Viktor E. Frankl „Žmogus ieško prasmės“Recenzija
Viktor E. Frankl pasaulinio garso austrų psichiatras, psichoterapeutas, filosofas. Jis įkūrė Trečiąją Vienos psichoterapijos (o tai “gydymas prasmė”) mokyklą, plėtojo humanistinę psichologiją ir egzistencinę psichoanalizę. Šią jo knygą sudaro dvi dalys: pirmoji, tai psichologo išgyvenimai koncentracijos stovyklose, ir antroji – autoriaus apmąstymai apie psichoterapiją, tarsi atsakymai į klausimus: kas gi gali žmogui padėti ištverti kasdienybę?Pirmoje knygos dalyje autorius pasakoja apie išgyvenimus koncentracijos stovyklose, tačiau čia nėra visų tų baisybių, kurias patyrė stovyklos kaliniai, aprašymų. Autorius pagrindinį dėmesį skyrė mintims, problemoms, atrastoms tiesoms ir prasmėms, kurios padėjo jam ir kitiems gyventi ir išgyventi nacių sukurtame pragare. ”Tačiau ne didžiosioms piktadarystėms skiriamas šis pasakojimas – tos piktadarybės ir šiaip jau nesyk aprašytos – o daugybei mažų kančių arba, kitaip tariant, klausimui, kaip eilinio kalinio sieloje atspindėjo koncentracijos stovyklos kasdienybė” ( V. E. Frankl., ”Žmogus ieško prasmės”, Vilnius, 1997 ) .Kitaip tariant, psichologas stengėsi atskleisti tai, kas dedasi eilinio kalinio galvoje, jo sąmonėje, kai jis atsiduria nežmoniškuose sąlygose, kai tampa niekuo (tiesiog numeriu), kai kenčia nuo žiauraus elgesio. Pirmoji dalis suskirstyta į tris smulkesnes dalis, arba fazes, kuriose apžvelgiama kalinio psichinių reakcijų raida: atvykimo stovyklon, gyvenimo joje ir paleidus ar išsivadavus iš stovyklos.Antroji dalis – logoterapijos santrauka. Logoterapija – autoriaus sukurta sistema, padedanti žmogui ieškoti ir rasti gyvenimo prasmę. Autorius nėra užsibrėžęs tikslo logoterapija pakeisti egzistuojančią psichoterapiją, jis tik nori papildyti ją, įtraukdamas žmogaus dvasinį pasaulį, kuriam psichoterapija neskiria pakankamai dėmesio. Logoterapijos tikslas – padėti žmogui siekti ir rasti gyvenimo prasmę, kuri yra žmogaus varomoji jėga. Žmogaus prasmė unikali ir ypatinga tuo, kad ją privalo rasti jis pats; tik tada ji taps toks reikšmingas, kad patenkins jo paties prasmės siekimą. Todėl logoterapeutas neprimeta pacientui vertinimo sprendimų, o tik padeda, nurodo, kokiu keliu jam eiti.
Žmogus neturi klausti, kokia jo gyvenimo prasmė, o verčiau pripažinti, jog šis klausimas jam užduodamas gyvenimo. ”Kiekvieną žmogų klausinėja gyvenimas; ir jis gyvenimui gali atsakyti tik prisiimdamas atsakomybę už savo paties gyvenimą; gyvenimui jis gali atsakyti tik būdamas už jį atsakingas” ( V. E. Frankl., ”Žmogus ieško prasmės”, Vilnius, 1997 ). Apibendrindamas V. Frankl nurodo, kokia, pasak logoterapijos, yra žmogaus egzistencinė prasmė – tai atsakomybė. Deja , tai tik gyvenimo prasmė apskritai, o juk kiekvienas žmogus turi savo misiją ir pašaukimą, kurį turi rasti ir įgyvendinti .Prasmės ieškojimas yra svarbus kiekvienam žmogui. Juk tai padeda žmogui vystytis, stengtis padaryti save geresniu ir eiti į priekį. Ypatingą svarbą prasmės ieškomas turi jaunam žmogui, nes jis tik pradeda savo gyvenimo kelią ir ši knyga gali jam padėti rasti save ir savo kelią.