Turinys
ĮVADAS 2
1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA 3
1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS 4 1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS 6
2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA 8
2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS 8 2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliai 8 2.1.2 Radijas 11 2.1.3 Televizija. 11 2.1.4 Išorinė reklama 12
2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS 13 2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas 13 2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas 13 2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas 14 2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas 14 2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas 15 2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas 15
3. UAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA 16
3.1 TIKSLAI 17 3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS 17 3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI 17 3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS 18 3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS 18 3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS 22
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 24
SUMMARY 25
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 25
PRIEDAI 26
ĮVADAS
Paslaugų sfera yra viena perspektyviausių, sparčiai besiplėtojančiųūkio šakų. Ši sfera yra pakankamai atvira ir patraukli pradedantiemsverslininkams. Vakarų šalyse vis daugiau verslininkų įsitraukia į paslaugųsferos veiklą. Lietuvoje paslaugų sfera plėtojama spartesniu tempu, palyginti supramonės gamyba, tačiau tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu paslaugųmarketingas tik pradedamas plėtoti. Naujos paslaugos plėtojamospriklausomai nuo jų paklausos, steigiamos naujos paslaugų įmonės. Taigi irpaslaugų įmonių vadybininkai turėtų gerai suvokti paslaugų prigimtį iresmę, atskirų paslaugų specifiškumą ir į tai atsižvelgti taikydami šiųįmonių reklamą. Konkurencinėje kovoje paprastai laimi tie paslaugų teikėjai, kurie yraįvaldę efektyvesnę reklamą. Efektyvios reklamos įgyvendinimui būtina geraižinoti vartotojų interesus ir poreikius, sukurti atitinkamą reklamoskampaniją ir kt. Šiuo darbu stengiamasi išnagrinėti paslaugų įmonių reklamos problemą. Remiantis iškelta problema, šio darbo tikslas yra apibrėžtipagrindinius principus ir metodus kuriant paslaugų įmonės reklamą ir juospritaikyti praktiškai. Numatytam tikslui pasiekti yra iškeliami tokie uždaviniai: 1. išsiaiškinti paslaugų sampratą, jų savybes bei marketingo ypatumus. 2. išnagrinėti pagrindinius reklaminės kampanijos principus, šios kampanijos dalis bei reklamos formas; 3. nagrinėti kaip taikant teoriją yra kuriama reklaminė kampanija. Darbo pabaigoje pateikiamos darbo rezultatus apibendrinančios iratspindinčios išvados. Rašydama šį darbą rėmiausi užsienio ( William J. Stantion, Michael J.Etzel, Bruce J. Walker ir kt.) bei lietuvių (Kindurio V., Vengrienės B.,Pajuodžio A. ir kt.) autorių literatūra. Taip pat naudojausi Internetepublikuojamais užsienio autorių straipsniais bei internetinių svetainiųduomenimis.
1. PASLAUGŲ MARKETINGO PROBLEMATIKA
Marketinge sąvoka „prekė“ apima ne tik fiziškai apčiuopiamasprekes, bet ir paslaugas. Kadangi paslaugos turi nemažai savitumų,išskiriančias jas iš kitų prekių, tenka atskirai nagrinėti paslaugųmarketingo problematiką[1].
1.1 PASLAUGOS SAMPRATA IR PASLAUGOS SAVYBĖS
Paslaugų produkto samprata yra painoka ir komplikuota. Visuotinai priimtopaslaugos apibrėžimo nėra. Apibrėžiant paslaugą yra akcentuojama viena arkelios jos savybės. Tai neapčiuopiamumas, nekaupiamumas (gamybos irvartojimo vienovė), neatskiriamumas ir heterogeniškumas (nevienodumas)[2].Remiantis kiekviena iš šių savybių galima apibūdinti paslaugą. Paslauga – tai prekė, kuri pasižymi daugiausia neapčiuopiamomissavybėmis. Paslauga paprastai suvokiama subjektyviai. Klientas, aprašydamaspaslaugą, paprastai remiasi tokiomis sąvokomis kaip savijauta, patirtis,įspūdis, saugumas, patikimumas. Tai labai jau abstraktūs paslaugos esmėsformulavimo būdai. To priežastis – neapčiuopiama paslaugos prigimtis. Paslauga – tai prekė, kurios gamyba ir vartojimas vyksta tuo pačiumetu. Daugelis paslaugų teikiamos ir vartojamos tuo pačiu metu. Tiesa, kaikurie veiksmai, susiję su paslauga, gali būti atliekami be vartotojo, ovartotojas patiria tik paslaugos rezultatą, tačiau būtent toji dalis,kurioje dalyvauja vartotojas, pageidaudamas tam tikros paslaugos iratlikdamas jos kontrolę, yra esminė pačiai paslaugai atsirasti. Paslaugųnekaupiamumas viena sunkiausiai sprendžiamų paslaugų marketingo problemų.Šiek tiek lengviau jas įveikti gali tos įmonės, kurios remontuoja klientuipriklausančius daiktus (skėčius, laikrodžius, televizorius ir pan.). Šiedaiktai turi materialioms prekėms būdingų savybių, todėl juos galimakaupti, pataisyti ir grąžinti užsakovui. Tokiu atveju paslauga tarsiišskaidoma į dalis, ir tik kai kurios iš jų (priėmimas, grąžinimas)pasižymi nekaupiamumu. Paslauga – tai prekė, kurios gamyboje dalyvauja jos vartotojas(klientas). Klientas dalyvauja šiame procese kaip būtinas gamybos veiksnys,kaip pilnateisis paslaugų proceso dalyvis. Nėra pardavimo paslaugos bepirkėjo vienokio ar kitokio dalyvavimo, pervežimo paslaugos be keleivio,gydymo be paciento ir t.t. Ši paslaugos savybė kelia tam tikrų reikalavimųpersonalui, jo kvalifikacijai, ypač tų darbuotojų, kurie bendrauja suklientais. Ši paslaugos savybė sukuria prielaidas kai kuriems paslaugasteikiantiems asmenims ar įmonėms turėti per daug klientų, o kitiems – permažai. Paslauga – tai prekė, kurios turinys ir kokybė priklauso nuo paslaugosteikėjo, jos vartotojo (kliento) ir kitų aplinkybių. Heterogeniškumasatsiranda dėl to, kad paslauga yra jos tiekėjo ir kliento sąveikosrezultatas. Paslauga vienam klientui nėra visiškai tokia pat kaip kitam jau
vien dėl skirtingų santykių, susiklostančių tarp paslaugos teikėjo irkliento. Netgi toje pačioje įmonėje dirbantys specialistai skiriasi savožiniomis, patirtimi, sugebėjimais ir dar daugeliu kitų savybių. Taireiškia, kad kiekvienas iš jų gali suteikti šiek tiek kitokias paslaugas.Panašūs skirtumai atsiranda ir dėl klientų ryšio su paslauga. Šie irgiskiriasi daugeliu bruožų. Todėl netgi tos pačios paslaugos, suteiktos topaties asmens, kokybę skirtingi klientai gali vertinti nevienodai.Nevienodesnės paslaugos kokybės galima tikėtis tuomet, kai paslaugą teikiair vartoja vis kiti asmenys. Kiti autoriai be šių paminėtų paslaugų savybių išskiria ir kitas. Tainuosavybės perdavimo nebuvimas, neįmanomas kaupimas bei sandėliavimas[3]. Nuosavybės perdavimo nebuvimą daugelis autorių priskiria prie esminiųpaslaugos savybių. Kai naudojamasi pervežimo paslauga, realizuojamasporeikis nuvykti iš vienos vietos į kitą. Tačiau gavę šią paslaugą,klientai jokios nuosavybės iš pervežimo įmonės neįgyja. Neįmanomas kaupimas ir sandėliavimas atsiranda dėl to, kad paslaugayra nemateriali ir suvartojama jos teikimo momentu. Ši aplinkybė reikalaujakitokio požiūrio į paslaugų vadybą bei marketingą lyginant su fizinėmisprekėmis. 1lentelė. Paslaugų ir materialių prekių skirtumai.|Materiali prekė |Paslauga ||Apčiuopiama |Neapčiuopiama ||Homogeniška |Heterogeniška ||Gamyba ir pardavimas atskirti nuo|Gamyba, pardavimas ir vartojimas – ||vartojimo |vienalaikis procesas ||Vartotojas gamyboje nedalyvauja |Klientas dalyvauja kuriant paslaugą ||Sandėliavimo galimybė |Negali būti sandėliuojama ||Perduodama nuosavybė |Perduodamos nuosavybės nėra |Paslaugų savybių sąrašą būtų galima ir toliau pildyti, tačiauįsigilinus galima pamatyti, kad tai tų pačių savybių atskiri aspektai.
1.2 PASLAUGŲ MARKETINGAS
Paslaugų marketingo teorijos plėtojimo išeities taškas yra marketingovadyba, kurios tikslas – valdyti mainų procesus siekiant tikslo. Tai turiaprėpti visus išteklius, kurie turi įtakos šiems mainų procesams, t.y.visus išteklius, veikiančius klientus[4]. Marketingo vadybos tikslas yra planuoti, motyvuoti ir valdyti visusišteklius ir veiklą, darančius įtaką įmonės ir klientų santykiams irrūpestingai parinktoms rinkoms trumpu laikotarpiu (pirmas pirkimas) ir ilgulaikotarpiu (nuolatiniai kliento ryšiai), taip pat tai, kas veikia įmonėspožiūrį į sandorių tikslus, kurie varijuoja įmonės veiklą taip, kad visųdalyvių (kompanijos, klientų, akcininkų, kreditorių ir visuomenės)poreikiai yra patenkinami. Atkreiptinas dėmesys, kad marketingą teoriškai aprašyti atrodoapgaulingai lengva, tačiau gana sunku pritaikyti praktiškai, ypač paslaugųįmonėse dėl šios veiklos įvairiapusiškumo ir specifiškumo. Marketingotaikymo paslaugų įmonių veikloje pagrindą sudaro marketingo koncepcija. Ši koncepcija aprėpia keletą veiksnių ir veiksmų, kurie galiausiailemia įmonės sėkmę tikslinėje paslaugų rinkoje: 1. Paslaugų įmonės (kompanijos) tikslas – parinkti, laimėti ir išlaikyti vartotojus, nes jie paslaugų įmonei yra svarbiausi. 2. Kad tai įvykdyti įmonė turi sukurti ir pateikti tokias paslaugas, kurių nori klientai ir kurias teigiamai vertina. Šios paslaugos turėtų būti teikiamos tokiomis sąlygomis ir kainomis, kurias siūlo ir konkurentai. Klientų turėtų būti pakankamai daug, kad pasiteisintų paslaugų kūrimo ir teikimo sąlygos, t.y kad būtų galima padengti išlaidas ir gauti pelno. 3. Paslaugų įmonė nuolat turi gauti didesnes pajamas nei išlaidas, kad didėtų jos nuosavas kapitalas, kad būtų neatsiejama nuo konkurentų ir juos aplenktų. Tokiu būdu ji toliau galės plėtoti verslą. 4. Nė viena paslaugų įmonė negali veikti intuityviai. Ji privalo suformuluoti savo veiklos tikslus, strategiją bei planus (programas). 5. Taip pat reikia tinkamo skatinimo, apskaitos, audito ir kontrolės sistemų, kurios leistų įgyvendinti, kas buvo numatyta arba yra daroma. Tokia marketingo koncepcija, apimanti minėtus veiksnius ir veiksmus,labiau tinka paslaugų įmonėms orientuotoms į rinką. Tokių įmoniųdarbuotojams marketingas pirmiausia yra mąstymo būdas. Svarbu, kad priimtimarketingo sprendimai darytų poveikį ir įtaką klientams. Tai pagrindinėpaslaugų įmonės veiklos prielaida. Marketingas taip pat yra tam tikras verslo organizavimo būdas. Visipaslaugų įmonės organizaciniai sprendimai yra siejami su klientųaptarnavimu. Įmonės kuria planus, kuriais siekia, kad būtų sukurtospaslaugos ir palankiausiomis sąlygomis pateiktos klientams. Visiorganizaciniai sprendimai turėtų būti siejami su klientų aptarnavimu.Įmonės tikslas klientus parinkti, juos laimėti rinkoje ir išlaikyti. Marketingas ir konkrečios veiklos sfera. Pripažinus klientų svarbąįmonei, klientų poreikių tenkinimo veikla taps savaime suprantamu dalyku.Ši veikla apima tokius aspektus kaip klientų bei jų poreikių nustatymas,informacijos apie klientų poreikius bei norus nustatymas bei analizė,paslaugų kūrimas ir teikimas, paslaugų kainodara, paslaugų teikėjų irklientų ryšiai. Norint suderinti šias veikos sritis paslaugų įmoniųvadybininkai bei marketingo specialistai turi naudotis tam tikromis
komunikacinėmis ir techninėmis priemonėmis. Atsižvelgus į aukščiau paminėtus marketingo aspektus galimasuformuluoti tokį paslaugų marketingo apibrėžimą. Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų beikitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdasbei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės,siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviaitenkinti[5]. Jeigu paslaugų įmonėse marketingas taikomas planingai ir nuosekliai,kaupiant patyrimą šioje srityje, tai tampa aišku, kad jis yra mokslas irmenas kartu. Kaip bet kuris mokslas jis susijęs su planavimu, analize irnormatyvine drausme. Kaip kiekvienas menas, marketingas reikalauja įkvėpimoir kūrybiškumo.2. PASLAUGŲ ĮMONIŲ REKLAMA
Reklama – tai užsakovo apmokamas neasmeniškas informacijos apieprekes, paslaugas ar idėjas skleidimas pasirinktai auditorijai siekiantužsakovo numatytų tikslų[6]. Iš šio apibrėžimo galima išskirti trisreklamos savybes. Pirma, tai neasmeniškas, antra – apmokamas informacijosperdavimo būdas, trečia – yra užsakovas, kuris apmoka visas su reklamasusijusias išlaidas.
2.1 PAGRINDINĖS REKLAMOS FORMOS
Priklausomai nuo to, kokiai auditorijai skiriama reklama, įmonėpasirenka vieną ar kitą reklamos rūšį. Tikslingiausia reklamą skirstytipagal reklaminę informaciją perduodančias priemones, t.y reklamosnešiklius. Tobulų reklamos skleidėjų nėra. Nevienodam paslaugų versluireikia ir skirtingų reklamos skleidėjų, kurie geriau pasiektų tikslinę„auditoriją“. Svarbu yra tai, kad reklama atneštų daugiau pajamų negu jipati kainavo. Galima išskirti tokius paslaugų įmonių reklamos nešiklius(skleidėjus).
2.1.1 Spausdintos reklamos nešikliaiLaikraščiai Laikraščių reklama leidžia pasiekti santykiškai labai plačią,nesegmentuotą auditoriją. Svarbiausi laikraščiai siūlo paslaugąišspausdinti spalvotą bet kokio dydžio reklamą, tačiau dėl gana prastolaikraštinio popieriaus kokybės spalvų gama nėra didelė. Laikraščiai galibūti geriausias pasirinkimas reklamuojant paslaugas tuomet, kai įmonėveikia tam tikroje teritorijoje, o laikraščiai taip pat leidžiami joje.Tačiau šiuolaikiniai laikraščiai turi daug puslapių ir ne visus juosskaitytojai įdėmiai perskaito, todėl laikraštyje reikia talpinti įspūdingąreklaminį skelbimą. Reklamuotis laikraštyje patartina tada, kai įmonėsteikiamos paslaugos atitinka tokius reikalavimus:1. Paslaugas perka atskiri žmonės individualiam naudojimui.2. Paslaugomis naudojamasi dažnai arba (ir) reguliariai. Dažnasnaudojimasis paslaugomis padidina galimybę, kad kai kuriems žmonėms, kurielaikraštyje skaito reklaminius skelbimus, greitai prireiks įmonės teikiamųpaslaugų. Jeigu jiems to nereikia dabar, tai nemaža tikimybė, kad vėliaujie įmonę pamirš. Jei paslaugos sezoninės ir dabar paklausios, tai reklamalaikraštyje gali būti labai veiksminga. 3. Tam tikras paslaugų kiekis pateikiamas nemokamai. Reklamos tikslas– reikiama atsakomoji reakcija. Niekas neužtikrins to geriau negu nemokamobandomojo paslaugų pavyzdžio siūlymas: „paskambinkite šiandien, kadgalėtumėte pasinaudoti mūsų teikiamomis paslaugomis nemokamai“.
Komerciniai leidiniai. Daugelis ūkio ir pramonės šakų turi savo leidinius. Įmonės paslaugąsiūlant tam tikros pramonės šakos įmonei, reikėtų reklamuotis tos šakosleidiniuose. Daugeliu atveju tokie leidiniai pateikiami tos šakos įmonėmsnemokamai. Visas jų leidėjų pelnas yra gaunamas iš reklamos, todėl reklamostokiuose leidiniuose kaina yra palyginti didelė. Komerciniuose leidiniuoseyra mažiau apribojamų, palyginti su įprastais leidiniais. Svarbu, kad tokieleidiniai patektų tiems skaitytojams, kuriems yra orientuojami. Šiuosleidinius skaito žmonės, suinteresuoti tokia problematika, todėl reklamajiems yra neatskiriama verslo dalis. Komercinių leidinių leidėjai stengiasitenkinti visus besireklamuojančių įmonių poreikius, todėl šie leidiniaibūna spalvoti, jų kokybė aukšta, o tai leidžia suinteresuoti klientus. Norsšie leidiniai yra itin svarbūs, labai aktualu žinoti, kas ir kodėl juosskaito. Įmonė, teikianti konkrečią paslaugą, turi galimybę reklamuotis tikviename ar dviejuose tokio pobūdžio leidiniuose. Tačiau geriausia kreiptisį reklamos agentūrą, kuri padės išsirinkti tinkamą leidinį, o tai didinareklamos išlaidas. Prie tokių leidinių galima priskirti „geltonuosiuspuslapius“, specializuotus katalogus ir žurnalus bei verslo ir profesiniusžurnalus.
“Geltonieji puslapiai”Daugeliu atveju „geltonieji puslapiai“ yra bendros reklamos kampanijoselementas. Čia reklamuotis patartina tik tada, kai įmonės paslaugosatitinka tokius kriterijus:1) klientams skubiai prireikia siūlomų paslaugų. Šiuo atveju reklamai yrapats palankiausias momentas, nes klientas priima sprendimą pirkti siūlomąpaslaugą.2) klientams teikiamų paslaugų prireikia ne dažnai. Klientai neįsimenapaslaugų teikėjų, nes retai naudojasi tokiomis paslaugomis. Todėl šiuoatveju atitinkamą paslaugą teikiančios įmonės jie ieškos „geltonuosiuosepuslapiuose“.3) klientai savo poreikius paslaugoms susieja su „geltonaisiaispuslapiais“. Kol žmonės automatiškai bei tiksliai nesusies poreikių suįmonės teikiamomis paslaugomis, reklama nebus naudinga „geltonuosiuosepuslapiuose“.Jeigu įmonė tenkina visus tris reikalavimus, tai tada verta reklamuotis
geltonuosiuose puslapiuose, jeigu tik du kriterijus – galima reklamuotis,bet papildomai reikia naudotis kitomis reklamos ar rėmimo priemonėmis.Jeigu patenkinami tik trečiojo kriterijaus reikalavimai, tai reikiaišanalizuoti šios reklamos reikalingumą ir nuspręsti į kurią reklamos rūšįtikslingiau investuoti lėšas.Specializuoti katalogai Tokia reklama yra efektyvi tada, kai įmonė teikia tokias paslaugas,kuriomis daugiau naudojasi kitos įmonės ar organizacijos negu atskirižmonės. Ar verta reklamuoti tokio pobūdžio leidiniuose lemia tokiosreklamos poveikis potencialiems klientams. Prieš pradedant reklamuotisreikia atsakyti į tokius klausimus: 1) kiek galima tikėtis potencialiųklientų, kuriuos „suras“ skelbiama reklama, 2) kiek vertas kiekvienas tokspotencialus klientas.
Specializuoti žurnalai Žurnalo platinimo vietovė turi sutapti su teikiamų paslaugų regionu.Žurnalai turi vieną privalumą lyginant juos su kitomis žiniasklaidospriemonėmis: jų skaitytojų ratas yra aiškiai apibrėžtas. Pvz., jei siūlomaįmonė siūlo kirpimo bei grožio paslaugas, tai galima reklamuotis tokiuosežurnaluose, kurių skaitytojai domisi mada bei grožiu. Šiuo atveju reklamapaskleidžiama kaip tik tiems asmenims, kurie yra tikslinė auditorija irreklamos išlaidos 1000 vartotojų (klientų) nėra labai didelės. Be to,žurnalai yra ilgaamžiškesni negu laikraščiai, todėl yra galimybė, kadklientas peržiūrės reklaminę informaciją ir parodys ją kitam būsimamklientui. Tačiau šio tipo reklamai būdingi ir tam tikri trūkumai. Jųgamybai užtrunka pakankamai ilgai bei yra brangesnė nei laikraščių. Reklamąišspausdinus papildomame reklaminiame puslapyje yra didelė tikimybė, kaddalis skaitytojų paprasčiausiai neskaitys to puslapio. Šiuose žurnaluosereklamuojasi tokios įmonės, kurios tenkina tokias pat arba labai panašiaspaslaugas, todėl reikia paruošti itin išskirtinę reklamą, kad sudomintipotencialius klientus.
Verslo ir profesiniai žurnalai Tokio pobūdžio žurnalai yra tikslesnės paskirties ir geriau galipasiekti tikslinę auditoriją. Šie leidiniai skiriasi nuo žurnalų tuo, kaddaugelis skaito tuos leidinius todėl, kad sužinotų, kokias paslaugas jiegalėtų gauti, todėl puiki reklama gali tikrai „prikaustyti“ klientą. Norintnaudotis šia reklamos nešiklių rūšimi reikia sekti šių žurnalų reitingą,informaciją apie juos bei sužinoti klientų nuomonę apie tai.
2.1.2 Radijas
Spausdinta reklama veikia regėjimą, o radijo reklama – klausą.Tuo iš esmės skiriasi šios reklamavimo priemonių rūšys. Klausydamiesireklaminio teksto viskas daroma vienu metu. Todėl radijas daugiau negu betkuri kita informavimo priemonė pasikliauja tiek pačios reklamos, tiek kaikurių jos niuansų kartojimu. Vienkartinis reklamos transliavimas per radiją– tai pinigų švaistymas. Todėl reikia kartoti tą patį reklaminį tekstą daugkartų ir dažniausiai per kelias radijo stotis tol, kol reklama„įsiskverbia“ į žmonių sąmonę ir sukelia pageidaujamą jų elgsenos reakciją.Mat radijas gali padaryti atitinkamą įspūdį tik per didesnį laiko tarpą,negu transliuojant reklamą per televiziją. Radijo, kaip ir televizijos arlaikraščių, privalumas tas, kad galima dažnai ir greitai pasiektivartotoją. Radijas yra pigesnė žiniasklaidos priemonė negu televizija,todėl radiju reikia pasinaudoti dažniau ir ilgiau. Tačiau reikia atidžiaistebėti žmonių reakciją į reklamą. Siekiant efektyvios radijo reklamosreikėtų joje akcentuoti tokius dalykus: 1. Paslaugų naudą, kuri galėtų būti pateikta nesudėtingai ir įsimenamai. 2. Paslaugų verslo įmonės pavadinimą, kuris turėtų būtiišsiskiriantis ir nesunkiai įsimenamas. Būsimieji klientai žinodami įmonėspavadinimą ieškos jo kataloguose. Radijo reklama bus įtaigi tada, kada tekstas bus papildytas muzikiniufonu ir efektais. Į radijo reklamą patartina įtraukti kuo daugiau ausiaimalonių žodžių ir garsų. Kiekviena smulkmena gali pagerinti galutinįrezultatą. Todėl radijo reklamų kūrimas – labai kūrybiškas darbas.
2.1.3 Televizija.
Televizijos reklama – tai bet kokia informacija, pasiekianti paslaugųvartotoją per televiziją, kabelinę televiziją, naudojant vaizdajuostes.Televizija dažnai suvokiama kaip efektyvi informavimo priemonė, kadangi perją galima perduoti garsą, vaizdą ir judesį, ji suteikia daug erdvėskūrybiškumui ir asmeninai iniciatyvai. Televizija siūlo komersantams didelįpasirinkimą, nes galima pasirinkti demografiškai juos tenkinančią programą,teminę programą bei pasirinkti tinkamą laiką. Ji gali labiau sudomintiklientus negu bet koks kitas paslaugos teikėjų bendravimo su klientais(vartotojais) būdas. Televizija ypač efektyvi, kai paslaugų vartotojuipatogu iš karto veikti, prireikus užsisakyti paslaugą telefonu. Ja dažnainaudojamasi norint sukurti paslaugų įmonės įvaizdį, bei siūlant paslaugas,kurių negalima parduoti be papildomų pastangų. Ši reklama pasiekia adresatąlabai greitai, tačiau kaip rodo praktinė patirtis, televizijos reklama yrabrangi, todėl ja dažniausiai naudojasi žymios paslaugų įmonės. Dėl aukštoskainos ne visiems patartina taip reklamuoti paslaugas, nes minimalireklaminės kampanijos trukmė – trys mėnesiai[7]. Kai kuria paslaugas vertareklamuoti per televiziją, tačiau tai susiję su nemaža rizika.
Tačiau reikia nepamiršti kabelinės televizijos savo paslaugomsreklamuoti. Mat šios televizijos plitimas atveria galimybes reklamuotis irsmulkioms paslaugų įmonėms. Mažesniuose regionuose galima rasti „vietiniųnišų“, kur galima nusipirkti televizijos reklamą už panašią kainą kaip irgerą radijo reklamą. Reikia surasti laiką ir programą, kuri patiktųtikslinės rinkos klientams, ir jeigu paslaugas galima vaizdžiai pristatytiper palyginti trumpą laiką, galima rinktis kabelinę televiziją, kuriosreklama yra garsinė ir vaizdinė.2.1.4 Išorinė reklama
Išorinė reklama – tai reklaminiai skydai, skelbimų lentos, reklama anttransporto priemonių, t.y. reklama, kurią klientas pamato išėjęs iš namų irkuri nėra nei spausdinta, nei elektroninė. Išorinė reklama gali kasdienperduoti paprastą informaciją apie teikiamas paslaugas daugeliui žmonių.Daugelyje reklaminių stendų ne tik pateikiama žodinė informacija, bet iratitinkamas vaizdas, susijęs su ta informacija. Kiekvienoje paslaugųrinkoje yra skirtingos šios reklamos rūšys. Pasirenkant reklamos vietąsvarbu suvokti vietinės paslaugų rinkos ypatumus. Tai padės pelningiauišleisti pinigus reklamai. Šios reklamos privalumai yra toks kaipinformacijos perdavimo dažnumas. Taip pat ši reklama turi ir trūkumų. Šireklama nėra įkyri, todėl ją galima ignoruoti ir ji sukelia minimalųįspūdį. Stendo informacijos kiekį riboja laikas informacijai perskaityti.Dauguma reklaminių stendų neapšviesti, todėl prarandama galimybė pasiektiklientus sutemus. Daugeliui klientų stendai netgi gali gadinti nuotaiką.Taigi reklaminius stendus reikėtų naudoti tik kaip pagalbinę reklamospriemonę didelei reklaminei kampanijai įgyvendinti. Reklama žiniasklaidos priemonėse gali būti nepakeičiamas būdaspotencialiems klientams surasti. Tačiau reikia atminti, kad tam galimaišleisti daug pinigų ir nepasiekti jokios realios naudos.
2.2 REKLAMINĖ KAMPANIJA IR JOS PLANAVIMAS
Kiekviena verslo įmonė savo prekes ir pačią įmonę turi reklamuotiplaningai. Reklamos planas yra įmonės marketingo dalis, o tiksliau – josrėmimo komplekso plano sudedamoji dalis. Reklamos planavimas apima tokiusetapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektųnustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamospoveikio įvertinimas.
2.2.1 Reklamos tikslų nustatymas
Remiantis įmonės ir marketingo tikslais yra formuojami reklamostikslai. Reklamos tikslų sudarymui yra keliami tam tikri reikalavimai. Turibūti nustatytas jų pasiekimo laikas ir juos būtina išreikšti kokybiškai,kad būtų galima nustatyti, ar jie buvo pasiekti. Yra skiriami ekonominiaiir neekonominiai (komunikaciniai) tikslai. Ekonominiai tikslai išreiškiamitam tikrais rodikliais. Tai prekių apyvarta, pelnas, rinkos dalis ir kt.,tačiau jų poveikį sunku įvertinti, nes jų poveikio negalima atskirti nuokitų veiksnių įtakos. Neekonominiai tikslai siejami su pakopiniais reklamospoveikio modeliais iš kurių žinomiausias yra AIDA modelis[8]: Attention –atkreipti dėmesį; Interest – sukelti susidomėjimą; Desire – sužadinti norąpirkti; Action – sukelti veiksmą.
2.2.2 Reklamos kampanijos biudžetas
Reklamos biudžetas – tai tam tikro laikotarpio visų reklamai numatytųišlaidų suma. Ši suma turi būti paskirstyta reklamos objektams, subjektams,nešikliams ir priemonėms per tam tikrą laiką. Yra skiriami tokie reklamosišlaidų planavimo metodai[9]: • Orientuotas į turimus finansinius išteklius; • % nuo … (prekių apyvartos, pelno ar kitų rodiklių); • Orientuojantis į konkurentus; • Remiantis tikslais ir uždaviniais.
2.2.3 Reklamos objektų ir subjektų nustatymas
Reklamos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriama reklama irkuriuos numatoma pasiekti. Parenkant reklamos subjektus turi būtiorientuojamasi į tikslinę grupę. Kiekvienas žiniasklaidos planuotojas,norėdamas pasiekti užduotus reklamos kampanijos tikslus, turi įvykdyti dvipagrindines sąlygas: pirmiausia jis turi apimti maksimalią tikslinęauditoriją, kuriai bus parodytas reklaminis pranešimas, o antras tikslas –pasiekti tą auditoriją nustatytą kartų skaičių. Ir visa tai darytioptimaliai paskirstant reklamos biudžetą[10]. Taip pat būtina apibrėžti reklamos objektą – ar tai bus įmonė aratskira prekė. Reikia suprasti, kad pinigų įdėjimas į reklamą ne būtinaireiškia siekimą “parduoti”. Kartais tokios investicijos reiškia įmonės arprekės įvaizdžio “vystymą”. Pavyzdžiui, įmonės Sony vertė žymiai didesnė užsuminę jos pastatų, ofisų ir įrangos vertę. Jei kas nors panorės pirkti šiąįmonę (arba prekinį ženklą), jam teks sumokėti didžiąją dalį sumos užprekinį ženklą ir vardą – yra perkamas įvaizdis. Iš čia seka, kad reklama –tai ne tik būdas parduoti šiandien, bet ir būdas sukaupti kapitalą prekinioženklo forma. Apibrėžus tai, ką reikia reklamuoti (įmonę, prekę arpaslaugą), yra žinoma ką ir apie ką pasakyti potencialiam vartotojui. Tokiubūdu pinigai neišleidžiami veltui nenaudingai reklamai, priešingai, taileidžia sukaupti kapitalą įvaizdžio pavidalu.
2.2.4 Reklamos žinutės kūrimas
Reklamos kampanijai įtakos turi jos kūrybinė koncepcija – bendraidėja, įkūnijama tos kampanijos reklamos žinutėje. Reklamos žinutė – taiinformacija, kurią norima perduoti auditorijai apie reklamos objektą.
Reklamos žinutė turi atkreipti dėmesį į reklamuojamą objektą, padidintisusidomėjimą juo ir paskatinti tam tikrą elgseną. Reklaminės žinutėspoveikis priklauso ne tik nuo jos turinio, bet ir nuo formos, t.y. nuo to,kaip ji yra apipavidalinta. Parenkant ir derinant įvairias apipavidalinimopriemones siekiama reklaminei žinutei suteikti kuo išraiškesnę formą. Tamnaudojamos pagrindinės apipavidalinimo priemonės: kalba, tekstas, šriftas,vaizdas, muzika, veiksmas, spalva, šviesa ir kt.2.2.5 Reklamos nešiklių parinkimas
Sukūrus reklaminę žinutę, reikia parinkti perdavimo tikslineiauditorijai priemones. Šio uždavinio sprendimas apima tris lygmenis. Pirma,tai reklamos nešiklių tipų parinkimas ( pvz., laikraščiai, žurnalai,radijas, televizija). Antra, yra parenkami konkretūs reklamos nešikliai.Pvz., jei pasirinkta reklamuoti laikraščiuose, reikia parinkti konkrečiusleidinius ( „Lietuvos rytas“, „Respublika“ ar kt.). Tai atliekama remiantisantrinių šaltinių informacija – žiniasklaidos atstovų, jų organizacijų,tyrimus atliekančių tarnybų duomenys. Trečia, reklamos nešikliųkombinavimas. Pasirenkant reklamos nešiklį yra skaičiuojami atitinkamirodikliai: bendrasis reitingas (GRP), tikslinės grupės retingas (TPR),kaina 1000-iui tikslinės auditorijos asmenų (CPT), kaina 1% tikslinėsauditorijos pasiekti (CPP). Dažniausiai skaičiuojama kaina 1000-iuitikslinės auditorijos asmenų (toliau tekste – CPT). CPT = reklamos kaina * 1000 [1][11] tikslinės auditorijos dydis Šiame reklamos kampanijos planavimo etape reikia spręsti reklamosišdėstymo laike, jos dozavimo klausimą.
2.2.6 Reklamos poveikio įvertinimas
Kiekviena reklamos kampanija organizuojančiai įmonei yra tam tikrainvesticija, todėl domina jos tikslų pasiekimas, efektyvumas. Skiriamikomunikacinis ir ekonominis reklamos poveikis. Komunikacinis reklamosefektyvumas yra siejamas su tokiomis kategorijomis kaip reklamospasiekiamumu rezultatas, reklamos įspūdžio rezultatas ir reklamosprisiminimo rezultatas. Ekonominį reklamos efektyvumą atspindi prekiųapyvartos, pelno ir rinkos dalies pokyčiai.
3. UAB „VLANTANA“ REKLAMOS KAMPANIJA
UAB „Vlantana“ specializacija – temperatūrinio režimo reikalaujančiųproduktų transportavimas. Įmonė taip pat gabena sausus, ant palečiųpakuotus krovinius. UAB “Vlantana” gabena krovinius į/iš Europos valstybes:Italiją, Austriją, Portugaliją, Ispaniją, Prancūziją, Angliją, beiartimesnes šalis: Daniją, Vokietiją, Beneliukso šalis, Čekiją, Baltijosšalis, Baltarusiją, Rusiją.Vienintelė reklamos forma, kuria naudojasi įmonė, yra internetas.Internetiniu adresu www.vlantana.lt įmonė turi savo svetainę, kur pateiktaįmonės istorija, teikiamos paslaugos bei kontaktiniai adresai. Tačiau tokiareklama nėra efektyvi, todėl rengiama reklamos kampanija. Svarbiausia yra numatyti tikslus ir siekiamus rezultatus. Po to viskaspriklauso nuo kūrybinių sprendimų, kurie turi lemiamą reikšmę galutiniamsreklaminės kampanijos rezultatams. Rengiant UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją, bus pateikta: • Reklamos kampanijos tikslų numatymas; • Reklamos biudžeto numatymas; • Reklamos objektų ir subjektų nustatymas; • Reklaminės žinutės sukūrimas; • Reklamos nešiklių parinkimas.
Rengiant reklaminės kampanijos strategiją bei planą turi būtiatsižvelgiama į įmonės rinkodaros politiką, tikslinės auditorijoscharakteristikas, numatomi optimaliausi būdai ir vietos reklaminei žinuteiperduoti. Šioje analitinio pobūdžio dalyje rėmiausi Baltijos tyrimų, TNS Galluptyrimų duomenimis bei įvairių žiniasklaidos priemonių pateiktais reklamoskainų įkainiais. Reklaminės kampanijos rengimo metodika: pirmiausiaparenkamos žiniasklaidos priemonės, įvertinama jų kaina tikslineiauditorijai pasiekti, parenkami tinkamiausi reklamos nešikliai.
3.1 TIKSLAI
Galima išskirti ekonominius ir neekonominius tikslus. Ekonominiai tikslai: 1. padidinti pervežimų apyvartą 15%; 2. padidinti pelną 10%;Neekonominiai tikslas – padidinti firmos vardo žinomumą 30%.
3.2 REKLAMOS KAMPANIJOS BIUDŽETAS
Metinis reklamos biudžetas planuojamas naudojamas naudojant procentonuo … metodą. Šio metodo pranašumas tas, kad tai gana paprastas metodasir padeda taupyti reklamos išlaidas. Šio metodo trūkumai – nesilaikomapriežasties ir pasekmės ryšio. Išlaidos reklamai mažinamos, kai jas reikėtųdidinti. Reklamos biudžetas sudaro 20% nuo pervežimų apyvartos. Kadangiapyvarta yra 1 – 1,5 mln. Lt., tai reklamos biudžetui skiriama 200 – 300tūkstančių.
3.3 REKLAMOS OBJEKTAS IR SUBJEKTAI
Šios kampanijos objektas yra pati įmonė, nes siekiama įmonės įvaizdžiovystymo ir gerinimo. Kampanijos subjektai – tai asmenys, kuriems skiriamareklama. Galima išskirti ir analizuoti tokią potencialių vartotojų grupę –tai verslininkai, įmonių vadovai, vadybininkai bei kiti verslo žmonės.Kadangi įmonė užsiima temperatūrinio režimo reikalaujančių produktųpervežimu, tai potencialių vartotojų grupę būtų galima susiaurinti – taimaisto pramonės įmonių darbuotojai.
3.4 REKLAMOS ŽINUTĖS SUKŪRIMAS
Reklaminės žinutės sukūrimui yra samdoma reklamos agentūrą „Inspe“,kuri ir sukurs tinkamą reklamos tekstą. Reklamos agentūros televizijos,radijo bei spausdintos reklaminės žinutės kaina 5000 Lt. be pridėtinėsvertės mokesčio (toliau tekste – PVM)[12].
3.5 REKLAMOS NEŠIKLIŲ ĮVERTINIMAS
Tik ta reklama būna gera, kuri daro gerą poveikį. O poveikį turi tiktokia reklama, kuri atsiranda reikiamu laiku ir reikiamoje vietoje. Tamtikslui reikia paruošti norimos reklamos tinklelį žiniasklaidoje –spaudoje, televizijoje ir radijuje. Tai galima atlikti informacijos apielabiausiai klausomas radijo stotis ir žiūrimas televizijas, daugiausiai
skaitomus laikraščius bei žurnalus. Televizija – viena efektyviausių reklamos formų. Remiantis TNS Gallup2003 11 01 – 2003 11 30 duomenimis (generalinė imtis – 3343000, apklaustivyresni nei 4 metų amžiaus Lietuvos gyventojai) televizijos kanalųstruktūra pagal žiūrėtą laiką yra tokia:[pic]
* PBK-Piervyj Baltyskij Kanal transliuojamas tik kabelinės TV tinkluose. 1. pav. TV kanalų struktūra pagal žiūrėtą laiką (%) 2003 lapkritis[13]
Kaip matyti iš šių duomenų labiausiai žiūrimas kanalas yra TV3 – 29,4%, todėl pasirenkama reklama per šį televizijos kanalą. 30 sekundžiųgeriausio laiko reklamos kaina yra 6200 Lt. be PVM[14]. Šio reklamosnešiklio CPT – (6200 * 1000)/ (3343000 * 0,294) = 6,31 Lt.
Radijo reklama – prieinamiausias vartotojui reklamos kanalas, nesradijo programą girdime visur – automobilyje, prekybos centruose, darbe.Pagal TNS Gallup radijo auditorijos tyrimų, kurie buvo atlikti 2003 m.vasarą (generalinė visuma 2791400 – apklausti 12-74 metų amžiaus Lietuvosgyventojai), duomenis populiariausia radijo stotis Lietuvoje yra LR1.
[pic] 2.pav. Vidutinė radijo auditorijos struktūra pagal klausytą laiką % (Share) Lietuvoje 2003 vasara[15]
Taigi reklamai pasirenkama populiariausia LR1radijo stotis.Apskaičiuojama jos CPT. Norint tai apskaičiuoti reikia žinoti reklamoskainą ir radijo stoties klausytojų skaičių. Pagal 1 priedo duomenisapskaičiuojama reklamos kaina. Pasirenkamas reklamos klipas darbo dienomisnuo 7 iki 8 valandos, kuris trunka 20 sekundžių ir yra transliuojamas 7:40bei nuo 16 iki 17 valandos 16:25[16]. Taip pat geriausias laikas pasiektinorimą auditoriją, nes tuo metu visi vyksta į darbą arba iš jo ir nėraužsiėmę darbais. Tokio klipo vienu paros metu kaina yra 240, o kitu 80Lt be PVM mokesčio. Remiantis anksčiau paminėtų tyrimų duomenimis, radijostoties klausytojų skaičius yra – 2791400 * 0,192 = 535949. Taigi CPT1 yralygi (240 * 1000)/ 535949 = 0.45 Lt, o CPT2 – (80 * 1000)/ 535949 = 0,15Lt.
Laikraščiai Reklama spaudoje – viena populiariausių reklamos priemoniųLietuvoje. Laikraščius ir žurnalus skaito didelis kiekis žmonių tieknamuose, tiek darbo vietoje, todėl tikimybė, kad reklama išvys potencialuspirkėjas yra labai didelė. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad bevei 70proc. Lietuvos žmonių tarp kitų šalies institucijų labiausiai pasitikispauda[17]. Reklama spaudoje yra aiški, tiksli, periodinė, todėl kaipreklamos priemonė, ji leidžia pasiekti maksimalių rezultatų. Pagal TNSGallup tyrimų duomenis (generalinė imtis – 2625409, apklausti 15-74 metųamžiaus Lietuvos gyventojai), populiariausi Lietuvos dienraščiai 2003 metųrudenį yra šie: [pic] 3. pav. Procentas žmonių skaičiusių arba varčiusių vidutiniškai vieną leidinio numerį per 2003 rudenį[18]
Reklamai pasirenkamas populiariausias ir daugiausia skaitytojųturintis dienraštis „Lietuvos rytas“. Skaičiuojamas CPT. Pasirenkamasšeštadieninis „Lietuvos ryto“ numeris“ ir 100 kv. centimetrų reklamatalpinama pirmosios dalies skelbimų skyriuje. Pagal 2 priedo duomenistokios reklamos kaina – 1100 Lt (2 priede kaina nurodyta 1 cm2). Remiantisaukščiau paminėtais duomenimis dienraščio skaitytojų skaičius – 2625409 *0,232 = 609095. Taigi CPT – (1100 * 1000)/609095 = 1,81Lt. Taip patrenkamasi reklama kasdien (išskyrus pirmadienį), 100 kv. centimetrų irtalpinama pirmosios dalies ekonomikos skyriuje. Pagal 2 priedo duomenistokios reklamos kaina – 1200 Lt, o CPT – (1200 * 1000)/ 609095 = 1,97Lt. Taip pat reklamai pasirenkamas ir antras pagal populiarumą Lietuvosdienraštis vakaro žinios. Pasirenkami darbo dienų leidiniai ir 100 kv.centimetrų reklama talpinama ekonomikos srities skelbimų skyriuje. Čiatokio dydžio reklamos kaina yra 800 Lt[19]. Skaičiuojamas CPT. Jis lygus(800 * 1000)/ (2625409 * 0,157) = 1,94 Lt. Abiejų dienraščių kainospateiktos be PVM mokesčių.
Žurnalai. Kaip minėta reklama spaudoje – viena iš populiariausiųreklamos priemonių Lietuvoje. Populiariausias ir daugiausia skaitytojųpritraukiantis verslo žurnalas Lietuvoje yra „Verslo Žinios“. 160 kv.centimetrų reklama šio dienraščio specializuotame žurnalo puslapyje, kurisišeina pirmadieniais kaina be PVM mokesčio yra apie 720 Lt[20]. Šio žurnaloskaitytojų skaičius yra apie 400000. CPT – ( 720* 1000)/ 400000 = 1.8 Lt.
3.6 REKLAMINĖS KAMPANIJOS PLANAS
Apskaičiavus atskirų reklamos nešiklių CPS reklamos kampanijai vykdytipasirenkami visi, nes jų CPS nėra labai dideli, o tai reiškia, kad tikslinęauditoriją galima pasiekti pakankamai nedidelėmis sąnaudomis. 2. lentelė. Reklamos nešiklių CPT|Nešiklio pavadinimas |CPT ||TV 3 |6,31 Lt ||LR 1 |0,15 Lt ||„Lietuvos rytas“ |1,97Lt ir 1,81Lt ||„Vakaro žinios“ |1,94 Lt ||„Verslo žinios“ |1.8 Lt |
Kaip matyti iš lentelės duomenų pati žemiausia kaina pasiekti tikslinęauditoriją, esant kitoms sąlygoms lygioms, yra radijo reklamos, o tiksliauradijo stoties LR1. aukščiausia kaina yra televizijos (TV3), nes ji turidaugiau privalumų palyginti su kitomis reklamos priemonėmis. Reklaminė kampanija bus atliekama 2004 vasario bei kovo mėnesiais, opo to įvertinami reklamos rezultatai ir išsiaiškinama ar buvo pasiektinumatyti tikslai. Reklamos kampanijos finansiniai apskaičiavimai atrodo taip: 3. lentelė. Reklamos kampanijos finasiniai skaičiavimai| |Kaina |Kartai|Iš |PVM |Bedra || | | |viso | |suma ||Radijas LR1| | | | | ||07:40 |240 |43 |10320 | | ||16:25 |80 |43 |3440 | | ||iš viso | | |13760 |2476,8|16236,8 ||”Lietuvos | | | | | ||rytas” | | | | | ||šeštadienin|1100 |8 |8800 | | ||is | | | | | ||kasdien |1200 |26 |31200 | | ||iš viso | | |40000 |7200 |47200 ||”Verslo |720 |9 |6480 |1166,4|6499,44*||žinios” | | | | | ||”Vakaro |800 |43 |34400 |6192 |40592 ||žinios” | | | | | ||TV3 |6200 |16 |99200 |17856 |117056 ||Reklaminė |5000 | |5000 |900 |5900 ||žinutė | | | | | || | | | |IŠ |233484,2|| | | | |VISO | |
* spausdinant reklamą 9 – 12 kartų taikoma 15% nuolaida[21].
Kaip matyti iš lentelės reklamos kampanija atitinka numatytąbiudžetą. Kampanijai buvo skirta nuo 200 iki 300 tūkstančių litų ir šisbiudžetas nėra viršytas.
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Paslauga – tai santykiai tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos
vartotojo arba kliento, tai tam tikras jų tarpusavio kontaktas. Nors paslaugų veikla yra labai skirtinga, pasižymi daugeliu savybių, tačiau visoms paslaugoms daugiau ar mažiau būdinga neapčiuopiamumas, heterogeniškumas, kliento dalyvavimas paslaugos gamyboje, gamybos ir vartojimo vienovė, neįmanomas jų kaupimas ir sandėliavimas, nuosavybės perdavimo nebuvimas, inventorizavimo galimybės nebuvimas. 2. Paslaugų marketingas – įmonių vadybos ir marketingo specialistų bei kitų tarnautojų mąstymo būdas, taip pat paslaugų verslo organizavimo būdas bei veiklos sfera, kurioje naudojamos techninės komunikacinės priemonės, siekiant išaiškinti klientų poreikius rinkoje ir juos efektyviai tenkinti. 3. Reklamos planavimas apima tokius etapus: reklamos tikslų nustatymas, biudžeto sudarymas, objektų ir subjektų nustatymas, žinutės kūrimas, reklamos nešiklių parinkimas ir reklamos poveikio įvertinimas. 4. Remiantis pateiktomis teorinėmis išvadomis apie reklaminės kampanijos sudarymą bei vykdymą, šios tezės buvo panaudotos, kuriant realią UAB „Vlantana“ reklaminę kampaniją. 5. Remiantis antrinių tyrimų duomenimis, išanalizavus reklamos nešiklius bei apskaičiavus CPT buvo pasirinkti tokie reklamos nešikliai – radijo stotis LR1, televizijos kanalas TV3, laikraščiai – „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“, bei žurnalas „Verslo žinios“. 6. Reklaminės kampanijos biudžetas nėra viršytas, tai parodo kampanijos finansiniai skaičiavimai.Laima Simoneit SERVICE COMPANY „VLANTANA“ ADVERTISEMENT Business administration and management, commerce 2 group, Operating excutive: docent B. Čereška, Vilnius University Faculty of Economics Department of Trade Economics Vilnius 2004 01 09 28 pages: 3 tables, 3 titles, 1 formula
SUMMARY
Service – intercouse between service supplier and service consumer orclient, it is particular intercontact. Although service action is verydifferent, has a lot of features, but all services more or less has thesefeatures: impalpability, heterogeneous, consumers‘s involment in serviceproduction, unity of production and consumption, impposibility toaccumulate and store, absence of proprietary transfer, absence of inventorypossibility. Service marketing – company‘s management and marketing specialist andother workers thinkig way, also service business organization manner andproceeding range, where by using technical communicational tools reachingascertain costumers needs in the market and effectively supply them. The main point of view in this job is to define fundamentals andmethods, making service company‘s advertising company. Firstly, there is given the methods, how advertising devices can beused achieving marketing plans. Secondly, it is very important to definethe main parts of advertising offensive and to exclude the most effectivepromotion form. Thirdly, there is given advertising offensive, wherediscussed theoretical parts and principles are put in to practise. After secondary information reseach the best way for company foradvertising is to advertice in such particular comumunication devices –radio station LR1, television channel TV3, newspapers „Lietuvos rytas“ and„Vakaro žinios“ and magazine „Verslo žinios“.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
1. Advertising: / John S. Wright, Daniel S. Warner, Willis L., Winter JR., S. Herilyn, K. Zeigler. Fourth Editon. – 1977. – 250p.2. Dubinas, Valentinas, Obelenytė, Odeta. Reklamos organizavimas rinkos sąlygomis. – Vilnius:3. Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector. Cambrige, Mass: Marketing Science Institute,1983.4. Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. 2003, 194p. – ISBN 9986-574-52-8.5. Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>6. Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. – Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 470p.: iliustr. ISBN 9986-752-496-3.7. Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. – 348p. (60pav.) – ISBN 9955-501-27-8.8. Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta: 9. Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?: [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą : http://www.adnet.lt>10. Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą : 11. TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: 12. „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: 13. Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998. – 208p. – ISBN-9986-19-296-X.14. „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: 15. Žvirblis, Algis. Modernusis Marketingas. Principai ir metodai. –Vilnius: TŪB „Žeima“, 2000. – 171p.
PRIEDAI
1. priedas. Lietuvos Radijo reklamos transliavimo įkainiai.
[pic]
2. priedas. Dienraščio „Lietuvos rytas“ reklamos įkainiai.
|[pic] || ||Pirmadienis|Antradienis|Trečiadieni|Ketvirtadie|Penktadieni|Šeštadienis ||[pic] |[pic] |s |nis |s |[pic] || | |[pic] |[pic] |[pic] | ||tiražas – |tiražas – | | | |tiražas – 170 ||48 tūkst. |51 tūkst. |tiražas -46|tiražas – |tiražas – |tūkst. egz. ||egz. |egz. |tūkst. egz.|46 tūkst. |60 tūkst. |Pirmoji dalis su||Pirmoji |Pirmoji |Pirmoji |egz. |egz. |klasifikuotais |
|dalis |dalis |dalis |Pirmoji |Pirmoji |skelbimais || | | |dalis |dalis | || | | | | | || | | | | | || | | | | | ||Vartai |Mūzų |Mes!!! | | |Gyvenimo būdas || |malūnas | |Greitkelis |Savaitgalis| || | | | | | || | | | | | || | | | | | ||Būstas | |Klasifikuot| | |pu || |Sveikatos |i skelbimai|Klasifikuot|Klasifikuot| || |gidas | |i skelbimai|i skelbimai| || | | | | | || | | | | | ||Klasifikuot| | | | |Sporto arena ||i skelbimai| |Sostinė | | | || |Klasifikuot| |Sostinė |Stilius | || |i skelbimai| | | | || | | | | | || | |(tik | | |TV antena || | |Vilniuje) -|(tik | |(žurnalas) || | |14 |Vilniuje) -|Sostinė | || |Krepšinis |tūkst.egz. |15 | | || |(žurnalas) | |tūkst.egz. | | || | | | | | || | |Laikinoji | |(tik |Sostinė || | |sostinė |Laikinoji |Vilniuje) -| || | | |sostinė |18 | || |Sostinė | | |tūkst.egz. | || | | | | |(tik Vilniuje) -|| | |(tik Kaune)| | |50 tūkst.egz. || | |- 8 |(tik Kaune)|Laikinoji | || |(tik |tūkst.egz. |- 8 |sostinė | || |Vilniuje) -| |tūkst.egz. | |Laikinoji || |16 | | | |sostinė || |tūkst.egz. | | | | || | | | |(tik Kaune)| || | | | |- 10 | || |Laikinoji | | |tūkst.egz. |(tik Kaune) – 30|| |sostinė | | | |tūkst.egz. || | | | | | || | | | | | || | | | | | || |(tik Kaune)| | | | || |- 9 | | | | || |tūkst.egz. | | | | || | | | | | || || Pirmoji dalis || ||Darbo dienomis ||Šeštadieniais || ||Ekonomika (išskyrus pirmadienį) ||12 Lt ||18 Lt* || ||Sportas ||11 Lt ||18 Lt* || ||Pasaulis ||12 Lt ||- || ||Orai ||14 Lt ||18 Lt || ||Pirmosios dalies paskutinis puslapis ||16 Lt ||22 Lt || ||Trečiasis puslapis ||15** Lt ||- || ||Bendrieji reklaminiai puslapiai ||8,5 Lt ||16 Lt || ||Klasifikuoti skelbimai (tik šeštadienį) ||- ||11 Lt* || |* – Dėl spalvotos reklamos galimybės kiekvieną kartą derinti su reklamosskyriumi.
———————–[1] Žvirblis, Algis. Modernusis marketingas. Principai ir metodai. – TŪB„Žeima“, 2000. – 122p.[2] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, SigitasUrbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 415p.[3] Vengrienė, Birutė. Paslaugų ekonomika. – Vilniaus universitetoleidykla, 1998. – 27p.[4] Grönroos Ch. Strategic Management and Marketing in the Service Sector.Cambrige, Mass: Marketing Science Institute,1983.- 217p.[5] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sportoinformacijos centras. 2003. – 10p.[6] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –279p.[7] Kindurys, Vytautas. Paslaugų Marketingas. – Vilnius:Lietuvos sportoinformacijos centras. 2003. – 10p.[8] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, SigitasUrbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid. –Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 307p.[9] Pajuodis, Arvydas. Prekybos Marketingas.- Vilnius: Eurigmas, 2002. –283p.[10] Sirvydis E. Ką iš tiesų gali interneto reklamos sistemos?:[interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m sausio 5 d. ]. Prieiga per internetą :
[11] Marketingas: [vadovėlis] / Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis,Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. – 2-asis patais. ir papild. leid.– Vilinius: The Baltic Press, 2000. – 311p.[12] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta: [13] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].[Žiūrėta 2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: [14] Talijūnas D. Ar brangi reklama? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.sausio 5 d.]. Prieiga per internetą : [15] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: [16] Lietuvos Radijo ir Televizijos Interneto svetainė. [interaktyvus].[Žiūrėta 2004m. sausio 5d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt>[17] Reklamos agentūros Inspe Interneto svetainė: [interaktyvus]. [Žiūrėta2004m. sausio 5 d.]. Prieiga per Inteneta: [18] TNS Gallup tyrimų agentūros Interneto svetaine: [interaktyvus].[Žiūrėta 2003m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą:
[19] „Vakaro žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: [20] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: [21] „Verslo žinių“ Interneto svetainė. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004m.sausio 5 d.]. Prieiga per Internetą: