Grįžus iš Karklės

Grįžome!!! Jaučiuosi dar šiek tiek apsvaigusi. Ne nuo alkoholio, o nuo malonių įspūdžių. Tiek dienų be kompiuterio, telefono, darbo, rūpesčių. Dabar grįžus namo viskas sužibo kitomis spalvomis – bendradarbiai mieli išssiilgti, žolė didesnė, saulė ryškesnė, kava skanesnė ir viskas taip gražu, nuotaika spinduliuoja.

Net nežinau nuo ko pradėti ir kuom pabaigti savo pasakojimą apie Atradimus ir Karklę.  Atvažiavome iš lietingo Vilniaus į žemės rojų. Mus pasitiko saulė ir giedras dangus su vos keliais plevenančiais plunksniniais debesėliais. Sodyba pasislėpusi tarp kempingų gausybės. Namas gražus, tvarkingas, jauukus. Kambariai šviesūs. Ant pievos kas vaikštinėjo, kas žaidė badmintoną, kas mėgavosi saule. Viduje laukė vaišės ir arbata. Kvepėjo šviežiomis braškėmis.

Visi su šypsenomis ir mažyčiu drebuliuku širdyje. Niekas tiksliai nežinojo, kas bus. Prisistatėme, susipažinome, apšilome. Nemačia bėgo laikas. Vos spėjome sudeginti blogus dalykus Joninių lauže.

Vakare išsitraukėme žmogaus vardą, kuriam visos stovyklos metu buvome angelais. Nuostabus jausmas gauti netikėtą staigmenėlę. Už nieką. Tik už tai, kad tu esi.

Dienos bėgo nemačia. Lietaus buvo nedaug. Oras gaivus ir ošianti jūra, kvepianti gamta ir draaugiški žmonės aplinkui. Visi buvo šilti, mieli, malonūs. Visų veidus puošė šypsena. O jei kam būdavo prasta nuotaika, rasdavo, su kuo pasidalinti savo liūdnomis mintimis.

Buvo daug apsikabinimų, šokio, gamtos, gyvybės, išsipasakojimų, atsivėrimų ir atradimų. Stovyklos nariai neapsakomai suartėjo. Kiekvienas pasiėmė tai

i, ko buvo atėjęs – vieni poilsį, kiti bendravimą, kiti gilius patyrimus.

Valgydavome draugiškai tris kartus per dieną, neskaitant naktinių vakaronių ir užkandžiavimų prie arbatos.

Visur lakstė ir krykštavo vaikai. Tėvai galėjo atsipūsti, nes visi vaikų neturintys juos glaustė, nešiojo ant rankų ir prižiūrėjo kaip savo. Iš šalies ši stovykla turėjo atrodyti kaip tikra idilė – pirmykščių bendruomenių modernus variantas, kai visi viską daro kartu.

Aš nuo savęs galiu pasidalinti atradimais, kuriuos parsivežiau, tai – gintaras ir gražūs akmenukai, nuostabus pakabukas ant kaklo, kurį gavau dovanų, kiekvieno vakaro vis kitoks saulėlydis, neįprastas šokis, sangrijos, vyno, braškių ir jūros skonis, ledinis vanduo, nuostabios akimirkos, gyvos nuotraukos ir visiškas psichologinis poilsis.

Mūsų stovykla baigėsi, o vasara dar tik įsibėgėjo. Tikiuosi šį kartą saulė nesiruošia užleisti vietos lietingoms dienoms.

Mačiau dvi vaivorykštes, klaausiau bangų ošimo ir gėriau beribę jūrą akimis.

Kris

0 thoughts on “Grįžus iš Karklės”

  1. Fantastika 🙂 as kai tik pamaciau skelbima, jog vyks tokia stovykla visa sirdim galvojau kaip noreciau ten atsidurti, taciau galimybiu nebuvo sau to leisti, todel paskaicius toki grazu ispudziu teksta, tikrai darosi dziugu 🙂

    Reply
  2. nezinojau kad darnios poros tai renginys ir buvau 🙂 Trumpai – patiko. Ypac tai, kad isvaziuojamasis.. Isvaziuoji, atsijungi nuo visko ir visu – visai kitoks poilsis.
    PS. chi chi zodis “braskes” net du kartus Kristinos prisiminimuose :)) dziugu :))

    Reply

Leave a Comment