigojimai “ yra mūsų širdyse” ir ,jo nuomone , tai nebūtina yra užrašyti ant popieriaus.Santykiai turi būti pagrįsti pagarba, pasitikėjimu ir pasak Dainiaus jam svarbiausia yra ištikimybė. Taip pat buvo užsiminta apie partnerystę kaip vieną iš gyvenimo kartu privalumų , bet jie kol kas apie tai negalvojo.
Išvada: išanalizavus šį atvejį buvo išskirtas gyvenimo kartu privalumas – tai paprastas santykių kūrimo būdas.
Abu respondentai teigė, kad vienas svarbiausių ir skaudžiausių trūkumu gyvenant kartu – tai ,kad gali nukentėti vaikai.

Trečioji pora : Živilė ir Robertas. Živilės amžius 25 metai, ji studentė, kol kas nedirba, nes augina 2 metų sūnų, išsiskyrusi. Robertas 28 – nerių metų , dirba, turi aukštesnyjį išsilavinimą. Kartu gyvena 1 metus. Robertas vedybinės patirties neturi.
Atlikus tyrimą išryškėjo ,kad šios poros pasirinkimas gyventi kartu nesusituokus yra galimybė išbandyti savo santykius iki vedybų . Jie sutinka,kad santuoka nėra pasenusi tradicija , o tiesiog atgyvenęs yra požiūris į santuoką. Robertas teigia ,kad gyvenimas kartu tai galimybė vienas kitą įvertinti ir pažinti iš arčiau. Živilės nuomone tokie santykiai nesuteikia moteriai emocinio stabilumo , tačiau ji mano ,kad jie tikrai nėra blogiau nei skyrybos (jau esant santuokoje). Ji jau tai yra patyrusi , todėl mano , kad gyventi kartu iki santuokos yra netgi būtina. Taip pat abu respondentai vienareikšmiškai pabrėžė kaip privalumą gyvenant kartu – tai paprasta santykių pradžia , tačiau neatmetė galimybės , kad paprasta santykius pradėti bet tuo pačiu ir paprasta baigti.
Vienu iš gyvenimo kartu trūkumų pora įvardijo tai,kad gyvenant kartu nesusituokus gali nukentėti vaikai. Ypač tai pabrėžė Živilė, nes augina sūnų iš pirmosios santuokos. Ji mano, kad vaikai turi jaustis patikimai ir saugiai.Robertas taip pat tam pritarė.
Kaip privalumą gyvenant kartu Robertas išskyrė nepriklausomybę ir sprendimų laisvę. Jo nuomone santuoka labiau suvaržo poras nei gyvenimas nesusituokus. Jis pabrėžė, kad gyvenant kartu nesusituokus jaučiamas partnerio praradimas , o tai skatina poras labiau stengtis vienas dėl kito. Paprastai sakant “ neužmiegama ant laurų “ .Ir tai yra lyg stimulas santykiams vystytis.
Išvada: atlikus tyrimą išryškėja,kad ši pora išskyrė gyvenimo kartu privalumus – tai paprastas santykių kūrimo būdas, bei savo santykių išbandymas iki vedybų, taip pat didesnė nepriklausomybė vienas nuo kito, nėra santykių ir sprendimų suvaržymo.
Trūkumu buvo įvardyta,kda gyvenant kartu nesusituokus gali nukentėti vaikai. Taip pat trūkumas – paprastas santykių nutraukimas.

Apibendrinant :

· Visi išanalizuoti atvejai atskleidė pagrindinį gyvenimo kartu privalumą – didesnė nepriklausomybė vienas nuo kito bei paprastas santykių kūrimo būdas, nes nereikia jokių teisinių įsipareigojimų.

· Jaunų žmonių nuomone ( šiuo atveju 3 porų nuo 20 iki 35 metų amžiaus) santuoka yra reikalinga, ji nėra pasenusi tradicija . Šeima laikoma reikšminga ir būtina kokybiško ir pilnaverčio gyvenimo dalimi, tačiau prieš tuokiantis reiktų pagyventi nesusituokus, kad geriau vienas kitą pažinti iki santuokos.

· Kaip viena svarbiausių šeimos sukūrimo priežasčių jauni žmonės nurodo vaiko gimimą, nes visos poros šią problemą nurodė, kaip didžiausią ir skaudžiausią gyvenant kartu trūkumą.

· Gyvenimo kartu nesusituokus trūkumą poros išskyrė (šiuo atveju moters) emocinio nestabilumo jausmą ir vis dar neigiamą aplinkinių požiūrį kartu gyvenančių porų atžvilgiu.

· Porų nuomone, sėkmingam bendram gyvenimui svarbiausia yra pagarba vienas kitam, pasitikėjimas , geri tarpusavio santykiai bei ištikimybė.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. G.Navaitis. “Lietuvos šeima: psichoterapinis aspektas”. Vilnius. 1999
2. Ekstra 2004 bal.19-25 Nr.15 “ Nesantuokinės poros: Sugyventiniai ar partneriai” N.Storyk p26
3. Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas. “Lietuvos gyventojai 1999-2000 m.” Vilnius.2001
4. “Europa ir mes”. Vilnius.2001
5. Cosmopolitan 2004 11 Nr.74 “Aukso viduriukas vietoj aukso žiedų” V.Rimkuvienė p.88
6. “Lietuvos sociologija amžių sandūroje” Vilnius.2001
7. Paramos šeimai politika: samprata ir patyrimas”. Vilnius 2001
8. http://www.psichologijatau.lt .
9. www3.vdu.lt Statistika
10. www.bernardinai.lt A. Maslauskaitė “ Apie iššūkius šeimos stabilumui Lietuvoje”
11. www.LRS.lt
12. www.vjrt.lt Tyrimas “ Jaunimas ir šeima”
13. ww.sociumas.lt
15.www.vestuves.lt “ Pančiai ar saitai”

16.www.search.com/ internetinis žodynas

17.Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija, Vilnius 1983

18.Lietuvių enciklopedija, dvidešimt devintas tomas.

19.Tarptautinių žodžių žodynas, 2001, V.Vaitkevičiūtė

Priedas 1

Klausimynas :

Laba diena, esu Inga Mockutė Klaipėdos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentė. Norėdami išsiaiškinti gyvenimo kartu nesusituokus privalumus ir tūkumus atliekame sociologinį tyrimą. Mums labai svarbi Jūsų nuomonė. Ar sutiktumėte atsakyti į Jums pateiktus klausimus? Anonimiškumas garantuojamas. Apklausos duomenys bus statistiškai apdoroti.

1. Jūsų lytis:
1.vyras
2.moteris
2. Jūsų išsimokslinimas:
1.pagrindinis
2.vidurinis
3.aukštesnysis
4.aukštasis
3. Jūsų pagrindinis užsiėmimas:
1.studentas
2.dirbu
3.bedarbis
4.namų šeimininkė
4. Jūsų amžius:
1. 18 – 21
2. 22 – 26
3. 25 – 35
4. Ar sutinkate, kad santuoka yra pasenusi tradicija? (Savo atsakymą pagrįskite)
5. Ar manote, kad santuoka yra pernelyg sureikšminta visuomenės? ( Savo atsakymą pagrįskite)

6. Kaip manote ar teisėtas vyras/ žmona yra viršesnė institucija nei sugyventinė? ( pagrįskite savo atsakymą)
7. Ar jūs sutinkate, kad gyvenimas nesusituokus yra naudingas dalykas prieš santuoką? ( Savo atsakymą pagrįskite)
8. Jei reikėtų rinktis kuris santykių įteisinimo būdas jums atrodo priimtinesnis: santuoka ar partnerystė? Kodėl?
9. Ar sutinkate, kad vaiko auginimui yra nesvarbu ar tėvai susituokę ar ne?
10. Ar Jūs sutinkate, kad vaikas turi augti tik santuokoje?
11. Gal prieš pradėdami gyventi kartu esate išbandę santuoką?
12. Kiek laiko gyvenate kartu nesusituokę?
13. Kas lėmė jūsų apsisprendimą gyventi kartu nesusituokus?
14. Ar ateityje ketinate įteisinti savo santykius? Jei taip tai kas turėtų Jus priversti tai padaryti?
15. Ar jaučiatės laimingas, -a gyvendami kartu nesusituokę?
16. Ar galite teigti, kad jūsų santykiai yra harmoningi?
17. Kokie gyvenimo kartu pranašumai?
18. Kokie gyvenimo kartu trūkumai?
19. Ar gyvenimas kartu labiau skatina stengtis dėl to, kad partneris jūsų nepaliktų?
20. Ar gyvendami kartu tebesijaučiate esą savarankiški ir nepriklausomi vienas nuo kito?
21. Ar tiesa, kad gyvenimas kartu nesusituokus neįpareigoja vienas kitam ?
22. Ar nejaučiate, kad tokia šeimos kūrimo forma yra primesta kurio nors vieno iš jūsų?
23. Ar gyvendami kartu nesusituokę nejaučiate neigiamo aplinkinio požiūrio?
24. Ar Jūs kilę iš pilnos šeimos?
25. Ką dar norėtumėte pasakyti?
LABAI DĖKOJU UŽ JŪSŲ ATSAKYMUS

Leave a Comment