Kita meilės pusė

Meilė nepaprastai sudėtingas ir painus dalykas, tačiau, be abejonės, ir labai malonus. Visi žinome, kad nėra namų be dūmų, lygiai taip ir su tuo mūsų mažyčiu stebuklu ― meile. Nėra meilės be nesklandumų. Nėra meilės be neigiamų faktorių, teršiančių tą tyrą jausmą. Štai pagrindiniai kenkėjai ir tyro jausmo teršėjai, kuriais reiktų kiekvienam atsikratyti.

Pavydas

„Visada pavydūs tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori daug pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkęs“, ― mąsto anglų filosofas Francis Bacon’as. Ryškiausiai pavydas atsiskleidžia meilėje. Kūnas tarsi užverda, kada pamatai savo simpatiją meiliai besišnekučiuojant su priešingos lyties atstove? Aukščiausią kūno virimo temperatūrą pajunti tąsyk, kai jie apsikeičia telefono numeriais? Jam priėjus prie tavęs tu „mandagiai“ pasiūlai jam prasmegti skradžiai ir tarp jūsų prasiveria praraja? Įtūžis tampa nebevaldomas ir jį išdalini visiems aplinkiniams? Kvailas poelgis.

Būk protinga, šitokiu būdu nieko nepasieksi. Nepelnysi jo simpatijų, susipyksi su niekuo dėtais žmonėmis ir savo draugais, o ir pačios savijauta bus nekokia. Esi gabi sutvardyti savo įtūžį. Apsimesk, kad jis tau visai vistiek ir po kelių dienų jam jau neberūpės toji, noriai davusi savo telefono numerį, rūpėsi tu ― neprieinama ir įdomi. Taigi, šalin pavydą!

Melas

„Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse“, ― štai tokios kritiškos nuomonės apie melą yra garsusis vokiečių filosofas Imanuelis Kantas. Melas yra vienas neigiamų meilės faktorių. „Šį vakarą praleisiu su mažuoju broliuku. Pastaruoju metu skiriu jam labai mažai laiko“, ― pareiškia tavo vaikinas. Tą vakarą tavo draugė pasiūlė nueiti į visai netoliese esantį bariuką sušlamšti patį didžiausią mėsainį ir išmaukti giros.

Neprabėgo nė valandėlė, kai jūs pasigardžiuodamos valgėte mėsainį ir smagiai šnekučiavotės. Jūsų pašnekesį nutraukė triukšmas vaikinų, įsiveržusių į barą, o ir balsai pasirodė girdėti… Taigi, ne tik girdėti, bet ir labai pažįstami. Tai buvo tavo vaikinas! Įtartinai linksmas ir turintis įtartinai nemalonų alkoholio kvapą. „Ir kur gi, brangusis, tavo mažasis broliukas?“, ― ironišku tonu prasitarei. „Aa, hmm, aš, na…“. Tą vakarą jis daugiau nieko ir nebeišlemeno. Apsisukusi išbėgai iš baro kupina neapykantos jam už melą. Vėlgi, kvailas poelgis ir, galbūt, nenoromis ir neapgalvotai įskaudintas žmogus. Įsimylėjėliai, šalin ir melą!

Priekaištai

„Aš nekreipiu dėmesio į kieno nors pagyrimus ir priekaištus. Aš tiesiog vadovaujuosi savo jausmais“, – austrų kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas. Deja, kartais, gavus dozę priekaištų, neįmanoma nekreipti dėmesio ir vadovautis savo jausmais. Ypač, kai priekaištų lavina pasipila iš mylimojo lūpų. Aštriausi ir skaudžiausi yra priekaištai dėl buvusio vaikino/merginos. „Nesimatėme ištisą savaitę, labai tavęs pasiilgau. Manau, kad už laukimą nusipelniau Jūsų bučinio, tamsta“, – maloniai ištari išsiilgtam vaikinui, kuris nė nedvejodamas, be gailesčio atšauna: „Paprašyk Karolio, gal jo labiau išsiilgusi būsi, gi daugiau nei mėnesį nesimatėt.“, – tiesiai į paširdžius, piktas ir nemalonus atsakymas. Tai dar vienas neigiamas, įžeidžiantis meilės faktorius, kuris žlugdo tarpusavio santykius, menkina bei skaudina. Tikiuosi, kad būsite protingi ir vysite šalin ne tik pavydą, melą, bet ir priekaištus.