Marketingo grupinis darbas – tyrimas traskuciai

TURINYS

TURINYS 1
ĮVADAS 2
1. PREKĖS KLASIFIKACIJA, LYGIAI IR ASORTIMENTAS 3
2. INFORMACIJOS ŠALTINIAI 7
3. RINKOS SEGMENTACIJA 9
4. PASKIRSTYMAS 12
5. PREKĖS MODIFIKACIJA 17
IŠVADOS 20
LITERATŪRA 21ĮVADAS
Traškučiai yra vienas iš populiariausių greitų užkandžių pasaulyje. Jie atsirado 1853 m. JAV. Jų atsiradimo istorija yra ganėtinai įdomi. Bulvių traškučiai buvo išrasti atsitiktinai. Jie buvo pateikti kaip patiekalas. Vienam garsiam verslininkui vis nepatiko tai kaip pateikiamos keptos bulvytės, todėl jis vis reikalaudavo, kad jas pateiktų kitaip. Virėjui tai labai nusibodo ir jis nutarė jas supjaustyti labai smulkiai, plonai ir virė aliejuje tol, kol jos pasidarė traškančios ir įgavo aukso spalvą. Taip prasidėjo bulvių trraškučių gamyba.
Jaunimas ypač mėgsta šį populiarų užkandį, todėl mes nusprendėme pasirinkti būtent šį produktą savo grupiniam darbui.
Pagrindinis mūsų darbo tikslas – atlikti bulvių traškučių rinkos analizę.
Darbo objektas: traškučių rinka;
Darbo uždaviniai:
 Pateikti bulvių traškučių klasifikaciją, lygius ir jų asortimentą;
 Išanalizuoti informacijos šaltinius;
 Atlikti rinkos segmentavimą ir nustatyti tikslinę pasirinkto produkto rinką;
 Išanalizuoti bulvių traškučiams būdingus paskirstymo kanalus;
 Pasiūlyti idėjas kaip modifikuoti produktą.
Darbo tikslas: išanalizuoti traškučių rinką, 4P požiūriu;1. PREKĖS KLASIFIKACIJA, LYGIAI IR ASORTIMENTAS
Prekių klasifikacija – prekių skirstymas pagal tam tikrus požymius į grupes. Yra daugelis klasifikavimo būdų. Pabandysime apžvelgti svarbiausius iš jųų.
1 – ame paveiksle mes pavaizdavome plataus vartojimo produktų klasifikavimą:

1 pav. produktų klasifikacija
Klasifikuojant prekes pagal jų pirkimą ir naudojimą išskiriamos tokios prekių rūšys:
• Laisvai parduodamos ir deficitinės prekės.
• Daiktinės, nematerialios prekės bei paslaugos.
• Vartojimo bei gamybinės paskirties prekės.
• Vienkartinio vartojimo bei naudojimo prekės.
• Viešojo ir privataus naudojimo pr

rekės.
• Nominalios ir realios prekės.
• Vienarūšės ir įvairiarūšės prekės.
• Pakeičiamos ir viena kitą papildančios prekės.
Pagal naudojimo ir pirkimo kriterijus bulvių traškučius galima apibūdinti kaip laisvai parduodamą (yra pakankamas kiekis), daiktinę (turi apčiuopiamą ir matomą pavidalą), vienkartinio vartojimo, realią, pakeičiamą (bulvių traškučius gali pakeisti kukurūzų lazdelės).
Klasifikuojant prekes pagal vartojimo ciklą išskiriamos tokios prekių rūšys:
• Ilgalaikio naudojimo prekės.
• Trumpalaikio naudojimo prekės.
• Paslaugos.
Pagal šį klasifikavimą bulvių traškučiai priskiriami trumpalaikio naudojimo prekėms (suvartojamas per vieną ar keletą vartojimo ciklų).
Prekės gali būti klasifikuojamos ir pagal vartotojo tipą:
• Asmeninio naudojimo.
• Gamybinio naudojimo.
Bulvių traškučius priskirtume asmeninio naudojimo prekėms. Asmeninio naudojimo prekės klasifikuojamos pagal vartotojo požiūrį į jas:
• Patogumo paklausos prekės.
• Pasirenkamosios paklausos prekės.
• Ypatingos paklausos prekės.
• Pasyvios paklausos.
Atsižvelgiant į šį klasifikavimo būdą, bulvių traškučiai priklauso patogumo paklausos prekėms.
Patogumo paklausos prekės dar skirstomos į:
• Kasdieninio vartojimo prekės
• Impulsyvaus pirkimo prekės.
• Nenumatytų atvejų prekės.
Bulvių traškučiai priklauso impulsyvaus pirkimo prrekėms, nes dažniausiai jie būna nupirkti iš netikėto pastebėjimo, t.y. noro ir poreikio patenkinimo. Tai gali būti ir bulvių traškučiai, ir saldainiai, ir bandelės ir kitos maisto prekės.
Prekė turi tris lygius, tad mes išnagrinėsime bulvių traškučius pagal šiuos lygius:
Sumanyta prekė – bulvių traškučiai yra skirti malonumui, bendravimui. Tai yra greito užkandžio prekė, kurią galima pateikti prie alaus. Taip pat skirta “smaližiams”.
Reali prekė – traškučiai labai gardūs, skanūs, turi priedų( su paprika, su krapais ir kitais priedais). Gali būti įvairių pakelių, svorių ir įv
vairių skonių.
Pastiprinta prekė – visų bulvių traškučių galiojimo laikas didesnis nei 6 mėnesiai. Priskiriama asmeniniam naudojimui. Galima vartoti kasdien( paklausa- impulsyvaus pirkimo). Rėmimas – įvairios akcijos, loterijos.

Prekių asortimentas – tai visų prekių ir prekių grupių, kurias parduoda įmonė, rinkinys. Paprastai yra skiriami du asortimento parametrai: plotis ir gylis. Plotį sudaro siūlomų prekių linijų skaičius. Gylį rodo vienoje prekių linijoje esančių prekių modifikacijų skaičius.
Mūsų tiriamos prekės asortimentas yra gana platus ir gilus. Antrame paveiksle mes pavaizdavome bulvių traškučių asortimentą:

“Estrella”,“OHO!”,“Lays”,“Pringles”,“Taffel”

Su paprika(50g,60g,75g,100g,150g,200g)
Su krapais(75g,60g,150g) Plotis
Su grybais(60g)
Su kepsnio skoniu(60g)
Su kumpiu(28g,90g,170g)
Su pipirais(100g)
Su barbecu(100g,120g)
Su grietine ir svogūnais(50g,60g,75g100g,200g,30g)
Su krapais ir svogūnais(30, 100, 200)
Svogūnais ir sūriu(28g,30g,60g,100g,170g)
Su aštriu tomato prieskoniu(75g,150g)

2 pav. Bulvių traškučių asortimentas

Mūsų tiriamos prekės prekiniai ženklai nesutampa su gamintojo pavadinimu. Gal todėl, kad jie užsiima ne vien šios produkcijos gamyba. Bulvių traškučiai tai tik viena iš tų firmų gamybos produkcija.2. INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Savo darbe mes naudojomės įvairiais informacijos šaltiniais. Jų panaudoti stengėmės kuo daugiau, nes remiantis daugeliu informacijos šaltinių galima labiau atskleisti gautą informaciją. Bulvių traškučiai yra vieni iš populiariausių greitų užkandžių pasaulyje, todėl informacija apie juos yra gausi. Tačiau mes rėmėmės ta informacija, kuri yra prieinama Lietuvoje.
Labai efektyvus informacijos šaltinis yra vizualios informavimo priemonės. Mes naudojomės informacija ant bulvių traškučių pakuočių. Remdamiesi ja gavome informaciją apie gamintoją, traškučių svorį pakuotėje, jų rūšis, ga

arantinį laikotarpį.
Apsilankę didesniuose prekybos centruose, tokiuose kaip “Maxima”, “Media”, “Iki”, “Samsonas”, “Taupyk” informacijos teiravomės pas pardavėjus-konsultantus. Būtent jie nurodė kokios bulvių traškučių rūšys yra perkamiausios bei jų asortimentą.
Ėmėme informaciją, kuri suteikiama televizijoje apie Lietuvoje parduodamų bulvių traškučių akcijas. Kaip pavyzdį galime pateikti tai, kad sužinojome, jog prie bendro “Lays” bulvių traškučių svorio pridedama 30%. Ši informacija dažniausiai pateikiama reklamos metu. Iš reklamos televizijoje taip pat paėmėme informaciją ir apie naujai atsiradusią “Estrelos” bulvių traškučių rūšį su grybais.

Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę informaciją pasiekti iš bet kurio pasaulio taško. Viena iš tokių priemonių yra internetas. Labai daug jaunų žmonių naudojasi interneto paslaugomis kiekvieną dieną. Jis mums pasitarnavo kaip platus informacijos šaltinis. Dėka jo sužinojome apie bulvių traškučių atsiradimo istoriją, skirtingų bulvių traškučių firminius ženklus, jiems naudojamą rėmimą, gamintojus, šalį kur jie yra gaminami.
Kasdieniniame mūsų gyvenime labai plačią informaciją suteikia laikraščiai. Tūkstančiai žmonių kasdieną skaito tokius dienraščius kaip “Lietuvos Rytas”, “Respublika”. Juose dažnai pateikiama išsami informacija apie bulvių traškučius, jų loterijas bei akcijas. Kaip pavyzdį galima būtų pateikti, jog “Lietuvos ryte” teikiama tokia informacija, jog perkant “Taffel” bulvių traškučių pakelį galima viduje rasti dešimt litų arba vieną iš dvidešimties originalių tatuiruočių. Taip pat 275-as “Lietuvos ryto” numeris suteikė informacijos apie “Pringles” bulvių tr
raškučių reklamą.
Taip pat naudojomės ir tokiomis garsinėmis informavimo priemonėmis kaip radijas. Šiuo metu Lietuvoje savo programas transliuoja apie penkiolika vietinių radijo stočių. Naudodamiesi radiju, kaip informacijos šaltiniu, sužinojome apie rengiamas loterijas “Estrella” traškučių pirkėjams, bei apie “Oho!” bulvių traškučių žaidimus.
Pats paprasčiausias ir kasdieniškiausias informacijos gavimo būdas, kai informacija yra gaunama per draugus ir pažystamus žmones. Šis informacijos būdas remiasi tuo, kad vieni pirkėjai įsigyja bulvių taškučius, juos paragauja, įvertina skonį, kokybę bei kainą, o po to visą surinktą informacija perduoda kitiems savo draugams. Šiuo šaltiniu pasinaudojome rinkdami informaciją segmentavimui. Buvo apklausti pažįstami ir draugai, skirtingo amžiaus, išsilavinimo, skirtingų gyvenamųjų vietovių.
Pagrindinis mokslinis informacijos šaltinis buvo A. Pajuodžio, V. Pranulio, S. Urbonavičiaus ir R. Virvilaitės knyga “Marketingas”. Šios knygos teikiama informacija rėmėmės rašydami apie prekės klasifikaciją, jos asortimentą.
Apibendrinant galima paminėti, jog mūsų informacijos šaltiniai buvo:
• televizija;
• žurnalas (“Laima”);
• internetas;
• dienraščiai (“Lietuvos Rytas”, “Respublika”);
• radijas (M1);
• knyga (“Marketingas”);
• bulvių traškučių pakuotės;
• pardavėjai-konsultantai;
• draugai ir pažystami.
Visa medžiaga apie informacijos šaltinius bei jų panaudojimą yra pateikta 1 lentelėje:
Informacijos šaltiniai ir jų panaudojimas
1 lentelė
INFORMACIJOS ŠALTINIS GAUTA IR PANAUDOTA INFORMACIJA
 Bulvių traškučių pakuotės Gamintojas, šalis, svoris, garantija, rūšių įvairovė.
 Pardavėjai-konsultantai Perkamiausios bulvių traškučių rūšys, bulvių traškučių asortimentas stebėtose parduot.uvėse.
 Televizija “Lays” bulvių traškučių akcija (+30%)
 Žurnalas “Laima” Nauja “Estrella” bulvių traškučių rūšis su grybais
 Internetas Bulvių traškučių atsiradimo istorija, jiems naudojamas rėmimas, firminiai ženklai, gamintojas.
 Dienraštis (“Lietuvos Rytas”, “Respublika”) “Taffel” loterija, “Pringles” reklama.
 Radijas (M1) “Estrella” loterija (su “Estrella” po pasaulį), “OHO!” žaidimai.
 Draugai ir pažįstami žmonės Informacija segmentavimui.
 Knyga “Marketingas” (A.Pajuodis, V.Pranulis, S.Urbonavičius, R.Virvilaitė) Kaip suklasifikuoti bulvių traškučius; informacija apie prekės asortimentą.3. RINKOS SEGMENTACIJA
Bet kurioje rinkoje pardavėjas susiduria su daugeliu pirkėjų. Šie tarpusavyje, skiriasi poreikiais, pajamomis, charakteriais bei kitomis savybėmis. Todėl kiekvieno pirkėjo reakcija į prekę yra individuali. Stengiantis parduoti kuo daugiau prekių, pageidautina kuo geriau prisitaikyti prie šios pirkėjų įvairovės, arba orientuoti marketingo veiksmus į tam tikrų vartotojų grupių poreikių tenkinimą. Praktiškai tai padaryti labai sunku. Todėl dažniausiai pirkėjai yra grupuojami pagal kokius nors požymius, išskiriant rinkos segmentus. Rinkos skaidymas į dalis marketinge vadinamas rinkos segmentavimu. Rinkos segmentas – tai rinkos dalis, išskirta pagal pasirinktą požymį, kurioje tikimasi identiškos pirkėjų reakcijos į priimamus sprendimus ir veiksmus, įeinančius į marketingo kompleksą. Rinkos segmentavimas nėra savitikslis procesas. Jo tikslas – suskaidyti rinką į segmentus (tikslines vartotojų grupes), iš kurių firma galėtų sau pasirinkti rinkos taikinį, geriausiai atitinkantį jos galimybes ir tikslus. Segmantavimas prisideda prie konkrečių prekių konkurencingumo ir pardavimo masto padidinimo rinkoje. Realizuojant orientavimosi į pirkėjo poreikius principą, pagrindinė vieta priklauso rinkos segmentavimui. Jis svarbus ne tik pradedant produkcijos, atitinkančios būtent tos kategorijos pirkėjų poreikius, gamybą, bet ir atitinkamai formuojant šios kategorijos pirkėjų poreikius.
Žinant iš kokių segmentų susideda rinka, firmos vadovybė gali pasirinkti į kokius segmentus orientuotis – į visus ar tik į kai kuriuos, ar iš viso orientuotis tik į vieną rinkos segmentą. Pasirinktame segmente reikia atlikti firmos galimybių analizę ir nustatyti stipriausias bei silpniausias savybes.
Rinkos segmentavimas yra efektyvus, kai tenkinamos šios sąlygos:
• Rinkos segmentai lengvai identifikuojami;
• Segmente galima nustatyti vartotojų charakteristikas;
• Segmentas yra pakankamai didelis ir pelningas, kad pateisintų jo poreikių tenkinimą;
• Segmentas lengvai pasiekiamas rėmimo ir prekių paskirstymo veiksmais.
Firma, prieš pasirinkdama kurį nors segmentą, turi atsakyti į tokius klausimus:
1. Ar segmentas palankus įmonės produkcijai?
2. Kaip vienas ar kitas segmentas priima produkciją?
3. Kiek segmentų reikia apimti?
4. Kaip nustatyti, kuris iš segmentų yra pelningiausias?
Rinkos segmentavimo požymiai:
1. Geografinis segmantavimas. Vartotojai skirstomi į grupes pagal tam tikrą geografinį požymį. Galima išskirti miesto gyventojų ir kaimo gyventojų segmentą. Rinką galima skirstyti ir pagal administracines teritorijas, bei klimato zoną;
2. Demografinis segmantavimas. Rinka segmentuojama pagal žmonių amžių ir lytį, jų užsiėmimą ir išsilavinimą, šeimos dydį, šeimos gyvenimo ciklo etapą, šeimos pajamas, religiją, rasę, tautybę ir pan;
3. Psichologinis segmentavimas. Psichografinis rinkos segmentavimas remiasi vartotojų suskirstymu į grupes pagal psichologinius požymius. Prie psichologinių požymių priskiriama:
• nuostata tam tikrų prekių ar prekės grupių atžvilgiu;
• svarbiausi asmenybės požymiai (charakterio savybės, komunikabilumas, savarankiškumas, konservatyvumas ir pan.);
• elgsenos požymiai (gyvenimo, pirkimo įpročiai).
4. Segmentavimas pagal vartotojo elgseną. Rinką galima padalyti į segmentus, atsižvelgiant į motyvus, skatinančius vartotoją pirkti. Įmonė gali atlikti segmantavimą ir pagal prekės vartojimo intensyvumą.
Atlikus segmentavimą, nustatoma tikslinė rinka, t.y. vartotojų grupė, turinti panašių poreikių.
Mūsų tyrimo atveju tikslinga daryti geografinį ir demografinį segmentavimą, nes pasirinkus kelis požymius gausime daugiau informacijos apie vartotojus.
Geografinis segmentavimas parodytų kiek kaimo ir kiek miesto žmonių perka traškučius.
Demografinio segmentavimo pasirinkti požymiai amžius, išsilavinimas, šeimos sudėtis ir pajamos. Šitaip galima bus sužinoti kiekvieno segmento vartotojo amžių, išsilavinimą, šeimos sudėtį bei pajamas.
Rinkos segmentavimas, remiantis demografiniais ir geografiniais požymiais
Amžius Iki 18 .m. *** **

18 – 30 m. *** **

31 – 40 m. ** *

41 – 60 m. * *

Virš 60 m. * –
Išsilavinimas Vidutinis ** *

Aukštasis *** **
Šeimos sudėtis Viengungiai *** **

Šeimos be vaikų *** *

Šeimos su 1 – 2 vaikais *** **

Daugiavaikės šeimos ** *
Pajamos Mažos: iki 400 Lt. (vienam asmeniui) * –

Vidutinės: 400 – 1000 Lt. (vienam asmeniui) ** *

Didelės: virš 1000 Lt. (vienam asmeniui) *** **

Miestas Kaimas
2.lentelė
Perka:
*** daug;
** vidutiniškai;
* mažai;
– neperka.
Iš viso susidaro 28 segmentai. Juos išanalizavę mes galėsime nustatyti mūsų produkto tikslinę rinką.
Pagal geografinį segmentavimą išanalizavus lentelę išaiškėja, kad miesto gyventojai daugiau perka bulvių traškučius, negu kaimo gyventojai. Tai gali būti susiję su sunkesniu kaimo žmonių gyvenimu, darbo trūkumu kaime, bei mažesniu kaimo gyventojų uždarbiu. Kaimo žmonės daugelį maisto produkrų užsiaugina savo ūkyje, ir parduotuvėse perka tik būtiniausiu produktus, o traškučiai jiems nėra būtini.
Pagal demografinį segmentavimą bulvių traškučius daugiausia renkasi:
• iki 30 metų amžiaus žmonės, nes šie žmonės aktyvesni, jie daugiau savo pinigų skiria pramogoms, taip pat didesnę pinigų dalį išleidžia ir įvairioms impulsyvaus pirkimo prekėms, kokia yra bulvių traškučiai; vyresnio amžiaus žmonės traškučių beveik nebeperka, kadangi jie rūpinasi savo sveikata, nes traškučiuose yra daug riebalų;
• turintys aukštąjį išsilavinimą, nes turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės susiranda geresnį darbą ir daugiau uždirba todėl jie didesnę dalį savo pajamų gali skirti ne vien būtiniems dalykams; daugiau išsilavinę žmonės labiau linkę į naujoves ;
• viengungiai, šeimos su 1 – 2 vaikais ir šeimos be vaikų, manau kad segmentai pagal šeimos sudėtį skiriasi tik pajamom, kurios tenka vienam asmeniui šeimoje; taigi kuo daugiau pajamų tenka vienam asmeniui tuo daugiau jis gali skirti pinigų impulsyvaus pirkimo prekėm;
• kurių pajamos sudaro daugiau kaip 1000 lt, turintys daugiau pajamų žmonės daugiau pinigų gali skirti įvairioms prekėms tarp kurių ir impulsyvaus pirkimo (bulvių traškučiai).
Mūsų produkto tikslinė rinka – tai miesto žmonės, iki 30 metų amžiaus, turintys aukštajį išsilavinimą, įvairios šeūimos sudėties, ir turimtys didesnes negu minimalios pajamas. 4. PASKIRSTYMAS
Kiekvienoje rinkos sistemoje yra gamintojai pirkėjai ir vartotojai. Reikalinga surasti tokią sistemą, kuri padėtų prekyboje viską surišti. Tam atsiranda paskirstymas, kurio veiksmų pagalba prekė iš gamintojo perduodama vartotojui. Paskirstymas yra svarbus dėl to, kad jame dalyvauja mainai.
Pajuodis (1999.) paskirstymą apibūdina kaip marketingo komplekso elementą, apimantį sprendimus ir veiksmus, susijusius su prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo.
Paskirstymo, kaip specifinė ūkinės veiklos, būtinumas kyla dėl atotrūkio, neatitikimo, kuris yra tarp prekių gamybos ir vartojimo vietos, laiko, kiekio ir kokybės.
Stambių prekybos įmonių ir jų susivienijimų galia leidžia jiems daryti nemenką poveikį gamintojų marketingui. Todėl siekdami išlaikyti savo ekonominį savarankiškumą ir įgyvendinti savąją marketingo politiką, gamintojai turi tobulinti ir teisingai pasirinkti paskirstymo strategijas.
Prekė iš gamintojo pas vartotoją juda tam tikru keliu, kuris vadinamas paskirstymo kanalu. Šį kelią įtakoja paskirstyme dalyvaujančių tarpininkų skaičius. Taigi paskirstymo kanalas dažnai apibrėžiamas kaip grandinė tarpusavį susijusių įmonių, dalyvaujančių prekių judėjimo nuo gamintojo iki vartotojo procesas.
Paskirstymo kanalo pasirinkimas yra strateginis sprendimas, turintis didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir kt. Nuo jo priklauso kiek potencialių ir kaip juos pasieks įmonės prekės, kokių jie turi galimybių jas įsigyti, kokia rinkos dalis teks įmonei. Prekių paskirstymo keliai daro esminį poveikį gamintojo kaštams ir pajamoms, taip pat pačios įmonės bei jos prekių įvaizdžiui.
Įmonė turi gerai žinoti kas yra paskirstymo kanaluose, kad galėtų pasirinkti teisingą.
Paskirstymo kanalo ilgis – tai kanale esančių prekybos tarpininkų skaičius. Kanalo ilgis labai priklauso nuo to, koks naudojamas prekių paskirstymo būdas t.y. tiesioginis ar netiesioginis.
Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui pats.
Tiesioginis prekių paskirstymas gali vykti dviem būdais:
 Per savus prekių pardavimo padalinius bei specialius darbuotojus.
 Per savarankiškus tarpininkus, veikiančius pagal gamybos įmonės nurodymus ir jos interesus.
Manau tiesioginį paskirstymą su tam tikrom išlygom galima būtų pritaikyti traškučiam. (žr. 2. Schemą)

1. Schema
Šuo atveju gamintojas turėtų būti įsikūręs strategiškai geroje vietoje, kur gausu vartotojų. Manyčiau, pačioje gamykloje turėtų būti pardavimo padalinys kuris galėtų tiesiogiai pardavinėti pirkėjams traškučius žemesnėmis kainomis negu pas mažmenininką.
Jeigu gamykla būtų nuošaliau nuo savo pirkėjų ir vartotojų steigti savo traškučių firmines parduotuves kitose vietose manau būtų nepelninga, nes kainos skirtumas tarp gamintojo ir mažmenininko nebūtų labai didelis todėl išlaikyti firminę parduotuvę būtų sunku. Be to tiesioginis paskirstymas taikomas labiau toms prekėms, kurios yra brangios, reikalauja konsultacijų, specialaus aptarnavimo.
Gamintojas prieš nuspręsdamas pasirinkti tiesioginį savo prekių paskirstymo būdą, turi labai gerai apskaičiuoti ne tik tai, kiek jis gaus papildomų pajamų , bet ir kiek jis turės papildomų išlaidų, taip pat išsiaiškinti, ar jis finansiškai pajėgus tinkamai atlikti prekybos funkcijas.
Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis, besiskiriančiomis prekybos tarpininkų skaičiumi ir jų veiklos pobūdžiu. Galima išskirti tris pagrindines netiesioginės prekių paskirstymo formas:
 Kai prekių judėjimo iš gamintojo pas vartotoją kelyje įsiterpia didmeninės ir mažmeninės įmonės.
 Kai įsiterpia tik didmeninės prekybos įmonės.
 Kai įsiterpia tik mažmeninės prekybos įmonės.
Šios pagrindinės formos gali turėti įvairių modifikacijų, ypač didmeninės prekybos pakopoje.
Antroje schemoje pateiktas vienas iš netiesioginių paskirstymo būdų kurį galima panaudoti traškučiam.

2. Schema
Šiuo atve.ju gamintojas turėtų būti Lietuvoje, o didmenininkas kitoje šalyje. Didmenininkui labai būtų pravartu turėti daugiau gamintojų teikiančių panašią produkciją iš kitų šalių, kad mažmenininkai turėtų geresnį pasirinkimą ir kreiptųsi būtent į tą didmenininką. Taip pat didmenininkui apsimokėtų atidaryti firminę parduotuvę arba parduotuvę savo sandėliavimo vietoj. Lietuvoje reklamą turėtų vykdyti gamintojas vartotojui – traukimo metodą, o kitoje šalyje didmenininkas.
Traukimo metodą galima apibūdinti kaip rėmimo strategiją, kai siekiant sužadint prekės poreikio grįžtamąjį signalą pastangos ir veiksmai nukreipiami į galutinį vartotoją. Tokiu atveju gamintojas turi turėti ryšį su mažmenininkais.
Traškučių eksportavimas turėtų priklausyti nuo šalies buvimo vietos. Manau, tokios produkcijos kaip traškučiai eksportavimas į kitas šalis nebūtų labai pelningas, nes bulves auga beveik visur, be to kol pereitų per visus kanalo dalyvius kaina pakankamai iškiltų. Prie viso to dar prisidėtų papildomos reklamos išlaidos, kurio didintų kainą kitose šalyse. Jeigu įmonė nori veikti globaliai jai reikėtų įkurti naują gamyklą su sava technologija ir metodika kitose šalyse.
Lietuvos sąlygomis galimas dar vienas netiesioginis paskirstymas tinkantis traškučių prekybai. (žr.

4. Schemą.

3. Schema
Šio atveju didmenininkas Lietuvoje turėtų būti vienas. Pagedautina įvairių užsienio gamintojų produkciją įvairovė. Šiuo atveju reikėtų pateikti tiesiogiai vartotojui ir mažmenininkams. Vartotojus patrauktų pirkti tokio didmenininko filiale žemesnės kainos ir pasirinkimo įvairovė todėl ir didmenininkui tai apsimokėtų. Vartotojas pirkdamas daugelį prekių nori turėti pasirinkimo įvairių gamintojų pasiūlos palyginimo galimybę.
Reklamą turėtų vykdyti didmenininkas geriausia traukimo strategiją.
Mano nuomone Lietuvoje pats efektyviausias variantas traškučių prekyboje būtų toks: (žr. 4. Schemą)

4. Schema
Šis variantas geriausias dėl to, kad Lietuva yra nedidelė šalis ir gamintojas pilnai gali aptarnauti visus mažmenininkus norinčius pardavinėti gamintojo produkciją. Taip pat dėl nedidelio paskirstymo kanalo dalyvių skaičiaus gamintojas gaus daugiau pelno ir galės daugiau išlaidų skirti reklamai be to vartotojas šiuo atveju už produkciją mokės mažiau.
Dar yra išskiriamos trys prekių paskirstymo strategijos tai intensyvi atrankinė ir išskirtinė.
Intensyvus paskirstymas – tai kai gamintojas savo prekes vartotojui, siekia pateikti per kuo didesnį prekybos tarpininkų skaičių
Atrankinis paskirstymas – tai kai gamintojas pagal tam tikrus kokybinius kriterijus riboja prekybos tarpininkų, kuriems jis parduoda savo prekes, skaičių.
Išskirtinis pardavimas – tai kai gamintojas tam tikrame regione tik vienam prekybos tarpininkui suteikia teisią prekiauti savo prekėmis.
Manau intensyvus paskirstymas traškučiams visiškai netinka. Kitos dvi strategijas, galbūt būtų, galima pritaikyti su tam tikrais pataisymais tam tikrose situacijose. Parenkant paskirstymo strategiją traškučiam svarbiausia yra kuo trumpesnis paskirstymo kanalas ir kuo patikimesni ir populiaresni partneriai (didmenininkai).
Kalbant apie prekių paskirstymo sprendimus dar reikėtų paminėti marketingo logistiką, kuri turi įtakos paskirstymo pasirinkimui. Marketingo logistika tai sprendimai ir veiksmai, susiję su fizinių prekių judėjimu nuo gamintojo iki vartotojo. Marketingo logistika sistema susideda iš sandėlių, atsargų, prekių gabenimo, prekių laikymo, informacijos sistemų. Siekiant suformuoti gerą prekių paskirstymo sistema reikia gerai išanalizuoti visą marketingo logistiką.
Teoriškai galima taikyti daug visokių paskirstymo kanalo būdų, tačiau kiekvieno kanalo pasirinkimas būdingas tik tam tikrai, jai vienai būdingai, situacijai. Paskirstymo kanalą reikia pasirinkti tokį, kuris būtų pigiausias, pelningiausias ir geriausias tai situacijai – atsižvelgiant į laiko, vietos, erdvės ir kokybės santykį..5. PREKĖS MODIFIKACIJA
PREKĖS MODIFIKAVIMAS – tai prekės savybių pakeitimas. Jis gali būti labai įvairus ir remtis šiomis charakteristikomis:
• Medžiagos rūšimi (metalas, mediena, plastmasė ir t.t.);
• Prekės funkcija (panaudojimo tikslu);
• Išorės apipavidalinimu (forma, dizainu);
• Pakuote (paprasta arba reikalaujančia daug sąnaudų).
Modifikuotą prekę galima laikyti nauja preke. Kaip ir įvedant naują prekę į rinką, taip ir modifikuojant reikalinga idėja. Jei nėra idėjos, labai sunku ką nors pradėti. Naują idėją pasiūlyti gali:
• Vartotojai;
• Didmeninės ir mažmeninės prekybos darbuotojai;
• Įmonės darbuotojai;
• Nepriklausomos rinkos tyrimų firmos bei mokslininkai.
Labai svarbus naujų idėjų šaltinis yra vartotojai. Jų nusiskundimai gali parodyti prekės kokybės bei aptarnavimo tobulinimo kryptis. Prekyviečių darbuotojai, bendraudami su pirkėjais, sužino kokios prekės turėtų būti, kad pilnai patenkintų vartotojų poreikius ir gali pateikti šią naudingą informaciją.
Pagal surinktus duomenis, gamintojas gali priimti teisingus sprendimus ir modifikuoti prekę taip, kad ji maksimaliai atitiktų pirkėjų poreikius.

Mes nusprendėme pasiūlyti modifikuoti “PRINGLES” traškučius. Tai daryti siūlome keičiant pakuotę. Naujosios dėžutės pavyzdį pateikiame 1 paveiksle.
Mūsų idėja yra pasiūlyti vartotojams kiek neįprastą, proginę traškučių dėžutę. Joje bus pateikiamos visos trys “PRINGLES” siūlomos traškučių rūšys – originalūs, su grietine ir svogūnais, ir su paprika. Dėžutė turėtų būti 150 gramų talpos. Kiekvienos rūšies traškučių po 50 g. Šis mūsų produktas pardavimo vietose turėtų pasirodyti gruodžio mėnesį, kadangi jis skirtas Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga. Tai sezoninis produktas. Orientuojamasi į tai, kad naujas įpakavimas tarsi dovanos dėžutė, kurią galima nešti į svečius, taip pat papuošti šventinį stalą. Tai siurprizas vartotojams švenčių proga – “PRINGLES dovana – trys viename”.
Produkto kaina neturėtų būti didesnė nei šeši litai. Tiek apytiksliai kainuoja įprasta “PRINGLES” 200 gramų dėžutė. 50 gramų traškučių pakuotė kainuoja apie tris litus, todėl perkant mūsų pasiūlytą prekę pirkėjas sutaupytų pinigų ir pasmaguriautų visų trijų rūšių traškučiais. Pakuotės gamyba daug nekainuos, kadangi ją siūlome gaminti iš plastmasės.
Modifikuotos prekės pardavimo vietos neturėtų skirtis nuo vietų, kuriose parduodami “PRINGLES” traškučiai. Naująjį produktą pateiktume visoms prekyvietėms: dideliems prekybos centrams – supermarketams, universalioms maisto prekių parduotuvėms, degalinėms, ir kt.
Mūsų manymu, įvedant naują ar modifikuotą prekę, labai didelį vaidmenį atlieka rėmimas. Kol prekė yra nauja, vartotoją reikia kažkaip sudominti ją nusipirkti. Pats produktas, tai yra “PRINGLES” traškučiai, nėra nauja prekė, ji pakankamai gerai pažįstama vartotojams. Todėl reikia skirti labai daug dėmesio rėmimui ir įtikinti vartotoją pirkti naują, o ne įprastą pakuotę. Šiam tikslui mes siūlome kuponų žaidimą. Kiekvienoje naujoje pakuotėje pirkėjas rastų kuponą – žalią, raudoną arba geltoną, kuris atitinkamai nurodo traškučių rūšį. Surinkęs visų trijų spalvų kuponus, pirkėjas dovanų gautų naująją dėžutę traškučių, kurią galėtų atsiimti visose prekybos vietose. Taip pat manome reikėtų surengti savotiškas prezentacijas – pristatymus dideliuose prekybos centruose su Kalėdų Seneliu ir Snieguole (šventinei nuotaikai ir produkto paskirčiai atspindėti). Jų metu pirkėjai galėtų ne tik pasigrožėti naująja pakuote, bet ir paskanauti savo mėgstamų, o gal kai kuriems net ir neragautų traškučių. Prezentacijos turėtų vykti apie 16 – 19 valandą, mūsų manymu šiuo metu daugiausiai pirkėjų apsilanko parduotuvėse.
Vartotojas turėtų iš dalies keistis. Manome, kad šiuo produktu mes daugiau sudomintume vyresnius, galbūt net ir pagyvenusius vartotojus. Jiems turėtų patikti šventinė pakuotė ir jos, kaip dovanos pateikimas. Mūsų tikslinė rinka, pateikus naująjį produktą, būtų pirkėjai nuo 18 iki pensijinio amžiaus miesto žmonės, įvairios šeimos sudėties, turintys didesnes nei minim.alias (400 litų) pajamas.
Naująją pakuotę siūlytume gaminti Lietuvoje, taip produktas būtų ir pigesnis.
Produktas į rinką patektų netiesioginiu paskirstymo kanalu. Tai pavaizduota 1 schemoje:

5 schema. Modifikuoto produkto patekimas į rinką.

Šiuo atveju gamintojas vykdytų reklamą vartotojui, kadangi jis yra suinteresuotas, nes pats pateikia produktus( didmenininko nėra ). Reklama būtų vykdoma remiantis traukimo strategija: reklama orientuota į vartotoją, o jis norėdamas įsigyti produktą “eina pas mažmenininką”.

Gamintojas norėdamas pritraukti mažmenininkus, perkantiems didesnį kiekį teiktų nuolaidą. Šiuo atveju “išloštų” abi pusės – gamintojas gautų didesnį pelną, nes būtų perkama daugiau produkcijos, o mažmenininkui būtų sudarytos sąlygos įsigyti produktą pigiau.
Mūsų manymu toks modifikuotas produktas turėtų sudominti pirkėjus, kadangi naujoji dėžutė vizualiai turėtų patraukti vartotojus. Taip pat kaip jau minėjome, tai būtų labai puiki Kalėdinė ar Naujametinė dovana.IŠVADOS
Bulvių traškučius kaip laisvai parduodamą, daiktinę, vartojamą prekę galima įsigyti bet kurioje mažoje ar didelėje parduotuvėje. Asortimentas bulvių traškučių yra gana platus. Pirkėjams siūloma paskanauti net vienuolika jų prieskonių iš penkių rūšių (“OHO”, “Estrella”, “Pringles”, “Taffel”, “Lays”) bulvių traškučius. Vartotojai gali įsigyti įvairaus svorio pakelius, nuo 25 gr. iki 200 gr. Vadinasi, bulvių traškučiai yra prieinami kiekvienam pirkėjui pagal jo finansines galimybes, o jų asortimento įvairovė gali patenkinti kiekvieno vartotojo skonį.
Informacijos šaltinių yra be galo daug: televizija, radijas, interneto naršyklės, parduotuvės, draugai ir pažystami. Iš visų šių informacijos šaltinių ėmėme informaciją apie bulvių traškučius, jų rūšis, asortimentą, reklamą, rėmimą ir kt.. Gautos žinios padėjo lengviau analizuoti bulvių traškučių rinką.
Segmentavimas nėra savitikslis procesas. Jo tikslas – suskaidyti rinką į segmentus (tikslines vartotojų grupes), iš kurių firma galėtų sau pasirinkti rinkos taikinį, geriausiai atitinkantį jos galimybes ir tikslus. Tai yra orientuoti savo gaminamą produktą į tam tikras vartotojų grupes (nustatyti tikslinę rinką).
Paskirstymas paprastai būna dviejų rūšių, tai yra tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis prekių paskirstymas yra toks, kai gamintojas savo prekes pateikia vartotojui pats. Netiesioginis – kai vartoją prekė pasiekia per tam tikrus tarpininkus. Traškučių atveju, paskirstymas turėtų būti netiesioginis su kuo mažiau tarpininkų. Labai svarbu pasirinkti teisingą paskirstymo sistemą nes nuo to priklauso įmonės kaštai, pajamos ir įvaizdis. Paskirstymas turi didelę reikšmę visam marketingo kompleksui, ypač kainų politikai, reklamos organizavimui, pardavimo skatinimo priemonėms ir kt.
Pagrindinis kiekvienos įmonės tikslas yra ilgalaikis pelno maksimizavimas. Tą galima pasiekti, jei įmonė sugeba patenkinti vartotojų poreikius. Todėl didelę reikšmę šiame procese turi prekių modifikavimas. Modifikuotų prekių atsiradimas vartotojui dažniausiai yra reikšmingas, nes tai naujų produktų, kurie geriau patenkina poreikius arba kurie klientams suteikia didesnę naudą, įvedimas į rinką.
Savo darbe modifikuodami “PRINGLES” traškučių dėžutę, ją siūlome vartotojams pateikti Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų proga. Mūsų siūloma idėja skamba taip – “Pringles dovana – trys viename”. Modifikuodami traškučių pakuotę, mes įvertinome vartotojus, pasiūlėme apytikrę kainą ir pateikėme idėjas pardavimų skatinimui.LITERATŪRA
1. Marketingas/A. Pajuodis, V. Pranulis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė. Marketingas. Vilnius, 1999. 205.
2. Grybas J. Valstiečių laikraštis//Traškučiai Lietuvoje: sisteminiai tyrimai.ISSN1392-1142. 1998, Nr. 30, p.4.
3. Daisena. Produktai. Taffel traškučiai, 2005 (žiūrėta 2005 m.kovo 29 d.). Prieiga per internetą: http://www.taffel.lt/
4. Estrella: Kas trečias pakelis laimingas! 2005 (žiūrėta 2005 kovo 29 d.). Prieiga per internetą: .
5. www.lays.com
6. M.Kriaučionienė, R.Urbanskienė. techniškai sudėtingo produkto marketinginis planavimas. – Kaunas: Technologija, 1998.
7. E. Bagdonas, E.Kazlauskienė. Biznio įvadas. – Kaunas: Technologija, 1997.

Leave a Comment