Paprastų akcijų patrauklumo

PAPRASTŲ AKCIJŲ PATRAUKLUMO ĮVERTINIMAS

Referatas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………….……………………………………………. 3

1. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ CHARAKTERISTIKA…………………………………………………… 4 1.1 Akcijų skirstymas pagal formas, rūšis, klases…………………………………………….. 4 1.2 Paprastųjų akcijų vertės………………………………………………………………….…….. 7 1.3 Akcijų vertinimas, remiantis dividendų srauto modeliu……………………………….. 72. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ SAVYBĖS…………………………………………………………………... 103. AKCIJŲ INDEKSAI………………………………………………………………….……………………. 114. AKCIJŲ VERTINIMAS………………………………………………………………….……………….. 14 4.1 Akcijų kainos prognozavimo metodas………………………………………………………. 14 4.2 Akcijų pelningumas………………………………………………………………….…………… 16

Išvados………………………………………………………………….………………………………………….. 18Literatūra………………………………………………………………….……………………………………… 19

Įvadas

Augančios rinkos sąlygomis itin padidėja įmonių investicinisaktyvumas. Emisinių investicijų valdymo principų, įvairių investiciniųinstrumentų savybių ir jų naudojimo galimybių išmanymas – vienas išsėkmingos investicinės veiklos garantų. Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkųdalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines beineturtines teises. Paprastosios akcijos reprezentuoja firmos likutinę nuosavybę ir yrasavininkų nuosavybės pagrindas. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisępretenduoti į bendrovės pelną tik tada kai dividendai yra išmokėtiobligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams.

Šio darbo tikslas – trumpai supažindinti su paprastųjų akcijųpatrauklumo įvertinimu. Uždaviniai: ─ susipažinti su paprastųjų akcijų charakteristika; ─ aptarti paprastųjų akcijų savybes; ─ apžvelgti akcijų indeksus; ─ panagrinėti pagal kokius koeficientus vertinamos akcijos.

1. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ CHARAKTERISTIKA

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkųdalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines beineturtines teises.

Paprastųjų akcijų suteikiamos turtinės teisės apima: ─ Teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai jo turimų akcijų skaičiui; ─ Teisę į bendrovės pelno dalį. Ši akcininko teisė realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis paskirstoma akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.

Paprastų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamosbendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik įgyvendinus tikprivilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises. Tik paprastų akcijųsavininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš

bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų padidinamasįstatinis kapitalas. Neturtinės teisės susijusios su akcininko teise dalyvauti akcinėsbendrovės valdyme. Todėl kiekvienas akcijos savininkas, visuotiniameakcininkų susirinkime balsuodamas už vieną ar kitą kokio nors klausimosprendimo variantą, realizuoja savo teisę dalyvauti įmonės valdyme.Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą, išrenkamas į bendrovėsstebėtojų tarybą arba valdybą – tada ne tik visuotinio akcininkųsusirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti įmonės valdyme. Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės apibrėžiamos kiekvienoskonkrečios akcinės bendrovės įstatuose. Akcininkai nėra tiesiogiai atsakingi už bendrovės nuostolius. Jųfinansiniai įsipareigojimai apibrėžiami jų investuoto į bendrovę kapitalodydžiu; tuo tarpu asmeninis turtas su nuostolių kompensavimu nesiejamas.

1.1 Akcijų skirstymas pagal formas, rūšis, klases

Akcijos skirstomos pagal formą, disponavimo būdą ir jų savininkamssuteikiamas teises (pav.).

Akcijų klasifikacija

1. Materialios 1. Vardinės 1. Paprastosios 2. Nematerialios 2. Pareikštinės 2. Privilegijuotosios

Akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Materialios akcijos –tai pagal vertybiniam popieriam keliamus reikalavimus atspausdintidokumentai. Nemarerialios akcijos pažymimos įrašais vertybinių popieriųsąskaitose. Lietuvoje uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būtimaterialios ir nematerialios, o akcinių bendrovių – tik nematerialios. Akcijos, kaip ir obligacijos, gali būti materialios ir nematerialiosformos. Šia prasme pasirinkimas daromas, įvertinus galimybes kuo geriautenkinti šias sąlygas: patikimą nuosavybės teisės apsaugą (pametimai, vagystės, falsifikacijosturi būti neįmanomos); greito pervedimo galimybė: pirkėjai ir pardavėjai tarpusavyje turi pertrumpą laiką apsikeisti vertybiniais popieriais ir pinigais; minimalios saugojimo ir tvarkymo išlaidos bankams, finansų makleriams irpačioms įmonėms.

Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines. Materialios vardinės akcijos savininkas (akcininkas) nurodomasakcijoje ir įrašomas bendrovės akcininkų registracijos knygoje.Nematerialiosios vardinės akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis

asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita (akcinėjebendrovėje) arba įrašytas į akcininkų registracijos knygą (uždaromojeakcinėje bendrovėje). Nematerialios vardinės ar pareikštinės akcijos savininkas yra fizinisarba juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.Joje įrašomos akcininko turimos pareikštinės akcijos. Tokias akcijasplatina ir jų sąskaitas tvarko tik įgalioti viešosios apyvartostarpininkai. Lietuvoje šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja vienos rūšies akcijos –vardinės. Priklausomai nuo akcijų statuso, t.y. pagal jų savininkams suteikiamasteises akcijos skirstomos į klases: paprastąsias ir privilegijuotąsias. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytosbendrovės įstatuose. Toks skirstymas reikalingas tam, kad balsavimo teisębūtų galima priskirti vienai klasei, o kitai, vietoj to, suteikti pirmumoteisę, išmokant dividendus ir pan. Būna ir atvirkščių atvejų, kai lygybėbalso teisėje suderinama su papildomomis vienos iš klasių teisėmis išmokantdividendus. Kaip skelbia Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas, paprastosiosakcijos turi sudaryti pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Paprastųjų akcijųsavininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalįgali būti įgyvendintos tik po to, kai yra patenkinti privilegijuotų akcijųsavininkų reikalavimai. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujųakcijų, kurios išleidžiamos, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovėspelno rezervo fondo. Jei įstatinis kapitalas didinamas iš kapitalo rezervofondo, tai gauti naujų akcijų, tiek privilegijuotų, tiek paprastųjų akcijųsavininkai turi lygias teises. Akcijų pasirašymo sutartyje ar bendrovės įstatuose paprastųjų akcijųsavininkams nustatyti mokamo dividendo dydį draudžiama. Jie gali gautidividendą tik tada, kai bendrovė turi gryno pelno ūkiniais metais ar lėšųpelno rezervo fonde ir jau išmokėti dividendai privilegijuotų akcijųsavininkams. Privilegijuotosios akcijos – tai hibridinė paprastųjų akcijų irobligacijų forma. Jos turi fiksuotas, kasmet nuo nominalios vertės mokamas
palūkanas, o kaip akcijos – teisę į savąjį kapitalą bendrame AB kapitale.Pagal savo pobūdį apskaitos sistemoje jos taip pat užima specifinę padėtį,kurią galima apibrėžti taip: jeigu pajamos (dividendai) už paprastąsiasakcijas nustatomos paklausiai (pagal likusį pelną po visų kitų išmokėjimų),tai pajamos už privilegijuotas akcijas išmokamos prieš paprastąsiasakcijas. Jų nominali vertė turi labai didelę reikšmę, nes pagal jąskaičiuojami dividendai.

Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamospirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai.Nemokamai gauti naujų akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tiktada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų. Jeigu įstatiniskapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno, naujų nemokamų akcijų šiemsakcininkams neskiriama.

Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tikvisiškai atsiskaičius su priveligijuotųjų akcijų savininkais arbapasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais.

1.2 Paprastųjų akcijų vertės

Akcijos nominali vertė – tai vertė, kurios pagrindu registruojamasįmonės įstatinis kapitalas, nustatoma savininkų dalis bendrame akciniamekapitale, paskirstomi dividendai. Akcijos buhalterinė vertė – tai nuosavybės dalis, tenkanti vienaiakcijai. Tai vertė apskaičiuota pagal įmonės balanso, nuosavo kapitalo,priklausančio paprastų akcijų savininkų sumą. Buhalterinė akc. vertė =nuosavas kapit. prikl. papr. akc. sav./akcijųskaičiaus

Rinkos vertė išreiškia rinkoje dominuojančią akcijų kainą. Rinkosvertė – tai rodiklis, parodantis, kiek rinkos dalyviai pasirengę mokėti užvieną akciją. Vienos akcijos rinkos vertę padauginus iš apyvartoje esančiųįmonės akcijų skaičiaus, gaunama pačios įmonės rinkos vertė. Emisinė vertė – tai vertė, už kurią siūloma įsigyti akcijas jųišleidimo metu. Emisinė kaina paprastai nustatoma ribose tarp nominalios irrinkos vertės. Tikroji akcijų vertė. Akcijų tikrosios vertės nustatymui naudojami 3modeliai: 1. investicijų trukmės; 2. nulinio didėjimo; 3. nuolatinio didėjimo.

Bendra tikrosios akcijų vertės nustatymo formulė:|PV =|CF1 |+|CF2 |+|….|CFn || | | | | |+ | || |(1+ | |(1+ | | |(1+ k)n|| |k)1 | |k)2 | | | |

.

1.3 Akcijų vertinimas, remiantis dividendų srauto modeliu Kiekvienam laiko momentui teisingas tvirtinimas, kad akcijos kainuojatiek, kiek investuotojai už jas nori mokėti. Vertės nustatymas – tai analitinis vertybinio popieriaus vertėsnustatymo procesas, grindžiamas jo rizika ir pelningumu. Paprastosioms akcijoms šio proceso metu nustatoma, kiek jos turikainuoti, remiantis akcininko investicijų pelningumo ir galimo rizikoslygio įvertinimu. Paprastosioms akcijoms ši įvertinimo formulė reiškia dividendų,kuriuos investuotojai numato kasmet gauti grynais pinigais, srautų sumą,pridėjus būsimos akcijų kainos esamąją vertę:| |ks |

čia Ps – akcijos vertė; D – metiniai dividendai vienai akcijai; ks – pageidaujama pelno norma.

Uždavinys. Reikia nustatyti akcijos vertę, jei įmonė už akciją kasmet moka 5 Ltdividendų. Pageidaujama pelno norma 20%.|Ps = |D || |ks||Ps =|5 |=|25|| |0,2 | | |

Nuolatinio didėjimo modelisŠis modelis naudojamas tada, kai neplanuojama akcijas parduoti. Įmonėsmokami divdendai kasmet didėja tam tikru nuolatiniu procentu.|Ps =|D0 (1+ |=|D1 || |g) | | || |ks – g | |ks – g|

čia D0 – šiandien išmokėti dividendai; g – dividendų augimo tempas; D1 – pirmų (po metų) dividendai. Uždavinys. Reikia nustatyti akcijos vertę, kai šiandien išmokėjome 3 Ltdividendų. Įmonė juos kasmet nori padidinti 5%. Pageidaujama pelno norma15%.|Ps =|3(1+ |=|31,5|| |0,05) | | || |(0,15- | | || |0,05) | | |

2. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ SAVYBĖS

Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojuiteisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastų akcijų savininkai neturi jokiųgarantijų, tą pelną gauti. Sunkiausiais uždavinys rasti akcijas,garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas. Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kadjos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programaskonkretiems poreikiams ir prioritetams. Investuotojai įsigyją akcijų ilgamlaikui ne tik kaip dividendų, bet ir kaip stabilaus kapitalo prieaugiogavimo priemonę. Akcijos rinkos kaina paprastai atspindi įmonės pelningumopotencialą, todėl klestint įmonei – klesti ir investuotojai. Įmonės pelno

padidėjimas savo ruožtu veikia akcijų kainos augimą (kapitalo prieaugį) iryra svarbi pelno iš akcijų dalis. Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis.Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomisvykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apiejų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama. Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirktigali ir individualūs investuotojai.

Tačiau esama ir kai kurių investavimo į paprastąsias akcijas trūkumų.Visų pirma – rizikingas jų pobūdis. Akcijos susijusios su daugeliu įvairiųrizikos rūšių – veiklos ir finansinė rizika, infliacinė rizika, rinkosrizika – ir kiekviena iš šių rizikos rūšių gali neigiamai paveikti įmonėspelną ir dividendus, akcijų kainos kitimą ir, žinoma, investuotojo gaunamąpelno normą. Kadangi įmonės pelnas ir akcijų pelningumas gali gana smarkiaisvyruoti, sunku jas įvertinti ir atsirinkti turinčias geriausiasperspektyvas. Akcijų atrankos procesas labai sudėtingas, kadangi glaudžiaisusijęs su laukiamos akcijų kainos dinamikos numatymu ateityje. Kitas trūkumas – einamojo pelno nestabilumas. Keletas investiciniųinstrumentų rūšių (pvz., obligacijos) užtikrina ne tik žymiai aukštesnįeinamąjį pelną, bet ir didesnes šio pelno gavimo garantijas.

3. AKCIJŲ INDEKSAI

Svarbūs statistiniai įrankiai, galintys nustatyti akcijų rinkossąlygas, yra akcijų indeksai. Akcijų indeksas yra statistinis rinkos kainos dinamikos matas,išreikštas bazinio periodo procentine išraiška arba punktais.

Akcijų indeksai skiriasi pagal: 1. akcijų rinkos aprėpimo laipsnį; 2. santykinio svorio atskiroms akcijoms priskyrimą; 3. skaičiavimo metodą. Į indekso apskaičiavimo bazę dažnai įtraukiama tik tam tikra dalisakcijų, ir ši dalis įvairiems indeksams yra skirtinga. Į apskaičiavimo bazę paprastai įtraukiamos akcijos, kuriomspriskiriamas tam tikras svoris. Išskiriami trys pagrindiniai akcijų svorionustatymo būdai pagal emitento rinkos vertę, pagal vienos akcijos kainą

(neįvertinus jų skaičiaus), vieno svorio priskirimas kiekvienam emitentui,nepriklausomai nuo akcijų kainos ir apyvartoje esančių akcijų skaičiaus. Akcijų indeksas apskaičiuojamas, radus aritmetinį ir geometrinį akcijųkainų vidurkį.

Dažniausiai naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai:

1. Metodas, paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalijama iš pastovaus daliklio – taip nustatoma vidutinė reikšmė. Dažnai padinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui, 100 ar 1000. 2. Metodas grindžiamas vertinimu pagal kapitalizaciją. Šio metodo esmė: akcijų rinkos vertė indekso apskaičiavimo dieną dalijama iš akcijų rinkos vertės per pirmą indekso apskaičiavimo dieną ir dauginama iš nustatytos pradinės indekso reikšmės. 3. Lygaus vertinimo metodas. Toks indeksas apskaičiuojamas kasdien, padauginus praėjusios dienos indekso reikšmę iš kainų santykių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina).

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) apskaičiuojami trysakcijų indeksai: kapitalizuotų kainų indeksai LITIN ir LITIN-G bei kainųindeksas LITIN-10. Visi NVPB apskaičiuojami akcijų indeksai išreiškiami punktais.Pradiniu apskaičiavimo momentu kiekvieno indekso vertė buvo prilyginta 1000punktų. Indeksams apskaičiuoti imamos akcijų rinkos kainos litais.

LITIN ir LITIN-G yra kapitalizuotų kainų tipo indeksai, kurie atspindivertybinių popierių rinkoje dominuojančių akcijų kainų pasikeitimusantrinėje rinkoje ir išreiškia jų dinamiką per tam tikrą laiko tarpą. Šieindeksai: ─ neatspindi akcijos apyvartos pokyčių, ir jokie su dividendais susiję pakeitimai juose nėra atliekami; ─ atsižvelgia į išleistų akcijų skaičių, t.y. bet kuri emisija, įtraukta į indekso apskaičiavimo bazę, turi nustatytą svorį, proporcingą jos rinkos kapitalizacijai (kapitalizacija – konkrečios emisijos akcijų skaičiaus ir tos emisijos akcijų rinkos kainų sandauga). Pats indeksas išreiškia santykį tarp akcijų bendros kapitalizacijostam tikru laiko momentu ir tų pačių akcijų bendros kapitalizacijos pradiniu

indekso apskaičiavimo momentu, t.y. bazinės kapitalizacijos. Didesnėskapitalizacijos emisijų lyginamasis svoris indekse didesnis, todėl jos darosvaresnę įtaką indekso pokyčiams. LITIN-G indeksas apskaičiuojamas listinguojamų, esančių Oficialiajameir Einamajame biržos prekybos sąrašuose, bendrovių akcijoms. LITIN-G indeksas pradėtas skaičiuoti nuo 1996 m. sausio 2 d. visomsNacionalinėje vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms akcijoms. LITIN-G indeksas yra pagrindinis vertybinių popierių rinkos indeksas,rodantis bendrą akcijų rinkos kainų lygį bei dinamiką. Indekso pokyčiamsryškiausią įtaką turi didžiausios šalies įmonės, todėl šis indeksasgeriausiai atspindi bendrą šalies ekonomikos būklę.

LITIN-10 indeksas apskaičiuojamas aktyviausiai prekiaujamų akcijųdešimtukui ir yra kainų tipo indeksas, kurį apskaičiuojant neįvertinamiakcijų apyvartos, emisijų dydžiai, kapitalizacijos, su dividendais susijępasikeitimai. Šalies rinkoje yra labai skirtingos akcijų nominalios vertės. Betkurios bendrovės akcijų, įtraukiamų į indekso apskaičiavimo bazę, skaičiusnustatomas pagal tai, kiek tos emisijos akcijų galima būtų įsigyti už 1000litų indekso bazės sudarymo dieną, mokant tos dienos rinkos kainą. Indeksobazėje vienos akcijos dalis lygi 10%, o akcijos lyginamasis svoris indeksepriklauso nuo akcijos kainos pokyčių. Indekso reikšmės pokyčiai priklausotik nuo akcijos rinkos kainų pokyčių visumos. LITIN-10 tinkamiausias vidutinio dydžio investuotojams arbaspekuliuotojams, norintiems įvertinti savo veiklos rezultatus, nes labaistambiems investuotojams kai kurių įmonių likvidumas gali būtinepakankamas.

4. AKCIJŲ VERTINIMAS

Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kurisįgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investiciniopatrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi jipagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumomatavimu. Klausimas, ar akcija rinkoje yra pervertinta, ar nepakankamaiįvertinta, sprendžiamas, palyginus dabartinę akcijos rinkos kainą ir jostikrąją vertę. Kiekvienu konkrečiu laiko momentu paprastųjų akcijų vertė

priklauso nuo investuotojo laukiamų būsimųjų pajamų dinamikos. Jeigu,investuotojo nuomone, įmonės perspektyvos ir jos akcijų pelningumo dinamikaapskritai palanki, akcijų kaina greičiausiai išaugs; jeigu situacijablogėja, akcijų kaina greičiausiai nukris.

4.1 Akcijų kainos prognozavimo metodas

Pagrindiniai prognozuojamos akcijų kainos nustatymo etapai: 1. pardavimų prognozė; 2. grynojo pelningumo prognozė; 3. laukiamo grynojo pelno dydžio prognozė; 4. dividendų išmokėjimo koeficiento prognozė; 5. būsimojo akcijų kiekio nustatymas; 6. akcijos kainos ir pelno akcijai santykio (E/P) nustatymas; 7. laukiamo pelno, tenkančio 1 akcijai, nustatymas (EPS); 8. būsimųjų dividendų 1 akcijai apskaičiavimas; 9. laukiamos akcijų kainos apskaičiavimas; 10. visų žingsnių pakartojimas kiekvieniems investicinio horizonto metams. Kadangi akcijų vertė grindžiama būsimu numatomu jų pelningumu, vienassvarbiausių investuotojo uždavinių – praeities faktiškus duomenis panaudotisvarbiausiems būsimiems įmonės finansiniams rodikliams įvertinti irprognozuoti. Prognozuojant įmonės veiklos rodiklių dinamiką, itin svarbūs pardavimųapimties ir grynojo pelningumo rodikliai. Paprastai pardavimų apimtiesprognozės apima laikotarpį nuo vienerių iki 3 metų; bandymas padidinti šįlaikotarpį sąlygoja neapibrėžtumo didėjimą ir mažina kokybės prognozę. Investuotojus paprastai domina ir tai, kokio įmonės pelno galimalaukti. Prognozuojant pelno lygį galima panaudoti ankščiau vyravusiusįmonės pelningumo rodiklius, tik, žinoma, jie turi būti koreguojami,atsižvelgiant į tam tikrus ekonomikoje ar šakoje vykstančius procesus. Turint pardavimų prognozę ir būsimo įmonės pelningumo įvertinimą,galima apskaičiuoti prognozuojamą grynąjį pelną:

GrPt = Qt x pardavimų pelningumas t metais; čia GrPt – grynasis pelnas t metais; Qt – pardavimų apimtis t metais.

Žinant prognozuojamą įmonės pelną, nustatomi kiti investuotojusdominantys rodikliai, t.y. dividendų išmokėjimo koeficientas, konkrečiądatą apyvartoje esančių akcijų skaičius, pelno tenkančio 1 akcijai,rodiklis.

Vienas iš sunkiausių uždavinių – nustatyti būsimą akcijos kainos irpelno tenkančio akcijai, santykį (P/E), kur P – akcijos rinkos kaina, o E –

pelnas, tenkantis vienai akcijai. P/E rodiklis yra akcijos rinkos kainos irpaskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis rodiklisparodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovėspelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovė rinkoje laikomaperspektyvia.

Dividendų norma arba dividendų išmokėjimo koeficientasapskaičiuojamas:|DPR = |bendri dividendai, tenk. || |papr. akc. sav. || |grynasis pelnas, tenk. papr.|| |akc. sav. |

Nustačius dividendų išmokėjimo koeficientą, akcijų skaičių apyvartojeir akcijos kainos ir pelno santykį (P/E), galima apskaičiuoti pelno,tenkančio vienai akcijai, rodiklį (EPS):|EPS = |grynasis pelnas priklausantis || |papr. akc. sav. || |paprastų akcijų skaičius |

Remiantis šiais duomenimis, galima apskaičiuoti dividendų, tenkančių 1akcijai, rodiklį: Dt = EPS x Dividendų išmokėjimo koef.; čia Dt – dividendai vienai akcijai t metais.

Turint šiuos duomenis, laukiama akcijų kaina apskaičiuojama taip: Pt = EPSt x P/E; čia Pt – laukiama akcijos kaina t metais. Apskaičiavimai kartojami kiekvieniems prognozuojamiems metams. 4.2 Akcijų pelningumas

Siekiant įvertinti akcijų pelningumą, apskaičiuojami šie rodikliai:dabartinis akcijos pelningumas, akcijų kapitalo pelningumo koeficientas,bendrasis akcijų pelningumo koeficientas, bendrasis pelningumas irdividendinis pelningumas.

Dabartinis akcijos pelningumas įvertina vienintelį pelno iš akcijųšaltinį – dividendus:|re = |Dm || |P |

Akcijų kapitalo pelningumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:|Akcijų kapit. |akc.pard. kaina – akc.įsig. ||pelningumas = |kaina || |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis akcijų pelningumo koeficientas apskaičiuojamas:|Bendras akcijų |akc.pard. kaina – akc.pirkimo ||pelningumas = |kaina + dividendai || |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis pelningumas apskaičiuojamas:|Bendras |dividendinis pelningumas + akc. ||pelningumas = |kapitalo pelningumas |

Dividendinis pelningumas apskaičiuojamas:|Dividendinis |dividendai 1 |* 100%||pelningumas = |akcijai | || |akcijos įsigijimo| || |kaina | |

jis parodo kiek grįžta nuo investuotos sumos dividendų forma.

Uždavinys.| |Lietuvos elektrinė |Lietuvos dujos PVA || |PVA | ||Grynas pelnas, Lt | 17496082,68 |68175567 ||Akcijų skaičius, vnt. |  145,800,689  |340,877,835  ||Akcijų rinkos kaina: | | ||P1(laikot. pab.) |2.97 |  2.8 ||P2(laikot. pr.) |2.93 |  2.81 ||Surasti: | | ||Pelną, tenkantį 1 akcijai |0,12 |0,20 |

|Dividendų bendrą sumą |- |- ||Dividendus 1 akcijai |- |- ||Pelno kapitalizavimo |- |- ||koeficientą | | ||Dividendinį pelningumą |- |- ||Akcijų kapitalo pelningumą |1,36% |-0,35% ||Bendrą akcijų pelningumą |- |- ||P/E |25.19  |13.96  |

Šiame uždavinyje buvo palygintos dvi Lietuvoje veikiančios įmonės:Lietuvos elektrinė PVA ir Lietuvos dujos PVA. Iš gautų rodiklių ir koeficientų galime daryti išvadą, kad Lietuvosdujų akcijų kaina krenta, o Lietuvos elektrinės akcijų kaina kyla. P/E rodiklis parodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėtiuž vieną bendrovės pelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovėrinkoje laikoma perspektyvia. Iš uždavinio matome, kad perspektyvesnė yra Lietuvos elektrinė, nesinvestuotojai už vieną bendrovės pelno litą yra pasiryžę mokėti 25,19. O užLietuvos dujų – 13,96 Lt. Skaičiuojant šiuos rodiklius galima sužinoti daug informacijos apiemus dominančią įmonę, jos finansų politiką.

Išvados

Akcijos yra investicijų VP, pažymintys jų savininkų-akcininkųdalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtinesteises. Akcijos savo esme yra nematerialus finansinis turtas. Akcijųturėtojai (akcininkai) yra bendrovės savininkai. Įdėjęs pinigus į verslą,akcininkas jų nebegali atsiimti kada tik panori, kadangi jie yrainvestuojami į įmonės veiklą. Todėl akcijos neturi termino, jų negalimapateikti apmokėjimui; jas galima parduoti trečiam asmeniui, ir tai yrapaprasčiausias akcinio kapitalo apdraudimas, tiesiogiai nevaržantis akcijųemitento ir bent iš dalies sumažinantis investicijų į akcijas riziką. Akcijos skirstomos pagal formą į: ✓ materialias ir nematerialias; pagal disponavimo būdą į: ✓ vardines ir pareikštines; ir jų savininkams suteikiamas teises į: ✓ paprastąsias ir privilegijuotas.

Pagrindiniai paprastųjų akcijų patrauklumo vertinimo kriterijai:✓ Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojuiteisę į įmonės pelno dalį.✓ Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kadjos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programaskonkretiems poreikiams ir prioritetams.

✓ Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis. Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama. ✓ Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti gali ir individualūs investuotojai. Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kurisįgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investiciniopatrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi jipagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumomatavimu.

Literatūra

1. Rasa Norvaišienė. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas, Technologija. 2004 m. 2. J. Malažinskienės metodiniai užrašai 3. V. Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. Vilnius, 2003 m. 4. www.finasta.lt 5. www.jt.lt

———————–

AKCIJOS

FORMOS

RŪŠYS

KLASĖS