Pasaulyje egzistuojantis skirtingi požiūriai į religiją
Pasaulyje egzistuoja daugybė skirtingų požiūrių — prisiminkime Kristaus, induizmo, budizmo, judaizmo, indėnų religijų, Afrikos religijų, islamo, Kinijos populiariųjų religijų ir begalės kitų tikybų sekėjus. Vis dėlto, atrodytų logiška manyti, kad pasaulį sudaro daugybė teisėtų religijų, konkuruojančių dėl atsivertusiųjų. Tačiau reikia prisiminti, kad Jėzus skelbia, jog yra vienas tikėjimas.
Pastarajame amžiuje tos religijos nebėra geografiškai izoliuotos, bet egzistuoja greta viena kitos, nes žmonės migruoja iš vienos šalies į kitą. Pavyzdžiui, Kaune galima rasti mečetę, sinagogą ir keletą katedrų.
Kadangi gyvename apsupti skirtingų tikėjimų, tarsi būtų galima daryti išvadą, jog jie visi yra vienodai geri, jei tik tikintysis nuoširdžiai tiki. “Argi ne visi keliai veda į vieną tikslą?”
Ką krikščionis turi manyti?
Jei esame tikri Kristaus sekėjai, turime susidurti su keliomis neišvengiamomis išvadomis.
Pirma, krikščionybė yra paremta pačiu ypatingiausiu Dievo apsireiškimu žmogui — Biblija. Visas šis apreiškimas nuo pradžios iki paskutinio žodžio yra įkvėptas Dievo ir yra vienintelis Jo valios atskleidimas, nurodantis Jo pasaulio sukūrimo tikslą. Todėl mūsų tikėjimą ir elgesį apibrėžia Kristaus mokymai (Corduan 15-16).1
Antra, Jėzus iš Nazareto yra Kristus ir Dievo Sūnus. Dievas stebuklingai dalyvavo žmonių darbuose per visą Izraelio istoriją praeityje. Vis dėlto, Jėzaus asmenyje Dievas įgyvendino savo planus atpirkti žmogų ir vėl priartinti jį prie savęs. Jėzus, būdamas dieviškos ir žmogiškos prigimties, gyveno žemėje prieš du tūkstančius metų Palestinoje. Gimęs iš nekaltos mergelės, jis tobulai atskleidė, kas Dievas yra, per savo žodį ir darbus. “Dievo niekas niekada nėra matęs, tiktai viengimis Sūnus — Dievas, Tėvo prieglobstyje esantis, mums jį atskleidė.” (Jn 1, 18) Jėzus buvo nuteistas mirti ant romėnų kryžiaus. Bet Jis prisikėlė iš numirusių per Dievą ir netrukus įžengė į dangų, kad būtų šlovinamas Dievo soste (Corduan 15-16).2
Trečia, visi žmonės, priklausantys pačioms skirtingiausioms kultūroms, yra nusidėję prieš Dievą. “[…] nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės” (Rom 3.23). Taigi žmonės yra atsiskyrę nuo Dievo per savo nusidėjimus. Vis dėlto, Dievas trokšta susitaikymo ir padarė jį įmanomą per atperkamąją Jėzaus, Jo Mesijo, mirtį. “Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.