DRABUŽIŲ PARDUOTUVIŲ ĮVAIZDŽIO VERTINIMAS (VARTOTOJO SAVYBĖS)

by

0x01 graphic

VILNIAUS UNIVERSITETO

TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA

Agnė Žilevičiūtė, Povilas Dirgėlas, Goda Turskytė

3BA- 2 grupės studentai, 3 kursas

DRABUŽIŲ PARDUOTUVIŲ ĮVAIZDŽIO VERTINIMAS (VARTOTOJO SAVYBĖS)

Darbo vadovas dr. V. Dikčius

Darbo įteikimo data 2010 06 14

Vilnius, 2010

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..3

1.Prekės ženklo įvaizdis……………………………………………………………………………………………..4

Prekinio ženklo vertė…………………………………………………………………………………………….8

2.Kitų autorių modeliai……………………………………………………………………………….. ……………8

2.1 Atskirų požymių svarbumo nustatymas………………………………………………………………….12

2.2. Prekės ženklo elementai………………………………………………………………………………………13

2.3. Vertinimo metodai………………………………………………………………………………………………14

3.METODOLOGIJA…………………………………………………………………………………………………….15

4.TYRIMOREZULTATAI…………………………………………………………………………………………..19

5.Iʉvados……………………………………………………………………………………………………………………..51

6. Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………………53

7.Priedai……………………………………………………………………………………………………………………..54

ĮVADAS

Įvaizdis yra vienas iš svarbiausių elementų bet kokiam šių laikų verslui, o ypač rūbų pramonei. Įvaizdį galima apibūdinti kaip psichologinį bei socialinį reiškinį, kuris daugiau ar mažiau įtakoja mūsų kasdieninį gyvenimą. Kiekviena kompanija kreipia didžiulį dėmesį į kiekvienos parduotuvės įvaizdį. Mes pasirinkome „Drabužių parduotuvės įvaizdis ( vartotojo savybės)“ temą ,nes mums, kaip būsimiems verslininkams, įdomu, koks turi būti parduotuvės įvaizdis ir kokio tipo klientus mes galėtume pritraukti į ją. Kalbant apie drabužių pramonę, kiekvienas verslininkas nori, jog jų prekės vardas būtų garsiausias bei žinomiausias. Garsiausios kompanijos jau turi susikūrusios tam tikrą savo įvaizdį, bet ir mažiau žinomos kompanijos bando jį sukurti.

Mūsų darbo tikslas yra ištirti pasirinktų drabužių parduotuvių įvaizdį žvelgiant iš vartotojo savybių pusės. Tyrimo objektais pasirinkome penkias Lietuvoje žinomas bei veikiančias drabužių parduotuves: „Aprangos galerija“, „Mango“, „Zara“, „Nike“ ir „City Man&Women“.

Norint pasiekti savo tikslus, pirmiausia turime išanalizuoti keletą teorinių aspektų, kurie yra:

Prekės ženklo įvaizdžio apidrėžimas.

Mokslininkų naudojami modeliai.

Prekės ženklo elementai.

Vertinimo metodai.

Esminė mūsų kursinio darbo užduotis, atlikti drabužių parduotuvių įvaizdžio tyrimą. Duomenų gavimui buvo sukurta mūsų tyrimo anketa. Respondentai buvo atrinkti atsitiktinai, patogumo principu.

Atlikdami šį darbą naudojomės užsienio mokslinės literatūros šaltiniais, t.y. knygomis bei straipsniais ir internetu.

Praktinė kursinio darbo dalis buvo analitinė. Išanalizavome pirminius duomenis. Šiuos duomenis realizavome diagramuose, lentelėse ir aprašymuose. Jų dėka gavome rezultatus ir išvadas, kurias aptarsime kursinio darbo eigoje.

Kursinį buvo sunkoka rašyti, nes sunku rasti reikiamos informacijos teoriniai daliai. Kursinis reikalavotikslaus ir atsakingo darbo, todėl teorinę dalį rašė Goda Turskytė, o praktinę dalį – Agnė Žilevičiūtė ir Povilas Dirgėlas.

Prekės ženklo įvaizdis

Prekės ženklo įvaizdis dažnai tarnauja kaip informacinis ženklas, kad suformuotų išvadas apie parduotuvės prekių kokybę (Olshavsky, 1985). Žinant, jog prekės ženklo įvaizdis padeda suprasti ir įvertinti kokybę, kad mažmeninis įvaizdis ir jo įtaka yra pirkėjams suvokiami, manoma, kad esant dviems informaciniams ženklams – pirkėjams būtų lengviau suformuoti tam tikras išvadas apie tai. Pirma, prekės ženklų esamumas parduotuvėse padeda suformuoti pirkėjams tų prekių kokybiškumo požiūrius, kurie daro įtaką jų mažmeninio įvaizdžio suvokimui. Antra, prekės ženklas turi būti suprantamas, pripažintas ir kokybiškas pirkėjo akimis. Tai daro įtaką pirkėjams susidarant išvadas ir mažmeninio įvaizdžio įspūdį. Taip parodoma, kad vadybninkai turi sudominti šiais aspektais, kurie tūrėtų atsispindėti parduotuvės fone ir pritraukti pirkėjus. [1]

Vienas iš prekės ženklo įvaizdžio apibrėžimų, kuris yra plačiai priimtas literatūroje yra apibrėžiantis šią trukmę kaip “suvokimą apie prekės ženklą, atspindėtą kaip asociacijos, egzistuojančios vartotojo atmintyje” – Keller (1993). Pasak šio autoriaus, asociacijos gali būti sukurtos nuo tiesioginės patirties su nauda ar paslauga, nuo praneštos informacijos iki kitų komercinių šaltinių, darydamos išvadas pagal anksčiau egzistuojančias asociacijas: apie kompaniją, kilmę, ir t.t.. Asociacijos, kurios sudaro prekės ženklo įvaizdį gali atkreipti dėmesį į apčiuopiamus ir į neapčiuopiamus aspektus. Aaker (1994) rodo,kad asociacijos yra pagrįstos tokiais aspektais kaip produkto požymiai, neapčiuopiami faktoriai (suprasta kokybė, technologinis vadovavimas, ir t.t.). [1]

Asmeninė identifikavimo funkcija yra susieta su faktu, jog vartotojai gali identifikuoti save su kai kuriais prekės ženklais ir išvystyti artumo jausmus jiems. Literatūroje apie prekės ženklo įtaką, pagrindinė teorija yra siejama su atitikimu tarp vartotojo elgesiu, jo 5vaizdžiu ir pačio produkto įvaizdžiu. Ši teorija yra pagrįsta tuo, jog asmenys gali praturtinti savo įvaizdį per prekės ženklų įvaizdžius, kuriuos jie perka ir naudoja. Tokiu būdų sukuriamas pastovumas tarp prekės ženklo įvaizdžio ir vartotojo įvaizdžio. Tada vartotojas labiau įvertina prekės ženklą ir dažniau jį perka (Graeff, 1996; Hogg ir al., 2000). Socialinė identifikavimo funkcija yra pagrįsta prekės ženklo gebėjimu veikti kaip komunikacijos instrumentas, leidžiantis vartotoją atskirti save nuo grupių asmenų, kurie sudaro jo artimiausią socialinę aplinką (tie žmonės, su kuriais jis šiuo metu kartu veikia ar trokšta veikti). Vartotojai, sudominti šia funkcija, teigiamai vertins tuos prekės ženklus, kurie turi gerą reputaciją tarp grupių, kurių dalimi jie nori būti ( Shiffman, 2000). Padėties funkcija reiškia jausmus, susižavėjimą ir prestižą, kurį vartotojas gali patirti naudodamas prekės ženklus (Solomon, 1999). Pagal Vigneron ir Johnson (1999), ši funkcija yra pagrįsta penkiomis prekės ženklo savybėmis:

1) asmens valdžios ir socialinės padėties simbolis;

2) socialinio pritarimo atspindys;

3) išskirtinumas ar apribojimas pasiūlymui į mažą žmonių skaičiaus grupę;

4) emocionalios patirties įnašas;

5) techninis pranašumas. [2]

Prekės ženklo asmenybė yra patraukli ir žavi sąvoka rinkodaroje šiandien. Aaker (1996) apibūdino tai, kaip vieną iš pagrindinių matmenų prekės ženklo tapatumo ir galbūt kaip artimiausią kintamąjį į vartotojų sprendimų priėmimo procesą pirkime. Asmenybės mintys palaiko tendencijas šiuolaikinėje visuomenėje, kuri vertina asmeninius santykius. Tai taip pat siejasi su mintimi, kad santykiai yra svarbūs socialiniame gyvenime. [3]

Prekės ženklo asociacijos daro įtaką “įvertinimui alternatyvų” , kurios atspindi pagrindinį vartotoją, perkantį įvaizdžio modelius. Šioje stadijoje ir šitiems tikslams realizuoti – reklamavimas yra efektyviausias komunikacijos įrankis. Galbūt matomiausias ir žinomiausias asmenybės sukūrimas yra matomas garsenybės įvaizdis. Vieši didvyriai, sportininkai, pop žvaigždės ir kino žvaigždės yra samdomi, jog paskolintų savo asmenybę prekės ženklui ilgam laiko tarpui ir ši praktika vis dar yra populiarumo viršūneje. [3]

Žmogaus asmenybės bruožai ir jo veiksmai yra nustatyti ir pasireiškia per asmens elgesį, pasirodymą, požiūrį ir tikėjimą bei demografines savybes. [3]

Iki tol, kol prekės ženklas siūlo klientams geresnę suprantamąją vertę, geras rinkos supratimo atlikimas seks tai, nes jis yra prekės ženklo pastovumą menanti elgesio ypatybė. Vadinasi, vartotojai kultu laiko santykį su prekės ženklais, kurie apima gyvensenos, giminės, amžiaus, išsilavinimo, socialinių verčiųir kultūros sritis. [3]

Santykis tarp prekės ženklo ir kliento asmeniškumo turi tris matmenis – stiprų, svyruojantį ir silpną. Stiprus santykio laikymas priveda prie ištikimybės išsivystymo tuo metu, kai silpnos sąsajos formuoja atskirą santykį. Svyruojantis matmuo kelia pavojų prekės ženklui, pereinančio dėl abejonės vartotojo sprendimui, kuris bus sujungtas su prekės ženklu ar kitaip. [3]

Plummer (1985) manymu, prekės ženklo įvaizdis susideda iš trijų esminių požymių:

1) fiziniai požymiai (pavyzdžiui, spalva);

2) funkcinės savybės (pavyzdžiui, valo dantis efektyviau);

3) charakterizavimas (pavyzdžiui, jaunatviškas).

Šį paskutinį charakterizavimo procesą pavadino prekės ženklo asmenybe. [4]

Prekės ženklo įvaizdis buvo ilgai pripažintas kaip svarbi sąvoka rinkodaroje. Bendra teorija yra tokia, kad vartotojų sąsajos yra stiprios, palankios ir unikalios asociacijos į prekės ženklą, kuris yra jų atmintyje, jei jie pritaria prekės ženklo įvaizdžiui (Keller, 1998). Vartotojui, prekės ženklo įvaizdis gali būti pagrįstas tiesiogine patirtimi su prekės ženklu, taip pat per prisilietimą prie prekės ženklo, ir net per stebėjimą, koks žmonių sluoksnis naudoja prekės ženklą ar, kai prekės ženklas yra geriausiai panaudotas (Patterson, 1999). Toliau, prekės ženklai gali būti sujungti su tam tikrais tipais žmonių ir atspindėti skirtingas vertes ar bruožus. Pasirinkdamas tam tikrus prekės ženklus, asmuo gali susisieti su savimi ar kito žmogaus tipu, kuriuo jie yra ar nori būti (Keller, 1998). Iš esmės, prekės ženklo įvaizdis yra subjektyvus suvokimas, protinis pavaizdavimas funkcinėje ir nefunkcinėje informacijoje dėl produkto ar paslaugos (Patterson, 1999).Prekės ženklo įvaizdis yra vartotojo atmintyje ir yra apibrėžtas suvokimo ir asociacijų, esančių vartotojo atmintyje (Keller, 1998). Viena svarbi dalis šio subjektyvaus suvokimo prekės ženklo įvaizdžiui yra simbolinė sąvokų prekės ženklo – asmenybė ir vartotojų vaizdai. [5]

Santykis tarp prekės ženklo ir kliento asmeniškumų turi tris matmenis – stiprus, svyruojantis bei silpnas. Stiprus santykio laikymasis tuo metu, kai silpnos sąsajos formuoja atskirą santykį. Žiniasklaidos įtaka prekės ženklo santykio išvystyme siejasi su emocionalia prekės ženklo įvaizdžio puse. Reklamavimas sukuria lemiamią vaidmenį asmenybės sukūrimo procese. Žinutė turi būti pristatoma pastoviai visose rinkodaros iniciatyvose. Produkto įpatybės bando kreiptis į vartotojus racionaliai. Pardavimų tvirtinimas tūrėtų būti toks, jog pirkėjai galėtų atskirti prekės ženklus nuo konkurentų. Pasiekiamumas – „prekės ženklo balsas“ yra dalis pažado. Klientai girdi balsą automatizuotose paslaugos sistemose, mažmeniniame pardavime bei kitur. Tonas, turinys ir balso niuansai yra kritiški. Svarbiausia yra ar pirkėjas supranta reikšmes ant produkto, nors pirkėjai apskritai sunkiai tiki išoriniais ženklais, kitaip tariant produkto išvaizda. Kalbant apie prekės ženklo įvaizdį greičiausias ir lengviausias kelias mažmenininkui yra nustatyto prekės ženklo mėgdžiojimas. Net jei mažmenininkas nusprendžia pastatyti savo prekės ženklą prie analogiškų, jis gali skleisti kainą per platų produktų diapozoną. Tikėtina, jog jo kainos bus palyginti žemos. Net jei mažmenininkas nusprendžia sukurti savo prekės ženklo įvaizdį, kainos bus žemesnės už tiekėjo. [3]

Abstraktus tikslas – šis tikslas pasiūlo išbandyti modelį, kuris rodo, kaip prekės ženklo praplėtimas paveikia visaapimantį prekės ženklo įvaizdį. Ryšiai tarp tinkamų kintamųjų prekės ženklo ištęsimo strategijose Jungtinėje Karalystėje ir ispanų rinkose yra analizuoti, kad nustatytų, ar prekės ženklo ištęsimo strategijos turi tą patį prekės ženklo įvaizdžio padarinį. Metodas – empirinis studijavimas buvo vestas Jungtinėje Karalystėje ir Ispanijoje, naudodamas struktūrinę išlyginimo analizę. Du išankstiniai testai buvo vesti, kad išrinktų prekės ženklus ir pratęsimą. Rezultatai – Rezultatai rodo, kad prekės ženklo ištęsimo strategija atskleidžia prekės ženklo įvaizdį abiejose rinkose. Manoma, kad prekės ženklo įvaizdis prieš ištęsimą ir tinkamas turi teigiamus rezultatus prekės ženklo įvaizdžiui po pratęsimo. Praktinė reikšmė – rezultatai rodo, jog firma, kuri turi gerą prekės ženklo įvaizdį prieš pratęsimą rizikuos mažiau, kai jau išleis į rinką naują produktą su tuo pačiu prekės ženklo vardu. Produktui paklausi bus ta rinka, kurioje vartotojai, kurie jau žino prekės ženklo produktus ir kas tuo pačiu momentu supranta geresnį to produkto įvaizdį. Kuo ilgiau irkuo giliau produktas yra rinkoje tuo labiau vartotojas jį įsimena ir jo įvaizdis automatiškai auga. [3]

Plummer (2000, p. 81), manymu, prekės ženklo asmenybė vaidina kritišką vaidmenį – pasirinkime „man“, ar “aš matau save patį tame prekės ženkle” pasirinkime. Prekės ženkložmogaus asmenybės bruožų padarinys yra bet kokio tiesioginio ar netiesioginio kontakto asmuo susietas su prekės ženklu (Aaker, 1997; Plummer, 2000). Tiesioginiai prekės ženklo asmenybės bruožai atsiranda iš bet kokio asmens, susieto su prekės ženklu,( pvz., atstovas, kompanijos vadovaujantis pareigūnas ir šeimos nariai), ir jis perkeliamas į visaapimantį prekės ženklo asmenybės suvokimą. Netiesioginiai prekės ženklo asmenybės bruožai atsiranda iš tokių informacinių šaltinių, kaip produkto požymiai, produkto kategorija, registruotas prekės pavadinimas ir simbolis, reklamuojantys metodą, kainą, ir demografines savybes (pavyzdžiui giminę ir socialines klases). [5]

Kiekvienas prekės ženklo asmenybės matmuo yra padalytas į aspektus, kurie aprūpina kiekvieno matmens indikatorius. Visumoje, standartinis prekės ženklo asmenybės matmuo matuoja penkis asmenybės matmenis (t.y. Nuoširdumas, Susijaudinimas, Kompetencija, Išprusimas, ir Tvirtumas) bei dar 15 aspektų. Ligi šiol prekės ženklo asmenybės matmuo yra vienintelis publikuotas ir plačiausiai naudotas prekės ženklo asmenybės matas, kuris buvo pateikimas per skirtingus prekės ženklus ir produkto kategorijas. [5]

Prekės ženklo įvaizdis ir vartotojų įvaizdis yra pripažinti kaip pagrindiniai pirkimo elgesio aspektai. Tokiems sprendimams dažniausiai turi didelės įtakos įvaizdis. Jis yra “multimatuojamasis suvokimas”, kuris priklauso nuo situacijos ir apima tikrus idealus – pačius komponentus. Vartotojų įvaizdis ir prekės ženklo įvaizdis atspindi unikalią kokybišką vartotojų elgseną. Ji gali kilti iš tiesioginės patirties ar suformuota reklamos dėka. Prekės ženklai yra dažnai jungiami su skirtingais žmonių bruožų ir verčių tipais. Atitikimas tarpprodukto ar prekės ženklo įvaizdžio ir vartotojo įvaizdžio yra būtinas. Analitikai išmatavo šį įvaizdžio atitikimą su prekės ženklo vartotojų atvaizdu. Vartotojų prekės ženklo vaizdai yra susiję su “vartotojo suvokimu prekės ženklo tipiškuoju vartotoju” tokio kaip tam tikri marškiniai tinkami “jupiams”. Tyrėjai ilgai aukštino supratimą, jog prekės ženklai turi simbolinę taip pat kaip ir naudos vertę. [5]

1.1. Prekinio ženklo vertė

Prekinio ženklo politika yra svarbi gamintojams, mažmenininkams bei vartotojams. Mažmenininkai vertina prekinį ženklą todėl, jog vartotojai perka tose parduotuvėse, kuriose yra jų pageidaujami prekiniai ženklai. Kai kurie mažmenininkai sukūrė savo parduotuvės prekinius ženklus, kad ir toliau didintų savo klientų ištikimybę. [6]

Campbell Soup yra testas, kuriuo parodyta, jog naujus pomidorus perka todėl, kad yra naujas prekės ženklas ant jų. [6]

Vartotojai gali turėti naudos labiausiai iš pačio prekės vardo. Konkuruojančių produktų su skirtingais prekės ženklais pripažinimas leidžia jiems būti efektyvesniais pirkėjais. Vartotojai gali atpažinti ir išvengti produktų, kuriais jie yra nepatenkinti, tapdami ištikimi kitam, labiau patikimesniam prekės ženklui. Lojalumas prekės ženklui dažnai lengvina vartotojų sprendimų priėmimą, šalindamas išorinės paieškos reikalingumą. [6]

2. Kitų autorių modeliai

Modelis pristatytas Keller (1998), klasifikuoja asociacijas į tris svarbiausias kategorijas: 1) požymiai; 2) nauda; ir 3) požiūriai. Modelis turi savyje daug panašių elementų į Aaker modelį (1991), apimdamas asmenybę, vartotoją, vartojimą ir kainą, bet klasifikuoja juos, kadangi ne produktas susiejo asociacijas. Šis modelis taip pat prideda supratimą, požiūrį į prekės ženklą, kuris, kaip manoma, yra svarbiausia asociacija. Nauda gali būti klasifikuota kaip funkcinė, simbolinė ar pagrįsta patyrimu (Parkas ir al. 1986), kuris aiškiai sieja šitą naudą prekės ženklo įvaizdžio kreipimuisi.

Plummer (1985) pristato panašų prekės ženklo suvokimo modelį. Panašus į Keller (1998), nors šis modelis keičia požiūrius, bet prekės ženklo asmenybė išlieka kaip atskiras ir svarbus komponentas. Prekės ženklo asmenybė yra svarbi prekės ženklo įvaizdžio dalis, kadangi žmonės dažnai supranta prekės ženklus, kaip žmogaus savybių terminus. Prekės ženklai todėl ir gali būti apibūdinti išreiškiant jų asmenybės bruožus (Thakor ir Kohli, 1996). Žmonės susieja prekės ženklą, pagrįstą jo asmenybę ir stebi kaip tai susiję, ar jis kreipiasi į jų pačių asmenybę. Demografija yra svarbus prekės ženklo asmenybės komponentas (pavyzdžiui amžius, kilmė, giminė ir klasė) (Thakor ir Kohli, 1996; Batra ir al., 1993). Prekės ženklai gali būti apibrėžti ir apibūdinti išreiškiant jų kilmę, vietą, kuriai prekės ženklas, kaip suprantama, priklauso. (Thakor ir Kohli, 1996). Ypač, prekės ženklo kilmė gali būti pagrindu prekės ženklams su paveldu (Thakor ir Kohli, 1996). [4]

Prekės ženklo suvokimomodelis, kuris yra plačiai pripažintas rinkodaros vadovėliuose ir be abejonės valdo prekės ženklų rinkodaros specialistų suvokimą yra Kotler (2000) labai įtakingas modelis. Modelis siūlo šešis reikšmės lygmenis į prekės ženklą:

požymiai;

nauda;

vertės;

kultūra;

asmenybė;

vartotojas; [4]

Šis modelis aiškiai kombinuoja daugelį anksčiau paminėtų prekės ženklo elementų (tokių kaip požymiai, vartotojas ir nauda). Modelis taip pat sako, kad vartotojas gali jungti prekės ženklą su kultūra ir vertybėmis, kurios nėra pabrėžtos ankstesniuose modeliuose.

Sudėtingesnis modelis ir komponentai yra pristatyti de Chernatony ir Dal’Olmo Riley (1997). Jų dvigubas sūkurio modelis tiria sudedamuosius prekės ženklo elementus (kairys sūkurys), bet taip pat ir aiškina, kad šitie elementai galbūt nėra taip svarbūs kaip racionalūs ir emocionalūs atsakymai, kuriuos jie sukelia (teisingas sūkurys) vartotojų pasitikėjimo formoje. Jų metodas prekės ženklo modeliavimui yra unikalus, jie mano, kad vartotojas vargiai suskaidys prekės ženklą žemyn į jo elementus. Svarstys prekės ženklą kaip visumą, sukeldamas racionalius ir emocionalius atsakymus. Šis metodas yra toliau sustiprintas Murphy (1990). Vartotojai yra linkę suprasti produktus kaip visaapimančias perspektyvas, besijungiančias su registruotuoju prekės pavadinimu. [4].

Prekės ženklo žinios ir pirkimo elgesys. Skirtingų autorių nuomonės apie pirkimą ir jį įtakojančius veiksnius. Aaker (1991) originalioje knygoje „Managing Brand Equity“ identifikavo tris kintamuosius, kurie yra paminėti kaip pagrindiniai prekės ženklui lojalumą lemiantys veiksniai:

vardo supratimas;

prekėsženklo asociacijos;

suprasta kokybė. [4]

Feldwick (1996) ir Chernatony ir McDonald (2003) atskyrė šešis prekės ženklo požymių tipus:

supratimas;

įvaizdis;

suprasta kokybė;

suprasta vertė;

asmenybė;

organizacinės organizacijos. [4]

Aaker (1997) atskyrė penkis prekės ženklo asmenybės aspektus, pastebėtus kaip bruožus besijungiančius su prekės ženklu:

nuoširdumas;

susijaudinimas;

kompetencija;

išprusimas;

tvirtumas. [4]

Vienas iš plačiausiai panaudotų modelių ir labiausiai šykštus yra Keller (1993, 2003). Šis modelis yra pagrįstas prekės ženklo teisingumu. Keller (1993, p. 2) suvokia klientų pagrįstą prekės ženklo teisingumą kaip “vartotojų žinias apie prekės ženklą ir šių žinių įtaką pačiai naudojamą prekės ženklo rinkodarai”. Klientų pagrįstas teisingumas įvyksta, kai vartotojas žino ir yra pažįstamas su prekės ženklu bei įsimena jį. Tai yra du skirtingi prekės ženklo žinių tipai: prekės ženklo žinomumas ir įvaizdis. Šitie du prekės ženklo aspektai buvo patvirtinti ankstesniame rinkos tyrime (Agarwal ir Rao, 1996; Mackay, 2001; Pappu ir al., 2005). Prekės ženklo žinomumas siejasi su prekės ženklo įsiminimu, t.y. kaip lengvai vartotojas atsimena prekės ženklą (Keller, 1993). Prekės ženklo įsiminimas yra svarbiausias būdas išmatuoti prekės ženklo žinomumą.

Studijose, apimant įvairias prekės ženklo žinias ir elgesio kintamuosius, naudojant vieną produkto kategoriją, Agarwal ir Rao (1996) atrado du faktorius sprendimui. Vienas faktorius aiškiai atstovauja neigiamą prekės ženklo įsiminimą. Prekės ženklo įvaizdis siejasi su stipriomis, palankiomis ir unikaliomis prekės ženklo asociacijomis atmintyje (Keller, 2003), kurios yra suprastos kaip kokybės priežastys. Teigiamas požiūris -teigiamai paveikia. Daugelis prekės ženklo faktorių yra identifikuoti kaip skirtingi aspektai. Prekės ženklo teisingumas pasak kitų autorių yra: 1) suprasta kokybė, 2) asmenybė, 3) organizacinės asociacijos. Jos gali priklausyti visaapimančiai prekės ženklo įvaizdžio ir jo neatidėliotinų padarinių kategorijai. Pagal Keller (1993), prekės ženklo žinomumas yra būtina sąlyga prekės ženklo įvaizdžio sukūrimui. Kai prekės ženklas jau yra gerai nustatytas atmintyje, yra lengviau pridėti asociacijas prie prekės ženklo ir nustatyti juos tvirtai ir visam laikui.

Schuiling ir Kapferer (2004) parodė, jog supratimas yra iš tikrųjų sietinas tarpusavyje su daugeliu vertingų įvaizdžio vertinimų. Tokiu būdu mes numatome, jog prekės ženklo žinomumas turi teigiamą rezultatą prekės ženklo įvaizdžiui. Beto, pažintinis modelis parodo, jog prekės ženklo žinios (t.y. prekės ženklo žinomumas ir įvaizdis) turi įtakos vartotojo nuomonei apie prekės ženklą. Yra naudojami apibrėžimai: suvokimas, pirmenybė bei elgesys. Kad įvertintume šį prekės ženklo poveikį, siūloma atskirti du vartotojo elgesio aspektus: einamasis elgesys ir numatytas būsimas elgesys. Einamasis elgesys gali sietis su prekės ženklo pirkimu taip pat kaip ir jo vartojimu. Būsimas elgesys siejasi su ketinimais nupirkti prekės ženklą ateityje. Poklientų pagrįsto prekės ženklo teisingumo modelio, numatoma, jog prekės ženklo žinios (supratimas ir įvaizdis) paveikia einamąjį pirkimą ir prekės ženklų vartojimą. Prekės ženklo žinomumas turi teigiamą rezultatą einamajam pirkimui. Prekės ženklo įvaizdis turi taip pat teigiamą rezultatą einamajam pirkimui. Buvo teigta, kad prekės ženklo teisingumas neturi tiktai neatidėliotinos vertės, bet taip pat ir ilgalaikės vertės, garantuodamas būsimas pajamų sroves (Aaker, 1991; 1996). Todėl, laukiama prekės ženklo žinių (supratimo ir įvaizdžio), jog paveikti numatytą būsimą elgesį. [4]

Mados novatoriai skyrė didelį dėmesį motyvacijos bei elgesio supratimui mados srityje. Šis tyrinėjimas susitelkė ties plačiu diapazonu ties tokiomis temomis kaip: vertės, požiūriai ir elgesys. Apsirengimas gali įvykdyti daug funkcijų ir tik funkcinio atlikimo- kaip šiluma ar apsauga. Apranga parodo, kiek svarbus asmuo yra, parodo kitiems, kokią padėtį jis užima, kaip galime jį identifikuoti (pavyzdžiui, profesinį, seksualų, sportinį, atsitiktinį). Sprendimas kuo apsirengti sudaro svarbią dalį kasdienių vartojimo sprendimų. Tuo pačiu yra vienas pagrindinių beveik visų kasdieninių įvykių komponentas, darydamas įtaką daugeliui aspektų. [4]

2.1. Atskirų požymių svarbumo nustatymas

Anksčiau negu tyrėjas gali nustatyti įvairių produkto požymių svarbumą, jis turi turėti užbaigtą tokių požymių sąrašą. Dalis tyrinėjimo technikos apimdama sąvokos išbandymą, gali būti panaudota, kad identifikuotų pagrindinius produkto kintamuosius. Turbūt bendriausias būdas išmatuoti reliatyvų požymių svarbumą yra naudoti paprastus mastus vartotojų, kurie yra potencialūs produkto pirkėjai. Sekantis yra reliatyvaussvarbumo masto pavyzdys trims produkto požymiams (iš 300) naujam sodo traktoriui: [7]

Labai nesvarbu Labai svarbu

Turi pneumatines padangas 1 ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ 10

Turi slopintuvą 1 ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ 10

Turi elektrinį starterį 1 ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ ___ 10

Toks matavimas aprūpina tų požymių kombinacijų profilį (labiausiai svarbų ir visai nesvarbų). Tai gali taip pat suteikti informaciją apie tai, kaip įvairūs vartotojų tipai skiriasi savo požymių padėtimis rangų skalėje. [7]

Tuo metu, kai toks matavimas gali aprūpinti naudingais duomenimis, vis dar sudėtinga gauti aiškų optimalaus požymių komplekto vaizdą. Tam tikri iškraipymai gali įvykti nuo darbo su vidurkiu. Poliarizuotoje situacijoje, pavyzdžiui, (stiprus ir palankus) galėtų atlyginti stiprius negatyvus, duodamas vidutinę nulio vertę (reikšmė “priimtinas”) net nepaisant to, kad niekas nebalsavo už tą vertę. Tokiu būdu, su šia testo rūšimi, paprastai reikia svarstyti atsakymų dalijimą, o ne tik vidutines vertes. [7]

2.2. Prekės ženklo elementai

Dabar, kai mes apėmėme potencialų strateginį pasirinkimą, kurį kompanijos gali pritaikyti pramoniniame kontekste, atėjo laikas judėti toliau į konkretesnius prekės ženklo elementus. Prekės ženklo elementai yra regimasis ir kartais net fiziniai prietaisai, kurie tarnauja tapatumui ir atskiria kompanijos produktą ar paslaugą. Tinkamas pasirinkimas ir jų koordinacija yra svarbūs kai svarstoma apie prekės ženklo žinomumą. Norėdami pasiekti stipraus prekės ženklo įvaizdį, pagrindiniai elementai yra šie:

Vardas;

Etiketė;

Šūkis;

Prekės ženklo istorija. [8]

Oficialūs prekės ženklo elementai, tokie kaip vardas, logotipas ir šūkis, paimti kartu, formuoja regimąjį prekės ženklo ar kompanijos tapatumą. Jie turi atspindėti prekės ženklo esmę, prekės ženklo asmenybę ir korporacinę verslo kultūrą. Regimasis tapatumas turi būti suprojektuotas su ilgalaike perspektyva. Kad išlaikytų pastovumą dėl prekės ženklo atsiminimo, taip pat labai naudinga apibrėžti žymės įspaudimo nurodymus, kurie tiksliai apibrėžia kiekvieno prekės ženklo elemento naudojimą. Tokius nurodymus pavadina regimuoju tapatumo kodu. Šis regimasis tapatumo kodas prekės ženklo elementams turi sekti rinktinių kriterijų komplektą, kad sumažintų pavojų susilpninti prekės ženklą:

Pasiekiamas – turi būti pasiekiamas ir tinkamas vartoti visose rinkose. Šiandien taip pat labai svarbu tikrinti interneto srityje galimus registruotus prekės pavadinimus.

Reikšmingas – prekės ženklo elementai turi padėti suprasti prekės ženklo esmę.

Atmintinas – geri prekės ženklo elementai yra saviti ir turi būti lengvai atsiminami. Registruotieji prekės pavadinimai turi būti lengvai perskaitomi ir ištariami paraidžiui.

Saugomas – tai yra prekės ženklo elementas, kuris pritaikomas ypač registruotų prekių pavadinimams , kurie gali būti teisiškai apsaugotivisose šalyse, kuriose prekės ženklas bus pardavinėjamas.

Į ateitį orientuotas – gerai pasirinkti prekės ženklo elementai gali padėti kompanijos vystymuisi, pasikeitimui ir pasisekimui.

Teigiamas – efektyvūs prekės ženklo elementai gali sukelti įsimintinas asociacijas jau aptarnautose rinkose.

Perduodamas – galima panaudoti prekės ženklo elementą, kad įvestų naujus produktus toje pačioje ar skirtingoje rinkoje. [8]

Pirmi keturi kriterijai gali būti charakterizuoti kaip “prekės ženklo statyba”, kadangi padeda sudominti pagrindine reikšme. Visų pirma reikia išrinkti ir kurti prekės ženklo elementus. Paskutiniuose trijuose yra daugiau gynybos. Jie yra svarbūs bendrai vertei ir įspaudžia žymę į teisingumo sukūrimo rėmus. Verslo prekės ženklo sukūrime yra daug prekės ženklo elementų pasirinkimų. Jie reikalingi identifikuoti ryšius susijusius su jų produktu ir paslaugomis. [8]

2.3. Vertinimo metodai

Vienai grupei motodų, kurie yra projekciniai yra naudojamos metaforos. Dalyvių yra paprašoma susijungti į grupes. Įvairūs pavyzdžiai naudojami metaforų tyrinėjimui randami literatūroje. Oswick ir Motgomeris (1999) paprašė, jog vadybinikai palygintų jų organizacijas su gyvūnais ar automobilių dalimis. Grady (1996) išvystė metafora pagrįstą anketą apie mokyklų įvaizdžius, kuriose dalyviai turėjo palyginti mokyklas su kitais organizacijų tipais (kalėjimais, orkestrais) ir bendruomenėmis (bandomis, aviliais) ir t.t. Specifine metafora ,pagrįstos tyrinėjimo technikos grupė, yra metodai naudojami įasmeninimui. Užuot lyginę tyrinėjimo objektus su medžiais, gyvūnais, automobiliais, dalyvių paprašoma palyginti juos su žmonėmis. Paprastaiyra manoma, jog įasmeninimas yra specifinė metaforų subkategorija. [9]

3. METODOLOGIJA

Drabužių parduotuvių įvaizdžio vertinimas (vartotojo savybėmis) tema tyrėme pasirinktų drabužių parduotuvių įvaizdį. Visų pirma prieš atliekant bet kokius marketingo tyrimus, nustatėme tyrimo metodologiją. Mūsų tyrimo tikslas buvo ištirti apklaustųjų nuomonę apie drabužiais prekiaujančias parduotuves tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kadangi dalis pasirinktų prekinių ženklų yra ganėtinai populiarus ir už Lietuvos ribų.

Tyrimui buvo keliami tokie uždaviniai kaip:

Įvertinti, kokios labiau pamėgtos drabužių parduotuvės ir kuriose dažniau apsiperkama.

Įvertinti apklaustųjų nuomone, kokių savybių vartotojai renkasi vieną ar kitą parduotuvę.

Įvertinti pasirinkimo drabužių parduotuvių variantus pagal lytį ir amžių.

Pateikti tyrimo išvadas.

Tyrimo objektas buvo pagrinde Lietuviai, kadangi tyrimo motoda pasirinkome internetine apklausos anketą www.manoapklausa.lt. Tokiu būdu galėjome imti respondentus tiek iš Vilniaus, tiek iš kitų miestų, tuo pačiu taupydami jų laika ir patogumo atžvilgiu. Imtį pasirinkome lygiai 100 respondentų, susikaupus lyginiam skaičiui, uždarėme apklausa ir sumavome gautus rezultatus. Anketos buvo užpildytos tvarkingai ir teisingai. Apklausa buvo vykdoma 2010 m. gegužės 5 – 25 dienomis.

Tyrimą pradėjome nuo anketos – tai viso tyrimo pagrindas. Pradžioje anketos mes informavome respondentus apie save, informavome tyrimo tikslą ir garantavome anonimiškumą. Sudarėme anketą iš 15 klausimų. Pirmas klausimas anketos buvo ar apklausiamieji pirko drabužį per pasirinktąjį laikotarpį, kadangi jei atsakymas buvo neigiamas – respondentas nukreipiamas tiesiai prie demografinių klausimų praleisdamas jam neaktualius klausimus. Gautus anketų atsakymus susumavome, užkodavome pagal kategorijas, suvedėme į SPSS statistinę programą ir tokiu būdu tęsėme lentelių ir grafikų sudarymą su apskaičiuotais duomenimis. Kai klausėme apie drabužių pirkimą, atsakymams naudojome nominalines skales, demografiniams klausimams – taip pat nominalines skales, o klausimams apie drabužių pirkimą naudojome rangines skales. Klausimams su drabužių parduotuvių ,atsižvelgdami į vartotojo (pirkėjo) savybes, kriterijais naudojome LIKERT metodą ir skaičiavome vidurkius.

Tyrimą atliko Povilas Dirgėlas, Agnė Žilevičiūrtė ir Goda Turskytė.

Gautus anketų atsakymus redagavome, užkodavome pagal kategorijas ir suskirstėme į lenteles. Gautus rezultatus pateikiame lentelių bei grafikų pavidalu.

0x01 graphic

1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį.

Kaip matome iš pirmo paveikslo, 62 respondentai buvo vyrai, kurie sudaro 62% apklaustųjų ir 38 moterys, kurios sudarė 38% respondentų, nes respondentų kiekis sudarė lygiai 100.

0x01 graphic

2 pav. Respondentų amžius.

Antras paveikslas parodo kaip respondentai pasiskirstę pagal amžių. Didžioji dauguma apklaustųjų buvo 18 – 24 metų amžiaus grupėje (71%), kita pagal dydį amžiaus grupė buvo 25 – 35 metų respondentai, kurie sudarė 13% apklaustųjų. 7% respondentų priklauso 36-50 metų grupei, toliau pagal dydį seka 51 ir daugiau metų turintys respondentai sudarydami 5%. Mažiausiai respondentų buvo iki 18 metų grupėje – 4%.

0x01 graphic

3 pav. Respondentų šeimyninė padėtis.

Respondentai buvo prašomi nurodyti savo šeimyninę padėtį. Iš penkių galimų pasirinkimo variantų, kiekvienas respondentas pažymėjo jam tinkantį variantą. Kaip matyti iš 3 paveikslo duomenų, dauguma respondentų, 77% yra nevedę ir netekėjusios, 10% vedę ar tekėjusios ir tik labai nedidelė dalis yra gyvenančių neregistruotoje santuokoje, išsiskyrusių (3%) ir našlių (4%).

0x01 graphic

4 pav. Respondentų išsilavinimas

47 % apklaustų respondentų išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, 19 % apklaustųjų – aukštasis, 12 % įgiję vidurinį ir vidurinį specialųjį išsilavinimą, po 9 % aukštesnįjį išsilavinimą ir nebaigtą aukštesnįjį ir mažiausiai procentų sudarė 4% respondentų nebaigtu viduriniu ar pagrindiniu.

0x01 graphic

5. pav. Respondentų pajamos per mėnesį.

Paskutiniuoju demografiniu klausimu, norėjome sužinoti respondentų pajamas per mėnesį, kurias jie turėjo nurodyti pasirinkdami vieną iš šešių pasirinkimo kategorijų. Kategorijos prasideda nuo iki 500 Lt ir pasibaigia didžiausia kategorija- 5001 Lt ir daugiau. Daugiausia respondentų pažymėjo, jog jų gaunamos pajamos per mėnesį patenka į antrąją kategoriją – 500 – 1400 Lt, šie respondentai sudarė 46% visų apklaustųjų. Pagal dydį, 1401 – 2500 Lt kategorijai priklauso 22% apklaustųjų. Respondentų pažymėjusių, kad jų mėnesinės pajamos iki 500 Lt – yra 18%, tuo tarpu 6% pažymėjo 2501 – 3500 Lt kategoriją. Po 4% dalinasi 3501 Lt – 5000 Lt ir 5001 Lt ir daugiau.

4. TYRIMO REZULTATAI

0x01 graphic

6. pav. Respondentų pirkimas drabužių sau asmeniškai per pastarąjį pusmetį %.

Iš sekančio paveikslo pastebime, kad didžioji dalis, netgi 85% apklaustųjų respondentų pirko sau asmeniškai drabužį per pastarąjį pusmetį, o 15% atsake, jog neapsipirkinėjo per minėtąjį laikotarpį.

0x01 graphic

7 pav. Respondentų drabužių pirkimas per pastarąjį pusmetį pagal lyti procentais.

Kaip matome iš 7 paveikslo, didžioji dalis vyrų, kuri sudarė 78,9%, per minėtąjį laikotarpį pirko sau drabužius, tuo tarpu, 21,1% vyrų per pastarąjį pusmetį neįsigijo sau drabužių. Moterys perka aktyviau nei vyrai, sudarydamos 88,7%, o tik 11,3% per šį laikotarpį neįsigijo sau drabužių. Pirkimas pagal lytį tarp vyro ir moters skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,184), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų drabužių pirkimas sau per pastarąjį pusmetį skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 2 priedą , 1 lentelę).

0x01 graphic

8 pav. Respondentų drabužių pirkimas per patarąjį pusmetį pagal amžių (%).

Matome, jog pirkimas daug aktyvesnis yra 25-35- metų pirkėjų tarpe, kuris sudaro 93,3% Taip pat neatsilieka 18-24 metų pirkėjai, kurie sudaro 85%. Metams didėjant yra pirkimo kritimo tendencija. Tai matome iš 79,9% pirkimo 36-50 metų kategorijoje ir dar apytiksliai per puse sumažejimo 51 ir daugiau metų kategorijoje, kuri sudaro 42,9 %. Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,00) vadovaujamiesi, galime teigti, kad pirkimas sau per pastarąjį pusmetį skiriasi statistiškaireikšmingai. (žr. 3 priedą , 7 lentelę).

0x01 graphic

9 pav. Respondentų drabužių pirkimo dažnumas asmeniniam naudojimui.

Nustatėme, jog 32% apklaustųjų apsipirkinėja 2-3 kartus per mėnesį. Vardinant pagal dydį, toliau sektų vieną kartą per mėnesį su 27%. 1-2 kartus per pusmetį kategorijoje respondentai sudarė 16%, procentu mažiau atsiliko 3-5 kartus per mėnesį kategorija (15%). Mažiausia dalį sudarė rečiau nei 1 kartas per pusmetį (7%) ir vieną kartą per savaitę ir dažniau (3%).

0x01 graphic

10 pav. Kaip dažnai respondentai drabužių parduotuvėje lankosi pagal lytį (procentais).

Žiūrint pagal lytį, respondentai, kurie drabužių parduotuvėje lankosi vieną kartą į savaitę ir dažniau pasiskirstė: 5,5% moterys, ir tik 0%vyrų. 2-3 kartus per mėnesį į drabužių parduotuves daugiau eina moterys 34,5% , nei vyrai 23,3%. Vieną kartą į mėnesį į drabužių parduotuves vaikšto moterų 30,9% , o vyrų – 20%. Tačiau 3-5 kartus per pusmetį ir taipogi 1-2 kartus per pusmetį 23,3% vyrų ir tik 10,9%, ir 12,7% moterų. Dažniau lankosi vyrai 10%, o moterys 5,5% rečiau nei 1 kartą per pusmetį. Pirkimo dažnumas pagal lytį tarp vyro ir moters skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,210), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų drabužiųpirkimo dažnumas sau per pastarąjį pusmetį skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 2 priedą, 2 lenletę).

1 lentelė. Kaip dažnai respondentai drabužių parduotuvėje lankosi pagal amžiaus grupes %.

Amžius

Dažnumas

18-24 metai

25-35 metai

36-50 metai

51 ir daugiau metų

Vieną kartą į savaitę ir dažniau

3,5%

2,9 %

10 %

0 %

2-3 kartus į mėnesį

30,6%

30 %

40 %

33,3 %

Vieną kartą į mėnesį

37,1%

30 %

0 %

67,7 %

3-5 kartus per pusmetį

15,3%

12,9 %

30%

0 %

1-2 kartus per pusmetį

16,5%

17,1 %

10%

0 %

Rečiau nei 1 kartą per pusmetį

7,1%

7,1 %

10%

0 %

Iš viso

100%

100%

100%

100%

Pagal amžių, pirmoje grupėje 18-24 metų grupėje, daugiausia respondentų (37,1%) lankosi 1 kart į mėnesį, bei 30,6 %, iš jų lankosi 2-3 kartus į mėnesį. 25-35 m., grupėje respondentai vienodai lankosi vieną kartą į mėnesį 30 % ir 30 %, respondentų lankosi 2-3 kartus į mėnesį. Priešpaskutinėje amžiaus grupėje nuo 36-50 metų grupėje, respondentai drabužių parduotuvėse lankosi 2-3 kartus į mėnesį 40 %, bei 30% dalis lankosi 3-5 kartus į pusmetį. Paskutinėjeamžiaus grupėje respondentų lankomumas didžiausias – 67,7 %, lankosi vieną kartą į mėnesį. Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,533) vadovaujamiesi, galime teigti, kad pirkimo dažnumas sau per pastarąjį pusmetį pagal amžiaus grupes skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 3 priedą, 8 lentelę).

0x01 graphic

11 pav. Dažniausia drabužių pirkimo vieta.

Didžioji dalis, t.y. 44% apklaustų respondentų dažniausiai drabužius perka specializuotose parduotuvėse, 24 % dažniausiai drabužius perka supermarketuose, 13 % išparduotuvėse, po 5% dalinasi pirkimas turguje, parduotuvėse „iš antrų rankų“ ir kiti atsakymų variantai. Mažiausiai respondentų atsakė besiperkantys internetinėse parduotuvėse, kurie sudarė tik 4%.

0x01 graphic

12 pav. Respondentų drabužių pirkimo vieta priklausomai nuo lyties.

Vyrai dažniausiai perka drabužius specializuotose parduotuvėse sudarydami didžiąją 53% apklaustųjų dalį, kai moterys jose apsiperka mažiau (40%). Toliau seka supermarketai su 20% vyrų, kuriuos lenkia moterų pirkimai su 27,3%. Išparduotuvėse apsiperka 16,7% vyrų, moterų 10,9%. Internetinėse parduotuvėse 6,7%, mažiau pamėgta moterų tik 1,8%. Moterys apsipirkinėja kitose pardavimų vietose 5,5%, tuo tarpu vyrai tik 3,3%. Moterų skaičius linkusių drabužių apsipirkti turguje 7,3% ir parduotuvėse „iš antrų rankų“ taip pat 7,3%, kuomet vyrai nei turguje,nei parduotuvėse „iš antrų rankų“ sudaro 0%. Pirkimo vietos dažnumas pagal lytį tarp vyro ir moters skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,275), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų drabužių pirkimo dažnumas sau per pastarąjį pusmetį skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 2 priedą, 3 lentelę).

2 lentelė. Dažniausiai sau asmeniškai perkamų drabužių vietos pagal amžiaus grupes %.

Amžius

Prekyvietės

18-24 metai

25-35 metai

36-50 metai

51 ir daugiau metų

Supermarketuose

24,7%

27,1 %

20 %

0 %

Parduotuvėse

„Iš antrų rankų“

4,7%

4,3 %

10 %

0 %

Specializuotose parduotuvėse

4,7%

4,3 %

10 %

0 %

Internetinėse parduotuvėse

44,7%

42,9 %

40 %

66,7 %

Išparduotuvėse

3,5%

1,4 %

10 %

33,3 %

Siūnate pas siūvėją ar pats

12,9%

14,3 %

10%

0 %

Kita

4,7%

5,7%

0 %

0 %

Iš viso:

100%

100 %

100 %

100 %

Pirmojoje 18-24 metų amžiaus grupėje, dažniausiai drabužius perka internetinėse parduotuvėse (44,7%) ir supermarketuose 24,7 %. Sekančioje grupėje 25-35 metų – taip pat išlieka tendencija pirkti internetinėse parduotuvėse (42,9%) ir supermarketuose 27,1 % , 36-50 metų grupėje kaip ir minėtose grupėse perka internetinėse parduotuvėse (40%), paskutinėje grupėje taip pat, tik 66,7%, bet šioje grupėje 33,3 % respondentų renkasi išparduotuves. Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,568) vadovaujamiesi, galime teigti, kad pirkimo vietos sau drabužių pagal amžiaus grupes skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 3 priedą, 9 lentelę).

0x01 graphic

13 pav. Išleidžiama pinigų suma drabužiams per mėnesį.

Iš paveikslo matome jog didžioji dalis (49%) respondentų išleidžia 101-400 Lt. vienam apsipirkimui. 38% respondentų išleidžia iki 100lt., 8% 401-800lt. ir mažiausioji dalis 801 ir daugiau sudaro tik 5%.

0x01 graphic

14 pav. Respondentų skiriama suma drabužių pirkimui priklausomai nuo lyties.

Galime pastebėti, jog vyrų dauguma, kuri sudaro 43,4% , apsipirkimui išleidžia tik iki 100lt., 36,7% apklaustųjų vyrų – 101-400lt sumą ir po 10% pasiskirsto 401-800 lt ir 801 lt ir daugiau kategorijoms. Respondenčių moterų tarpepirmenybė teikiama 101-400 lt sumai sudarydama 56,4% daugumos, 34,5% apklaustųjų – skiria iki 100 lt, 7,3% apklaustų moterų drabužimas nusipirkti skiria – 401-800 ir 801 ir daugiau litų skiria tik 2% respondenčių. %. Respondentų skirima suma drabužių pirkimui pagal lytį tarp vyro ir moters skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,182), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų drabužių pirkimo dažnumas sau per pastarąjį pusmetį skiriama suma skiriasi statistiškai nereikšmingai. (žr. 2 priedą, 4 lentelę).

3entelė. Pinigų kiekis išleidžiamas drabužių pirkimui per mėnesį pagal amžių procentais.

Amžius

Pinigai

18-24 metai

25-35 metai

36-50 metai

51 ir daugiau metų

iki 100 lt.

37,6%

35,7 %

50 %

33,3 %

101-400 lt.

49,4%

54,3 %

30 %

0 %

401-800 lt.

8,2%

8,6 %

0 %

33,3 %

801-daugiau

4,7%

1,4 %

20 %

33,3 %

Iš viso:

100%

100 %

100 %

100 %

Trečioje lentelėje 18 -24 metų grupėje 49,4 % respondentų drabužių pirkimui per mėnesį išleidžia nuo 101 iki 400 litų. Grupėje nuo 25- 35 metų 54,3 % respomdentų išleidžia taip pat tokią sumą pinigų. Prieš paskutinėje amžiaus grupėje aprangai išleidžiama per mėnesį iki 100 litų. 51 ir daugiau metų grupėje po 33,3 % dalinasi kategorijos iki 100 lt., 401-800 lt ir 801- daugiau litų. Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,032) vadovaujamiesi, galime teigti, kad pirkimo suma sau drabužių per mėnesį pagal amžiaus grupes skiriasi statistiškai reikšmingai.(žr. 3 priedą, 10 lentelę).

0x01 graphic

15 pav. Parduotuvės, kuriose respondentams teko apsipirkti.

Didžiausioji dalis apklaustųjų apsiperka parduotuvėje „ZARA“ (76,5%), tuomet pagal lankomumą seka „Bershka“ (63,5%), trečioje pagal lankomumą vietoje yra „Reserved“ sudarydama (61,2%), 51,8% respondentų įsigijo drabužių „Aprangos Galerija“, „MANGO“ parduotuvėje 52,9%, taip pat pamėgta „Pull & Bear” su 50,6% respondentų, 49,4% pirkosi “New Yorker”, puse respondentų teko apsipirkti “Vero Moda” (50,6%), 43,5% – “Effigy”, mažiau negu puse (40%) rinkosi „Mexx“ ir „Monton“, mažiau dėmesio sulaukė „United colour of benneton“ 35,3%, „Sepala“ – 37,6%, „Only“ – 29,4%, „Cropp town“ – 22,4%, „Imitz“ – 29,4%, „Sportland“ – 34,1%, „Audimas“ šiek tiek populiaresnis sudarydamas 35,3%, 20% apklaustųjų rinkosi “S.Oliver” parduotuvę, “Stradivarius” – 37,6%, po lygiai procentų pasiskirstė parduotuvėms “Terranova” ir “Tally Weijl” po 30,6%. Mažiau populiarios respondentų lankomos parduotuvės yra „Replay” sudarydama tik 8,2%, “Mosaic” – 15,3%, “Levi’s” 16,5%, “Lelija” – 4,7%, po 11,8% dalinasi “City Men&Women”, “House Plus” ir “Celio*”, “Bison” – 5,9%, “Tako Fasion” – 14,1%, “Esprit” – 17,6%, “Mados linija” – 8,2%.

0x01 graphic

16 pav. Respondentų apsipirkimo vietos pagal lytį (%).

Daugiausia vyrų dėmesio sulaukė ir po lygiai 67% pasidalijo parduotuvės „Reserved“ ir „Aprangos Galerija“, taip pat po lygiai 63% parduotuvės „Zara“ ir „Apranga“, šiek tiek atsiliko „Bershka“ su 60% daugiau nei puse respondetų (57%) rinkosi „Mexx“, „Sportland“ ir „Pull & Bear“ – 53%, mažiau nei puse apklaustų vyrų (33%) rinkosi „United colours of benneton“ , po 30% “Levis”, “Sepala” ir “Cropp town”, 23% vyrų rinkosi “City Men&Women”, 33% – “celio*”, “Monton” rinkosi, ”Esprit” ir “House plus” – 27%, 20% – “Imitz”, 40% rinkosi “Audimas”, “S.Oliver” – 37%, “New Yorker” – 43%, “Effigy” – 47%, 20% – “Vero moda”, vyrų tarpe ne taip populiarios parduotuvės buvo “Replay” su 13%, “Mosaic” ir “Bison” – 10%, “Lelija” ir “Terranova” – 7%, “Only” – 17%, “Tako fasion” , “Mango” ir “Stradivarius”- tik 3 %, ir nei vienas respondentas neapsiprekino “Tally Weijl”. Daugiausia apklaustųjų moterų apsipirko „Zara“ 83,6%, antroje vietoje “Mango” – 80%, daugiau nei puse respondenčių rinkosi „Reserved“ – 58,2%, „Stradivarius“ – 56,4%, „Bershka“ – 65,5%, „New Yorker“ – 52,7%, mažiau nei puse respondenčių (36,4%) rinkosi „United colours of benneton“, 30,9% – „Mexx“ , „Sepala“ – 41,8%, „Only“ – 36,4%, „Imitz“ – 34,5%, „Tako fasion“ – 20%, „Sportland“ – 23,6%, „Audimas“ – 32,7%, „Aprangos Galerija“ – 43,6%, „Apranga“ – 38,2%, „Monton“ – 47,3%, „Pull & Bear“ – 49,1%, „Effigy“ – 41,8%, „Terranova“ – 43,6%, „Tally Weijl“ – 47,3%, šiose parduotuvėse, kaip „Replay“ 5,5%, “Mosaic” – 18,2%, “Levi’s” – 9,1%, “Lelija”, “Mados linija”, “House plus” ir “Bison” – 3,6%, “City Men & Women” – 5,5%, “Cropp Town” – 18,2%, “Esprit” – 12,7%, “S.Oliver” – 10,9% ir nei viena respondentė neapsipirkinėjo „Celio*”. Respondentų apsipirkimo vietos pagal lytį skiriasi reikšmingai, kai Pirsono x kvadratu kriterijaus p<0,05 arba p=0,05 ir tokios parduotuvės yra „Tally Weijl“, „Terranova“, „Vero moda“, „Stradivarius“, „Mango“, „Apranga“ ir „Aprangos galerija“, „S.Oliver“, „Zara“, „Tako fasion“, „House plus“, „Celio*“, „City Men & Women“, „Levi`s“ ir „Mexx“. Likusios parduotuvių p reikšmė yra didesnė už 0,05, todėl jos skiriasinereikšmingai. (žr. 2 priedą, 5 lentelę).

4 lentelė. Parduotuvių pasirinkimas priklausomai nuo amžiaus (procentais).

Parduotuvės

Amžius

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Taip

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Taip

Ne

Tally Wijl

30,6%

69,4%

28,6%

71,4%

50%

50%

33,3%

66,7%

Terranova

30,6%

69,4%

25,7%

74,3%

50%

50%

66,7%

33,3%

Vero Moda

50,6%

49,4%

50%

50%

60%

40%

33,3%

66,7%

Effigy

43,5%

56,5%

42,9%

57,1%

70%

30%

0%

100%

New Yorker

49,4%

50,6%

50%

50%

60%

40%

33,3%

66,7%

Bershka

63,5%

36,5%

62,9%

37,1%

70%

30%

66,7%

33,3%

Pull And Bear

50,6%

49,4%

52,9%

57,1%

40%

60%

33,3%

66,7%

Mados linija

8,2%

91,8%

7,1%

92,9%

20%

80%

0%

100%

Stradivarius

37,6%

62,4%

34,3%

65,7%

50%

50%

100%

0%

Mango

52,9%

47,1%

55,7%

44,3%

40%

60%

66,7%

33,3%

Monton

40%

60%

32,9%

67,1%

70%

30%

66,7%

33,3%

Apranga

47,1%

52,9%

45,7%

54,3%

50%

50%

33,3%

66,7%

Aprangos Galerija

51,8%

48,2%

50%

50%

70%

30%

33,3%

66,7%

S.Oviler

20%

80%

18,6%

81,4%

10%

90%

100%

0%

Esprit

17,6%

82,4%

15,7%

84,3%

30%

70%

33,3%

66,7%

Audimas

35,3%

64,7%

30%

70%

70%

30%

33,3%

66,7%

Sportland

31,1%

65,9%

32,9%

67,1%

60%

40%

0%

100%

Zara

76,5%

23,5%

77,1%

22,9%

70%

30%

66,7%

33,3%

Takko Fasion

14,1%

85,9%

10%

90%

40%

60%

33,3%

66,7%

Imitz

29,4%

70,6%

27,1%

72,9%

40%

60%

66,7%

33,3%

Cropp Town

22,4%

77,6%

18,6%

81,4%

40%

60%

66,7%

33,3%

House Plus

11,8%

88,2%

12,9%

87,1%

10%

90%

0%

100%

Only

29,4%

70,6%

27,1%

72,9%

50%

50%

33,3%

66,7%

Reserved

61,2%

38,8%

60%

40%

80%

20%

0%

100%

Bison

5,9%

94,1%

4,3%

95,7%

20%

80%

0%

100%

Celio*

11,8%

88,2%

12,9%

87,1%

10%

90%

0%

100%

City Men & Women

11,8%

88,2%

11,4%

88,6%

20%

80%

0%

100%

Lelija

4,7%

95,3%

4,3%

95,7%

10%

90%

0%

100%

Levi’s

16,5%

83,5%

12,9%

87,1%

50%

50%

0%

100%

Mosaic

15,3%

84,7%

12,9%

87,1%

20%

80%

33,3%

66,7%

Sepala

37,6%

62,4%

32,9%

67,1%

60%

40%

66,7%

33,3%

Replay

8,2%

91,8%

4,3%

95,7%

30%

70%

33,3%

66,7%

Mexx

40%

60%

40%

60%

40%

60%

33,3%

66,7%

United Colour Of Benneton

35,3%

64,7%

35,7%

64,3%

40%

60%

33,3%

66,7%

Remiantis šia lentelėje aptarsime respondentų pirkimą drabužių pasirinktose parduotuvėse pagal amžiaus grupes. Amžiaus grupėje 18- 24 metai dažniausiai perkama parduotuvėje „ ZARA“ (76,5%), “ Bershka” – 63,5%, ” Reserved” – 61,2 %, respondentai nesiperka parduotuvėse, kaip „Mados linija“ – 91,8% ar “ Lelija” -95,3 %. Sekančioje grupėje nuo 25-35 metai pirmenybė teikiama parduotuvėms kaip „ZARA“ -77,1%, “Bershka” – 62,9% ir “ Pull & Bear” – 52,9%, ir neskiriama dėmesio : “Oliver” -81,4% ar “Replay”- 95,7%. Prieš paskutinėje grupėje respondentai perkasi „Reserved“ – 80%, o po 70% dalinasi – “Monton” ir “ Audimas”. Nesiperka “House plius” ir “Celio*” statistiškai sudarydami po 90%. Paskutinėje grupėje 51 ir daugiau metų vartotojai renkasi parduotuves: “Stradivarius” kaip ir “s.Oliver” 100 % apklaustųjų. Šioje metų grupėje apklaustieji nesirenka parduotuvių , kaip „Sportland“ , „Effigy“ – 100 %. Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju nuo kai p=0,004 iki kai p=0,028) vadovaujamiesi, galime teigti, kad pirkimo vietos ir nepirkimo sau drabužių pagal amžiaus grupes skiriasi statistiškai reikšmingai tokios parduotuvės kaip „ s.Oliver“ „Replay“, „Monton“ , o kitos likusios parduotuvės statistiškai skiriasi nereikšmingai nes p>0.05 . (žr. 3 priedą, 11 lentelę).

0x08 graphic0x01 graphic

17 pav. “Aprangos Galerijos” parduotuvės vartotojo savybių kriterijų įvertinimas.

Apklausos dalyviai turėjo įvertinti „Aprangos galeriją“ pagal 12 vartotojo savybių kriterijų. 17 paveiksle pateikti įvertinimų vidurkiai pagal kiekvieną iš šešiolikos kriterijų. Dauguma respondentų vertindami „Aprangos galeriją“ pasirinko reikšmes šiek tiek aukštesnes viduriui, t.y. reikšmei 5, tačiau priskirdami parduotuvei tam tikrus kriterijus, rinkosi ir šiek tiek nutolusias reikšmes. Respondentai šios parduotuvės vartotojus vertina kaip sportuojančius-nesportuojančius (3,71), ganėtinai konrečiai – abstrakčiai asmenybei (4,35) ir iššaukiančiai – santūriai (4,51).

0x01 graphic

18 pav. „Aprangos Galerijos“vartotojų savybių kriterijų įvertinimas pagal lytį.

Žvelgiant į duomenis pateiktus paveiksle, galime matyti, kad ir moterys ir vyrai panašiai vertino parduotuvę „Aprangos galerija“ pagal 12 vartotojo savybių faktorių. Tačiau ties keliais kriterijais galime pastebėti ir reikšmingesnių skirtumų. Vyrų vidutinis parduotuvės įvertinimas pagal miestiečiui – kaimiečiui kriterijų yra 5, kai tuo tarpu moterys vidutiniškai įvertino 5,95. Panašus skirtumas tarp moterų ir vyrų įvertinimų pastebimas vertinant „Aprangos galeriją“ pagal kriterijų spalvingam – niūriam, kur vyrai vidutiniškai įvertino 5, o moterys tuo tarpu 5,93. Respondentų vertinimai parduotuvės „Aprangos Galerija“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal lytį, skiriasi reikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju 5 iš 16 atvejų yra su mažesnėmis už 0,05 reikšmėmis), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų požiūiai į vartotojo savybes skiriasi statistiškai reikšmingai. (žr. 2 priedą, 6 lentelę).

5 Lentelė. Kaip respondentai vertina parduotuvės „Aprangos Galerijos“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių (vidurkis).

Amžius

Kriterijai

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Jaunam(1) – Senam(7)

5,35

5,19

6,20

6,00

Linksmam(1) – Liūdnam(7)

5,14

5,10

5,20

5,33

Iššaukiančiam(1) – Santūriam(7)

4,51

4,46

4,60

4,67

Turtingam(1) – Nepasiturinčiam(7)

5,05

4,90

5,60

6,33

Drąsiam(1) – Droviam(7)

4,98

4,96

5,10

5,33

Moderniam(1) – Senamadiškam (7)

5,44

5,30

6,00

6,00

Greitam(1) – Lėtam(7)

4,84

4,77

5,30

5,33

Konkrečiam(1) – Abstrakčiam(7)

4,35

4,26

4,80

5,33

Sportuojančiam(1) – Nesportuojančiam(7)

3,71

3,86

3,40

2,00

Miestiečiui(1) – Kaimiečiui(7)

5,59

5,33

6,90

6,67

Spalvingam(1) – Niūriam(7)

5,53

5,43

6,20

5,00

Pagarbiam(1) – Grubiam(7)

4,28

4,21

4,80

4,33

5 lentelė parodo, kaip respondentai vertina parduotuvę „Aprangos galeriją “ pagal pateiktus kriterijus atsižvelgiant į respondentų amžių. Lentelėje pateikiami vidurkiai atspindintys respondentų nuomonę pagal pateiktus kriterijus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai. Skirtumai pastebimi vertinant šiuos kriterijus:

Turtingam – nepasiturinčiam. 5,05 tarp respondentų 18-24 metų grupėje bei 6,33 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Sportuojančiam – nesportuojančiam. 3,86 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 2,00 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Respondentų vertinimai parduotuvės„Aprangos Galerijos“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05, mūsų atveju p reikšmės didesnės už 0,05. (žr. 3 priedą, 12lentelę).

0x08 graphic0x01 graphic

19 pav. “Mango” parduotuvės vartotojo savybių kriterijų įvertinimas.

19 paveikslas rodo, jog „Mango“ pagal 16 vartotojo savybių kriterijų turi panašią tendencija kaip ir „Aprangos galerija“, jog vartotojas apibūdinamas kaip sportuojantis-nesportuojantis (3,35) ir ganėtinai iššaukiantis – santūrus (4,45). Daudžiausias vidurkis yra kriterijui miestietis-kaimietis (5,68).

0x01 graphic

20 pav. „Mango“ vartotojų savybių kriterijų įvertinimas pagal lytį.

Lyginant parduotuvės „Mango“ įvertinimus, atsižvelgiant į respondentų lytį, aiškūs skirtumai pastebimi turtingam – nepasiturinčiam, kur moterys vertina vartotojus ties 5,31, o vyrai 4. Didžiausias moterų vidurkis duotas kategorijai miestiečiui – kaimiečiui 5,85, tuo tarpu vyrų vidurkis yra 5. Labiausiai vyrų (4) ir moterų (4,49) nuomones sutapo ties kriterijumi iššaukiančiam – santūriam. Respondentų vertinimai parduotuvės „Mango“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal lytį, skiriasi reikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju 5 iš16 atvejų yra su mažesnėmis už 0,05 reikšmėmis), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų požiūiai į vartotojo savybes skiriasi statistiškai reikšmingai. (žr. 2 priedą, 6 lentelę).

6 Lentelė. Kaip respondentai vertina parduotuvės „Mango“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių (vidurkis).

Amžius

Kriterijai

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Jaunam(1) – Senam(7)

5,28

5,26

5,20

5,67

Linksmam(1) – Liūdnam(7)

4,87

4,80

4,80

6,00

Iššaukiančiam(1) – Santūriam(7)

4,45

4,44

3,90

5,00

Turtingam(1) – Nepasiturinčiam(7)

4,81

4,69

5,50

5,33

Drąsiam(1) – Droviam(7)

4,73

4,70

4,80

5,00

Moderniam(1) – Senamadiškam (7)

5,12

5,04

5,30

6,00

Greitam(1) – Lėtam(7)

4,79

4,73

5,10

5,67

Konkrečiam(1) – Abstrakčiam(7)

4,80

4,70

5,20

6,33

Sportuojančiam(1) – Nesportuojančiam(7)

3,35

3,44

2,70

2,67

Miestiečiui(1) – Kaimiečiui(7)

5,68

5,53

6,40

6,67

Spalvingam(1) – Niūriam(7)

4,96

4,84

5,20

6,00

Pagarbiam(1) – Grubiam(7)

5,02

4,97

5,40

5,67

6 lentelė parodo, kaip respondentai vertina parduotuvę „Mango“ pagal pateiktus kriterijus atsižvelgiant į respondentų amžių. Lentelėje pateikiami vidurkiai atspindintys respondentų nuomonę pagal pateiktus kriterijus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai. Skirtumai pastebimi vertinant šiuos kriterijus:

Konkrečiam – abstrakčiam. 4,70 tarp respondentų 18-24 metų grupėje bei 6,33 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Linksmam – liūdnam. 4,80 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 6,00 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Respondentų vertinimai parduotuvės „Mango“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju viena p reikšmė iš 16 variantų p=0,029). (žr. 3 priedą, 12 lentelę).

0x08 graphic0x01 graphic

21 pav. “ZARA” parduotuvės vartotojo savybių kriterijų įvertinimas.

Respondentų pasirinkimų vidurkiai, renkantis kriterijus apibūdinančius parduotuvės „ZARA“ varttojų savybes laikėsi daugmaž 4,5-5 vidurkis. Vidurkiu 3,49 yra įvertintas sportuojantis – nesportuojantis kriterijus. Respondentų manymu vartotojas yra pakankamai santūri asmenybė (4,34), bei vyresnio amžiaus (4,87).

0x01 graphic

22 pav. „ZARA“ vartotojų savybių kriterijų įvertinimas pagal lytį.

Stebint 22 paveikslą, galime teigti, kad didelių skirtumų nepastebime iš vyrų vertinimo pusės ir moterų. Nuomonės daugmaž sutapo abiejų lyčių. Identiškus vertinimus davė jaunam – senam ir pagarbiam – grubiam kategorijoms, vyrų vidurkis yra 5, o moterų 4,96. Labiausiai nuomonės išsiskyrė ties turtingam – nepasiturinčiam kriterijuj, moterų vidurkis 4,85, o vyrų – 4. Respondentų vertinimai parduotuvės „Zara“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal lytį, skiriasi reikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju 3 iš 16 atvejų yra su mažesnėmis už 0,05 reikšmėmis),nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų požiūiai į vartotojo savybes skiriasi statistiškai reikšmingai. (žr. 2 priedą, 6 lentelę).

7 Lentelė. Kaip respondentai vertina parduotuvės „ZARA“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių (vidurkis).

Amžius

Kriterijai

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Jaunam(1) – Senam(7)

4,87

4,83

4,80

5,33

Linksmam(1) – Liūdnam(7)

4,74

4,70

4,60

5,67

Iššaukiančiam(1) – Santūriam(7)

4,34

4,19

4,90

5,33

Turtingam(1) – Nepasiturinčiam(7)

4,80

4,54

4,90

5,00

Drąsiam(1) – Droviam(7)

4,84

4,80

5,10

4,67

Moderniam(1) – Senamadiškam (7)

4,99

4,93

5,30

5,67

Greitam(1) – Lėtam(7)

4,79

4,71

5,00

5,67

Konkrečiam(1) – Abstrakčiam(7)

4,85

4,86

4,70

5,33

Sportuojančiam(1) – Nesportuojančiam(7)

3,49

3,61

2,90

3,00

Miestiečiui(1) – Kaimiečiui(7)

5,41

5,31

5,80

6,33

Spalvingam(1) – Niūriam(7)

4,92

4,80

5,30

6,00

Pagarbiam(1) – Grubiam(7)

4,94

4,87

5,50

5,00

7 lentelė parodo, kaip respondentai vertina parduotuvę „ZARA“ pagal pateiktus kriterijus atsižvelgiant į respondentų amžių. Lentelėje pateikiami vidurkiai atspindintys respondentų nuomonę pagal pateiktus kriterijus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai. Skirtumai pastebimi vertinant šiuos kriterijus:

Spalvingam – niūriam. 4,80 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 6,00 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Moderniam – senamadiškam. 4,93 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 5,67 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Respondentų vertinimai parduotuvės „ZARA“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (žr. 3 priedą, 12 lentelę).

0x08 graphic0x01 graphic

23 pav. “NIKE” parduotuvės vartotojo savybių kriterijų įvertinimas.

23 paveikslas rodo kaip apklausos dalyvių vertinimo vidurkiai pasiskirstė renkantis 16 vartotojo savybės kriterijų drabužių parduotuvei „NIKE“. 6,21 vidurkis buvo renkantis reikšmes sportuojančiam – nesportuojančiam kriterijui, 5,92 greitam- lėtam , kitas vidurkis labiau nutolęs nuo kitų vidurkių buvo 4,28 išaukiančiam – santūriam. Visi kiti vidurkiai išsidėstė arčiau vidurio.

0x01 graphic

24 pav. „NIKE“ vartotojų savybių kriterijų įvertinimas pagal lytį.

Lyginant parduotuvės „NIKE“ įvertinimus, atsižvelgiant į respondentų lytį, aiškūs skirtumai pastebimi turtingam – nepasiturinčiam, kur moterys vertina vartotojus ties 5,62, o vyrai 5. Moterų vidurkis duotas kategorijai linksmam – liūdnam 5,56, tuo tarpu vyrų vidurkis yra 5. Labiausiai vyrų (4) ir moterų (4,29) nuomones sutapo ties kriterijumi iššaukiančiam – santūriam. Respondentų vertinimai parduotuvės „NIKE“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal lytį, skiriasi reikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju 3 iš 16 atvejų yra su mažesnėmisuž 0,05 reikšmėmis), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų požiūiai į vartotojo savybes skiriasi statistiškai reikšmingai. (žr. 2 priedą, 6 lentelę).

8 Lentelė. Kaip respondentai vertina parduotuvės „Nike“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių (vidurkis).

Amžius

Kriterijai

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Jaunam(1) – Senam(7)

5,35

5,21

6,10

6,00

Linksmam(1) – Liūdnam(7)

5,38

5,26

5,90

6,33

Iššaukiančiam(1) – Santūriam(7)

4,28

4,27

4,00

5,33

Turtingam(1) – Nepasiturinčiam(7)

5,29

5,21

5,40

6,33

Drąsiam(1) – Droviam(7)

4,99

4,94

5,10

5,67

Moderniam(1) – Senamadiškam (7)

5,27

5,17

6,00

5,33

Greitam(1) – Lėtam(7)

5,92

5,84

6,40

6,00

Konkrečiam(1) – Abstrakčiam(7)

4,99

4,86

5,50

5,67

Sportuojančiam(1) – Nesportuojančiam(7)

6,21

6,10

6,60

7,00

Miestiečiui(1) – Kaimiečiui(7)

5,07

4,99

5,20

6,33

Spalvingam(1) – Niūriam(7)

5,31

5,23

5,60

6,00

Pagarbiam(1) – Grubiam(7)

4,95

4,30

4,00

4,33

8 lentelė parodo, kaip respondentai vertina parduotuvę „Nike“ pagal pateiktus kriterijus atsižvelgiant į respondentų amžių. Lentelėje pateikiami vidurkiai atspindintys respondentų nuomonę pagal pateiktus kriterijus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai. Skirtumai pastebimi vertinant šiuos kriterijus:

Turtingam – nepasiturinčiam. 5,05 tarp respondentų 18-24 metų grupėje bei 6,33 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Sportuojančiam – nesportuojančiam. 3,86 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 2,00 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Respondentų vertinimai parduotuvės „Nike“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju p=0,182 (žr. 3 priedą, 12 lentelę).

0x08 graphic0x01 graphic

25 pav. “City Men & Women” parduotuvės vartotojo savybių kriterijų įvertinimas.

Respondentų pasirinkimų vidurkiai, renkantis kriterijus apibūdinančius parduotuvės “City Men & Women” vartotojų savybes svyravo nuo 3 iki 5,78. 3 vidurkiu yra įvertintas sportuojančio – nesportuojančio kriterijus, 4,51 atiteko moderniam -senamadiškam kriterijui. Tuo tarpu aukščiausias įvrtinimų vidurkis yra 5,78, kuriuo respondentai įvertino turtingam – neturtingam kriterijų.

0x01 graphic

26 pav. „City Men & Women“ vartotojų savybių kriterijų įvertinimas pagal lytį.

Lyginant parduotuvės „City Men & Women“ įvertinimus, atsižvelgiant į respondentų lytį, aiškūs skirtumai pastebimi pagarbiam – grubiam, kur moterys vertina vartotojus ties 5,96, o vyrai 5. Turtingam – nepasiturinčiam kategorijoje moterų vidurkis 6,07, o vyrų 5. Moterų vidurkis duotas kategorijai greitam – lėtam 4,02 tuo tarpu vyrų vidurkis yra 4, tad nuomonės ganėtinai sutapo. Respondentų vertinimai parduotuvės „City Men & Women“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal lytį, skiriasi reikšmingai,nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05 (mūsų atveju 3 iš 16 atvejų yra su mažesnėmis už 0,05 reikšmėmis), nulinės hipotezės atmesti negalime, nes vyrų ir moterų požiūiai į vartotojo savybes skiriasi statistiškai reikšmingai. (žr. 2 priedą, 6 lentelę).

9 Lentelė. Kaip respondentai vertina parduotuvės „City Men & Women“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių (vidurkis).

Amžius

Kriterijai

18-24 m

25 – 35 m

36 – 50 m.

51 ir daugiau

Jaunam(1) – Senam(7)

3,67

3,70

3,50

2,67

Linksmam(1) – Liūdnam(7)

4,04

4,00

4,10

3,67

Iššaukiančiam(1) – Santūriam(7)

3,29

3,29

3,20

2,67

Turtingam(1) – Nepasiturinčiam(7)

5,78

5,63

6,50

7,00

Drąsiam(1) – Droviam(7)

4,02

4,00

4,00

3,67

Moderniam(1) – Senamadiškam (7)

4,51

4,46

4,90

4,00

Greitam(1) – Lėtam(7)

4,01

3,97

4,00

4,67

Konkrečiam(1) – Abstrakčiam(7)

5,07

4,91

6,00

5,00

Sportuojančiam(1) – Nesportuojančiam(7)

3,00

3,06

2,70

2,00

Miestiečiui(1) – Kaimiečiui(7)

5,84

5,70

6,50

6,67

Spalvingam(1) – Niūriam(7)

4,04

4,00

3,90

4,33

Pagarbiam(1) – Grubiam(7)

5,69

5,51

6,70

6,67

9 lentelė parodo, kaip respondentai vertina parduotuvę „ City Men & Women “ pagal pateiktus kriterijus atsižvelgiant į respondentų amžių. Lentelėje pateikiami vidurkiai atspindintys respondentų nuomonę pagal pateiktus kriterijus, kiekvienoje amžiaus grupėje atskirai. Skirtumai pastebimi vertinant šiuos kriterijus:

Turtingam – nepasiturinčiam. 5,21 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 6,33 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Sportuojančiam – nesportuojančiam. 6,10 tarp respondentų 25-35 metų grupėje bei 7,00 tarp respondentų 51 ir daugiau metų.

Respondentų vertinimai parduotuvės „City Men & Women“ pirkėją (vartotojo savybėmis) pagal amžių skiriasi nereikšmingai, nes šiuo atveju Pirsono x kvadratu kriterijaus p>0,05. (žr. 3 priedą, 12 lentelę).

IŠVADOS

Įvaizdis yra vienas iš svarbiausių elementų bet kokiam šių laikų verslui, o ypač rūbų pramonei.

Kiekvienai kompanijai svarbu, jog jos ženklas būtų žinomiausias. Prekės ženklo įvaizdis dažnai tarnauja kaip informacinis ženklas, kad suformuotų išvadas apie parduotuvės prekių kokybę.

Prekės ženklas turi būti suprantamas, pripažintas ir kokybiškas pirkėjo akimis.

Yra sukuriamas pastovumas tarp prekės ženklo įvaizdžio ir vartotojo įvaizdžio.

Prekės ženklo įvaizdžio teorija yra siejama su atitikimu tarp vartotojo elgesio, joįvaizdžio ir pačio produkto įvaizdžio.

Savo darbe aptarėme šiuos įvaizdžio tyrimo metodus: semantinio diferencialo skalės metodą ir ranginės skalės metodą.

Mūsų atlikto drabužių parduotuvių įvaizdžio tyrimo pagrindu galima laikyti semantinio diferencialo skalės metodą, nes jo pagalba surinkome duomenis, kurie parodė, respondentai vertina nurodytas parduotuves vertinant jas pagal 12 asmenybės faktorių

Mūsų atliktame drabužių parduotuvių įvaizdžio vertinimo tyrime buvo apklausta 100 respondentų, iš kurių 38 % vyrai ir 62 % sudarė moterys.

Didžioji dalis apklaustųjų pateko į 18 – 24 metų amžiaus grupę, be to didžioji dalis respondentų yra nevedę (nevedusios).

Didžioji dalis respondentų gauna pajamas nuo 500 iki 1400 litų (46 %), antroje vietoje respondentų gaunamos pajamos nuo 1401 iki 2500 litų (22 %).

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 85 % apklaustųjų pirko sau drabužių per pastarąjį pusmetį sau asmeniškai parduotuvėse.

Dažniausiai respondentai drabužius perka 2-3 kartus per mėnesį ( 32 proc.), ir 3 proc. respondentų apsipirkinėja vieną kartą per savaitę ir dažniau.

Dažniausiai respondentai drabužius perka specializuotose parduotuvėse (44 proc.), mažiausai perka internetinėse parduotuvėse (4 prc.).

Per mėnesį respondentai (49 proc.) apsipirkimui skiria nuo 101 iki 400 litų.

Pirmenybę 77 proc. respondentų teikia drabužiais prekiaujančiai parduotuvei „Zara“, parduotuvei „Bershka“ – 64 proc. ir parduotuvei „Reserved“ – 61 proc.

Drabužių parduotuvių „Aprangos galerija“, „Mango“, „Zara“ , „Nike“ ir „ City Men & Women“ įvaizdžio vertinimas atliktas pagal 12 vartotojo savybės kriterijų kartu su priešingybėmis. Toliau pateikiame šio tyrimo pagalba gautus rezultatus, rodančius kuri parduotuvė yra tam tikru kriterijumi labiausiai išsiskirianti iš kitų:

Anot respondentų, „Aprangos galerijos“ vartotojas yra spalvinga, moderni miesto asmenybė.

Parduotuvės „Mango “ – yra jaunas, modernus miesto žmogus, kaip ir „Aprangos galerijos“ vartotojas.

Parduotuvės „Zara“ vartotojas yra taip pat modernus, drąsus ir miesto žmogus.

Parduotuvei „Nike“ tinkantis vartotojas turi būti – sportiškas, greitas, linksmas, jaunas ir pasiturintis.

Parduotuvės „City Men & Women“ vartotojo savybės turėtų atitikti pagarbumo, miesto, konkretumo bei turtingumo kriterijus.

Literatūros sąrašas

1MARTINEZ Eva, PINA M. Jose. The negative impact of brand extensions on prarent brand image. [žiūrėta 2010 m. kovas 10 d.] Prieiga per internetą : www.emeraldinsight.com/1061-0421.htm>

2 RIO del A. Belen, VAZQUEZ Rodolfo, IGLESIAS Victor. The effects of brand

associations on consumer response. JOURNAL OF CONSUMER MARKETING, VOL. 18 NO. 5 2001, pp. 410-425, MCB UNIVERSITY PRESS

3RAJAGOPALAnanya. Brand excellence: measuring the impact of advertising and brand personality on buying decisions. [žiūrėta 2010 m. kovas 10 d.] Prieiga per internetą : www.emeraldinsight.com/reprints

4DIAMANTOPOULOS Adamantios, SMITH Gareth, Grime Ian. The impact of brand extensions on brand personality: experimental evidence. [žiūrėta 2010 m. kovas 10 d.] Prieiga per internetą : www.emeraldinsight.com/0309-0566.htm

5 PARKER Brian T. A comparison of brand personality and brand user-imagery congruence. [žiūrėta 2010 m. kovas 10 d.] Prieiga per internetą : www.emeraldinsight.com/0736-3761.htm

6 Barkowitz Kerin Rudelius, 1986m., 747 pusl.

7 Harpier W. Boyd, Jr William F. Massy, Marketing Management, The harbrace series in business and economics, 1972m., 618 pusl.

8 Philip Kotler, Waldemar Pfoermsch, B2B brand management, 2006m., 357 pusl.

9HOFSTEDE Anouk , HOOF van Joris , WALENBERG Natascha „et al“. Projective techniques for brand image research: Two personification-based methods explored. [žiūrėta 2010 m. kovas 10 d.] Prieiga per internetą : www.emeraldinsight.com/1352-2752.htm

PRIEDAI

1 priedas. Drabužių parduotuvių įvaizdžio tyrimo apklausos anketa

Gerbiamas respondente,

Esame studentai iš Vilniaus Universiteto Tarptautinio Verslo mokyklos ir atliekame tyrimą apie drabužių parduotuvių įvaizdžio vertinimą bei kaip Lietuvoje yra vertinami drabužių parduotuvių „Aprangos galerija“, „Mango“, „Zara“, „Pull & Bear“ ir „City Women & Men“ įvaizdžiai.. Mums yra svarbūs Jūsų sąžiningi atsakymai tolimesniam tyrimui ir galutinėms išvadoms. Anketoje nėra tapatybės nustatymo reikalaujančių klausimų, todėl anketa yra anonimiška ir nebus publikuojama.

1. Ar Jūs pirkote drabužius sau asmeniškai per pastarąjį pusmetį?

Taip

Ne (jei atsakėte „Ne“ pereikite prie 11- to klausimo)

2. Kaip dažnai perkate drabužius sau?

Vieną kartą per savaitę ir dažniau

2-3 kartus per mėnesį

Vieną kartą per mėnesį

3-5 kartus per pusmetį

1-2 kartus per pusmetį

Rečiau nei 1 kartas per pusmetį

3. Kur Jūs dažniausiai perkate drabužius sau asmeniškai?

Supermarketuose

Parduotuvėse „Iš antrų rankų“

Turguje

Specializuotose parduotuvėse

Internetinėse parduotuvėse

Išparduotuvėse

Kita _____________

4. Kiek sau asmeniškai per mėnesį išleidžiate pinigų drabužiams?

iki 100 lt.

101-400 lt.

401-800 lt.

801-daugiau

5. Kuriose parduotuvėse teko apsipirkti? Pasirinktą atsakymą apibraukite.

Tally Weijl

Taip

Ne

Terranova

Taip

Ne

Vero moda

Taip

Ne

Effigy

Taip

Ne

New yorker

Taip

Ne

Bershka

Taip

Ne

Pull & Bear

Taip

Ne

Mados linija

Taip

Ne

Stradivius

Taip

Ne

Mango

Taip

Ne

Monton

Taip

Ne

Apranga

Taip

Ne

Aprangos galerija

Taip

Ne

S.oliver

Taip

Ne

Esprit

Taip

Ne

Audimas

Taip

Ne

Sportland

Taip

Ne

Zara

Taip

Ne

Takko fasion

Taip

Ne

Imitz

Taip

Ne

Cropp town

Taip

Ne

House plius

Taip

Ne

Only

Taip

Ne

Reserved

Taip

Ne

Bison

Taip

Ne

Celio *

Taip

Ne

City Man & Women

Taip

Ne

Lelija

Taip

Ne

Levi’s

Taip

Ne

Mosaic

Taip

Ne

Sepala

Taip

Ne

Replay

Taip

Ne

Mexx

Taip

Ne

United colors of benneton

Taip

Ne

6. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku).

„Aprangos galerija“

Jaunam

1

2

3

4

5

6

7

Senam

Linksmam

1

2

3

4

5

6

7

Liūdnam

Iššaukiančiam

1

2

3

4

5

6

7

Santūriam

Turtingam

1

2

3

4

5

6

7

Nepasiturinčiui

Drąsiam

1

2

3

4

5

6

7

Droviam

Moderniam

1

2

3

4

5

6

7

Senamadiškam

Greitam

1

2

3

4

5

6

7

Lėtam

Konkrečiam

1

2

3

4

5

6

7

Abstrakčiam

Sportuojančiam

1

2

3

4

5

6

7

Nesportuojančiam

Miestiečiui

1

2

3

4

5

6

7

Kaimiečiui

Spalvingam

1

2

3

4

5

6

7

Niūriam

Pagarbiam

1

2

3

4

5

6

7

Grubiam

7. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku).

„Mango“

Jaunam

1

2

3

4

5

6

7

Senam

Linksmam

1

2

3

4

5

6

7

Liūdnam

Iššaukiančiam

1

2

3

4

5

6

7

Santūriam

Turtingam

1

2

3

4

5

6

7

Nepasiturinčiui

Drąsiam

1

2

3

4

5

6

7

Droviam

Moderniam

1

2

3

4

5

6

7

Senamadiškam

Greitam

1

2

3

4

5

6

7

Lėtam

Konkrečiam

1

2

3

4

5

6

7

Abstrakčiam

Sportuojančiam

1

2

3

4

5

6

7

Nesportuojančiam

Miestiečiui

1

2

3

4

5

6

7

Kaimiečiui

Spalvingam

1

2

3

4

5

6

7

Niūriam

Pagarbiam

1

2

3

4

5

6

7

Grubiam

8. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku).

„Zara“

Jaunam

1

2

3

4

5

6

7

Senam

Linksmam

1

2

3

4

5

6

7

Liūdnam

Iššaukiančiam

1

2

3

4

5

6

7

Santūriam

Turtingam

1

2

3

4

5

6

7

Nepasiturinčiui

Drąsiam

1

2

3

4

5

6

7

Droviam

Moderniam

1

2

3

4

5

6

7

Senamadiškam

Greitam

1

2

3

4

5

6

7

Lėtam

Konkrečiam

1

2

3

4

5

6

7

Abstrakčiam

Sportuojančiam

1

2

3

4

5

6

7

Nesportuojančiam

Miestiečiui

1

2

3

4

5

6

7

Kaimiečiui

Spalvingam

1

2

3

4

5

6

7

Niūriam

Pagarbiam

1

2

3

4

5

6

7

Grubiam

9. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku).

„Nike“

Jaunam

1

2

3

4

5

6

7

Senam

Linksmam

1

2

3

4

5

6

7

Liūdnam

Iššaukiančiam

1

2

3

4

5

6

7

Santūriam

Turtingam

1

2

3

4

5

6

7

Nepasiturinčiui

Drąsiam

1

2

3

4

5

6

7

Droviam

Moderniam

1

2

3

4

5

6

7

Senamadiškam

Greitam

1

2

3

4

5

6

7

Lėtam

Konkrečiam

1

2

3

4

5

6

7

Abstrakčiam

Sportuojančiam

1

2

3

4

5

6

7

Nesportuojančiam

Miestiečiui

1

2

3

4

5

6

7

Kaimiečiui

Spalvingam

1

2

3

4

5

6

7

Niūriam

Pagarbiam

1

2

3

4

5

6

7

Grubiam

10. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku).

„City Women & Men“

Jaunam

1

2

3

4

5

6

7

Senam

Linksmam

1

2

3

4

5

6

7

Liūdnam

Iššaukiančiam

1

2

3

4

5

6

7

Santūriam

Turtingam

1

2

3

4

5

6

7

Nepasiturinčiui

Drąsiam

1

2

3

4

5

6

7

Droviam

Moderniam

1

2

3

4

5

6

7

Senamadiškam

Greitam

1

2

3

4

5

6

7

Lėtam

Konkrečiam

1

2

3

4

5

6

7

Abstrakčiam

Sportuojančiam

1

2

3

4

5

6

7

Nesportuojančiam

Miestiečiui

1

2

3

4

5

6

7

Kaimiečiui

Spalvingam

1

2

3

4

5

6

7

Niūriam

Pagarbiam

1

2

3

4

5

6

7

Grubiam

11. Jūsų lytis?

Vyras

Moteris

12. Jūsų amžius?

iki 18

18 – 24

25 – 35

36 – 50

51 ir daugiau

13. Jūsų šeimyninė padėtis?

Nevedęs/neištekėjusi

Vedęs/ištekėjusi

Išsiskyręs/išsiskyrusi

Našlys/Našlė

Gyvenate neregistruotoje santuokoje

14. Jūsų išsilavinimas?

Nebaigtas vidurinis/pagrindinis

Vidurinis/vidurinis specialusis

Nebaigtas aukštesnysis

Aukštesnysis

Nebaigtas aukštasis

Aukštasis

15. Kokios Jūsų pajamos per mėnesį?

iki 500 Lt

500 Lt – 1400 Lt

1401 Lt – 2500 Lt

2501 Lt – 3500 Lt

3501 Lt – 5000 Lt

5001 Lt ir daugiau.

Dėkojame už Jūsų nuoširdžius atsakymus.

2 priedas. Duomenys pagal lytį.

1 lentelė. Jūs pirkote drabužius sau asmeniškai per pastarąjį pusmetį? Pagal lytį.

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Exact Sig. (2-sided)

Exact Sig. (1-sided)

Pearson Chi-Square

1,761a

1

,184

Continuity Correctionb

1,079

1

,299

Likelihood Ratio

1,713

1

,191

Fisher’s Exact Test

,249

,150

Linear-by-Linear Association

1,743

1

,187

N of Valid Cases

100

2 lentelė. Kaip dažnai perkate drabužius sau? Pagal lytį.

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

7,141a

5

,210

Likelihood Ratio

8,010

5

,156

Linear-by-Linear Association

5,152

1

,023

N of Valid Cases

85

3 lentelė. Kur Jūs dažniausiai perkate drabužius sau asmeniškai? Pagal lytį.

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

7,527a

6

,275

Likelihood Ratio

10,041

6

,123

Linear-by-Linear Association

1,706

1

,192

N of Valid Cases

85

4 lentelė. Kiek sau asmeniškai per mėnesį išleidžiate pinigų drabužiams? Pagal lytį.

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

4,859a

3

,182

Likelihood Ratio

4,780

3

,189

Linear-by-Linear Association

,335

1

,562

N of Valid Cases

85

5 lentelė. Parduotuvėse, kuriose teko apsipirkti pagal lytį.

Chi-Square Tests

Asymp. Sig. (2-sided)

Tally Weijl

,000

Terranova

,000

Vero moda

,000

Effigy

,667

New yorker

,408

Bershka

,618

Pull & Bear

,709

Mados linija

,037

Stradivius

,000

Mango

,000

Monton

,064

Apranga

,026

Aprangos galerija

,042

S.oliver

,005

Esprit

,107

Audimas

,503

Sportland

,006

Zara

,035

Takko fasion

,035

Imitz

,160

Cropp town

,211

House plius

,002

Only

,057

Reserved

,443

Bison

,233

Celio *

,000

City Man & Women

,014

Lelija

,528

Levi’s

,013

Mosaic

,317

Sepala

,283

6 lentelė. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku). Pagal lytį.

Independent Samples Test

Sig. (2-tailed)

“Aprangos galerija”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,542

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,110

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,397

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,007

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,062

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,033

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,060

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,247

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,757

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,002

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,000

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,013

“Mango”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,031

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,017

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,643

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,000

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,216

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,007

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,360

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,003

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,401

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,087

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,156

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,023

“ZARA”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,349

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,202

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,033

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,008

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,547

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,176

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,502

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,428

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,405

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,473

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,030

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,822

“ Nike”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,905

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,037

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,933

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,003

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,162

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,574

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,097

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,455

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,032

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,151

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,158

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,038

“ City Men & Women”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,123

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,361

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,771

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,006

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,697

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,648

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,953

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,039

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,401

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,393

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,248

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,030

3 priedas. Duomenys pagal amžių.

7lentelė.Ar Jūs pirkote drabužius sau asmeniškai per pastarąjį pusmetį? * amzius1

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

22,442a

3

,000

Likelihood Ratio

17,466

3

,001

Linear-by-Linear Association

21,319

1

,000

N of Valid Cases

100

8 lentelė. Kaip dažnai perkate drabužius sau? * amzius1

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

13,908a

15

,533

Likelihood Ratio

16,966

15

,321

Linear-by-Linear Association

,065

1

,799

N of Valid Cases

85

9 lentelė.Kur Jūs dažniausiai perkate drabužius sau asmeniškai? * amzius1

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

16,353a

18

,568

Likelihood Ratio

13,797

18

,742

Linear-by-Linear Association

,303

1

,582

N of Valid Cases

85

10 lentelė. Kiek sau asmeniškai per mėnesį išleidžiate pinigų drabužiams? * amzius1

Chi-Square Tests

Value

df

Asymp. Sig. (2-sided)

Pearson Chi-Square

18,332a

9

,032

Likelihood Ratio

15,301

9

,083

Linear-by-Linear Association

,919

1

,338

N of Valid Cases

85

11 lentelė. Parduotuvėse, kuriose teko apsipirkti pagal lytį.

Chi-Square Tests

Asymp. Sig. (2-sided)

Tally Weijl

,423

Terranova

,191

Vero moda

,868

Effigy

,081

New yorker

,947

Bershka

,813

Pull & Bear

,495

Mados linija

,067

Stradivius

,339

Mango

,028

Monton

,464

Apranga

,608

Aprangos galerija

,004

S.oliver

,539

Esprit

,097

Audimas

,132

Sportland

,795

Zara

,052

Takko fasion

,314

Imitz

,096

Cropp town

,855

House plius

,381

Only

,957

Reserved

,237

Bison

,855

Celio *

,723

City Man & Women

,826

Lelija

,020

Levi’s

,376

Mosaic

,259

Sepala

,016

Replay

,987

Mexx

,021

United colors of benneton

,753

12 lentelė. Kaip paminėtosios parduotuvės apibūdina pirkėją pagal šiuos kriterijus, naudojant skalę (kai 1 – visiškai nesutinku ir 7 – visiškai sutinku). Pagal amžių.

Independent Samples Test

“Aprangos Galerija”

Sig. (2-tailed)

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,773

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,851

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,940

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,458

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,813

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,000

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,960

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,563

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,323

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,368

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,104

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,687

“Mango”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,593

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,199

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,029

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,865

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,815

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,487

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,551

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,252

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,979

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,736

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,298

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,775

“Zara”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,635

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,220

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,591

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,914

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,565

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,640

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,428

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,635

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,937

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,492

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,368

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,621

“Nike”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,914

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,534

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,168

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,185

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,484

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,399

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,579

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,875

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,606

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,185

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,606

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,767

“City Men & Women”

Jaunam(1) -Senam(7)

Equal variances assumed

,468

Linksmam(1)- Liūdnam(7)

Equal variances assumed

,686

Išaukiančiam(1)- Santūriam(7)

Equal variances assumed

,712

Turtingam(1)- Nepasiturinčiam(7)

Equal variances assumed

,522

Drąsiam(1)- Droviam(7)

Equal variances assumed

,792

Moderniam(1)- Senamadiškam(7)

Equal variances assumed

,482

Greitam(1)- Lėtam(7)

Equal variances assumed

,569

Konkrečiam(1)- Abstrakčiam(7)

Equal variances assumed

,139

Sportuojančiam(1)- Nesportuojančiam(7)

Equal variances assumed

,546

Mietiečiui(1)- Kaimiečiui(7)

Equal variances assumed

,806

Spalvingam(1)- Niūriam(7)

Equal variances assumed

,713

Pagarbiam(1)-Grubiam(7)

Equal variances assumed

,956

7

Vidurkis

Vidurkis

Vidurkis

Vidurkis

Vidurkis