Sveiki, mielieji.
Šią savaitę jaučiuosi labai neproduktyvi. Gal čia kaltas tas oras, kuris keičiasi kas minutę… Vakar pirmą kartą lėkiau su motoroleriu. Nuostabus jausmas. Kad ir kokia atsargi būčiau, kartais tikrai labai gundo tas laisvės pojūtis. Rytą į darbą vėl su juo lėkiau. Dar dešimt minučių vėliau ir būčiau jau pakliuvusi po lietum. Tas oras varo iš proto. Tikiuosi, kad mano norai išsipildys ir Karklė per Jonines pasitiks švelnia saule ir mažai debesuotais orais. Noriu atsikvėpti.
Kaip tyčią ilgąjį savaitgalį visi gundo nuostabiais pasiūlymais – į Molėtus, į Radviliškį, į Varėną ar bet kur kitur, svarbu kad atsiplėšti nuo pilko šlapio asfalto ir pasijausti gamtos dalimi.
Per langą matau siūbuojančius medžius ir klausiu , kur ta vasara beprotė, kurią žadėjo karčiausią, kaip tropikuose? Anksčiau vakarais tekdavo apsirengti tik tam, kad paslėptum kūną nuo uodų, o dabar vakarai vėsoki ir primena vėlyvą pavasarį. Laikykime vasarą už kasų!
Be vasaros ilgesio dar norisi bendravimo, apkabinimų, pramogų, juokų… Ėt, visko, ką tikiuosi gauti Karklėje. Prisipažinsiu, pati abejojau, ar tai man patiks. Ar nebus ten varginančių seminarų, už kuriuos gaila mokėti pinigėlius. Bet kiekviena tokia abejonė išnyksta per Ramunės renginius. Tiesiog ateini, o ji pajunta tave ir leidžia daryti tai, kas tau patinka. Kartu atkreipdama dėmesį į svarbius dalykus ir sugalvodama įdomių dalykų, kurie atpučia naujų potyrių į mano gyvenimą.
Kiekviena mūsų gyvenime praleista minutė yra mūsų rankose. Svarbu tik, ar leisime sau tą minute išnaudoti tam, kas mums patinka. Tikiuosi prie jūros per Jonines susitikti su žaviais žmonėmis, kurie papildys mano gyvenimą maloniais įspūdžiais ir patirtimis.
Noriu pirmą kartą šiais metais pabraidyti jūroje, pajusti jodo kvapą, pašokti virš bangos ir basamis pėdomis glostyti pajūrio smėlį…
KRIS