Knygų pristatymų kaip reklamos formos analizė

TURINYS

ĮVADAS 3
1. Pasirinktų knygų pristatymų trumpa apžvalga 4
1.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų” 4
1.2. Marcelijaus Martinaičio knygos „Tylintys tekstai: Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“ pristatymas 7
2. Struktūrinių pristatymo dalių funkcijos. 9
2.1. Pristatymo įžanga 9
2.2. Pristatymo pagrindinė dalis 9
2.3. Pristatymo pabaiga. 10
3. Pristatomos knygos ir knygos pristatymo adekvatumas. 12
3.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų” 12
3.2. Marcelijaus Martinaičio “Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo 12
sąsiuvinio, 1971-2001″. 12
4. Organizaciniai sprendimai. Žiūrovų reakcija. 13
4.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų” 13
4.2. Marcelijaus Martinaičio “Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo 13
sąsiuvinio, 1971-2001″. 13
IŠVADOS 15
LITERATŪROS SĄRAŠAS 17ĮVADAS
Kursinio darbo tikslas yra apžvelgti ir išanalizuoti knygų pristatymus kaip tam tikrą reklamos formą. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai: apibendrinti knygų pristatymus suuvokiant juos kaip pasakojimus, apžvelgti jų struktūrą bei sudėtinių dalių funkcijas, įvertinti knygos ir pristatymo adekvatumą, įvardinti organizacinių sprendimų prasmę bei įvertinti pristatymo adresatų reakciją. Naudojama literatūra – I. Smetonienės konferencijos pranešimo tezės „Adresato poveikio priemonės reklamos tekstuose”; S. Urbonavičiaus „Marketingo pagrindai“ ir informaciniai internetiniai portalai. Tyrimo metodas – lyginamasis.1. Pasirinktų knygų pristatymų trumpa apžvalga
1.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų”
pristatymas

Renginys įvyko 2006 metų kovo 23 dieną, 17val. Kauno miesto viešojoje bibliotekoje. Renginys buvo anonsuotas internetinėje Kauno Savivaldybės svetainėje www.kaunas.lt, literatūrinėje svetainėje www.rasyk.lt ir kitose.

Knyga.

„13×13: trylika klausimų trylikai vyrų“ yra debiutinė žinomos dailininkės J. Stauskaitės knyga, kurią sudaro 13 pokalbių su žinomais Lietuvos politinio bei kultūrinio gyvenimo atstovais (V.Vitkauskas, A.Zuokas, L.Donskis, D.Kajokas ir kiti) bei autorės „pokalbis“ su pačia savimi. Knygoje ji atsiskleidžia kaip gana subjektyvi ir

r nenuolaidi tardytoja, kuriai rūpi įsiskverbti į pašnekovo asmenybės gelmes, pažiūrų esmę, atskleisti pašnekovo kitoniškumą. Dėl to pokalbiuose iškyla ir asmenybės, ir problemiškas mūsų laiko vaizdas.
Pokalbių ciklas buvo spausdinamas žurnale „Kultūros barai“ 2003-2006 m.

Pristatymo dalyviai.

Didžiąją dalį į pristatymą atėjusių žmonių sudarė maždaug 40-65 metų žmonės, dauguma – moterys, didelė dalis susirinkusiųjų – dailės, literatūros, teatro atstovai, kurie daugiau ar mažiau asmeniškai pažįsta autorę.

Pristatymo struktūra.

Pristatymas vyko keliais etapais:
1. Filmo „HERE and NOW“ prezentacija;
2. Autorės grafikos darbų pristatymas;
3. Autorės ir kitų renginio vedėjų pokalbis apie knygą;
4. Staigmena autorei – Kauno Lėlių teatro personažo Mažojo princo pasveikinimas;
5. Baigiamasis žodis ir žiūrovų klausimai.

Pradžioje, dar net nepasirodžius autorei ir kitiems renginio vedėjams, buvo parodytas trumpas 5-10 min trukmės filmas „HERE and NOW“, pristatantis J.Stauskaitę kaip dailininkę: pirma iš trijų filmo dalių supažindino su dailininkės darbo studija; anntrojoje dalyje buvo rodoma autorės privati dailės mokykla bei jos mokiniai; trečiojoje dalyje buvo trumpa ištrauka iš naujametinio vakarėlio; viso filmo metu rodyta kurianti, tapanti J. Stauskaitė.
Po tokios įžangos sekė maždaug 5min trukmės skaidrių su J.Stauskaitės grafikos darbais pristatymas. Būtent šiuo metu sujudo ir reaguoti pradėjo iki tol gan ramiai sėdėję žiūrovai – pasigirdo šnibždėjimasis, komentarai, nuostaba ir pasigėrėjimas. Besibaigiant prezentacijai įėjusi J.Stauskaitė susilaukė aplodismentų.
Pagrindinė ir ilgoji pristatymo dalis vyko pokalbio forma – įžanginį žodį tarė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Va

alentinas Sventickas, vėliau į pokalbį įsijungė ir Jūratė Stauskaitė bei poetas Donaldas Kajokas, vėliau dar ir perskaitęs du eilėraščius iš savo knygos ir taip priversdamas pernelyg rimtą publiką nusijuokti. Monotonišką diskusiją apie knygos rašymo procesą nutraukė staiga pasirodęs beveik valandą pavėlavęs žymus Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas, kurio dėka salė šiek tiek nuščiuvo. Jam besamprotaujant, kad sutikimas dalyvauti šioje „Stauskaitės avantiūroje“ buvo tarsi kelionė per kalnus, lygiai taip pat staiga ir dar daugiau pavėlavęs pasirodė filosofijos profesorius Leonidas Donskis, kuris visiškai išsklaidė mieguistą atmosferą į klausimus atsakinėdamas su jam būdingu užsidegimu ir ekspresija. Visuomenei dar žinomas kaip LRT laidos „Be pykčio“ vedėjas, L.Donskis padėjo tašką ilgam ir šiek tiek tuščiam vedėjų pokalbiui prisipažindamas, kad jo manymu ši knyga išliks literatūros istorijoje kaip 2005-2006 metų, specifinio laikotarpio kultūrinio bei politinio gyvenimo atspindys ir kad kaip nei viena kita knyga ji visada išliks vienodai suvokiama. Po šių žodžių nuaidėję plojimai buvo aiškiausias ženklas, jog pristatymas įvyko.
Tuomet iš užkulisių pasirodė Kauno Lėlių teatro lėlė – Mažasis princas – ir pasveikino Jūratę Stauskaitę su debiutinės knygos išleidimu bei padėkojo už Kauno Lėlių teatro dekoracijoms ir lėlėms kurti skirtus ilgus metus.
Trumpai apibendrinami vakaro pokalbį ir knygą, vedėjai paskubomis atsakė į keletą žiūrovų užduotų klausimų ir išskubėjo į čia pat, Viešojoje bibliotekoje, ek
ksponuojamą naują J.Stauskaitės dailės parodą.1.2. Marcelijaus Martinaičio knygos „Tylintys tekstai: Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“ pristatymas
Renginys įvyko 2006 metų balandžio 24 dieną, 16.30 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Apie renginį skelbta internetinėse svetainėse www.kaunas.lt, www.smic.lt, www.culture.lt, www.maironiomuziejus.lt ir kitose.

Knyga

„Tylintys tekstai: Užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“ – tai poeto dienoraščio užrašai, atskleidžiantys pilietiškai mąstančio menininko požiūrį į socialinius procesus ir kultūros padėtį nuo okupacijos laikotarpio iki šių dienų.

Pristatymo dalyviai

Didžioji dalis pristatymo dalyvių – vyresnio amžiaus žmonės, tačiau nemažai buvo ir moksleivių bei studentų.

Pristatymo struktūra

1. Parodos “Vakar ir visados” pristatymas.
2. Knygos pristatymas.
3. Baigiamasis žodis ir žiūrovų klausimai.

Pradžioje visi atėjusieji buvo palydėti į antrąjį muziejaus aukštą, kur buvo eksponuojama Marcelijui Martinaičiui skirta paroda – 101 eksponatas iš poeto gyvenimo. Rankraščiai, knygos, nuotraukos. Nuotraukose – tėvų jaunystė, gimtieji namai, studijų metai, pirmoji kelionė į JAV, literatūros vakarų akimirkos. Pirmoji knyga „Balandžio sniegas“, trečioji – „Saulės grąža“, kaip pats autorius sakė, suteikusi jam kūrybos laisvę ir pripažinimą. Ši knyga poetui brangiausia. Ten pat „Kukučio baladės“, meilės lyrikos rinkinukas „Atmintys“ bei pastarųjų metų leidiniai ir, žinoma, naujausia knyga „Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo sąsiuvinio, 1971-2001“.
Parodoje yra keletas rankraščių sąsiuvinių, prirašytų pieštuku, mėlynu, žaliu ir raudonu rašalu ar tušinuku, pavienių rankraščių lapų. Braukyti, taisyti tekstai – iškalbingi kūrybinio proceso liudininkai.
Kol žiūrovai dairėsi po ekspozicijų salę, autorius atsakinėjo į žurnalistės klausimus, čia pat, tarp ap

plink vaikštančių žiūrovų, nė kiek nesutrikęs ir ,rodos, nepastebintis į jį nukreiptos kameros.
Lygiai 17val. visi susirinkusieji pakviesti į Didžiąją Maironio svetainę. Buvęs mėgstamiausias Maironio kambarys išsiskiria iš kitų savo dekoravimu – moderno stiliaus lubos, tautinių motyvų juostomis puoštos sienos, gėlių vainiku apipintas Vytis ir žemaičių herbas. Šio kambario pasirinkimas buvo puikus sprendimas – žiūrovai dairėsi, grožėjosi, o įžvalgesni netgi pastebėjo, kad kambarys tarsi simbolizuoja patį M.Martinaitį – įvairus, nevienpusiškas, modernus ir tuo pačiu ištikimas tautiškumo dvasiai. Net kabantį žemaičių herbą kažkas susiejo su rašytojo gimtine – Raseinių rajonu.
Kambaryje kėdės buvo surikiuotos ratu – taip sudarytas jaukumo, bendrumo įspūdis. Pristatymas prasidėjo Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkės Virginijos Markauskienės sveikinimu rašytojui sulaukus garbingo jubiliejaus. Vėliau pristatymas vyko interviu forma – vedėja, o taip pat ir keli literatūros pasaulio atstovai (tokie kaip Donaldas Kajokas, Juozas Jasaitis, Petras Paliulionis, Petras Venclova, Eugenija Vaitkevičiūtė ir kiti) uždavinėjo poetui klausimus, į kuriuos jis atsakinėjo informatyviai ir tuo pačiu su nedidele doze humoro. Turint omenyje Marcelijaus Martinaičio garbingą amžių, buvo priimtas įdomus sprendimas – kai vedėja pastebėdavo, jog poetas jau truputį pavargęs, garso režisierius paprašydavo tylos ir įjungdavo įrašą, kuriame skambant poeto brolio Alberto kurtai muzikai M.Martinaitis deklamuoja savo eiles. Tokių intarpų metu atsipalaiduodavo ir patys žiūrovai, įrašas buvo geros kokybės ir pasižymėjo užburiančiu ritmiškumu. Vėliau poetas ir gyvai paskaitė keletą savo eilėraščių, taigi net nepažįstantieji jo kūrybos turėjo puikią progą susipažinti su ja vakaro metu. Pabaigai poetas atsakinėjo į susijusius su knyga žiūrovų klausimus.
Bendra pristatymo atmosfera buvo labai maloni ir jauki, žiūrovų veiduose neišnyko šypsenos, beveik po kiekvieno žiūrovų ar M.Martinaičio kolegų užduoto klausimo pasigirsdavo juokas. Kambario margumas ir visų buvusiųjų pristatyme žaisminga nuotaika puikiai derėjo.2. Struktūrinių pristatymo dalių funkcijos.
Apibendrinant pristatymų struktūrą galima pastebėti, kad jai nėra svetimos pagrindinės literatūrinio teksto struktūrinės dalys – įžanga, dėstymas, išvados (apibendrinimas). Abiejuose pristatymuose šių dalių ribos buvo gan ryškios, todėl galima jas atskirti ir trumpai aptarti kiekvieną atskirai. 2.1. Pristatymo įžanga
Tekste įžanga dažniausiai siekiama sudominti skaitytoją, pristatyti jam kūrinį, leisti susidaryti pirminį vaizdą apie jį. Knygos pristatymo atveju šios funkcijos išlieka, tačiau aktualu pristatyti ir knygos autorių, pagrindinius jo bruožus, gyvenimo faktus. Abu nagrinėjami pristatymai nebuvo išimtis.
Pirmosios knygos atveju pasirinkta šio tikslo siekti vaizdinių priemonių pagalba – trumpas filmas, sukurtas specialiai pristatyti autorę, parodyti jos kasdienybę ir aplinką, ir autorės grafikos darbų pristatymas, tarsi pasekmė to, kas rodyta filme. Tačiau šitokia įžanga iš dalies prasilenkė su tikslu, kuris turėjo atsidurti pirmoje vietoje – pristatyti knygą, sudominti atėjusius apie ją pasiklausyti žiūrovus. Ji atliko tik vieną funkciją – patraukliai pateikti autorės, kaip dailininkės asmenybę.
Marcelijaus Martinaičio knygos pristatymo įžangoje taip pat pasitelktos vaizdinės priemonės – eksponatų iš rašytojo gyvenimo paroda. Tačiau skirtingai nei pirmojo pristatymo atveju, eksponatai nebuvo vien tik pateikiantys patį autorių kaip įdomią asmenybę. Visi jie – ir asmeniniai rašytojo daiktai, ir nuotraukos iš įvairių jo gyvenimo etapų – atspindėjo pristatomos knygos turinį, t.y. rašytojo atsiminimus, svarbius ir įstrigusius gyvenimo įvykius. Taigi šio pristatymo įžanga iš esmės atliko visas funkcijas – pristatė autorių, knygą, sudomino žiūrovus. 2.2. Pristatymo pagrindinė dalis
Svarbiausias šios dalies tikslas yra suteikti žiūrovams daugiau ar mažiau išsamios informacijos apie knygą, įtikinti, kad ją verta įsigyti ir perskaityti, o tiems, kurie tai jau padare – artimiau susipažinti su knygos parašymo aplinkybėmis, faktais, kurie liko už knygos, tačiau ją įtakojo, išgirsti atsakymus į klausimus, iškilusius perskaičius knygą. Šioje pristatymo dalyje iš esmės vyksta komunikacinis procesas, marketingo teorijoje apibūdinamas kaip tiesioginis bendravimas tarp pirkėjo ir pardavėjo, kurio metu siekiama, kad siūloma prekė vartotojo sąmonėje būtų išskirta iš kitų ir kuriuo norima paveikti pirkėjo sprendimus, susijusius su prekės įsigijimu.
J. Stauskaitės pristatymo metu vėlgi tikslai prasilenkė su priemonėmis – pagrindinė dalis, vykusi pokalbio tarp autorės ir knygos herojų forma, iš esmės nesuteikė informacijos knygos neskaičiusiems žiūrovams, taip pat nepagrindė, kodėl šią knygą verta įsigyti, kuo ji vertinga. Pokalbio temos buvo artimos knygoje diskutuotiems klausimams – politinis Lietuvos gyvenimas, menas, švietimas, kultūrinių vertybių išlaikymas ir vystymas ir kita. Tačiau šiais klausimais diskutuojama su pristatymo svečiais (knygos herojais) beveik neatsigręžiant į pačią knygą, nenušviečiant žiūrovams konteksto, todėl neskaičiusieji knygos galėjo pasijusti tarsi be tikslo klausantys nepažįstamų žmonių asmeninio pokalbio. Todėl ši dalis reklamos atžvilgiu savo funkcijų neatliko.
Marcelijaus Martinaičio knygos pristatymo pagrindinė dalis vyko taip pat pokalbio forma, tačiau vedėjos užduodami klausimai buvo glaudžiai susiję su knygos turiniu, dauguma jų buvo siekta supažindinti žiūrovus su knygos parašymo aplinkybėmis, taip pat su autoriaus intencija – kodėl, ko siekdamas jis parašė knygą. Žiūrovai pokalbyje dalyvavo laisvai, bet kuriuo momentu jie galėjo užduoti savo klausimus ir sulaukti atsakymo. Tokio bendravimo siekė ir pats autorius, dažnai paklausdamas publikos „Ar manote kitaip?“, „Turbūt daugelis atsimenate.?“ ir pan. Ši pristatymo dalis atliko pagrindines savo funkcijas – žiūrovai išsamiau supažindinti su knygos turiniu, jos parašymo aplinkybėmis, jie sudominti, o atsakinėdamas į žiūrovų klausimus su jam būdingu humoro jausmu autorius pristatė knygą patraukliai, įtaigiai.2.3. Pristatymo pabaiga.
Pristatymo pabaiga siekiama apibendrinti visa, kas pasakyta, baigiamuoju žodžiu paskutinį kartą paskatinti žiūrovus įsigyti ir perskaityti knygą ir padėkoti jiems už skirtą dėmesį.
Pirmajame pristatyme ir ši dalis neatliko savo funkcijų – apibendrinimo nei iš autorės, nei iš kitų pristatymo vedėjų neišgirsta, apskritai pristatymas pabaigtas skubiai (pačios autorės paaiškinimas buvo “Na jau be penkių minučių septynios, taigi reikia skubėti į kitoje salėje pristatomų mano darbų parodą”), ne itin mandagiai (dauguma norėjusių užduoti klausimą taip ir liko neišgirsti) ir neefektyviai.
Antrojo pristatymo pabaiga atliko pagrindines funkcijas – renginio vedėja apibendrino pristatymo tikslus ir knygos pobūdį, autorius padėkojo už jam skirtą parodą bei renginį, kurio metu buvo pasveikintas garbingo jubiliejaus proga ir kantriai atsakinėjo į visus užduotus klausimus.3. Pristatomos knygos ir knygos pristatymo adekvatumas.
Šiame skyriuje bus palygintas knygos pobūdžio ir pristatymo formos atitikimas struktūrine ir turinio prasme. 3.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų”
Pristatoma knyga – pokalbių su žymiais Lietuvos politinio, kultūrinio pasaulio atstovais rinkinys, pagrindinės pokalbių temos – asmens vertybės, kultūriškumo vystymas ir išlaikymas, politinis Lietuvos gyvenimas ir t.t.
Knygos pristatymo forma – taip pat interviu su tais pačiais knygoje klausinėtais herojais, todėl galima sakyti, jog struktūrine prasme pačios knygos ir jos pristatymo adekvatumas aiškus.
Pagrindinės knygoje nagrinėtos problemos ir pristatymo metu vykusi diskusija remiasi tomis pačiomis temomis, todėl ir turinio prasme knyga bei jos pristatymas yra adekvatūs. 3.2. Marcelijaus Martinaičio “Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo
sąsiuvinio, 1971-2001″.
Marcelijaus Martinaičio pristatyta knyga – jo prisiminimai, biografinės detalės, nuomonė apie buvusį sovietinį ir dabartinį kultūrinį gyvenimą bei socialinius procesus. Struktūros atžvilgiu pristatymas atitinka knygą – jo metu autorius dalijosi prisiminimais, pristatyta eksponatų iš jo gyvenimo paroda taip pat atspindėjo poeto praeitį bei gyvenimo istoriją.
Pristatymo metu pagrindinės temos buvo pilietiškumas, jaunimo kultūros klausimas, literatūros padėtis šiais laikais, taigi turinio prasme pristatymas ir knyga taip pat yra adekvatūs.4. Organizaciniai sprendimai. Žiūrovų reakcija.
Geras pristatymo organizavimas ir papildomos reklaminę funkciją atliekančios priemonės yra itin svarbūs knygos pristatymo aspektai – žmogaus apsisprendimą pirkti ar nepirkti prekę ar paslaugą lemia ne tik žodinė informacija, bet ir vaizdinės, garsinės priemonės. Abiejuose pristatymuose šių priemonių ir kitų organizacinių sprendimų, remiančių knygos vertę žiūrovų akyse, netrūko. Aptarus žiūrovų reakciją į juos galima daryti išvadas, ar priemonės veikė teisingai, ar jų poveikis buvo nepastebimas, kurie elementai susilaukė stipriausios reakcijos ir kokia ji buvo – teigiama ar neigiama.4.1. Jūratės Stauskaitės “13×13: trylika klausimų trylikai vyrų”
Pristatymo pradžioje rodytą autobiografinį filmą bei grafikos darbų skaitmeninę prezentaciją galima priskirti minėtoms vaizdinėms priemonėms. Nors foninio garso kokybė ir trikdė sklandų šių priemonių pateikimą, tačiau vaizdo kokybė buvo puiki ir kompensavo trūkumus. Pristatymo metu įterptas teatro lėlės pasirodymas buvo priemonė žiūrovams nustebinti, tačiau knygos suvokimui ir vertei žiūrovų akyse įtakos tai neturėjo, todėl ši priemonė tik prisidėjo prie bendro pristatymo vaizdingumo. Daugiau renginio scenarijuje vaizdinių ar garsinių priemonių nebuvo, nors turint omenyje gan nykią ir tuščią pristatymo erdvę (salę Kauno viešojoje bibliotekoje) jos tikrai buvo reikalingos.
Stipriausios žiūrovų reakcijos susilaukė autorės grafikos darbų pristatymas, salėje girdėjosi susižavėjusių žiūrovų komentarai ir pagyrimai, o jai pasibaigus nuaidėjo ilgi plojimai. Tad nors papildomų priemonių pasirinkime ir kokybėje buvo trūkumų, žiūrovams jos paliko gerą įspūdį.4.2. Marcelijaus Martinaičio “Tylintys tekstai: užrašai iš raudonojo
sąsiuvinio, 1971-2001″.
Pačio pristatymo metu vaizdinių priemonių galima sakyti nebuvo, tačiau prieš prasidedant jam kiekvienas atėjusysis buvo palydėtas į tikrai nemažą (101 eksponatas) poetui skirtą parodą. Ši paroda žiūrovams paliko tikrai gerą įspūdį, visų pirma todėl, kad daugeliui ji buvo staigmena, o antra, eksponatai išties buvo neeiliniai, jų išdėstymas (kompozicija) buvo puikus. Kaip netiesioginę vaizdinę priemonę galima paminėti ir pristatymui pasirinktą erdvę – buvusią Maironio svetainę, kurios interjeras sužavėjo daugelį žiūrovų; o jaunimo atstovai prasitarė Maironio muziejuje esą pirmą kartą, bet dabar tikrai norintys pamatyti visus kambarius ir ekspozicijas.
Garsinės priemonės – tai yra garso įrašai, kuriuose skamba poeto brolio kurta muzika ir poeto skaitomos eilės, taip pat sužavėjo publiką, jų metu įsivyravusią mirtiną tylą pertraukdavo tik pats poetas, pajuokaudamas “Nagi, nemigdykime žmonių”. Tačiau žiūrovų plojimai (o kai kurių moterų akyse netgi pasirodžiusios ašaros) buvo patys geriausi įrodymai, kad ši priemonė pasirinkta teisingai ir stipriai paveikė žiūrovus.IŠVADOS
Apžvelgus ir išanalizavus knygų pristatymus kaip tam tikrą reklamos formą, apibendrinus juos, apžvelgus struktūrą bei sudėtinių dalių funkcijas, įvertinus knygos ir pristatymo adekvatumą, įvardinus organizacinių sprendimų prasmę bei įvertinus pristatymo adresatų reakciją galima daryti šias išvadas:
1. abiejų pristatymų struktūrą galima sulyginti su teksto struktūra.
2. tekste įžanga dažniausiai siekiama sudominti skaitytoją, pristatyti jam kūrinį ir knygos autorių, pagrindinius jo bruožus, gyvenimo faktus. Pirmosios knygos atveju įžanga atliko tik vieną funkciją – patraukliai pateikti autorės, kaip dailininkės asmenybę. Antrosios knygos atveju įžanga iš esmės atliko visas funkcijas – pristatė autorių, knygą, sudomino žiūrovus.
3. svarbiausias pagrindinės pristatymo dalies tikslas yra suteikti žiūrovams daugiau informacijos apie knygą, įtikinti ją įsigyti, supažindinti su knygos parašymo aplinkybėmis. J. Stauskaitės pristatymo pagrindinė dalis reklamos atžvilgiu savo funkcijų neatliko. Marcelijaus Martinaičio knygos pristatymo pagrindinė dalis atliko esmines savo funkcijas – žiūrovai išsamiau supažindinti su knygos turiniu, jos parašymo aplinkybėmis, jie sudominti, knyga pristatyta patraukliai, įtaigiai.
4. pristatymo pabaiga siekiama apibendrinti visa, kas pasakyta, baigiamuoju žodžiu paskutinį kartą paskatinti žiūrovus įsigyti ir perskaityti knygą ir padėkoti jiems už skirtą dėmesį. Pirmajame pristatyme ir ši dalis neatliko savo funkcijų. Antrojo pristatymo pabaiga atliko pagrindines funkcijas – renginio vedėja apibendrino pristatymo tikslus ir knygos pobūdį, autorius padėkojo už jam skirtą dėmesį.
5. abiejų knygų pristatymai struktūrine ir turinio prasme yra adekvatūs pristatomai knygai.
6. abiejuose pristatymuose naudotos papildomos vaizdinės ir garsinės priemonės, jų efektyvumas atsispindėjo žiūrovų reakcijose. Ir pirmojo, ir antrojo pristatymų metu naudotos priemonės susilaukė teigiamos reakcijos.
7. abu pristatymai vyko sklandžiai, buvo išlaikytas žiūrovų dėmesys, tačiau Marcelijaus Martinaičio knygos pristatymo reklaminis poveikis buvo stipresnis nei Jūratės Stauskaitės dėl geriau organizuotos renginio eigos, papildomų priemonių kokybės, pasirinktos pristatymui erdvės išskirtinumo ir patrauklumo, kontakto su žiūrovais išlaikymo ir laisvos, neįpareigojančios atmosferos sukūrimo. Jūratės Stauskaitės pristatymas buvo efektyvi reklaminė priemonė pristatant autorę kaip dailininkę, tačiau knygos patrauklumui ir vertei žiūrovų akyse šis renginys reikšmingos įtakos nepadarė.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. SMETONIENĖ, I. Adresato poveikio priemones reklamos tekstuose. – Valodu kontakti un mijiedarbiba (konferencijos pranešimu tezes). Ryga, 2005.
2. URBONAVIČIUS S., Marketingo pagrindai. Vilnius, 1991
3. Prieiga per Internetą: http://amb.urm.lt/rusija/showitem.php?TopMenuID=733&ItemID=1701&SiteID=71&LangID=1
4. Prieiga per Internetą:

http://humanitas.hmf.ktu.lt/literatura/lt.php/kronika/naujienos/valg_serija_ir_orfjas/2258
5. Prieiga per Internetą:

http://www.jesuit.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=17

Leave a Comment