Taoizmas

Taoizmas

Kinijoje jau prieр konfucianizmа atsirado vadinamшjш “ramiшjш“ sektos. Prieрingai buvusioms feodalinлms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, prieрintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybлs tobulinimа kaip svarbiausiа юmogaus gyvenimo tikslа. Turima юiniш, kad tuo tikslu jie naudojo specifinж meditavimo technikа, be to, daug dлmesio skyrл kvлpavimui. “Ramieji“ pripaюino realш iрorinб pasaulб, neatsiejamа nuo “vidinio pasaulio“. Pasak jш pagrindinлs etinлs doktrinos, iрorinб pasaulб gerai paюinti galima tik palaikant “vidinio pasaulio“ pusiausvyrа.

“Ramiшjш“ sektos filosofiniш – etiniш бvaizdюiш paagrindu atsirado vienas iр юymiausiш юmonijos istorijoje senovлs dialektinлs filosofijos mokymas – taoizmas.

Primosios юinios apie taoizmа siejasi su legendinлmis asmenybлmis Lao Dzл ir Dюvang Dzл.

Prieрingai konfucionizmui, taoizmas nepritarл tuometinei sovietinei santvarkai. Kaip teigia Dю. Nydhamas, “Lao Dzл pasekлjai arрiai grыmлsi su savo feodaline sistema“. Lao Dzл knygoje sakoma :

“Gerovл rыmuose,

piktюoliш priюлlж laukai,

tuрti aruodai,

prabangыs drabuюiai ir brangыs papuoрalai,

prisisotinimas ir persigлrimas –

tai palaidi banditizmo keliai“.

Muras raрo: “.. praлjus dviems trims рimtmeиiams po Lao Dzл konfucianizmas Kinijoje tapo oficialia ideologija, o taoizmas, kaip ir reespublikonizmas Romos imperijoje, liko rыmш opozicijoje“.

Svarbiausia taoizmo filisofijoje yra savoka “Dao“:

“Yra kaюkas beformis,

kas buvo jau prieр dangш ir юemж.

Koks jis yra laisvas, koks ramus.

Jis yra visur, nekinta ir nuo nieko nepriklauso.

Mes jб laikome visatos pradюia.

Aр neюinau jo vardo. Vadinu jб Da

ao“.

Sаvokos “Dao“ aiрkinimas yra aрtriш ginиш objektas. Kai kurie autoriai aiрkinas, kad taoizmas yra anarchinis mokymas, kuris iр esmлs yra opozicija oficialiai visuomeninei tvarkai. “Lao Dzл knygos komentare“ Gornas “Dao” interpretuoja kaip pagrindinius principus ir dлsningumus , kuriems paklыsta gamtos reiрkiniai. Analogiрkш prieрingш nuomoniш pateikia ir kinш autoriai.

Kaip teigia F.Bykovas, “lakoniрkumas, nepakankamas aiрkumas ir kai kuriш Lao Dzл knygos daliш prieрtariрkumas duoda pagrindа visiрkai prieрingai vertinti ”Dao” Lao Dze mokyme. Kaip tik dлl tokios struktыros Lao Dze knygа panaudoja ir materialistinлs ir idealistinлs kryptys. Kartais savoka “Dao” aiрkinama kaip natыralus gamtos dлsnis, nepriklausantis nuo aukриiausios dievybлs vaidmens.“

Dю. Nydhamas paюymi, kad “Dao” yra intuityvi ir tiksliai neiрverиiama sаvoka, bet filosofш taoistш mokykloje tai reiрkia ir dлsnб, daiktш prigimtб. Kaip teigia Eihis Kiimuras, “Dao“ yra susintetinta sаvoka, kuria iрreiрkiamas pats gyvenimas.

Mistiрkа taoizmo skambesб labai skatina neveiklumo principas, kuris Lao Dzл mokyme yra pagrindinis dлsnis. Jis eina per visа jo knygа. Jб pailiustruosime tokia iрtrauka:

“Nuolankiausias gali nugalлti tvirиiausiа.

Nesantis gali aplankyti visa, kas yra.

Рtai, kodлl veikiu neveikdamas ir mokau be minиiш.“

Kai kurie autoriai, nagrinлjantys Lao Dzл mokymа iр mistikos pozicijш, neveiklumo principo aiрkinimа supranta tiesiogine prasme. Kiti, kurie ”Dao” sаvokа supranta kaip pagrindiniш gamtos dлsniш simbolб, tame principe mato hiperbolizuotа gamtos ir visuomenлs re

eiрkiniш esmлs supratimа, kuris padeda mums veikti ir apsaugo mus nuo nereikalingш veiksmш, neatitinkanиiш objektyviш procesш. Tai patvirtina ir рtai tokia iрtrauka iр Lao Dze knygos:

“Veikti neveikiant,

matyti didelб, kol dar jis yra maюas,

gydyti юaizdas рvelnumu,

spresti sudлtingus dalykus, kol jie yra paprasti,

pradлti didelius darbus, kol jie dar yra maюi,-

Tai yra Dao kelias“.

Stichiрkas diakletinis Lao Dzл suvokimas yra esmingiausias jo mokymo aspektas. Tokia dvasia paraрyta ir visa jo knyga:

“Kai юmonлs pradлjo skirti tai, kas graюu, atsirado ir tai,

kas negraюu.

Kai jie paюino gлrб, atsirado ir blogis.

Todлl tai, kas yra, ir tai, ko nлra,

kas sudлtinga r kas paprasta,

kas kilnu ir kas юema,

subtilu ir рiurkрtu,

kas moko ir kas mokosi,-

gimsta vienas iр kito.“

Iр tш pavyzdюiш, kaip ir iр visos Lao Dzл knygos, matyti, kad jis б kiekvinа daiktа arba reiрkinб юiыri kaip б prieрybiш vienybж. Prieрybiш atsiradimas ir jш бsiliejimas vieno б kitа visiрkai nulemia pagrindines etines jo mokymo nuostatas.

“Ar yra skirtumas tarp taip ir ne?

Ar yra skirtumas tarp gлrio ir blogio?“

Remdamasis tais vientisais dialektiniais ryрiais tarp gлrio ir blogio jлgш, Lao Dzл rekomenduoja panaudoti etiniш prieрybiш transformacijа sprendюiant socialines, asmenines ir kitas problemas.

“Tai, kа nori sunaikinti,

iр pradюiш бtvirtink.

Kа nori paimti,

Iр pradюiш tai duok.

Tai, kas minkрta, nugali tai, kas kieta,

Tai, kas рvelnu, nugali tai, kas рiurkрtu.“

Labai daюnai La

ao Dzл knygoje siыlomas pasyvumas, grindюiamas supratimu, kad yra labai svarbu nusistatyti ribа tarp gлrio ir blogio.

“Uюsiиiaupk, nesiklausyk, nematyk –

ir visа savo gyvenimа neturлsi bлdш.

Bet jeigu prasiюiosi ir norлsi юinoti, kas vyksta, –

Visа savo gyvenimа negalлsi atsikratyti nemalonumш.

Jeigu apsivalysi sаmonж nuo visko,-

Turлsi visiрkа ramybж.“

Lao Dzл blogб ir gлrб, tiesа ir melа vertina kaip santykiш tarp юmoniш formas, o ne kaip reiрkinius su giliomis socialinлmis ir istorinлmis рaknimis. Harmoningos visuomenлs idealа Lao Dzл mato senovлje:

“Kodлl senovлs юmonлs vertino Dao?

Kodлl jб laikл paиiu brangiausiu dalyku?

Todлl, kad nesiekл turtш?“

Taoistai teigл, kad paюinimas yra pagrindinis socialinлs gлrio ir blogio poliarizacijos faktorius. Iр иia ir jш supratimas apie tobulа visuomenлs valdymа:

“Senovлje Dao pasekлjai neрvietл liaudies, o laikл jа tamsybлje.

Kuo daugiau юmonлs юino, tuo sunkiau juos valdyti.“

Kaip ir induistai bei budistai, taoistai taip pat turлjo savo asmenybлs tobulumo idealа. Tas idealas reiрkл psichiрkai atsipalaidavusб, visiрkai susiliejusб su gamta юmogш. Taoistai tikлjo, kad prisilaikant maitinimosi, fizinлs ir psichinлs higienos, galima pasiekti nemirtingumа. Jie pasiekdavo dideliш laimлjimш taikydami adatш terapijа, gydydami юolлmis ir kitomis natыraliomis priemonлmis, kurios рiandien kelia didelб medikш susidomлjimа. Kaip ir induistai bei budistai, taoistai iрplлtojo fizinio ir dvasinio tobulinimosi procedыras, kurios yra analogiрkos jogш sistemai. IV a. taoistш autorius Pao Pu Dzл rekomendavo tokб kv

vлpavimo pratimа: “Pradedantysis бkvepia pro nosб, sulaiko orа, suskaiиiuoja iki 120 ir iрkvepia pro burnа. Nei бkvepiant , nei iрkvepiant neturi girdлtis garso. Prieр рnerves padedama юаsies plunksna ir, kai pasiekiamas toks meistriрkumas, kad kvлpuojant ji nevirpa, pirmasis kvлpavimo meistriрkumo etapas jau бveiktas. Kitа etapа skaiиiavimas palaipsniui didinamas, kol pasiekiamas tыkstantis (!), prie kurio praktikuojantysis pastebi, kad uюuot senжs, jis tampa vis jaunesnis.“. Рiose eilutлse autorius aiрkiai duoda erdvж fantazijai, kas bыdinga Rytш tautoms. Рiaip ar taip, pavyzdys rodo, kad kvлpavimo pratimai yra taoistш fiziniш procedыrш sudлtinл dalis.

Turima duomenш, iр kuriш galima spлti, kad taoistш vyresnieji praktikavo ir giliа meditacijа. Рtai du paliudijimai iр Dюvang Dzл knygos: “Filosofas Иi sлdлjo ant kлdлs atloржs galvа, kvлpuodamas labai lengvai. Jis atrodл visiрkai bejausmis, lyg иia bыtш buvusi tik jo dalis. “Kа tu darai su savimi?“ – paklausл jo mokinys, kuris sлdлjo greta. – Tu moki savo kыnа padaryti mediniu, o sielа paversti uюgesusiu юidiniu. Tas, kurб matau dabar ant kлdлs, neturi nieko bendra su tuo, kuris sлdлjo neseniai.“ “Tu pasakei labai gerai, atsakл Иi. – Kai mane matei neseniai, aр buvau iрnykжs.“

Kai Konfucijus aplankл Lao Dzл, rado jб tokб “iр iрorлs bejausmб“, kad iр viso nepanaрш б юmogш. Konfucijus truputб pajudino Lao Dzл ir, kai pajuto, kad jau laikas prisistatyti, tarл jam: “Argi taip yra? Tu atrodai kaip bejausmis kыnas, kietas kaip medis. Atrodл, kad tu nejauti daiktш, kurie ne tavyje, lyg bыtum buvжs ne savo kыne.“ Lao Dzл atsakл: “Aр buvau daiktш esmлje“.

Apskritai, pasak taoistш, teisinga praktika bыna tada, kai kiekvienа dienа prarandama tai, kas nereikalinga. Iр to galime daryti iрvadа, jog taoizmo esmл – bыti turininga asmenybe, kuri geba visiрkai atsikratyti nereikalingo paюinimo.

Leave a Comment