Krikscioniskos jaunimo organizacijos

Prieš Sovietų Sąjungos okupaciją 1940 m. milijonas (beveik trečdalis) Lietuvos gyventojų priklausė kokiai nors katalikiškajai organizacijai. Komunistinis režimas stengėsi izoliuoti dvasininkiją nuo pasauliečių. Valdžios nurodymu įsteigtų parapijų komitetų tikslas buvo kontroliuoti kunigų veiklą. Nors su Vatikano II Susirinkimo dokumentais aktyviausi Lietuvos katalikai buvo susipažinę, jų nuosekliai įgyvendinti buvo neįmanoma dėl tikėjimo varžymų. Nepaisydami rizikos nemažai pasauliečių drauge su kunigais dalyvavo valdžios draustame jaunimo katekizavimo, pogrindinės religinės literatūros leidybos bei platinimo darbe. Pogrindžio sąlygomis veikė Eucharistijos bičiulių sąjūdis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasauliečių uggdymas tapo vienu svarbiausių Bažnyčios uždavinių. Pradėtos kurti naujos parapijos, ypač miestų gyvenamuosiuose rajonuose, visose parapijose įkurtos naujos parapijų tarybos. Lietuvos vyskupijose pradėta vykdyti parapijų atnaujinimo programa “Atgaivink”.

Atsiradus galimybei laisvai burtis į draugijas, atgaivintos prieškario Lietuvoje, vėliau išeivijoje sėkmingai veikusios katalikų organizacijos. Krikščioniškos socialinės, švietimo bei kultūros iniciatyvos davė pradžią naujiems veikimo centrams, subūrusiems savanorius. Juose vykdomos įvairios programos, bendradarbiaujant ne tik su katalikų paramos fondais, bet ir su valstybės institucijomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Anksčiau gyvavusius bažnytinius sambūrius, brolijas papildė naauji po visą pasaulį paplitę bažnytiniai judėjimai. Į juos įsitraukę pasauliečiai aktyviai dalyvauja apaštalavimo baruose. Didžiojo 2000 m. krikščionybės jubiliejaus renginiai pareikalavo sutelktų katalikų pasauliečių pastangų ir įrodė tikinčiųjų atsakomybę dalyvaujant Bažnyčios misijoje.

ATEITININKAI

Ateitininkų federacija (AF) yra katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, st

tudentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Ateitininkų organizacija siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti Lietuvos pilietinę visuomenę. Savo veikloje ateitininkai vadovaujasi penkiais principais: inteligentiškumo, visuomeniškumo, šeimiškumo, tautiškumo ir katalikiškumo, aprėpiančiais svarbiausias asmenybės raiškos sritis. Organizacija savo veikloje ir ugdydama jaunuomenę remiasi krikščioniškomis vertybėmis. Ateitininkų šūkis “Visa atnaujinti Kristuje!” tarnaujant artimui, Dievui ir Tėvynei. Ateitininkų federaciją sudaro trys savarankiškai veikiančios moksleivių, studentų ir sendraugių sąjungos bei Ateitininkų federacijos globojama jaunųjų ateitininkų sąjunga.

Ateitininkų federacija įkurta 1911 metais. Tarpukario Lietuvoje organizacija išaugo į stiprią visuomeninę kultūrinę srovę, palikusią žymų pėdsaką tuometinės Lietuvos gyvenime. Tuomet organizacijos nariais buvo tokie žymūs žmonės kaip rašytojas Vincas Mykolaitis Puutinas, filosofai Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina, istorikas Zenonas Ivinskis, valstybininkas Pranas Dovydaitis ir daugelis kitų. Sovietų okupacijos metu į išeiviją pasitraukę ateitininkai tęsė organizacijos veiklą. Šiuo metu ateitininkai yra viena iš gausiausių ir aktyviausių lietuvių išeivių organizacijų.

1989 metais Ateitininkų federacija atsikūrė Lietuvoje, o 1997 metais organizacijos centras perkeltas iš Čikagos atgal į Lietuvą. Šiuo metu Lietuvoje organizacijai priklauso per 2000 narių, visoje Respublikos teritorijoje veikia per 90 organizacijos padalinių. Ateitininkai yra žinomi šiandieninės Lietuvos visuomenės, kultūros ir Bažnyčios veikėjai: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vytautas Dudėnas, dr

r. Adolfas Damušis, poetai Bernardas Brazdžionis ir Kazys Bradūnas, dr. Kęstutis Girnius, kun. dr. Arvydas Žygas, dr. Tomas Sodeika ir daugelis kitų. Nuo pat atsikūrimo Lietuvoje, Ateitininkų federacija dirba aktyvų jaunuomenės ugdymo darbą. Ateitininkija yra sukaupusi didžiulę darbo su jaunimu patirtį. Kasmet įvairiose Lietuvos vietovėse organizuojama keliolika jaunimo stovyklų, vyksta kursai, seminarai, studijų savaitės, akademijos moksleiviams ir studentams. Nuolat vyksta mokymo kursai jaunimo vadovams ir globėjams. Ateitininkų federacijai priklauso jaunimo stovyklavietė Berčiūnuose (Panevėžio apskr.), kur kasmet ateitininkų stovyklose stovyklauja per 800 vaikų. Atgavus Ateitininkų rūmus Kaune rengiamasi įkurti jaunimo centrą. Ateitininkų federacijos atstovai yra išrinkti Lietuvos Jaunimo Organizacijų Tarybos valdybos bei Valstybinės Jaunimo Organizacijų tarybos nariais. Šiuo metu Ateitininkų federacija yra viena gausiausių ir sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos jaunimo organizacijų

Ateitininkai savo veiklą grindžia penkiais principais:
• Katalikiškumu,
• Tautiškumu,
• Inteligentiškumu,
• Šeimyniškumu,
• Visuomeniškumu.

Katalikiškumo principas tai žmogaus ryšys su Dievu. Šis principas primena kelią į Dievą per Kristų Bažnyčioje.
Inteligentiškumo principas ragina mus siekti išsilavinimo, tapti kilnia žmogaus asmenybe, kuri vadovauja ir tarnauja kitiems.
Šeimiškumo principu mes siekiame ugdyti stiprius ryšius šeimoje, vertinti ir rūpintis mūsų šeima ir bendruomene.
Visuomeniškumo principas reikalauja susiderinti su kitais, jausti už kitus atsakomybę, dalintis su kitais savo pareigomis ir teisėmis, žiūrėti visų bendros gerovės ir gerbti kitų laisvę.
Tautiškumo principas moko teisingai suprasti tautybę, iš

šsiaiškinti tautinius uždavinius ir veikti tautos labui.

Studentų ateitininkų sąjunga – aukštuosius mokslus studijuojančio ir akademinio amžiaus katalikiška jaunimo ugdymo organizacija. SAS yra savarankiškas Ateitininkų federacijos narys. SAS ištakos yra dar 1910 m., o antrasis pasaulinis karas nutraukė ateitininkų veiklą Lietuvoje. Ateitininkija atsikūrė išeivijoje ir 1989 m. grįžo į Lietuvą.

1993 m. gegužės 14-15 d. Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvos studentų ateitininkų sąjungos suvažiavimas, pirmininku išrinktas Vygantas Malinauskas.
Studentai yra ne tik aktyvūs organizuojant įvairaus pobūdžio veiklą akademinei bendruomenei, tačiau taip pat visada kūrybiški dirbant su moksleiviais bei jaunučiais. Šiuo metu gausiausiai studentai ateitininkai yra susibūrę Kaune ir Vilniuje. Šiandien susiburti kviečia kultūrinius pramoginius vakarus – kavines rengiantis vis populiaresniu tampantis studentų klubas “Taverna”. Aktyviai Vilniaus draugovė jungia Vilniaus Šv. Kazimiero kuopą, VPU kuopą “Druska” ir korporaciją “Gaja”. Taip pat yra kuopos Klaipėdoje – greta jungtinės studentų – moksleivių Marijos Taikos Karalienės (MTK) 2002m. rudenį įsikūrė naujas misijomis Žemaitijoje garsėjantis Kazio klubas. Po truputį veikla pražįsta Panevėžyje. Šiauliuose, Kybartuose, Marijampolėje, Kretingoje nariai bei prijaučiantieji pavieniui taip pat gyvena ateitininkiškomis idėjomis.

LIETUVOS SKAUTAI

Tipas:
Visuomeninė, laisvanoriška, nepolitinė organizacija.

Juridinis statusas:
Įregistruota Teisingumo ministerijoje, Nr. 73-V, 1995m. rugsėjo 15 d.

Narystė organizacijose:
Pasaulio Skautų Judėjimo Organizacija (The World Organizacion of the Scout
Movement) nuo 1997m. liepos 25 d.; LiJOT (Lietuvos Jaunimo Organizacijų Taryba).

Bendradarbiavimas:
Su įvairiomis Lietuvos ir Europos jaunimo organizacijomis.

Narių skaičius:

~3000

Tikslai:
Vadovaujantis lordo Roberto Baden – Powell’io sukurtomis sk

kautiškomis idėjomis,
ugdyti organizacijos narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais žmonėmis ir naudingais piliečiais savo Tėvynei.

Auklėjanti organizacija nes:
-tai ne laikinas reiškinys;
-kruopščiai paruošta programa;
-pritaikyta įvairaus amžiaus grupėms;
-išbandyta laiko ir paplitusi visame pasaulyje;

Auklėjimo metodai:
-pasižadėjimas ir priesakai;
-mokymasis veikiant;
-savęs išbandymas;
-mažų grupių (skilčių) sistema;
-mokymasis sekant pavyzdžiu;
-pastovios ir skatinančios įvairių užsiėmimų programos, pagrįstos dalyvių interesais.

Veikla:
-stovyklos (kraštų);
-tarptautinės stovyklos;
-vadovų mokymo seminarai;
-tarptautiniai vadovų kvalifikacijos seminarai;
-jaunimo ir suaugusiųjų resursų vystymo programa ir kt.

Veiklos būdai:
-progresyvios saviauklos sistema, veikianti per: įžodį ir priesakus, mokymąsi per veiklą, patyrimo laipsnius, specialybių programas, mažų grupių narystę;
-padedant suaugusiems, skatinami progresyvūs atradimai ir atsakomybė;
-mokoma vadovauti sau ir kitiems;
-ugdomas charakteris ir kompetencija;
-skatindama įgyti pasitikėjimo savimi ir kitų pasitikėjimą, sugebėti bendradarbiauti, dalyvaujant vienetų sueigose, šventėse, iškylose, žygiuose, stovyklose;
-vykdomos įvairių veiklos sričių programos, įskaitant žaidimus, naudingus įgūdžius ir tarnavimą bendruomenei, vykstančios dažnai gamtoje ir atitinkančios dalyvių interesus.

1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, buvo įsteigtas pirmasis skautų vienetas. Jo vadu buvo Petras Jurgelevičius. Ši data – lietuviškos skautijos gimtadienis.

1919 m. birželis – Įsteigta Lietuvos Skautų Paspirties Draugija (LSPD), rėmusi jauną sąjūdį ir nustačiusi Lietuvos skautijos organizacinę tvarką. Draugijos pirmininkas – dr. Jurgis Alekna.

1930 m. spalio 1 d. Paskelbtas įstatymas, kuriuo remiantis Lietuvos skautai perėjo LR Švietimo ministerijos globon. Organizacijos šefas – LR prezidentas A.Smetona.

1988m. pirmoji skautų vadovų sueiga Vilniuje. 1989 m. Atkuriamasis suvažiavimas Vilniuje. 1996 m. lapkričio 23 d. “Vienybės” suvažiavimas Kaune. Lietuvos skautai susivienija.
Patvirtinti įstatai, organizacijos pavadinimas – Lietuvos skautija. Organizaciją vienija per 3000 skautų/čių ir 250 vadovų.

Skautavimas – tai linksmas žaidimas, pilnas nuotykių, naujovių, paslapčių. Laikui bėgant, Tavo skautiški prisiminimai gali išblėsti, bet kai kurių dalykų niekada nepamirši. Patiriami nuotykiai, vis nauji įgūdžiai daro Tave stiprų, sugebantį rūpintis savimi ir aplinkiniais.

Skautaudamas:
– linksmai ir naudingai leisi savo laisvalaikį;
– išmoksi daug naudingų dalykų;
– pažinsi gamtą;
– susirasi gerų draugų;
– patirsi nepamirštamų nuotykių. Ir padarysi šį pasaulį truputį gražesnį, nei radai.

Tai užtikrina dažni užsiėmimai mažose grupėse (skiltyse) ir bendri Lietuvos skautijos renginiai.

KRETINGOS PRANCIŠKONIŠKOJO JAUNIMO TARYBA

ŠŪKIS: TĖVE, PADARYK MUS VIENA JĖZAUS ŠIRDYJE!
MISIJA: sekant šv.Pranciškaus mokymu įvairiais būdais liudyti Evangeliją.
Kretingos Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnyba (KPJT) įkurta 1995 metų kovo mėn. (įsteigta 1995 m. kovo 6 d.; įregistruota Kretingos savivaldybėje kovo 23 d.; perregistruota 1999 m. vasario 23 d.) Tai buvo ne nauja organizacija, o parapijos jaunimo, jau 1992 metais pradėtos veiklos tęsinys. Ši veikla gimė iš geranoriško jaunų žmonių bendradarbiavimo maldos dvasioje su broliais pranciškonais, įvairiais būdais liudijant Evangeliją žmonėms, gaivinant šeimas ir kuriant parapiją kaip gyvą tikinčiųjų bendruomenę. Pranciškoniškojo Jaunimo Tarnybos įkūrimas atvėrė galimybes šią veiklą konkretinti ir struktūruoti, pasirenkant būdus nešti Dievo Žodį į kuo įvairesnius visuomenės sluoksnius. Tarybos nariai stengiasi į evangelizacinę veiklą įtraukti kuo daugiau jaunimo trokštančio gyventi šv.Pranciškaus dvasioje. Stengiamės, kad šis gyvenimas būtų aktyvus ir vaisingas artimo meilės tarnystėje ir Dievo Žodžio skleidime savo aplinkoje.
KPJT sudaro nariai bei Taryba: prezidentas, administratorius, sekretorius ir 5 tarėjai. Tarnybos Taryba ir prezidentas yra atsakingi už veiklos vystymą, projektų rašymą bei vykdymą, įvairių akcijų organizavimą, Tarnybos laikraščio “Tik ėjimas” leidimą, atsiskaitymą su Lietuvos Respublikos valstybinėmis inspekcijomis, organizacijos finansų planavimą, ryšių ir reklamos organizavimą. Kiti nariai – savanoriai (studentai, moksleiviai, dirbantis jaunimas), vadovaujami Tarybos narių, veikia šiose srityse:
• socialinėje – padeda dirbti stovyklose;
• kultūrinėje – kuria misterijas, spektaklius, miuziklus įvairioms šventėms, patys jose dalyvauja; kuria muziką – jau yra kelios skirtingos jaunimo krikščioniško roko grupės, dalyvavusios įvairiuose renginiuose, vykusiuose Lietuvoje ir už jos ribų: Rusijoje, Lenkijoje, Italijoje ir kt.; dalyvauja Tarybos organizuojamuose koncertuose; spektakliuose; susitikimuose;
• dvasinėje – “Studentų dvasinio ugdymo” projektas.

Kasmet, vasarų metu KPJT organizuoja stovyklas: moksleiviams, studentams, jaunoms šeimoms. Jau šeši metai dirba su moksleiviais iš Karaliaučiaus srities (Rusija), vyksta į misijas (Lietuvos kaimus, miestus, taip pat numato į užsienį), kur maldoje, šlovinime susitinka su žmonėmis: seneliais, vaikais, jaunimu. Veda šeštadienines pamokėles vaikams. Kretingoje patys dalyvauja ir organizuoja Jaunimo šv. Mišių liturgiją yra atsakingi už šlovinimą ir bendruomenės įsijungimą į apeigas.

JĖZUITAI

Kai 1540 m. rugsėjo 27 d. popiežius Paulius III oficialiu raštu – bule “Regimini militantis Ecclesiae” – patvirtino Jėzaus Draugiją, daug kas kraipė pečiais: koks gi čia vienuolinis ordinas, kuris neturi bendros choro maldos, privalomu apsimarinimo praktikų nei ypatingo, nuo kitų išsiskiriančio drabužio? O Ignacas Lojola su bičiuliais džiaugėsi – pagaliau jų svajonė išsipildė! Kaip viena šeima su Bažnyčios pripažinimu ir patvirtinimu galėjo imtis darbo, apie kurį seniai svajojo ir kurį jau buvo pradėję.
Popiežiaus dokumente buvo rašoma, kad jėzuitas yra narys Draugijos “įkurtos visų pirma ginti ir skleisti tikėjimą, rūpintis krikščioniška sielų gyvenimo ir mokslo pažanga”. Tą Ignacas su draugais ruošėsi daryti “viešais pamokslais, Dievo Žodžio tarnyste, dvasinėmis pratybomis, meilės darbais, aiškindami krikščioniškąsias tiesas vaikams ir bemoksliams, dvasiškai guosdami tikinčiuosius, klausydami jų išpažinčių”.
Darbo tikrai netrūko. Bičiuliai jau buvo gavę kunigų šventimus – aiškino Dievo Žodį ir tikėjimo tiesas bažnyčiose, aikštėse, tarp gatvės vaikų, drąsino ir padėjo susitaikyti su Dievu; turėjo gerą Paryžiaus universiteto išsilavinimą – kviečiami dėstyti Romos ir kituose universitetuose. Pastebėjo žmonių dvasinį alkį – pagal Ignaco Lojolos dvasinių pratybų metodą skatino giliau priimti tikėjimą. Matė vargingose prieglaudose apleistus ligonius – skubėjo jiems padėti. Reikėjo misionierių tolimose nuo Europos žemėse – į ten greitai išvyko Pranciškus Ksaveras. Jaunimas neturėjo kur gauti tinkamo išsilavinimo – ir jau už kelių metų Europoje pradėjo dygti jėzuitų kolegijos.
Pamatę sėkmingą įvairiapusę jėzuitų veiklą, vienas po kito juos pas save ėmė kviesti vyskupai, miestų ir šalių vadovai. Na ir įsibangavo. Užteko darbų, bet atsirado ir darbininkų. Jau įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos mirties metu 1556 m. liepos 31 d., Jėzaus Draugija turėjo 9 provincijas su 76 namais, kuriuose gyveno apie 1000 jėzuitų. 16-ojo šimtmečio pabaigoje jėzuitų skaičius pasiekė 13 tūkstančių.

RELIGINIS UGDYMAS
Besivystanti religinio ugdymo programa, kuri yra iš anksto planuojama, duoda kryptį religijos dėstymui mokykloje.
Religinio ugdymo programa yra patvirtinta ir atitinka dabartinį Bažnyčios mokslą bei katalikišką tradiciją.
Religinės ugdymo programos turinį sudaro:
– šv. Raštas
– Bažnyčios doktrina
– krikščioniškoji moralė
– liturgija ir sakramentai
– malda ir garbinimas
– Socialinis Bažnyčios mokslas
– krikščioniškosios ir kitos religinės tradicijos
– Religinio ugdymo programa derina žinių perteikimą, įgūdžių ugdymą ir vertybių atskleidimą.
– Religinio ugdymo turinys, mokomoji medžiaga ir būdai atitinka mokinių pajėgumą ir pasiruošimą.
– Individualus ir bendras moksleivių pasiruošimas, brendimas yra stebimi ir įvertinami.
– Religinis ugdymas turi visa, kas reikalinga normaliam darbui šioje srityje, t.y. tam paskirtą laiką, finansavimą, patalpas ir personalą.
– Mokymo struktūra palaiko veiksmingą religinio švietimo programos ir šaltinių koordinavimą bei vystymą.
– Asmenys, atsakingi už religinį švietimą, yra susipažinę su II Vatikano susirikimo nutarimais ir dabartiniu Bažnyčios mokslu.
– Religinis ugdymas yra mokyklos mokytojų dvasinio augimo ir veiklos integrali dalis.
– Religiją dėstantys asmenys palaiko ryšius, bendradarbiauja su vyskupijos atstovais, kunigais.
– Sudaromos galimybės moksleivių tėvams dalyvauti religinio mokyklos švietimo programoje.
– Tėvai jėzuitai bei kitų parapijų kunigai kviečiami dalyvauti mokyklos religinio ugdymo programoje, įvairiuose renginiuose.

IŠVADOS:
Lietuvoje egzistuoja nemažai krikščioniškų jaunimo organizacijų. Daugiausia jaunimo buriasi į ateitininkų ir skautų organizacijas. Šios dvi organizacijos yra didžiausios Lietuvos Respublikoje. Krikščioniškųjų jaunimo organizacijos aktyviai dalyvauja visuomenės kultūriniame ir religiniame gyvenime.
NAUDOTA LITERATŪRA:

1. http://www.lcn.lt
2. http://www.ateitis.lt
3. http://www.skautai.lt
4. http://www.jezuit.lt
5. http://www.skrynia.lt

Leave a Comment