Informacija

Informacija – objektyviai egzistuojantis pasaulio reiškinys. Galimeįvardyti, kad tai žinios, kurias žmogus gauna, įsimena, perduoda; galimesuprasti ir abstrakčiau: tai žmogaus suvoktas objekto turinys. Informacijadaro įtaką žmonių santykiams, ji pasireiškia žmonių bendravime –komunikacijoje.Informacijos gauname paprasčiausiai kalbėdamiesi su draugais, žiūrėdamitelevizorių, skaitydami, ją teikiame kitiems išsakydami savo samprotavimus,aptardami įvykius, rašydami laiškus ar žinutes. Net žvilgsnis pro langąmums suteikia tam tikros informacijos.Apibrėžti informacijos sąvoką nėra lengva. Pirmiausia todėl, kad jiabstrakti, pirminė, vartojama daugėliui kitų savokų apibūdinti. Antra,informacijos turinys daugiareikšmis, įgyjantis įvairiausių prasmių.INFORMACIJA – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžių arbažiniasklaidos priemonėmis: perspaudą, radiją, televiziją, kiną, kompiuteriųtinklus. Ji kilusi iš lotynų kalbos žodžio informatio , reiškiančio“iškaiškinimmas, pranešimas, pavaizdavimas”.Šitaip informacija nusakoma daugėlyje populiarių knygų, enciklopedijų. Taikonkretesnė apibrėžtis, ji pabrėžia žmogaus atliekamą intelektinį darbą –žinių skleidimą. Informacija apibrėžiama per žinias, tačiau informacijanėra visiškai tas pats, kas ir žinios.

Informacijos ir žinių palyginimas

|Informacija |Žinios ||Informacija paprastai nesiejama su |Žinios dažniausiai siejamos su ||konkrečiu žmogumi, ji – objektyvi. |konkrečiu žmogumi, jos – subjektyvios.|| | || | ||Informacija – pirminis produktas, |Žinias žmogus kuria iš gaunamos ||medžiaga žinioms. |informacijos. || | ||Informacija tampa žiniomis paprastai |Žinios virsta informacija bendraujant ||tuomet, kai to nori žmogus, kai ją |– komunikacijos procese. ||priima ir suvokia. | |

Kompiuteriuose saugomą ir apdorojamą informaciją vadiname duomenimis.Svarbi sąvoka – informacijos vertė. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y.esti subjektyvi: kas vienam atrodo labai svarbu, kitam tai gali būtinereikšminga.Žmogus informacijos vertę sieja su įgyjamu naujų žinių kiekiu. Vertinametokią informaciją, kuri sako ką nors nauja, dar mums nežinoma, kai jipradeda spręsti iškilusius klausimus, problemas.

Informacija – sudėtingas pasaulio reiškinys. Labiausiai mums rūpiklausimas, iš kur gauti informacijos, kaip ją atrinkti, pertvarkyti,panaudoti, kaip perteikti, paskleisti kitiems. Taigi, mus domina atkyviinformacija, -tokia, kuri atsiranda bendraujant ir kuri reikalinga žmoniųryšiams palaikyti.

Informacija ir komunikacija – du neatsiejami dalykai, glūdintys pačiojegyvenimo ir viso pasaulio egzistencijos esmėje. Kiekvienas individassąveikauja su aplinka, o kiekviena sąveika tam tikru požiūriu yra individųryšys bei keitimasis informacija. Ryšiai tarp žmonių turi ypatingą prasmęir nusakomi komunikacijos sąvoka.

Kadangi informacija įvairi, tai ir jos savybių gali būti labai daug.Būdingiausios:1. Informacijos pokyčiai ( senėjimas, nuvertėjimas ) laikui bėgant.2. Informacijai netinka adityvumo ( sudėties ) principas, t.y. jei gauname tą pačią informaciją iš dviejų šaltinių, jos nebus dvigubai daugiau.3. Informacijai netinka komutatyvumo ( perstatymo ) principas, t.y. jei apdorojame informaciją A, o paskui – informaciją B, tai gauti rezultatai gali nesutapti su rezultatais, gautais, jei pirma apdorotume informaciją B, po to – A.4. Informacijos turinys nepriklauso nuo jos saugojimo būdų (laikmenų ), taip pat nuo pateikimo formos.

Informacija gyvuoja pagal tam tikrus dėsnius – esminius sąryšius, glaudžiaisusijusius su informacijos savybėmis. Dažniausiai kalbama apie trisdėsnius: informacijos kiekio augimą, senėjimą ir sklaidą.Informacija sparčiai gausėja. Kasdien pasaulyje išleidžiami tūkstančiailaikraščių, žurnalų, knygų, per radiją, televiziją nuolat transliuojamosžinios, įvykių apžvalgos, kompiuterių tinklais siunčiami laiškai, vykstadiskusijos.Informacija sensta: ji atsiranda, būna ir pranyksta. Dažnai ne visaisunyksta, o tampa bazinėmis žiniomis kitai pakopai. Dauguma žinių bėgantlaikui tampa nereikalingos, praranda savo vertę. Tačiau, mokslineiinformacijai tai ne visuomet būdinga, – nors prabėgo daug laiko, iki šiolnepaseno nei Archimedo, nei Niutono dėsniai.Informacijos sklaidos dėsnį 1934 metais suformulavo anglų

mokslininkasS. Bredfordas. Jis nagrinėjo mokslinę literatūrą ir pastebėjo, kad tik 50%straipsnių, kuriuose aptariamos elektrotechnikos problemos, buvo publikuotispecialiuosiuose tos mokslo šakos žulnaluose. Kiti 25% straipsnių buvoišspausdinti įvairių kitų mokslo šakų žurnaluose, likusieji 25% buvopateikti daugelyje kitų žurnalų. Paaiškėjo, kad panašiai yra ir su kitomistemomis – informacija išsisklaido, maždaug tik pusė jos paskelbiama tomstemoms skirtuose leidiniuose.

Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą,daugiausia pasitelkus kompiuterį, vadinamas informatika. Terminu“informatika”, pradėtu vartoti prieš trejetą dešimtmečių įvairiose šalyse,buvo įvardytas mokslas, susijęs su informacija. Prancūzijos akademija1966m. patvirtino terminą “informatique”, kuris atitiko anglišką terminą”computer science” ( kompiuterių mokslas, tiksliau – skaičiavimaikompiuteriu ) . Vokietijoje apie 1968m. prigijo terminas “Informatik”,nusakantis informacijos tvarkymą panaudojant kompiuterius.Beveik tuo pat metu šį terminą ėmė vartoti rusai ( informatika ),lenkai( informatyka ), ispanai ( informatica ), italai ( informatica ), austrai ( Informatik ).Lietuvoje informatikos terminas ypač paplito nuo 1986m., kai bendrojolavinimo mokyklose atsirado toks kursas. Iki tol šį terminą vartojobibliotekininkai.Lietuvoje dar vartojamas žodis “kompiuterija” – juo apibūdinamas grynaipraktinis darbas su kompiuteriu. Tačiau informatikos terminas apima irteorinį , ir praktinį darbo su informacija pobūdį, taip pat ir kimpiuteriųtaikymą.

Informatikos raida

|Metai |Įvykiai ||1945 |Amerikiečių inžinierius Džonas Moučlis ( Mauchly ) ir fizikas || |Prosperas Ekertas ( Eckert ) Pensilvanijos universitete || |sukonstravo elekroninę mašiną, skirtą balistikos (artilerijos ) || |uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC – Elektronic Numerical || |Intergrator, Analyser and Calculator (elektroninis skaitmeninis || |intergratorius, analizatorius ir skaičiuoklis). ||1947 | || | || |Pirmą kartą panaudota operacinė sistema ( OS ) – programų ||1948 |rinkinys, leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą. || | || |Amerikiečių inžinierius K. Šenonas išleido knygą “Informacijos ||1952 |perdavimo matematinė teorija”. || | || |Matematikė G. Hoper ( Hopper ) sukūrė pirmąjį kompiliatorių, ||1965 |verčiantį simboline kalba parašytas programas į kompiuterio || |dvejetainius kodus. || | || |T. Kurcas ( Kurtz ) ir Džonas Kemenis ( Kemeny) sukūrė paprastą |

|1976 |programavimo kalbą Beisiką ( BASIC – Begginer’s All – purpose || |Symbolic Instruction Code ). ||1979– 1980 | || |JAV sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. ||1981 | || |Japonijoje ir JAV pradėti kurti elektroniniai žodynai. ||1981 | || |IBM firma pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį IBM PC. ||1986 | || |Lietuvoje įkurta neakyvaizdinė Jaunųjų programuotojų mokykla. ||1989 | || |Informatikos kursas pradėtas mokyti visose Lietuvos mokyklose. ||1996– 1997 | || |Pradėtos organizuoti tarptautinės moksleivių informatikos || |olimpiados. || | || |Lietuvoje vykdomas mokyklų kompiuterizavimo projektas: visos || |vidurinės mokyklos gauna bent po vieną kompiuterį su išversta į || |lietuvių kalbą įranga ( OS/2 operacinė sistema ). |

Informacija klasifikuojama pagal tai,kas, koks šaltinis perduodainformaciją. Šiuo požiūriu skiriamos penkios informacijos rūšys:1. Elementarioji – tai seniausia ir paprasčiausia informacijos rūšis.2. Genetinė – sudėtinga informacijos rūšis, kurią tiria atskiras mokslas genetika.3. Biologinė informacija. Ji reikalinga gyvojo organizmo egzistencijai, išlikimui bei giminės pratęsimui.4. Semaninė, arba socialinė informacija. Tai informacija, kurią skleidžia bei vartoja žmogus arba visuomenė.5. Kompiuterinė informacija. Jos šaltinis yra žmogaus sukurtas prietaisas. Ši informacija reikalinga žmogui, jis kuria ją ir ja naudojasi.

Pagal tai, kokia informacija saugoma laikmenose ( bet kuri priemonė –materialus daiktas – informacijai saugoti, pvz., knyga, kasetė, diskelis,vaizdajuostė ), kaip ji apdorojama, skiriamos keturios bendriausios rūšys:tekstinė, skaitmeninė, vaizdinė, garsinė.Tekstinę informaciją sudaro įvairiausi tekstai, skaitmeninę – skaičiai,matematinės formulės, vaizdinę – schemos, piešiniai, paveikslai, garsinę –muzikos įrašai, kalbų tekstai, įvairūs natūralūs ar dirbtini garsai.

Informacijos šaltiniu vadiname tai, iš ko gauname informacijos. Šiešaltiniai skirstomi į tris bendriausias grupes:1. Gamtos reiškiniai ( saulės šviesa, miško ošimas, griaustinis ).2. Informacija, gaunama tiesiai iš žmonių bendravimo, pvz., mokinio ir mokytojo pokalbis.3. Informacija, gaunama iš dokumento, pvz., skaitant knygą, žiūrint filmą, klausantis radijo įrašo.

Informacija įgyja prasmę tik tuomet, kai vartojama: vieni ją perduoda, kitigauna. Šitaip vyksta informacijos mainai – aktyvus procesas, kuriameturidalyvauti bent du dalyviai: informacijos siuntėjas ir jos gavėjas. Kad

mainai galėtų vykti, tarp siuntėjo ir gavėjo turi būti tam tikra terpė –mainų kanalas. Mainų sąvoka artima komunikacijai, tik pastarosios dalyviai– vien žmonės, o mainuose gali dalyvauti bet kas.

Svarbu suvokti, kokie veiksmai gali būti atliekami su informacija.Dažniausiai minimi penki veiksmai – informacijos procesai: kaupimas,saugojimas, apdorojimas, perdavimas, paieška. Visi jie labai reikšmingivisuomenės gyvenime. Kiekvienas jų turi savo istoriją: ilgainiui kito šiameprocese naudojamos priemonės ir metodai.

Informacija perduodama pranešimu – konkrečia jo išraiška. Pranešimassiunčiamas tam tikru signalu. Jų gali būti įvairiausių: kalba, raštas,šviesa, radijo bangos, elektros srove, o ši – vėl garsu. Pranešimaisiunčiami tik tokiais signalais, kuriuos gali priimti gavėjas.perduodamipranešimai koduojami. Kodavimas – tai vienos abėcėlės ženklų keitimas kitosabėcėlės ženklais. Kodavimas reikalingas tam, kad pranešimas būtųperduodamas kuo tiksliau, kad jis būtų kuo mažiau iškraipomas, kad jįsuprastų gavėjas ir kad būtų galima persiųsti pasirinktu mainų kanalu.Koduojant dvejetainiais simboliais ( tai aktualu kompiuteriams ), iš ndvejetainių simbolių galima sudaryti 2n skirtingų kombinacijų, t.y. galimaužkoduoti abėcėlę, turinčią ne daugiau kaip 2n ženklų.

Informacija – abstrakti sąvoka. Tačiau mums rūpiją išmatuoti. Vienasmatavimo būdų – nežinojimo mažinimas. Informacijos kiekis, kurį duodavienas iš dviejų vienodai tikėtinų atsakymų į klausimą, pvz., “taip” arba”ne”, vadinamas bitu. Jis taip pat yra kompiuterio mažiausias matavimovienetas. Aštuoni bitai subaro vieną baitą.

Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugojant,apdorojant, perduodant ar ieškant informacijos. Tačiau ir patiems reikiaišsiugdyti tam tikrus darbo su informacija įgūdžius:atskirti esminęinformaciją nuo perkeltinės, greitai ją įvertinti, mokėti naudotis

įvairiomis informacinės technilogijos priemonėmis. Kompiuteryje esančią beijuo apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis.Sakoma, kad į kompiuterį įvedame ir iš jo gauname duomenis, o neinformaciją, nes kompiuteryje informacija susijusi su konkrečiu vaizdavimu– kodavimu. Vadinasi, konkretesniems dalykams išreikšti vartojame duomenųsąvoką, abstraktesnius – vadinti INFORMACIJA.

Naudota literatūra:

Valentina Dagienė – “Informatikos pradmenys. Informacija”, 1998m.Tarptautinių žodžių žodynas, 1985m.