ATLANTIDA
Įžanga
“Atlantida” – šis vardas sukelia didingumo, šviesos, nepaprastos praeities pojūtį. Ar iš tikrųjų ekzistavo nepaprastas kraštas? Šiais laikais būtų juokinga atsakyti neigiamai į taip pateikta klausimą. Vis daugiau ir daugiau įrodymų randama jog Atlantida nėra mitas. Tai patvirtina įvairių profesijų tyrinėtojai: geologai, okeanologai, archeologai, istorikai, geografai, kalbininkai, literatai, zoologai, kosmologai ir t.t. Ypatingų duomenų gauta iš ezoterinio pasaulio atstovų: madam Blavatskajos kūrinių Edgaro Cayce pranašysčių ir kitų. Taigi čia mes nenagrinėsime klausimo: ” Ar buvo Atlantida?” Mūsų užduotis – susumuoti viską, kas parašyta apie Atlantidą, išanalizuoti ir padaryti išvadas. Klausimai į kurious bandysime atsakyti bus tokie:1. Kada ji egzistavo?2. Kur plėtesi? ( Geografinė padėtis Žemėje).
I. KADA?
Šiuolaikiniame mokslo pasaulyje Atlantidos civilizacijos buvimo laikas nurodomas labai skirtingai. Civilizacijos amžiaus nustatymas priklauso nuo tyrinėtojo profesijos, bei pozicijos Atlantidos atžvilgiu. Apžvelgiant įvairių specialistų nuomones sunku nepasimesti informacijos jūroje. Kompasas tiesos kelyje yra mūsų išsamios žinios, loginis mąstymas ir subtili intuicija. Bandysime neišsigąsti laiko terminų kadangi tai ištikrųjų buvo labai labai seniai. Remdamiesi paskutiniais moksliniais tyrimais žinome, kad Žemės ašis keičia savo kryptį maždaug kas 25000 metų. To proceso pasekoje neišvengiami įvairūs kataklizmai: potviniai, ledynų judėjimai, žemės drebėjimai, vulkanų suaktyvėjimai ir t.t. Tuo metu mažiausiai nukenčia Žemės rutulio vidurys: pusiaujas ir šiaurės atogrąža. Taigi būtent čia galėjo ilgiausia išsilaikyti žmonių civilizacija ir pasiekti per daugybę tukstančių metų ypatingų aukštumų. Bet žemės paviršiaus geologiniai pokyčiai be abejonės palietė ir šią ypatinga juostą. Didžiausia Atlantidos dalis paskendo prieš 800000 metų. Katastrofos metu visas žemynas pasidalino ( perskilo ) į keturias nelygias dalis – salas. Po to laikotarpio Atlantida kai kuriuose pasakojimuose ir tyrinėjimuose vadinama ne “žemynu”, bet “sala”.
Apie tai, kad žemynas prieš aštuoni šimtai tūkstančių metų egzistavo kaip didelis vieningas kontinentas byloja žemės ūkio kultūrų ( augmenijos ) panašumai bei zoologiniai tapatumai tarp šiuomis dienomis minėtoje juostoje esančiu žemynu. Neesant vieningam sausumos plotui tam tikri augalai ir gyvūnai nesugebėtų daugintis ( zoologinių ir biologinų tyrimų išvados ). Atlanto vandenyno dugno tyrinėjimai ( okeanologija ) taip pat patvirtina didžiulio vientiso sausumos ploto teoriją. Archeologas T. S. Fergiusonas įtaigingai pasiūlė sarašą apie 300 įvairių daiktų pavadinimų kurie yra bendri Artimiesiems Rytams ir Centrinei Amerikai. Tai antspaudai, keramikos dirbiniai, architektūros elementai, statybinės medžiagos, amatininkų įrankiai, juvelyriniai dirbiniai, dažai, muzikiniai instrumentai, drabužiai. Šie archeologiniai atradimai patvirtina Atlantidos kontinento ( ne salos ) buvimą. Vėliau skendo atskiros Atlantidos salos: prieš 200 tūkstančių metų, po to prieš 80 tūkstančių metų. Liko paskutinė Atlantidos sala. Jos žuvimo data – 10 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Kai kurie ezoterikai nurodo tikslesnę dieną: spalio 31 d. Šios salos pėdsakai yra šiuolaikinių Bahamų salyno vietoje. Būtent ją, Poseidijos salą, nufotografavo oro linijų pilotai 1968 metais. Toliau tyrinėjant po vandeniu buvo rasti akmeniniai dariniai primenantys didžiulius grįstus kelius jūros dugne, sienas, akmeninius žiedus ir kitus statinius. O prie šiaurinio Puerto Riko kranto aptikti akmens laiptai… Tų žmonių rankų statinių amžius atitinka ezoterinių ( ekstrosensorinių ) tvirtinimų amžiui: apie 10 tūkstančių metų. Kad ir didysis, žymiausias visų laikų filosofas Platonas ( gyveno 427 – 347 m. pr. Kr. ) mini Atlantidą kaip Poseidono palikuonių salą ekzistavusią maždaug 9 tūkstančiai metų prieš Soloną ( įstatymų steigėją, poetą, keliauninką, dievo Poseidono palikuonio ). Solonas gyveno apie 640 – 559 m. pr. Kr. Vienoje iš savo kelionių Solonas bendravo su Egipto žyniais. Paskutinieji papasakojo Poseidono palikuoniui apie Atlantidą – galingą karalystę, su aukšta civilizacija ir idealia politine santvarka. Platonas išdėstė giminaičio Solono nuotykį filosofinėse dialogose ” Timajas ” ir ” Kritijas “. Ir vėl paskutinės Atlantidos buveinės skendimo laikas atitinka apie 10 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Taigi Atlantida kaip vientisas žemynas gyvavo prieš 800 tūkstančių metų. Per daugybę tūkstančių metų joje įšsivystė galinga civilizacija su savita kultūra ir įvairių rasių žmonėmis. Net ir paskutinis Atlantidos prieglobstis – Poseidono ( Poseidijos ) sala – pagarbiai minimas kaip ypatingas kraštas. O jo žmonės kaip nuostabaus grožio, sveikatos, išminties ir ypatingų dvasinių galių tautą.