DARBO RINKA (NEDARBAS) IR JOS SOCIALINĖS PASEKMĖS

KLAIPĖDOS VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KOLEGIJOS VERSLO FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS REFERATAS

Darbą atliko: neakivaizdinių studijų 1d kursostudentė XXX XXX

Darbą tikrino: dėstytoja O.Zelenienė

Klaipėda, 2003

Pakitimai vykstantys kintant gyventojų skaičiui įtakoja žmoniųgyvenimą. Iš anksto žinodami kurios amžiaus grupės didės, o kurios mažės,oficialūs pareigūnai gali planuoti mokyklų ir ligoninių bei kitų įstaigųveiklą, nes nuo to priklauso, kokios bus labiau reikalingos tarnybosateityje. Ar visuomenė artėja į lygiateisiškumą? Šis klausimas dominasociologus, moterų ir mažumų busimieji ekonominės ir socialinės padėtieskitimai atsako į šį klausimą. Įmonių ir įstaigų vadovus taip pat domina būsimasis gyventojų dydis.Vadovai parinkdami būsimos įmonės ar įstaigos vietą atsižvelgia į gyventojųskaičiaus kitimą ir amžiaus grupių formavimąsi. Demografija yra labai svarbus dalykas, todėl šią informaciją turižinoti ne tik ekspertai, bet ir visi norintys piliečiai, nors ir nespecialistai. Valstybės gyventojus apibrėžia trys faktoriai: skaičiaus kitimas dėlišvykstančių ir atvykstančių, sudėtis amžiaus požiūriu ir lyčių santykis.Kitos charakteristikos yra: rasė, etninė kilmė, užsiėmimas, pajamos. Daryra prieaugis, mirtingumas, gyvenimo trukmė. Vidinė ir tarptautinėmigracija istoriniu ir šiuolaikiniu požiūriu. Demografija – (iš graikų kalbos demos – liaudis, žmonės) mokslas apiežmonių populiacijas – remiasi statistine informacija, kuri gaunama išoficialių gimimų, mirčių, vedybų ir migracijos registravimų, taip pat išvisuotinių surašymų ir apklausų, kurias atlieka vyriausybė, mokslinės irprivačios tyrimo įstaigos, bei valstybinės įstaigos, pvz.: Lietuvos darbobirža. Tam, kad sureguliuoti Lietuvoje darbo rinką 1991 m. kovo mėn. 1 dienąsavo veiklą pradėjo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darboministerijos. Kurią sudaro Respublikinė ir 46 teritorinės darbo biržos.

Viena iš dabartinės darbo rinkos problemų yra nedarbas. Lietuvos darbo birža – valstybinė institucija kuri teikia nemokamaspaslaugas ir informaciją visiems darbo rinkos subjektams: bedarbiams irdirbantiems asmenims kurie ieško darbo arba nori keisti darbą beidarbdaviams. Lietuvos darbo birža, įgyvendindama valstybines užimtumo garantijasdarbo rinkoje, padeda ieškantiems darbo asmenims įsidarbinti ne tikLietuvoje, bet ir kai kuriose užsienio šalyse legaliai, aprūpina darbdaviusreikiama kvalifikuota darbo jėga, darbo biržoje registruotus asmenisįtraukia į gyventojų užimtumo programas: profesinį bei prevencinį mokymą,perkvalifikavimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, savo versloorganizavimą, įdarbinimą į užimtumo fondo remiamus arba viešuosius darbus,subsidijuojamų darbo vietų steigimą, darbo klubų veiklą, moka bedarbiamspašalpas. Valstybinėje darbo biržoje registruotiems bedarbiams yrasuteikiamos lengvatos gaunant patentus. Visuomeniniais pagrindais prie visų darbo biržų veikia trišalėskomisijos, kurias sudaro: profesinės sąjungos, darbdaviai bei valstybėsvaldymo organų atstovų. Trišalė komisija periodiškai nagrinėja šalies beiteritorijų gyventojų užimtumo klausimus. Lietuvoje yra įsikūrusios ir privačios įdarbinimo agentūros. JosLietuvos darbo rinkoje užsiima tik asmenų įdarbinimu Lietuvoje beiužsienyje, įdarbinimas užsienyje dažniausiai būna nelegalus. Ir šiosįdarbinimo agentūros dažniausiai neatsako už tai kas jų klientų laukiaužsienyje. Kadangi socializmo laikotarpiu visi Lietuvos piliečiai turėjogarantiją į darbą. Nepriklausomai nuo to koks buvo išsilavinimas: pradinis,pagrindinis, vidurinis, profesinis, aukštesnysis ar aukštasis. Tad nelabaibuvo suinteresuoti tuo, kad turėti aukštesnį išsilavinimą ar didesnękvalifikaciją. Todėl dauguma Lietuvos asmenų buvo nepasiruošę naujiems darbo rinkojepokyčiams. Kai kiekvienas asmuo yra pats atsakingas už tai, kadįsidarbintų. Tuo labiau, kad darbdaviai pageidauja išsilavinusių, aukštoskvalifikacijos darbuotojų. Nors kai kurie darbdaviai diskriminuoja jaunus tik ką baigusius mokymoįstaigas ir be darbinės patirties asmenis, bei vyresnio amžiaus panašiai

nuo 35 – 40 metų moteris ir nuo 50 – 55 metų vyrus. Vyresnio amžiausasmenys sudaro didžiąją daugumą ilgalaikių bedarbių (tai asmenys kuriedarbo biržoje registruoti ilgiau kaip 2 metus). Kaip pavyzdį galiu pakomentuoti, galima pavadinti labai linksmą,situaciją. Ji atsitiko 42 metų moteriškei. Buvo skelbimas Klaipėdos rajonodienraštyje, kad ieškoma įmonės administratorė, mokanti gerai dirbtikompiuteriu, mokanti rusų ir anglų kalbas, komunikabili ir t.t. Moterissusitvarkė, pasidažė. Atrodė patraukli dar neturinti 40 metų moteris.Darbdaviui labai patiko. Jau sutarė nuo kada pradės dirbti ir kokį gausatlygį. Įdavė pasą ir sodros pažymėjimą darbo sutarčiai paruošti. Kai pokelių minučių darbdavys atėjo ir pasakė, kad ji nebetinka šiam darbui.Moteris paklausė kas nutiko. Jai buvo atsakyta, kad jinai yra per sena šiamdarbui, nors atitiko visus reikalavimus. Tuo labiau, kad prieš tai ji buvodirbusi panašų darbą. Kadangi pati dirbu valstybinėje darbo biržoje, tai tiesiogiai tenkasusidurti tiek su darbdaviais, tiek su asmenimis registruotais darbobiržoje. Kartą teko užregistruoti darbdavio skelbimą laisvai darbo vietai.Darbdavys prašė buhalterės moters. Ji turi būti su aukštuoju išsilavinimu,turėti nemažesnį kaip 7 metų buhalterinio darbo stažo ir būti nevyresnėkaip 25 metų. Toksai darbdavio prašymas byloja, kad darbdavių tarpe yraneišsilavinusių asmenų, kurie neįsivaizduoja, kad į aukštąją mokykląįstojama baigus vidurinę mokyklą, esant 18-ai metų, ir mokomasi aukštojojemokykloje nemažiau 4-ių metų. Jau aukštasis išsilavinimas įgyjamas esantmažiausiai 22-23 metų. Taigi dar pridėjus 7-is metus buhalterinio darbostažo gauname apie 30-ies metų amžiaus asmenį. Ilgalaikiams bedarbiams, kadjuos būtų lengviau įdarbinti vyriausybė patvirtino naują programą“Ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką”. Su ilgalaikiais bedarbiaisbūna sudaroma mokymosi sutartis ir jie atnaujina savo kvalifikacinius

įgūdžius. Tokiu būdu juos lengviau įdarbinti. Šitie asmenys įgyja didesnįpasitikėjimą savimi. Darbdaviams padeda išsirinkti tinkamą specialistą tokia užimtumoprograma, kaip remiami darbai. Per šią programą daugiausia yra įdarbinamaabsolventų, darbdavys 2 mėnesius gali stebėti priimta asmenį į darbą. Jeigudarbuotojas tinka tai gali priimti nuolatiniam darbui, o jeigu ne taiieškomas kitas asmuo. Per laikotarpį kai asmuo dirba remiamus darbusValstybinė darbo birža moka minimalią algą ir 33% mokesčių. Dar mažinti nedarbui nors laikinai yra užimtumo programa viešiejidarbai. Ten daugiausia dalyvauja ilgalaikiai bedarbiai praradękvalifikaciją. Darbdaviams būna apmokama puse minimalios darbuotojo algosir 1% sodros mokesčių. Tokiu būdu nedirbantiems asmenims būna galimybė nors trumpamužsidirbti. O darbdaviam jeigu reikia išsirinkti tinkamą darbuotojąnuolatiniam darbui. Dar yra užimtumo programa valstybinėse darbo biržose kaip darboklubai. Juose būna mokoma kaip kalbėtis su darbdaviais, kaip parašyti CV(gyvenimo aprašymą) ir t.t. Paskaitas skaito psichologai, mokymospecialistai ir t.t. Kas dėl bedarbių, tai taip pat yra daug asmenų kuriems trūkstaišsilavinimo. Ir netiki darbo biržos darbuotojų patarimais, jog reikiamokytis ir kelti kvalifikaciją. Labiausiai tai liečia jaunus asmenis kurieneįgyja netgi pagrindinio išsilavinimo. Tokiems asmenims būna labai sunkuįsidarbinti, nes kai kurie nesugeba netgi parašyti savo vardo ir pavardės. Kaip pavyzdį galiu pateikti vienos bedarbės iš Vėžaičių miesteliosituaciją. Baigusi šešias klases pastojo ir metė mokyklą. Būdama 19 metų jiužsiregistravo darbo biržoje. Yra reikalavimas, kad norint baigti mokymosikursus darbo biržos siuntimu, reikia turėti nors pagrindinį išsilavinimą,kai kurioms darbininkiškoms profesijoms to pakanka. Taigi jos negalėjoDarbo birža pasiųsti mokytis. Prasiregistravusi darbo biržoje 2 metus,

nutraukė darbo paiešką nes darbo birža negalėjo jai padėti. Ji vėlapsilankė darbo biržoje jau būdama 26 metų ir užsiregistravo kaipbesimokanti. Šiuo metu ši moteris kartu su savo vaiku lanko tos pačiosmokyklos dieninį skyrių, tiktai jos vaikas lanko pradinę klasę, o moterismokosi 9 klasėje. Ši moteris suprato, kad dabartinėje darbo rinkoje reikiasiekti mokslo, kad galėtum konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimisturinčiais gerą išsilavinimą ar aukštą kvalifikaciją. Būtų gerai, kad dabartinis jaunimas kurie dar tik mokosi vidurinėsemokyklose suprastų, kad mokosi sau, tam, kad įsigytų gerą specialybę arprofesiją. Ir po mokyklos baigimo galėtų įsidarbinti pagal įgytąišsilavinimą ar įkurti savo įmonę, sukuriant ir kitiems asmenims darbovietas. Ir papildytų darbo rinką gerais specialistais. Viena iš nedarbą mažinančių užimtumo priemonių yra savo versloorganizavimas. Darbo birža pasirengusiems darbo rinkai bedarbiams,registruotiems valstybinėje darbo biržoje, suteikia beprocentines paskolas.Kurių dydis priklauso nuo verslo rūšies ir kur jis bus organizuojamas.Beprocentinė paskola yra pradedama grąžinti po metų, pagal sudarytą planąkuris būna suderintas su darbo birža. Kokiom sumom ir kokias terminais busgrąžinama.. Labiau remtinas verslas yra kaimo teritorijoje. Dar yralengvatų registruojant įmonę. Ir kitos lengvatos kurias suteikia rajonųsavivaldybės. Tam, kad neatleisti darbuotojų kurie nebeatitinka kvalifikacijos.Valstybinė darbo birža padeda darbdaviui išsiųsti šiuos asmenis keltikvalifikaciją. Tam yra užimtumo programa prevencinis mokymas. Darbdaviuinereikia mokėti už darbuotojo mokymą ir gali palikti darbo vietoje jampatinkamą darbuotoją, jau su tokia kvalifikacija ar pakeitusiu profesiją įtokią kokios darbdaviui reikia. Kas dėl vyresnio amžiaus asmenų tai dauguma besiregistruojančių darbobiržoje yra nekvalifikuoti (be profesijos) arba turintys žemės ūkiospecialybes ar profesijas. Tam valstybinė darbo birža naudoja šias užimtumo

programas: profesinis mokymas, kvalifikacijos kėlimas arbaperkvalifikavimas, nors tai mažai kuom padeda šios kategorijos bedarbiams.Šitiems asmenims labai sunku konkuruoti darbo rinkoje su jaunesniais irkvalifikuotesniais asmenimis. Todėl jų dauguma išvyksta į užsienį,nelegaliai dirbti įvairų nekvalifikuotą, mažai apmokamą darbą žemės ūkyje,pramonėje ir t.t. Nors Lietuvos darbdaviai taip pat naudodamiesi didele darbo jėgospasiūla moka kiek galima mažesnius atlyginimus, baugindami savo darbuotojustuo, kad atleis iš darbo. Yra dar viena kategorija asmenų kurie išmoko išnaudoti valstybęgaudami visas pašalpas ir įvairias lengvatas. Visų pirma, kad jas gautivisi pilnamečiai šeimos nariai būna registruoti valstybinėje darbo biržoje.Todėl jie gauna pašalpas iš soc. rūpybos skyriaus ir visas lengvatas mokėtimokesčiams. Tokie asmenys pasiūlius jiems darbą už mažą atlygį iki 600,00Lt atsako, kad darbo biržos darbuotojos pačios eitų dirbti už tokį atlygį.Kai paklausia kokio jiems reikėtų atlyginimo atsako, kad turėtų būti apie1000-1500 Lt į rankas. Nes esa jie gauna daugiau lėšų pragyvenimuinedirbdami. Taigi jie visiškai nesuinteresuoti ieškotis darbo nes juosišlaiko valstybė. Didžiulė problema darbo rinkoje yra su asmenimis, kurie yra grįžę išlaisvės atėmimo vietų, nes dažniausiai jie būna laisvės atėmimo vietojeišbuvę ilgiau kaip 1 metus. O 1 metus nedirbus pagal specialybę arprofesiją yra prarandama kvalifikacija. Tam, kad pagerinti šių asmenųpadėtį yra sudaryta atskira programa “Asmenų grįžusių iš įkalinimo įstaigųprofesinis mokymas ir įdarbinimas”. Iš anksto yra sutariama su darbdaviuapie tai, kad vieną ar kitą asmenį darbdavys įdarbins po profesinio mokymoperkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo kursų. Tokiu būdu yra iš ankstožinoma, kad tas asmuo bus įdarbintas. Dar darbdaviai nenori priimti šiųasmenų nes dauguma bijo, kad bus apvogti. Ir net nepasidomi kodėl vienas ar

kitas asmuo buvo įkalintas įkalinimo įstaigoje. Dar viena iš darbo rinką sudarančių asmenų kategorijos yra bedarbiaikuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 5 metai. Iš šios grupės dar yraišskiriama grupė asmenų, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai.Su jais valstybinėse darbo biržose būna pasirašoma dvišalė sutartis, kadjie nepretenduos į jokias užimtumo programas teikiamas darbo biržos. Irjiems būna paskiriama ir mokama pašalpa iki tol kol sueina pensijinisamžius ir pradeda gauti pensiją iš SODROS, t.y. pašalpa bus mokama 2 metus.Taigi ko gero asmenys, kuriems iki pensijos liko nedaugiau kaip 2 metai,šiuo metu iš nedirbančių vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje laikosigeriausiai. Nes jie yra garantuoti, kad kiekvieną mėnesį pastoviai gausnors ir nedidelę pašalpą. Ir nereikės konkuruoti darbo rinkoje su jaunaisasmenimis. Dar didžiulė problema yra kaimuose, nes beveik nebėra darbo. Todėljei kaimiečiai atvykę į didesnius miestus neranda darbo, dauguma jųnusivilia gyvenimu, tiek jauni, tiek pagyvenę. Todėl dažnas reiškinyskaimuose yra girtuokliavimas. Tai labai didžiulė problema Lietuvoje. Yra rajonų Lietuvoje kur nedarbo lygis siekia vos ne 30%. Iš tokiųrajonų dauguma jaunimo išvyksta į Vilniaus, Klaipėdos ar kitą ekonomiškaistipresnį miestą Lietuvoje, ieškoti laimės. Ir jeigu nepasiseka susirastidarbo Lietuvoje stengiasi, bet kokiais būdais išvykti į užsienį. TaigiLietuva praranda daug jaunų kvalifikuotų ir netik asmenų. Dabartinėje darbo rinkoje trūksta šių specialistų: ➢ tinklo administratorių; ➢ administracijos darbuotojų; ➢ E ir D kat. vairuotojų; ➢ sekretorių mokančių vieną, o geriau dvi užsienio kalbas, ir gerai mokančios dirbti kompiuteriu; ➢ virėjų 5 – 6 kat.; ➢ manikiūrininkių; ➢ konditerių-kepėjų; ➢ statybinių įvairių profesijų apdailos specialistai; ➢ gerų kirpėjų modeliuotojų; ➢ aukštos kvalifikacijos suvirintojų; ➢ reklamos darbuotojų; ➢ gerų buhalterių.

Naudota literatūra:

Žurnalas „Darbo biržos naujienos“ Leidinys „Paslaugos darbdaviams“ Luobikienės I. Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimo metodika

Interneto svetainės: www.ldb.lt www.ldb.lt/klaipeda/