darbas grupėse su sergančiais astma

Įvadas
Visi puikiai žino, jog neretai bronchinės astmos priepuolio pradžia būna susijusi ir su žmogaus psichika. Tai ne koks nors įsikalbėjimas ar apgavystė – susidaro savotiškas sąlyginis refleksas, dėl kurio bronchine astma sergančio žmogaus organizmas tiesiog užprogramuojamas priepuoliu reaguoti į vieną ar kitą išorinį arba vidinį dirgiklį.
Neretai netinkamus sąlyginius refleksus pavyksta nugalėti vien tik pakeitus kokią nors smulkmeną: pvz., jei vaikas namuose nuolat terorizuoja savo tėvus, brolius ir seseris dusulio priepuoliais, tai neretai padeda laikinas išsiskyrimas, sakykime, kelias savaites trunkantis sanatorinio-kurortinio gydymo ir kaartu taikomas psichoterapinio gydymo kursas. Vaikas labai greitai suvokia, jog namuose išmokta elgsena šioje naujoje aplinkoje jam nesuteikia kokių nors privilegijų – ir bronchinės astmos priepuoliai stebuklingai pradingsta. Ir jeigu šis vaikas grįžta namo, kur jo šeimos nariai nebepriima jo žaidimo taisyklių ir traktuoja jį kaip ir kiekvieną kitą sveiką šeimos narį, tuomet dingsta ir anksčiau buvęs nepageidautinas sąlyginis refleksas – atsiradus kokiai problemai ar ginčui, vaikas nebeterorizuoja savo artimųjų bronchinės astmos priepuoliais. Deja, suaugusieji dažniausiai neturi tokios galimybės „pasprukti” iš nepageidautinus sąąlyginius refleksus sukėlusios aplinkos. Jei astmos priepuoliai nuolat ištinka streso savo darbo vietoje apimtą ar vedybinių santykių įtampos draskomą žmogų, tai šiuo atveju neretai, atrodytų, neišsprendžiamų problemų smaugiamą žmogų gali išgelbėti gydytojas psichoterapeutas. Paprastai padeda vien valandą
trunkantis savitarpio pagalbos grupės po

okalbis, kurio metu ligonis sužino, jog tokios pačios bėdos kamuoja ir kitus žmones. Be to, dar svarbiau, kad savitarpio pagalbos grupėje ligoniui nereikia apsimesti ar vaidinti kokio nors vaidmens – ir šiuos paprastus dalykus supratęs pacientas neretai pasijunta geriau.
Priepuolių baimė – virš galvos kybantis Damoklo kardas
Deja, bronchine astma sergančių ligonių gyvenimą apkartina ne vien netinkamai susiformavę sąlyginiai refleksai. Kaip sunkus Damoklo kardas virš daugelio pacientų galvų kybo naujo priepuolio ir gyvybei pavojingo dusulio baimė. Prie šios baimės gydymo taip pat gali sėkmingai prisidėti gydytojas psichoterapeutas – taikydamas įvairius gydomuosius atsipalaidavimo metodus, jis gali padėti ligoniui nugalėti savo baimę.
Autogeninė treniruotė kaip baimės nugalėjimo pavyzdys
Iš visų atsipalaidavimą sukeliančių metodų labiausiai paplitusi autogeninė treniruotė. Mokytis atsipalaiduoti pagal autogeninės treniruotės metodą geriausia nedidelėmis (6-8) grupėmis; vadovauti turi patyręs gyydytojas psichoterapeutas. Po kelių kartų dažniausiai jau pavyksta atsipalaiduoti, ir pacientas gali toliau treniruotis namuose. Pasitelkę šį metodą, priepuolių baimę jau yra nugalėję tūkstančių tūkstančiai bronchine astma sergančių ligonių – kartu sumažėjo ir juos ištinkančių priepuolių. Baimė – tai veiksnys, kurio veikiamas bronchine astma sergąs žmogus patenka į užburtą ratą: astmos priepuolis sukelia baimę, o savo ruožtu baimė taip pat gali būti pakankamas naują astmos priepuolį sukeliantis veiksnys. Jei pacientas, nepaisant išmoktos autogeninės treniruotės, ir toliau paniškai bijo bronchinės astmos priepuolio, jam gali padėti ps
sichoterapija – gydytojo psichoterapeuto taikomas gydymas.

Psichologinė pagalba
Nuolatinė psichologo ar gydytojo psichoterapeuto pagalba gali labai teigiamai paveikti bronchine astma sergančio žmogaus sveikatą – taikant šį gydymą, ilgainiui kartais pasiseka sumažinti ir vartojamų vaistų doze. Šis gydymo metodas ypač rekomenduotinas vaikams -vadovaujami patyrusio gydytojo psichoterapeuto, vaikai vaidina įvairius vaidmenis, piešia dažais, žaidžia vandenyje ar klausosi muzikos – šitaip vaikai pailsi, sumažėja vidinė įtampa. Taikomos šios priemonės gali ilgesniam laikui pagerinti bronchine astma sergančio vaiko būkle. Suaugusieji taip pat turi progą atsipalaiduoti klausydamiesi muzikos ar dirbdami atsipalaiduoti padedančius darbus (pvz., darydami rankdarbius, tapydami ar žiesdami puodus); įgyta vidinė pusiausvyra teigiamai veikia ligos eigą. Vokietijoje yra kelios psichologinės ir savitarpio pagalbos organizacijos. Į tokią organizaciją ar grupe gali kreiptis ir bronchine astma sergančio ligonio šeimos nariai – mat bronchine astma sergančio ligonio artimiesiems bendravimas su pačiu ligoniu ir jo priežiūra visuomet yra sunkus ir ypatingas, tikslingų veiksmų reikalaująs uždavinys.

1. Anketa astma sergančių poreikiams tirti

a) Kokie aplinkos faktoriai sukelia astmos priepolius?
b) Kuomet pajutote pirmuosius astmos požymius?
c) Ar astmos požymiai jums asocijuojasi su bronchų sienelių spazmais?
d) Ar bronchinė astma sutrikdo jūsų gyvenimo ritmą, pakeičia planus?
e) Ar dėl savo ligos (astmos) jaučiatės nevisavertis, nepilnavertis?
f) Ar polinkis sirgti bronchine astma yra paveldėtas ar įgytas?
g) Kokie jūsų poreikiai lieka nepatenkinti dėl ligos?
h) Ar jūsų šeimos nariai jus palaiko, padeda priepolių metu?
i) Ar dėl astmos priepuolių jū

ūs išgyvenate baimės jausmą?
j) Koks yra jūsų fizinis aktyvumas?
k) Ar jūs turite žalingų įpročių?
l) Kokia yra jūsų ligos rūšis (alerginė astma, plaučių emfizema, astma, lėtinio uždegimo pasekmė, paveldėta liga,?

Norint ištirti astma sergančiųjų poreikius svarbu suvokti kokia ligos forma jie serga. Kokį gyvenimo būdą propaguoja, kaip aktyviai sportuoja, kokius palaiko santykius šeimoje. Pagal šias indikacijas galima formuoti grupę.

2. Grupės sudėtis, dydis, struktūra.

Astma sergantys ligoniai susiduria su daugybe įvairiausių problemų. Pirmoji juos kamuojanti problema yra gryniai socialinio aprūpinimo. Sergantieji astma paprastai nuolatos vartoja antihistamininius, priešalerginius vaistus.norskai kuriosm socialinėsm, grupėms šitie vaistai yra kompensuojami, dalis pacientų už juos vis dar moka. Turint omenyje, kad hormoniniai vaistai kainuoja šimtais litų, tai tam, kad ligoniai galėtų gyventi visavertį gyvenimą didžiąją dalį biudžeto turi paskirtu vaistams.
Antroji grupė problemų dažniausiai yra psichologinio pobūdžio: pacientai neretai jaučia panišką baimę laukdami dusulio priepolių, taip pat jaučia baimę, kad nespės pavartotivaistų arbą jų neturės šalia. Alergine bronchine astma sergantieji šiek tiek sumažina ir savo gyvenimo kokybę, kadangi alergenai esantys gamtoje arba buityje sukelia priepolius,tai ligoniai paprastai yra linkę vengti susidūrimų su alergenais tokiu būdu ribodami savo laisvę ir gyvenimo kokybę.

Nemalonius išgyvenimus išgyvena ir šeimos nariai. Jie turi priisimti dalį atsakomybės už sergantįjį, priepolių metu jam padėti. Tėvai auginantys vaikus astmatikus jaučiasi kalti, kad perdavė po

olinkį ligai savo vaikams. Be abejo vargina ir nuolatinė įtampa, dėl vaiko savijautos, pokyčių stebėjimas nemalonių procedūrų atlikimo psichologiniai aspektai.
Didėjant grupei, potencinių santykių galimybės dramatiškai auga. Pvz Trijų žmonių grupėje yra šešios potencialios bendravimo kombinacijos, o septynių žmonių grupėje – 9t>6 kombinacijos. Didelėse grupėse kiekvienas narys turi daugiau sąmoningų socialinių santykių, bet mažiau galimybių juos palaikyti. Didėjant grupei, didėja santykių galimybės, bet mažėja narių komunikacijos laikas. Nedalyvavimas, kai kuriose grupėse, gali ir netapti problema. Negalima automatiškai pasakyti, kad nariai, kūne aktyviai nedalyvauja, nėra įsijautė į grupe., nors tai gali būti ir tiesa Paprastai grupes nariai aktyviai įsijaučia ir dalyvauja grupėje, kai jie jaučia savo įnašo, kuris gali būti įvertintas, svarbą.
Dažniausiai , mažos galimybes aktyviai dalyvauti veda prie nepasitenkinimo grupiniu procesu. Didele grupe lemia subgrupių formavimąsi, nes grupes nariai siekia pažinti artimiau tuos, kurie yra artimoje fizinėje aplinkoje. Didelėse grupėse dažniausiai kalba vienas arba du nariai, užimdami poziciją prieš grupę ir palaikydami orientuotą į lyderį sąveikos būdą Nes Jie siekia palaikyti grupes kontrole, mažina subgrupių formavimosi galimybes ir narių galimybes bendrauti vienas su kitu
. Kiti du faktoriai, turintys įtakos komunikacijos ir sąveikos būdams, yra narių jėga ir statusas. Pradžioje nariai grupėje įgauna tokią jėgą ir statusą, kokią jie turi bendruomenėje, tai priklauso nuo jų išvaizdos, nuo jų įtakos organizacijoje, kuri rengia grupę Grupei besivystant, narių statusas ir jėga keičiasi, tai priklauso nuo to, kaip žmogus padeda grupei siekti jos tikslo ir kaip padeda kitiems tenkinti jų poreikius Kai nario vaidmuo yra grupei svarbus, jo jėga ir statusas didėja Narių veikla grupėje veikia jų statusą arba teigimai, arba neigiamai Kai narys pasitiki savo aukštu statusu ir jėga, kiti yra linkę daugiau su juo bendrauti Nariai, kurių statusas grupėje yra aukštas, laisvai bendrauja su visais grupes nariais, o žemo statuso nariai vengia bendravimo su aukšto statuso nariais, nes jie baiminasi vertinimo tų, kurie turi jėgą. Grupės yra formuojamos , remiantis panašumais ir skirtumais. Panašumai – arba homogeniški bruožai – ra problemos, interesų, poreikio ar užduoties bendrumas. Tokiais bruožais gali būti ir apibūdinančios savybės, kaip jas pavadino Bertcher ir Maple (1985,181): bendra socioekonominė kilmė, amžius, lytis, užsiėmimo pobūdis, kaimynystė ar kitokie faktoriai, kurie sukuria bendrumą, nes nariai jau šiek tiek vienas kitą pažįsta Skirtumai , arba heterogeniški bruožai , yra žmonių reakcijos į problemas ar užduočių atlikimą pobūdis. Tai yra vadinamosios elgesio savybės – įvairūs jausmai, požiūriai, ar žinių kiekis, kuriais žmonės naudojasi, spręsdami problemas (Bertchcr ir Maple, 1985,181)
Šios asmenybės savybės nebūna visai vienodos, bet reikia stengtis į grupę surinkti žmones, kurių savybės nebūtų per daug skirtingos, kad grupės nariai nesijaustų atskirti ar nepritampantys prie kitų. Bendrumas grupėje užtikrina nariams saugumo jausmą, nes jie žino, ko tikėtis, kadangi turi arba bendrą kilmę arba panašią patirtį Be to , tikėtina, kad nariai, kurie pergyveno panašius gyvenimo įvykius, sugebės suprasti vienas kitą ir prisidėti prie tarpusavio, pagalbos grupėje. Homogeniškumas padidina artumo ir susitelkimo tikimybę, o heterogeniškumas įveda skirtumus, kurie praplečia pasirinkimo įvairove ir problemų sprendimo kūrybiškumą. Tiek skirtumai, tiek panašumai yra labai svarbūs, bet turi būti jų pusiausvyra. Jei grupė yra per daug homogeniška, tai asmenys bus patenkinti ir gerai prisiderins. Tačiau truks stimulo pažvelgti į problemą iš kitos perspektyvos, todėl ir augimas tokioje grupėje bus minimalus. Iš kitos pusės, jei grupė per daug heterogeniška, gali būti sunku pasiekti susitelkimą ir bus didesnė iširimo tikimybė. Planuojant grupę, reikia atsižvelgti į tokį derinimą. Feldman ir Caplinger (1977). remdamiesi savo tyrimais, teigia, kad antisocialaus elgesio suaugusieji pasiekia geresnių rezultatų, būdami vieni socialiai gerai prisitaikiusių jaunuolių grupėje. Heterogeniškumo elementas mišrioje grupėje padeda ugdyti grupės normas, kurios skatina socialų elgesį. Be to, mišrioje socialių ir antisiocialių jaunuolių grupėje yra daugiau pasirinktų variantų iš platesnės elgesio alternatyvų įvairovės
Esant idealioms aplinkybėms, personalas sugebės atrinkti į grupę tokius asmenis, kurių elgesys ir problemų sprendimo įgūdžiai yra labai įvairūs, bet tuo pačiu ir pakankamai panašus, kad jie galėtų susivienyti. Daugelyje agentūrų nepakanka asmenų, kurie norėtų įsijungti į grupę ar turėtų tokių skirtingų savybių, kurios padėtų kūrybiškai spręsti problemas. Kuo mažesnis bus heterogeniškumas, luo bus didesnis poreikis darbuotojui pačiam sukurti tuos skirtumus, kad paskatintų grupės narius galvoti plačiau.

3.Susitikimų dažnis, kiek susitikimų

Jaunos mamytė yra labai užimti žmonės kadangi didžiąją dalį laiko jos užimtos savo kūdikėliais.
Manau, kad būtų tikslinga susitikinėti kartą į savaitę. Turėtų būti ne mažiau, kaip 16 užsiėmimų.
Užsiėmimai būtini kol mamytės yra labiausiai pažeidžiamos pirmus tris jų kūdikėlių gyvenimo mėnesius. Vėliau tokios grupės bendravimas galėtų peraugti į neformalios savitarpio pagalbos „motina motinai“ grupės veiklą. Neturėtų likti už „borto“ ir tėveliai, kurie taip pat galėtų dalyvauti kelėtoje bendrų užsiėmimų.

4. Grupės tikslai ir uždaviniai

1. Supažindinti motinas su neišnešiotų kūdikių slaugos ypatybėmis
2.Suburti motinas į grupelę, kurioje jos galėtų laisvai reikšti savo išgyvenimus ir mintis.
3.Skatinti motinų tarpusavio bendravimą.
4. Padėti motinoms susivokti savo jausmuose ir išgyvenimuose.
5. Įveikti kaltės jausmą, kuris neretai aplanko per anksti gimusių kūdikių motinas.
6. Supažindinti motinas su vaikų psichinės ir fizinės raidos ypatybėmis.
7. Nuolatos skatinti motinų viltį.

BENDRIAUSI SOCIALINĖS-TERAPINĖS GRUPĖS TIKSLAI
Turint galvoje ganėtinai didelę terapinių grupių įvairovę (pagal orientaciją, teorinius principus ir kt.). jų tikslai taip pat gali būti labai įvairūs. Specifinių grupių keliamus tikslus aptarsime kiek vėliau, o dabar pabandysime apibrėžti galimus universaliuosius terapinių grupių tikslus
l. Valomas (l9S5) išskiria tokius bendriausius tikslus .
1. Išsiaiškinti kiekvieno grupes dalyvio problemas ir padėti jiems suprasti bei keisti
savo būseną
2. Palaipsniui siekti didesnio ir tinkamesnio socialinio prisitaikymo.
3 Suteikti žinių apie tarpasmeninių ir gmpinių procesų dėsningumus, kurie yra
efektyvaus ir harmoningo žmonių tarpusavio bendravimo pagrindas. 4. Padėti dalyviams atskleisti savo dvasinį potencialą ir tobulėti kaip žmonėms.
H.MulIanas ir M.Rosenbaumas (1978) bendruosius terapines grupes tikslus apibūdina trimis svarbiausiomis dalyvių asmenybes bruožais, kurių atskleidimą ir uudymą turėtų užtikrinti grupe:
l. Asmenines atsakomybės už savo pasirinkimus gyvenime ir riziką prisiėmimas.
2 Atsakomybes už kitus(grupę) prisiėmimas, ši atsakomybėfpalikus grupę) turėtų virsti socialine ir kultūrine atsakomybe.
3. Savęs paties ir savo santykių su kitais sąmoningesnis pažinimas.
Atskirų dalyvių savižinos kaip terapines grupes tikslo apibūdinimui A.Fensteris (1993) panaudojo vadinamąjį Joha_ri langą(J.Luft,1970)
Gana plačiai paplitęs grupinių procesų veiksmingumo aprašymuose Kalbant apie kiekvieną atskirą grupes dalyvį, yra dalykų, kuriuos apie save žino jis pats. tiek kito žmones Tai “žinomas Aš” Tačiau būna dalykų, kuriuos kiti apie žmonų žino. o jis pats – ne Tai jo _baltos dėmes” Pagaliau yra dalykų, kurių apie žmogų nežino nei jis pats, nei kiti Tai “nežinomas Aš” Anot A. Fendteriof 1993J, grupines terapijos tikslas turėtų būti išplėsti “žinomo Aš” ribas “paslėpto Aš”,”baltų dėmių” ir “nežinomo Aš” sąskaita, kuo platesnis ir gilesnis grupes dalyvių savasties pažinimas ir įsisąmoninimas
Siu paminėtų universalių tikslu rėmuose kiekvienas terapines grupes .socialinis
darbuotojas siekia suformuluoti bendruosius konkrečius grupes tikslus, atsižvelgdamas Į
kiek salima konkretesnius grupes dalyvių asmeninius tikslus

Leave a Comment