STRESŲ ĮTAKA SAUGIAM DARBUI DARBO IR CIVILINĖS SAUGOS PROJEKTINIS DARBAS

UTENOS KOLEGIJOS

VERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO

EKONOMIKOS KATEDROS

TURIZMO IR VIEŠBUČIŲ ADMINISTRAVIMO STUDIJŲ PROGRAMA

STRESŲ ĮTAKA SAUGIAM DARBUI

DARBO IR CIVILINĖS SAUGOS PROJEKTINIS DARBAS

UTENA, 2013

SANTRAUKA

Temos aktualumas. Ilgą laiką darbe patiriamas stresas gali sukelti rimtus psichinės ar fizinės sveikatos sutrikimus, silpninti adaptacinius sugebėjimus, mažinti atsparumą ligoms. Nuo tokių pasekmių kenčia darbo našumas, kūrybingumas ir konkurencingumas. Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros duomenimis, Europos Sąjungos valstybėms darbo stresas kasmet kainuoja mažiausiai 20 milijardų eurų.

Šio darbo objektas – stresų įtaka saugiam darbui.

Šio darbo tikslas – atskleisti stresų įtakos saugiam darbui aktualumą. Pirmoje darbo dalyje išnagrinėta streso samprata, požymiai ir priežastys teoriniu aspektu. Antroje dalyje analizuota streso įtaka saugiam darbui. Trečioje dalyje aptarta streso prevencija.

Šio darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti streso sampratą apžvelgiant požymius ir priežastis.

2. Išanalizuoti streso įtaką saugiam darbui.

3. Aptarti streso prevenciją.

Pagrindinės išvados:

1. Stresą sąlygoja blogas darbo organizavimas, planavimas, smurtas ir bauginimas, žodiniai užgauliojimai.

2. Stresas gali pakenkti darbo vietos saugai ir turėti įtakos kitiems su darbu susijusiems sveikatos sutrikimams.

3. Streso visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima padidinus savo atsparumą stresui.

SUMMARY

Relevance of the topic. For a long time the work-related stress can lead to serious mental and physical health problems, reduce the adaptive ability to reduce resistance to disease. From those suffering the consequences of labor productivity, creativity and competitiveness. European Agency for Safety and Health at Work Agency, the European Union countries work stress yearly cost at least 20 billion euros.

The object – stresses influence the safe operation.

The aim of the study is to – reveal stress affect safe operation relevance. In the first part the concept of stress, symptoms and causes of the theoretical point of view. The second part analyzed the influence of stress safety. The third section discussed the prevention of stress.

Characteristics of the study.

1. First Examine the concept of reviewing the signs of stress and causes.

2. Second To analyze the stress and safety.

3. Discuss stress prevention.

The main findings

1. Stress leads to poor work organization, planning, violence and bullying, verbal bullying.

2. Stress can compromise workplace safety, and contribute to other work-related health problems.

3. Stress can not be avoided, but you can increase your resistance to stress.

TURINYS

SANTRAUKA ……………………………………………………………………………………………………………… 2

SUMMARY …………………………………………………………………………………………………………………. 3

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………. 5

STRESO SAMPRATA, POŽYMIAI IR PRIEŽASTYS ……………………………………………. 6

Potencialūs stresoriai darbo vietoje ……………………………………………………………………… 8

STRESO ĮTAKA SAUGIAM DARBUI ………………………………………………………………… 10

Įspėjamieji streso faktoriai darbo vietoje ………………………………………………………………11

Darbuotojo reakcija ir elgesys …………………………………………………………………………….13

Streso sukeltos ligos ir streso korekcinės priemonės …………………………………………….. 16

Psichinio streso veiksniai ir vertinimas darbe ………………………………………………………. 17

Streso darbe tyrimo metodai ……………………………………………………………………………… 18

STRESO PREVENCIJA ……………………………………………………………………………………….. 19

3.1. Pagrindiniai sveiko darbo garantai ir problemų sprendimas …………………………………… 19

3.2. Apsauga nuo stresų darbo vietoje ……………………………………………………………………….. 21

IŠVADOS …………………………………………………………………………………………………………………… 23

NAUDOTA LITERATŪRA ………………………………………………………………………………………… 24

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Pagrindiniai streso požymiai …………………………………………………………………………….. 7

2 lentelė. Tipinės streso sukeltos ligos ……………………………………………………………………………. 15

3 lentelė. Sutrikimai ilgainiui tampantys susirgimais ……………………………………………………….. 16

4 lentelė. Mintys darbdaviams ir darbuotojams ……………………………………………………………….. 19

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. „Kibiro modelis“ ……………………………………………………………………………………………….. 12

2. pav. Reakcijos į stresą schema …………………………………………………………………………………… 14

3 pav. Galimi kenkiančių darbo veiksnių poveikio sveikatai keliai …………………………………….. 16

4 pav. Stresinių darbo veiksnių įvertinimo būdai ……………………………………………………………… 18

ĮVADAS

Temos aktualumas. Stresas – XXI amžiaus žmonių gyvenimo palydovas. Stresuojama dėl visko ir nuolat. Darbe patiriamas stresas yra viena didžiausių sveikatos ir saugos problemų, su kuriomis susiduriame ir Lietuvoje. Stresą patiria beveik ketvirtadalis darbuotojų. Jo sukeliami nuostoliai milžiniški – kenčia žmonės, blogėja ekonominiai rodikliai. Stresą darbe gali patirti visi. Nuo jo kenčia bet kurio sektoriaus ir bet kokio dydžio organizacijos darbuotojai. Pokyčiai darbo pasaulyje daro vis didesnį spaudimą darbuotojams – mažinamos išlaidos ir naudojamasi užsakomosiomis paslaugomis, reikia demonstruoti didesnį funkcinį ir kvalifikacinį lankstumą, dažniau sudaromos laikinosios darbo sutartys, didėja nestabilumas, intensyvėja darbas (kartu didėja darbo krūvis ir spaudimas) ir menkai derinama darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.

Streso ir psichologinių bei socialinių pavojų darbe mažinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė pareiga. Todėl šio darbo aktualumą lemia tai, kad stresas kenkia ne tik žmonių sveikatai ir saugai, bet taip pat ir šalies ekonomikai.

Šio darbo objektas – stresų įtaka saugiam darbui.

Šio darbo tikslas – atskleisti stresų įtakos saugiam darbui aktualumą.

Šio darbo uždaviniai:

1. Išnagrinėti streso sampratą apžvelgiant požymius ir priežastis.

2. Išanalizuoti streso įtaką saugiam darbui.

3. Aptarti streso prevenciją.

Pirmoje darbo dalyje išnagrinėta streso samprata, požymiai ir priežastys teoriniu aspektu. Antroje dalyje analizuota streso įtaka saugiam darbui. Trečioje dalyje aptarta streso prevencija.

Šiame darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė.

Darbo struktūra – darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados, 8 pozicijų literatūros sąrašas. Darbo apimtis be priedų – 24 puslapiai.

STRESO SAMPRATA, PRIEŽASTYS IR POŽYMIAI

Yra daug streso apibrėžimų ir teorijų apie tai, kas jį sukelia. Pagrindiniai streso darbe apibrėžimai ir sampratos, priimti Profesinės saugos ir sveikatos tarnybos, yra šie:

Stresas – stresas darbo vietoje yra sąveikos tarp asmens ir jo darbo aplinkos rezultatas. Asmeniui tai yra suvokimas, kad jis/ji negali susidoroti su savo darbo aplinkos reikalavimais ir atitinkamas neigiamas emocinis atsakas.1

Stresas visų pirma yra nelygybė tarp reikalavimų ir galimybių (pajėgumas ir laikas) tai įvykdyti. Šis prieštaravimas dirbančiajam yra nemalonus ir sukelia neigiamas reakcijas: baimę, vidinę įtampą, bejėgiškumą ir t. t.

Stresas darbe – emocinių, pažintinių, elgesio ir fiziologinių reakcijų į nemalonius ir kenksmingus darbo turinio, darbo organizavimo ir darbo aplinkos aspektus visuma. Ši būsena apibūdinama kaip stiprus susijaudinimas ir didelis nepasitenkinimas, o taip pat dažnai kaip jausmas, kad per daug reikalaujama“ (Europos Komisija).2

Įmonės patiria stresą tuomet, kai jaučia, kad jiems keliami reikalavimai neatitinka jų galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus. Nors stresas yra psichologinis išgyvenimas, jis kenkia ir fizinei įmonių sveikatai.

Labiausiai paplitusios streso priežastys:

• galimybės kontroliuoti darbą neturėjimas;

• netinkamų reikalavimų darbuotojams kėlimas;

• kolegų bei vadovų paramos trūkumas;

• blogas įmonių ir darbo derinimas;

• prasti tarpusavio santykiai;

• psichologinis arba fizinis smurtas darbo vietoje;

• pareigų darbe bei gyvenime nesuderinamumas.

Žmonės skirtingai reaguoja į tokias pačias aplinkybes. Vieni žmonės sugeba geriau susidoroti su dideliais reikalavimais nei kiti. Svarbu, kaip žmogus subjektyviai vertina savo padėtį.

Atsižvelgiant tik į aplinkybes, neįmanoma nustatyti, kokį stresą jos gali sukelti. Dėl trumpalaikio streso, pvz., kai reikia suspėti atlikti darbą iki nustatyto termino, problemų paprastai nekyla: iš tikrųjų tai gali padėti įmonėms dirbti taip, kaip jie geriausiai sugeba. Dėl patiriamo streso gali pasikeisti žmogaus savijauta, mąstymas ir elgesys.

1 – oje lentelėje pateikiami pagrindiniai streso požymiai.

Emociniai:

– nerimas

– baimė

– depresija

– pyktis

– panika

– įtampa

– frustacija

– irzlumas ir kt.

Fiziologiniai:

– prakaitavimas

– greitas kvėpavimas

– krūtinės veržimas

– širdies dūžiai

– padidėjęs kraujo spaudimas

– galvos skausmas

– silpnumas

– nuovargis

– pykinimas

– apetito praradimas

– nemiga ir kt.

Kognityviniai:

– nedėmesingumas

– išsiblaškymas

– nelankstus problemų sprendimas

– padidėjusi savikritika

– kiti pažintiniai sutrikimai

Elgesio:

– gestikuliacija

– sustingimas

– stereotipiški judesiai

– koordinacijos trūkumas

– drebulys

– šauksmas

– tyla ir kt.

 

1 lentelė. Pagrindiniai streso požymiai

Šaltinis: J. Kasiulis, V. Barvydienė, 2005 m.

 

Streso darbe požymiai:

1. Požymiai įmonės lygmeniu:

pravaikštos, didelė darbuotojų kaita, nepunktualumas, drausmės problemos, priekabiavimas, mažesnis našumas, nelaimingi atsitikimai, klaidos, didesnės kompensacijų ir sveikatos priežiūros išlaidos.

2. Požymiai atskirų žmonių lygmeniu:

emocinės reakcijos (dirglumas, nerimas, miego problemos, depresija, hipochondrija, susvetimėjimas, išsekimas, blogi santykiai šeimoje);

pažintinės reakcijos (sunku susikaupti, įsiminti, išmokti naujų dalykų, priimti sprendimus);3

elgesio reakcijos (piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, tabaku; žalingas elgesys);

fiziologinės reakcijos (nugaros problemos, imuniteto susilpnėjimas, skrandžio opos, širdies problemos, padidėjęs kraujospūdis).

Kiekvienas žmogus stresą priima ir apdoroja skirtingai. Kas vienam gali būti beveik nepakeliama našta, kitas tai priima kaip iššūkį arba stimulą „Jėga“. Dažnai labai svarbų vaidmenį vaidina ir vidiniai, psichiniai procesai, kad situacija būtų priimta kaip stresas. Individualios streso įveikimo galimybės, t.y. išmoktas pavyzdys kaip nugalėti įtampą, taip pat lemiamai formuoja sprendimų ir veiksmų laisvę. Stresas sukeliamas stresiniu dirginimu arba taip vadinamais stresoriais. Ką žmogus gali nugalėti, priklauso nuo trukmės, intensyvumo ir stresorių skaičiaus ir kitų apkrovų darbo vietoje. 4

Potencialūs stresoriai darbo vietoje

Stresoriai – tai įvykiai ar aplinkybės, kurie žmogui sukelia pojūtį, kad fiziniai ar psichologiniai reikalavimai yra ant pastarojo sugebėjimų su jais susidoroti ribos. Faktoriai, sukeliantys stresą (stresoriai) – skirtingi, bet jie iš esmės sukelia vienodą biologinę streso reakciją.5

Stresoriai gali būti keleto tipų:

1. Psichiniai stresoriai

• Kiekybiniai pernelyg dideli darbo reikalavimai arba tempas;

• Aukšti kokybiniai reikalavimai dėl informacijos srauto, nesuvokimo, ar užduoties kompleksiškumo;

• Pernelyg dideli reikalavimai, kai darbo turinys neatitinka kvalifikacijos;

• Prieštaringi nurodymai;

• Nuolatinės prastovos;

• Nesuprantama informacija;

• Nepakankamas grįžtamasis ryšys;

• Neaiškus užduoties tikslas;

• Griežti laiko ir pajėgumo terminai;

• Nesėkmės ir kontrolės baimė;

• Didelė atsakomybė už asmenis arba žodžius;

• Nepakankamas supažindinimas su darbu;

• Neaiški kompetencija;

• Emociniai reikalavimai, pvz., gera nuotaika (aptarnaujant klientus), kai ima pyktis.

2. Socialiniai stresoriai

• Nepakankamas kolegų ir vadovo įvertinimas ir parama;

• Blogas mikroklimatas;

• Konfliktai;

• Konkurencija;

• Izoliuotas darbas;

• Naktinis darbas;

• Mažos tobulėjimo galimybės;

• Diskriminavimas arba skriaudimas;

• Darbo specifikos ir šeimos poreikių konfliktas;

• Baimė prarasti darbą;

• Nepakankama informacija ir dalyvavimas įmonės įvykiuose.

3. Fizikiniai stresoriai

• Triukšmas;

• Šaltis arba karštis;

• Blogas apšvietimas;

• Prievarta (laikoma socialinio stresoriaus ekstremalia forma).

Nesaugūs darbo santykiai (aplinkybės) ir nedarbas priskiriami dideliem (stipriai veikiantiems) stresoriams. Todėl veiksminga darbo ir sveikatos apsauga prasideda jau planuojant darbo santykius ir ne tik sudarant žmogui būtinas darbo sąlygas.6

STRESO ĮTAKA SAUGIAM DARBUI

Darbo procesų mechanizavimas ir automatizavimas, informacijos gausa, laiko stoka neigiamai veikia darbuotojo fizinę būseną ir sukelia psichofiziologinį stresą.

Anglų kalbos žodžiui „stress“ artimiausias lietuvių kalbos žodis „įtampa“. Taigi, stresas darbe yra emocinė būsena, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojo sugebėjimo atlikti juos. Daugiausiai stresas patiriamas dėl psichologinės rizikos.7

Kadangi žmonės labai skiriasi asmeninėmis temperamento savybėmis ir gabumais, tai tie patys darbo aplinkos keliami reikalavimai vieniems sukelia didelį stresą, kitiems – vos pastebimą.

Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Ilgai trunkančios stresinės reakcijos pavojingos sveikatai. Jei stresas intensyvus ir patiriame jį ilgą laiką, gali sutrikti miegas, apimti nerimas, depresija, sunku susikaupti. Tyrimai rodo, kad 16% vyrų ir 22% moterų širdies ir kraujagyslių ligų lemia stresas darbe. Taip pat stresas dažnai tampa skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos, didelio kraujospūdžio sukėlėju.

Žmogaus organizmas darbinėje veikloje susiduria su fiziologinių ir psichologinių veiksnių deriniais. Šių veiksnių pasireiškimo derinys yra daug maž pastovus ir atitinka darbo aplinkos keliamus reikalavimus. Be šių stresą sukeliančių veiksnių žmogaus organizmą įtakoja psichosocialiniai stresai ir fiziniai-cheminiai veiksniai.

Kuo didesnis neatitikimas tarp žmogaus fizinių bei psichinių poreikių ir visuomenės galimybių tuos poreikius patenkinti, tuo didesnį stresą išgyvena žmogus. Vadinasi, stresas – tai ergonominės sistemos „žmogus – mašina – darbo aplinka“ neatitikimo rezultatas.

Fiziniai-cheminiai veiksniai (pvz.: triukšmas, dulkės, apšvietimas ir kt.) ne tik tiesiogiai veikia darbuotojo sveikatą per tam tikrus organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas. Vien žinojimas, kad yra kenksmingas veiksnys, kelia baimę ir nuogąstavimą, nes galima prarasti sveikatą ar net gyvybę. Kenksmingo veiksnio įtaka gali būti perdėta, kai jam priskiriama daugiau negatyvių pasekmių negu jis iš tikrųjų sukelia. Tai atsitinka, kai įdiegiama nauja technika ar technologija. Geras pavyzdys gali būti įstaigų ir įmonių darbo kompiuterizavimas. Ilgas valandas trunkantis darbas prie kompiuterio kelia grėsmę daugiausia regos organams ir raumenų-skeleto sistemai. Vis dėl to nuogąstavimai, kokius sukėlė kompiuterių įvedimas pranoksta realią grėsmę.

Darbo organizavimas ir jo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Darbuotojas priklauso nuo darbo laiko. Dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų, pvz., pamaininio darbo darbuotojui pasireiškia miego sutrikimai.

Darbo organizavimas įtakoja dirbančiųjų santykius. Galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžta atsakomybė užtikrina gerus darbuotojų santykius ir mažina psichologinį stresą. Nesant galimybės savarankiškai spręsti ar daryti įtaką darbo turiniui sukelia psichinio streso simptomus.

Darbas, pasižymintis ypač dideliu informacijos kiekiu ir būtinumu priimti svarbų ir greitą sprendimą, gali sukelti psichinį stresą, ko pasėkoje gali įvykti nelaimingas atsitikimas.8

JAV nustatyta, kad 75-85 % nelaimingų atsitikimų darbe yra susiję su nesugebėjimu įveikti stresą. Didžiulė atsakomybė darbe, ypač už kitus darbuotojus – stiprus stresorius. Psichinius stresorius taip pat sukelia labai monotoniškas darbas, per didelis ar nepakankamas krūvis. Dėl to darbdaviai turi konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais, organizuoti renginius, kuriuose dalyvautų psichologai, ir jų metu išsiaiškinti, kas kelią įtampą ar trukdo dirbti. Įtampos nereikia vengti – ją reikia pažinti, valdyti ir kontroliuoti. Tiksli streso diagnozė yra pagrindas jam įveikti. 9

2.1. Įspėjamieji streso faktoriai darbo vietoje

Stresą gali sukelti netinkamai organizuotas darbas darbo vietoje ir netinkamas darbo atlikimas.

Įspėjantys faktoriai yra šie:

Atmosfera (arba „kultūra“) darbo vietoje arba kaip stresas yra aptinkamas;

Reikalavimai darbuotojui, pvz., ar turi per daug ar per mažai darbo ar pasmerktas fizinėms grėsmėms, tokioms, kaip pavojingi chemikalai ar triukšmas;

Kontrolė – kiek įtakos darbuotojui daro tai, kaip jis atlieka darbą;

Santykiai darbo vietoje, pvz., ar yra nesutarimų;

Pokyčiai – kiek informacijos darbuotojas gauna apie pokyčius ir kaip efektyviai jie planuojami;

Vaidmuo – kaip aiškiai darbuotojas suvokia savo darbą ir ar yra kokių nors konfliktų;

Parama iš kolegų ar vadovybės pusės;

Mokymai, kad darbuotojas įgytų įgūdžių reikalingų darbui atlikti.

Dabartiniame moderniame darbo pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai. Tai parodė Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai. Todėl darbingumo reikalavimai, darbo tempas ir griežti darbo terminai nuolat auga. 10

Beveik du trečdaliai dirbančiųjų pastoviai yra spaudžiami griežtų terminų ir daugmaž iš kas antro darbuotojo reikalaujamas aukštas darbo tempas. Stresas yra sudėtingas klausimas, ir nėra dviejų panašių asmenų, kuriuos vienodai veiktų tiek reikalavimai darbe, tiek darbo aplinka. Darbdaviai turi būti budrūs savo darbuotojų streso ženklams. Tačiau darbdaviai gali kovoti su streso ar nuovargio situacijomis tik jeigu apie šias yra informuoti. Todėl darbuotojai, patiriantys stresą darbe, turi pranešti savo darbdaviams apie patiriamą stresą. Turi funkcionuoti sistemos, kurios leistų darbuotojams jaustis užtikrintiems, kad jie praneš apie šią situaciją savo darbdaviui, vadovui ar viršininkui, bus padaryta viskas, kas įmanoma, norint išspręsti problemas. Praktikoje gali būti naudinga galvoti apie stresą, taikant paprastą „kibiro” modelį (1 pav.):

1 pav. „Kibiro modelis“

Šaltinis: http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php

 

„Kibiro“ modelis teigia, kad stresas ir nuovargis atsiranda, kai asmenybės prisitaikymo atsargos išsenka greičiau, nei pasipildo. Tokie dalykai kaip įdomus darbas, šilti santykiai, gera sveikata ir kiti pripildo kibirą. Sunkios darbo sąlygos, konfliktai darbe, emociškai sekinantis darbas, darbo perteklius ar nepakankamas krūvis bei sunkumai namuose gali išdžiovinti kibirą. Tai pavyksta ištverti, kai atranda pusiausvyra tarp šių faktorių. Kaip kibiro modelis rodo, nėra reikalo papildyti kibiro, jei stresoriai, pernelyg greit jį išsekina. Stresorių kontroliavimas reikalingas dažnai, norint užpildyti skyles arba bent jau sumažinti, kad neaugtų stresas. Gyvenimas be rizikos būtų labai pilkas. Šia prasme šiek tiek streso nepakenks. Akivaizdu, kad rizikos stoka darbe gali sukelti tiek pat streso, kiek ir darbas, reikalaujantis fizinių ar dvasios pastangų. Tačiau pusiausvyra tarp stimuliavimo ir poilsio reikalinga. Ar stresas yra „geras“, ar „blogas“, priklauso nuo asmeninės ištvermės lygio ir pakankamo laiko atgauti jėgas. Šis blaivus požiūris sako mums, kad užsitęsęs ar gilus stresas – arba užsitęsusi ar rimta streso rizika – gali būti kenksminga asmeniui arba organizacijai. 11

Neigiamos situacijos požymiais (priešingai nei tik rizikingos) galime laikyti, pavyzdžiui, tai, kai efektyvi grupė nustoja sėkmingai funkcionavusi. Tinkama pusiausvyra gali pasikeisti laikui bėgant. Pvz., kai prie rizikos priprantama, ji gali virsti monotoniška kasdienine užduotimi, kurią asmuo jau vien dėl šito laiko sukeliančia stresą.

Dalykai anapus darbo vietos – šeimos problemos, antrasis darbas, prasta dvasinė ar fizinė sveikata – gali sukelti stresą. Šie faktoriai gali būti dar reikšmingesni, kai jie veikia drauge su darbo vietoje veikiančiais faktoriais ir sukuria atvirkštinį efektą darbuotojo sugebėjimui susidoroti su darbu.

Darbdaviai negali tiesiogiai kontroliuoti (arba atsakomybės už) su darbu nesusijusių faktorių. Tačiau, jei darbdavys žino apie su darbu nesusijusius streso sukėlėjus, gali prireikti imtis priemonių, kad būtų išvengta pavojaus, ten, kur aktualus žmonių saugumas darbo vietoje – tame tarpe ir tarnautojų. Darbdaviai turi turėti paprastų ir praktinių mechanizmų tarnautojo laikinai negaliai įvertinti ir pašalinti, nepriklausomai nuo priežasties, jei tas laikina negalia tarnautojui kelia riziką.12

Darbuotojo reakcija ir elgesys

Esant stresinėms aplinkybėms naudojamasi išmėginta, rutinine veikimo strategija ir patirtimi. Sugebėjimas galvoti ir kūrybingumas lieka nuošaly. Kompleksiškumas redukuojamas paprastais Taip-Ne sprendimais. Todėl dažnai daromos klaidos. Tyrimų rezultatai rodo, kad profesinė veikla, kuri apibūdinama monotonišku darbu, nuolatiniais griežtais terminais, nereikliomis užduotimis ir apribota veiksmų ir sprendimų laisve, labai padidina širdies infarktų riziką. Jeigu yra ribotos poilsio galimybės, ši rizika dar padidėja. Tai liečia visus ir visų rangų darbuotojus. Tačiau kas gali pats paskirstyti savo darbą ir kuo mažiau nurodymų gauna iš kitų, tą mažiau veikia įtampa.

Stresas atsiranda dėl disproporcijos tarp įdėto darbo ir pripažinimo. Kas nuolat visas atsiduoda savo darbui ir dėl to nei pagyrimo, nei atpildo profesinėje karjeroje, saugume ir pajamose negauna, yra veikiamas streso. Darbo praradimo baimė ir profesinis nuosmukis ypač svarbu. Žmogaus kūnas reaguoja į stresines situacijas taip pat, kaip ir prieš milijonus metų, kai mūsų protėviai buvo medžiotojai. Tokiais atvejais žmogus pasirengia bėgti arba pulti. Trumpam laikui organizmas mobilizuoja visus rezervus, išsiskiria streso hormonai. Jie mobilizuoja energetinius rezervus, cukrų ir riebalus, padidina kraujo spaudimą, pulso dažnį ir pagreitina kvėpavimą. Kitos funkcijos sumažėja, pvz., imuninė apsauga, virškinimas, slopinamos organizmo atstatymo funkcijos. 2 pav. Pateikiama Reakcijos į stresą schema.13

2. pav. Reakcijos į stresą schema

Šaltinis: http://www.profsajunga. org/index.php

 

Žinoma, darbo vietoje pasireiškiančios fizikinės reakcijos neadekvačios žmogaus veiklai. Ilgai trunkantis stresas skatina organizmą vis naujam medžiagų apykaitos procesui.

 

Pažintiniame lygmenyje:

– Mintys – „Atsargiai“,

„aš su tuo nesusidorosiu“,

„vėl tas pats“,

„tai neteisinga“

– tuštuma galvoje

– mąstymo užblokavimas

– minčių spiečius

– susikoncentravimo sutrikimai

– svajonės

– atminties sutrikimai

– darbingumo sutrikimai

– vokų sunkumas (rigidiškumas)

– realybės jausmo praradimas

– suvokimo praradimas

Emociniame lygmenyje:

– Išgąstis

– panika

– pyktis

– įniršis

– agresyvumas

– baimė

– nesaugumas

– nepasitenkinimas

– dvasinės pusiausvyros nebuvimas

– jausmų nepastovumas

– nervingumas

– irzlumas

– depresija

– apatija (abejingumas)

– hypochondrija (įsivaizduojamas susirgimas)

Vegetatyviniame – hormoniniame

lygmenyje:

– sausa burna

– gumulas gerklėje

– pykinimas

– ašaros

– linksta keliai

– venų išsiplėtimas

– spaudimas krūtinėje

– širdies- kraujo apytakos

sutrikimai

– širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimai

– aukštas kraujo spaudimas

– infarkto pavojaus padidėjimas

– -žarnyno ir skrandžio negalavimai dėl padidintos rūgšties gamybos skrandyje

– virškinimo sutrikimai

– gastritas

– miego sutrikimai

– chroniškas nuovargis

– neatsparumas infekcijoms

– cholesterino lygio pakitimai

– odos pakitimai

– didelis prakaitavimas

– galvos svaigimo priepuoliai

– kvėpavimo sutrikimai

– migrena

Raumenų lygmenyje:

– sustingusi veido išraiška

– pirštų drebėjimas

– griežimas dantimis

– kojų judinimas

– galvos skausmas

– nugaros skausmai

– kumščių gniaužimas

– mikčiojimas

– perkreiptas veidas

– nervingi judesiai

– bendras įsitempimas

– lengvas nuovargis

– polinkis į traukulius

– raumenų virpėjimas, tikas

– gebėjimas atsipalaiduoti

 

2 lentelė. Tipinės streso sukeltos ligos

 

Šaltinis: http://www.profsajunga.org/index.php

 

Fiziniai ir psichiniai streso simptomai praeina ne iš karto, reikia laiko, kol žmogus vėl atstato normalią pusiausvyrą. Po aukštų streso fazių gali praeiti daug savaičių. 14

 

Vis daugiau darbuotojų dirba prailgintą darbo dieną dėl kelionių, daugiau viršvalandžių, pagal lankstų darbo grafiką. Dėl to poilsio laiko nebepakanka, net kasdienė įtampa priskiriama streso veiksniams. 3 pav. pateikiami galimų kenkiančių darbo veiksnių poveikio sveikatai keliai.15

3 pav. Galimi kenkiančių darbo veiksnių poveikio sveikatai keliai

Šaltinis: B. Pajarskienė, 1995, p. 13

 

Streso sukeltos ligos ir streso korekcinės priemonės

 

Esantys sutrikimai ilgainiui tampa susirgimais:

Esantys sutrikimai Susirgimai
– kraujo apytakos sutrikimai

– vegetatyvinė distonija

– skrandžio dirginimas

– virškinimo sutrikimai

– dėmesio sutrikimai

– galvos skausmai

– migrena

– neatsparumas ligoms

– nuovargis

– išsekimas

– nervingumas

– miego sutrikimai

– širdies – kraujo apytakos susirgimai

– širdies infarktas

– skrandžio – žarnyno ligos

– psichikos ligos

– depresijos

– kvėpavimo takų ligos

– priklausomybės ligos

– chroniškas imuniteto mažėjimas

 

3 lentelė. Sutrikimai ilgainiui tampantys susirgimais

 

Šaltinis: http://www.profsajunga.org/index.php

 

 

Remiantis bendru psichofiziologinių streso darbe vertinimu, siūlomos tokios korekcinės priemonės:

fizinės ir cheminės darbo aplinkos gerinimo techniniai sprendimai;

darbo užduočių ir priemonių formavimo techniniai sprendimai;

darbuotojo psichinės sveikatos stiprinimas;

specialios priemonės, skirtos rizikos grupėms.

Pagrindinės profilaktinės streso priemonės yra dvasinis atsipalaidavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas. Dvasiniam atsipalaidavimui reikia ramybės, atitinkamos aplinkos ir laiko. Tai ne tik natūrali streso kompensacija, bet ir gydymas, suteikia naujų jėgų darbui, kūrybai ir mokslui.16

 

2.4. Psichinio streso veiksniai ir vertinimas darbe

 

Atliekant profesinės rizikos vertinimą pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą turi būti atsižvelgiama į visus pavojus sveikatai. Todėl stresas ir kiti psichosocialiniai veiksniai taip pat yra profesinės rizikos vertinimo objektai.

Psichiniai stresoriai vertinami keliais metodais: psichologiniais testais, klausimynais ir apklausa.

Vertinimas atliekamas:

stebint darbo procesą ir darbo sąlygas, t.y. apibūdinant darbo veiksmus ir krūvį;

klausimynas; apklausų metu išaiškinant profesinių grupių nuomonę apie savo darbą ir apskaičiavus atsakymų vidurkį;

Stresinis veiksnys registruojamas tuo atveju, jeigu jis, dirbant, veikia ilgą laiką. Trumpos trukmės stresorius fiksuojamas, jei jis ypač stiprus.17

Psichinius stresorius darbe sukelia tokie veiksniai:

• atsakomybė už saugumą ir kitus darbuotojus,

• atsakomybė už materialines vertybes,

• izoliuotas darbas,

• varginantis bendravimas,

• nuolatinis pasikartojimas,

• priverstinis tempas,

• struktūrinis suvaržymas, kai apribojamas savarankiškumas,

• dėmesingumas, stebint keletą dirgiklių,

• precizinis tikslumas,

• skubėjimas, sudėtingi sprendimai ir kiti veiksniai.

Bendras psichinio streso darbe vertinimas atliekamas pagal išvardintus veiksnius bei kita svarbia darbo sąlygų informacija. Vertintojas turi susipažinti su darbo sąlygų charakteristikomis, atsižvelgti į profesinės higienos ir psichinio krūvio aspektus bei aplinkinių darbuotojų parama. 18

 

2.5. Streso darbe tyrimo metodai

Didelis darbo krūvis, monotoniškas darbas, neinformavimas apie aiškų darbo rezultatą, smurto rizika, priekabiavimas ir patyčios darbo vietoje – tai psichosocialinės rizikos veiksnių arba streso darbe pavyzdžiai.

Praktiškai įvertinti ir registruoti psichosocialinius darbo veiksnius gana sudėtinga, tam reikia specialių žinių ir patirties. Sunkumų kyla dėl to, kad daugelio psichosocialinių darbo veiksnių sąvokas sunku tiksliai apibrėžti, be to, šie veiksniai taip pat priklauso nuo subjektyvaus dirbančiojo aplinkos suvokimo. Stresą darbe sukeliantys veiksniai įvertinami objektyviais ir subjektyviais tyrimo metodais (4 pav.).19

4 pav. Stresinių darbo veiksnių įvertinimo būdai.

Šaltinis: B.Pajarskienė, R. Jankauskas, 1998 m.

 

Metodo pasirinkimą lemia tikslas. Būtina pabrėžti, kad abu šie metodai vienodai svarbūs ir naudingi dirbančiųjų sveikatos priežiūrai. Darbą pagal standartinę formą paprastai aprašo specialistas, remdamasis stebėjimu. Atsžţvelgiant į darbo turinį ir organizavimą, įvertinami darbo reikalavimai. Psichosocialiniams rizikos veiksniams tirti dažniausiai naudojami subjektyvūs tyrimo metodai. Manoma, kad subjektyvūs darbo sąlygų rodikliai nepakeičiami identifikuojant stresą darbe sukeliančius veiksnius, tad objektyvūs metodai praktiškai nereikalingi. Platesniuose streso tyrimuose stebėjimo ir anketinis metodai gali būti naudojami kartu. Tuomet, siekiant bešališkai įvertinti objektyvią darbinę situaciją, specialisto ir dirbančiojo darbo reikalavimų ir aplinkos vertinimai lyginami. Metodo pasirinkimą dažnai lemia tiriamos grupės dydis. Jei tyrimo objektas – suvokiama aplinka, stebėjimo metodas visiškai netinka, nes šiuo atveju informacijos šaltiniu gali būti tik suvokiantysis asmuo. Tada tenka rinktis tarp anketos ir interviu. Interviu galima surinkti smulkesnę informaciją Tiriant dideles grupes teoriškai pagrįsta ir patikrinta anketa – ekonomiškesnis ir greitesnis metodas. Anketa surinktus duomenis lengviau analizuoti kompiuteriu.20

STRESO PREVENCIJA

3.1. Pagrindiniai sveiko darbo garantai ir jų problemų sprendimas

Sveiko darbo ypatybės yra tos, kurias norėtume matyti savo pačių darbe. Norint sustabdyti ir įveikti stresą darbe, darbdaviai ir darbuotojai turėtų atskirti:

Kurie stresoriai yra susiję su darbu ir kurie ne

Kokie darbo vietos reikalavimai yra pamatuoti ir kurie ne

Kurie stresoriai yra neišvengiami arba už darbdavių kontrolės ribų, o kurių galima būtų išvengti

Kas asmeniui yra tikras stresorius, o kas tik rizikos faktorius

Sveiko ir nesveiko darbo ypatumai.

Mintys darbdaviams ir darbuotojams:

Trokštama savybė Siūlomas darbdavių akcentas Siūlomas darbuotojų akcentas
Asmeninės kontrolės pojūtis
Bendradarbiavimas darbo vietoje
Santykiai Sukurkite teisingą mechanizmą išsiaiškinti ir suderinti darbinius santykius, galimybes priimti nuomones, skatinti dialogą ir su kiekvienu elgtis nešališkai
Geras komunikavimas Parenkite bendravimo darbo klausimais strategiją; skatinkite sąžiningą nuomonę abiem kryptimis; girkite sėkmingo darbo atvejais Prisidėkite prie teigiamos atmosferos kūrimo darbo vietoje, stenkitės nekritikuoti ir nežeminti kolegų; klauskite reikalingus klausimus.

 

4 lentelė. Mintys darbdaviams ir darbuotojams

Šaltinis: http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php

 

Problemų sprendimas

Kaip ir visais sveikatos ir saugos klausimais, streso valdymas darbo vietoje yra bendra darbdavių ir darbuotojų atsakomybė. Nė viena šalis neturėtų palikti šių problemų svarstyti kitai, bet abi turėtų bendradarbiauti, norėdamos užkirsti kelią problemoms ir jas spręsti, šioms iškilus.

Sprendžiant streso ir nuovargio problemas, reikia tokių pačių įgūdžių ir sprendimų, kaip ir kitais darbo santykių klausimais:

Šalys turi bendradarbiauti, norėdamos kartu priimti sprendimus, kurie abiems būtų priimtini. Čia darbuotojų aktyvaus dalyvavimo sistema gali prisidėti prie dialogo užtikrinimo.

Sprendžiant problemas iki joms iškylant yra geriausia. Aktas įgalina įvertinti galimą pavojų ir imtis veiksmų jo išvengti. Tikintis, kad problema išsispręs pati savaime, didina rizikos laipsnį ir gali suformuoti ydingą požiūrį ir įprotį, kurie gali įsišaknyti.

Sprendžiant problemas, pirmasis žingsnis yra užtikrinti, kad žinote visus faktus, ir ramiai ir atidžiai juos įvertinote.Antrasis žingsnis yra kiekvieno dalyvavimo užtikrinimas ir išaiškinimas tiek akivaizdžių, tiek ir užslėptų priežasčių.

Darbuotojams, veikiamiems streso ar nesusivaldymo, gali padėti palaikymas diskusijų metu. Darbo vietos atstovas sveikatos ir saugos klausimais, kolega, kuriuo pasitikima, profesinės sąjungos atstovas ar šeimos narys gali padėti užtikrinti, kad būtų išaiškintos visos problemos ir apsvarstyti sprendimai.

Darbdaviai, kuriems reikia pagalbos, gali pasikonsultuoti su Darbdavių organizacija.21

3.2. Apsauga nuo stresų darbo vietoje

Yra du būdai, kaip sumažinti streso sukeliamą žalą darbuotojų sveikatai:

• Streso valdymas

• Organizaciniai pokyčiai

Streso valdymas.

Darbdaviai organizuoja darbuotojų mokymą ir individualias konsultacijas, kad padidintų jų sugebėjimus patiems susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir streso sukeliamomis problemomis. Įgyvendinamos streso valdymo programos formuoja asmeninius streso mažinimo įgūdžius, moko kaip planuoti laiką, atsipalaiduoti. Tokios programos greitai sumažina darbuotojų streso sukeltus simptomus tokius kaip nerimas ir miego sutrikimai. Tačiau yra du dideli šių programų trūkumai: poveikis ir nauda dažniausiai būna trumpalaikė, orientuota į individualų darbuotoją, todėl neveikia į stresą sukeliančią darbo aplinką.

Organizaciniai pokyčiai.

Jų tikslas yra mažinti stresą darbo vietose, tiesiogiai veikiant į stresą sukeliančias darbo sąlygas: per didelį darbo krūvį, konfliktus sukeliančią aplinką ir kt. Tai nėra lengva, nes kartais dėl to reikia keisti organizacijos struktūrą, vadovų valdymo įpročius, gamybos planus ir apimtis.

Vienas kuris nors vienas metodas negali pilnai eliminuoti žalingo streso poveikio sveikatai visiems įstaigos darbuotojams, todėl efektyviausia yra, kuomet naudojamas abiejų metodų derinys: vykdomi organizaciniai pokyčiai ir organizuojami mokymai bei individualios konsultacijos.22

Darbdavio veiksmai mažinant stresą

Darbdavys turi įstatymo numatytas pareigas saugoti darbuotojo sveikatą ir saugumą darbe. Darbo inspektoriai padeda užtikrinti, kad darbdaviai to laikytųsi. Darbdavys turi išsiaiškinti priežastis, kurios sukelia su darbu susijusį stresą, įvertinti riziką ir imtis profilaktinių priemonių, kol darbuotojai nesusirgo. Darbuotojai arba jų atstovas turi būti informuotas apie darbo vietos pokyčius, kurie veikia sveikatą ir saugumą, įskaitant ir tuos, kurie gali sukelti stresą darbe.23

Priemonės prieš stresą

Kur darbe egzistuoja abipusė socialinė parama, ten galima geriau valdyti stresines situacijas.

Geri socialiniai santykiai yra streso buferis:

• mažinti darbo intensyvumą suteikti pertraukėles poilsiui

• pasirūpinti, kad pertraukėlės būtų daromos reguliariai

• saugių darbo sąlygų sudarymas, pvz., priemonės triukšmo mažinimui

• išplėsti veiksmų laisvę

• sukurti sprendimų galimybes (pvz., kiekvienas turi turėti konkrečią atsakomybę už savo darbo kokybę ir terminus ir patys nustatyti sau darbo braižą)

• vengti nuolatinių darbo pertūkių (pvz., nustatant laisvą darbo laiką)

• mokymas įmonėje užtikrina reikiamą kvalifikaciją ir padeda išvengti baimės bei streso

• įdarbinti darbuotojus atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir sukurti tolesnio tobulinimosi galimybes

• teikti darbuotojams žinias apie jų darbo kokybę

• pagerinti komunikacijas, kooperaciją bei informaciją

• rūpintis mikroklimatu įmonėje.24

IŠVADOS

1. Milijonai darbuotojų visoje Europoje susiduria su psichologine rizika savo kasdieniame darbe. Stresą sąlygoja blogas darbo organizavimas, planavimas, smurtas ir bauginimas, žodiniai užgauliojimai.

2. Stresas gali pakenkti darbo vietos saugai ir turėti įtakos kitiems su darbu susijusiems sveikatos sutrikimams. Darbinis stresas neigiamai veikia darbuotojų asmeninę gerovę ir profesinę veiklą. Darbinio streso pasekmės gali neigiamai įtakoti santykius su šeimos nariais, kolegomis ir draugais. Didelis darbinio streso buvimas, gali sukelti sunkias psichines ligas. Stresas taip pat turi didelės takos organizacijos pelnui.

3. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų – toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių galima išvengti ar bent jas sumažinti padidinus savo atsparumą stresui. Nelengva yra pakeisti požiūrius ir įpročius, bet norint tapti atsparesniam stresui ir išsaugoti sveikatą, būtina laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.

Apibendrinimas

Darbdaviai turėtų prisiminti, kad stresas darbe dažniausiai kyla, kai:

darbuotojams tenka laba didelė atsakomybė, bet jie patys negali daryti jokių sprendimų;

nėra nurodoma aiškių reikalavimų ir atsakomybės ribų;

yra terminuotos darbo sutartys, neaiškios ateities perspektyvos;

nėra galimybių darbuotojui parodyti savo sugebėjimų ir įgūdžių;

per ilgos darbo valandos;

darbuotojų pastangos nėra pastebimos ir tinkamai įvertinamos;

nėra galimybės darbuotojams išsakyti savo nusiskundimus, nuomonę ir pasiūlymus;

skiriamas neadekvatus laikas užduočiai atlikti;

už smulkią ar nereikšmingą klaidą darbuotojas sulaukia labai stiprios reakcijos.

Patarimai darbdaviams:

skatinti darbuotojus už gerus darbo rezultatus, tai negali likti nepastebėta;

rodyti kiekvienam darbuotojui pagarbą, nepriklausomai nuo pareigų;

prisiminti, kad kiekvienas darbuotojas turi skirtingus poreikius;

bendrauti su pavaldiniais.

NAUDOTA LITERATŪRA

B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995 m.

B. Pajarskienė, R. Jankauskas. „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“. Vilnius, 1998 m.

J. Kasiulis, V.Barvydienė. „Vadovavimo psichologija“. Kaunas, 2005 m.

http://www.sozialnetz.de parengė Technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė I. Mikalajūnienė 2006 m.

http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

http://www.profsajunga.org/index.php

http://www.agroakademija.lt/doc/2012.12.18_vertinimas.pdf

http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_patarimai/prevencija/sveikata_darbe

1 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

2 http://www.sozialnetz.de parengė technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.

3 http://www.sozialnetz.de parengė technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.

4 http://www.sozialnetz.de parengė Technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.

5 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

6 http://www.sozialnetz.de parengė Technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.

7 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

88 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

9 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

10 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

11 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

 

12 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

13 http://www.sozialnetz.de parengė technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.

14 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

15 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

16 B. Pajarskienė. „Stresas darbe ir sveikata“, UAB “Informacijos ir leidybos centras”, Vilnius, 1995.

17 http://www.agroakademija.lt/doc/2012.12.18_vertinimas.pdf

18 http://www.agroakademija.lt/doc/2012.12.18_vertinimas.pdf

19 B. Pajarskienė, R. Jankauskas, „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“. Vilnius, 1998.

 

20 B. Pajarskienė, R. Jankauskas. „Streso darbe įvertinimas pagal psichosocialinius darbo veiksnius ir stresines dirbančiojo reakcijas“. Vilnius, 1998.

 

21 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=8

22 http://sena.sam.lt/lt/main/sveikatos_patarimai/prevencija/sveikata_darbe

23 http://www.ergon.vgtu.lt/normal.php?id=3

24 http://www.sozialnetz.de parengė technikos ir normatyvų sk. vyr. darbo inspektorė Irena Mikalajūnienė 2006 m.