Ekonomikos kursinis

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………3

1. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA……………………………………………………4

1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ypatumai šalyje……………………………………………………..4

1.2 Šaldymo įrenginių, vėdinimo sistemų, oro kondicionierių paklausos ypatumai šalyje………..6

1.3. Lietuvos Respublikos teisinė bazė reglamentuojanti smulkaus verslo plėtrą…………………….8

2. KOMERCINĖ VERSLO BŪKLĖ…………………………………………………………………10

2.1. Verslo sąlygos………………………………………………………………………………………………………..10

2.2. Rinkos ypatumai ir vartotojai……………………………………………………………………………………11

2.3. Kainos ir kainodara įmonės veikloje………………………………………………………………………….12

2.4. Pardavimų organizavimas………………………………………………………………………………………..14

2.5. Įmonės materialiniai ištekliai ir jų naudojimas……………………………………………………………15

2.6.Darbo ištekliai ir jų naudojimas…………………………………………………………………………………16

2.7. Gamybos kaštai………………………………………………………………………………………………………17

2.8. Ekonominis efektyvumas…………………………………………………………………………………………18

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………..20

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS………………………………………………………..21

ĮVADAS

UAB “Šaldeta“ įmonės pagrindiniai tikslai:

Sudaryti kuo daugiau sutarčių, kad būtų darbo, išlaikyti esamą padėtį rinkoje, užtikrinti savo darbuotojams pastovias darbo vietas, sudominti ir pritraukti kuo daugiau klientų, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, išlaikyti finansinę nepriklausomybę, už atliktus darbus gauti pelną.

Šiuos tikslus stengiamasi įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką. Tikslai yra pasiekiami, įgyvendinami ir visa tai yra siekiama darbuotojams bendradarbiaujant. Nuo to kaip valdysi ir vadovausi labai priklausys ir tolimesnis veiklos vystimasis.

Siekiant, kad verslas būtų pelningas ir kad būtų garantuotas jo tęstinumas, svarbiausia jį tvarkyti nuosekliai, tam tikrais etapais:

1.1. kad būtų naujos idėjos ir jos įvertinimas,

1.2. verslo plano sudarymas,

1.3. išteklių paieška,

1.4. įsteigtos įmonės valdymas.

Visa įmonės veikla orientuojama į paslaugų teikimą. Tai aktyvi strateginio valdymo koncepcija, paremta visapusiškais rinkos tyrinėjimais, jos įtakos įmonės veiklai nustatymu.

Darbo objektas: UAB „Šaldeta“ .

Darbo tikslas: išanalizuoti įmonės „Šaldeta“ komercinę veiklą ir ekonominį efektyvumą.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti UAB „Šaldeta“ verslo sąlygas.

Įmonės materialiniai ištekliai, darbo ištekliai ir jų naudojimas.

Įmonės gamybos kaštai, ekonominis efektyvumas.

1. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA

1.1. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros ypatumai šalyje

Smulkusis ir vidutinis verslas – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį bendrai Lietuvos ūkio raidai, naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui, todėl jo plėtotė yra viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos krypčių. Smulkios ir vidutinės įmonės jautriausiai reaguoja į visus verslo aplinkos pakitimus. Jos nukenčia pirmosios, jeigu jas prislegia per didelė biurokratija. Taip pat jos pirmosios suklesti dėl iniciatyvų, paskatinimų ir sėkmės pripažinimo.

Per pastarąjį dešimtmetį didėjant smulkiojo ir vidutinio verslo įtakai Lietuvos ūkiui, jis tampa varomąja šalies ekonominės plėtotės jėga.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija yra sudedamoji Lietuvos ekonomikos plėtotės ilgalaikės strategijos dalis. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija parengta vadovaujantis Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategija integracijos į Europos Sąjungą kontekste, ES smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės politika, Europos bendradarbiavimo ir plėtotės organizacijai (OECD) priklausančių šalių politika smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriaus plėtotės srityje.

Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės skatinimas yra vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominės politikos uždavinių. Smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas yra šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrimo šaltinių. Strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama palankios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotei teisinės, ekonominės, institucinės ir informacinės aplinkos sukūrimui. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtotės strategija parengta siekiant subalansuoti nacionalinę ir regioninę ekonomikos raidą.

Smulkios įmonės – dinamiškiausia, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ar nišų užpildymas, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys smulkaus verslo efektyvumą ir svarbą.

Lietuvai įstojus į ES, smulkaus verslo įmonėms svarbu išsiaiškinti smulkaus verslo apibūdinimo kriterijus bei apibrėžimus, kurie vartojami ES, susipažinti su ES institucijomis, reguliuojančiomis smulkaus verslo veiklą, taip pat nustatyti, kokiomis rėmimo sistemomis, plėtros programomis bei finansiniais instrumentais naudojasi ES institucijos, skatindamos smulkaus verslo veiklą bei didindamos jų konkurencingumą. Lietuvoje verslo aplinka yra gana palanki, tačiau dar tebėra tam tikrų trūkumų. Augantys ES teisės aktų reikalavimai aplinkos, kokybės ir kitose srityse siekia naudos aplinkai ir vartotojams, tačiau didina verslo sąnaudas juos įgyvendinant ir taikant nacionaliniu lygiu. Smulkiajam ir vidutiniam verslui aktuali viešųjų paslaugų verslui infrastruktūra (verslo informaciniai centrai, verslo inkubatoriai, mokslo ir technologijų parkai, inovacijų centrai ir kt.) iš dalies sukurta, bet daugelis jos įstaigų išgyvena ankstyvąjį plėtros etapą.

Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje dar dominuoja mikroįmonės, tačiau pamažu auga lyginamoji mažų, taip pat vidutinių įmonių dalis. Veikiančių įmonių skaičius Lietuvoje apie 55 tūkst., įmonių ir asmenų, dirbančių pagal verslo liudijimus ar registruotą individualią veiklą, skaičius tūkst. gyventojų yra 42,8 (ES vidurkis – 55 įmonės ir asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus). 2004 m. pabaigoje 54,5 proc. šių įmonių veikė Vilniaus ir Kauno apskrityse. Kas rodo žemą verslumo lygį mažesniuose šalies rajonuose. Iš dalies jį lemia ir nepakankamai geras mažų ir vidutinių įmonių prieinamumas prie finansavimo šaltinių, tokių lankstesnių ir dažnai valstybės remiamų finansinės paramos verslui priemonių, kaip mikrokreditavimas ar rizikos kapitalo fondai, trūkumas.

Smulkus verslas, nors ir sukuria daug naujų darbo vietų, tačiau dažnai trumpam laikotarpiui. Be to, darbo užmokestis už tą patį darbą didelėse įmonėse vidutiniškai 85 % didesnis nei mažose firmose.

Smulkus ir vidutinis verslas reikalingas, nes:

1. Atsiranda naujų darbo vietų. Kiekviena naujai įsikūrusi įmonė sukuria bent po kelias darbo vietas, todėl nesunku suprasti, jog bendra SVV augimo tendencija parodo ir naujų darbo vietų kūrimą. Užimtumo didinimas — vienas svarbiausių smulkaus verslo privalumų. Bankrutavus nemažam kiekiui stambių įmonių, smulkaus ir vidutinio verslo įmonės daugeliui žmonių tapo tikru išsigelbėjimu.

2. Mažos įmonės lankstumas. Jos daug greičiau sugeba adaptuotis prie sparčiai kintančių rinkos aplinkybių nei stambios korporacijos. Mažųjų įmonių persiorientavimas diegiant naujus produktus ar paslaugas yra daug paprastesnis bei nereikalaujantis milžiniškų investicijų kaip stambiose įmonėse. Be to, personalo apmokymas nesudarytų problemų nei laiko, nei papildomų investicijų.

3. Stambaus verslo priklausomybė. Pažengusių šalių ekonomika priklauso nuo smulkaus verslo, nes mažos įmonės realizuoja stambių įmonių produkciją, teikia stambioms įmonėms daugybę paslaugų, aprūpina jas būtinomis prekėmis ir žaliavomis. Taigi galima teigti, kad smulkios ir stambios įmonės vienos kitas papildo.

4. Finansiniai požiūriu. ES šalyse smulkių įmonių efektyvumas lenkia stambų verslą. Smulkios įmonės kapitalo įdėjimo atžvilgiu vidutiniškai gauna didesnį pelną, nei stambios, t.y. kiekvienas į smulkų verslą investuotas doleris uždirba daugiau nei investuotas į stambų. Manoma, kad svarbiausios šio padarinio priežastys yra tos, jog smulkus verslas greičiau ir su mažesnėmis išlaidomis įdiegia techninės pažangos naujoves, skirtas gamybai, paslaugoms.

Viena iš pagrindinių smulkaus ir vidutinio verslo problemų, kuri riboja jo plėtros galimybes bei įmonių konkurencingumo lygį, yra tai, jog nemažos dalies įmonių techninis lygis dar toli gražu nėra pakankamas, o pačios įmonės turi labai ribotas naujų šiuolaikinių technologinių įrengimų įsigijimo galimybes. Smulkaus ir vidutinio verslo įmonių nepakankamo techninio lygio problema paaštrėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, kai mūsų įmonėms tenka tiesiogiai konkuruoti su gerokai aukštesnio techninio lygio ir didesnes galimybes turinčiomis analogiškomis Europos valstybių įmonėmis.

1.2 Šaldymo įrenginių, vėdinimo sistemų, oro kondicionierių paklausos ypatumai šalyje

Žmogaus organizmas yra jautrus ne tik aplinkos oro fiziniams faktoriams, tai yra temperatūrai, drėgmei, skersvėjams, bet ir patalpos oro sudėties pokyčiams: deguonies, anglies dvideginio bei kitų medžiagų koncentracijos svyravimams. Gerai vėdinant patalpas palaikomas švarus ir grynas oras, pašalinami nemalonūs kvapai, dulkės, mikrobai bei virusai. Oro šildymas, šaldymas, ventiliavimas yra bene sparčiausiai kintanti, besivystanti ir tobulėjanti statybų technologijų šaka.

Lietuvos statybų rinka yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje – kasmet statome vis sudėtingesnius, daugiau žinių, patirties, technologinių įgūdžių reikalaujančius pastatus. Reiklesni ir klientai – pastatuose gyvenantys ir dirbantys žmonės. Gyvenimo ir darbo kokybę gerinantys inžineriniai sprendimai vis dažniau lemia komercinę statybų projekto sėkmę. Žinios, patirtis ir įgūdžiai greitai taps itin svariu pranašumu konkurencingoje rinkoje. Žinios itin svarbios statybų kompanijoms, jau subrendusioms žingsniui iš namų į didesnes ir laibiau konkurencingas užsienio rinkas.

Naujausios oro kondicionavimo sistemos paprastai turi bakterijas naikinantį ir neutralizuojantį oro sterilizavimo poveikį. Prastai prižiūrimos oro kondicionavimo sistemos (ypatingai didelės ir centralizuotos) retkarčiais gali paskatinti mikroorganizmų augimą bei plitimą). Ir priešingai -oro kondicionavimas (įskaitant filtravimą, drėkinimą, vėsinimą, dezinfekcija ir t.t.) gali būti naudingas tiekiant švarų, saugų, hipoalergišką orą ligoninių operacinių ir kitose patalpose, kur atitinkama aplinka įtakoja ligonių sveikatą ir gerą savijautą. Oro kondicionavimas gali teigiamai veikti sergančiųjų astma ir kenčiančiu nuo įvairių alergijų žmonių būklę. Esant didelėms kaitroms, oro kondicionavimas gali išgelbėti pagyvenusių žmonių gyvybes. Užsienyje yra netgi įrengiami specialūs atsivėsinimo centrai tiems, kurie savo namuose neturi kondicionavimo sistemų. Nors dauguma žmonių prietaringai tiki, kad oro kondicionavimas yra neabejotinai pavojingas žmogaus sveikatai, ypatingai tose vietose, kur oro kondicionavimas neturi tradicijų (pvz., Lietuvoje), ) iš tikrųjų faktais šių prietarų paremti negali. Tinkamai prižiūrimos oro kondicionavimo sistemos negali sukelti ar skatinti ligų. Tinkamas vėdinimas – būtinybė žmogaus sveikatai.

Aukštų technologijų gamybos plėtojimas yra būtina sąlyga šaliai pasiekti aukštą pragyvenimo lygį. Lietuva turi visas komponentes, būtinas nieko nelaukus pradėti tą procesą. Čia svarbus nedelsiamo augimo šaltinis yra dabar nenaudojamų gamybinių pajėgumų panaudojimas ir bedarbių įdarbinimas.

Galima priminti tris gerai žinomus darbo jėgos bruožus: pakankamai geras išsilavinimo lygis, patirtis gaminant techniškai gana sudėtingus produktus potencialo buvimas daugeliui ekonomikos šakų. Remontai ir statybinės medžiagos, ir pati statyba yra bendros situacijos ūkyje veidrodis, sumažėjo perpus per pirmus ketverius pereinamojo laikotarpio metus, bet dabar atgauna buvusias pozicijas. Oficialioji statistika, žinoma, neapskaito remonto ir kitų darbų, atliktų individualių statytojų ar mažų jų grupių, todėl reali padėtis gali būti net geresnė.

Reikia pabrėžti oro kondicionavimo sistemos įdiegimo svarbą, vien sukuriant naujas darbo vietas artimiausiu metu, o ką kalbėti apie jos vaidmenį pramonės restruktūrizavime ir plėtojime. Didėjant užsienio ir vidaus investicijoms į infrastruktūrą, ofisų ir viešbučių statybą ir remontai, pramonės objektus ir gyvenamuosius namus, statybos šaka, tikėtina, augs gana sparčiai.

Plečiant verslą ar kuriant organizacijos filialus, gana sunku suformuoti ir išlaikyti gerus santykius. Palanki atmosfera organizacijose, kaip efektyvios komunikacijos rezultatas, yra iš pagrindinių veiksnių, lemiančių įmonės ar firmų sėkmę.

Visų gaminių ir daugelio paslaugų teikiančios įmonės pagrindinis tikslas yra – pelnas. Galime įdėti daug pastangų tiriant rinką, modeliuojant ekonominę bei finansinę veiklą, prognozuojant pelną ir pardavimą, tačiau jei nebus tiksliai suformuluoti įmonės artimesni bei tolimesni tikslai bei jos pagrindinis tikslas, o taip pat ir įgyvendinamas tai galim sakyti, kad visos pastangos buvo įdėtos veltui. Mūsų įmonė ne išimtis. Tačiau norint jį pasiekti būtina įgyvendinti dalimis tikslus:

užkariauti dalį rinkos,

padidinti darbo našumą,

patenkinti vartotojų norus,

gerai sutarti su darbuotojais.

Valdymo tikslas būtų gerai efektyviai panaudoti disponuojamą kapitalą, padidinti gamybos mąstą, sustiprinti įmonės pozicijas rinkoje, įdarbinti daugiau darbuotojų.

1.3. Lietuvos Respublikos teisinė bazė reglamentuojanti smulkaus verslo plėtrą

Bet kokia veikla yra reglamentuojama atitinkamais įstatymais, teisės aktais ar Vyriausybės bei ministerijų nutarimais ir potvarkiais. Norminių aktų, reglamentuojančių ūkinę – komercinę veiklą, visuma vadinama teisine verslo aplinka. Tai ne tik mokesčiai, kuriuos privaloma mokėti. Veiklos teisėtai negalima pradėti be higienistų, gamtosaugininkų, priešgaisrinės apsaugos, energetikų ir visos eilės kitų institucijų leidimų. Verslininkas, kaip darbdavys, privalo tinkamai įforminti samdomų darbuotojų darbo sutartis, rūpintis darbo sauga, laikytis raštvedybos, lauko reklamos ir net valstybinės kalbos naudojimo reikalavimų ir kt. Nemaža dalis reikalavimų priklauso nuo veiklos rūšies.

Pagal Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą smulkaus ir vidutinio verslo subjektais laikomi: Fizinis asmuo, įsigijęs patentą to patento galiojimo laikotarpiu;

Mikroįmonė – individuali (personalinė) įmonė, kurioje dirba savininkas ir jo šeimos nariai;

Smulki įmonė (nepriklausomai nuo jos teisinio statuso) – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 9;

Vidutinė įmonė (nepriklausomai nuo jos teisinio statuso) – įmonė, kurioje vidutinis sąrašinis metinis darbuotojų skaičius ne daugiau kaip 49.

Bet yra ir papildomų apribojimų. Neremiamos įmonės, užsiimančios neskatintina veikla, t.y. alkoholio ir tabako gaminių gamyba ir prekyba jais, azartiniai žaidimai, finansinis tarpininkavimas ir kiti. Neskatintinos ekonominės veiklos rūšių sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Smulkaus ar vidutinio verslo subjektai gali pasinaudoti valstybės teikiama parama. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas numato šias paramos formas:

Mokestines paskolas ir mokesčių lengvatas įstatymų nustatyta tvarka;

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondų finansinę paramą;

Vyriausybės ir savivaldybių finansinę paramą pagal smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programas;

Konsultacines ir mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo programas;

Verslo inkubatorių, technologinių parkų paslaugas;

Pagal valstybės skolos įstatymo 7 ir 7-1 straipsnius Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų ir draudimo įmonių bei kitų verslo plėtrą skatinančių institucijų paramą;

Kvalifikacijos kėlimo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis pagal verslo plėtojimo ir užimtumo programas;

Valstybės užsakymo preferenciją;

Paramą naujoms darbo vietoms kurti;

Mikrokreditavimo sistemą pradedantiems verslą;

Pagreitintos amortizacijos taikymą.

Įstatyminių nuostatų praktinis taikymas didele dalimi priklauso nuo poįstatyminių aktų. Smulkų ir vidutinį verslą reglamentuojančius norminius aktus galima rasti “Valstybės žiniose”, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros interneto svetainėje (www.svv.lt).

Smulkaus ir vidutinio verslo steigimą ir veiklą tiesiogiai reguliuoja virš 300 norminių teisinių dokumentų, pagal įvairius apskaičiavimus veiklą kontroliuoja nuo 25 iki 50 kontroliuojančių įstaigų ir tarnybų.

2. KOMERCINĖ VERSLO BŪKLĖ 2.1. Verslo sąlygos

UAB „Šaldeta“ įkurta 2006 m. gegužės mėnesį. Pagrindinės įmonės veiklos sritys: šaldymas, šaldymo įrenginiai, vėdinimas, vėdinimo sistemos, prekyba, projektavimas, montavimas, techninis aptarnavimas, oro kondicionieriai, automobilių kondicionierių remontas, techninis aptarnavimas.

UAB „Šaldeta“ turi parduotuvę, kurioje gali pasiūlyti viską, kas reikalinga moderniai šaldymo, oro kondicionavimo, vėdinimo sistemoms – nuo profesionalios konsultacijos iki įrangos parinkimo, jos sumontavimo, garantinio ir pogarantinio aptarnavimo.

Įmonės siūlomos paslaugos: šaldymo įranga, oro kondicionieriai su šilumos siurbliais, vėdinimo sistemos. Didelėms pramonės įmonėms ir gamybinėms patalpoms, biurams, kavinėms, viešbučiams, degalinių tinklams, gydymo įstaigoms, o taip pat individualiems namams. Įmonė sukaupusi didelę šaldymo, oro kondicionavimo, vėdinimo sistemų projektavimo, diegimo bei rekonstravimo darbų patirtį, pasitelkusi naujausias ir pažangiausias technologijas, kokybiškai atlieka šaldymo, oro kondicionavimo, vėdinimo įrenginių, projektavimo, montavimo darbus, konsultuoja visais įrangos klausimais.

Visada stengiamės būti geru ir patikimu partneriu savo klientams:

siūlome lanksčias bendradarbiavimo formas,

maksimaliai atsižvelgiame į kliento pageidavimus,

konsultuojame ir rekomenduojame naujoves,

diegiame moderniausias technologijas, įrangai suteikiame 3 metų garantiją.

užtikriname būtiniausias sąlygas žmogaus veiklai: sveiką ir patogų mikroklimatą, higieną, švarą, saugumą, reikiamas sąlygas technologiniams procesams vykdyti pramonės įmonėse, sveikatingumo įstaigose ir pan;

pirmumą teikiame kokybei, pagarbai žmogui, ekologijai.

Pagrindinis įmonės darbo tikslas – kiekvienam klientui ne tik surasti ir pasiūlyti geriausią jo pageidavimo sprendimą, bet ir jį įgyvendinti.

Įmonės dirbančiųjų dauguma dirba nuo įmonės įsteigimo dienos ir jau turi įgūdžių profesinėje veikloje. Puikus savo darbo išmanymas, bei kokybiškas produktas leidžia patenkinti kiekvieno kliento poreikį. Neseniai pradėjusi veiklą šiandien įmonė atlieka užsakymus kurių vertė sparčiai auga.

2.2. Rinkos ypatumai ir vartotojai

Kaip jau anksčiau minėta UAB „Šaldeta“ paslaugos yra skirtos užtikrinti būtiniausias sąlygas žmogaus veiklai: sveiką ir patogų mikroklimatą, higieną, švarą, saugumą, taip pat – reikiamas sąlygas technologiniams procesams vykdyti pramonės įmonėse, sveikatingumo įstaigose ir pan. Įmonės darbo ir plėtros strategija remiasi darnios ir vieningos raidos idėja, pagrįsta šiais prioritetais: koncepcija, kokybė, pagarba žmogui, ekologija.

UAB „Šaldeta“ klientus galima skirstyti į : privatūs asmenys ir įmonės, įstaigos, organizacijos. Privatūs asmenys „UAB Šaldeta“ naudojasi paslaugomis: kai reikia įrengti vėdinimo ir kondicionavimo sistemą privačiose gyvenamosiose patalpose, automobilių kondicionierių remontas, techninis aptarnavimas.

Vadinasi, privačių užsakymų atveju darbai atrodo taip (žr. 1 schemą):

1 schema

Mūsų paslaugomis naudojasi subrendę (nuo 18 m. iki 70 m.) dirbantys ir uždirbantys arba kitokiais būdais gaunantys mažesnes, vidutines ir didesnes nei vidutinės pajamas gaunantys žmonės. UAB „Šaldeta“ daugiausiai orientuojasi į vidutinės klasės gyventojus, bet savo paslaugas gali siūlyti ir pensininkams, nes atskirų paslaugų kainos nedidelės.

2.3 Kainos ir kainodara įmonės veikloje

Svarbus rinkodaros programos elementas, sąlygojantis pardavimų veiklą, – kaina. Kaina – tai prekės, paslaugos, aktyvo arba gamybos išteklių piniginė vertė. Kaina lemia žmogaus apsisprendimą įsigyjant prekių ar pasinaudojant paslaugomis. Kainodara yra sudėtingiausias prekių rinkos konjunktūros mechanizmas, jos barometras. Kaina atspindi visą kainodaros veiksnių sistemą: sąnaudų dinamiką, darbo rezultatų rodiklius, infliaciją, pasiūlos ir paklausos santykį, rinkos monopolizavimą ir pan. Kainų politika logiškai sujungia firmos tikslus, galimybes ir lėšas. Marketingo specialistų ir kainodaros bei kainų politikos ekspertų manymu, kainų nustatymas yra neatskiriama reprodukcijos proceso dalis visu prekių gyvavimo laikotarpiu. Taigi kainų politika – tai vadovavimas kainų nustatymo veiklai. Ji apima pagrindinius principus ir taisykles, kurias firma naudoja siekdama gauti maksimalų pelną ir garantuodama prekių konkurencingumą rinkoje.

Kainodarai keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį firmos pelną. Pirmiausia nustatomi tikslai, kurių siekia firma, įgyvendindama konkrečią kainų politiką. Turėdama visus būtinus duomenis apie savo gamybos bei cirkuliacijos kaštus ir nustačiusi rinkos kainų lygį, firma pradeda rengti savąją kainų politiką. Sunku šiandien nustebinti verslo žmones kalbomis apie kainų politiką. Dažnas kiekvieną dieną priima sprendimus, kurie siejasi su kainodaros klausimais: sudarinėja kainoraščius, dalyvauja derybose dėl palankesnių kainų, prekybai skatinti taiko nuolaidas ir pan. Tačiau paminėti veiksmai neretai turi momentinį pobūdį. Kainodaros klausimus panagrinėti giliau verčia šių dienų realijos: praėjo laikai, kai galima buvo be atodairos taikyti nuolaidas siekiant prisivilioti pirkėjus – spaudžiant aštrėjančiai konkurencijai kainos natūraliai mažėjo. Tačiau mažėjo pelno sąskaita ir didelės erdvės taikyti nuolaidas neliko. Tokių įmonių darbuotojams tenka ieškoti alternatyvų vykdomai kainų politikai. Efektyviau kainodaroje remtis ne pavieniais veiksmais, o klausimus spręsti kompleksiškai, žvelgiant į šią problemą kaip į procesą. Tarp tipinių vadybininkų daromų klaidų kainų politikoje galima paminėti tokias:

kainų mažinimas laikomas pagrindine priemone didinti pardavimus;

kainų politika per daug priklauso nuo kaštų;

kainos laiku neatspindi permainų rinkoje;

kaina nederinama su kitais marketingo komplekso elementais (preke, paskirstymu, rėmimu);

kainos nėra lanksčios, kad atitiktų skirtingus rinkos segmentų reikalavimus ar pirkimo atvejus.

Įvairių produktų ir paslaugų rinkų analizė Lietuvoje parodo, kad neretai tos pačios kokybės vienos prekės ir paslaugos perkamos gerai ir aukšta kaina, o kitas galima įsiūlyti tik sumažinus kainą

Įmonėje kainodaros klausimai turėtų būti nagrinėjami jos bendrame marketingo veiklos kontekste. Tai reiškia, kad, prieš pradedant spręsti kainodaros klausimus, įmonė turi apsispręsti, kokios rinkos yra perspektyvios, kokiais išskirtinumais įmonė disponuoja, kas yra jos tikslinis vartotojas ir t.t. Tik išsisprendus šiuos klausimus galima pradėti galutiniai formuoti kainų politiką įmonėje. Pats kainų politikos procesas apima tokius pagrindinius etapus:

tikslų nustatymas;

kainos formavimą įtakojančių veiksnių vertinimas;

kainų nustatymo metodo parinkimas;

kainų strategija ir jų keitimas.

Kainų politikoje tikslus galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: susijusius su įmonės finansiniais-ekonominiais aspektais (pvz. pelningumas, kapitalo grąža) ir su konkurencija rinkoje (pvz. rinkos dalis, pardavimų ir paslaugų augimas). Galimi ir kiti tikslai, susiję su prestižu, siekiu išgyventi. Šiandien įmonės stengiasi dominuojančius finansinius – ekonominius tikslus papildyti kitais, susijusiais su konkuravimu rinkoje, tikslais, ir išplėsti galimybes įsitvirtinant rinkoje.

Kainų politiką įtakojantys veiksniai yra išoriniai ir vidiniai. Prie vidinių priskiriama: prekių strategija, marketingo komplekso strategija, kaštai, organizaciniai veiksniai (kas priima galutinį sprendimą?). Prie išorinių priskiriama: paskirstymo kanalo dalyviai, konkurencinė aplinka, teisiniai-ekonominiai veiksniai. Kainos nustatomos, atsižvelgiant į tikslinės rinkos finansines galimybes ir tai, kiek jie sutiktų mokėti už tokias paslaugas. Paslaugų savikaina nėra labai didelė, bet pagal ją nustatinėti kainą yra gana rizikinga, nes gali gautis per didelės sumos. Paslaugų kainos pateiktos 1 lentelėje. Perkant paslaugų komplektus, bendra kaina sumažinama 5 proc.

1 lentelė

Tokios kainos už suteiktas paslaugas yra nurodytos įmonės kainininke. Pastoviems klientams yra taikomos nuolaidos. Lankstesnė nuolaidų sistema taikoma didesnį kiekį paslaugų perkantiems užsakovams (pvz. didelis oro vėdinimo sistemų montuojamos dideliuose objektuose).

2.4. Pardavimų organizavimas

Įmonė, siekianti pelnyti gero darbdavio reputaciją, turi tinkamai vertinti ir motyvuoti savo darbuotojus. Įmonės darbuotojai yra taip pat svarbi grandis, per kurią informacija apie įmonę patenka į išorę, todėl vidinės komunikacijos priemonėmis reikia užtikrinti, kad informacija, kuria darbuotojai disponuoja, būtų tiksli ir teisinga. Ypač svarbus darbuotojų informuotumo veiksnys – teigiama informacija apie įmonės finansinius rodiklius, jos reputaciją tarp klientų ar investuotojų skatina darbuotojų lojalumą.

Bendrovė skiria daugiau dėmesio reklamai, renginiams. Bendrovė turi savo internetinį tinklalapį, kuriame skelbia apie savo veiklą, esamų klientų ratą. Radijo stoties „Kelyje“ eteryje vyksta žaidimas , kurio metu žaidimo nugalėtojas turi galimybę laimėti oro kondicionierių su nemokamu montavimu. Taip buvo kartu daroma reklama įmonei. Įmonė turi savo ženklą, kuriuo pažymėti darbuotojų darbo drabužiai, įmonės darbo mašinos. Dalinami firmos lankstinukai, vizitinės kortelės.

Nuolat bendraujama su klientais, užsakovais, tokias pat paslaugas teikiančiomis firmomis, dalijamasi patirtimi. Stengiamasi greitai ir kokybiškai atlikti pavestą darbą, kad firma turėtų gerą vardą. Įmonės klientai, patenkinti suteiktomis paslaugomis, pasiūlo pasinaudoti mūsų įmonės paslaugomis savo draugus ir pažįstamus, tokiu būdų plečiasi klientų ratas.

Verslo sėkmei tiek etiniu, tiek kultūriniu požiūriu didelę reikšmę turi geri darbiniai santykiai organizacijos viduje, su vartotojais, tiekėjais, visuomene, žiniasklaida. Ypatingą reikšmę turi santykių etika, t.y. moralinių nuostatų visuma, sukurianti tam tikrą moralinį – psichologinį bendravimo klimatą.

2.5. Įmonės materialiniai ištekliai ir jų naudojimas

UAB „Šaldeta“ dirba pelningai ir turi daug užsakymų (didelis užimtumas). UAB „Šaldeta“ pajamos atrodo taip (žr. 2 lentelę):

2 lentelė

Per metus gaunama 647280 Lt pajamų iš veiklos tiek suteikiant paslaugas privatiems asmenims, tiek įmonėse, įstaigose, organizacijose.

Sąnaudų struktūra (žr. 3 lentelę):

3 lentelė

Per metus susidaro 477901,20 Lt sąnaudų.

2.6. Darbo ištekliai ir jų naudojimas

Įmonėje dirba aštuoni darbuotojai. Dauguma dirbančiųjų vyrai – dėl didesnės fizinės jėgos. Tai įvairaus amžiaus žmonės, pajėgūs dirbti fizinį darbą. Direktorius atlieka kartu ir marketingo specialisto darbą, rūpinas reklama ir ryšiais su visuomene, tvarko dokumentus. Vadybininkas atsakingas už klientų paiešką, klientų supažindinimu su galimomis montuoti sistemomis už projektų ruošimą. Likę penki darbuotojai atlieka fizinį darbą ir vyksta pagal iškvietimus. Du iš jų turi vairuotojo teises, nes vykstant į iškvietimo vietą reikia vairuoti automobilį – mikroautobusiuką. Atlyginimas mėnesinis, t.y. mokamas nustatytas sutartimi su darbuotoju. Priimant darbuotojus vadovaujamasi tokiais kriterijais: darbštumas, sveikatos būklė, pareigingumas, atsakingumas, sąžiningumas, darbo kokybė. Darbuotojų pareigybės ir atlyginimai pateikti 4 lentelėje.

4 lentelė

2.7. Gamybos kaštai

Įmonės veikloje susidaro kintamos išlaidos ir pastovios išlaidos

5 lentelė

UAB „Šaldeta“ per metus turės 291840 Lt. kintamų išlaidų.

6 lentelė

UAB „Šaldeta“ per metus turės 186061,2 Lt. pastovių kaštų.

2.8. Ekonominis efektyvumas

Apibūdinantis įmonės veiklos efektyvumą rodiklis yra pelnas. Pagrindinis firmos tikslas – gauti kuo didesnį pelną, gausinti jos turtą. Buhalterinis pelnas skaičiuojamas kaip bendrųjų pajamų ir išlaidų skirtumas. Jeigu firmos gaunamas pelnas yra pakankamas tik atsiskaityti su išoriniais išteklių tiekėjais, tai toks pelnas vadinamas normaliu pelnu. Jo aiškiai nepakanka, nes firma pelno sąskaita turi tenkinti kitus veiksmus: kaupti lėšas gamybai plėsti, socialinėms reikmėms tenkinti. Ekonominis pelnas yra kaip kompensacija už vadovavimą, riziką, susijusią su kapitalo panaudojimu. Pelnas padeda spręsti ir socialines visuomenės problemas: didina užimtumą, gyventojų pajamas, gerėja aplinkos sąlygos. Pelnas yra ne tik tikslas, bet ir priemonė tenkinti pirkėjo reikmes. Jeigu firma negauna pelno, tai reiškia, kad ji nereikalinga visuomenei.

7 lentelėje pateikta UAB „Šaldeta“ pelno (nuostolio) ataskaita, kurios rodikliais remiantis galima bus įvertinti įmonės veiklos efektyvumą.

7 lentelė

Pelno (nuostolio) ataskaitoje fiksuojamos per kiekvieną ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir sąnaudos, patirtos uždirbant tas pajamas. Pagrindinis ataskaitinis laikotarpis finansinėje apskaitoje yra finansiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais.

Pardavimai ir paslaugos apima įmonės pajamų sumą, uždirbtą pardavus prekes, taip pat ir atlikus paslaugas.

Parduotų prekių ir atliktų darbų savikainoje pateikiama suma patirtų sąnaudų, tiesiogiai susijusių su prekių pardavimu ir paslaugų suteikimu pajamų uždirbimui.

Veiklos sąnaudos, tai vykdant veiklą, teikiant paslaugas, susidarančios tiesiogiai parduotų prekių ir atliktų darbų savikainai nepriskirtinos sąnaudos, kurios ir pateikiamos atskirai. Į jas įeina sąnaudos už nuomą, komunalinius patarnavimus, elektros energiją, telefono paslaugas, kurą, reklamą ir kita.

Ataskaitinių metų pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą rodo įmonės įprastinės ir neįprastinės veiklų rezultatus ir rodo bendrą visos įmonės veiklos rezultatą.

Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) paskirstymui – galutinis įmonės ataskaitinio laikotarpio rezultatas, kuris naudojamas įmonės savininkų nuožiūra. Ši suma įrašoma į pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą, kurioje nurodoma, kiek ir kokiems tikslams panaudojama įmonėje uždirbto pelno. Tai, nusprendžia įmonės savininkas.

Remiantis pelnu skaičiuojami pagrindiniai santykiniai pelningumo rodikliai, kurie išreiškiami procentais. Pagrindiniai iš jų yra šie: bendrojo pelno norma, grynojo pelno norma. UAB „Šaldeta“ pelningumo rodikliai yra tokie:

Bendrojo pelno norma

Pbn = Bb / PP x 100

Pbn = 169379 / 647280 x 100 = 26.17

Šis rodiklis rodo, kad 1 Lt pelno tenka 26,17 Lt pardavimo pajamų.

Grynojo pelno norma

Gpn = Gp / PP x 100

Gpn = 143972 / 647280 x 100 = 22,24

Šis rodiklis nustato, kiek litų pelno gaunama kiekvienam pardavimo litui, todėl galima įvertinti, ar įmonė dirbo pelningai. UAB „Šaldeta“ 22,24 Lt pardavimo pajamų uždirbo 1 Lt grynojo pelno.

IŠVADOS

Išanalizavus UAB „Šaldeta“ komercinę veiklą ir ekonominį efektyvumą matyti, kad įmonė yra pelninga dėl geros paslaugų kokybės, kurios yra teikiamos gera kaina. Įmonės tikslai, kaip ir daugelio įmonių yra pelno maksimizavimas ir rinkos dalies išsaugojimas.

UAB „Šaldeta“ 22,24 Lt pardavimo pajamų uždirbo 1 Lt grynojo pelno. Įmonės grynasis pelnas – 143972 Lt.

Įmonė siekia gauti maksimalų pelną. Taigi, visi keliami uždaviniai turi atitikti pagrindinį įmonės tikslą – didinti pelną.

Įmonei tikslinga nuolat sekti konkurentų veiklą, operatyviai reaguoti į jų veiksmus, sekti vartotojų poreikių pokyčius.

Įmonei siūlyčiau plėsti paslaugų tinklą, taip būtų padidintos pajamos ir didesnis pasipriešinimas konkurentams, išplėsti klientų ratą.

Įmonės trūkumas tas, kad įmonė yra nepalanki geografinė padėtis, reikėtų steigti filialus pačiuose geriausiose vietose. Reikėtų ištirti tiekėjų siūlomas prekes ir kainas, kad prekės netaptų nuostolinga įmonei.

INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Andrijauskienė A. Įmonių Ekonomika. Vilnius, 2004.

Mackevičius. Įmonių veiklos analizė. Vilnius, 2005.

Martinkus B., Žilinskas V. Ekonomikos pagrindai. Kaunas, 2001.

Sūdžius V. Smulkaus ir vidutinio verslo administravimas ir valdymas. 2001.