Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir Dominikonų vienuolynas

Kalvarijos – tai atminimas Jėzaus Kristaus kančių kelio, kurį jis nuėjo po paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo. Europoje jos pradetos statyti 15a.

1661 m. iš Vilniaus pagaliau buvo išvyti paskutiniai rusų caro Aleksejaus Michailovičiaus kareiviai. 6 metus buvo niokojama sostinė. Kazokai apiplėšė bažnyčias ir vienuolynus, buvo nuimti varpai, nudraskyti vario stogai, sudeginti pastatai. Kaip padėka Dievui už krašto išvadavimą buvo nutarta pastatyti Kryžiaus kelio stotis. Vienuoliams Dominikonams buvo paskirta 7 valakų (apie 140 hektarų ) žemės. Mišku apaugusiame, stačiais šlaitais išraižytame Neries slėnyje pradedama statyti pirmoji bažnyčia, vienuolynas irr Kryžiaus kelio koplyčios. Statybos baigtos buvo 1669 m.

XVIII a. viduryje Viešpaties kančių kelias atnaujinamas, tikslinamas planas, mūrijimos naujos koplyčios. Pastatomos 35 stotys, iš jų 19 mūrinių, taip pat 7 mediniai ir 1 mūriniai vartai, tiltas per Baltupio upelį, prie koplyčių buvo atvežta pašventintos Jeruzalės žemės. XIX a. Šv. Kryžiaus Kelias rūpestingai prižiūrimas. 1883 m. dailininkas Juozapas Balzukevičius nutapė naujus koplyčių paveikslus. Vilniaus Verkių Kalvarijos tapo visos Lietuvos, ypač Vilniaus krašto maldininkų lankymosi vieta. Per Sekmines čia susirinkdavo keliolika tūkstančių žmonių. 1941 m. bolševikai uždraudė lankyti Kryžiaus keelią. 1962 m. beveik visos koplyšios buvo sunaikintos, išliko tik 4 prie Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios. Bet užmirštos jos niekada nebuvo. Kiekvieną pavasarį Koplyčių vietos buvo pažymimos iš gėlių, žalumynų ir akmenėlių sudėtais kryžiais.

Šiuo metu Kryžiaus kelio stotys atstatomos pagal architektės Br

rigitos Radavičiūtės projektą. Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčią ir koplyčias numatoma paskelbti respublikinės reikšmės architektūriniu paminklu, vietovė įtraukta į Verkių istorijos ir kultūros draustinį.
Kalvarijų steigimo Lietuvoje iniciatorius buvo Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius, kuris Vilniaus Kalvarijas pavedė tvarkyti vienuoliams dominikonams. Arti Vilniaus vyskupo dvaro buvo pastatyta nedidelė medinė bažnyčia ir šalia jos – dominikonų vienuolynas. Dominikonai naująją gyvenvietę pavadino Jeruzale. Vėliau kilęs gaisras sunaikino žymią vienuolynio dalį ir visą bažnyčią. Naujoji bažnyčia baigta statyti 1772 m. Jai buvo duotas Kryžiaus vardas. Naujas vienuolynas buvo pastatytas 1750 m. – žymiai anksčiau. Prie naujų mūrinių pastatų netiko medinės koplytėlės, jas imta statyti naujas – taip pat mūrines. 1812 m. vienuolynui teko ir nuo įsibrovusios Napoleono kariuomenės.

1850 m. pasikeitė Vilniaus Kalvarijų šeimininkas : vienuolius dominikonus pakeitė pasauliečiai dvasininkai. 19 a. šiai parapijai priklausė 5 dvarai su 388 kaimais.

Leave a Comment