Pirmieji mėnesiai po vaiko gimimo: kas pasikeičia šeimoje?

Pirmojo vaiko gimimas – didelis sukrėtimas kiekvienai porai. Šis įvykis neišvengiamai pakeičia gyvenimą, komplikuoja santykius ir tampa sunkiu išbandymu, nes natūraliai suirus senajai šeimos sistemai, reikia kurti naują.

Tėčiui. pogimdyminė depresija

Analizuoti temą pradėsiu kiek netikėtu kampu. Paprastai kalbant apie jausmus šeimoje, atsiradus kūdikiui, akcentuojama moters padėtis. Aš norėčiau skirti daugiau dėmesio tokioje situacijoje neretai užmirštamam vyrui.

Naujai „iškeptas“ tėvelis jaučiasi sutrikęs. Pirmaisiais mėnesiais žmona visą dėmesį skiria kūdikiui, tapusiam jos gyvenimo centru. Vyras yra atstumtas ir vienas su savo jausmais, lyg jie būtų tammsiausia paslaptis, su kuria turėtų susidoroti savarankiškai. Jei nesijaučia galįs pasidalinti išgyvenimais su žmona, naująjį tėvelį gali užpulti. pogimdyminė depresija. Taip, Jūs supratote teisingai – ši liga, priešingai nei manoma, gali kankinti ir vyrus. JAV psichologo James F. Paulson atliktų tyrimų duomenimis, 10 procentų vyrų ir 14 procentų moterų išgyvena pogimdyminę depresiją, kuriai įveikti gali prireikti specialistų psichologinės ir medikamentinės pagalbos.

Kodėl svarbu kovoti su depresyvumu? Nes jis graužia ne tik gimdytojus, bet persiduoda parsivežtam iš ligoninės mažyliui bei tolimesniame jo gyvenime gali sukelti fizzinių ir emocinių sutrikimų. Vyras ir moteris jau yra atsakingi ne tik už savo, bet ir jo tolimesnę laimę bei pilnavertį gyvenimą. Čia svarbu paminėti, kad šeima nebijotų prašyti pagalbos iš giminių, artimųjų, kad jie nors retkarčiais prižiūrėtų kūdikį, leisdami naujiesiems tėveliams ats

sikvėpti. Patikėkite – tobulų, viską spėjančių tėvų įvaizdis nepasiekiamas.

Spaudimas vyrui: kiek reikės pinigų, kad užauginčiau vaiką?

Visuomenei demonstruojant idealų šeimos modelį, išorinis spaudimas jaunam tėvui yra milžiniškas: užauginti atžalą reikia tūkstančių litų ir jis paprastai jaučiasi materialiai atsakingas už vaiko gerovę. Dėl to kartais pradeda daugiau laiko praleisti darbe. Moteris tai interpretuoja kaip abejingumą šeimai, nors iš tiesų vyras tik stengiasi būti naudingas. Dar neretai sutuoktinis kenčia jaunosios mamos kaltinimus, kad jos triūso pakankamai neįvertina, o ir bandydami padėti viską daro ne taip.

Taigi pirmoji paslaptis kaip išvengti šalčio ar audrų šeimoje, esant tokiai situacijai, – nebijoti išsakyti vienas kitam savo savijautos sunkumų. Kitaip nutolę, užsisklendę bei nesuprasti vyrai turi didesnę tikimybę įklimpti į alkoholizmą ar pradėti smurtauti.

Kokia aš motina.

Moteris irgi sutrikusi. Vyrui tiesiogiai išgyvenant tikk psichologinius sunkumus, moteriai dar tenka prisitaikyti ir prie fizinių savo kūno pokyčių. Be to, reta kuri išdrįsta prisipažinti apie savo nusivylimus ir baimes, manydama, kad yra vienintelė tokia nenormali, nesugebanti džiaugtis laiku, kuris turėtų būti geriausias jos gyvenime. Kad įgyvendintų visus sau keliamus reikalavimus, naujoji motina turėtų turėti 10 padėjėjų! Juk ant jos pečių gula didesnioji dalis vaiko auginimo ir buities problemų! Su ašaromis šnabždamas klausimas „kokia aš motina?“ yra visiškai natūrali bei sveika jausmų išraiška. Visa tai – tiesiog sunkus gyv

venimo etapas, o ne moters neatsakingumo ar nesugebėjimo būti mama įrodymas. Klykiantis kūdikis tikrai nesako mamytei, kad jos nemyli, nors jai ir gali taip atrodyti.

Neišvengiamas vyro ir žmonos nutolimas

Tapimas tėvu ir motina neišvengiamai turi įtakos ne tik vidinei individų būsenai, bet ir jų tarpusavio santykiams. Pora dažniausiai šiek tiek nutolsta vienas nuo kito. Bet dėl problemų iškilimo kaltinti vien vaiką neteisinga – jei jam gimus, sutuoktiniai nesugeba prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, dažniausiai tai kyla ne tik dėl naujo šeimos nario, bet ir dėl seniai egzistuojančių bėdų šeimoje. Kita vertus, nereikia dramatizuoti pokyčių ir tikėtis, kad santykiai su sutuoktiniu kada nors vėl bus tokie kaip prieš atsirandant vaikui – šeima gyvas organizmas, patiriantis natūralią kaitą.

Pora turi perskirstyti savo laiką ir energiją, nes negali vienas kitam skirti tiek dėmesio, kiek anksčiau. Be to, įtampos prideda nuovargis dėl sumažėjusios miego trukmės auginant kūdikį. Kantrybės abu netenka dažniau nei anksčiau ir išsilieja dažniausiai vienas ant kito. Tokia situacija ypač sukrečia žmones, kurie tikėjosi, kad atsiradus vaikeliui, jų namuose bus labai daug džiaugsmo. Taigi partnerių santykiams didžiausią pavojų kelia ne naktimis klykiantis kūdikis, bet nerealūs lūkesčiai dėl pasikeitimų jam gimus.

Dar nesusipratimų kyla dėl to, kad moteris ir vyras nevienodai prisiima tėvų vaidmenis bei gali nesuvokti vienas kito elg

gesio: ji į motinos rolę šeimoje intensyviai įsitraukia nuo pat vaiko gimimo dienos, o jam šis procesas vyksta lėčiau ir ne taip smarkiai kaip žmonai. Tokie skirtumai veda prie nepasitenkinimo santuoka, kuris neabejotinai būna mažesnis, jei sutuoktiniai vis dar suvokia save kaip porą, o ne tik kaip naujo šeimos nario tėvus.

Kiek tradicinės modernios šeimos?

Psichologai dažnai teigia, jog pagrindinė pagausėjusioje šeimoje atsiradusios įtampos priežasčių būna nepateisinti žmonos lūkesčiai dėl žymesnės vyro pagalbos, parsivežus kūdikį namo. Ironija, kad tėvams vis dažniau dalyvaujant gimdyme, moterys (bent jau JAV apklausų duomenimis) jaučiasi vis labiau nepatenkintos per mažu sutuoktinių įsitraukimu į vaiko priežiūrą pirmaisiais mėnesiais.

Nors dabar kalbama apie lygias galimybes bei lygiaverčius moters ir vyro vaidmenis tėvystėje, buityje, realybė paprastai kiek kitokia: gimus vaikui atsiranda konfliktų ir nesutarimų dėl dalykų, dėl kurių anksčiau lyg ir buvo sutarta. Net buvusios modernios poros šiuo gyvenimo laikotarpiu susiduria su didesne tradicinių vaidmenų šeimoje įtaka.

Ar tebeegzistuoja seksas?

Naujasis šeimos narys tampa prioritetu. Ir net jei pora gali skirti laiko intymiam bendravimui, tai reikalauja iš jų daug jėgų. Spontaniškumui nebelieka laiko. Taigi natūralu, kad pirmasis pusmetis po vaiko gimimo atneša štilį į seksualinį gyvenimą – atsiranda fizinių ir psichologinių priežasčių, kodėl mylimasi rečiau. Pasikeitimai miegamajame labai priklauso ir nuo pasikeitimų santykiuose už jo ribų. Buičiai užg

gožus nuoširdžius intymius pokalbius susidaro palankios sąlygos „man skauda galvą“ scenarijui. O tai sukelia kaltės jausmą, nes nepatenkinami sutuoktinio seksualiniai poreikiai.

Vis tik perskaitę šį straipsnį neišsigąskite, jei laukiatės vaikelio. Tikiuosi, kad perspėjimai, ko tikėtis, Jums padės laviruoti šeimos laivą pasikeitusio gyvenimo audrose. Jūsų laukia neįkainuojama patirtis ir galimybė augti kaip asmenybėms, kaip porai, kaip šeimai. Vaiko gimimas sutuoktinių santykius gali pakelti į kitą – aukštesnį – lygį. Džiaugsmas sulaukus kūdikio atsveria visus kylančius rūpesčius, nes jų daugėja aritmetine, o laimės – geometrine progresija.

0 thoughts on “Pirmieji mėnesiai po vaiko gimimo: kas pasikeičia šeimoje?”

  1. Keista skaityti apie vargseli nuskriausta teti, kuris niekaip negali susitaikyti su vaikelio gimimu ir prisitaikyti.. Rodos, tik moterys turi viska moketi ir sgebeti, o jau vyrams tai viska reikia pagelbeti…

    Reply
  2. ne vargselis o irgi zmogus,kodel moteris po vaikelio pasidaro tokia,kuri nusprendzia kad ji yra visose srityse ”kietesne”?

    Reply
  3. Dejavu, koks gi ten vargšelis. Apdovanotasis, kad vaikelio sulaukė 🙂 Abu apdovanoti, bet abiems ir stresas. O dėl jo atsiradimo dažniausiai nepagrįstai visa kaltė suverčiama vyrui…

    Norėčiau paprašyti visų, kad mano straipsnių nesuprastumėte kaip visos temos išsamios apžvalgos. Viską aprašyti išsamiai neįmanoma, paviršutiniškai neįdomu, todėl ieškau galimybių pažvelgti į problemas neįprastu kampu. Tai kad daugiau dėmesio skyriau tėčio savijautai yra todėl, kad apie mamas šimtai straipsnių parašyta, o tėtis pamirštas 🙂

    Reply
  4. Nerijau, gal moteris ryšyje su vaiku tikrai “kietesnė”. Vis tik ji motina ir nepaneigsime, kad kūdikiui pirmaisiais mėnesiais mama yra svarbiausias žmogus.

    Reply
  5. Mes su pirmaja žmona kaip nutolome po vaiko gimimo, taip ir nebesuartėjome… Aš daug dirbau, nes iš tiesų norėjau kuo geriau aprūpinti šeimą, bet buvo ir slaptas noras bėgti iš namų… Išsiskyrėmė, kai dukrai buvo 1 metai.

    Reply
  6. Agne taip esu tetis,ir visi sie pojuciai pazinti…nesiginciju,kad mamos ir vaiko rysys stipresnis,bet kartais moteris mama,taip isijaucia i mamos vaidmeni,kad pamirsta viska aplinkui…be abejo tai normalu,taciau ateina diena,kai reikia atvert akis ir paziuret ir i tuos,kurie salia…o ne rodyti demesi istisa virtine nepasitenkinimu…mama rupinasi vaikeliu,o tetis nesdamas namo pinigus nesirupina ir t.t…mano atvejis labai panasus i Tomo,taciau,as istraukiau truputi ilgiau,po vaikelio metus ir 3 menesius…tikejausi,kad viskas susitvarkys ir viskas bus gerai…taciau viltys ir liko tik iliuzijom:),kuriomis gyventi nelabai jau ir lengva…

    Reply
  7. Perskaiciau ir susimasciau.. apie tai, kad kai gims vaikutis tame dziaugsme reikes neuzsimirsti – prisiminti, jog jo teciui taip pat reikalingas mano palaikymas, meile.
    Gal tai kazkas panasaus, kaip reikia neuzsimirsti susituokus. Buvo momentas, kai susimasciau, kad pasijutau saugi rami ir… paklausiau saves, ar ne maziau savo meiles (pagarbos, dekingumo ir t.t.) dabar rodau. O juk tas, kuris “mano” labiausiai jos ir vertas. Kuo daugiau “mano” tuo labiau. Samoningai stengiuosi to nebeuzmirsti.
    Turiu prasyma vyrams, parasiusiems, kad kai gime vaikelis, kazkas nebegriztamai pasikeite santykiuose ir seima isiro. Ar galetumete pakomentuoti, kas kaip pasikeite, ko jums truko, ko norejote? Idomu, bandau suprasti santykiu paslaptis. Pati vaiku dar neturiu. Kai turesiu, zinoma, savo vyro reikes klausti, ar ko nors truksta, kaip jauciasi, bet vistiek idomi ir kitu zmoniu patirtis.

    Reply
  8. as zinau tik tiek,kad problemos santykiuose iki vaikelio ir santuokos atrodo ne tokios ir baisios,gal net ir patrauklios,galima su tuo susitaikyti,taciau po viso sito tos problemos isryskeja visu savo grazumu…asmeniskai nereiskiu nepasitenkinimo jaunai mamai,taciau ji pasidaro tarsi zmogus is kitos planetos…atrodo,kad tai ne ji,ja grauzia kazkokios negeros mintys,bandai viska surikiuoti,viska islaikyti kruvoj,issiaiskinti pats ir padeti…o ji tampa tokia dirgli ir jautri,kad visos Tavo pastangos yra tik s…atsiprasant,tad nusvirus rankom tenka tik trauktis…o kur dar tavasis vidinis pasaulis…

    Reply
  9. Ech… tas musu moteriskas jautrumas, dirglumas, lengva jame paskesti. Suprantu, kaip tada jauciasi moterys, bet ir vyrus, kurie pasijaucia tarsi kaip besistengtu neisvysta “pagerejimo” ir nusivilia suprantu.
    Belieka teciams ir mamoms palinketi daug kantrybes ir vienas kito supratimo. Kalbetis, buti atviriems ir vienas kita girdeti. Gimus vaikuciui irgi:)

    Reply
  10. p.s. galetu buti idomi “nauja” tema, kaip jauciasi vyrai salia dirglios mylimos moters. Visos mes kartais bunam dirglios. Bet kai paaiskeja, kaip tada salia jauciasi JIS ir kad jis stengiasi, kai pradedam suprasti, kaip jis stengiasi, tada dirglumo lieka maziau. Dirglumas dazniausiai is baimiu, is nezinojimo,is tikro ar tariamo nesaugumo, galvojimo, kad jam nerupi, kai is tiesu taip nebutinai yra. Gal ir nusivylimas is ten pat.
    Labai aciu, Nerijau, uz pasidalinima mintimis, patirtimi!

    Reply
  11. Nera uz ka Migle,tiesiog palinkeciau issirinkt tik ta zmogu,kuriuo net vidury nakties pazadintas’a galetum pasitiket…kad veliau tokiu dalyku nenutiktu,nes toli grazu skyrybom viskas nesibaigia,yra ir mazas zmogeliukas,kuriuo reikia rupintis,kad ir kokia padetis yra susikloscius…o kaip mes visi norim,kad vaikai augtu pilnavertei ir laimingoj seimoj…TIESA;)?

    Reply
  12. Paskaitau komentarus ir darosi aiškiau, kodėl neišvengiamai būna krizė po vaiko gimimo. Įsivaizduoju kokios mamos piktos ir suirzusios nuo nemigos, rūpesčių ir įtampos. Tėčiams sunku šalių jų tokių, jie irgi pasimeta, irgi susierzina, dar jeigu mato, kad mama taip įsijautusi į vaidmenį, kad pasisiūlyti padėti geriau net nemėginti…

    Vis tik nors ir pavargę, bet laimingi tie naujai iškepti tėveliai 🙂

    Reply
  13. Nerijau, bet ta jauna motina galbūt atrodo kaip “iš kito pasaulio” todėl, kad po gimdymo ir žindymo metu organizme vyksta hormonų persitvarkymai. Gal vis tik jūsų ryšys iki vaiko gimimo per silpnas buvo, kad gimdymas viską sugriovė?
    O gal žmonai buvo pogimdyminė depresija?

    Reply
  14. Jinais,dabar galime tik spelioti…kas buvo,o kas buvo blogiausua mano galva,kad iskilus problemoms mes nesugebedavom susikalbeti,mat buvusioji turejo problemu su bendravimu…regis as minciu skaityt nemoku,o ji isivaizdavo,kad as tureciau susiprasti ir vietoj to,kad issikalbet,kas ne taip,pasilikdavau tik pats su savom mintim ir jos tylejimu,moteriski ir vyriski skirtumai padare savo,negana to,kad ir charakteriu labai skirtingi…kaip zinia bedos pacios neissisprendzia…yra kaip yra,nieko nepakeisi,bent jau gavau gera pamoka:)

    Reply
  15. Nerijau, labai pazistama viskas ka ir kaip rasai…
    Ta jauciu is savo draugo. Jis anksciau irgi jau buvo trumpai vedes, turi vaika, kuri labai myli. Galvoju, kad ir jis ir kiti, kai tuokiasi, galvoja, kad tai visam laikui, o kai laukia vaiko, dziaugiasi ir tiki, kad pavyks auginti pilnoje seimoje. Bet ne visada taip pavyksta.
    Nezinau, kaip viskas siejasi su pasitikejimu, apie kuri rasei. Gal gali labiau minti paaiskinti? Ir kame “pamoka”?

    Reply
  16. Migle jei jau zmones tuokiasi,vadinasi yra tikri vienas kitu,deja budami jauni ir eidami pirma karta prie altoriaus nevisada issirenka tinkama partneri,turiu pavyzdziu pazystamu rate,tuokiasi ir trys kartus,kol atranda save ir partneri,kaip seima…nes diduma suvokimo apie seima atsinesam is savo vaikystes…
    Pamoka?mano galva seima turi kurti tik labai rimtai nusiteike ir pasiruose du suauge ir vienas kita gerai pazystantys zmones.Tarpusavio supratimas,pasitikejimas,pagarba,kaip sugebame susigyventi,leisti laisvalaiki,ar siekiama panasiu dalyku tai elementarios savybes,kurios yra reikalingos darnioj seimoj…vien tik pats zodis DARNA daug ka pasako…:)
    Pasitikejimas mano galva yra,kai mazdaug pazysti zmogu ir nuspeji,kaip zmogus gali pasielgti vienoj ar kitoj situacijoj…ir ar tai tenkina pacia Tave?

    Reply
  17. Žinai, Nerijau, dar gali būti nebūtinai bendravime problema. Tiksliau, ne vien. Kartais žmogus būna nesubrendęs, prastai pažįsta pats save ir savo norus, pats nežino ko nori, bet jaučiasi nepatenkintas, o kitiems kelia nerealius reikalavimus. Su tokiu bendrauk nebendravęs, sunkiai susišnekėsi.

    Reply
  18. Taip… deja daznai poros susituokia del santuokai netinkamu motyvu, o gime vaikai nebutinai juos suartina. Aciu, Nerijau, uz dalinimasi mintimis ir patirtim.
    Man patinka posakis, kad seima tai visu pirma jis ir ji. To nereikia pamirsti nei laukiant nei gimus vaikams.

    Reply
  19. Jinai kodel moteris savo elgesi gali pateisinti hormonais?Tyledama priversti vyra suprasti?Ar tai tik ne atsakomybes vengimas?

    Reply
  20. Jei gerai jaučiasi, bet meluoja, tada gal ir vengia atsakomybės.
    Bet dažniausiai manau, ne. Tai tikrai didžiulis hormonų persitvarkymas, ir moteris gali būti stipriai sutrikusi dėl fiziologijos. Ji gali nesuvokti, kas jai darosi, jaustis truputį išprotėjusi, todėl jai gali būti sunku suvokti ir pasakyti vyrui, ko nori. Ji gali pasijusti sutrikusi. O dar nauji rūpesčiai, nauji santykiai, nuovargis, gal miego stoka. Turi būti fiziškai ir dvasiškai stipri moteris, stiprus tarpusavio supratimas su vyru, stipri meilė vaikui, vyro ir kt. artimųjų pagalba, kad ji nepervargtų ir viskas būtų sklandu.

    Reply
  21. Deja,visa tai yra mastoma jau pervelai,nors dazniausiai taip ir buna…Taip kaip galima nuzudyt zmogu fiziskai,taip galima nuzudyt ir jo jausmus…Likes gailescio jausmas ir truputis nostalgijos nieko atgal nesugrazins…Kaip nutiko,taip nutiko…zinotume,kad viskas blogai baigsis,tiesiog santykiu nepradetume,o dabar beliko pamokos ateiciai…:)

    Reply
  22. Ar tikrai viskas negriztamai prarasta, o jausmai jau nuzudyti? Ko, Nerijau, dabar noretumet? Jeigu tiketumet, kad gali buti geriau, kad dabar bus daugiau supratimo, ar pabandytumet? Jeigu taip, gal verta issikalbeti… atvirai. Kol dar is tiesu viskas neprarasta. Manau ne tik jums, bet ir jusu zmonai (buvusiai) skauda del isirusios seimos.

    Reply
  23. Visiskai sutinku, kad jaunam teciui ne ka lengviau nei mamai po kudikelio gimimo. Vyras siuo atveju kazkuria prasme yra maziau saugus nei vaikelis, jis stengiasi, bet ne visada buna suprastas. Moteriai atrodo, kad visas pasaulis sukasi tik apie vaikeli ir vyra naturaliai pamirsta. Nekalti nei vienas, nei kitas. Taciau visuomet moteris vadovaujasi daugiau jausmais, nei racionaliu protu, tai ir po gimdymo turetu pagalvoti, kaip jauciasi vyras. Deja zinau apie ka kalbu, turiu vaikeli ir esu issituokus, nes vyras kaip ir nebeegzistavo po vaikelio gimimo. Po keliu metu padariau isvadas, dabar laukiuosi vaikelio su kitu vyru, kuri labai myliu, bet jau zinau, ko tiketis ir kaip elgtis. Mes moterys kartais bunam per daug savanaudes ir susirupinusios savim, o paskui nesiskuskim, kad tenka gyventi vienoms..:)

    Reply
  24. Neturiu kategoriskumu del pradziu su ex. Jeigu abu padaro isvadas, kas buvo blogai, kodel ir kaip patys galetu tai pakeisti, kodel gi ne.

    Reply
  25. Migle jai jau prabilai apie tai…as turiu teise issakyti savo nuomuone…kaip zinia issiskyrus,kad ir kokios priezastys ten buvo:visa laika bus kaltinamas vyras…tai yra daugelio vyru patirtis,pasikartosiu,vyras minciu skaityt nemoka,moteris to nesupranta…kaip galima butu kalbeti apie supratima klaidu,jei jos net nepripazystamos…galima kalbeti iki numirimo,normalaus, nuosirdaus pokalbio nesulauksi,ka gali pasakyti apie toki zmogu,kuris nesugeba istart atsiprasau,kodel vyras turi atsiprasineti jei pati moteris privelusi klaidu ir problemu,net nesiteikia apie tai kalbeti…kaip gali nurimti ir i viska ziureti ramiai ir juo labiau bristi i ta pacia bala… cia tik manoji asmenine situacija…pas kitus galbut yra kitaip:)

    Reply
  26. Matyt Jusu ne tas atvejis, kai abu padaro isvadas. Visokiu situaciju buna.
    As linkiu, kad dar butu geros patirties (su kuo, pats nuspresite).

    Reply
  27. manau butu santykiuose lengviau jei kiekvienas matytume antros puses ne tik neigiamas bet ir teigiamas puses, esant santykiuose pasikeitimu, o tai neisvengiama, dazniausiai pradedam nematyti zmogaus teigiamos puses. Jei susede pasikalbetume ramiai be dideliu emociju situacija pasidarytu paprastesne ir labiau suprantama, o svarbiausia reikia kiekvienam save pamatyti is salies:)

    Reply
  28. Po sio komentaro visi galai susiveda. Nebera jausmo… todel nebera ir pastangu ieskoti iseities. Bet abiems linkiu, kad ir nebekartu, bet geros ir nevienisos ateities.

    Reply
  29. Idomu cia viskas… ir labai gyvenimiska. as ir auginu vaika nuo 10men viena. pats vyras ir labai pasikeite po vaiko gimimo. tikrai stengiausi rodyti demesi jam, ruosdavau staigmenas, rengdavau romantiskus vakarus vaikui uzmigus, bet jam buvo per maza, nuolat piktas buvo ir visai nepadedavo priziureti vaiko. galiu ant rankos pirstu suskaiciuoti, kiek kartu keite pampersa… nezinau kodel, bet santykiai po vaiko gimimo pasikeicia.. bandyta ir kalbeta daug kartu apie tai, taciau seima vis tiek isiro…

    Reply
  30. paskaicius komentarus pasidare idomu, kad paimkim jusu atveji Nerijau. Kai pradejote kalbeti apie ex. Ir tas posakis, kad “visa laika bus kaltinamas vyras” nera teisingas. Yra daug atveju kai moteris kalta. Bet paimkim mano situacija, as nesu istekejusi, bet buvau labai isimylejusi. Taip, buvau, o kodel? Todel, kad jis nemokejo pasakyti atsiprasau. Kai jis budavo kaltas, jis puikiai mokejo ta katle sumesti man, ir as atsiprasinedavau, nes jis budavo nervuotas ir zinoma net nesiruosdavo pripazinti savo klaidu. Tad nereikia niekada sakyti “visada vyras liks kaltas” “visi vyrai kiaules” ar dar dauguma dalyku apie vyrus ir moteris kurie sakomi, nes tai netiesa. Yra geru vaikinu, yra sauniu merginu, tik dar junesutikote galbut. Tai tik mano nuomone.

    Reply
  31. Garantijos neimanomos, nors ju labai norisi, ar ne tiesa?
    Galima tik padaryti kas musu jegose, kad patys savu klaidu nekartotume. Apmastyti, suvokti, stengtis. Bet net ir tada garantiju nieks neduoda. Taciau tai nereiskia, kad nereikia tiketi, bandyti ir, kai pasiseks, dziaugtis laime bei ja saugoti.

    Reply
  32. Visgi problemos esme yra Tomo atviras, beveik visiems vyrams, del kuriu elgesio po vaikelio gimimo moterys buna nepatenkintos, budingas bruozas-begti is namu, palikus klykianti vaika moteriai-kuri jau niektur nepabegs..griudama, krisdama, miegojusi vos 2 val per para privales priziuret vaika..Zinau kolega, kuris ateidavo net savaitgaliais i darba ir skaitydavo laikrascius, kad tik nebuti namie, kur yra vaikas. Tai kokios paskui lygios teises, jei pareigos taip stipriai nelygiavertes?
    Be to, yra dar vienas zudantis niuansas-gimus vaikui daznai i seimos gyvenima pergalingai isiverzia TEVELIAI-musu mielosios anytos, pasiruosusios vadovauti. Tai daznai irgi nuvairuoja seimos laiva i prazuti. Taip kad laikykites jaunieji teveliai!:)

    Reply
  33. Giedre, bet su močiučiu pagalba lengviau vaiką užauginti. Savaitgaliui palieki pas močiute ir leidi romantiškai laiką su vyru 😉

    Reply
  34. Jei vyras dalijasi su moterimi kudikio prieziuros rupesciais, manau, moteris tikrai ras laiko ir skirs demesio ne tik vaikui, bet ir vyrui, taipogi bus labiau pailsejusi. Pvz, zinau seimu, kur vyras kas antra nakti keldavosi prie vaiko, nors ir rytoj jam i darba. Bet zinau ir seimu, kur vyro pozicija buvo – turiu buti pailsejes, nes dirbu, o tu brangioji, siaip ar taip namie buni.

    Reply
  35. paskaiciau ir neramu pasidare…Auginu dukryte,kuriai vakar suejo 4men.Esame jauni tevai.man 20m,teciui 19m.Musu santykiai tikrai pasikeite.Kartais jauciuos,lyg jis musu nekestu,kad jam esu slyksti,o tv zvaigzdutes graziausios.Kai pastojau prasidejo pykciai,grubumas,2kartus buvo gresiantis:(bet jam tai nerupejo,tik sakydavo pati kalta,kad nervinies per mane.Atsimenu gulejau ligoninej,o jis atejo….isvadino…ir isejo…kita diena atejo,atsiprase ir pasake tu vel pati kalta.Jam nerupejo ,kad laukiuos jo kudikio,kurio jis taip norejo.Tapo grubiu,neapskaiciuodavo savo jegu.O juk pries nestuma buvom tokie laimingi,vis kalbedavo apie santuoka,vaikus.Del manes viskam pasirizes buvo,bet kodel kai pastojau viskas apvirto?:(
    Dabar nerimauju,kad taip bus visada,kad mano dukra matys tevus,kurie pykstasi,kartais panaujoja jega…,bandziau skirtis,bet sunku…kazkodel negaliu…rupi jis man,myliu.Nenoriu gyvent be jo,nenoriu,kad ir dukra augtu be tevo.

    Reply
  36. Ieskojau internete straipsniu sia tema, tarsi ieskodama paguodos ir paaiskinimo kodel mano ir vyro santykiai pasikeite gimus taip lauktam vaikeliui.
    musu situacijoje ne zmona pamirso vyra, o vyras pamirso zmona, pamirso kas jam sita dziaugsmeli isnesiojo ir pagimde. tikrai nesijauciu didvyre, bet man irgi norisi nors trupinelio meiles, apkabinimu, demesio ir nors kartais intymiu akimirku……
    viskas sukasi tik apie vaikeli, kuri abu begalo mylime. gera, kad jis yra musu gyvenime. Mes laimingi, bet tik del vaikelio, o vienas kitu jau nebemokame dziaugtis. Is pradziu verkdavau ir kaltindavau save, kad as po gimdymo negrazi, siek tiek per stora ir siaip begales kompleksu mano galvoje. Bet dabar susitaikiau ir bandau gyventi… tik su vaikeliu. Mes neissiskyreme, bet… santykiai sala dienomis ir nematau is vyro jokiu pastangu. Bandziau su juo kalbetis, bet pastangos bevaises, nes jis ne is tu, kurie santykius aiskinasi kalbedami – mes dazniausiai tylime, o tai gerio santykiuose neprideda. Jis noriai bendrauja tik su draugais, artimaisiais. Kaip as sakau, jei ne baliukai ir siaip draugu susiejimai tai nezinociau ka mano vyras planuoja, kuo gyvena ir apie ka svajoja. Idomu, ka;)
    Kartais pagalvoju kiek laiko “megausiuosi” tokiu gyvenimu……..Gal viena karta uzdarysiu duris ir iseisiu su vaikeliu, kad jis surastu savo laime ir idealia moteri………..
    Skustis niekaip negaliu, o ir nenoriu, nes visi teisina, ko tau dar truksta, jis geras tetis ir vyras. Juokinga pro asaras, kad aplinkiniams mes atrodome ideali seima………..

    Reply
  37. Labai idomus ir naudingas straipsnis ir komentarai taip pat. Dekui visiems. Siuo metu mes auginame 1 m. suneli ir jau keli menesiai, kaip istikusi musu seimoje krize. Vaikuti auginame tik mes abu su vyru. Neturime jokios pagalbos is salies. Mociutes ir seneliai gyvena uz 300 km. Todel susidejo viskas: ir begalinis nuovargis, nemiga, konfliktai su vyru del vaikelio prieziuros, nes vaikeliui gimus, dar reikejo uzbaigti man magistro studijas ir nemazai reikejo vyrui sunu priziuret. Todel po gimdymo iskart puoliau i mokslus, nebuvo kada nei atsigaut. Isseko jegos, nesulaukiu vyro palaikymo, todel pasidariau irzli, pikta, pradejau kabinetis prie visko:( Nenoriu per daug isiplest, bet is savo patirties noriu pasakyt, kad vyrams tereikia stenktis kiek imanoma daugiau parodyti moteriai, kad supranta, kaip ji stengiasi viska gerai atlikti, suspeti, kad jai tikrai labai sunku, kad jis pastebi, kaip ji pavargsta ir ta labai vertina. To tikrai mums kiekvienai labai reikia. Tada moteris igaus daugiau jegu ir tas nuovargis nebebus toks didelis ir nebebus taip sunku, nekils ir priekaistu bangos. Aisku reikia ir pagalbos is vyro. Bet kai bus geras zodis, rodoma meile ir supratimas, moteris daug daugiau ir mieliau atliks visus darbus ir nores irodyt vyrui, kaip ji visur speja. Noras stenktis tik dides. O geras zodis, juk nieko nekainuoja: nei piniogu, nei daug jegu. Tada moteris prades suprasti vyra ir jo pastangas uzdirbti pinigus. Nes rupinimasis seima, vien tik pinigu parnesimu i namus nesibaigia. Reikia abiem dalintis seimos vargais, ne tik dziaugsmais. Skaudu, labai skaudu, kai tu per visa diena sukiesi kaip vovere, o vyras pareiskai, kad tu sedi namie, kad tu esi nulis, o jis tai juk pinigus uzdirba. Nors as taip pat gaunu pinigelius, as taip pat uzdirbu. Ir tas visas mamos darbas juk neikainuojamas: kas gali ivertinti pinigais, kiek kainuoja vaiko isnesiojimas, pagimdymas, maitinimas krutimi, auklejimas, slaugymas ir gydymas jam susirgus, domejimasis jo vystymusi, sveikata ir visos pastangos, kad tik vaikui butu geriau, kad tik viska suzinot laiku, kad nebutu per velai. O man buna taip, kad vyras savaitem nebuna namuose, tenka viska vienai tuomet tvarkytis. Ir naktim keltis. Neturi nei vienos laisvos minutes sau. Tada pasijunti, kaip vienisa mama ir supranti, kaip joms begalo yra sunku. Bet, tuomet ir ieskai pagalbos, glaudies prie savo mamos. Nes vienai tikrai yra labai sunku. Dar galeciau daug daug visko pasakyt, bet siam kartui manau ir taip per daug.

    Reply
  38. Sveiki, as taip pat pradejau ieskoti internete, kas atsitiko musu seimai, draugavom 5 metus, vede 4, taip kad kartu jau 9 metai. Auginam suneli 1,8 metu ir gimus vaikeliui po keliu menesiu prasidejo visos bedos. Pradzioj kartu maudem, supom, migdem suneli, paskui vyras nutolo, tapo irzlus, piktas, neliko intymiu santykiu, nebent karta per pusmeti, skundziasi, kad nuo musu namie jis labai pavargsta, gryzta tik nakciai miegot, neliko pagarbos. Neslepsiu, as pati tapau pikta, daznai rekdavau ant jo, bet ne siaip sau, kai pradejo nepriziuret sunaus labai uzpykau ir pradejau nekest jo, grasinau skyrybom, kodel, nes pvz karta nuejau i dusa, o jam palikau 4-5men suneli pasupti vezimukyje, bet jis nesugebejo ir nesistenge jo nuraminti verkiancio, tai pristume prie vonios duru vezimeli ir paliko pasakes, kad pasiimk ji nes jau uzkniso, nenustoja verkes. Negaliu pamirsti ir atleisti uz tai. (Niekada nera priziurejes sunelio, laime turiu gera mama, kuri isleisdavo i miesta, pas dantista.)Galvojau, kad neistversiu ir nusizudysiu, bet gyvenu del vaikelio, negaliu skaudint tevu, nusipelniau tureti laiminga gyvenima. Nezinau ar as ka blogai darau, gal taip turi buti seimoje, gal as per blogai viska isivaizduoju, nezinau, nes niekada neturejau kito vyro. Bet as nesijauciu mylima ir laiminga. Atsiprasau uz ilga savo komentara. Aciu uz jusu mintis.

    Reply

Leave a Comment