Egipto civilizacija

Egipto civilizacija

Civilizacijos pradžia

Pradžią Egipto civilizacijai, galima sakyti, davė Nilo upė. Kiekvienų metų liepos – spalio mėn. Nilas patvindavo, o vandeniui nuslūgus likdavo derlingo dumblo sluoksnis. Nilo vaga amžiams bėgant išliko nepakitusi, o jo slėnis iš visų pusių supo dykumos, todėl į jį retai įsiverždavo užpuolikai. IV tūkst. pr. Kr. Ten jau egzistavo seniausia žinoma žemdirbių civilizacija. Prie pirmųjų miestų ėmus šlietis aplinkinėms gyvenvietėms, atsirado primityvių valstybinių junginių, vadinamųjų nomų. Šį procesą skatino irigacijos sistema. IV tūkst. pr. Kr.II pusėje prie Nilo susidarė du diideli valstybiniai junginiai – Aukštutinis Egiptas (į pietus nuo Nilo deltos) ir Žemutinis Egiptas (Nilo deltoje). Maždaug 3100 m. pr. Kr. Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį. Civilizacijos subrendimas. Egipte Senosios karalystes laikotarpiu jau buvus civilizaciją rodo šie požymiai:

1. Valdžia – šiuo laikotarpiu Egipte buvo sukurta stipri, centralizuota, absoliuti valdžia: valstybę valdė faraonas, padedamas didžiulio valdininkų aparato, kurį sudarė viziris, patarėjai, nomų valdytojai nomarchai, inspektoriai, raštininkai ir t.t., bei kariuomenės, pavaldžios tik faraonui.

2. Monumentalioji architektūra – tai piramidės – antkapiniai paminklai, jose buvo laidojami baalzamuoti faraonai.

3. Raštas – egiptiečiai turėjo raštą vadinamą hieroglifais, rašoma buvo ant papiruso (Nile augantys meldai).

4. Mokslas – Egipte plėtojosi matematika, astronomija, medicina – tai skatino praktiniai poreikiai: matematikos prireikdavo renkant mokesčius; astronomijos plėtrą lėmė poreikis numatyti Nilo potvynius, taip pat religiniai tikslai; medicinos (anatomijos) ly

ygis kilo egiptiečiams balzamuojant ir mumifikuojant mirusiuosius.

Civilizacijos lūžis ir nuosmukis. Jis susijęs su tuo, kad 2200m. Pasikeitė valstybės valdymo sistema, prasidėjo decentralizacija, nomarchai jautėsi savo namuose esą visagaliai valdovai, kiekvienas iš jų net turėjo savo kariuomenę. Buvo apleisti drėkinimo įrenginiai, sustojo piramidžių statyba, nusmuko amatai ir manas. Civilizacijos smukimą rodo faraono Amenchotepo IV (Echnatono) bandymas įvykdyti Egipte religinę reformą. Norėdamas sumažinti žynių įtaką, Echnatonas XIV a. pr. Kr. Pamėgino įvesti vieno dievo Atono kultą. Tačiau ši reforma žlugo ir tik pagreitino civilizacijos irimą.

Civilizacijos dezintegracija. Egiptas vis silpnėjo. Maždaug nuo XI a. pr. Kr. Jį ima puldinėti kaimyninės gentys ir valstybės. Į valdžią ateina kitataučių Dinastijos, nomarchai vėl ima nebeklausyti centrinės valdžios. 525 m. pr. Kr. Egiptą nukariauja Persijos valdovas Kambizas, Egiptas tampa Peersijos satrapija. Egiptiečiai ne sykį buvo sukilę prieš persus, o tai dar labiau susilpnino valstybę. Todėl 332 m. pr.Kr Egiptą gana lengvai užkariauja Aleksandra Makedonietis. Po jo mirties Egiptą valdė Aleksandro Makedoniečio generolas Ptolemėjas ir jo palikuonys. Galutinai Egipto civilizacija žlunga, kai ją 30 m. pr. Kr. nukariauja Roma.
Egipto civilizacijos laimėjimai

1. Paliko monumentalių statinių – piramidžių;

2. Mokėjo balzamuoti numirėlius;

3. Gerai išmanė mediciną (gydė akių ligas, dantis, neblogai buvo ištyrę kraujo apytaką ir kt.);

4. Pirmieji pavartojo keturis pagrindinius matematikos veiksmus, pažino trupmenas;

5. Buvo geometrijos pradininkai (mokėjo apskaičiuoti plotus ir ka

ampus);

6. Vartojo savitą rašto sistemą – hieroglifus, rašė ant papiruso;

7. Išmanė astronomiją: skyrė planetas nuo žvaigždžių, žvaigždes jungė į žvaigždynus.
Egipto civilizacijos religija

Egiptiečių religija buvo politeistinė, t. y. jie turėjo daug dievų. Kiekvienas dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį: saulės dievas Amonas Ra ilgainiui tapo vyriausiuoju Egipto dievu, mirusiuosius globojo dievas Anubis, dangaus dievas buvo Horas, vaisingumo ir anapusinio pasaulio – Oziris ir t. t. Egiptiečių dievai buvo zoomorfinio pavidalo, t. y. jie vaizduojami žmogaus kūnu ir gyvūno galva (pvz., Anubis buvo vaizduojamas su šakalo galva, dangaus deivė Hator – su karvės galva ir t. t.). Egiptiečiai garbino ir gyvūnus: šventąjį jautį Apį, kates, gyvates, krokodilus, vabalus skarabėjus ir kt. Kadangi egiptiečiai tikėjo, jog siela sugrįžta į kūną žmogui mirus, tai kūnus balzamavo norėdami išsaugoti.
Mesopotamijos civilizacija

Mesopotamijos civilizacijos raida

Civilizacijos pradžia. Maždaug IV tūkst. pr. Kr. I pusėje Pietų Mesopotamijoje apsigyveno šumerai, jie vadino save ,,juodagalviais”. Jų įkurtuose miestuose (Urukas, Ūras, Lagašas, Nipūras) gyveno apie 5000 žmonių. Civilizacijos kūrimąsi skatino gamtos sąlygos: dirva apie Tigrą ir Eufratą buvo derlinga, tačiau jai nuolat grėsė potvyniai ir sausra, todėl buvo pradėti statyti pylimai ir drėkinimo sistemos. Miestai radosi susijungus keliems žemdirbių kaimams, jie bendrai naudojosi irigacijos sistema ir gynėsi nuo priešų.

Civilizacijos subrendimas. III tūkst. pr. Kr. pr. Mesopotamijoje susikūrus civilizaciją ro

odė šie požymiai:

Valdžia – valstybę, sudaryta iš 12 miestų, valdė karalius, pirmasis suvienijęs valstybę valdovas buvo Sargonas I, jo sukurta valstybė laikoma pirmąja žinoma pasaulio imperija.

Monumentalioji architektūra – šumerai statė dideles laiptuotas šventyklas, vadinamas zikuratais (,,dievo kalnas”).

Raštas – šumerai sukūrė savitą raštą – dantiraštį: rašydavo ant molio lentelių nendriniais raižikliais, vėliau plyteles išdžiovindavo.

Mokslas – šumerai išmanė matematiką, jie vartojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, mokėjo apskaičiuoti tūrį ir plotą, buvo gana geri astronomai, pirmieji sudarė tikslų Mėnulio kalendorių.

Civilizacijos nuosmukis. Jis susijęs su tuo, kad akadų karalių valdymui priešinosi šumerai. Dažni jų sukilimai silpnino valstybę, ji tapo lengvu klajoklių grobiu. Padėtį dar labiau pablogino ilga sausra ir badas. Šumeras suskilo į keletą smulkių valstybėlių. Tačiau civilizacija nežlugo, ją vėl suvienijo nauji iškilę centrai.
Mesopotamijos civilizacijos laimėjimai

1. Apie 3000 m. pr. Kr. pirmieji ėmė lydyti bronzą;

2. Apie 3000 m. pr. Kr. Sukūrė raštą, vėliau jis virto dantiraščiu;

3. Išrado ratą;

4. Parašė pirmąjį žinomą literatūros kūrini – epą apie Gilgamešą;

5. Sudarė seniausią žinomą įstatymų kodeksą – Urnamu įstatymus (III tūkst. pr. Kr.);

6. Pirmieji panaudojo žiedžiamąjį ratą;

7. Vartojo šešiasdešimtainę skaičiavimo sistemą, suskirstė apskritimą į 360 laipsnių, valandas ir minutes – į 60 dalių, metus į 12 mėnesių;

8. Pirmieji sudarė tikslų Mėnulio kalendorių;

9. Pradėjo steigti mokyklas, bibliotekas ir archyvus;

10. Ėmė gaminti molio plytas ir statyti didelius plytinius pastatus (zikuratus);

11. Manoma, kad jie pirmieji ėmė naudoti plūgą, statyti burinius laivus, gaminti stiklą.
Mesopotamojos civilizacijos religija

Šumerų religija buvo politeistinė, jie garbino ap

pie 3000 dievų. Jų žiniai turėjo didelę įtaką net karaliams, buvo vieninteliai jų patarėjai. Gamtos stichijas įkūnijo dievybės: orą ir dangų valdė Anu, žemę – Enlilis, vandenį – Enkis, Šumerai buvo sudievinę ir dangaus kūnus: Saulės dievas buvo Utu, Mėnulio – Nana, Veneros ir meilės – Inana.
Indijos civilizacija

Indijos ivilizacijos raida

Indo civilizacijos pradžia. Indo civilizacijos susifomavimas siejamas su Indo upe, kuri kiekvieną pavasarį patvinsta ir derlingos sąnašos patręšia slėnį. II tūkst. pr. Kr. vid. Į Indo slėnį atsikraustė arijų gentys.Iš kur jie atėjo, neaišku. Tačiau mokslininkai nustatė, kad arijai buvo indoeoropiečiai. Jų vartota kalba – sanskritas – panaši į lietuvių kalbą. IX – VIII a. pr. Kr. Arijai pradėjo naudoti geležį. Kartu su savimi į Indiją arijai atsinešė Vedas ir kastų sistemą. Visi gyventojai buvo susiskirstę į keturias pagrindines kastas:

1. Brahmanų (žynių ir išminčių);

Kšatrijų (karių);

Vaišijų (pirklių, amatininkų ir žemdirbių);

Šūdrų (paprastų darbininkų).

skirtingą kastų padėtį visuomenėje nustatė dievas Brahma. Žmogaus kilmė nulemdavo kastą ir niekas negalėjo jos pakeisti. Todėl skirtingų kastų žmonės griežtai atsiribodavo vieni nuo kitų, vengdavo bet kokio bendravimo. Kastų sistema neleido Indijoje įsitvirtinti užkariautojams,nes jie negalėjo pakeisti visuomenė struktūros, senosios valdovų giminės išlaikė savo vadovaujamą padėtį visuomenėje. Šiuo metu Indijoje yra apie 2000 kastų.

Civilizacijos subrendimas. Atsikėlę į Indiją arijai nesudarė didesnės valstybės. Indijoje susikūrė daug radžių (kunigaikščių) vadovaujamų valstybių. Todėl jas bandė užkariauti persai, o 325 m. pr. Kr. Žygį į Indiją pradėjo Aleksandras Makedonietis. Jis nukariavo Indijos šiaurės rytus. Tam, kad išsivaduotų iš jo valdžios, indams prireikė susivienyti. Apie 322 m. pr. Kr. vadas Čandragupta įkūrė pirmąją Indijos imperiją – Mauriją. Ji apėmė beveik visą Indiją, išskyrus pietinį pakraštį. Valstybėje buvo įrengta didžiulė drėkinimo sistema, imta gyvai prekiauti su užsieniu. Ypač valstybė sustiprėjo valdant Čandraguptos vaikaičiui Ašokai III a. pr. Kr. Ašoka buvo vienas iš žymiausių Indijos valdovų. Jis negailėjo pinigų pavaldinių gyvenimui palengvinti: tiesė kelius, kasė šulinius, statė tiltus, užeigus namus, nemokamas ligonines. Jis atsisakė grobiamųjų karų. Toks jo valdymas yra siejamas su budizmo įsitvirtinimu Indijoje.

Civilizacijos dezintegracija. Ašoka buvo paskutinysis žymus Maurijos valstybės valdovas. Valstybė iširo apie 185 m. pr. Kr. Civilizacijos nuosmukį lėmė dvi priežastys:

1. Religinės vienybės stoka;

2. Svetimšalių (graikų, skitų ir kt.) įsiveržimai. Vėlaiu (IV – VI a.) bandyta atkurti valstybę. Šiaurinėje Indostano pusiasalio dalyje susikūrė Guptų imperija. Ią valstybę sužlugdė hunai.
Indijos civilizacijos laimėjimai

1. Davė žmonijai dvi religijas – induizmą ir budizmą;

2. Kūrę raštinę literatūrą – keturios Vedos, poemos ,Ramajana” ir ,,Mahabharata”;

2. Turėjo dešimtainę skaičiavimo sistemą ir nulį;

3. Sukūrė ir įtvirtino kastų sistemą;

4. Sugalvojo šachmatus;

5. Ėmė auginti medvilnė ir austi medvilninius drabužius;

6. Pradėjo statyti kanalizacijos įrenginius.
Indijos civilizacijos religija

Budizmas. Budizmas atsirado apie VI – V a. pr. Kr. Šiaurės Indijoje. Jo pradininku laikomas Sidara Gautama – pusiau legendinis indų princas, laisva valia išsižadėjęs karališkųjų rūmų prabangos. Budizmui nežinoma dievo sąvoka, jis moko, kad žmogus pats kuria savo likimą. Pgrindinės budizmo nuostatos išdėstytos Tripitakoje – Pali kanone. Budistai pripažįsta „4 tauriausias tiesas”:

1. Bet koks gyvenimas yra kančia;

2. Kančios priežastis – perdėtas žmogaus prisirišimas prie gyvenimo;

3. Kiekvienas turi galimybę išsivaduoti iš kančių;

4. Išsivadavimo kelias – tai „taurusis aštuonlypis kelias”.

Brahmanizmas. Hinduizma (brahmanizmo) religija susijusi su kastų sistema. Ši religija teigia, kad kiekvieno žmogaus siela po mirties persikūnija į kitą žmogų ar yvūną (reinkarnacija), atsižvelgiant į tai, kaip žmogus elgėsi savo gyvenime. Tai, į ką žmogus persikūnija, nulemia karma.
Kinijos civilizacija

Kinijos civilizacijos raida

Civilizacijos pradžia. Kinijos riba buvo laikoma lyguma, plytinti palei Ramųjį vandenyną, pagrindinis civilizacijos židinys formavosi prie Chuanchės (Geltonosios) upės. Upė gavo tokį pavadinimą, nes jos vanduo yra geltonas nuo lioso (sąnašų). Legenda sako, kad pirmą kartą Kiniją apie 2200m. (XXIII a. pr. Kr.) suvienijo Ju Didysis, Sia dinastijos pradininkas. XVIII a. pr. Kr. iš jų atėmė Šangų dinastija.

Civilizacijos subrendimas. Ligi XII a. pr. Kr. Jų valdoma civilizacija stiprėjo: tobulėjo raštas, plėtėsi irigacijos sistema, augo miestai, buvo naudojama bronza, audžiamas šilkas. Visuomenė išsisluoksniavo į kilminguosius, kurie valdė, ir žemdirbius. XII a. pr. Kr. Šangus nuverčia Džou dinastija. Joas valdimo laikotarpis vadinamas „aukso amžiumi”. Jai valdant, išsiplėtė valstybės teritorija, prekybos apimtis ir mastas, prasidėjo prekyba Didžiuoju šilko keliu. Džou laikais buvo sukurta daugelis klasikinių kinų literatūros kurinių, susiformavo teisinė sistema, religinės ir moralinė doktrintos.

Civilizacijos lūžis ir nuosmukis. Maždaug VIII a. pr. Kr. Valstybė ima silpnėti, nes ją puldinėja klajoklių gentys. Apie V a. pr. Kr kinų valstybė suskyla į keletą valstybėlių, jos ima kovoti tarpusavyje. Apie III a. pr. Kr. Kiniją vėl suvienija Cin Ši Chvangdi, Cinų dinastijos pradininkas. Nuvertus Cinų dinastiją valdė Chanų dinastija. Dinastijos laikotarpio pabaigoje valstybė suskilo, į ją pradėjo skverbtis aplinkinės tautos, jos čia kūrė savo valstybes. Jų gyventojai ilgainiui asimiliavo su kinais, perėmė kinų civilizacijos tradicijas.
Kinijos civilizacijos laimėjimai

Sukūrė savitą rašto sistemą – hieroglifus, jie, mažai pakitę, vartojami iki šiol;

Pradėjo austi šilką ir gaminti

Susidarinėjo žemėlapius ir žvaigždžių katalogus;

Sukonstravo kompasą ir seismografą;

Išrado paraką, degtukus, porcelianą ir karutį;

Apie 100 m. išrado popierių, apie XI a. sugalvojo knygų spausdinimo būdą, panaudojo molines raides;

Pradėjo vartoti arbatą;

Išmoko gaminti fejerverkus;

Statė kanalus su šliuzais, gręžė gręžinius ir naudojo naftą bei dujas;

Įvedė neigiamuosius skaičius.
Kinijos ivilizacijos religija

Maždaug Ia. Kinijoje ėmė plisti budizmas

Kinijoje, Džou laikais, buvo sukurta daug religinės moralės doktrinų (konfucianizmas ir legizmas).

Konfucijus (551 – 429 m. pr. Kr.) sukūrė mokymo sistemą asmeniui, šeimai, valstybei. Jo mokymo esmė:

1. Tarp žmonių turi būti nustatyti tam tikri santykiai;

2. Valdyti turi mokyčiausi ir doriausi žmonės;

3. Pasaulyje vyrauja harmonija;

4. Žmogus taps geru, jeigu bus mokomas gėrio.

Legistai („įstatymininkai”) buvo filosofijos srovė priešinga Konfucijaus mokymui:

1. Žmogus yra blogas ir savanaudis iš prigimties;

2. Visuomenė turi būti valdoma griežtai, pasitelkus karinę jėgą;

3. Valstybė turi būti valdoma administracinio biurokratinio aparato.

Leave a Comment