Paprastų akcijų patrauklumo

PAPRASTŲ AKCIJŲ PATRAUKLUMO

ĮVERTINIMAS

Referatas

……………………………………… 19

Įvadas

Augančios rinkos sąlygomis itin padidėja įmonių investicinis aktyvumas. Emisinių investicijų valdymo principų, įvairių investicinių instrumentų savybių ir jų naudojimo galimybių išmanymas – vienas iš sėkmingos investicinės veiklos garantų.

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises.

Paprastosios akcijos reprezentuoja firmos likutinę nuosavybę ir yra savininkų nuosavybės pagrindas. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę pretenduoti į bendrovės pelną tik tada kai dividendai yra išmokėti obligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkams.

Šio darbo tikslas – trumpai supažindinti su paprastųjų akcijų patrauklumo įvertinimu.

Uždaviniai:

─ susipažinti su

Paprastųjų akcijų charakteristika

─ aptarti paprastųjų akcijų savybes;

─ apžvelgti akcijų indeksus;

─ panagrinėti pagal kokius koeficientus vertinamos akcijos.

1. PAPRASTŲJŲ AKCIJŲ CHARAKTERISTIKA

Akcijos yra nuosavybės vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų dalį bendrovės įstatiniame kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises.

Paprastųjų akcijų suteikiamos turtinės teisės apima:

─ Teisę į bendrovės turto dalį, kuri reiškia, kad kiekvienas akcininkas įgyja teisę į bendrovės turto dalį proporcingai jo turimų akcijų skaičiui;

─ Teisę į bendrovės pelno dalį. Ši akcininko teisė realizuojama mokant dividendus. Dividendai paprastai apibrėžiami kaip įmonės pelno dalis paskirstoma akcininkams proporcingai jų turimam akcijų skaičiui.

Paprastų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik įgyvendinus tik privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises. Tik paprastų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinųjų rezervų padidinamas įstatinis kapitalas.

Neturtinės teisės susijusios su akcininko teise dalyvauti akcinės bendrovės valdyme. Todėl kiekvienas akcijos savininkas, visuotiniame akcininkų susirinkime balsuodamas už vieną ar kitą kokio nors klausimo sprendimo variantą, realizuoja savo teisę dalyvauti įmonės valdyme.

Akcininkas, įsigijęs kontrolinį akcijų paketą, išrenkamas į bendrovės stebėtojų tarybą arba valdybą – tada ne tik visuotinio akcininkų susirinkimo metu gali realizuoti savo teises dalyvauti įmonės valdyme.

Akcininkų turtinės ir neturtinės teisės apibrėžiamos kiekvienos konkrečios akcinės bendrovės įstatuose.

Akcininkai nėra tiesiogiai atsakingi už bendrovės nuostolius. Jų finansiniai įsipareigojimai apibrėžiami jų investuoto į bendrovę kapitalo dydžiu; tuo tarpu asmeninis turtas su nuostolių kompensavimu nesiejamas.

1.1 Akcijų skirstymas pagal formas, rūšis, klases

Akcijos skirstomos pagal formą, disponavimo būdą ir jų savininkams suteikiamas teises (pav.).

Akcijų klasifikacija

1. Materialios 1. Vardinės

1. Paprastosios

2. Nematerialios 2. Pareikštinės 2.

Privilegijuotosios

Akcijos gali būti materialios ir nematerialios. Materialios akcijos –

tai pagal vertybiniam popieriam keliamus reikalavimus atspausdinti dokumentai. Nemarerialios akcijos pažymimos įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Lietuvoje uždarųjų akcinių bendrovių akcijos gali būti materialios ir nematerialios, o akcinių bendrovių – tik nematerialios.

Akcijos, kaip ir obligacijos, gali būti materialios ir nematerialios formos. Šia prasme pasirinkimas daromas, įvertinus galimybes kuo geriau tenkinti šias sąlygas:

patikimą nuosavybės teisės apsaugą (pametimai, vagystės, falsifikacijos turi būti neįmanomos);

greito pervedimo galimybė: pirkėjai ir pardavėjai tarpusavyje turi per trumpą laiką apsikeisti vertybiniais popieriais ir pinigais;

minimalios saugojimo ir tvarkymo išlaidos bankams, finansų makleriams ir pačioms įmonėms.

Pagal disponavimo būdą akcijos skirstomos į vardines ir pareikštines.

Materialios vardinės akcijos savininkas (akcininkas) nurodomas akcijoje ir įrašomas bendrovės akcininkų registracijos knygoje.

Nematerialiosios vardinės akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita (akcinėje bendrovėje) arba įrašytas į akcininkų registracijos knygą (uždaromoje akcinėje bendrovėje).

Nematerialios vardinės ar pareikštinės akcijos savininkas yra fizinis arba juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita.

Joje įrašomos akcininko turimos pareikštinės akcijos. Tokias akcijas platina ir jų sąskaitas tvarko tik įgalioti viešosios apyvartos tarpininkai.

Lietuvoje šiuo metu apyvartoje cirkuliuoja vienos rūšies akcijos –

vardinės.

Priklausomai nuo akcijų statuso, t.y. pagal jų savininkams suteikiamas teises akcijos skirstomos į klases: paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės turi būti nurodytos bendrovės įstatuose. Toks skirstymas reikalingas tam, kad balsavimo teisę būtų galima priskirti vienai klasei, o kitai, vietoj to, suteikti pirmumo teisę, išmokant dividendus ir pan. Būna ir atvirkščių atvejų, kai lygybė balso teisėje suderinama su papildomomis vienos iš klasių teisėmis išmokant dividendus.

Kaip skelbia Lietuvos akcinių bendrovių įstatymas, paprastosios akcijos turi sudaryti pagrindinę bendrovės akcijų dalį. Paprastųjų akcijų savininkų turtinės teisės į dividendą ir likviduojamos bendrovės turto dalį gali būti įgyvendintos tik po to, kai yra patenkinti privilegijuotų akcijų savininkų reikalavimai. Paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės pelno rezervo fondo. Jei įstatinis kapitalas didinamas iš kapitalo rezervo fondo, tai gauti naujų akcijų, tiek privilegijuotų, tiek paprastųjų akcijų savininkai turi lygias teises.

Akcijų pasirašymo sutartyje ar bendrovės įstatuose paprastųjų akcijų savininkams nustatyti mokamo dividendo dydį draudžiama. Jie gali gauti dividendą tik tada, kai bendrovė turi gryno pelno ūkiniais metais ar lėšų pelno rezervo fonde ir jau išmokėti dividendai privilegijuotų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios akcijos – tai hibridinė paprastųjų akcijų ir obligacijų forma. Jos turi fiksuotas, kasmet nuo nominalios vertės mokamas palūkanas, o kaip akcijos – teisę į savąjį kapitalą bendrame AB kapitale.

Pagal savo pobūdį apskaitos sistemoje jos taip pat užima specifinę padėtį, kurią galima apibrėžti taip: jeigu pajamos (dividendai) už paprastąsias akcijas nustatomos paklausiai (pagal likusį pelną po visų kitų išmokėjimų), tai pajamos už privilegijuotas akcijas išmokamos prieš paprastąsias akcijas.

Jų nominali vertė turi labai didelę reikšmę, nes pagal ją skaičiuojami dividendai.

Privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinės teisės įgyvendinamos pirmiausia, po to tenkinami paprastųjų akcijų savininkų reikalavimai.

Nemokamai gauti naujų akcijų privilegijuotųjų akcijų savininkai gali tik tada, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų. Jeigu įstatinis kapitalas didinamas iš nepaskirstytojo pelno, naujų nemokamų akcijų šiems akcininkams neskiriama.

Konvertuoti privilegijuotąsias akcijas į paprastąsias galima tik visiškai atsiskaičius su priveligijuotųjų akcijų savininkais arba pasirašius įsipareigojimą padengti įsiskolinimą kitais ūkiniais metais.

1.2 Paprastųjų akcijų vertės

Akcijos nominali vertė – tai vertė, kurios pagrindu registruojamas įmonės įstatinis kapitalas, nustatoma savininkų dalis bendrame akciniame kapitale, paskirstomi dividendai.

Akcijos buhalterinė vertė – tai nuosavybės dalis, tenkanti vienai akcijai. Tai vertė apskaičiuota pagal įmonės balanso, nuosavo kapitalo, priklausančio paprastų akcijų savininkų sumą.

Buhalterinė akc. vertė =nuosavas kapit. prikl. papr. akc. sav./akcijų skaičiaus

Rinkos vertė išreiškia rinkoje dominuojančią akcijų kainą. Rinkos vertė – tai rodiklis, parodantis, kiek rinkos dalyviai pasirengę mokėti už vieną akciją. Vienos akcijos rinkos vertę padauginus iš apyvartoje esančių įmonės akcijų skaičiaus, gaunama pačios įmonės rinkos vertė.

Emisinė vertė – tai vertė, už kurią siūloma įsigyti akcijas jų išleidimo metu. Emisinė kaina paprastai nustatoma ribose tarp nominalios ir rinkos vertės.

Tikroji akcijų vertė. Akcijų tikrosios vertės nustatymui naudojami 3

modeliai:

1. investicijų trukmės;

2. nulinio didėjimo;

3. nuolatinio didėjimo.

Bendra tikrosios akcijų vertės nustatymo formulė:

|PV =|CF1 |+|CF2 |+|….|CFn |

| |(1+ | |(1+ | | |(1+ k)n|

| |k)1 | |k)2 | | | |

1.3 Akcijų vertinimas, remiantis dividendų srauto modeliu

Kiekvienam laiko momentui teisingas tvirtinimas, kad akcijos kainuoja tiek, kiek investuotojai už jas nori mokėti.

Vertės nustatymas – tai analitinis vertybinio popieriaus vertės nustatymo procesas, grindžiamas jo rizika ir pelningumu.

Paprastosioms akcijoms šio proceso metu nustatoma, kiek jos turi kainuoti, remiantis akcininko investicijų pelningumo ir galimo rizikos lygio įvertinimu.

Paprastosioms akcijoms ši įvertinimo formulė reiškia dividendų, kuriuos investuotojai numato kasmet gauti grynais pinigais, srautų sumą, pridėjus būsimos akcijų kainos esamąją vertę:

| |ks |

čia Ps – akcijos vertė;

D – metiniai dividendai vienai akcijai;

ks – pageidaujama pelno norma.

Uždavinys.

Reikia nustatyti akcijos vertę, jei įmonė už akciją kasmet moka 5 Lt dividendų. Pageidaujama pelno norma 20%.

|Ps = |D |

| |ks|

|Ps =|5 |=|25|

| |0,2 | | |

Nuolatinio didėjimo modelis

Šis modelis naudojamas tada, kai neplanuojama akcijas parduoti. Įmonės mokami divdendai kasmet didėja tam tikru nuolatiniu procentu.

|Ps =|D0 (1+ |=|D1 |

| |g) | | |

| |ks – g | |ks – g|

čia D0 – šiandien išmokėti dividendai;

g – dividendų augimo tempas;

D1 – pirmų (po metų) dividendai.

Uždavinys.

Reikia nustatyti akcijos vertę, kai šiandien išmokėjome 3 Lt dividendų. Įmonė juos kasmet nori padidinti 5%. Pageidaujama pelno norma

15%.

|Ps =|3(1+ |=|31,5|

| |0,05) | | |

| |(0,15- | | |

| |0,05) | | |

2. Paprastųjų akcijų savybės

Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojui teisę į įmonės pelno dalį. Tačiau paprastų akcijų savininkai neturi jokių garantijų, tą pelną gauti. Sunkiausiais uždavinys rasti akcijas, garantuojančias tokį pelną, kokio tikisi investuotojas.

Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad jos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programas konkretiems poreikiams ir prioritetams. Investuotojai įsigyją akcijų ilgam laikui ne tik kaip dividendų, bet ir kaip stabilaus kapitalo prieaugio gavimo priemonę. Akcijos rinkos kaina paprastai atspindi įmonės pelningumo potencialą, todėl klestint įmonei – klesti ir investuotojai. Įmonės pelno padidėjimas savo ruožtu veikia akcijų kainos augimą (kapitalo prieaugį) ir yra svarbi pelno iš akcijų dalis.

Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis.

Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama.

Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti gali ir individualūs investuotojai.

Tačiau esama ir kai kurių investavimo į paprastąsias akcijas trūkumų.

Visų pirma – rizikingas jų pobūdis. Akcijos susijusios su daugeliu įvairių rizikos rūšių – veiklos ir finansinė rizika, infliacinė rizika, rinkos rizika – ir kiekviena iš šių rizikos rūšių gali neigiamai paveikti įmonės pelną ir dividendus, akcijų kainos kitimą ir, žinoma, investuotojo gaunamą pelno normą. Kadangi įmonės pelnas ir akcijų pelningumas gali gana smarkiai svyruoti, sunku jas įvertinti ir atsirinkti turinčias geriausias perspektyvas. Akcijų atrankos procesas labai sudėtingas, kadangi glaudžiai susijęs su laukiamos akcijų kainos dinamikos numatymu ateityje.

Kitas trūkumas – einamojo pelno nestabilumas. Keletas investicinių instrumentų rūšių (pvz., obligacijos) užtikrina ne tik žymiai aukštesnį einamąjį pelną, bet ir didesnes šio pelno gavimo garantijas.

3. Akcijų indeksai

Svarbūs statistiniai įrankiai, galintys nustatyti akcijų rinkos sąlygas, yra akcijų indeksai.

Akcijų indeksas yra statistinis rinkos kainos dinamikos matas, išreikštas bazinio periodo procentine išraiška arba punktais.

Akcijų indeksai skiriasi pagal:

1. akcijų rinkos aprėpimo laipsnį;

2. santykinio svorio atskiroms akcijoms priskyrimą;

3. skaičiavimo metodą.

Į indekso apskaičiavimo bazę dažnai įtraukiama tik tam tikra dalis akcijų, ir ši dalis įvairiems indeksams yra skirtinga.

Į apskaičiavimo bazę paprastai įtraukiamos akcijos, kurioms priskiriamas tam tikras svoris. Išskiriami trys pagrindiniai akcijų svorio nustatymo būdai pagal emitento rinkos vertę, pagal vienos akcijos kainą (neįvertinus jų skaičiaus), vieno svorio priskirimas kiekvienam emitentui, nepriklausomai nuo akcijų kainos ir apyvartoje esančių akcijų skaičiaus.

Akcijų indeksas apskaičiuojamas, radus aritmetinį ir geometrinį akcijų kainų vidurkį.

Dažniausiai naudojami trys rinkos indeksų sudarymo metodai:

1. Metodas, paremtas kainų įvertinimu: visų bendrovių akcijų kainų suma dalijama iš pastovaus daliklio – taip nustatoma vidutinė reikšmė. Dažnai padinė indekso reikšmė prilyginama kokiam nors patogiam skaičiui – pavyzdžiui, 100 ar 1000.

2. Metodas grindžiamas vertinimu pagal kapitalizaciją. Šio metodo esmė: akcijų rinkos vertė indekso apskaičiavimo dieną dalijama iš akcijų rinkos vertės per pirmą indekso apskaičiavimo dieną ir dauginama iš nustatytos pradinės indekso reikšmės.

3. Lygaus vertinimo metodas. Toks indeksas apskaičiuojamas kasdien, padauginus praėjusios dienos indekso reikšmę iš kainų santykių reikšmių aritmetinio vidurkio (kainos santykinė reikšmė – tai šiandienos kainos santykis su vakarykšte kaina).

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (NVPB) apskaičiuojami trys akcijų indeksai: kapitalizuotų kainų indeksai LITIN ir LITIN-G bei kainų indeksas LITIN-10.

Visi NVPB apskaičiuojami akcijų indeksai išreiškiami punktais.

Pradiniu apskaičiavimo momentu kiekvieno indekso vertė buvo prilyginta 1000

punktų. Indeksams apskaičiuoti imamos akcijų rinkos kainos litais.

LITIN ir LITIN-G yra kapitalizuotų kainų tipo indeksai, kurie atspindi vertybinių popierių rinkoje dominuojančių akcijų kainų pasikeitimus antrinėje rinkoje ir išreiškia jų dinamiką per tam tikrą laiko tarpą. Šie indeksai:

─ neatspindi akcijos apyvartos pokyčių, ir jokie su dividendais susiję pakeitimai juose nėra atliekami;

─ atsižvelgia į išleistų akcijų skaičių, t.y. bet kuri emisija, įtraukta į indekso apskaičiavimo bazę, turi nustatytą svorį, proporcingą jos rinkos kapitalizacijai (kapitalizacija – konkrečios emisijos akcijų skaičiaus ir tos emisijos akcijų rinkos kainų sandauga).

Pats indeksas išreiškia santykį tarp akcijų bendros kapitalizacijos tam tikru laiko momentu ir tų pačių akcijų bendros kapitalizacijos pradiniu indekso apskaičiavimo momentu, t.y. bazinės kapitalizacijos. Didesnės kapitalizacijos emisijų lyginamasis svoris indekse didesnis, todėl jos daro svaresnę įtaką indekso pokyčiams.

LITIN-G indeksas apskaičiuojamas listinguojamų, esančių Oficialiajame ir Einamajame biržos prekybos sąrašuose, bendrovių akcijoms.

LITIN-G indeksas pradėtas skaičiuoti nuo 1996 m. sausio 2 d. visoms

Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje kotiruojamoms akcijoms.

LITIN-G indeksas yra pagrindinis vertybinių popierių rinkos indeksas, rodantis bendrą akcijų rinkos kainų lygį bei dinamiką. Indekso pokyčiams ryškiausią įtaką turi didžiausios šalies įmonės, todėl šis indeksas geriausiai atspindi bendrą šalies ekonomikos būklę.

LITIN-10 indeksas apskaičiuojamas aktyviausiai prekiaujamų akcijų dešimtukui ir yra kainų tipo indeksas, kurį apskaičiuojant neįvertinami akcijų apyvartos, emisijų dydžiai, kapitalizacijos, su dividendais susiję pasikeitimai.

Šalies rinkoje yra labai skirtingos akcijų nominalios vertės. Bet kurios bendrovės akcijų, įtraukiamų į indekso apskaičiavimo bazę, skaičius nustatomas pagal tai, kiek tos emisijos akcijų galima būtų įsigyti už 1000

litų indekso bazės sudarymo dieną, mokant tos dienos rinkos kainą. Indekso bazėje vienos akcijos dalis lygi 10%, o akcijos lyginamasis svoris indekse priklauso nuo akcijos kainos pokyčių. Indekso reikšmės pokyčiai priklauso tik nuo akcijos rinkos kainų pokyčių visumos.

LITIN-10 tinkamiausias vidutinio dydžio investuotojams arba spekuliuotojams, norintiems įvertinti savo veiklos rezultatus, nes labai stambiems investuotojams kai kurių įmonių likvidumas gali būti nepakankamas.

4. Akcijų vertinimas

Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kuris įgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investicinio patrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi ji pagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumo matavimu. Klausimas, ar akcija rinkoje yra pervertinta, ar nepakankamai įvertinta, sprendžiamas, palyginus dabartinę akcijos rinkos kainą ir jos tikrąją vertę. Kiekvienu konkrečiu laiko momentu paprastųjų akcijų vertė priklauso nuo investuotojo laukiamų būsimųjų pajamų dinamikos. Jeigu, investuotojo nuomone, įmonės perspektyvos ir jos akcijų pelningumo dinamika apskritai palanki, akcijų kaina greičiausiai išaugs; jeigu situacija blogėja, akcijų kaina greičiausiai nukris.

4.1 Akcijų kainos prognozavimo metodas

Pagrindiniai prognozuojamos akcijų kainos nustatymo etapai:

1. pardavimų prognozė;

2. grynojo pelningumo prognozė;

3. laukiamo grynojo pelno dydžio prognozė;

4. dividendų išmokėjimo koeficiento prognozė;

5. būsimojo akcijų kiekio nustatymas;

6. akcijos kainos ir pelno akcijai santykio (E/P) nustatymas;

7. laukiamo pelno, tenkančio 1 akcijai, nustatymas (EPS);

8. būsimųjų dividendų 1 akcijai apskaičiavimas;

9. laukiamos akcijų kainos apskaičiavimas;

10. visų žingsnių pakartojimas kiekvieniems investicinio horizonto metams.

Kadangi akcijų vertė grindžiama būsimu numatomu jų pelningumu, vienas svarbiausių investuotojo uždavinių – praeities faktiškus duomenis panaudoti svarbiausiems būsimiems įmonės finansiniams rodikliams įvertinti ir prognozuoti.

Prognozuojant įmonės veiklos rodiklių dinamiką, itin svarbūs pardavimų apimties ir grynojo pelningumo rodikliai. Paprastai pardavimų apimties prognozės apima laikotarpį nuo vienerių iki 3 metų; bandymas padidinti šį laikotarpį sąlygoja neapibrėžtumo didėjimą ir mažina kokybės prognozę.

Investuotojus paprastai domina ir tai, kokio įmonės pelno galima laukti. Prognozuojant pelno lygį galima panaudoti ankščiau vyravusius įmonės pelningumo rodiklius, tik, žinoma, jie turi būti koreguojami, atsižvelgiant į tam tikrus ekonomikoje ar šakoje vykstančius procesus.

Turint pardavimų prognozę ir būsimo įmonės pelningumo įvertinimą, galima apskaičiuoti prognozuojamą grynąjį pelną:

GrPt = Qt x pardavimų pelningumas t metais;

čia GrPt – grynasis pelnas t metais;

Qt – pardavimų apimtis t metais.

Žinant prognozuojamą įmonės pelną, nustatomi kiti investuotojus dominantys rodikliai, t.y. dividendų išmokėjimo koeficientas, konkrečią datą apyvartoje esančių akcijų skaičius, pelno tenkančio 1 akcijai, rodiklis.

Vienas iš sunkiausių uždavinių – nustatyti būsimą akcijos kainos ir pelno tenkančio akcijai, santykį (P/E), kur P – akcijos rinkos kaina, o E –

pelnas, tenkantis vienai akcijai. P/E rodiklis yra akcijos rinkos kainos ir paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno vienai akcijai santykis. Šis rodiklis parodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovės pelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovė rinkoje laikoma perspektyvia.

Dividendų norma arba dividendų išmokėjimo koeficientas apskaičiuojamas:

|DPR = |bendri dividendai, tenk. |

| |papr. akc. sav. |

| |grynasis pelnas, tenk. papr.|

| |akc. sav. |

Nustačius dividendų išmokėjimo koeficientą, akcijų skaičių apyvartoje ir akcijos kainos ir pelno santykį (P/E), galima apskaičiuoti pelno, tenkančio vienai akcijai, rodiklį (EPS):

|EPS = |grynasis pelnas priklausantis |

| |papr. akc. sav. |

| |paprastų akcijų skaičius |

Remiantis šiais duomenimis, galima apskaičiuoti dividendų, tenkančių 1

akcijai, rodiklį:

Dt = EPS x Dividendų išmokėjimo koef.;

čia Dt – dividendai vienai akcijai t metais.

Turint šiuos duomenis, laukiama akcijų kaina apskaičiuojama taip:

Pt = EPSt x P/E;

čia Pt – laukiama akcijos kaina t metais.

Apskaičiavimai kartojami kiekvieniems prognozuojamiems metams.

4.2 Akcijų pelningumas

Siekiant įvertinti akcijų pelningumą, apskaičiuojami šie rodikliai:

dabartinis akcijos pelningumas, akcijų kapitalo pelningumo koeficientas, bendrasis akcijų pelningumo koeficientas, bendrasis pelningumas ir dividendinis pelningumas.

Dabartinis akcijos pelningumas įvertina vienintelį pelno iš akcijų šaltinį – dividendus:

|re = |Dm |

| |P |

Akcijų kapitalo pelningumo koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

|Akcijų kapit. |akc.pard. kaina – akc.įsig. |

|pelningumas = |kaina |

| |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis akcijų pelningumo koeficientas apskaičiuojamas:

|Bendras akcijų |akc.pard. kaina – akc.pirkimo |

|pelningumas = |kaina + dividendai |

| |akcijų įsigijimo kaina |

Bendrasis pelningumas apskaičiuojamas:

|Bendras |dividendinis pelningumas + akc. |

|pelningumas = |kapitalo pelningumas |

Dividendinis pelningumas apskaičiuojamas:

|Dividendinis |dividendai 1 |* 100%|

|pelningumas = |akcijai | |

| |akcijos įsigijimo| |

| |kaina | |

jis parodo kiek grįžta nuo investuotos sumos dividendų forma.

Uždavinys.

| |Lietuvos elektrinė |Lietuvos dujos PVA |

| |PVA | |

|Grynas pelnas, Lt | 17496082,68 |68175567 |

|Akcijų skaičius, vnt. | 145,800,689 |340,877,835 |

|Akcijų rinkos kaina: | | |

|P1(laikot. pab.) |2.97 | 2.8 |

|P2(laikot. pr.) |2.93 | 2.81 |

|Surasti: | | |

|Pelną, tenkantį 1 akcijai |0,12 |0,20 |

|Dividendų bendrą sumą |- |- |

|Dividendus 1 akcijai |- |- |

|Pelno kapitalizavimo |- |- |

|koeficientą | | |

|Dividendinį pelningumą |- |- |

|Akcijų kapitalo pelningumą |1,36% |-0,35% |

|Bendrą akcijų pelningumą |- |- |

|P/E |25.19 |13.96 |

Šiame uždavinyje buvo palygintos dvi Lietuvoje veikiančios įmonės:

Lietuvos elektrinė PVA ir Lietuvos dujos PVA.

Iš gautų rodiklių ir koeficientų galime daryti išvadą, kad Lietuvos dujų akcijų kaina krenta, o Lietuvos elektrinės akcijų kaina kyla.

P/E rodiklis parodo, kiek investuotojai šiuo metu yra pasiryžę mokėti už vieną bendrovės pelno litą. Paprastai didelis P/E rodo, kad bendrovė rinkoje laikoma perspektyvia.

Iš uždavinio matome, kad perspektyvesnė yra Lietuvos elektrinė, nes investuotojai už vieną bendrovės pelno litą yra pasiryžę mokėti 25,19. O už

Lietuvos dujų – 13,96 Lt.

Skaičiuojant šiuos rodiklius galima sužinoti daug informacijos apie mus dominančią įmonę, jos finansų politiką.

Išvados

Akcijos yra investicijų VP, pažymintys jų savininkų-akcininkų dalyvavimą bendrovės kapitale ir suteikiantys jiems turtines bei neturtines teises. Akcijos savo esme yra nematerialus finansinis turtas. Akcijų turėtojai (akcininkai) yra bendrovės savininkai. Įdėjęs pinigus į verslą, akcininkas jų nebegali atsiimti kada tik panori, kadangi jie yra investuojami į įmonės veiklą. Todėl akcijos neturi termino, jų negalima pateikti apmokėjimui; jas galima parduoti trečiam asmeniui, ir tai yra paprasčiausias akcinio kapitalo apdraudimas, tiesiogiai nevaržantis akcijų emitento ir bent iš dalies sumažinantis investicijų į akcijas riziką.

Akcijos skirstomos pagal formą į:

✓ materialias ir nematerialias;

pagal disponavimo būdą į:

✓ vardines ir pareikštines;

ir jų savininkams suteikiamas teises į:

✓ paprastąsias ir privilegijuotas.

Pagrindiniai paprastųjų akcijų patrauklumo vertinimo kriterijai:

✓ Patraukli paprastųjų akcijų savybė ta, kad jos suteikia investuotojui teisę į įmonės pelno dalį.

✓ Viena svarbiausių populiarumo visame pasaulyje priežasčių yra ta, kad jos suteikia galimybę investuotojui pritaikyti savo investicines programas konkretiems poreikiams ir prioritetams.

✓ Dar viena akcijų populiarumo priežastis – aukštas jų likvidumo lygis.

Paprastąsias akcijas lengva pirkti ir parduoti, o operacijų su jomis vykdymo išlaidos (transakcinės išlaidos) – mažos. Be to, informacija apie jų kainas ir rinkos būklę lengvai prieinama.

✓ Kitas privalumas tas, kad vienos akcijos kaina gana žema, todėl pirkti gali ir individualūs investuotojai.

Pagrindinis akcijų vertinimo tikslas – nustatyti kriterijų, kuris įgalintų priimti spendimą dėl konkrečios akcijų emisijos investicinio patrauklumo. Toks kriterijus gali būti tikroji akcijos vertė, kadangi ji pagrįsta galimos vertybinių popieriaus rizikos ir siūlomo pelningumo matavimu.

Literatūra

1. Rasa Norvaišienė. Įmonės investicijų valdymas. Kaunas,

Technologija. 2004 m.

2. J. Malažinskienės metodiniai užrašai

3. V. Kancerevyčius. Finansai ir investicijos. Vilnius, 2003 m.

4. www.finasta.lt

5. www.jt.lt

AKCIJOS

FORMOS

RŪŠYS

KLASĖS