Į Ž A N G A
Siekiant ir toliau tobulinti bausmės atlikimo politiką būtina kiek galima labiau tobulinti auklėjamąjį darbą su nuteistaisiais pataisos darbų įstaigose. Todėl ypatingą reikšmę reikia skirti psichologiniam-pedagoginiam ir socialiniam-psichologiniam auklėjamajam darbui, nes būtent čia vykdomas ryškus poveikis nuteistiesiems juos perauklėjant. Galima išskirti tokius auklėjamojo darbo su nuteistaisiais faktorius, kaip pataisomojo darbo poveikio individualizaciją nuteistiesiems, kryptingas jų asmenybės tyrimas ir pažinimas, darbinio auklėjamojo efektyvumo padidėjimas ir auklėjimo darbo planų tobulinimas, atitinkamų sąlygų sudarymas, veiklaus nuteistųjų kolektyvo organizavimas.Auklėjamojo darbo stovis eksperimentiniuose PDĮ būriuose apibendrinamai patvirtino mintį, kad pagrindinis šių įstaigų veiklos tikslas – nuteistųjų paruošimas gyvenimui laisvėje, socialiai naudingų ir įstatymui paklūstančių piliečių auklėjimas. Būtent todėl auklėjamųjų tikslų bausmės atlikimo visų lygių teisėtvarkoje užtvirtinimas, yra būtinas ir tikslingas. Dar daugiau , auklėjamojo darbo būriuose darbo analizė su lanksčia valdymo struktūra pademonstravo, kad būtina tobulinti prioritetinius nuteistųjų pataisomumo ir perauklėjimo tikslus ir rasti šio klausimo sprendimui teisėtvarkinį sprendimą.
BENDRI NUOSTATAI IR PRINCIPAI
1. Bausmės atlikimo tikslas yra nuteistųjų auklėjimas ir pataisymas įdiegiant laikytis įstatymo ir palankaus požiūrio į darbą, o taip pat jų ir kitų asmenų perspėjimas nedaryti naujų nusikaltimų. 2. Bausmės atlikimas turi būti pagrįstas tikslu perauklėti nusikaltėlį. 3. Gamybinė-ūkinė, spec.įspėjamoji ir kita veikla bausmės atlikimo įstaigose ir organuose, tyri būti nukreiptai nuteistojo pataisomumo tikslo realizavimą.
UŽDAVINIAI
Tobulinant būrio sistemą, kaip autoritetą, tikslinga apibrėžti pataisos įstaigų praktiko-psichologo uždavinius (vertingi ir būrio viršininkui):a) atskirų nuteistųjų asmenybės ištyrimas, jų pagrindinių bruožų psichologinė diagnozė;b) tarpusavio santykių charakterio tarp nuteistųjų analizė, socialinės-psichologinės padėties būryje įvertinimas;c) rekomendacijų paruošimas įtemptų ir konfliktinių santykių profilaktikai tarp nuteistųjų ir darbuotojų;d) dalyvavimas sudarant auklėjamuosius-profilaktinius darbo planus būryje;e) kartu su auklėtoju individualaus auklėjamojo plano sudarymas, skirto konkrečiam nuteistajam;f) psichologinės-pedagoginės veiklos, darbo su nuteistaisiais rezultatų suvedimas;g) konsultavimasis dėl konkrečių nuteistųjų adaptacijos kalėjimo režime, o taip pat po jų paleidimo laisvėn;h) padėjimas nuteistiesiems išsaugoti ir palaikyti atitinkamus socialinius ryšius;i) neatidėliotinais atvejais darbuotojų konsultavimasis dėl likusių sunkumų tarnybinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.
Nuostatai ir principai būrio viršininkui vykdant perauklėmajį darbą būrio sistemoje:
1. Į auklėmajį darbą atliekant laisvės atėmimo bausmę būtina žiūrėti kaip į sudedamąją nuteistųjų pataisymo proceso dalį, turinčią tikslą išvystyti jų sąmoningą požiūrį į savo pareigas visuomenei ir valstybei.2. Panašaus pilietinio auklėjimo tikslas pasiekiamas vykdant užduotis, nukreiptas perauklėjimo procese į: – formuoti ir tvirtinti nuteistajam pagarbą visuomeniniam darbui. – diegti, kad šis laikytųsi įstatymo ir nenukryptų nuo bendrų moralės ir dorovės normų. – bendrojo išsilavinimo ir kultūros lygio kėlimas. – įdiegimas nuteistajam pozityvaus atsakingumo jausmo už savo veiksmus. – įtikinimas nuteistojo grįžti prie normalaus gyvenimo be nuostatos pažeisti įstatymą.3. Nuteistųjų požiūris į auklėjamąjį darbą ir dalyvavimas auklėjamosiose priemonėse priklauso nuo apibrėžto jų pataisymo laipsnio ir skatinami taikant įvairias stimuliavimo priemonės, numatytas įstatymų.
BŪRIO REIKŠMĖ
Būrys yra pagrindinis struktūrinis, pedagogine prasme vieningas kolektyvas, vieningas susivienijimas, kurio ribose būrio viršininkas, kaip auklėtojas organizuoja įvairią veiklą ir jai vadovauja, nustatydamas savo strategiją ir taktiką, o taip pat auklėjamojo poveikio metodus. Ir nors nuteistųjų bendra, gamybinė, mokomoji, visuomeninė veikla įjungia juos ir į kitus kolektyvus ( brigadą, klasę, sekciją ), pagrindiniu vedamuoju kolektyvu vis tiek lieka būrys. Jame formuojasi nuteistųjų tarpusavio santykiai ir suteikia galimybę visapusiškam jų perauklėjimui, kurį vykdo būrio viršininkas , kaip pagrindinio auklėjimo proceso organizatorius. Būrio sistema gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Ji pateisino save praktikoje kaip svarbus auklėjamojo poveikio nuteistiesiems organizacijos faktorius.
Visi iškilę pataisos darbų įstaigų organizavimo, o ypač psichologiniai-pedagoginiai sunkumai yra apibrėžiami, kaip taisyklė, turintys ypač didelę svarbą gamybinio principo realizavimui būrio sistemos plėtime ir vystyme. Visas šis periodas gali būti apibrėžtas kaip recidyvas tarnybinio, privalomojo diktato kaip socialinė vertybė ir pataisos darbų įstaigų darbuotojų profesionalumas, kai iniciatyva ir išmonė auklėjamajame darbe su nuteistaisiais, turint omenyje jų padėtį, yra nepaprastai svarbu. Darbe, iš tikrųjų, būrio viršininkas praktiškai buvo stimuliuojamas kaip kieto diktato santykiuose su nuteistaisiais, vertinama ne jo asmenybė, bet kaip jis visas visumoje. Tai yra viena iš nepakankamos socialinės-psichologinės ir pedagoginės kompensacijos priežasčių pas pataisos darbų įstaigų pareigūnus ir jų nenoro vadovautis šiuolaikiniais auklėmojo poveikio nuteistiesiems metodais. Šiai situacijai išskirtinį dėmesį suteikia pedagogiškumo principo ugdymas formuojant būrius ir skyrius, o nuteistieji esantys atitinkamoje brigadoje papildomai skirstomi į specialius kontaktinius pirminius kolektyvus – grandis. Kaip parodė praktika, pedagogiškumo principo realizacija būrio sistemoje turėjo sunkumų tik tuo atveju, kad pasireiškė aplaidus požiūris į socialinę- psichologinę pedagoginio eksperimento pusę.Nepaisant to eksperimentinis darbas tobulinant organizacinę struktūrą būrio grandyse pataisos darbų įstaigose strigdavo sprendžiant kai kuriuos ypač lokalius klausimus, tokius kaip: – nuteistųjų sudėties stabilizacija būrio struktūriniuose padaliniuose, pedagoginių sąlygų nuteistųjų saviauklai sudarymas; – nuteistojo asmenybės nustatymas, priklausomai nuo atitinkamo jam paskirto bausmės atlikimo laiko; – nuteistojo laikymo sąlygų diferencijacija priklausomai nuo jo požiūrio režiminiams-auklėjamiesiems reikalavimams; – būrio grandies struktūros, funkcijos ir kiekvieno jos elemento įsisavinimas, jų tarpusavio poveikio tvarka; – praktikoje esančių dokumentų visumos, kurie naudojami būrio sistemoje ir jų pildymo tvarka; – būrio sistemos veiklos krypčių planavimas ir jų derinimas su turimais plano dokumentais; – praktikoje esančios dokumentų surašymo tvarkos, o taip pat jų panaudojimo tvarkos ( dėl ko reikia žinoti kas juos surašo, kiek laiko tai užima, kaip dažnai būrio sistemos valdymo procese jų reikia, kaip naudojami planiniai dokumentai griežtos atsiskaitomybės atvejais ).Būrio reikšmė nuteistųjų pataisos ir perauklėjamo sistemoje, išreikšta šiais faktoriais: 1. Būryje funkcionuoja pakankamai daug priemonių ir būdų idealoginio poveikio nuteistiesiems: informaciniai užsiėmimai, teisinių ir ekonominių žinių švietimas politinformacija, pokalbiai įvairiomis temomis, kolektyvinis teleprogramų žiūrėjimas, spaudos konferencijos ir kitos auklėjamojo pobūdžio priemonės.2. Auklėtojų kolektyvo ir nuteistųjų perauklėjimas, kompleksiškai suplanuoti auklėjamu darbu, geriausiai realizuojama būrio sistemoje.3. Būrys yra pagrindinė organizacinio individualaus auklėjamojo darbo bazė, kuri nukreiptas į nuteistojo asmenybę.4. Būryje susidaro pirminiai vienybės santykiai ir vadovaujantys organai – tai varomoji jėga iš nuteistųjų tarpo. Savarankiškai dirbančios grupės formuoja kolektyvinius santykius ir bendrą mastymą, per juos formuojasi kolektyvo poveikis bendro elgesio taisyklių laužytojams būryje.BŪRIO VIRŠININKAS BŪRYJE
Būrio viršininkui, kaip pagrindiniam auklėjamojo proceso organizatoriui, kaip užimančiam tokias pareigas būrio sistemoje, pataisos darbų įstaigose skirta gana daug pareigų. Todėl geras būrio viršininko darbo organizavimasyra labai naudingas, kartais ypatingai liečiantis padidintus reikalavimus, kadangi tai VRM sistema.Būrio viršininko dalyvavimo tiesioginiame auklėjamąjame darbe su nuteistaisiais analizė rodo, kad dėl neįprastų jų pareigų vykdymo , didelio darbo krūvio jie negali tuo užsiiminėti ilgiau nei 8 – 10 dienų per mėnesį. Įvertinant tai, kad būryje yra apie 120 – 140 nuteistųjų, tai perprasti kiekvieną galima nebent per 2 – 3 mėnesius. Būrio viršininkas, o ypač jei nepatyręs, susiduria su įvairiomis nenumatytomis kliūtimis dirbdamas šį sunkų ir atsakingą darbą. Todėl galima išskirti keletą pagrindinių jo darbe pasitaikančių sunkumų: – visų planavimo aspektų įsisavinimas individualiame auklėjamąjame darbe su nuteistaisiais , o taip pat pačių nuteistųjų saviveiklos organizavimo planavimas; – pataisos darbų įstaigų reikšmė būrio sistemai, planavimai ir siūlymai, jos tobulinimas;
– analizė poveikio faktorių, turinčių įtakos būrio sistemai: būrio narių skaičius, kadrų ( inžinieriaus organizaciniam darbui, auklėtojų patarėjų, šefų ) parinkimas ir paskirstymas atitinkamoms grandims; parinkimo ir paskirstymo svarba, apimdama tokias kryptis kaip išsilavinimą, specialųjį paruošimą, auklėjamojo darbo patirtį, auklėtojų tarpusavio santykių pobūdį; saviveiklos organizavimo darbo kokybę, psichologinę-pedagoginę padėtį nuteistųjų būryje; – objektyvių ir subjektyvių faktorių apibrėžimas, kurie sąlygos sėkmingą auklėjamąjį darbą būryje; – auklėjamojo darbo su nuteistaisiais organizacijos priklausomybės laipsnio nuo padėties skirtumo nuteistųjų būryje nustatymas; – moksliškai pagrįstos ir praktiškai patikrintosprincipų sistemos tobulinimas komplektuojančios būrį su pedagoginiu, režiminiu ir visuomeniniu įvairiapusiškumu; – pasiūlymų, apie kompetencijos išplėtimą būrio viršininkui ir kitiems pataisos darbų įstaigų vadovų darbe, paruošimas, o taip pat būrio ir kitų pataisos darbų įstaigų kadrų vadovavimo veiksmų derinimas vykdant auklėjamąjį darbą; – formų, principų ir rezultatų analizės įsisavinimas pravedant lenktyniavimus tarp pataisos darbų įstaigų būrių; – saviveikos tarp šefuojančių organizacijų, įstaigų su kolonijos darbuotojais tvarkos įsisavinimas pravedant auklėjamuosius darbus kolonijoje; – organizacinio auklėjamojo darbo būrio sistemoje pataisos darbų įstaigose perduodamos patirties įsisavinimas. Susidaro įspūdis, kad tam tiru metu vienu iš auklėjamojo darbo būrio sistemoje būdų turi tapti mokslo pagrindais pagrįstas vadovavimas būriui, dar daugiau išplėstas būrio viršininko ir inžinieriaus organizaciniam darbui funkcinės pareigos jų dubliavimosi darbe likvidavimas, psichologinės-pedagoginės tarnybos įvedimas, režiminio buitinio aprūpinimo ypatingai svarbioms vadovaujančioms struktūroms įvedimas.Optimalių būrio sistemos pataisos darbų įstaigose struktūrų eksprmentinį tobulinimą ir auklėjamojo proceso nuteistųjų būryje organizaciją tikslinga sekti sekančiomis kryptimis: a) sudaryti organizacines ir socialines-psichologines salygas būryje siekiant išugdyti demokratinius pradus beatliekant baudžiamąjį nuosprendį, o t. p. profesionalią darbuotojų kolektyvo veiklą; b) tobulinti auklėjamosios veiklos informacinę aprūpinimo sistemą būrio viršininkams, darbuotojams, įeinantiems į būrio viršininkų būrį; c) aktyvuoti saviveiklos veiklą formuojančią nuteistuosius pagal principą: dalyvavimas darbe ir sprendimo priėmimas; d) parūpinti organizacines psichologines sąlygas patenkinant principą: auklėjamasis bendras darbuotojų kolektyvo ir nuteistųjų darbas.BŪRIO SUDARYMO ESMĖ
Siekiant vystyti būrio sistemos koncepciją atliekamas eksperimentas ieškant optimalių struktūrinių formų organizacijos būrio grandies ir nuteistųjų darbo panaudojimui pagal principą: būrys – gamybinis objektas. Taip vadinamas “ jaroslaviškas ” ekspermentas atsirado, iš esmės, kaip vienas iš bandymų tobulinti būrio sistemos organizacinį darbą. Būrys šiuo atveju tampa savotiška mikrokolonija. Tai aprūpina pataisomojo-darbinio proceso kompleksiškumą, taip kaip vadovaujančios struktūros nukreiptos į būrį, kaip visumą.
BŪRIO VIRŠININKO INDIVIDUALUS DARBAS SU NUTEISTAISIAIS
Praktika rodo , kad organizuojant auklėjamąjį darbą pataisos darbų įstaigose labai svarbu yra informacijos apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinių-demografinių įpatybių surinkimas ir jos panaudojimas. Šis socialoginis nuteistojo asmenybės ištyrimas turi didelę reikšmę būrio sistemai pataisos reikalų įstaigose kaip pagrindinė perauklėjamosios grandies stadija. Nusikaltėlio asmenybės nustatymui plačiai naudojami tokie metodai kaip kruopštus nuteistojo asmens bylos išnagrinėjimas, pastovus jo veiksmų stebėjimas, pokalbis, laiškų išstudijavimas, raštiškas apklausos metodas, psichologinis-pedagoginis eksprmentas.Nuo asmens bylos išnagrinėjimo – prasideda susipažinimas su asmenybe. Remiantis asmens bylos dokumentų analize būrio viršininkas gali susidaryti pirmą nuteistojo asmenybės vaizdą, apie jo darbą, šeimyninę padėtį, apie tai, koks nusikaltimas ir kokiomis aplinkybėmis jis pateko į koloniją.Labai efektyvus būrio sistemai pataisos darbų įstaigose yra toks asmenybės tyrimo metodas, kaip stebėjimas. Stebint mes suprantame kryptingą, numatytą nuteistojo veiksmų priežastį ir įvairią jo veiklą kolonijos salygomis. Vienok, kai kurie psichiniai reiškiniai sunkiai išsiaiškinami pastovaus stebėjimo metodu. Būrio viršininkas negali vienareikšmiškai spręsti apie nuteistojo jausmus, mintis, norus, interesus ir jo beiklos. Tik sistemiškai stebint jo poelgius ir veiksmus galima matyti jo psichikos pasireiškimus.
Stebint nuteistojo veiksmus darbe, poilsio, kitų užsiėmimų metu, jo santykių su draugais ir giminėmis, būrio viršininkas pastebės jo psichikos pasireiškimus. Pagal kokius požymius mums galima spręsti apie realų asmenybių realius pojūčius ir veiksmus. Aišku, kad toks požymis gali būti vienas – šių asmenybių veiksmai.Tokius stebėjimus rekomenduojama atlikti įprastinėse salygose: darbo metu, buityje, auklėjamojo poveikio metu. Tik tada šis metodas duoda apčiuopiamą efektą. Nuteistasis nežino, kad jį stebi ir veikia įprastai. O tai labai svarbu. Vienok efektą duoda tik kryptingas stebėjimas. Todėl tikslinga aiškiai išskirti tai, kas turi tapti tyrimo dalyku ir pagalvoti apie tai, kaip atlikti stebėjimą.Nuteistojo stebėjimas turi būti ilgas ir sistemiškas. Jo rezultatai labai priklauso nuo pastovumo ir būrio viršininko pasiruošimo. Labai svarbu, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką, pradedant atvykimu į koloniją ir iki jo išleidimo laisvėn būtų viename būryje. Ir tik taip jie su psichologo pagalba sugebės visapusiškai ištirti nuteistojo asmenybę ir aktyviai dalyvauti perauklėjime. Daugiametė praktika ir konkretūs pavyzdžiai rodo, kad dažna būrio viršininkų pamaina ir nuteistųjų pervedimas iš vieno būrio į kitą neigiamai veikia visą auklėjamąjį darbą.Stebėjimo rezultatai turi būti reguliariai užrašomi į individualaus darbo dienoraštį. Reikia žymėti nuteistojo poelgius bei veiksmus, o taip pat ir sąlygas, kuriomis jie buvo įvykdyti. Tai duoda galimybę atskleisti nuteistojo veikos motyvus, sužinoti jo polinkius, kas būtina teisingam jo veiklos įvertinimui, efektyvių psichologinio-pedagoginio poveikio metodų paieškai, jo asmenybės formavimosi ypatumų nustatymui. Užrašai turi būti aiškūs, diferencijuoti, ir tik tada bus galima tinkamai parinktipoveikio priemones, sręsti iškilusius uždavinius ir susidaryti aiškią psichologinę-pedagoginę asmenybės charakteristiką.Būrio viršininkui svarbu išmokti žymėti ir vidinius tvarkos pažeidėjų psichinės būsenos pasireiškimus, pasireiškiančius jų mimikoje ir pantomimikoje. Tai padės kaip papildoma informacija, apibūdinančia psichinį recidyvisto stovį, pavyzdžiui pasimetimą, abejonę, smalsumą susirūpinimą ir kt..Stebėjimo metodas turi pasipildyti individualaus pokalbio metodu, kurio metu žinios išaiškėja. Laisvo pokalbio procese, kuris atliekamas draugišku tonu,būrio viršininkui pavyksta išsiaiškinti sunkumus, su kuriais susiduria nuteistieji, jų požiūrį į darbą, draugus, mokslą, priežastis (nors tai bus tik jo žodžiais tariant) atvedusias nuteistąjį į koloniją, jo blogųjų poelgių motyvus. Sėkmingai susiklostęs pokalbis gali padėti sudaryti gerus santykius tarp būrio viršininko ir nuteistojo.Tokio pokalbio sėkmė labai priklauso nuo pirminio pasiruošimo jam, kuris apima visų pirma visas žinias apie auklėjamąjį, ne mažiau svarbu kruopščiai numatyti klausimus, kurie bus svarstomi pokalbio metu. Klausimų numatymas svarbus ir todėl, kad pokalbio metu neliktų neapsvarstytas koks nors svarbus klausimas. Todėl būtina numatyti įvairius pokalbio variantus, kadangi pasiruošimo metu neįmanoma numatyti visų pokalbio vystymosi variantų. Būtina kelio į sėkmę sąlyga yra nusikaltėlio amžiaus ir individualių savybių pasvėrimas ir įvertinimas, o ypač jei jis pagyvenęs, nes vyresnio amžiaus žmonės paprastai labai sunkiai atpranta nuo savo senųjų įpročių.Skirtingai reikėtų vesti pokalbį su uždaro būdo (nekalbiais, užsislėpusiais) ir atvirais, o kartais ir plepiais nuteistaisiais. Sėkmės paslaptis yra sugebėjimas užmegzti kontaktą su nuteistuoju. Jeigu pradžioje užmegzti tokio kontakto nepavyksta, tai geriau pokalbio netęsti, o perkelti jį kitam kartui. Pokalbio metu taipogi svarbu sekti išorinius nuteistojo psichikos pasireiškimus. Po pokalbio reikėtų smulkiai užsirašyti jo turinį. Tai labai svarbu pokalbio rezultatų analizei, kurią būtina sulyginti su stebėjimo duomenimis, papildant duomenis apie nuteistojo saviveiklos rezultatus.Labai produktyviai galima taikyti apklausos raštu metodą. Taikant šį metodą būrio viršininkui dažnai tenka sudarinėti įvairius klausimynus ir anketas. Čia ir yra visas sunkumas, kadangi būrio viršininkams neretai trūksta kūrybingumo.Kur kas efektyvesnis yra mokslinis psichologinis-pedagoginis ekspermento metodas, kuris suteikia galimybę ne tik geriau susipažinti su nuteistojo asmenybe, bet taikyti jam efektyvią auklėjimo priemonę. Šis ekspermentas susideda iš kelių etapų: Pirmas – pirminis nuteistojo ir grupės su kuria jis bendrauja ištyrimas; Antra – situacijos ir pedagoginių užduočių numatymas, kurių pagalba galima iššaukti įvairias nuteistojo psichologines reakcijas, tuo pačiu auklėjant jį; Trečia – numatyti būdų ir priemonių vykdymą ir nuteistojo veikos stebėjimas sukurtoje aplinkoje, jo reakcijos į šį poveikį ištyrimas; Ketvirta – sukonkretintų charakteristikų sudarymas, kuriose turi būti pateikta kokybiška nuteistojo asmenybės analizė ir numatyta tolimesnė jo vykdymo eiga.Visų paminėtų metodų ir priemonių reikšmė sudaro visą nuteistojo ištyrimo sistemą. Tuo pačiu negalima užmiršti, kad psichologinis-pedagoginis ekspermentas visada turi būti nukreiptas į nuteistojo asmenybę ir jo darbo, mokymosi ir auklėjimo metu.Tiriant nusikaltėlio asmenybę būtina išsiaiškinti: visų pirmą, kokiu laipsniu nuteistasis yra užkrėstas nusikalstamąja psichologija ir kokios viso to ištakos;antra, kas yra nusikaltėlyje teigiamo ir kuo galima pasiremti auklėjamajame darbe su juo. Šių duomenų surinkimas ir sudarys pagrindą individualaus priėjimo prie nuteistojo organizavimui.(sch.Nr.2 46p.) Visą medžiagą, gautą nuteistojo tyrimo metu, būtina kruopščiai išanalizuoti. Jos pagrindu būrio viršininkas sudaro psichologinę-pedagoginę charakteristiką, kurioje turėtų būti tokie skirsniai:– bendros žinios apie nuteistąjį;– asmenybės formavimosi istorija iki jo patekimo į koloniją;– mokomoji, darbinė veikla bei bendravimo su kolegomis ypatumai;– idėjinis ir moralinis nuteistojo pasaulis ir jo charakteris;– nukrypimai nuo bendrojo elgesio normų ir vyresnio amžiaus nuteistųjų charakteris;– nuteistojo darbas, kuriuo jis rūpinasi dėl savęs (jeigu rūpinasi);– psichologinė-pedagoginė prognozė.Tiriant nuteistojo asmenybę būtina turėti galvoje, kad ši sistema vykdoma būrio viršininkų pedagoginėmis priemonėmis turi būti nukreipta ir į visapusišką, pilną duomenų analizės gavimą, charakterizuojančių nuteistojo asmenybę su tikslu dar efektyviau taikyti jam užkardymo, pataisymo ir perauklėjimo metodus, būdus ir priemones. Tokiu būdu gilus ir visapusiškas nuteistojo asmenybės ištyrimas – tai privalomoji viso auklėjamojo proceso pusė, neabejotina jo sąlyga. Ji turi būti vykdoma pastoviai ir nepertraukiamai nuo pirmosios iki paskutiniosios nuteistojo patekimo į pataisos darbų įstaigą dienos.DARBAS SU VYRESNIO AMŽIAUS RECIDYVISTAIS
Siekiant geriau susipažinti su kai kuriais nuteistojo asmenybės tyrimo metodais, praktikoje yra daugelis patarimų ir metodinių rekomendacijų praktiniams PDĮ darbuotojams darbe su sunkiai perauklėjamais nuteistaisiais būryje. Tokiai kategorijai priskiriami senesnės kartos recidyvistai, jauni recidyvistai, o taip pat nuteisti už valkatavimą ir parazitinį gyvenimo būdą, nuteistieji su psichinėmis anomalijomis ir t.t.Norint tinkamai organizuoti pataisomąjį ir perauklėjamąjį nusikaltėlio procesą, būtina žinoti kokie individualūs požymiai įtakoja jų aukštą bendravimo pavojingumą. Visų pirma reikėtų numatyti, kad pagrindinėmis aplinkybėmis charakterizuojančiomis tokios kategorijos asmenybę, kaip vyresnio amžiaus recidyvistą, yra:1. Antivisuomeninė asmenybės nuostata, kai iškreipti materialiniai poreikiai viršija dorovinius, o taip pat antisocialinės nuostatos, įdingi, žalingi idealai.2. Neigiami charakterio bruožai, tokie kaip egoizmas, individualizmas, išreiškiantys neigiamą recidyvisto požiūrį į visuomenę.3. Apolitiškumas, nieko neveikimas ir niekuo nesidomėjimas, patriotizmo, kaltės jausmo, atsakomybės prieš visuomenę ir valstybę jausmo nebuvimas.4. Neigiamas požiūris į naudingą visuomeninį darbą, parazitinis gyvenimo būdas, kurio siekiant jie daro nusikaltimus.5. Neteisingas savo padėties visuomenėje supratimas, neadekvatus savo veiksmų, poelgių, padaryto nusikaltimo vertinimas.6. Savo asmenybės reikšmės pervertinimas pasireiškiantis tuo, kad nusikaltėlis priskiria save drąsiems, galvojantiems žmonėms, siekia savo autoriteto pripažinimo iš kitų nuteistųjų, dėl ko panaudoja jėgą, o kartais ir dar kartą daro nusikaltimą.
7. Užsispyrimas, tai yra nemotyvuotas priešinimasis visoms poveikio priemonėms, kurias taiko PDĮ administracija.8. Nedisciplinuotinumas, kaip neigiamas valios pasireiškimas, neišsivystę moralės politikos jausmai.Geras tokių recidyvistų psichologinių charakteristikų žinojimas leidžia kryptingai organizuoti darbą būryje, išraunant jų ydas, kurio turi didelę galimybę užkrėsti ir įtvirtinti nusikalstamumą, antivisuomeninį požiūrį ir įprotį, kas sąlygoja nusikaltimų padarymus. Gi įvairių būrio nusikaltėlių psichologinių ypatumų žinojimas leidžia organizuoti auklėjamąjį visame kolektyve. Vadinasi galime tvirtinti, kad vyresniojo amžiaus recidyvistų ypatumų ištyrimas yra viso kolektyvo perauklėjant asmenybę kūrybinio darbo būtina sąlyga.VYRESNIOJO AMŽIAUS NUTEISTŲJŲ ADAPTACIJA
Vyresniojo amžiaus recidyvistų griežto režimo kolonijose adaptacija vyksta, kaip taisyklė, greitai ir neskausmingai. Vienok praktika rodo, kad jie nenoriai sueina į kontaktą su daugeliu nuteistųjų, atmestinai žiūri į 2 ar 3 kartus teistus jaunus žmones. Jau nuo pirmųjų jų patekimo į būrį dienų jie stengiasi sukurti grupuotes ar įsiterpti į vieną iš jų su perspektyva tapti lyderiu. Pradžioje jis tenkinasi “patarėjo” vaidmeniu, o įsiterpus į savo mikrogrupę, išnaudoja jos narius kaip tabako ir maisto produktų tiekėjais ar kaip partnerius azartiniuose žaidimuose. Tuo tarpu jie ieško gauti lengvą darbą, suteikti sau geresnes buitines sąlygas, stengiasi susipažinti su laisvai samdomais darbuotojais, veržiasi įgyti administracijos palankumą, dėl to gerinasi jos atstovams. Į saviveiklos organizacijas jie paprastai neįsirašo arba pareiškia, kad dalyvaus tvarkos palaikyme, bet “be įsipareigojimo”.Vyresniojo amžiaus recidyvistai žymiai labiau užsikrėtę panacitine nuostata visuomenei naudingam darbui, nei kitų nuteistųjų kategorijos. Pirmajame bausmės atlikimo etape recydivistas nenoriai bendrauja su būrio viršininku, nerodo jokio aktyvumo. Be to nustatyta, kad dauguma jų priklauso tai asmenų grupei, kuri savo veiksmais iššaukia priešiškus tarpusavio santykius tarp nuteistųjų.Vienas iš labiausiai paplitusių pažeidimų yra žaidimas kortomis. Tai vienas iš pavojingiausių nustatyto režimo pažeidimų. Neretai to pagrindu padaromi sunkūs nusikaltimai. Prasilošęs kortomis ir bijodami susidorojimo vyresniojo amžiaus recidyvistai neina į darbą ir, kaip taisyklė, siekia izoliacijos nuo bendrosios masės, siekia pervedimo į kitą būrį ar etapavimo į kitą koloniją.Šiuo metu egzistuoja dar daug būrio organizacijos spragų, kas žemina jo vaidmenį recidyvinio nusikalstamumo profilaktikoje tarp asmenų, nuteistų už valkatavimą, parazitinį gyvenimo būdą, neturinčių pastovios gyvenamosios vietos ir žmonių nutraukusių giminystės ryšius. Tarp vyresniojo amžiaus recidyvistų esančių valkatų ir dykaduonių, papuolančių į laisvės atėmimo vietas yra žymi dalis tokių, kurie vengia mokėti ieškinius, slapstėsi nuo baudžiamojo ir civilinio persekiojimo, o taip pat chroniškų alkoholikų, narkomanų, asmenų kenčiančių nuo šizofrenijos ir oligofrenijos debilumo laipsnyje. Savaime aišku, kad socialinės-psichologinės nuostatos, įsitvirtinusios šių kategorijų asmenų sąmonėje, sunkiai pataisomos.
PSICHIKOS ANOMALIJOS
Tarp vyresniojo amžiaus recidyvistų, laikomų griežto režimo kolonijose, yra nemažai asmenų su psichikos anomalijomis. Todėl būtinas ir atitinkamas elgesys su šiais žmonėmis. Būrio viršininkams būtina žinoti, kaip šios anomalijos pasireiškia išorėje, koks jų poveikis vyresniojo amžiaus recidyvistams, jų santykiai su kitais nuteistaisiais, jų gyvenimo būdas. Recidyvisto asmenybė, kuri turi kokių nors psichikos nukrypimų, gana problematiška perauklėjimo atžvilgiu. Todėl būtina pravesti atitinkamos kategorijos psichopatologinius tyrimus, tai yra psichologinių asmenybės ypatumų ir poelgių ryšium su anomalija išsiaiškinimas.Nuteistieji su nepastovia nervine sistema pagrinde pasižymi padidintai grubiu elgesiu, demonstratyviu iššaukiamumu arba aiškiai išreikštu absoliučiu abejingumu jį supantiems žmonėms ir savo likimui. Bet tai ne padidintos psichozės psichopato pakartotinis pakrikimas ir ne dekompensacija. Šių asmenų priskyrimas psichopatams iššaukia dvigubą blogį, nes tai trukdo būrio viršininkui kritiškai vertinti neteisingus auklėjimo metodus ir skiepija nuteistajam neatsakingumo jausmą už savo poelgius, dar labiau užtvirtindamas deformavimosi mechanizmą nors ir ne ligotos reakcijos.
Labai blogai, kad į psichopatus žiūrima kaip į degradavusius žmones, kurie pažeidžia nustatytą režimą, atsisako darbo, konfliktuoja su administracija, dezorganizuoja įstaigos veiklą. Būrio viršininkui būtina mokėti nustatyti asmenis, turinčių nukrypimų nuo psichinio statuso, kurie iškilo įvairių susirgimų metu, tokių kaip psichopatija, po smegenų sukrėtimo traumų, fizinių pažeidimų centrinėje nervinėje sistemoje, epilepsija, oligofrenija. Tokie pažeidimai pažeidžia sužadinamųjų ir stabdomųjų procesų veiklą galvos smegenų žievėje, o taip pat požieviniame sluoksnyje.Būrio viršininkas, net ir nebūdamas mediku-profesionalu privalo žinoti atitinkamų ligų požymius: 1. Psichopatologinis sindromas pasireiškia žaibiška afektine reakcija, emocionaliu labilumu (judrumas, greita pergyvenimų kaita), dirglumu, polinkiu į agresiją, intelekto ir atminties prislopinimu.2. Cerebruojantys (galvos smegenų) reiškiniai, galvos skausmai, galvos sukimasis , išsekimas.3. Vegetatyviniai pažeidimai, pulso labilumas, arterinio spaudimo asimetrija.Nepaisant to, nežiūrint į esančius pataloginius asmenybės pasireiškimus, kai kurie nuteistieji iki nuteisimo būna pripažinti pakaltinamais, o tai reiškia, kad psichiniai sutrikimai jų įprastame stovyje aiškiai neapsprendžia veiksmų ir poelgių, nors, be abejo, pasireiškia kai kuriuose jų veiksmuose. Vienok, parinkus neteisingą ar nereikalingą gydymą ar auklėjimo darbą pataisos darbų įstaigų psichoneurologas gali tapti traukos centru nuteistiesiems su psichikos nukrypimais ir nevalingai “kultivuoti” tariamą susirgimą. Pavyzdžiui, vienas nuteistasis po sugrįžimo iš psichiatrinės klinikos pareiškė savo būrio viršininkui: “Man viskas galima, nes aš sergu nervine liga”.Būrio sąlygomis perauklėjant nuteistuosius – aiškius psichopatus, yra įvairių nuomonių. Kai kas sako, kad būtina juos atskirti nuo kitų, sveikųjų nuteistųjų ir sutelkti juos vienoje vietoje, dėl ko rekomenduojama sukurti psichopatams specialias kolonijas ar būrius, junginius, kuriuose dirbtų psichoneurologas ir psichologas, kai kas tvirtina, kad juos būtina “išmėtyti” po visas pataisos darbų įstaigas ir būrius neišskiriant jų iš bendrojo nuteistųjų rato. Patirtis rodo, kad pastaroji nuomonė labiausiai pasitvirtina. Asmenys su psichikos nukrypimais turėtų kartu su visais dirbti, ir jiems turėtų būti taikomos kitos įprastos perauklėjimo priemonės įstaigoje, būryje ar grandyje. Aiškius psichopatus būtina dažnais psichoterapeutiniais pokalbiais pratinti susivaldyti, reikalauti iš jų, kad šie vengtų psichotrauminių situacijų. Tuo pačiu būrio viršininkas ar auklėtojas turi mokėti įrodyti psichopatui, kad jo ekscesai yra pakenčiami, bet iki tam tikro lygio, savo ribose . Jam turi būti visiškai aišku, kad kiekvienas antisocialus ir amoralus poelgis iššaukia auklėjamosios priemonės reakciją ar kitą disciplininę priemonę, kurios išvengti nepadės nei atsiprašymai, nei atsikalbinėjimai, nei nepakaltinama padėtis. Įžūlus, nežabotas, chamiškas, begėdiškas psichopatų elgesys būtinas žinoti būrio viršininkui. Pradėti perauklėti psichopatą būtina nuo smulkmenų, bet tuo pačiu verta žinoti, kad bet koks neapsižiūrėjimas ar pažiūrėjimas “pro pirštus” šiuo atveju keršys už tai.Ypatingą dėmesį nuteistųjų būryje paskutiniu metu turi asteniniai psichopatai, kurių astenija pasireiškia fiziniu ir psichiniu neištvermingumu, silpnumu ir nepasitikėjimu savimi. Jų skaičius sparčiai auga. Jie pasižymi silpna nervine sistema, pasyvia lėta reakcija. Žemas fizinis stovis nuteistųjų būryje juos verčia patirti nepilnavertiškumo, kuklumo, pažeidžiamumo jausmą.Būrio viršininkas privalo atkreipti dėmesį į tai, kad šie žmonės labai skaudžiai priima grubumą, blogai pripranta prie naujos aplinkos, pastoviai nepatenkinti savimi, jaučia įkyrų baimės jausmą. Pavyzdžiui, nuteistasis M nuo vaikystės išskyrė kuklumu, neveiklumu, ligotu savo poelgiu analizavimu. Iki patenkant į būrį buvo užsidaręs, vienišius, sunkiai priprato prie naujos aplinkos ir reikalaujant iš jo besąlygiškai paklusti režiminėms pedagoginėms priemonėms greitai “perdegė”, po ko sekė sunki depresinė būklė.Tolimesni šio nuteistojo stebėjimai parodė, kad pas tokius kaip jis, psichoasisteninis charakteris pasireiškia pastovia savikontrole ir ligotu savigraužimu, bevaisiu postringavimu. Asteniniai psichopatai švelnūs ir delikatūs bendraudami su kitais, bet vargina aplinkinius pastoviomis abejonėmis. Tinkamai auklėjant juos jie nesudaro didelio darbo. Šie nuteistieji paprastai disciplinuoti, pareigingi, vengia konfliktų, lengvai įsijungia į darbinį procesą. Būrio viršininkui būtina žinoti, kad spaudžiami tokie žmonės gali “perdegti” ar pulti į depresiją.Dirbant su nuteistaisiais turinčių kai kurių psichinių nukrypimų, visada reikia turėti omenyje, kad remiantis įvairiais papildomais faktoriais (tai gali būti kokie nors somatiniai susirgimai ar situaciniai nemalonumai) jie gali kalėjimo sąlygomis būti dekompensacijos būklėje ir nebūtina jų pulti guldyti į ligoninę. Tikros dekompensacijos kolonijos sąlygomis pasireiškia pas asteninius psichopatus. Pas juos atsiranda prasta nuotaika, padidintas užsisklendimas, prastėja miegas. Būrio viršininkas turi pirmasis tai pamatyti ir pranešti apie tai medicinos darbuotojams. Didelę reikšmę darbui būryje turi ne tik tinkama auklėjamųjų veiksmų organizacija, bet ir darbo ir poilsio suderinimas Tai yra svarbus faktorius aplenkiant dekompensacijos reakcijas ir antivisuomeninę tokių asmenų veiklą. Tinkamas darbo sureguliavimas koreguoja jų veiksmus, slopina šių asmenų emocinius-valinius pažeidimus, tuo pačiu padidinamas jų perauklėjamumas. Visą šį sunkumą didžiąja dalimi turi prisiimti būrio viršininkas.TAI, KAS ŽINOTINA BŪRIO VIRŠININKUI
Norint tinkamai suderinti auklėjamąjį ir psichoprofilaktinį darbą būryje būtini glaudūs ryšiai, bendri ir koordinuoti visų dalių ir darbuotojų veiksmai. Tam kad tai pasiekti, būtina sistemiškai pravedinėti kolonijoje instrukcinius metodinius užsiėmimus kartu su medicinos darbuotojais ir būrio viršininkais. Be viso to būrio viršininkas turėtų žinoti, kad:– iki 60 % nuteistųjų nuteistų už tokius nusikaltimus kaip tyčinis nužudymas, išžaginimas, plėšimas ir atvira vagystė, vagystė ir chuliganizmas, turi nepanaikinančių jų pakaltinamumo psichinių anomalijų;– dėl savo psichinio ir emocinio neišsivystymo oligofrenai sunkiai prisitaiko prie PDĮ sąlygų, kelia konfliktines situacijas ir sudaro sunkumų pedagoginio pobūdžio veiksmams;– nusikaltimą prieš asmenį jie gali padaryti be bet kokio nors aiškaus motyvo ar reikalo;– grupuotes, kuriose yra nuteistųjų su oligofrenijos požymiais būtina atskirti, visų pirma izoliuojant lyderį;– būtina surasti tokio nuteistojo asmenybėje kompensuojančiąsias dorybes (pvz.,interesai arba pomėgiai), kurie galės atitinkamu laipsniu atstatyti psichinio vystymosi defektus, ir šiuos interesus bei pomėgius būtina stimuliuoti;– kuo stipriau pas nuteistąjį išreikšti tam tikri asmenybės bruožai tuo mažesnė tikimybė, kad jis yra tinkamas valdyti aplinkinius ir save patį, tuo didesnė tikimybė, kad jis priklauso nuo tų sąlygų, stengiasi jas atkurti.
ALKOHOLIKAI IR NARKOMANAI
Būrio viršininkams ypatingą dėmesį visą laiką būtina atkreipti būryje esančius recidyvistus sergančius alkoholizmu ir narkomanija. Buvo nustatyta, kad didelis spiritinių gėrimų ir narkotinių priemonių naudojimas privedė juos prie visiško moralinio ir intelektualinio nuosmukio, pakirto jėgą ir valią, palengvino ir pagreitino jų nusikalstamo sumanymo užuomazgą, nulėmė jų sąmonėje neigiamų, asocialių motyvų naudą, sunaikino kaltės jausmą, pagarbą įstatymui, išvystė ciniškus, egoistinius siekius.Būrio viršininkas turi turėti omenyje, kad vyresniojo amžiaus recidyvistų, kurie yra chroniški alkoholikai ir narkomanai, yra visiškai abejingi savo lemčiai, draugų ir viso kolektyvo interesams. Jiems itin būdingas inertiškumas, abejingumas, paprastai neturi jokios perspektyvos gyvenime. Visas jų interesas susiveda į norą gauti spiritinių gėrimų ar narkotikų. Vis gi vyresniojo amžiaus recidyvistai – chroniški alkoholikai šiek tiek skiriasi nuo narkomanų. Pas nuteistuosius pripažintus chroniškais alkoholikais yra susilpnėję stabdomieji procesai ir ryškiai suprastėjęs darbingumas, pablogėjusi atmintis ir dėmesys, supaprastėjusi mąstysena. Pas juos nepastovi nuotaika, pastoviai padidintas dirglumas.Pas recidyvistus narkomanus, skirtingai nei alkoholikų, lieka aiški atmintis, bet yra didesnis fizinis ir psichinis priklausomumas nuo narkotinių medžiagų. Jie siekia pritraukti, pripratinti prie narkotikų kuo daugiau žmonių. Gydymo metu jie žymiai dažniau patiria “perdegimą”, gydymo proceso nutrūkimą. Šie nuteistieji ypač įžeidūs, reikalauja didelio dėmesio. Kartais jie tinkamai nesupranta reikalavimų, todėl dažnai parodo grubumą, netaktiškumą, būna žiaurūs ir beširdžiai aplinkiniams ir artimiesiems.Būrio viršininkui būtina žinoti, kad naudojamais preparatais toksiškai veikiant smegenis ir gyvenant nusikalstame mikroklimate, vyksta asmenybės degradacija, išsitrina individualios ypatybės, bruožai, ir tai daro šių asmenų ratą panašius vienas į kitą. Jiems ypač nebūdingi užuojautos ir atjautos jausmai. Todėl iš jų formuojasi chuliganai, vagys, valkatos, veltėdžiai, žudikai ir prievartautojai. Chroniškų alkoholikų ir narkomanų asmeninė charakteristika labai priklauso nuo jų susirgimo lygio, todėl būrio viršininkui būtina laiku išsiaiškinti tokius asmenis ir imtis priemonių šių žmonių gydymui.
PATAISOMUMO LAIPSNIO NUSTATYMAS
Būrio viršininkai, kaip perauklėjimo proceso organizatoriai, dažnai neturi šiam darbui būtinų psichologinių pedagoginių, o taip pat ir praktinių žinių. Būtent todėl jie netinkamai sprendžia tokius klausimus, kaip konkrečių asmenų pasitaisymo lygio nustatymas, jų priešlaikinio paleidimo laisvėn pagrindimas, skatinamųjų priemonių ir nuobaudų taikymas, ir t.t.. Žinoma, kad baudžiamojo kalinimo humanizavimas susiję su optimalių sąlygų sudarymu nuteistųjų diferencijacijos pagrindu, vienok ne tik pagal tinkamumo požymius vienam ar kitam darbui, bet įvertinant jų dorovinio ir socialinio apsileidimo visumą, visuomeninio pavojingumo, pataisomumo ir perauklėjimo laipsnį. Tarp būrio sistemos tobulinimo veikos problemų aktualiausia tampa praktiškas psichologinių-pedagoginių metodų panaudojimas nuteistojo asmenybės ištyrimui ir poveikio jam. Asmenybės ištyrimas, o taip pat pat neformalaus poveikio nuteistajam būrio sistemoje taikymas turi būti kryptingas, visapusiškas, objektyvus ir vykdomas ne tik būrio viršininko, bet ir visų perauklėjimo personalo narių. Tai yra, tikrovėje, nepriklausomų charakteristikų apibendrinimo visuma. Būrio viršininkų nuomone, dabar būtini kompleksiški pataisomumo rezultatų įvertinimai. Gautus duomenis būrio viršininkas turėtų surinkti, apibendrinti ir padaryti vienareikšmišką išvadą apie kiekvieno nuteistojo pataisomumo laipsnį. Pataisos darbų įstatimleidystė išskiria tokius nuteistųjų pataisomumo laipsnių kriterijus: pavyzdingas elgesys, sąžiningas požiūris į darbą, dalyvavimas auklėjamosiose priemonėse, draugiškas, palankus požiūris į mokslą mokyklose. Būrio sistemai pataisos darbų pedagogika ir psichologija apart bendrų pataisomumo kriterijų konkrečių požymių (nuorodų) paiešką, kuriuos būrio viršininkas gali fiksuoti analizuojant nuteistojo požiūrį į įvairias jo veiklos rūšis (pataisymo priemones), į kitus žmones (socialinis-psichologinis) aspektas ir į save patį (psichologinis aspektas). Be to šiuo atveju pataisomumo rodiklis tuo geriau atskiria tikrąją viso reikalo padėtį, kuo daugiau rodiklių naudojamasi. Toliau parodomajame variante nors ir nėra išsamių kriterijų, nes galimi ir kiti pataisomumo kriterijai taip pat jų požymiai, kurie būrio viršininkui gali pasirodyti tinkamesni, bet šių kriterijų būrio viršininkas neturėtų aplenkti. Tai yra:1. Požiūris į padarytą nusikaltimą.2. Požiūris į bausmę.3. Požiūris į nustatytą bausmės atlikimo ir atbuvimo tvarką.4. Požiūris į visuomenei naudingą darbą.5. Požiūris į auklėjamąjį darbą.6. Požiūris į bendrojo lavinimo mokslą ir profesinį pasiruošimą.7. Požiūris į bendrąjį auklėmajį poveikį.8. Požiūris į visuomeninį darbą.9. Požiūris į referentinę grupę.10. Socialinė adaptacija.11. Nuteistojo požiūris į save patį.12. Psichologinis nuteistojo stovis
BŪRYS – PEDAGOGINIO DARBO CENTRAS
Būrys, kuriame 150-200 žmonių, pertvarkomas į du nuteistųjų būrius.Bendro paskaičiavimo ir uždarbio fondo apmokėjimo sąskaita būrio viršininkams .Paskiriamos pareigos:būrio viršininkasbūrio viršininko pavaduotojas auklėjamajam darbui inžinierius – darbo ir darbinio auklėjio organizatoriusinspektorius režiminiam ir operatyviniam darbui.
PLANAS
1. Įžanga A. Bendri nuostatai ir principai. B. Uždaviniai.
1. Būrio reikšmė. 2. Būrio viršininkas būryje. 3. Būrio sudarymo esmė. 4. Būrio viršininko individualus darbas su nuteistaisiais. 5. Darbas su vyresniojo amžiaus recidyvistais. 6. Vyresniojo amžiaus recidyvistų adaptacija. 7. Psichikos anomalijos. 8. Tai, kas žinotina būrio viršininkui. 9. Alkoholikai ir narkomanai.10. Pataisomumo laipsnio nustatymas.
11. Išvada.
IŠVADA
1. Praktikoje patvirtinta, kad geriausių nuteistųjų perauklėjimo tikslų pasiekiama įgyvendinant kolonijose būrio sistemą. Būtent būryje nuteistieji yra aplinkoje, kuri vienoda visiems, be to būryje negali grupuotis didesnės nusikalstamos grupės.
2. Būrio viršininkas yra pagrindinis būrio veiklos organizatorius. Nuo to kaip jis organizuos darbą būryje, skirs auklėjamąsias priemones ir nuobaudas, priklausys nuteistųjų ateitis.
3. Būrio viršininkas privalo asmeniškai bendrauti su kiekvienu nuteistuoju ir jį pažinti. Patartina vesti nuoseklų dienoraštį, kuriame fiksuojami kiekvieno bendravimo ypatumai. Tai padeda sudaryti kiekvieno nuteistojo charakteristiką ir parinkti tinkamą perauklėjimo principą.
4. Vyresniojo amžiaus recidyvistai Lietuvos Respublikos kalėjimuose – rimta problema. Šie asmenys dažnai tyčia, o kartais tiesiog savo pasyvumu iššaukia kitų nuteistųjų viešosios tvarkos pažeidimus.
5. Vyresniojo amžiaus recidyvistų adaptacija – ilgesnis ir žymiai sunkesnis procesas, todėl būrio viršininkas privalo čia panaudoti visą savo profesionalumą.
6. Pastaruoju metu laisvės atėmimo vietose labai padažnėjo asmenų su psichinėmis anomalijomis. Būrio viršininkams būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šiuos asmenis ir nemaišyti jų su bendrąja mase, bet ir neišskirti jų kitų nuteistųjų akivaizdoje. Tas pats liečia ir alkoholikus bei narkomanus būryje. Savalaikis šių asmenų nustatymas būtinas užkertant kelią šių asmenų tolimesnei degradacijai.
7. Būrio viršininkas privalo nustatyti ir įvertinti kiekvieno nuteistojo pataisomumo laipsnį. Būtinas būrio viršininko ir kito PDĮ – os personalo koordinavimas.