Paslaugų įmonės „Vlantana” reklama

Įvadas

Paslaugų sfera yra viena perspektyviausių, sparčiai besiplėtojančių ūkio šakų. Ši sfera yra pakankamai atvira ir patraukli pradedantiems verslininkams. Vakarų šalyse vis daugiau verslininkų įsitraukia į paslaugų sferos veiklą.

Lietuvoje paslaugų sfera plėtojama spartesniu tempu, palyginti su pramonės gamyba, tačiau tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu paslaugų marketingas tik pradedamas plėtoti. Naujos paslaugos plėtojamos priklausomai nuo jų paklausos, steigiamos naujos paslaugų įmonės. Taigi ir paslaugų įmonių vadybininkai turėtų gerai suvokti paslaugų prigimtį ir esmę, atskirų paslaugų specifiškumą ir į tai atsižvelgti taikydami šių įmonių reklamą.

Konkurencinėje kovoje paprastai laimi tie paslaugų teikėjai, kurie yra įvaldę efektyvesnę reklamą. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina gerai žinoti vartotojų interesus ir poreikius, sukurti atitinkamą reklamos kampaniją ir kt.

Šiuo darbu stengiamasi išnagrinėti paslaugų įmonių reklamos problemą.

Remiantis iškelta problema, šio darbo tikslas yra apibrėžti pagrindinius principus ir metodus kuriant paslaugų įmonės reklamą ir juos pritaikyti praktiškai.

Numatytam tikslui pasiekti yra iškeliami tokie uždaviniai:

1. išsiaiškinti paslaugų sampratą, jų savybes bei marketingo ypatumus.

2. išnagrinėti pagrindinius reklaminės kampanijos principus, šios kampanijos dalis bei reklamos formas;

3. nagrinėti kaip taikant teoriją yra kuriama reklaminė kampanija.

Darbo pabaigoje pateikiamos darbo rezultatus apibendrinančios ir atspindinčios išvados.

Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ( William J. Stantion, Michael J.

Etzel, Bruce J. Walker ir kt.) bei lietuvių (Kindurio V., Vengrienės B.,

Pajuodžio A. ir kt.) autorių literatūra. Taip pat naudojausi Internete publikuojamais užsienio autorių straipsniais bei internetinių svetainių duomenimis.

1. Paslaugų marketingo problematika

Marketinge sąvoka „prekė“ apima ne tik fiziškai apčiuopiamas prekes, bet ir paslaugas. Kadangi paslaugos turi nemažai savitumų, išskiriančias jas iš kitų prekių, tenka atskirai nagrinėti paslaugų marketingo problematiką[1].

1.1 Paslaugos samprata ir paslaugos savybės

Paslaugų produkto samprata yra painoka ir komplikuota. Visuotinai priimto paslaugos apibrėžimo nėra. Apibrėžiant paslaugą yra akcentuojama viena ar kelios jos savybės. Tai neapčiuopiamumas, nekaupiamumas (gamybos ir vartojimo vienovė), neatskiriamumas ir heterogeniškumas (nevienodumas)[2].

Remiantis kiekviena iš šių savybių galima apibūdinti paslaugą.

Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomis savybėmis. Paslauga paprastai suvokiama subjektyviai. Klientas, aprašydamas paslaugą, paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis, įspūdis, saugumas, patikimumas. Tai labai jau abstraktūs paslaugos esmės formulavimo būdai. To priežastis – neapčiuopiama paslaugos prigimtis.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiu metu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Tiesa, kai kurie veiksmai, susiję su paslauga, gali būti atliekami be vartotojo, o vartotojas patiria tik paslaugos rezultatą, tačiau būtent toji dalis, kurioje dalyvauja vartotojas, pageidaudamas tam tikros paslaugos ir atlikdamas jos kontrolę, yra esminė pačiai paslaugai atsirasti. Paslaugų nekaupiamumas viena sunkiausiai sprendžiamų paslaugų marketingo problemų.

Šiek tiek lengviau jas įveikti gali tos įmonės, kurios remontuoja klientui priklausančius daiktus (skėčius, laikrodžius, televizorius ir pan.). Šie daiktai turi materialioms prekėms būdingų savybių, todėl juos galima kaupti, pataisyti ir grąžinti užsakovui. Tokiu atveju paslauga tarsi išskaidoma į dalis, ir tik kai kurios iš jų (priėmimas, grąžinimas)

pasižymi nekaupiamumu.

Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas (klientas). Klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys, kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis. Nėra pardavimo paslaugos be pirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio, gydymo be paciento ir t.t. Ši paslaugos savybė kelia tam tikrų reikalavimų personalui, jo kvalifikacijai, ypač tų darbuotojų, kurie bendrauja su klientais. Ši paslaugos savybė sukuria prielaidas kai kuriems paslaugas teikiantiems asmenims ar įmonėms turėti per daug klientų, o kitiems – per mažai.

Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugos teikėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumas atsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento sąveikos rezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip kitam jau vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos teikėjo ir kliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai skiriasi savo žiniomis, patirtimi, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų savybių. Tai reiškia, kad kiekvienas iš jų gali suteikti šiek tiek kitokias paslaugas.

Panašūs skirtumai atsiranda ir dėl klientų ryšio su paslauga. Šie irgi skiriasi daugeliu bruožų. Todėl netgi tos pačios paslaugos, suteiktos to paties asmens, kokybę skirtingi klientai gali vertinti nevienodai.

Nevienodesnės paslaugos kokybės galima tikėtis tuomet, kai paslaugą teikia ir vartoja vis kiti asmenys.

Kiti autoriai be šių paminėtų paslaugų savybių išskiria ir kitas. Tai nuosavybės perdavimo nebuvimas, neįmanomas kaupimas bei sandėliavimas[3].

Nuosavybės perdavimo nebuvimą daugelis autorių priskiria prie esminių paslaugos savybių. Kai naudojamasi pervežimo paslauga, realizuojamas poreikis nuvykti iš vienos vietos į kitą. Tačiau gavę šią paslaugą, klientai jokios nuosavybės iš pervežimo įmonės neįgyja.

Neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas atsiranda dėl to, kad paslauga yra nemateriali ir suvartojama jos teikimo momentu. Ši aplinkybė reikalauja kitokio požiūrio į paslaugų vadybą bei marketingą lyginant su fizinėmis prekėmis.

1lentelė. Paslaugų ir materialių prekių skirtumai.

|Materiali prekė |Paslauga |

|Apčiuopiama |Neapčiuopiama |

|Homogeniška |Heterogeniška |

|Gamyba ir pardavimas atskirti nuo|Gamyba, pardavimas ir vartojimas – |

|vartojimo |vienalaikis procesas |

|Vartotojas gamyboje nedalyvauja |Klientas dalyvauja kuriant paslaugą |

|Sandėliavimo galimybė |Negali būti sandėliuojama |

|Perduodama nuosavybė |Perduodamos nuosavybės nėra |

Paslaugų savybių sąrašą būtų galima ir toliau pildyti, tačiau įsigilinus galima pamatyti, kad tai tų pačių savybių atskiri aspektai.

1.2 Paslaugų marketingas

Paslaugų marketingo teorijos plėtojimo išeities taškas yra marketingo vadyba, kurios tikslas – valdyti mainų procesus siekiant tikslo. Tai turi aprėpti visus išteklius, kurie turi įtakos šiems mainų procesams, t.y.

visus išteklius, veikiančius klientus[4].

Marketingo vadybos tikslas yra planuoti, motyvuoti ir valdyti visus išteklius ir veiklą, darančius įtaką įmonės ir klientų santykiams ir rūpestingai parinktoms rinkoms trumpu laikotarpiu (pirmas pirkimas) ir ilgu laikotarpiu (nuolatiniai kliento ryšiai), taip pat tai, kas veikia įmonės požiūrį į sandorių tikslus, kurie varijuoja įmonės veiklą taip, kad visų dalyvių (kompanijos, klientų, akcininkų, kreditorių ir visuomenės)

poreikiai yra patenkinami.

Atkreiptinas dėmesys, kad marketingą teoriškai aprašyti atrodo apgaulingai lengva, tačiau gana sunku pritaikyti praktiškai, ypač paslaugų įmonėse dėl šios veiklos įvairiapusiškumo ir specifiškumo. Marketingo taikymo paslaugų įmonių veikloje pagrindą sudaro marketingo koncepcija.

Ši koncepcija aprėpia keletą veiksnių ir veiksmų, kurie galiausiai lemia įmonės sėkmę tikslinėje paslaugų rinkoje:

1. Paslaugų įmonės (kompanijos) tikslas – parinkti, laimėti ir išlaikyti vartotojus, nes jie paslaugų įmonei yra svarbiausi.

2. Kad tai įvykdyti įmonė turi sukurti ir pateikti tokias paslaugas, kurių nori klientai ir kurias teigiamai vertina. Šios paslaugos turėtų būti teikiamos tokiomis sąlygomis ir kainomis, kurias siūlo ir konkurentai. Klientų turėtų būti pakankamai daug, kad pasiteisintų paslaugų kūrimo ir teikimo sąlygos, t.y kad būtų galima padengti išlaidas ir gauti pelno.

3. Paslaugų įmonė nuolat turi gauti didesnes pajamas nei išlaidas, kad didėtų jos nuosavas kapitalas, kad būtų neatsiejama nuo konkurentų ir juos aplenktų. Tokiu būdu ji toliau galės plėtoti verslą.

4. Nė viena paslaugų įmonė negali veikti intuityviai. Ji privalo suformuluoti savo veiklos tikslus, strategiją bei planus (programas).

5. Taip pat reikia tinkamo skatinimo, apskaitos, audito ir kontrolės sistemų, kurios leistų įgyvendinti, kas buvo numatyta arba yra daroma.

Tokia marketingo koncepcija, apimanti minėtus veiksnius ir veiksmus, labiau tinka paslaugų įmonėms orientuotoms į rinką. Tokių įmonių darbuotojams marketingas pirmiausia yra mąstymo būdas. Svarbu, kad priimti marketingo sprendimai darytų poveikį ir įtaką klientams. Tai pagrindinė paslaugų įmonės veiklos prielaida.

Marketingas taip pat yra tam tikras verslo organizavimo būdas. Visi paslaugų įmonės organizaciniai sprendimai yra siejami su klientų aptarnavimu. Įmonės kuria planus, kuriais siekia, kad būtų sukurtos paslaugos ir palankiausiomis sąlygomis pateiktos klientams. Visi organizaciniai sprendimai turėtų būti siejami su klientų aptarnavimu.

Įmonės tikslas klientus parinkti, juos laimėti rinkoje ir išlaikyti.

Marketingas ir konkrečios veiklos sfera. Pripažinus klientų svarbą įmonei, klientų poreikių tenkinimo veikla taps savaime suprantamu dalyku.

Ši veikla apima tokius aspektus kaip klientų bei jų poreikių nustatymas, informacijos apie klientų poreikius bei norus nustatymas bei analizė, paslaugų kūrimas ir teikimas, paslaugų kainodara, paslaugų teikėjų ir klientų ryšiai. Norint suderinti šias veikos sritis paslaugų įmonių vadybininkai bei marketingo specialistai turi naudotis tam tikromis komunikacinėmis ir techninėmis priemonėmis.

Atsižvelgus į aukščiau paminėtus marketingo aspektus galima suformuluoti tokį paslaugų marketingo apibrėžimą.

Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės, siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai tenkinti[5].

Jeigu paslaugų įmonėse marketingas taikomas planingai ir nuosekliai, kaupiant patyrimą šioje srityje, tai tampa aišku, kad jis yra mokslas ir menas kartu. Kaip bet kuris mokslas jis susijęs su planavimu, analize ir normatyvine drausme. Kaip kiekvienas menas, marketingas reikalauja įkvėpimo ir kūrybiškumo.

2. Paslaugų įmonių reklama

Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apie prekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai siekiant užsakovo numatytų tikslų[6]. Iš šio apibrėžimo galima išskirti tris reklamos savybes. Pirma, tai neasmeniškas, antra – apmokamas informacijos perdavimo būdas, trečia – yra užsakovas, kuris apmoka visas su reklama susijusias išlaidas.

2.1 Pagrindinės reklamos formos

Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonė pasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstyti pagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamos nešiklius. Tobulų reklamos skleidėjų nėra. Nevienodam paslaugų verslui reikia ir skirtingų reklamos skleidėjų, kurie geriau pasiektų tikslinę „auditoriją“. Svarbu yra tai, kad reklama atneštų daugiau pajamų negu ji pati kainavo. Galima išskirti tokius paslaugų įmonių reklamos nešiklius (skleidėjus).

2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai

Laikraščiai

Laikraščių reklama leidžia pasiekti santykiškai labai plačią, nesegmentuotą auditoriją. Svarbiausi laikraščiai siūlo paslaugą išspausdinti spalvotą bet kokio dydžio reklamą, tačiau dėl gana prasto laikraštinio popieriaus kokybės spalvų gama nėra didelė. Laikraščiai gali būti geriausias pasirinkimas reklamuojant paslaugas tuomet, kai įmonė veikia tam tikroje teritorijoje, o laikraščiai taip pat leidžiami joje.

Tačiau šiuolaikiniai laikraščiai turi daug puslapių ir ne visus juos skaitytojai įdėmiai perskaito, todėl laikraštyje reikia talpinti įspūdingą reklaminį skelbimą. Reklamuotis laikraštyje patartina tada, kai įmonės teikiamos paslaugos atitinka tokius reikalavimus:

1. Paslaugas perka atskiri žmonės individualiam naudojimui.

2. Paslaugomis naudojamasi dažnai arba (ir) reguliariai. Dažnas naudojimasis paslaugomis padidina galimybę, kad kai kuriems žmonėms, kurie laikraštyje skaito reklaminius skelbimus, greitai prireiks įmonės teikiamų paslaugų. Jeigu jiems to nereikia dabar, tai nemaža tikimybė, kad vėliau jie įmonę pamirš. Jei paslaugos sezoninės ir dabar paklausios, tai reklama laikraštyje gali būti labai veiksminga.

3. Tam tikras paslaugų kiekis pateikiamas nemokamai. Reklamos tikslas

– reikiama atsakomoji reakcija. Niekas neužtikrins to geriau negu nemokamo bandomojo paslaugų pavyzdžio siūlymas: „paskambinkite šiandien, kad galėtumėte pasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis nemokamai“.

Komerciniai leidiniai.

Daugelis ūkio ir pramonės šakų turi savo leidinius. Įmonės paslaugą siūlant tam tikros pramonės šakos įmonei, reikėtų reklamuotis tos šakos leidiniuose. Daugeliu atveju tokie leidiniai pateikiami tos šakos įmonėms nemokamai. Visas jų leidėjų pelnas yra gaunamas iš reklamos, todėl reklamos tokiuose leidiniuose kaina yra palyginti didelė.

Komerciniuose leidiniuose yra mažiau apribojamų, palyginti su įprastais leidiniais. Svarbu, kad tokie leidiniai patektų tiems skaitytojams, kuriems yra orientuojami. Šiuos leidinius skaito žmonės, suinteresuoti tokia problematika, todėl reklama jiems yra neatskiriama verslo dalis.

Komercinių leidinių leidėjai stengiasi tenkinti visus besireklamuojančių įmonių poreikius, todėl šie leidiniai būna spalvoti, jų kokybė aukšta, o tai leidžia suinteresuoti klientus. Nors šie leidiniai yra itin svarbūs, labai aktualu žinoti, kas ir kodėl juos skaito. Įmonė, teikianti konkrečią paslaugą, turi galimybę reklamuotis tik viename ar dviejuose tokio pobūdžio leidiniuose.

Tačiau geriausia kreiptis į reklamos agentūrą, kuri padės išsirinkti tinkamą leidinį, o tai didina reklamos išlaidas. Prie tokių leidinių galima priskirti „geltonuosius puslapius“, specializuotus katalogus ir žurnalus bei verslo ir profesinius žurnalus.

“Geltonieji puslapiai”

Daugeliu atveju „geltonieji puslapiai“ yra bendros reklamos kampanijos elementas. Čia reklamuotis patartina tik tada, kai įmonės paslaugos atitinka tokius kriterijus:

1) klientams skubiai prireikia siūlomų paslaugų. Šiuo atveju reklamai yra pats palankiausias momentas, nes klientas priima sprendimą pirkti siūlomą paslaugą.

2) klientams teikiamų paslaugų prireikia ne dažnai. Klientai neįsimena paslaugų teikėjų, nes retai naudojasi tokiomis paslaugomis. Todėl šiuo atveju atitinkamą paslaugą teikiančios įmonės jie ieškos „geltonuosiuose puslapiuose“.

3) klientai savo poreikius paslaugoms susieja su „geltonaisiais puslapiais“. Kol žmonės automatiškai bei tiksliai nesusies poreikių su įmonės teikiamomis paslaugomis, reklama nebus naudinga „geltonuosiuose puslapiuose“.

Jeigu įmonė tenkina visus tris reikalavimus, tai tada verta reklamuotis geltonuosiuose puslapiuose, jeigu tik du kriterijus – galima reklamuotis, bet papildomai reikia naudotis kitomis reklamos ar rėmimo priemonėmis.

Jeigu patenkinami tik trečiojo kriterijaus reikalavimai, tai reikia išanalizuoti šios reklamos reikalingumą ir nuspręsti į kurią reklamos rūšį tikslingiau investuoti lėšas.

Specializuoti katalogai

Tokia reklama yra efektyvi tada, kai įmonė teikia tokias paslaugas, kuriomis daugiau naudojasi kitos įmonės ar organizacijos negu atskiri žmonės. Ar verta reklamuoti tokio pobūdžio leidiniuose lemia tokios reklamos poveikis potencialiems klientams. Prieš pradedant reklamuotis reikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kiek galima tikėtis potencialių klientų, kuriuos „suras“ skelbiama reklama, 2) kiek vertas kiekvienas toks potencialus klientas.

Specializuoti žurnalai

Žurnalo platinimo vietovė turi sutapti su teikiamų paslaugų regionu.

Žurnalai turi vieną privalumą lyginant juos su kitomis žiniasklaidos priemonėmis: jų skaitytojų ratas yra aiškiai apibrėžtas. Pvz., jei siūloma įmonė siūlo kirpimo bei grožio paslaugas, tai galima reklamuotis tokiuose žurnaluose, kurių skaitytojai domisi mada bei grožiu.

Šiuo atveju reklama paskleidžiama kaip tik tiems asmenims, kurie yra tikslinė auditorija ir reklamos išlaidos 1000 vartotojų (klientų) nėra labai didelės. Be to, žurnalai yra ilgaamžiškesni negu laikraščiai, todėl yra galimybė, kad klientas peržiūrės reklaminę informaciją ir parodys ją kitam būsimam klientui. Tačiau šio tipo reklamai būdingi ir tam tikri trūkumai.

Jų gamybai užtrunka pakankamai ilgai bei yra brangesnė nei laikraščių. Reklamą išspausdinus papildomame reklaminiame puslapyje yra didelė tikimybė, kad dalis skaitytojų paprasčiausiai neskaitys to puslapio. Šiuose žurnaluose reklamuojasi tokios įmonės, kurios tenkina tokias pat arba labai panašias paslaugas, todėl reikia paruošti itin išskirtinę reklamą, kad sudominti potencialius klientus.

Verslo ir profesiniai žurnalai

Tokio pobūdžio žurnalai yra tikslesnės paskirties ir geriau gali pasiekti tikslinę auditoriją. Šie leidiniai skiriasi nuo žurnalų tuo, kad daugelis skaito tuos leidinius todėl, kad sužinotų, kokias paslaugas jie galėtų gauti, todėl puiki reklama gali tikrai „prikaustyti“ klientą. Norint naudotis šia reklamos nešiklių rūšimi reikia sekti šių žurnalų reitingą, informaciją apie juos bei sužinoti klientų nuomonę apie tai.

2.1.2 Radijas

Spausdinta reklama veikia regėjimą, o radijo reklama – klausą.

Tuo iš esmės skiriasi šios reklamavimo priemonių rūšys. Klausydamiesi reklaminio teksto viskas daroma vienu metu. Todėl radijas daugiau negu bet kuri kita informavimo priemonė pasikliauja tiek pačios reklamos, tiek kai kurių jos niuansų kartojimu. Vienkartinis reklamos transliavimas per radiją

– tai pinigų švaistymas. Todėl reikia kartoti tą patį reklaminį tekstą daug kartų ir dažniausiai per kelias radijo stotis tol, kol reklama „įsiskverbia“ į žmonių sąmonę ir sukelia pageidaujamą jų elgsenos reakciją.

Mat radijas gali padaryti atitinkamą įspūdį tik per didesnį laiko tarpą, negu transliuojant reklamą per televiziją. Radijo, kaip ir televizijos ar laikraščių, privalumas tas, kad galima dažnai ir greitai pasiekti vartotoją. Radijas yra pigesnė žiniasklaidos priemonė negu televizija, todėl radiju reikia pasinaudoti dažniau ir ilgiau. Tačiau reikia atidžiai stebėti žmonių reakciją į reklamą. Siekiant efektyvios radijo reklamos reikėtų joje akcentuoti tokius dalykus:

1. Paslaugų naudą, kuri galėtų būti pateikta nesudėtingai ir įsimenamai.

2. Paslaugų verslo įmonės pavadinimą, kuris turėtų būti išsiskiriantis ir nesunkiai įsimenamas. Būsimieji klientai žinodami įmonės pavadinimą ieškos jo kataloguose.

Radijo reklama bus įtaigi tada, kada tekstas bus papildytas muzikiniu fonu ir efektais. Į radijo reklamą patartina įtraukti kuo daugiau ausiai malonių žodžių ir garsų. Kiekviena smulkmena gali pagerinti galutinį rezultatą. Todėl radijo reklamų kūrimas – labai kūrybiškas darbas.

2.1.3 Televizija

Televizijos reklama – tai bet kokia informacija, pasiekianti paslaugų vartotoją per televiziją, kabelinę televiziją, naudojant vaizdajuostes.

Televizija dažnai suvokiama kaip efektyvi informavimo priemonė, kadangi per ją galima perduoti garsą, vaizdą ir judesį, ji suteikia daug erdvės kūrybiškumui ir asmeninai iniciatyvai.

Televizija siūlo komersantams didelį pasirinkimą, nes galima pasirinkti demografiškai juos tenkinančią programą, teminę programą bei pasirinkti tinkamą laiką. Ji gali labiau sudominti klientus negu bet koks kitas paslaugos teikėjų bendravimo su klientais (vartotojais) būdas. Televizija ypač efektyvi, kai paslaugų vartotojui patogu iš karto veikti, prireikus užsisakyti paslaugą telefonu.

Ja dažnai naudojamasi norint sukurti paslaugų įmonės įvaizdį, bei siūlant paslaugas, kurių negalima parduoti be papildomų pastangų. Ši reklama pasiekia adresatą labai greitai, tačiau kaip rodo praktinė patirtis, televizijos reklama yra brangi, todėl ja dažniausiai naudojasi žymios paslaugų įmonės.

Dėl aukštos kainos ne visiems patartina taip reklamuoti paslaugas, nes minimali reklaminės kampanijos trukmė – trys mėnesiai[7]. Kai kuria paslaugas verta reklamuoti per televiziją, tačiau tai susiję su nemaža rizika.

Tačiau reikia nepamiršti kabelinės televizijos savo paslaugoms reklamuoti. Mat šios televizijos plitimas atveria galimybes reklamuotis ir smulkioms paslaugų įmonėms. Mažesniuose regionuose galima rasti „vietinių nišų“, kur galima nusipirkti televizijos reklamą už panašią kainą kaip ir gerą radijo reklamą. Reikia surasti laiką ir programą, kuri patiktų tikslinės rinkos klientams, ir jeigu paslaugas galima vaizdžiai pristatyti per palyginti trumpą laiką, galima rinktis kabelinę televiziją, kurios reklama yra garsinė ir vaizdinė.

2.1.4 Išorinė reklama

Išorinė reklama – tai reklaminiai skydai, skelbimų lentos, reklama ant transporto priemonių, t.y. reklama, kurią klientas pamato išėjęs iš namų ir kuri nėra nei spausdinta, nei elektroninė. Išorinė reklama gali kasdien perduoti paprastą informaciją apie teikiamas paslaugas daugeliui žmonių.

Daugelyje reklaminių stendų ne tik pateikiama žodinė informacija, bet ir atitinkamas vaizdas, susijęs su ta informacija. Kiekvienoje paslaugų rinkoje yra skirtingos šios reklamos rūšys. Pasirenkant reklamos vietą svarbu suvokti vietinės paslaugų rinkos ypatumus. Tai padės pelningiau išleisti pinigus reklamai. Šios reklamos privalumai yra toks kaip informacijos perdavimo dažnumas. Taip pat ši reklama turi ir trūkumų. Ši reklama nėra įkyri, todėl ją galima ignoruoti ir ji sukelia minimalų įspūdį. Stendo informacijos kiekį riboja laikas informacijai perskaityti.

Dauguma reklaminių stendų neapšviesti, todėl prarandama galimybė pasiekti klientus sutemus. Daugeliui klientų stendai netgi gali gadinti nuotaiką.

Taigi reklaminius stendus reikėtų naudoti tik kaip pagalbinę reklamos priemonę didelei reklaminei kampanijai įgyvendinti.

Reklama žiniasklaidos priemonėse gali būti nepakeičiamas būdas potencialiems klientams surasti. Tačiau reikia atminti, kad tam galima išleisti daug pinigų ir nepasiekti jokios realios naudos.

2.2 Reklaminė kampanija ir jos planavimas

Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuoti planingai. Reklamos planas yra įmonės marketingo dalis, o tiksliau – jos rėmimo komplekso plano sudedamoji dalis. Reklamos planavimas apima tokius etapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų nustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir

Reklamos poveikio įvertinimas

2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas

Remiantis įmonės ir marketingo tikslais yra formuojami reklamos tikslai. Reklamos tikslų sudarymui yra keliami tam tikri reikalavimai. Turi būti nustatytas jų pasiekimo laikas ir juos būtina išreikšti kokybiškai, kad būtų galima nustatyti, ar jie buvo pasiekti. Yra skiriami ekonominiai ir neekonominiai (komunikaciniai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiami tam tikrais rodikliais. Tai prekių apyvarta, pelnas, rinkos dalis ir kt., tačiau jų poveikį sunku įvertinti, nes jų poveikio negalima atskirti nuo kitų veiksnių įtakos. Neekonominiai tikslai siejami su pakopiniais reklamos poveikio modeliais iš kurių žinomiausias yra AIDA modelis[8]: Attention –

atkreipti dėmesį; Interest – sukelti susidomėjimą; Desire – sužadinti norą pirkti; Action – sukelti veiksmą.

2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas

Reklamos biudžetas – tai tam tikro laikotarpio visų reklamai numatytų išlaidų suma. Ši suma turi būti paskirstyta reklamos objektams, subjektams, nešikliams ir priemonėms per tam tikrą laiką. Yra skiriami tokie reklamos išlaidų planavimo metodai[9]:

• Orientuotas į turimus finansinius išteklius;

• % nuo … (prekių apyvartos, pelno ar kitų rodiklių);

• Orientuojantis į konkurentus;

• Remiantis tikslais ir uždaviniais.

2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas

Reklamos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama reklama ir kuriuos numatoma pasiekti. Parenkant reklamos subjektus turi būti orientuojamasi į tikslinę grupę. Kiekvienas žiniasklaidos planuotojas, norėdamas pasiekti užduotus reklamos kampanijos tikslus, turi įvykdyti dvi pagrindines sąlygas: pirmiausia jis turi apimti maksimalią tikslinę auditoriją, kuriai bus parodytas reklaminis pranešimas, o antras tikslas –

pasiekti tą auditoriją nustatytą kartų skaičių. Ir visa tai daryti optimaliai paskirstant reklamos biudžetą[10].

Taip pat būtina apibrėžti reklamos objektą – ar tai bus įmonė ar atskira prekė. Reikia suprasti, kad pinigų įdėjimas į reklamą ne būtinai reiškia siekimą „parduoti”. Kartais tokios investicijos reiškia įmonės ar prekės įvaizdžio „vystymą”. Pavyzdžiui, įmonės Sony vertė žymiai didesnė už suminę jos pastatų, ofisų ir įrangos vertę. Jei kas nors panorės pirkti šią įmonę (arba prekinį ženklą), jam teks sumokėti didžiąją dalį sumos už prekinį ženklą ir vardą – yra perkamas įvaizdis. Iš čia seka, kad reklama –

tai ne tik būdas parduoti šiandien, bet ir būdas sukaupti kapitalą prekinio ženklo forma. Apibrėžus tai, ką reikia reklamuoti (įmonę, prekę ar paslaugą), yra žinoma ką ir apie ką pasakyti potencialiam vartotojui. Tokiu būdu pinigai neišleidžiami veltui nenaudingai reklamai, priešingai, tai leidžia sukaupti kapitalą įvaizdžio pavidalu.

2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas

Reklamos kampanijai įtakos turi jos kūrybinė koncepcija – bendra idėja, įkūnijama tos kampanijos reklamos žinutėje. Reklamos žinutė – tai informacija, kurią norima perduoti auditorijai apie reklamos objektą.

Reklamos žinutė turi atkreipti dėmesį į reklamuojamą objektą, padidinti susidomėjimą juo ir paskatinti tam tikrą elgseną. Reklaminės žinutės poveikis priklauso ne tik nuo jos turinio, bet ir nuo formos, t.y. nuo to, kaip ji yra apipavidalinta. Parenkant ir derinant įvairias apipavidalinimo priemones siekiama reklaminei žinutei suteikti kuo išraiškesnę formą. Tam naudojamos pagrindinės apipavidalinimo priemonės: kalba, tekstas, šriftas, vaizdas, muzika, veiksmas, spalva, šviesa ir kt.

2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas

Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti perdavimo tikslinei auditorijai priemones. Šio uždavinio sprendimas apima tris lygmenis. Pirma, tai reklamos nešiklių tipų parinkimas ( pvz., laikraščiai, žurnalai, radijas, televizija). Antra, yra parenkami konkretūs reklamos nešikliai.

Pvz., jei pasirinkta reklamuoti laikraščiuose, reikia parinkti konkrečius leidinius ( „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ar kt.). Tai atliekama remiantis antrinių šaltinių informacija – žiniasklaidos atstovų, jų organizacijų, tyrimus atliekančių tarnybų duomenys. Trečia, reklamos nešiklių kombinavimas. Pasirenkant reklamos nešiklį yra skaičiuojami atitinkami rodikliai: bendrasis reitingas (GRP), tikslinės grupės retingas (TPR), kaina 1000-iui tikslinės auditorijos asmenų (CPT), kaina 1% tikslinės auditorijos pasiekti (CPP). Dažniausiai skaičiuojama kaina 1000-iui tikslinės auditorijos asmenų (toliau tekste – CPT).

CPT = reklamos kaina * 1000

[1][11]

tikslinės auditorijos dydis

Šiame reklamos kampanijos planavimo etape reikia spręsti reklamos išdėstymo laike, jos dozavimo klausimą.

2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas

Kiekviena reklamos kampanija organizuojančiai įmonei yra tam tikra investicija, todėl domina jos tikslų pasiekimas, efektyvumas. Skiriami komunikacinis ir ekonominis reklamos poveikis. Komunikacinis reklamos efektyvumas yra siejamas su tokiomis kategorijomis kaip reklamos pasiekiamumu rezultatas, reklamos įspūdžio rezultatas ir reklamos prisiminimo rezultatas. Ekonominį reklamos efektyvumą atspindi prekių apyvartos, pelno ir rinkos dalies pokyčiai.

3. Uab „vlantana“ reklamos kampanija

UAB „Vlantana“ specializacija – temperatūrinio režimo reikalaujančių produktų transportavimas. Įmonė taip pat gabena sausus, ant palečių pakuotus krovinius. UAB “Vlantana” gabena krovinius į/iš Europos valstybes:

Italiją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Angliją, bei artimesnes šalis: Daniją, Vokietiją, Beneliukso šalis, Čekiją, Baltijos šalis, Baltarusiją, Rusiją.

Vienintelė reklamos forma, kuria naudojasi įmonė, yra internetas.

Internetiniu adresu www.vlantana.lt įmonė turi savo svetainę, kur pateikta įmonės istorija, teikiamos paslaugos bei kontaktiniai adresai. Tačiau tokia reklama nėra efektyvi, todėl rengiama reklamos kampanija.

Svarbiausia yra numatyti tikslus ir siekiamus rezultatus. Po to viskas priklauso nuo kūrybinių sprendimų, kurie turi lemiamą reikšmę galutiniams reklaminės kampanijos rezultatams.

Rengiant UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją, bus pateikta:

• Reklamos kampanijos tikslų numatymas;

• Reklamos biudžeto numatymas;

• Reklamos objektų ir subjektų nustatymas;

• Reklaminės žinutės sukūrimas;

• Reklamos nešiklių parinkimas.

Rengiant reklaminės kampanijos strategiją bei planą turi būti atsižvelgiama į įmonės rinkodaros politiką, tikslinės auditorijos charakteristikas, numatomi optimaliausi būdai ir vietos reklaminei žinutei perduoti.

Šioje analitinio pobūdžio dalyje rėmiausi Baltijos tyrimų, TNS Gallup tyrimų duomenimis bei įvairių žiniasklaidos priemonių pateiktais reklamos kainų įkainiais. Reklaminės kampanijos rengimo metodika: pirmiausia parenkamos žiniasklaidos priemonės, įvertinama jų kaina tikslinei auditorijai pasiekti, parenkami tinkamiausi reklamos nešikliai.

3.1 Tikslai

Galima išskirti ekonominius ir neekonominius tikslus. Ekonominiai tikslai:

1. padidinti pervežimų apyvartą 15%;

2. padidinti pelną 10%;

Neekonominiai tikslas – padidinti firmos vardo žinomumą 30%.

3.2 Reklamos kampanijos biudžetas

Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojamas naudojant procento nuo … metodą. Šio metodo pranašumas tas, kad tai gana paprastas metodas ir padeda taupyti reklamos išlaidas. Šio metodo trūkumai – nesilaikoma priežasties ir pasekmės ryšio. Išlaidos reklamai mažinamos, kai jas reikėtų didinti. Reklamos biudžetas sudaro 20% nuo pervežimų apyvartos. Kadangi apyvarta yra 1 – 1,5 mln. Lt., tai reklamos biudžetui skiriama 200 – 300

tūkstančių.

3.3 Reklamos objektas ir subjektai

Šios kampanijos objektas yra pati įmonė, nes siekiama įmonės įvaizdžio vystymo ir gerinimo. Kampanijos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama reklama. Galima išskirti ir analizuoti tokią potencialių vartotojų grupę –

tai verslininkai, įmonių vadovai, vadybininkai bei kiti verslo žmonės.

Kadangi įmonė užsiima temperatūrinio režimo reikalaujančių produktų pervežimu, tai potencialių vartotojų grupę būtų galima susiaurinti – tai maisto pramonės įmonių darbuotojai.

3.4 Reklamos žinutės sukūrimas

Reklaminės žinutės sukūrimui yra samdoma reklamos agentūrą „Inspe“, kuri ir sukurs tinkamą reklamos tekstą. Reklamos agentūros televizijos, radijo bei spausdintos reklaminės žinutės kaina 5000 Lt. be pridėtinės vertės mokesčio (toliau tekste – PVM)[12].

3.5 Reklamos nešiklių įvertinimas

Tik ta reklama būna gera, kuri daro gerą poveikį. O poveikį turi tik tokia reklama, kuri atsiranda reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Tam tikslui reikia paruošti norimos reklamos tinklelį žiniasklaidoje –

spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tai galima atlikti informacijos apie labiausiai klausomas radijo stotis ir žiūrimas televizijas, daugiausiai skaitomus laikraščius bei žurnalus.

Televizija – viena efektyviausių reklamos formų. Remiantis TNS Gallup

2003 11 01 – 2003 11 30 duomenimis (generalinė imtis – 3343000, apklausti vyresni nei 4 metų amžiaus Lietuvos gyventojai) televizijos kanalų struktūra pagal žiūrėtą laiką yra tokia:

[pic]

* PBK-Piervyj Baltyskij Kanal transliuojamas tik kabelinės TV tinkluose.

1. pav. TV kanalų struktūra pagal žiūrėtą laiką (%) 2003 lapkritis[13]

Kaip matyti iš šių duomenų labiausiai žiūrimas kanalas yra TV3 – 29,4

%, todėl pasirenkama reklama per šį televizijos kanalą. 30 sekundžių geriausio laiko reklamos kaina yra 6200 Lt. be PVM[14]. Šio reklamos nešiklio CPT – (6200 * 1000)/ (3343000 * 0,294) = 6,31 Lt.

Radijo reklama – prieinamiausias vartotojui reklamos kanalas, nes radijo programą girdime visur – automobilyje, prekybos centruose, darbe.

Pagal TNS Gallup radijo auditorijos tyrimų, kurie buvo atlikti 2003 m.

vasarą (generalinė visuma 2791400 – apklausti 12-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai), duomenis populiariausia radijo stotis Lietuvoje yra LR1.

[pic]

2.pav. Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką % (Share)

Lietuvoje 2003 vasara[15]

Taigi reklamai pasirenkama populiariausia LR1radijo stotis.

Apskaičiuojama jos CPT. Norint tai apskaičiuoti reikia žinoti reklamos kainą ir radijo stoties klausytojų skaičių. Pagal 1 priedo duomenis apskaičiuojama reklamos kaina. Pasirenkamas reklamos klipas darbo dienomis nuo 7 iki 8 valandos, kuris trunka 20 sekundžių ir yra transliuojamas 7:40

bei nuo 16 iki 17 valandos 16:25[16]. Taip pat geriausias laikas pasiekti norimą auditoriją, nes tuo metu visi vyksta į darbą arba iš jo ir nėra užsiėmę darbais. Tokio klipo vienu paros metu kaina yra 240, o kitu 80

Lt be PVM mokesčio. Remiantis anksčiau paminėtų tyrimų duomenimis, radijo stoties klausytojų skaičius yra – 2791400 * 0,192 = 535949. Taigi CPT1 yra lygi (240 * 1000)/ 535949 = 0.45 Lt, o CPT2 – (80 * 1000)/ 535949 = 0,15

Lt.

Laikraščiai Reklama spaudoje – viena populiariausių reklamos priemonių

Lietuvoje. Laikraščius ir žurnalus skaito didelis kiekis žmonių tiek namuose, tiek darbo vietoje, todėl tikimybė, kad reklama išvys potencialus pirkėjas yra labai didelė. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad bevei 70

proc. Lietuvos žmonių tarp kitų šalies institucijų labiausiai pasitiki spauda[17]. Reklama spaudoje yra aiški, tiksli, periodinė, todėl kaip reklamos priemonė, ji leidžia pasiekti maksimalių rezultatų. Pagal TNS

Gallup tyrimų duomenis (generalinė imtis – 2625409, apklausti 15-74 metų amžiaus Lietuvos gyventojai), populiariausi Lietuvos dienraščiai 2003 metų rudenį yra šie:

[pic]

3. pav. Procentas žmonių skaičiusių arba varčiusių vidutiniškai vieną leidinio numerį per 2003 rudenį[18]

Reklamai pasirenkamas populiariausias ir daugiausia skaitytojų turintis dienraštis „Lietuvos rytas“. Skaičiuojamas CPT. Pasirenkamas šeštadieninis „Lietuvos ryto“ numeris“ ir 100 kv. centimetrų reklama talpinama pirmosios dalies skelbimų skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis tokios reklamos kaina – 1100 Lt (2 priede kaina nurodyta 1 cm2). Remiantis aukščiau paminėtais duomenimis dienraščio skaitytojų skaičius – 2625409 *

0,232 = 609095. Taigi CPT – (1100 * 1000)/609095 = 1,81Lt. Taip pat renkamasi reklama kasdien (išskyrus pirmadienį), 100 kv. centimetrų ir talpinama pirmosios dalies ekonomikos skyriuje. Pagal 2 priedo duomenis tokios reklamos kaina – 1200 Lt, o CPT – (1200 * 1000)/ 609095 = 1,97Lt.

Taip pat reklamai pasirenkamas ir antras pagal populiarumą Lietuvos dienraštis vakaro žinios. Pasirenkami darbo dienų leidiniai ir 100 kv.

centimetrų reklama talpinama ekonomikos srities skelbimų skyriuje. Čia tokio dydžio reklamos kaina yra 800 Lt[19]. Skaičiuojamas CPT. Jis lygus

(800 * 1000)/ (2625409 * 0,157) = 1,94 Lt. Abiejų dienraščių kainos pateiktos be PVM mokesčių.

Žurnalai. Kaip minėta reklama spaudoje – viena iš populiariausių reklamos priemonių Lietuvoje. Populiariausias ir daugiausia skaitytojų pritraukiantis verslo žurnalas Lietuvoje yra „Verslo Žinios“. 160 kv.

centimetrų reklama šio dienraščio specializuotame žurnalo puslapyje, kuris išeina pirmadieniais kaina be PVM mokesčio yra apie 720 Lt[20]. Šio žurnalo skaitytojų skaičius yra apie 400000. CPT – ( 720* 1000)/ 400000 = 1.8 Lt.

3.6 Reklaminės kampanijos planas

Apskaičiavus atskirų reklamos nešiklių CPS reklamos kampanijai vykdyti pasirenkami visi, nes jų CPS nėra labai dideli, o tai reiškia, kad tikslinę auditoriją galima pasiekti pakankamai nedidelėmis sąnaudomis.

2. lentelė. Reklamos nešiklių CPT

|Nešiklio pavadinimas |CPT |

|TV 3 |6,31 Lt |

|LR 1 |0,15 Lt |

|„Lietuvos rytas“ |1,97Lt ir 1,81Lt |

|„Vakaro žinios“ |1,94 Lt |

|„Verslo žinios“ |1.8 Lt |

Kaip matyti iš lentelės duomenų pati žemiausia kaina pasiekti tikslinę auditoriją, esant kitoms sąlygoms lygioms, yra radijo reklamos, o tiksliau radijo stoties LR1. aukščiausia kaina yra televizijos (TV3), nes ji turi daugiau privalumų palyginti su kitomis reklamos priemonėmis.

Reklaminė kampanija bus atliekama 2004 vasario bei kovo mėnesiais, o po to įvertinami reklamos rezultatai ir išsiaiškinama ar buvo pasiekti numatyti tikslai.

Reklamos kampanijos finansiniai apskaičiavimai atrodo taip:

3. lentelė. Reklamos kampanijos finasiniai skaičiavimai

| |Kaina |Kartai|Iš |PVM |Bedra |

| | | |viso | |suma |

|Radijas LR1| | | | | |

|07:40 |240 |43 |10320 | | |

|16:25 |80 |43 |3440 | | |

|iš viso | | |13760 |2476,8|16236,8 |

|”Lietuvos | | | | | |

|rytas” | | | | | |

|šeštadienin|1100 |8 |8800 | | |

|is | | | | | |

|kasdien |1200 |26 |31200 | | |

|iš viso | | |40000 |7200 |47200 |

|”Verslo |720 |9 |6480 |1166,4|6499,44*|

|žinios” | | | | | |

|”Vakaro |800 |43 |34400 |6192 |40592 |

|žinios” | | | | | |

|TV3 |6200 |16 |99200 |17856 |117056 |

|Reklaminė |5000 | |5000 |900 |5900 |

|žinutė | | | | | |

| | | | |IŠ |233484,2|

| | | | |VISO | |

* spausdinant reklamą 9 – 12 kartų taikoma 15% nuolaida[21].

Kaip matyti iš lentelės reklamos kampanija atitinka numatytą biudžetą. Kampanijai buvo skirta nuo 200 iki 300 tūkstančių litų ir šis biudžetas nėra viršytas.

Išvados ir pasiūlymai

1. Paslauga – tai santykiai tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos vartotojo arba kliento, tai tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

Nors paslaugų veikla yra labai skirtinga, pasižymi daugeliu savybių, tačiau visoms paslaugoms daugiau ar mažiau būdinga neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, kliento dalyvavimas paslaugos gamyboje, gamybos ir vartojimo vienovė, neįmanomas jų kaupimas ir sandėliavimas, nuosavybės perdavimo nebuvimas, inventorizavimo galimybės nebuvimas.

2. Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės, siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai tenkinti.

3. Reklamos planavimas apima tokius etapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų nustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos poveikio įvertinimas.

4. Remiantis pateiktomis teorinėmis išvadomis apie reklaminės kampanijos sudarymą bei vykdymą, šios tezės buvo panaudotos, kuriant realią UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją.

5. Remiantis antrinių tyrimų duomenimis, išanalizavus reklamos nešiklius bei apskaičiavus CPT buvo pasirinkti tokie reklamos nešikliai – radijo stotis LR1, televizijos kanalas TV3, laikraščiai

– „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“, bei žurnalas „Verslo žinios“.

6. Reklaminės kampanijos biudžetas nėra viršytas, tai parodo kampanijos finansiniai skaičiavimai.

Laima Simoneit

SERVICE COMPANY „VLANTANA“ ADVERTISEMENT

Business administration and management, commerce 2 group,

Operating excutive: docent B. Čereška,

Vilnius University

Faculty of Economics

Department of Trade Economics

Vilnius

2004 01 09

28 pages: 3 tables, 3 titles, 1 formula

Summary

Service – intercouse between service supplier and service consumer or client, it is particular intercontact. Although service action is very different, has a lot of features, but all services more or less has these features: impalpability, heterogeneous, consumers‘s involment in service production, unity of production and consumption, impposibility to accumulate and store, absence of proprietary transfer, absence of inventory possibility.

Service marketing – company‘s management and marketing specialist and other workers thinkig way, also service business organization manner and proceeding range, where by using technical communicational tools reaching ascertain costumers needs in the market and effectively supply them.

The main point of view in this job is to define fundamentals and methods, making service company‘s advertising company.

Firstly, there is given the methods, how advertising devices can be used achieving marketing plans. Secondly, it is very important to define the main parts of advertising offensive and to exclude the most effective promotion form. Thirdly, there is given advertising offensive, where discussed theoretical parts and principles are put in to practise.

After secondary information reseach the best way for company for advertising is to advertice in such particular comumunication devices –

radio station LR1, television channel TV3, newspapers „Lietuvos rytas“ and

„Vakaro žinios“ and magazine „Verslo žinios“.

Literatūra ir šaltiniai

1. Advertising: / John S. Wright, Daniel S. Warner, Willis L., Winter JR.,

S. Herilyn, K. Zeigler. Fourth Editon. – 1977. – 250p.

2. Dubinas, Valentinas, Obelenytė, Odeta. Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis. – Vilnius:

3. Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.

Cambrige, Mass:

Marketing Science Institute,1983.

4. Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. 2003, 194p. – ISBN 9986-574-52-8.

5. Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>

6. Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 470p.: iliustr. ISBN 9986-752-496-3.

7. Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

348p. (60pav.) – ISBN 9955-501-27-8.

8. Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

9. Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :

http://www.adnet.lt>

10. Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. sausio

5 d.]. Prieiga per internetą :

11. TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

12. „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

13. Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998. – 208p. – ISBN-9986-19-296-X.

14. „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

15. Žvirblis, Algis. Modernusis Marketingas. Principai ir metodai.

–Vilnius: TŪB „Žeima“, 2000. – 171p.

Priedai

1. priedas. Lietuvos Radijo reklamos transliavimo įkainiai.

[pic]

2. priedas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamos įkainiai.

|[pic] |

|Pirmadienis|Antradienis|Trečiadieni|Ketvirtadie|Penktadieni|Šeštadienis |

|[pic] |[pic] |s |nis |s |[pic] |

| | |[pic] |[pic] |[pic] | |

|tiražas – |tiražas – | | | |tiražas – 170 |

|48 tūkst. |51 tūkst. |tiražas -46|tiražas – |tiražas – |tūkst. egz. |

|egz. |egz. |tūkst. egz.|46 tūkst. |60 tūkst. |Pirmoji dalis su|

|Pirmoji |Pirmoji |Pirmoji |egz. |egz. |klasifikuotais |

|dalis |dalis |dalis |Pirmoji |Pirmoji |skelbimais |

| | | |dalis |dalis | |

|Vartai |Mūzų |Mes!!! | | |Gyvenimo būdas |

| |malūnas | |Greitkelis |Savaitgalis| |

|Būstas | |Klasifikuot| | |pu |

| |Sveikatos |i skelbimai|Klasifikuot|Klasifikuot| |

| |gidas | |i skelbimai|i skelbimai| |

|Klasifikuot| | | | |Sporto arena |

|i skelbimai| |Sostinė | | | |

| |Klasifikuot| |Sostinė |Stilius | |

| |i skelbimai| | | | |

| | |(tik | | |TV antena |

| | |Vilniuje) -|(tik | |(žurnalas) |

| | |14 |Vilniuje) -|Sostinė | |

| |Krepšinis |tūkst.egz. |15 | | |

| |(žurnalas) | |tūkst.egz. | | |

| | |Laikinoji | |(tik |Sostinė |

| | |sostinė |Laikinoji |Vilniuje) -| |

| | | |sostinė |18 | |

| |Sostinė | | |tūkst.egz. | |

| | | | | |(tik Vilniuje) -|

| | |(tik Kaune)| | |50 tūkst.egz. |

| | |- 8 |(tik Kaune)|Laikinoji | |

| |(tik |tūkst.egz. |- 8 |sostinė | |

| |Vilniuje) -| |tūkst.egz. | |Laikinoji |

| |16 | | | |sostinė |

| |tūkst.egz. | | | | |

| | | | |(tik Kaune)| |

| | | | |- 10 | |

| |Laikinoji | | |tūkst.egz. |(tik Kaune) – 30|

| |sostinė | | | |tūkst.egz. |

| |(tik Kaune)| | | | |

| |- 9 | | | | |

| |tūkst.egz. | | | | |

| Pirmoji dalis |

|Darbo dienomis |

|Šeštadieniais |

|Ekonomika (išskyrus pirmadienį) |

|12 Lt |

|18 Lt* |

|Sportas |

|11 Lt |

|18 Lt* |

|Pasaulis |

|12 Lt |

|Orai |

|14 Lt |

|18 Lt |

|Pirmosios dalies paskutinis puslapis |

|16 Lt |

|22 Lt |

|Trečiasis puslapis |

|15** Lt |

|Bendrieji reklaminiai puslapiai |

|8,5 Lt |

|16 Lt |

|Klasifikuoti skelbimai (tik šeštadienį) |

|11 Lt* |

* – Dėl spalvotos reklamos galimybės kiekvieną kartą derinti su reklamos skyriumi.

[1] Žvirblis, Algis. Modernusis marketingas. Principai ir metodai. – TŪB

„Žeima“, 2000. – 122p.

[2] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 415p.

[3] Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilniaus universiteto leidykla, 1998. – 27p.

[4] Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.

Cambrige, Mass: Marketing Science Institute,1983.- 217p.

[5] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto informacijos centras. 2003. – 10p.

[6] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

279p.

[7] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sporto informacijos centras. 2003. – 10p.

[8] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –

Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 307p.

[9] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –

283p.

[10] Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:

[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :

[11] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis,

Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid.

– Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 311p.

[12] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

[13] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[14] Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.

sausio 5 d.]. Prieiga per internetą :

[15] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[16] Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>

[17] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta:

[18] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].

[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:

[19] „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

[20] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą:

[21] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.

sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: