DARBO RINKA (NEDARBAS) IR JOS SOCIALINĖS PASEKMĖS

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJOS

VERSLO FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS REFERATAS

DARBO RINKA (NEDARBAS)

IR JOS SOCIALINĖS PASEKMĖS

Darbą atliko:

neakivaizdinių studijų 1d kurso
studentė

XXX XXX

Darbą tikrino:

dėstytoja

O.Zelenienė

Klaipėda, 2003

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmonių
gyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės,
oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigų
veiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybos
ateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas domina
sociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėties
kitimai atsako į šį klausimą.

Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis.
Vadovai parinkdami būūsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojų
skaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi.

Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turi
žinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir ne
specialistai.

Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėl
išvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis.
Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Dar
yra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinė
migracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu.

Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apie
žmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama iš
oficialių giimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat iš
visuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės ir
privačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbo
birža.

Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dieną
savo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie So

ocialinės apsaugos ir darbo
ministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas.

Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamas
paslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams ir
dirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą bei
darbdaviams.

Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijas
darbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tik
Lietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdavius
reikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenis
įtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą,
perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo verslo
organizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus,
subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiams
pašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yra
suteikiamos lengvatos gaunant patentus.

Visuomeniniais pagrindais prie visų darbo biržų veikia trišalės
komisijos, kurias sudaro: profesinės sąjungos, ddarbdaviai bei valstybės
valdymo organų atstovų. Trišalė komisija periodiškai nagrinėja šalies bei
teritorijų gyventojų užimtumo klausimus.

Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. Jos
Lietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje bei
užsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šios
įdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukia
užsienyje.

Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjo
garantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis,
pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabai
buvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnę
kvalifikaciją.

Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems da
arbo rinkoje
pokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kad
įsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštos
kvalifikacijos darbuotojų.

Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymo
įstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai
nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiaus
asmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kurie
darbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus).

Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti, galima pavadinti labai linksmą,
situaciją. Ji atsitiko 42 metų moteriškei. Buvo skelbimas Klaipėdos rajono
dienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbti
kompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moteris
susitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris.
Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gaus
atlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai po
kelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui.
Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra per sena šiam
darbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvo
dirbusi panašų darbą.

Kadangi pati dirbu valstybinėje darbo biržoje, tai tiesiogiai tenka
susidurti tiek su darbdaviais, tiek su asmenimis registruotais darbo
biržoje.

Kartą teko užregistruoti darbdavio skelbimą laisvai darbo vietai.
Darbdavys prašė buhalterės moters. Ji turi būti su aukštuoju išsilavinimu,
turėti nemažesnį kaip 7 metų buhalterinio darbo stažo ir būti nevyresnė
kaip 25 metų.

Toksai darbdavio prašymas byloja, kad darbdavių tarpe y
yra
neišsilavinusių asmenų, kurie neįsivaizduoja, kad į aukštąją mokyklą
įstojama baigus vidurinę mokyklą, esant 18-ai metų, ir mokomasi aukštojoje
mokykloje nemažiau 4-ių metų. Jau aukštasis išsilavinimas įgyjamas esant
mažiausiai 22-23 metų. Taigi dar pridėjus 7-is metus buhalterinio darbo
stažo gauname apie 30-ies metų amžiaus asmenį. Ilgalaikiams bedarbiams, kad
juos būtų lengviau įdarbinti vyriausybė patvirtino naują programą
“Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką”. Su ilgalaikiais bedarbiais
būna sudaroma mokymosi sutartis ir jie atnaujina savo kvalifikacinius
įgūdžius. Tokiu būdu juos lengviau įdarbinti. Šitie asmenys įgyja didesnį
pasitikėjimą savimi.

Darbdaviams padeda išsirinkti tinkamą specialistą tokia užimtumo
programa, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinama
absolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigu
darbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne tai
ieškomas kitas asmuo. Per laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbus
Valstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių.

Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešieji
darbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradę
kvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algos
ir 1% sodros mokesčių.

Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpam
užsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotoją
nuolatiniam darbui.

Dar yra užimtumo programa valstybinėse darbo biržose kaip darbo
klubai. Juose būna mokoma kaip kalbėtis su darbdaviais, kaip parašyti CV
(gyvenimo aprašymą) ir t.t. Paskaitas skaito psichologai, mokymo
specialistai ir t.t.

Kas dėl bedarbių, tai taip pat yra daug asmenų kuriems trūksta
išsilavinimo. Ir netiki darbo b
biržos darbuotojų patarimais, jog reikia
mokytis ir kelti kvalifikaciją. Labiausiai tai liečia jaunus asmenis kurie
neįgyja netgi pagrindinio išsilavinimo. Tokiems asmenims būna labai sunku
įsidarbinti, nes kai kurie nesugeba netgi parašyti savo vardo ir pavardės.

Kaip pavyzdį galiu pateikti vienos bedarbės iš Vėžaičių miestelio
situaciją. Baigusi šešias klases pastojo ir metė mokyklą. Būdama 19 metų ji
užsiregistravo darbo biržoje. Yra reikalavimas, kad norint baigti mokymosi
kursus darbo biržos siuntimu, reikia turėti nors pagrindinį išsilavinimą,
kai kurioms darbininkiškoms profesijoms to pakanka. Taigi jos negalėjo
Darbo birža pasiųsti mokytis. Prasiregistravusi darbo biržoje 2 metus,
nutraukė darbo paiešką nes darbo birža negalėjo jai padėti. Ji vėl
apsilankė darbo biržoje jau būdama 26 metų ir užsiregistravo kaip
besimokanti. Šiuo metu ši moteris kartu su savo vaiku lanko tos pačios
mokyklos dieninį skyrių, tiktai jos vaikas lanko pradinę klasę, o moteris
mokosi 9 klasėje. Ši moteris suprato, kad dabartinėje darbo rinkoje reikia
siekti mokslo, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis
turinčiais gerą išsilavinimą ar aukštą kvalifikaciją.

Būtų gerai, kad dabartinis jaunimas kurie dar tik mokosi vidurinėse
mokyklose suprastų, kad mokosi sau, tam, kad įsigytų gerą specialybę ar
profesiją. Ir po mokyklos baigimo galėtų įsidarbinti pagal įgytą
išsilavinimą ar įkurti savo įmonę, sukuriant ir kitiems asmenims darbo
vietas. Ir papildytų darbo rinką gerais specialistais.

Viena iš nedarbą mažinančių užimtumo priemonių yra savo verslo
organizavimas. Darbo birža pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams,
registruotiems valstybinėje darbo biržoje, suteikia beprocentines paskolas.
Kurių dydis priklauso nuo verslo rūšies ir kur jis bus organizuojamas.
Beprocentinė paskola yra pradedama grąžinti po metų, pagal sudarytą planą
kuris būna suderintas su darbo birža. Kokiom sumom ir kokias terminais bus
grąžinama.. Labiau remtinas verslas yra kaimo teritorijoje. Dar yra
lengvatų registruojant įmonę. Ir kitos lengvatos kurias suteikia rajonų
savivaldybės.

Tam, kad neatleisti darbuotojų kurie nebeatitinka kvalifikacijos.
Valstybinė darbo birža padeda darbdaviui išsiųsti šiuos asmenis kelti
kvalifikaciją. Tam yra užimtumo programa prevencinis mokymas. Darbdaviui
nereikia mokėti už darbuotojo mokymą ir gali palikti darbo vietoje jam
patinkamą darbuotoją, jau su tokia kvalifikacija ar pakeitusiu profesiją į
tokią kokios darbdaviui reikia.

Kas dėl vyresnio amžiaus asmenų tai dauguma besiregistruojančių darbo
biržoje yra nekvalifikuoti (be profesijos) arba turintys žemės ūkio
specialybes ar profesijas. Tam valstybinė darbo birža naudoja šias užimtumo
programas: profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas arba
perkvalifikavimas, nors tai mažai kuom padeda šios kategorijos bedarbiams.
Šitiems asmenims labai sunku konkuruoti darbo rinkoje su jaunesniais ir
kvalifikuotesniais asmenimis. Todėl jų dauguma išvyksta į užsienį,
nelegaliai dirbti įvairų nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą žemės ūkyje,
pramonėje ir t.t.

Nors Lietuvos darbdaviai taip pat naudodamiesi didele darbo jėgos
pasiūla moka kiek galima mažesnius atlyginimus, baugindami savo darbuotojus
tuo, kad atleis iš darbo.

Yra dar viena kategorija asmenų kurie išmoko išnaudoti valstybę
gaudami visas pašalpas ir įvairias lengvatas. Visų pirma, kad jas gauti
visi pilnamečiai šeimos nariai būna registruoti valstybinėje darbo biržoje.
Todėl jie gauna pašalpas iš soc. rūpybos skyriaus ir visas lengvatas mokėti
mokesčiams. Tokie asmenys pasiūlius jiems darbą už mažą atlygį iki 600,00
Lt atsako, kad darbo biržos darbuotojos pačios eitų dirbti už tokį atlygį.
Kai paklausia kokio jiems reikėtų atlyginimo atsako, kad turėtų būti apie
1000-1500 Lt į rankas. Nes esa jie gauna daugiau lėšų pragyvenimui
nedirbdami. Taigi jie visiškai nesuinteresuoti ieškotis darbo nes juos
išlaiko valstybė.

Didžiulė problema darbo rinkoje yra su asmenimis, kurie yra grįžę iš
laisvės atėmimo vietų, nes dažniausiai jie būna laisvės atėmimo vietoje
išbuvę ilgiau kaip 1 metus. O 1 metus nedirbus pagal specialybę ar
profesiją yra prarandama kvalifikacija. Tam, kad pagerinti šių asmenų
padėtį yra sudaryta atskira programa “Asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigų
profesinis mokymas ir įdarbinimas”. Iš anksto yra sutariama su darbdaviu
apie tai, kad vieną ar kitą asmenį darbdavys įdarbins po profesinio mokymo
perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų. Tokiu būdu yra iš anksto
žinoma, kad tas asmuo bus įdarbintas. Dar darbdaviai nenori priimti šių
asmenų nes dauguma bijo, kad bus apvogti. Ir net nepasidomi kodėl vienas ar
kitas asmuo buvo įkalintas įkalinimo įstaigoje.

Dar viena iš darbo rinką sudarančių asmenų kategorijos yra bedarbiai
kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 5 metai. Iš šios grupės dar yra
išskiriama grupė asmenų, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai.
Su jais valstybinėse darbo biržose būna pasirašoma dvišalė sutartis, kad
jie nepretenduos į jokias užimtumo programas teikiamas darbo biržos. Ir
jiems būna paskiriama ir mokama pašalpa iki tol kol sueina pensijinis
amžius ir pradeda gauti pensiją iš SODROS, t.y. pašalpa bus mokama 2 metus.
Taigi ko gero asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai,
šiuo metu iš nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje laikosi
geriausiai. Nes jie yra garantuoti, kad kiekvieną mėnesį pastoviai gaus
nors ir nedidelę pašalpą. Ir nereikės konkuruoti darbo rinkoje su jaunais
asmenimis.

Dar didžiulė problema yra kaimuose, nes beveik nebėra darbo. Todėl
jei kaimiečiai atvykę į didesnius miestus neranda darbo, dauguma jų
nusivilia gyvenimu, tiek jauni, tiek pagyvenę. Todėl dažnas reiškinys
kaimuose yra girtuokliavimas. Tai labai didžiulė problema Lietuvoje.

Yra rajonų Lietuvoje kur nedarbo lygis siekia vos ne 30%. Iš tokių
rajonų dauguma jaunimo išvyksta į Vilniaus, Klaipėdos ar kitą ekonomiškai
stipresnį miestą Lietuvoje, ieškoti laimės. Ir jeigu nepasiseka susirasti
darbo Lietuvoje stengiasi, bet kokiais būdais išvykti į užsienį. Taigi
Lietuva praranda daug jaunų kvalifikuotų ir netik asmenų.

Dabartinėje darbo rinkoje trūksta šių specialistų:

➢ tinklo administratorių;

➢ administracijos darbuotojų;

➢ E ir D kat. vairuotojų;

➢ sekretorių mokančių vieną, o geriau dvi užsienio kalbas, ir

gerai mokančios dirbti kompiuteriu;

➢ virėjų 5 – 6 kat.;

➢ manikiūrininkių;

➢ konditerių-kepėjų;

➢ statybinių įvairių profesijų apdailos specialistai;

➢ gerų kirpėjų modeliuotojų;

➢ aukštos kvalifikacijos suvirintojų;

➢ reklamos darbuotojų;

➢ gerų buhalterių.

Naudota literatūra:

Žurnalas „Darbo biržos naujienos“

Leidinys „Paslaugos darbdaviams“

Luobikienės I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimo metodika

Interneto svetainės:

www.ldb.lt

www.ldb.lt/klaipeda/

Leave a Comment