Egipto dievai

, viena pagr. Egiptiečių panteono dievybių, saulės dievas. Amono šventasis gyvūnas buvo avinas. Amonas vaizduotas vyru (kartais su avino galva) su karūna, dviem plunksnomis ir saulės disku.

Iš pradžių Amonas sukūrė pats save, paskui-pasaulį, dievus ir žmones.

Amonas yra faraono ,,tėvas”.

, egiptiečių mitologijoje požemio dievas, mirusiųjų globėjas. Anubio šventasis gyvūnas buvo juodasis šakalas arba šuo. Anubis vaizduotas vyru su šių gyv. galvomis.

Senosios Karalystės laikotarpiu Anubis buvo laikomas mirusiųjų pasaulio valdovu, bet ilgainiui šią f-ją perėmė Ozyris. Anubis yra Seto sūnus.

, egipt. mitologijoje archajiškas vaisingumo diievas. Apio šventasis gyvūnas ir personifikacija-juodmargis jautis.
Vėliau Apis buvo laikomas dievo Ptacho šventuoju gyv.,siejamas su Ozyriu ir požemio karalyste

, egipt. mitologijoje, dažniausiai soliariniuose mituose, milžiniška gyvatė, požemio būtybė, tamsos ir chaoso įsikūnijimas; šviesos ir tvarkos saugotojo-saulės dievo Ra-antipodas ir priešininkas.

.

, egipt. Religijoje ir mitologijoje saulės disko personifikacija; viena iš saulės dievo hipostazių. Naujosios Karalystės 18-osios dinastijos faraono Amenchotepo III
(XV a.pr.Kr.) uždraudė Amono kultą bei kitų dievų garbinimą ir paskelbė Atoną vieninteliu viso Egipto ir egiptiečių dievu. Pats faraonas pasikeitė vardą-iš Amenchotepo (,,Amonas paatenkintasis”) tapo Echnatonu (,,Atonui mielas”), naująją sostinę pavadino Achetatonu (,,Atono horizontas”) ir pasiskelbė Atono vyriausiuoju žyniu.

, egipt. mitologijoje archajiškas saulės dievas. Atumas dažniausiai vaizduotas vyru su dviguba (Aukštutinio ir
Žemutinio Egipto)
karūna ant galvos.

, egipt. religijoje ir mitologijoje vienas esminių žmogaus (taip pat di

ievų) elementų. IV a. egipt. rašytojas Horapolonas, parašęs traktatą apie hieroglifus, verčia ,,ba” žodžiu,,siela”.

, Basteta, egipt. mitologijoje džiaugsmo ir pramogų deivė. Bastos šventasis gyvūnas buvo katė. Basta vaizduota moterimi su katės galva. Ji dažnai buvo tapatinama su deivėmis Muta, Tefnut, Hator ir Sechmeta.

Bastos populiarumą Senovės Egipte liudija tiek paprotys mumifikuoti negyvas kates ir laidoti jas specialiame nekropolyje Bubastyje, tiek nuostata, jog užmušti katę-sunkus ir baustinas nusižengimas.

, egipt. mitologijoje dievybė (kartais ir bendras kelių dievybių pavadinimas), kurios svarbiausia funkcija buvo savo bjaurumu atbaidyti piktąsias jėgas, apsaugoti žmogų ir jo būstą. Besas vaizduotas kaip kreivakojis, barzdotas, neišvaizdus, grimasos iškreiptų veidų nykštukas.

, Nilo upės personifikacija, egipt. dievybė, garbinta kaip drėgmės ir gyvybės teikėja. Chapas vaizduotas kaip apkūnus vyras su dideliu pilvu ir moters krūtimis-gerovės ir gausumo siimboliais; ant jo galvos-papiruso tiara, o rankose-indas su vandeniu.

Kasmet prieš Nilo potvynio pradžią Chapo garbei buvo rengiama šventė. Jos metu į upę mesdavo akmens plokštes su dievui skirtųjų aukų sąrašu, taip pat skaitydavo dievui skirtus
himnus ir mitus, siekdami užsitikrinti, kad potvynis prasidėtų laiku ir poplūdžio vanduo pasiektų reikiamą lygį.

, egipt. mitologijoje Herakleopolio (vid. Egipte) dievas. Cherišefas vaiduotas žmogumi su avino galva.Cherišefas garbintas kaip demiurgas: ,,Kai jis pasirodo, žemė nušvinta, jo dešinioji akis-saulė, o kairioji-mėnulis, jo ba-šviesa, o šnervių alsavimas viską atgaivina”.

Jis bu

uvo ,,artimasis dievas”, kuris drėkina žemę ir saugo vandens šaltinius.

,egipt. vaisingumo, taip pat puodininkystės dievas. Chnumas vaizduotas avinu, vėliau-vyru su avino galva. Chnumas yra taip pat žmonių gynėjas nuo priešų.

, (,,praeinantis”), egipt. mėnulio dievas, atliekantis laiko, skaičių ir skaičiavimo dievo funkcijas.

, datas, egipt. mitologijoje mirusiųjų karalystė.

, egipt. mitologijoje Heliopolio šventikų religinio spekuliatyvinio mokymo dievų devynetas. Pirmasis eneadoje yra saulės dievas Ra, kuris ,,pats save sukūrė “ iš pirmykščio okeano ir chaoso. Paskui Ra sukūrė pirmąją dievų porą Šu ir jam skirtąją mot. Lyties deivę Tefnut. Iš šios dievų poros atsirado žemės dievas Gebas ir dangaus deivė Nuta, o iš jų savo ruožtu-Ozyris ir Izidė,Setas ir Neftidė.

, egipt. mitologijoje žemės dievas, chtoniška dievybė, vienas iš Heliopolio eneados dievų. Gebas vaizduotas vyru su Aukštutinio ar Žemutinio Egipto karūna ant galvos; jis guli horizontaliai išsitiesęs.

Gebas yra geranoriškas dievas, saugantis gyvuosius ir mirusiuosius nuo gyvatės įgėlimo, aprūpinantis žmones viskuo, kas būtiniausia. Iš Gebo išteka Nilas. Gebas yra susijęs su požemio viešpatija: jis vienas iš mirusiųjų teismo narių.

, egipt. dangaus deivė. Hator šventasis gyvūnas buvo karvė, nors kai kur Hator įsikūnijimas garbinti medžiai sikomoras ar datulė. Hator yra taip pat meilės ir linksmybės, muzikos ir šokių globėja; muzikos instrumentas-vienas jos atributų. Hator yra Horo žmona.

(,,aukštis”, ,,dangus”), egipt. mitologijoje vanago ar sa

akalo pavidalo dievų pirminis vardas.Horai kaip archajiški medžioklės dievai garbinti daugelyje Aukštutinio ir Žemutinio Egipto nomų; užmušęs šventąjį paukštį buvo baudžiamas mirtimi, o negyvus paukščius balzamuodavo ir laikydavo specialiuose nekropoliuose. Ilgainiui atskiri Horai susiliejo į vieną dievą Horą, kuris nuo Senosios Karalystės laikų iki pat krikščionybės įsigalėjimo buvo garbinamas kaip dvi pagr. hipostazės-Horas kaip Ozyrio ir Izidės sūnus (Horsaisetas) ir kaip Bechdeto Horas. Pastarasis yra visų pirma saulės dievas ir tamsos nugalėtojas, o Horo-Ozyrio ir Izidės sūnaus pagr. f-ja-būti Egipto vald. faraono antrininku ir globėju.

Horo vaikams suteikiamas svarbus vaidmuo mirusiųjų kulto ceremonijoje-jie dalyvauja mumifikacijoje ir saugo mirusiojo vidaus organus kanopose-induose, ant kurių dangtelių pavaizduoti Horo sūnų simboliai. Kanopoje su paviano galva (Duamutefo simbolis) buvo laikomas skrandis, kanopoje su sakalo galva (Kebeksenufo simbolis) –žarnos, kanopoje su šakalo galva (Chapo simbolis) –plaučiai, o su žmogaus galva (Amseto simbolis)-kepenys.

Nilo slėnyje Horas buvo populiarus iki pat krikščionybės įsigalėjimo.

, ialu, egipt. mitologijoje pomirtinis pasaulis, palaimingoji karalystė, rojaus laukai.

, viena populiariausiųjų senovės egipt. dievybių, derlingumo, vandens ir vėjo deivė, moteriškumo ir šeimyninės ištikimybės simbolis, laivininkystės globėja.

Ilgainiui įsitvirtino ir visuotinai paplito Heliopolio religinio spekuliatyvinio mokimo teiginys, kad Izidė yra žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut dukra, dievo Ozyrio sesuo ir žmona, dievo Horo motina.

, vienas svarbiausiųjų egipt. požiūrio į žmonių mi

irtį ir pomirtinį gyvenimą vaizdinių.

Naujosios Karalystės laikais žmogaus skulptūrinis portretas kartais vadintas ka.

, viena autoritetingiausiųjų Egipto mitologijos deivių. Egipt. žodis ,,maat” reiškia sudėtingą vaizdinių visumą, į kurią įeina tiesa ir teisingumas, teisinė tvarka, etinės normos bei dieviškieji įstatymai, kuriuos lemia gamtoje, dievų pasaulyje ir žmonių visuomenėje galiojančios imanentinės taisyklės bei dėsniai. Deivė Maat yra šios sąvokos personifikacija, saulės dievo Ra duktė ir išminties dievo Toto žmona.

Maat vaizduota moterimi sėdinčia ant žemės, pariestomis po savimi kojomis (raštininko poza). Maat simbolis yra stručio plunksna.

Prasidėjus religijos etizavimo procesui Naujosios Karalystės epochoje sustiprėjo Maat ryšys su Ozyrio pomirtinio teismu. ,,Mirusiųjų knygos” 125 sk. Sakoma, kad pomirtinis teismas vyksta Abiejų Maat salėje, kur stovi svarstyklės, ant vienos jų lėkštės dedama mirusiojo širdis, o ant kitos-Maat statulėlė arba stručio plunksna. Jeigu svarstyklių lėkštės išlaiko pusiausvyrą, mirusysis būna išteisinamas. Senovės Egipte teisėjų emblema buvo Maat statulėlė.

, egipt. mitologijoje vaisingumo dievas, skatinantis žmonių gimimą ir gyvulių veisimąsi. Minas vaizduotas vyru, ant kurio galvos karūna su dviem plunksnomis, viena jo ranka pakelta, kitoje-rimbas.

, egipt. mitologijoje karo dievas. Monto šventasis gyvūnas buvo sakalas.
Montas vaizduotas žmogumi su sakalo galva, kurią puošia dvi žydros plunksnos ir saulės diskas, pagrindinis jo atributas ietis.

, egipt. mitologijos deivė, dievo Amono žmona ir dievo Chonso motina. Mutos šventasis gyvūnas buvo karvė, bet kaip Mutos įsikūnijimas garbintas ir peslys.

, viena iš eneados dievybių, žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut dukra. Manoma, kad Neftidė nebuvo garbinama ir neturėjo savo kulto centro, ji buvo ,,sukurta” kaip būtinas eneadai dievo Seto mot. Lyties atitikmuo. Neftidė yra nederlingų žemių personifikacija, t.y. tipologiškai ji artima Setui ir priešinga Izidei bei Ozyriui.

, egipt. dangaus deivė. Heliopolio eneadoje Nut yra Šu ir Tefnut dukra, žemės dievo Gebo sesuo ir žmona, Ozyrio ir Izidės, Seto ir Neftidės motina; Heliopolio Nut garbinta kaip medis (Pasaulio medis).Nut buvo įsivaizduojama karve, kurios papilvė nusėta žvaigždėmis.

, , egipt. mitologijoje derlingumo dievas, pomirtinio pasaulio valdovas.

Ozyris yra žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut vyresnysis sūnus ,Izidės brolis ir vyras, Seto ir Neftidės brolis, Horo tėvas; jis yra ketvirtasis iš dievų (po Ra, Šu ir Gebo), valdančių Egiptą; Ozyris išmokė žmones įdirbti laukus, prižiūrėti sodus ir vynuogynus, kepti duoną ir daryti vyną, surasti ir apdoroti auksą bei sidabrą, gydyti žmones, statyti miestus. Ozyris atliko įvairias funkcijas. Viena iš jų buvo susijusi su metų laikų kaita, su Ozyrio, kaip augančio grūdo, augalijos pasaulio ir derlingumo dievų, kuriam mirus prasideda ,,sausros” sezonas, o prisikėlus- gamtos atgimimas. Ozyrio paveikslo aspektas-jo kaip mirštančio ir prisikeliančio dievo vaizdinys, žadinantis žmonių viltis nugalėti mirtį.

, Re, vienas svarbiausiųjų Egipto mitologijos dievų, saulės dievas. Ra šventasis gyvūnas buvo sakalas; kartais Ra vadintas ,,didžiuoju katinu”. Ra dažniausiai vaizduotas vyru su sakalo galva ir saulės disku.

Ra, kaip demiurgas, saulės dievas ir faraonų globėjas, yra žmonėms gera daranti ir gera linkinti dievybė, bet jis gali, bent jau kurį laiką, neapkęsti žmonių ir žmonijos.

Ra yra susijęs ir su mirtimi bei mirusiųjų viešpatija, kur iš pradžių, kaip liudija archajiški ,,Piramidžių tekstai”, jis vaidino tokį pat vaidmenį, kokį vėliau Ozyris. Negana to-šiose tekstuose Ra ir Ozyris kartais vaizduojami kaip priešingybės: Ra yra šviesi dangaus dievybė, faraono ,,tėvas”, o Ozyris-niūraus požemio valdovas. Nors ilgainiui ir senovės egipt. mirties bei pomirtinio gyvenimo vaizdiniuose Ozyris nustūmė Ra į šalį, tačiau šis vis dar tebebuvo vienas iš mirusiųjų teismo kolegijos narių.

, egipt. mitologijoje vandens ir Nilo potvynių dievas. Sebeko šventasis gyvūnas-krokodilas. Neretai tekstuose Sebekas vaizduojamas ir kaip piktasis dievas, Ra ir Ozyrio priešas.

, Sahmeta, egipt. mitologijoje karo ir pragaištingos saulės kaitros deivė. Sechmetos šventasis gyvūnas buvo liūtė. Sechmeta buvo Ra duktė (jo grėsmingoji Akis), dievo Ptacho žmona ir dievo Nefertumo motina. Sechmeta yra faraono pagalbininkė kovos lauke, jos žvilgsnis įvaro baimę priešams, o karštas alsavimas sunaikina.

Sechmeta-gydančioji deivė, padedanti gimdyvėms.

, egipt. mitologijoje rašto deivė. Sešata vaizduota moterimi su septyniakampe žvaigžde ant galvos. Sešata užrašo ant medžio lapų faraono gyvenimo ir valdymo metus, tai rodo Sešatos ryšį su senovės egipt. likimo vaizdiniais.

, Sutechas, vienas iš prieštaringiausių egiptiečių panteono dievų: ,,svetimų žemių” (dykumos) ir audros dievas, piktasis Ozyrio žudikas, Horo priešininkas ir varžovas; ,,savojo” Nilo slėnio dievas, gerasis dievų ir faraonų globėjas. Įvairiais Senovės Egipto istorijos laikotarpiais labiau išryškėdavo viena ar kita Seto ypatybė bei funkcija. Seto šventasis gyvūnas yra kiaulė (jos epitetas-,,šlykšti dievams”), antilopė, dažniausiai-asilas. Setas yra vienas iš keturių žemės dievo Gebo ir dangaus deivės Nut vaikų, Ozyrio, Izidės brolis, Neftidės brolis ir vyras.

, (,,tuštuma” , ,,šviesa”), egipt. mitologijoje oro dievas esantis tarp dangaus ir žemės, ,,sukurtasis” dievas. Šu vaizduotas klūpančiu ant vieno kelio vyru, kuris iškėlęs rankas laiko dangaus skliautą.

, egipt. mitologijoje drėgmės deivė. Tefnut šventasis gyvūnas buvo liūtė. Tefnut priklauso Heliopolio eneadai kaip dievo Šu mot. Lyties koreliatas

.

, Džehuti, egipt. mitologijoje išminties, skaičiavimo ir rašymo dievas, vienas pačių populiariausių dievų. Toto šventasis gyvūnas buvo pavianas, taip pat paukštis ibis, kurį užmušus Senovės Egipte grėsė mirties bausmė.

Totas paskiria žmonių gimimo ir mirties dieną, kaip eneados raštininkas dalyvauja mirusiųjų teisme ir užrašo mirusiojo širdies svorį, duoda nurodymus mumifikuoti mirusįjį. Ozyrio mitų cikle Totas yra Ozyrio gynėjas ir geradaris, jis padeda Izidei atgaivinti gyvatės įgeltą Horą, valdovo mituose Totas nutraukia Seto grumtynes su Horu, užrašo, kad Horas yra Egipto valdovas. Viename tekste nurodoma, jog ir pats Totas iki 7726m. buvo Egipto valdovas.

, Uadžeta (,,žalioji”), egipt. mitologijoje Ra Akis ir faraono deivė globėja. Uto šventieji gyvūnai buvo kobra ir mangustas. Uto simbolis – papiruso stiebas – buvo Žemutinio Egipto emblema. Uto vardas, kaip ir Aukštutinio Egipto deivės Nechbetos, būtinas komponentas tituluojant faraonus, o Uto gyvatė ir Nechbetos peslys puošia faraono – Žemutinio ir Aukštutinio Egipto vald. – dvigubą karūną. Uto yra geroji deivė, ji skatina augalų augimą, prailgina žmonių amžių.

Leave a Comment