Tarp mūsų mergaičių: apie ką jos kalba, kai lieka vienos..?

Šiandien rašysiu apie atvirumą. Moterišką atvirumą moteriškoje kompanijoje. Tema nelabai originali – daugybę kartų matyta tokiuose serialuose kaip “Seksas ir miestas” ar “Nusivylusios namų šeimininkės”. Bet visgi… Apie ką merginos kalba prie puodelio arbatos arba prie vyno taurės, užėjus atvirumo akimirkai?

Plepėti galima apie bet ką: išpardavimus, pyragus, knygas, kates… Tačiau labiausiai mums rūpinti tema visada buvo ir bus – vyrai.

Ne paslaptis, kad susitikusios draugės paprastai pirmiausiai klausia viena kitos, kaip klostosi santykiai su antrosiomis pusėmis. Ir pasipila smulkmeniškas nagrinėjimas, ką jis pasakė ar padarė ne taip, kiek jis turi trūkumų arba, priešingai, koks jis geras ir švelnus.

Bet čia iškyla klausimas: kiek atvirumo mes galime sau leisti? Artimos draugės dažnai žino didžiausias viena kitos paslaptis, o kartais… net intymiausias santykių su vaikinu detales. Kaip reaguotų vyras, jei suprastų, jog mergina savo draugių kompanijoje aptaria viską, pradedant nuo lovos reikalų, baigiant gėdingiausiais jo silpnumo momentais..?

Vyrai nemėgsta būti pažeidžiami, gėdijasi verkti bei sunkiai prisipažįsta meilėje. Ir turbūt tikisi, kad šie bendravimo momentai liks tik tarp dviejų žmonių. Bet išsiduosiu, kad kaskart, kai svarbus įvykis sudrebina santykius su vaikinu, degu nekantrumu pasidalinti jausmais su savo mergaičių kompanija! Ar tai blogai? Kur yra ribos, kiek galiu atskleisti, o kas turi likti intymu? Aš nežinau… Bet jaučiu, kad mano moteriška siela ieško draugių, kurios išklauso, kartu su manimi verkia ir džiaugiasi…

Akivaizdu, kad vyrai elgiasi kitaip ir su draugais smulkiai neaptarinėja savo jausmų ir bendravimo su antrąja puse, detales jie pasilaiko sau. Ar vyrai nepyksta ant mūsų už plepumą? Ar mes, moterys, tikrai nusipelnėme kritikos už poreikį išsipasakoti viena kitai prie vyno taurės?

Comments are closed.