Paprastų akcijų patrauklumo

PAPRASTŲ AKCIJŲ PATRAUKLUMO

ĮVERTINIMAS

Referatas

Turinys

Įvadas
..........................
.................. 3

1. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ CHARAKTERISTIKA
.................... 4

1.1 Akcijų skirstymas pagal formas, rūšis, klases
................... 4

1.2 Paprastųjų akcijų vertės
..........................
.... 7

1.3 Akcijų vertinimas, remiantis dividendų srauto modeliu
.............. 7
2. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ SAVYBĖS
..........................
.. 10
3. AKCIJŲ INDEKSAI
..........................
......... 11
4. AKCIJŲ VERTINIMAS
..........................
........ 14

4.1 Akcijų kainos prognozavimo metodas
...................... 14

4.2 Akcijų pelningumas
..........................
..... 16

Išvados
..........................
.................. 18
Literatūra
..........................
............... 19

Įvadas

Augančios rinkos sąlygomis itin padidėja įmonių investicinis
aktyvumas. Emisinių investicijų valdymo principų, įvairių investicinių
instrumentų savybių ir jų naudojimo galimybių išmanymas – vienas iš
sėkmingos investicinės veiklos garantų.

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų
dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei
neturtines teises.

Paprastosios akcijos reprezentuoja firmos likutinę nuosavybę ir yra
savininkų nuosavybės pagrindas. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę
pretenduoti į bendrovės pelną ttik tada kai dividendai yra išmokėti
obligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams.

Šio darbo tikslas – trumpai supažindinti su paprastųjų akcijų
patrauklumo įvertinimu.

Uždaviniai:

─ susipažinti su paprastųjų akcijų charakteristika;

─ aptarti paprastųjų akcijų savybes;

─ apžvelgti akcijų indeksus;

─ panagrinėti pagal kokius koeficientus vertinamos akcijos.

1. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ CHARAKTERISTIKA

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų
dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei
neturtines teises.

Paprastųjų akcijų suteikiamos turtinės teisės apima:

─ Teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas

akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai

jo turimų akcijų skaičiui;

─ Teisę į bendrovės pelno dalį. Ši akcininko teisė

realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai

apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis paskirstoma akcininkams

proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.

Paprastų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos
bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik įgyvendinus tik
privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises. Tik paprastų akcijų
savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, k

kai iš
bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų padidinamas
įstatinis kapitalas.

Neturtinės teisės susijusios su akcininko teise dalyvauti akcinės
bendrovės valdyme. Todėl kiekvienas akcijos savininkas, visuotiniame
akcininkų susirinkime balsuodamas už vieną ar kitą kokio nors klausimo
sprendimo variantą, realizuoja savo teisę dalyvauti įmonės valdyme.
Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą, išrenkamas į bendrovės
stebėtojų tarybą arba valdybą – tada ne tik visuotinio akcininkų
susirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti įmonės valdyme.

Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės apibrėžiamos kiekvienos
konkrečios akcinės bendrovės įstatuose.

Akcininkai nėra tiesiogiai atsakingi už bendrovės nuostolius. Jų
finansiniai įsipareigojimai apibrėžiami jų investuoto į bendrovę kapitalo
dydžiu; tuo tarpu asmeninis turtas su nuostolių kompensavimu nesiejamas.

1.1 Akcijų skirstymas pagal formas, rūšis, klases

Akcijos skirstomos pagal formą, disponavimo būdą ir jų savininkams
suteikiamas teises (pav.).

Akcijų klasifikacija

1. Materialios 1. Vardinės

1. Paprastosios

2. Nematerialios 2. Pareikštinės 2.

Privilegijuotosios

Akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Materialios akcijos –
tai pagal vertybiniam popieriam keliamus reikalavimus atspausdinti
dokumentai. Nemarerialios akcijos pažymimos įrašais vertybinių popierių
sąskaitose. Lietuvoje uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti
materialios ir nematerialios, o akcinių bendrovių – tik nematerialios.

Akcijos, kaip ir obligacijos, gali būti materialios ir nematerialios
formos. Šia prasme pasirinkimas daromas, įvertinus galimybes kuo geriau
tenkinti šias sąlygas:

patikimą nuosavybės teisės apsaugą (pametimai, vagystės, falsifikacijos
turi būti neįmanomos);

greito pervedimo galimybė: pirkėjai ir pardavėjai tarpusavyje turi per
trumpą laiką apsikeisti vertybiniais popieriais ir pinigais;

minimalios saugojimo ir tvarkymo išlaidos bankams, finansų makleriams ir
pačioms įmonėms.

Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.

Materialios vardinės a

akcijos savininkas (akcininkas) nurodomas
akcijoje ir įrašomas bendrovės akcininkų registracijos knygoje.
Nematerialiosios vardinės akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis
asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita (akcinėje
bendrovėje) arba įrašytas į akcininkų registracijos knygą (uždaromoje
akcinėje bendrovėje).

Nematerialios vardinės ar pareikštinės akcijos savininkas yra fizinis
arba juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.
Joje įrašomos akcininko turimos pareikštinės akcijos. Tokias akcijas
platina ir jų sąskaitas tvarko tik įgalioti viešosios apyvartos
tarpininkai.

Lietuvoje šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja vienos rūšies akcijos –
vardinės.

Priklausomai nuo akcijų statuso, t.y. pagal jų savininkams suteikiamas
teises akcijos skirstomos į klases: paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos
bendrovės įstatuose. Toks skirstymas reikalingas tam, kad balsavimo teisę
būtų galima priskirti vienai klasei, o kitai, vietoj to, suteikti pirmumo
teisę, išmokant dividendus ir pan. Būna ir atvirkščių atvejų, kai lygybė
balso teisėje suderinama su papildomomis vienos iš klasių teisėmis išmokant
dividendus.

Kaip skelbia Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas, paprastosios
akcijos turi sudaryti pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Paprastųjų akcijų
savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį
gali būti įgyvendintos tik po to, kai yra patenkinti privilegijuotų akcijų
savininkų reikalavimai. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų
akcijų, kurios išleidžiamos, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės
pelno rezervo fondo. Jei įstatinis kapitalas didinamas iš kapitalo rezervo
fondo, tai gauti naujų akcijų, tiek privilegijuotų, tiek paprastųjų akcijų
savininkai turi lygias teises.

Akcijų pasirašymo sutartyje ar bendrovės įs
statuose paprastųjų akcijų
savininkams nustatyti mokamo dividendo dydį draudžiama. Jie gali gauti
dividendą tik tada, kai bendrovė turi gryno pelno ūkiniais metais ar lėšų
pelno rezervo fonde ir jau išmokėti dividendai privilegijuotų akcijų
savininkams.

Privilegijuotosios akcijos – tai hibridinė paprastųjų akcijų ir
obligacijų forma. Jos turi fiksuotas, kasmet nuo nominalios vertės mokamas
palūkanas, o kaip akcijos – teisę į savąjį kapitalą bendrame AB kapitale.
Pagal savo pobūdį apskaitos sistemoje jos taip pat užima specifinę padėtį,
kurią galima apibrėžti taip: jeigu pajamos (dividendai) už paprastąsias
akcijas nustatomos paklausiai (pagal likusį pelną po visų kitų išmokėjimų),
tai pajamos už privilegijuotas akcijas išmokamos prieš paprastąsias
akcijas.

Jų nominali vertė turi labai didelę reikšmę, nes pagal ją
skaičiuojami dividendai.

Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamos
pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai.
Nemokamai gauti naujų akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tik
tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų. Jeigu įstatinis
kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno, naujų nemokamų akcijų šiems
akcininkams neskiriama.

Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tik
visiškai atsiskaičius su priveligijuotųjų akcijų savininkais arba
pasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais.

1.2 Paprastųjų akcijų vertės

Akcijos nominali vertė – tai vertė, kurios pagrindu registruojamas
įmonės įstatinis kapitalas, nustatoma savininkų dalis bendrame akciniame
kapitale, paskirstomi dividendai.

Akcijos buhalterinė vertė – tai nuosavybės dalis, tenkanti vienai
akcijai. Tai vertė apskaičiuota pagal įmonės balanso, nuosavo kapitalo,
priklausančio paprastų akcijų savininkų sumą.

Buhalterinė akc. vertė =nuosavas kapit. prikl. papr. akc. sav./akcijų
skaičiaus

Rinkos vertė išreiškia r

rinkoje dominuojančią akcijų kainą. Rinkos
vertė – tai rodiklis, parodantis, kiek rinkos dalyviai pasirengę mokėti už
vieną akciją. Vienos akcijos rinkos vertę padauginus iš apyvartoje esančių
įmonės akcijų skaičiaus, gaunama pačios įmonės rinkos vertė.

Emisinė vertė – tai vertė, už kurią siūloma įsigyti akcijas jų
išleidimo metu. Emisinė kaina paprastai nustatoma ribose tarp nominalios ir
rinkos vertės.

Tikroji akcijų vertė. Akcijų tikrosios vertės nustatymui naudojami 3
modeliai:

1. investicijų trukmės;

2. nulinio didėjimo;

3. nuolatinio didėjimo.

Bendra tikrosios akcijų vertės nustatymo formulė:
|PV =|CF1 |+|CF2 |+|..|CFn |
| | | | | |+ | |
| |(1+ | |(1+ | | |(1+ k)n|
| |k)1 | |k)2 | | | |

.

1.3 Akcijų vertinimas, remiantis dividendų srauto modeliu

Kiekvienam laiko momentui teisingas tvirtinimas, kad akcijos kainuoja
tiek, kiek investuotojai už jas nori mokėti.

Vertės nustatymas – tai analitinis vertybinio popieriaus vertės
nustatymo procesas, grindžiamas jo rizika ir pelningumu.

Paprastosioms akcijoms šio proceso metu nustatoma, kiek jos turi
kainuoti, remiantis akcininko investicijų pelningumo ir galimo rizikos
lygio įvertinimu.

Paprastosioms akcijoms ši įvertinimo formulė reiškia dividendų,
kuriuos investuotojai numato kasmet gauti grynais pinigais, srautų sumą,
pridėjus būsimos akcijų kainos esamąją vertę:
| |ks |

čia Ps – akcijos vertė;

D – metiniai dividendai vienai akcijai;

ks – pageidaujama pelno norma.

Uždavinys.

Reikia nustatyti akcijos vertę, jei įmonė už akciją kasmet moka 5 Lt
dividendų. Pageidaujama pelno norma 20%.
|Ps = |D |
| |ks|
|Ps =|5 |=|25|
| |0,2 | | |

Nuolatinio didėjimo modelis
Šis modelis naudojamas tada, kai neplanuojama akcijas parduoti. Įmonės
mokami divdendai kasmet didėja tam tikru nuolatiniu procentu.
|Ps =|D0 (1+ |=|D1 |
| |g) | | |
| |ks – g | |ks – g|

čia D0 – šiandien išmokėti dividendai;

g – dividendų augimo tempas;

D1 – pirmų (po metų) dividendai.

Uždavinys.

Reikia nustatyti akcijos vertę, kai šiandien išmokėjome 3 Lt
dividendų. Įmonė juos kasmet nori padidinti 5%. Pageidaujama pelno norma
15%.
|Ps =|3(1+ |=|31,5|
| |0,05) | | |
| |(0,15- | | |
| |0,05) | | |

2. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ SAVYBĖS

Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojui
teisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastų akcijų savininkai neturi jokių
garantijų, tą pelną gauti. Sunkiausiais uždavinys rasti akcijas,
garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas.

Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad
jos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programas
konkretiems poreikiams ir prioritetams. Investuotojai įsigyją akcijų ilgam
laikui ne tik kaip dividendų, bet ir kaip stabilaus kapitalo prieaugio
gavimo priemonę. Akcijos rinkos kaina paprastai atspindi įmonės pelningumo
potencialą, todėl klestint įmonei – klesti ir investuotojai. Įmonės pelno
padidėjimas savo ruožtu veikia akcijų kainos augimą (kapitalo prieaugį) ir
yra svarbi pelno iš akcijų dalis.

Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis.
Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis
vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie
jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama.

Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti
gali ir individualūs investuotojai.

Tačiau esama ir kai kurių investavimo į paprastąsias akcijas trūkumų.
Visų pirma – rizikingas jų pobūdis. Akcijos susijusios su daugeliu įvairių
rizikos rūšių – veiklos ir finansinė rizika, infliacinė rizika, rinkos
rizika – ir kiekviena iš šių rizikos rūšių gali neigiamai paveikti įmonės
pelną ir dividendus, akcijų kainos kitimą ir, žinoma, investuotojo gaunamą
pelno normą. Kadangi įmonės pelnas ir akcijų pelningumas gali gana smarkiai
svyruoti, sunku jas įvertinti ir atsirinkti turinčias geriausias
perspektyvas. Akcijų atrankos procesas labai sudėtingas, kadangi glaudžiai
susijęs su laukiamos akcijų kainos dinamikos numatymu ateityje.

Kitas trūkumas – einamojo pelno nestabilumas. Keletas investicinių
instrumentų rūšių (pvz., obligacijos) užtikrina ne tik žymiai aukštesnį
einamąjį pelną, bet ir didesnes šio pelno gavimo garantijas.

3. AKCIJŲ INDEKSAI

Svarbūs statistiniai įrankiai, galintys nustatyti akcijų rinkos
sąlygas, yra akcijų indeksai.

Akcijų indeksas yra statistinis rinkos kainos dinamikos matas,
išreikštas bazinio periodo procentine išraiška arba punktais.

Akcijų indeksai skiriasi pagal:

1. akcijų rinkos aprėpimo laipsnį;

2. santykinio svorio atskiroms akcijoms priskyrimą;

3. skaičiavimo metodą.

Į indekso apskaičiavimo bazę dažnai įtraukiama tik tam tikra dalis
akcijų, ir ši dalis įvairiems indeksams yra skirtinga.

Į apskaičiavimo bazę paprastai įtraukiamos akcijos, kurioms
priskiriamas tam tikras svoris. Išskiriami trys pagrindiniai akcijų svorio
nustatymo būdai pagal emitento rinkos vertę, pagal vienos akcijos kainą
(neįvertinus jų skaičiaus), vieno svorio priskirimas kiekvienam emitentui,
nepriklausomai nuo akcijų kainos ir apyvartoje esančių akcijų skaičiaus.

Akcijų indeksas apskaičiuojamas, radus aritmetinį ir geometrinį akcijų
kainų vidurkį.

Dažniausiai naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai:

1. Metodas, paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų

suma dalijama iš pastovaus daliklio – taip nustatoma vidutinė

reikšmė. Dažnai padinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors

patogiam skaičiui – pavyzdžiui, 100 ar 1000.

2. Metodas grindžiamas vertinimu pagal kapitalizaciją. Šio metodo

esmė: akcijų rinkos vertė indekso apskaičiavimo dieną dalijama

iš akcijų rinkos vertės per pirmą indekso apskaičiavimo dieną ir

dauginama iš nustatytos pradinės indekso reikšmės.

3. Lygaus vertinimo metodas. Toks indeksas apskaičiuojamas kasdien,

padauginus praėjusios dienos indekso reikšmę iš kainų santykių

reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai

šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina).

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) apskaičiuojami trys
akcijų indeksai: kapitalizuotų kainų indeksai LITIN ir LITIN-G bei kainų
indeksas LITIN-10.

Visi NVPB apskaičiuojami akcijų indeksai išreiškiami punktais.
Pradiniu apskaičiavimo momentu kiekvieno indekso vertė buvo prilyginta 1000
punktų. Indeksams apskaičiuoti imamos akcijų rinkos kainos litais.

LITIN ir LITIN-G yra kapitalizuotų kainų tipo indeksai, kurie atspindi
vertybinių popierių rinkoje dominuojančių akcijų kainų pasikeitimus
antrinėje rinkoje ir išreiškia jų dinamiką per tam tikrą laiko tarpą. Šie
indeksai:

─ neatspindi akcijos apyvartos pokyčių, ir jokie su

dividendais susiję pakeitimai juose nėra atliekami;

─ atsižvelgia į išleistų akcijų skaičių, t.y. bet kuri

emisija, įtraukta į indekso apskaičiavimo bazę, turi

nustatytą svorį, proporcingą jos rinkos kapitalizacijai

(kapitalizacija – konkrečios emisijos akcijų skaičiaus ir

tos emisijos akcijų rinkos kainų sandauga).

Pats indeksas išreiškia santykį tarp akcijų bendros kapitalizacijos
tam tikru laiko momentu ir tų pačių akcijų bendros kapitalizacijos pradiniu
indekso apskaičiavimo momentu, t.y. bazinės kapitalizacijos. Didesnės
kapitalizacijos emisijų lyginamasis svoris indekse didesnis, todėl jos daro
svaresnę įtaką indekso pokyčiams.

LITIN-G indeksas apskaičiuojamas listinguojamų, esančių Oficialiajame
ir Einamajame biržos prekybos sąrašuose, bendrovių akcijoms.

LITIN-G indeksas pradėtas skaičiuoti nuo 1996 m. sausio 2 d. visoms
Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms akcijoms.

LITIN-G indeksas yra pagrindinis vertybinių popierių rinkos indeksas,
rodantis bendrą akcijų rinkos kainų lygį bei dinamiką. Indekso pokyčiams
ryškiausią įtaką turi didžiausios šalies įmonės, todėl šis indeksas
geriausiai atspindi bendrą šalies ekonomikos būklę.

LITIN-10 indeksas apskaičiuojamas aktyviausiai prekiaujamų akcijų
dešimtukui ir yra kainų tipo indeksas, kurį apskaičiuojant neįvertinami
akcijų apyvartos, emisijų dydžiai, kapitalizacijos, su dividendais susiję
pasikeitimai.

Šalies rinkoje yra labai skirtingos akcijų nominalios vertės. Bet
kurios bendrovės akcijų, įtraukiamų į indekso apskaičiavimo bazę, skaičius
nustatomas pagal tai, kiek tos emisijos akcijų galima būtų įsigyti už 1000
litų indekso bazės sudarymo dieną, mokant tos dienos rinkos kainą. Indekso
bazėje vienos akcijos dalis lygi 10%, o akcijos lyginamasis svoris indekse
priklauso nuo akcijos kainos pokyčių. Indekso reikšmės pokyčiai priklauso
tik nuo akcijos rinkos kainų pokyčių visumos.

LITIN-10 tinkamiausias vidutinio dydžio investuotojams arba
spekuliuotojams, norintiems įvertinti savo veiklos rezultatus, nes labai
stambiems investuotojams kai kurių įmonių likvidumas gali būti
nepakankamas.

4. AKCIJŲ VERTINIMAS

Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kuris
įgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investicinio
patrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi ji
pagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumo
matavimu. Klausimas, ar akcija rinkoje yra pervertinta, ar nepakankamai
įvertinta, sprendžiamas, palyginus dabartinę akcijos rinkos kainą ir jos
tikrąją vertę. Kiekvienu konkrečiu laiko momentu paprastųjų akcijų vertė
priklauso nuo investuotojo laukiamų būsimųjų pajamų dinamikos. Jeigu,
investuotojo nuomone, įmonės perspektyvos ir jos akcijų pelningumo dinamika
apskritai palanki, akcijų kaina greičiausiai išaugs; jeigu situacija
blogėja, akcijų kaina greičiausiai nukris.

4.1 Akcijų kainos prognozavimo metodas

Pagrindiniai prognozuojamos akcijų kainos nustatymo etapai:

1. pardavimų prognozė;

2. grynojo pelningumo prognozė;

3. laukiamo grynojo pelno dydžio prognozė;

4. dividendų išmokėjimo koeficiento prognozė;

5. būsimojo akcijų kiekio nustatymas;

6. akcijos kainos ir pelno akcijai santykio (E/P) nustatymas;

7. laukiamo pelno, tenkančio 1 akcijai, nustatymas (EPS);

8. būsimųjų dividendų 1 akcijai apskaičiavimas;

9. laukiamos akcijų kainos apskaičiavimas;

10. visų žingsnių pakartojimas kiekvieniems investicinio horizonto

metams.

Kadangi akcijų vertė grindžiama būsimu numatomu jų pelningumu, vienas
svarbiausių investuotojo uždavinių – praeities faktiškus duomenis panaudoti
svarbiausiems būsimiems įmonės finansiniams rodikliams įvertinti ir
prognozuoti.

Prognozuojant įmonės veiklos rodiklių dinamiką, itin svarbūs pardavimų
apimties ir grynojo pelningumo rodikliai. Paprastai pardavimų apimties
prognozės apima laikotarpį nuo vienerių iki 3 metų; bandymas padidinti šį
laikotarpį sąlygoja neapibrėžtumo didėjimą ir mažina kokybės prognozę.

Investuotojus paprastai domina ir tai, kokio įmonės pelno galima
laukti. Prognozuojant pelno lygį galima panaudoti ankščiau vyravusius
įmonės pelningumo rodiklius, tik, žinoma, jie turi būti koreguojami,
atsižvelgiant į tam tikrus ekonomikoje ar šakoje vykstančius procesus.

Turint pardavimų prognozę ir būsimo įmonės pelningumo įvertinimą,
galima apskaičiuoti prognozuojamą grynąjį pelną:

GrPt = Qt x pardavimų pelningumas t metais;

čia GrPt – grynasis pelnas t metais;

Qt – pardavimų apimtis t metais.

Žinant prognozuojamą įmonės pelną, nustatomi kiti investuotojus
dominantys rodikliai, t.y. dividendų išmokėjimo koeficientas, konkrečią
datą apyvartoje esančių akcijų skaičius, pelno tenkančio 1 akcijai,
rodiklis.

Vienas iš sunkiausių uždavinių – nustatyti būsimą akcijos kainos ir
pelno tenkančio akcijai, santykį (P/E), kur P – akcijos rinkos kaina, o E –
pelnas, tenkantis vienai akcijai. P/E rodiklis yra akcijos rinkos kainos ir
paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis rodiklis
parodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovės
pelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovė rinkoje laikoma
perspektyvia.

Dividendų norma arba dividendų išmokėjimo koeficientas
apskaičiuojamas:
|DPR = |bendri dividendai, tenk. |
| |papr. akc. sav. |
| |grynasis pelnas, tenk. papr.|
| |akc. sav. |

Nustačius dividendų išmokėjimo koeficientą, akcijų skaičių apyvartoje
ir akcijos kainos ir pelno santykį (P/E), galima apskaičiuoti pelno,
tenkančio vienai akcijai, rodiklį (EPS):
|EPS = |grynasis pelnas priklausantis |
| |papr. akc. sav. |
| |paprastų akcijų skaičius |

Remiantis šiais duomenimis, galima apskaičiuoti dividendų, tenkančių 1
akcijai, rodiklį:

Dt = EPS x Dividendų išmokėjimo koef.;

čia Dt – dividendai vienai akcijai t metais.

Turint šiuos duomenis, laukiama akcijų kaina apskaičiuojama taip:

Pt = EPSt x P/E;

čia Pt – laukiama akcijos kaina t metais.

Apskaičiavimai kartojami kiekvieniems prognozuojamiems metams.

4.2 Akcijų pelningumas

Siekiant įvertinti akcijų pelningumą, apskaičiuojami šie rodikliai:
dabartinis akcijos pelningumas, akcijų kapitalo pelningumo koeficientas,
bendrasis akcijų pelningumo koeficientas, bendrasis pelningumas ir
dividendinis pelningumas.

Dabartinis akcijos pelningumas įvertina vienintelį pelno iš akcijų
šaltinį – dividendus:
|re = |Dm |
| |P |

Akcijų kapitalo pelningumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:
|Akcijų kapit. |akc.pard. kaina – akc.įsig. |
|pelningumas = |kaina |
| |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis akcijų pelningumo koeficientas apskaičiuojamas:
|Bendras akcijų |akc.pard. kaina – akc.pirkimo |
|pelningumas = |kaina + dividendai |
| |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis pelningumas apskaičiuojamas:
|Bendras |dividendinis pelningumas + akc. |
|pelningumas = |kapitalo pelningumas |

Dividendinis pelningumas apskaičiuojamas:
|Dividendinis |dividendai 1 |* 100%|
|pelningumas = |akcijai | |
| |akcijos įsigijimo| |
| |kaina | |

jis parodo kiek grįžta nuo investuotos sumos dividendų forma.

Uždavinys.
| |Lietuvos elektrinė |Lietuvos dujos PVA |
| |PVA | |
|Grynas pelnas, Lt | 17496082,68 |68175567 |
|Akcijų skaičius, vnt. |  145,800,689  |340,877,835  |
|Akcijų rinkos kaina: | | |
|P1(laikot. pab.) |2.97 |  2.8 |
|P2(laikot. pr.) |2.93 |  2.81 |
|Surasti: | | |
|Pelną, tenkantį 1 akcijai |0,12 |0,20 |
|Dividendų bendrą sumą |- |- |
|Dividendus 1 akcijai |- |- |
|Pelno kapitalizavimo |- |- |
|koeficientą | | |
|Dividendinį pelningumą |- |- |
|Akcijų kapitalo pelningumą |1,36% |-0,35% |
|Bendrą akcijų pelningumą |- |- |
|P/E |25.19  |13.96  |

Šiame uždavinyje buvo palygintos dvi Lietuvoje veikiančios įmonės:
Lietuvos elektrinė PVA ir Lietuvos dujos PVA.

Iš gautų rodiklių ir koeficientų galime daryti išvadą, kad Lietuvos
dujų akcijų kaina krenta, o Lietuvos elektrinės akcijų kaina kyla.

P/E rodiklis parodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti
už vieną bendrovės pelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovė
rinkoje laikoma perspektyvia.

Iš uždavinio matome, kad perspektyvesnė yra Lietuvos elektrinė, nes
investuotojai už vieną bendrovės pelno litą yra pasiryžę mokėti 25,19. O už
Lietuvos dujų – 13,96 Lt.

Skaičiuojant šiuos rodiklius galima sužinoti daug informacijos apie
mus dominančią įmonę, jos finansų politiką.

Išvados

Akcijos yra investicijų VP, pažymintys jų savininkų-akcininkų
dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines
teises. Akcijos savo esme yra nematerialus finansinis turtas. Akcijų
turėtojai (akcininkai) yra bendrovės savininkai. Įdėjęs pinigus į verslą,
akcininkas jų nebegali atsiimti kada tik panori, kadangi jie yra
investuojami į įmonės veiklą. Todėl akcijos neturi termino, jų negalima
pateikti apmokėjimui; jas galima parduoti trečiam asmeniui, ir tai yra
paprasčiausias akcinio kapitalo apdraudimas, tiesiogiai nevaržantis akcijų
emitento ir bent iš dalies sumažinantis investicijų į akcijas riziką.

Akcijos skirstomos pagal formą į:

✓ materialias ir nematerialias;

pagal disponavimo būdą į:

✓ vardines ir pareikštines;

ir jų savininkams suteikiamas teises į:

✓ paprastąsias ir privilegijuotas.

Pagrindiniai paprastųjų akcijų patrauklumo vertinimo kriterijai:
✓ Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojui
teisę į įmonės pelno dalį.
✓ Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad
jos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programas
konkretiems poreikiams ir prioritetams.

✓ Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis.

Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis

vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie

jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama.

✓ Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti

gali ir individualūs investuotojai.

Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kuris
įgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investicinio
patrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi ji
pagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumo
matavimu.

Literatūra

1. Rasa Norvaišienė. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas,

Technologija. 2004 m.

2. J. Malažinskienės metodiniai užrašai

3. V. Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. Vilnius, 2003 m.

4. www.finasta.lt

5. www.jt.lt

———————–

AKCIJOS

FORMOS

RŪŠYS

KLASĖS

Leave a Comment